Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [AS-552-295-12].doc
Bylos nr.: AS-552-295-12
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr. AS552-295/2012

Procesinio sprendimo kategorija 81

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

 

2012 m. balandžio 16 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuotojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų I. B., E. L. P., L. S., A. G., A. R. skundą tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, R. B., J. K., B. P. R. V., Lilijai V. V., E. B. U., dėl įsakymų dalies ir sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I.

 

pareiškėjos I. B., E. L. P., L. S., A. G., A. R. (toliau – ir pareiškėjos) skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamos: 1)  panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. 4-6094-(1.3) „Dėl nuosavybės teisių į žemę Palangos mieste atkūrimo“ ir 2008 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. 4-6095-(1.3) „Dėl nuosavybės teisių į žemę Palangos mieste atkūrimo“ dalis, kurios susijusios su nuosavybės teisių atkūrimu E. B. U., bei 2008 m. rugsėjo 1 d. sprendimą Nr. 2296 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui (-tei) E. B. U.“; 2) įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininką priimti naujus teisėtus ir pagrįstus įsakymus ir sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo I. B., E. L. P., L. S., A. G., A. R., B. P., J. B., E. V., A. J. B., J. K., L. V. V..

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. sausio 26 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. vasario 18 d. sprendimu iš dalies patenkino pareiškėjų skundą ir panaikino Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. 4-6094-(1.3) „Dėl nuosavybės teisių į žemę Palangos mieste atkūrimo“ 1 punkto dalį ir 2008 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. 4-6095-(1.3) „Dėl nuosavybės teisių į žemę Palangos mieste atkūrimo“ 1 punkto dalį dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo E. B. U. bei 2008 m. rugsėjo 1 d. sprendimą Nr. 2296 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui (-tei) E. B. U.“, o kitoje dalyje pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą (II t., b. l. 53-61).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartimi, be kita ko, iš dalies patenkino pareiškėjų L. S. ir A. G. prašymą ir iš atsakovo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos priteisė pareiškėjoms L. S. 655 Lt ir A. G. – 630 Lt teismo išlaidoms atlyginti (II t., 120-122).

2011 m. liepos 25 d. Klaipėdos apygardos administraciniame teisme gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, Tarnyba) prašymas, kuriuo buvo prašoma ištaisyti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 26 d. vykdomuosiuose raštuose Nr. I-91-386/2010 padarytas rašymo ir kitas klaidas, o jeigu teismas spręstų, kad, skolininku nurodant Tarnybą, nebuvo padaryta klaida – remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 596 straipsnio 1 dalimi pakeisti 2011 m. gegužės 26 d. vykdomuosiuose raštuose Nr. I-91-386/2010 nurodyta skolininką – Tarnybą – į tinkamą kompetentingą instituciją.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartimi Nacionalinės žemės tarnybos prašymo pakeisti ją, kaip skolininką, vykdymo procese pagal Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-91-386/2009 2011 m. gegužės 26 d. išduotus vykdomuosius raštus į tinkamą kompetentingą instituciją netenkino.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gruodžio 23 d. nutartimi Nacionalinės žemės tarnybos atskirąjį skundą patenkino iš dalies – panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartį, o bylą grąžino iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teismas pažymėjo, kad bylos medžiaga patvirtina, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas Civilinio proceso kodekso 596 straipsnio nuostatų prasme skolininko pakeitimo jo teisių perėmėju vykdymo procese tinkamai neišsprendė, taip pat nesilaikė nurodytoje nuostatoje įtvirtintų procesinių reikalavimų. Todėl byloje nesant duomenų apie tinkamą teismo procesinio sprendimo pakeisti skolininką jo teisių perėmėju priėmimą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino.

 

II.

 

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 23 d. nutartimi trečiojo suinteresuotojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prašymo ištaisyti rašymo apsirikimus 2011 m. birželio 9 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo išduotuose vykdomuosiuose raštuose administracinėje byloje Nr. 1-91-386/201 netenkino. Administracinėje byloje Nr. 1-91-386/2009 vykdymo procese skolininkę Klaipėdos apskrities viršininko administraciją pakeitė jos teisių perėmėja Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 248 „Dėl apskričių viršininkų administracijų likvidavimo“ nutarta Klaipėdos apskrities viršininko administraciją likviduoti bei organizuoti ir po 2010 m. liepos 1 d. užbaigti apskričių viršininkų administracijų likvidavimą ir išregistravimą iš Juridinių asmenų registro pavesta Vidaus reikalų ministerijai (1.3, 7.2 punktai). 2009 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo ir jį keitusių įstatymų pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XI-318 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad apskričių viršininkų pareigybės panaikinamos ir apskričių viršininkų administracijos likviduojamos teisės aktų nustatyta tvarka 2010 m. liepos 1 d.

Teismas nustatė, jog ginčas, dėl kurio buvo priimtas 2010 m. vasario 18 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, yra susijęs su Klaipėdos apskrities viršininko priimtais sprendimais dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo. Pažymėjo, kad ginčo šalies teisė į išlaidų atlyginimą betarpiškai susijusi su teismo sprendimu dėl ginčo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis). Kadangi 2010 m. vasario 8 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu skundas iš dalies buvo patenkintas, todėl konstatavo, kad pareiškėjos turi teisę į jų turėtų išlaidų atlyginimą.

Atsižvelgiant į tai, kad 2010 m. kovo 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 248 „Dėl apskričių viršininkų administracinių likvidavimo“ 5.2 punktas numato, kad po to, kai bus likviduotos apskričių viršininkų administracijos ginčuose dėl apskričių viršininkų priimtų sprendimų dėl valstybinės žemės sandorių, nuosavybės teisių į žemę, miškus, vandens telkinius atkūrimo, valstybei (Lietuvos Respublikos Vyriausybei) teismuose atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, padarė išvadą, jog nuo 2010 m. liepos 1 d. Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos buvo perduotos visos ginčo (administracinės bylos) šalies procesinės teisės.

Nustatė, jog administracinė byla Nr. 1-91-386/2009 galutinai išspręsta 2010 m. rugsėjo 6 d., kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartimi dėl teismo išlaidų atlyginimo pareiškėjoms L. S. ir A. G. priteisė iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos. Kadangi nustatyta, jog po 2010 m. liepos 1 d. ginčo (administracinės bylos) šalies procesinės teisės buvo Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, teismas nurodė, kad skolininkė Klaipėdos apskrities viršininko administracija vykdymo procese keistina jos teisių perėmėja Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Teismas atkreipė dėmesį, kad ABTĮ nenumatytas rašymo apsirikimų vykdomuosiuose raštuose ištaisymas, todėl prašymą ištaisyti rašymo apsirikimus 2011 m. birželio 9 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo išduotuose vykdomuosiuose raštuose administracinėje byloje Nr. 1-91-386/2010 laikė nepagrįstu ir netenkino.

 

III.

 

Atskiruoju skundu atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą: 1) patenkinti Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. liepos 21 d. prašymą pakeičiant vykdomuosiuose raštuose administracinėje byloje Nr. 1-91-386/2009 ją kaip skolininką vykdymo procese, į tinkamą kompetentingą instituciją; 2) nutraukti administracinę bylą dalyje dėl rašymo apsirikimo klaidų ištaisymo.

Atsakovas nurodo, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas, dar kartą nagrinėdamas Nacionalinės žemės tarnybos prašymą dėl skolininko pakeitimo tinkama kompetentinga institucija, neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nurodymus 2011 m. gruodžio 23 d. nutartyje, netinkamai aiškino materialines ir procesines teisės normas bei priėmė nemotyvuotą nutartį. Be to, teismas išnagrinėjo Nacionalinės žemės tarnybos prašymą už bylos nagrinėjimo ribų, papildomai išnagrinėdamas prašymo dalį, kuri išnagrinėta įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartimi dėl rašymo apsirikimo klaidų ištaisymo. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 23 d. nutartyje atmetė Nacionalinės žemės tarnybos prašymą ištaisyti rašymo apsirikimo klaidas, motyvuodamas tuo, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 2 dalyje nenumatytas rašymo apsirikimų vykdomuosiuose raštuose ištaisymas, nors 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. 1-92-386/2009 buvo pripažinęs, kad neįvykdytuose vykdomuosiuose dokumentuose, rašymo apsirikimai taisytini vadovaujantis minėto įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi ir 94 straipsnio 2 dalimi. Toks teismo nenuoseklumas rašymo apsirikimo klaidų taisyme yra negalimas. Nesutinka su Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 23 d. nutarties dalimi, kuria vykdymo procese skolininkę Klaipėdos apskrities viršininko administraciją pakeitė jos teisių perėmėja Nacionaline žemės tarnyba. Sutinka, kad remiantis Civilinio proceso kodekso 596 straipsnio 1 dalimi, likviduota Klaipėdos apskrities viršininko administracija turėtų teismo nutartimi pakeista į tinkamą kompetentingą instituciją, tačiau nesutinka, kad ši institucija yra Nacionalinė žemės tarnyba. Mano, kad teismas netinkamai įvertino materialines teisės normas, reglamentuojančias Nacionalinės žemės tarnybos teisių ir pareigų perėmimą iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 248 „Dėl apskričių viršininkų administracijų likvidavimo“ (Žin., 2010, Nr. 31-1434; 2010, Nr. 54-2654) 5.2 punktu, Žemės įstatymo 2, 3, 7, 8, 9, 10, 12, 13,15, 16, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 30, 31, 32, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (Žin., 2010, Nr. 72-3616) 40 straipsnio 8 dalies bei Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1,4, 12, 16, 17 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo (Žin., 2010, Nr. 76-3869) 7 straipsnio 4 dalies nuostatas, Nacionalinė žemės tarnyba perėmė apskričių viršininkų administracijų procesines teises ir pareigas žemės tvarkymo ir administravimo srityje tik iki 2010 m. liepos 1 d. pradėtose nagrinėti, bet neišnagrinėtose teismų bylose. Klaipėdos apygardos administracinis teismas konstatuodamas, kad administracinė byla Nr. 1-91-386/2009 galutinai išspręsta 2010 m. rugsėjo 6 d., neįvertino, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą Nr. A-261-179/2010 iš esmės ir priėmė 2010 m. vasario 18 d. sprendimą, kuris įsiteisėjo jo priėmimo dieną. Todėl laikytina, kad šiuo atveju byla buvo išnagrinėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iš esmės 2010 m. vasario 18 d. t. y. iki 2010 m. liepos 1 d., kai dar nebuvo likviduotos apskričių viršininkų administracijos ir atstovavimo valstybei bylose, susijusiose su žemės tvarkymo ir administravimo klausimais, nebuvo perėmusi Nacionalinė žemės tarnyba. Mano, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 6 d. priimdamas papildomą sprendimą – nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-179/2010, išsprendė tik bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, o ne sprendė bylą iš naujo. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 248 „Dėl apskričių viršininkų administracijų likvidavimo“ 4.3 punktą, baigti vykdyti visas apskričių viršininkų administracijų prievoles buvo pavesta apskričių viršininkų administracijų likvidatoriams, o pagal šio nutarimo 7.2 punktą Vidaus reikalų ministerijai buvo pavesta organizuoti ir po 2010 m. liepos 1 d. užbaigti apskričių viršininkų administracijų likvidavimą ir išregistruoti apskričių viršininkų administracijas iš Juridinių asmenų registro. Todėl Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2010 m. rugsėjo 6 d. priėmus sprendimą dėl teismo išlaidų atlyginimo L. S. ir A. G., pareiškėjos dėl įpareigojimo įvykdymo turėjo kreiptis į Klaipėdos apskrities viršininko administracijos likvidatorių.

Pareiškėjos L. S. ir A. G. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad sutinka su teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. 1-91-386/2009 vykdymo procese skolininkę Klaipėdos apskrities viršininko administraciją pakeisti jos teisių perėmėja Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

III.

 

Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju Nacionalinė žemės tarnyba nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas nusprendė nagrinėjamoje byloje vykdymo procese atsakovę Klaipėdos apskrities viršininko administraciją pakeisti jos teisių perėmėja – Nacionalinės žemės tarnyba.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 55 straipsnio 1 dalis numato, kad tais atvejais, kai viena iš proceso šalių pasitraukia iš bylos (asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga, institucijos ar organizacijos reorganizavimas arba reikalavimas, reikalavimo perleidimas), teismas tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Pažymėtina, kad neįvykdyti teismo sprendimai dėl teismo priteistų sumų išieškojimo vykdomi Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka. Remiantis CPK 596 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisių perėmimo vykdymo procese institutą, yra pažymėjęs (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2011), jog pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje, t. y. jis gali įvykti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, kasaciniame procese, atnaujinant procesą ar vykdymo procese.

Nacionalinė žemės tarnyba atskirajame skunde nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 248 „Dėl apskričių viršininkų administracijų likvidavimo“ 5.2 punktu, Žemės įstatymo 2, 3, 7, 8, 9, 10, 12, 13,15, 16, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 30, 31, 32, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 40 straipsnio 8 dalies bei Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1,4, 12, 16, 17 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 4 dalies nuostatas, Nacionalinė žemės tarnyba perėmė apskričių viršininkų administracijų procesines teises ir pareigas žemės tvarkymo ir administravimo srityje tik iki 2010 m. liepos 1 d. pradėtose nagrinėti, bet neišnagrinėtose teismų bylose, tuo tarpu nagrinėjamu atveju administracinė byla Nr. 1-91-386/2009 galutinai išspręsta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 18 d. sprendimu. Todėl mano, kad nagrinėjamoje byloje teisių perėmėja (skolininke vykdymo procese) yra ne Nacionalinė žemės tarnyba, o kita kompetentinga institucija.

Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis bei Lietuvos teismų formuojama praktika, pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas negali būti savarankiško skundo (ieškinio) naujoje byloje dalyku, o turi būti sprendžiamas toje byloje, kurioje jis liko neišspręstas. Todėl byla laikoma išspręsta tada, kai yra išsprendžiami visi su jos nagrinėjimu susiję klausimai, įskaitant ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bei priteistų sumų įvykdymą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad administracinė byla Nr. 1-91-386/2009 galutinai išspręsta ne Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 18 d. sprendimu, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartimi išsprendus klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų pareiškėjoms atlyginimo. Todėl nurodyti Nacionalinės žemės tarnybos argumentai laikytini nepagrįstais.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 248 „Dėl apskričių viršininkų administracinių likvidavimo“ 5.2 punkte nurodyta, kad po to, kai bus likviduotos apskričių viršininkų administracijos (2010 m. liepos 1 d.), esant ginčams dėl apskričių viršininkų priimtų sprendimų dėl valstybinės žemės sandorių, nuosavybės teisių į žemę, miškus, vandens telkinius atkūrimo, valstybei teismuose atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Remiantis nurodyto Vyriausybės nutarimo 2 ir 4.3 punktais, patvirtintoms apskričių viršininkų administracijų likvidacines komisijoms buvo pavesta baigti vykdyti visas apskrities viršininko administracijos prievoles, prireikus pagal kompetenciją sudaryti naujus sandorius, susijusius su apskrities viršininko administracijos veiklos nutraukimu. Remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu, laikytina, kad Nacionalinė žemės tarnyba po 2010 m. liepos 1 d., kai buvo likviduotos administracijos, perėmė vykdyti jų visas prievoles. Todėl nagrinėjamu atveju Nacionalinė žemės tarnyba yra įpareigota įvykdyti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos prievolę atlyginti pareiškėjoms Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi joms priteistas bylinėjimosi išlaidas administracinės bylos Nr. 1-91-386/2009 vykdymo procese.

Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuo 2010 m. liepos 1 d. Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos buvo perduotos visos ginčo (administracinės bylos) šalies procesinės teisės. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartimi iš atsakovės Klaipėdos apskrities viršininko administracijos priteisė pareiškėjoms L. S. ir A. G. teismo išlaidų atlyginimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skolininkę Klaipėdos apskrities viršininko administraciją vykdymo procese pakeitė jos įstatymine teisių perėmėja – Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta ir ją naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas netenkintinas.

 

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

 

trečiojo suinteresuotojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirojo skundo netenkinti. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

 

 

 

Irmantas Jarukaitis

 

 

 

Dalia Višinskienė