Civilinė byla Nr. e2-598-896/2020

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00394-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.3; 2.6.2.1; 2.6.10.5.1.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Tomas Romeika viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mazgas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ortho Baltic“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, skolos, procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tretiesiems asmenims VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai ir uždarajai akcinei bendrovei Via Solis, ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ortho Baltic“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mazgas“ dėl baudos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teisėjas

n u s t a t ė :

Ieškovė UAB „Mazgas“ (toliau – ieškovė) 2019 m. gegužės 20 d. pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės UAB „Ortho Baltic“ (toliau - atsakovė) 62 204,80 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. 

Ieškinyje nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2018 m. gegužės 16 d. sudarė Sutartį Nr. 20180516/1 (toliau ir - Sutartis), kurios 1.1. punktu ieškovė įsipareigojo atsakovei patiekti 80 kW galios saulės elektrinę ir ją sumontuoti, o atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei už elektrinę ir jos montavimą. Sutarties 5.1. punktu šalys susitarė, kad prekė ir su jos patiekimu susijusios paslaugos turi būti atliktos vadovaujantis Sutartyje ir jos prieduose nurodytais reikalavimais. Sutarties 5.2. punktu susitarė, kad ieškovė turi patiekti Sutartyje nurodytą prekę ir suteikti su prekės patiekimu susijusias paslaugas dviem etapais: I etapas: nuo Sutarties pasirašymo dienos iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. saulės elektrinė turi būti pristatyta ir įdiegta ant pastato sienų ir esamo šlaitinio stogo; II etapas: nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d. saulės elektrinė turi būti pristatyta ir įdiegta ant plokščio stogo ir naujai statomo šlaitinio stogo. Sutarties 8.1. punkte šalys susitarė, kad kaina už prekę ir su jos patiekimu susijusias paslaugas yra 117 370 Eur su PVM (PVM sudaro 20 370 Eur). Kaina susideda iš: prekė (įskaitant jos įdiegimo darbus) - 114 974,20 Eur su PVM; prekės pridavimas Valstybinei energetikos inspekcijai ir leidimų gaminti elektros energiją gavimas - 2 395,80 Eur su PVM. Ieškovė, vadovaudamasi Sutarties nuostatomis bei pateikta technine specifikacija, patiekė atsakovei 80kW galios saulės elektrinę ir atliko jos montavimo darbus. Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos (toliau ir - VEI) patikrino ir išbandė UAB „Mazgas” sumontuotą saulės elektrinę ir jos priklausinius pagal UAB „Mazgas” techninį darbo projektą ir nustatė, kad UAB „Mazgas” įrengta elektrinė atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus bei gali būti naudojama pagal paskirtį. Tai patvirtina VEI 2018 m. gruodžio 27 d. išduota Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma Nr.13ĮP2-255191. Ieškovė 2019 m. sausio 2 d. pateikė atsakovei pasirašyti Tarpinį perdavimo–priėmimo aktą, kuriuo konstatuojama I etapo prekės diegimo pabaiga. Atsakovė šį aktą pasirašyti atsisakė. Po ilgų ieškovės ir atsakovės susirašinėjimų tarp šalių buvo pasirašyti šie aktai, atliktų darbų faktui konstatuoti: 2019 m. vasario 22 d. 80kW galios saulės elektrinės pirkimo Tarpinis perdavimo–priėmimo aktas - I etapo darbai; 2019 m. kovo 6 d. 80kW galios saulės elektrinės pirkimo Trūkumų aktas - II etapo darbai; 2019 m. kovo 15 d. 80kW galios saulės elektrinės projekto įgyvendinimo I darbų etapo dokumentacijos perdavimo–priėmimo aktas. VEI 2019 m. kovo 20 d. išdavė atsakovei Leidimą gaminti elektros energiją Nr. L-2857. Ieškovė 2019 m. kovo 29 d. kreipėsi į antstolį R. B., kad būtų konstatuotos faktinės aplinkybės, kad Sutartyje nurodytu atsakovo adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, yra sumontuota saulės elektrinė. Antstolis R. B. 2019 m. kovo 29 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu konstatavo aplinkybes, kad pastato, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, pietiniame fasade sumontuoti mėlyni 44 vnt. saulės moduliai, rytiniame pastato fasade sumontuoti mėlyni 69 vnt. saulės moduliai, pietiniame pastato antstato šlaite sumontuoti mėlyni 45 vnt. saulės moduliai, šiauriniame pastato antstato šlaite sumontuoti 57 vnt. saulės moduliai, šiauriniame pastato antstato fasade sumontuoti mėlyni 12 vnt. saulės moduliai, lygiame stoge sumontuoti juodi 58 vnt. saulės moduliai.

Ieškovė 2019 m. kovo 29 d. pranešė atsakovei, kad darbai pagal Sutartį yra baigti ir kartu su pranešimu atsakovei pateikė: Galutinį perdavimo–priėmimo aktą, kuriuo ieškovė perduoda, o atsakovė priima sumontuotą saulės elektrinę; VEI 2018 m. gruodžio 27 d. Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą Nr.13ĮP2-255191; VEI 2019 m. kovo 20 d. Leidimą gaminti elektros energiją Nr. L-2857; 2019 m. kovo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MAZ 0041887, išrašytą už saulės elektrinės pridavimą VEI ir leidimų gaminti elektros energiją gavimą 2 395,80 Eur sumai su PVM. Atsakovė ieškovės 2019 m. kovo 29 d. pateiktą Galutinį perdavimo–priėmimo aktą pasirašyti atsisakė.

Ieškovė išrašė atsakovei dvi sąskaitas faktūras: 2019 m. kovo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MAZ 0041887, suma: 2 395,80 Eur; 2019 m. balandžio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MAZ 0041466, suma: 95 020 Eur; (114 974 Eur su PVM). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė 2018 m. gegužės 29 d. sumokėjo ieškovei 35 211 Eur dydžio avansą, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės likusią nesumokėtą skolą, t. y. 62 204,80 Eur (2 395,80 Eur + 95 020 Eur - 35 211 Eur).

Atsakovė atsiliepimu į ieškovės ieškinį (DOK-16997) prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad darbai atlikti su trūkumais, kurie nepašalinti iki šiol. UAB „Mazgas“ nesilaikė Sutarties Techninėje specifikacijoje nustatytų reikalavimų ir, siekdama sutaupyti atsakovės sąskaita, vienašališkai pakeitė Saulės elektrinės technines specifikacijas (esmines sutarties sąlygas) ir, neinformavusi apie tai atsakovės, pateikė pakeitimus VEI Kauno teritoriniam skyriui. Tokiais veiksmais ieškovė pažeidė CK 6.59 straipsnyje nustatytą draudimą vienašališkai pakeisti prievolės vykdymo sąlygas. Jau vien dėl to ieškovė neįgijo teisės reikalauti Sutartyje numatyto atsiskaitymo. Dėl nukrypimų nuo Sutarties techninės specifikacijos reikalavimų, kurie turi atsakovei esminę reikšmę, padidėja elektrinės eksploatacijos kaštai, elektrinės atsijungimo rizika, sudarkytas pastato fasadas, sumažėjo ant plokščio stogo sumontuotų saulės modulių efektyvumas, ant plokščio stogo sumontuoti fotovoltiniai moduliai dėl netinkamo sumontavimo palaipsniui ardo stogo dangą. Saulės elektrinė ir jos montavimo darbai įsigyti viešojo pirkimo būdu. VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra (toliau – LVPA), kuri skyrė dotaciją projekto įgyvendinimui, yra atsakovei nurodžiusi, kad bet koks nukrypimas nuo pirkimo sąlygų yra negalimas ir reikštų Konkurencijos įstatymo pažeidimą, nes sudarytų konkursą laimėjusiam tiekėjui palankesnes sąlygas, negu buvo skelbta pirkimo sąlygose. Todėl ieškovės padaryti pažeidimai išeina už privačių civilinių santykių ribų ir vertintini taip pat ir viešosios teisės (Konkurencijos teisės, viešųjų finansų administravimo) požiūriu. Su UAB „Mazgas“ pasirašyta Saulės elektrinės pirkimo sutartis pagal savo pobūdį yra darbų pirkimo sutartis, nes saulės elektrinė yra surenkama vietoje iš skirtingų gamintojų pagamintų fotovoltinių, elektrotechninių, elektronikos ir konstrukcinių elementų. Todėl UAB „Mazgas“ atsisakius pašalinti Sutarties vykdymo trūkumus, atsakovė, vadovaujantis Sutartimi ir CK normomis, reglamentuojančiomis rangos santykius, turėjo teisę nutraukti Sutartį ir samdyti trečias šalis Sutarties vykdymo trūkumams šalinti. Nutraukdama Sutartį, atsakovė nurodė, jog su UAB „Mazgas“ bus atsiskaityta tokia tvarka: iš už saulės elektrinės įrengimą pagal Sutartį nustatytos mokėtinos sumos bus išminusuotas sumokėtas avansas (40 proc. Sutarties vertės), trečios šalies samdymo išlaidos Sutarties vykdymo trūkumams ištaisyti, 30 proc. bauda, numatyta Sutartyje, arba žala, kurią įmonė patyrė/patirs dėl netinkamo UAB „Mazgas“ įsipareigojimų pagal Sutartį vykdymo (priklausomai nuo to, kuri jų didesnė), bei priskaičiuoti delspinigiai. Likusi suma bus išmokėta UAB „Mazgas“ per 15 dienų nuo galutinės trūkumų pašalinimo dienos.

Atsakovė priešieškiniu (DOK-25391) prašo priteisti iš ieškovės UAB „Mazgas“ atsakovei UAB „Ortho Baltic“ 29 100 Eur baudą, 5 217,22 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo ieškinio padavimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Priešieškinyje atsakovė nurodo, kad Sutarties 5.2 punktu susitarta, jog UAB „Mazgas“ turi patiekti Sutartyje nurodytą prekę ir suteikti su prekės patiekimu susijusias paslaugas dviem etapais: I etapas: nuo sutarties pasirašymo dienos iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. saulės elektrinė turi būti pristatyta ir įdiegta ant pastato sienų ir esamo šlaitinio stogo; II etapas: nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d. saulės elektrinė turi būti pristatyta ir įdiegta ant plokščio stogo ir naujai statomo šlaitinio stogo. Statybos techninės priežiūros inžinieriui uždraudus tvirtinti saulės elektrinės elementus - fotovoltinius modulius ant pastato fasado konstruktyvo dėl leistinos konstruktyvo apkrovos viršijimo, fotovoltinių modulių montavimas ant pastato fasado (I etapo darbų dalis) buvo sustabdytas nuo 2018 m. birželio 21 d. iki 2018 m. gruodžio 3 d., kol atsakovės samdytas rangovas neįrengė naujos laikančios konstrukcijos fotovoltinių elementų montavimui fasadinėje pastato dalyje. Todėl galutinis I etapo darbų terminas automatiškai prasitęsė iki 2019 m. sausio 13 d. Tačiau tai netrukdė vykdyti fotovoltinių elementų montavimą ant šlaitinio stogo (kita I etapo darbų dalis). Nors šie darbai turėjo būti užbaigti iki 2018 m. rugpjūčio 1 d., jie buvo užbaigti 2018 m. rugpjūčio 27 d., ir tai nepilnai, nes UAB „Mazgas“ darbuotojai montuodami sudaužė 3 fotovoltinius modulius. Likę 3 fotovoltiniai moduliai buvo sumontuoti tik 2018 m. rugsėjo mėn. pabaigoje. Be to, darbai atlikti su trūkumais, kurių ieškovė nepašalino iki šiol. Sumontuotos konstrukcijos turėjo būti tvirtinamos nerūdijančio plieno varžtais, tačiau dalis laikančiųjų konstrukcijų yra sumontuota tvirtinant cinkuotais metaliniais savisriegiais. Atliekant darbus pažeistos plieninės karšto cinkavimo tvirtinimo konstrukcijos zonos, jos nėra izoliuotos, tvirtinimo laikikliai nesertifikuoti, savos (ne pramoninės) gamybos (tai puikiai matosi iš jų kontūrų kokybės) ir jau pradėjo koroduoti. II etapo darbai turėjo būti užbaigti iki 2018 m. lapkričio 1 d. Pagrindiniai darbai užbaigti vėluojant 2018 m. gruodžio 4 d., tačiau su esminiais daugybiniais trūkumais. Kadangi buvo akivaizdžiai nukrypta nuo Sutarties Techninėje specifikacijoje nurodytų sąlygų, atsakovė 2018 m. gruodžio 29 d. e-paštu pateikė oficialų protestą dėl pateikto priėmimo–perdavimo akto Nr. OB/2018-12/18, išvardino pastebėtus trūkumus. Po Naujųjų Metų švenčių apžiūrėjus UAB „Mazgas“ atliktus darbus, kiek tai leido žiemos sąlygos, buvo pastebėti papildomi trūkumai, kurie nepaminėti 2018 m. gruodžio 29 d. proteste. Papildytas (bet dar negalutinis) pastebėtų trūkumų sąrašas UAB „Mazgas“ buvo pateiktas kartu su 2019 m. sausio 8 d. raštu Nr. 19-04. Ieškovė buvo įspėta, kad jeigu per 30 kalendorinių dienų nuo šio rašto gavimo dienos UAB „Mazgas“ neįvykdys pagal Sutartį prisiimtų įsipareigojimų ir nepašalins rašto Nr. 19-04 priede Nr. 1 nurodytų trūkumų, vadovaudamasi Sutarties punktu 12.3. nuo sekančios dienos po aukščiau nurodyto termino pasibaigimo atsakovė nutrauks Sutartį ir reikalaus atlyginti patirtus nuostolius, kiek jų nepadengs Sutartyje numatyta bauda, tame tarpe ir tuos, kurie gali kilti dėl laiku neįvykdytų įsipareigojimų pagal projekto finansavimo sutartį su VšĮ LVPA, atlyginimo. Ieškovė taip pat buvo įspėta, kad neištaisius trūkumų atsakovė samdys trečią šalį UAB „Mazgas“ paliktiems trūkumams pašalinti. 2019 m. vasario 7 d. praėjus 30 kalendorinių dienų terminui ir UAB „Mazgas“ pašalinus tik dalį 2019 m. sausio 8 d. rašto Nr. 19-04 priede Nr. 1 nurodytų trūkumų, veikdama pagal bendradarbiavimo principą, atsakovė raštu Nr. 19-23 pratęsė trūkumų šalinimo terminą iki 2019 m. vasario 22 d. imtinai. 2019 m. vasario 22 d. atsakovė ir UAB „Mazgas“ pasirašė 80 kW galios saulės elektrinės pirkimo tarpinį perdavimo–priėmimo aktą su pastabomis. Šis aktas susijęs su saulės elektrinės I etapo diegimo darbais. Akte nurodyti trūkumai, kuriuos pašalinus akte nurodytais terminais bus laikoma, jog 80 kW galios saulės elektrinės diegimo I etapas yra tinkamai įvykdytas ir su UAB „Mazgas“ bus atsiskaityta akte nurodyta tvarka. Galutinis trūkumų pašalinimo terminas nustatytas 2019 m. balandžio 20 d. 2019 m. kovo 6 d. tarp atsakovės ir ieškovės buvo pasirašytas 80 kW galios saulės elektrinės pirkimo II etapo darbų trūkumų aktas, kuriame nurodyti saulės elektrinės diegimo II etapo trūkumai ir trūkumų pašalinimo terminai. Galutinis trūkumų pašalinimo terminas nustatytas 2019 m. balandžio 20 d. Pasirašius aukščiau minėtus trūkumų šalinimo aktus UAB „Mazgas“ 2019 m. kovo 15 d. pateikė atsakovei dalį trūkstamos saulės elektrinės techninės dokumentacijos, o 2019 m. kovo mėnesio 21–29 d., taisydama II etapo darbų trūkumus, demontavo visus fotovoltinius modulius ant naujo priestato šlaitinio stogo ir juos pakeitė naujais, atitinkančiais Sutarties Techninės specifikacijos reikalavimus. Tačiau fotovoltinių elementų montavimo ant plokščio stogo darbų trūkumai, pastato fasado vientisumo bei sumontuotos tvirtinimo konstrukcijos trūkumai liko neištaisyti, taip pat pateikta nepilna techninė dokumentacija. Likusius trūkumus UAB „Mazgas“ ištaisyti atsisakė motyvuodama tuo, kad saulės elektrinę pridavė VEI ir yra išduotas VEI leidimas elektros gamybai. Tai yra, ieškovė vadovavosi ne Sutartimi nustatytais reikalavimais, o formalaus dokumento gavimo faktu. Kartu su 2019 m. balandžio 4 d. raštu Nr. 19-55 atsakovė pateikė 2019 m. balandžio 2 d. trūkumų aktą, kuriame nurodyti tuo metu identifikuoti neatitikimai Sutarties reikalavimams. Ieškovei buvo nurodyta, kad šie trūkumai turi būti pašalinti iki 2019 m. balandžio 20 d., t. y. galutinės datos, nustatytos 2019 m. vasario 22 d. ir 2019 m. kovo 6 d. šalių pasirašytuose aktuose. Veikdama pagal šalių kooperavimosi principą, anksčiau nenustatytiems (naujai paaiškėjusiems) trūkumams pašalinti buvo nustatytas ilgesnis terminas - iki 2019 m. gegužės 4 d. Tačiau UAB „Mazgas“ iš šešių rašto Nr. 19-55 priede Nr. 1 nurodytų trūkumų dalinai ištaisė tik du:

pašalino elektrotechninės dalies dokumentacijos trūkumus (pateikė su AB ESO 2019-04-17 d. suderintą elektrinės schemą, kuri atitinka atliktų darbų faktą, tačiau neatitinka Techninės specifikacijos reikalavimų); ištaisė konstrukcinės dalies dokumentacijos trūkumus pagal atliktų darbų faktą ir pateikė juos atsakovei 2019 m. balandžio 15 d. UAB „Mazgas“ neprašė suteikti papildomą terminą kitiems trūkumams ištaisyti. 2019 m. balandžio 24 d. raštu Nr. 19-62 atsakovė nutraukė Sutartį, vadovaudamasi Sutarties punktais Nr. 10.4 ir Nr. 12.3 bei pareikalavo sumokėti 29 100 Eur baudą (30 proc. Sutarties vertės) ir 5 217,22 Eur delspinigius. Pagal Sutarties 10.4 punktą atsakovė turi teisę iš ieškovės reikalauti baudos, jei esant Sutarties vykdymo vėlavimui daugiau kaip 30 dienų užsakovas (atsakovė) nutraukia Sutartį. Atsakovė suteikė UAB „Mazgas“ 30 dienų trūkumams ištaisyti 2019 m. sausio 8 d., po to kelis kartus pratęsė trūkumų šalinimo terminą ir tik tada, kai tapo aišku, kad UAB „Mazgas“ likusių trūkumų ištaisyti neketina, nutraukė Sutartį. Todėl atsakovė turi teisinį pagrindą reikalauti baudos, kurios dydis - 30 procentų nuo Sutarties vertės. Sutarties vertė yra 97 000 Eur (117 370 Eur - 20 370 Eur PVM) (Sutarties 8.1 p.), todėl baudos dydis yra 29 100 Eur (97 000 Eur : 100 x 30 proc.). Pagal Sutarties 10.2 punktą atsakovė turi teisę taikyti ir kitą netesybų formą - delspinigius už pavėluotą Sutarties įvykdymą. Delspinigiai skaičiuojami nuo Sutartyje numatytos pirkimo sumos už kiekvieną pavėluotą prievolės įvykdymo dieną. Sutartimi numatytų delspinigių norma - 0,05 proc. Atsakovė delspinigius skaičiavo nuo 2019 m. vasario 1 d. ir jų skaičiavimo pagrindimą pateikė 2019 m. vasario 24 d. rašte Nr. 19-62. Apskaičiuotų delspinigių suma 5 217,22 Eur. Šiuo metu atsakovė turi teisę reikalauti delspinigių už ilgesnį laikotarpį negu skaičiuota 2019 m. balandžio 24 d. rašte, tačiau kol kas reikalavimas reiškiamas tik dėl dalies delspinigių sumos.

Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį (DOK-26882) prašo atmesti atsakovės priešieškinį kaip nepagrįstą. Ieškovė nurodo, kad ieškovė tinkamai vykdė šalių sudarytą sutartį, todėl nėra sąlygų ieškovės civilinei atsakomybei kilti. Ieškovė negalėjo atlikti Sutartyje numatytų darbų nei iki Sutartyje numatyto 2018 m. rugpjūčio 1 d. termino I etapo darbams, nei iki Sutartyje numatyto 2018 m. lapkričio 1 d. termino II etapo darbams atlikti, dėl ne nuo ieškovės priklausančių aplinkybių. Pagal Sutartį ieškovė turėjo pastatyti saulės elektrinę ant priestato šlaitinio stogo, tačiau atsakovės pasitelktas rangovas UAB „Nasta” vėlavo atlikti priestato su šlaitiniu stogu statybos darbus, dėl ko ieškovė negalėjo tinkamai įrengti elektrinės. Ieškovei montuojant elektrinę ant pastato fasado, taip pat pastebėta, kad atsakovės pastato I ir II aukšto laikančios sienos yra plytų mūro konstrukcijos, tačiau III aukštas pastatytas iš apšiltintų lengvų metalo konstrukcijų, dėl ko statybos priežiūros ekspertai uždraudė saulės elektrinės elementus tvirtinti prie pastato fasado III aukšto. Šias aplinkybes patvirtina atsakovės 2018 m. lapkričio 28 d. raštas Dėl projekto Nr. 04.2.1-LVPA-K-836-01-0042 „Saulės elektrinės diegimas įmonėje UAB „Baltic orthoservice” vykdymo laikotarpio pratęsimo” Nr. 18-130, adresuotas VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai, kuriame atsakovė nurodo, kad aukščiau nurodytos priežastys nepriklauso nuo ieškovės UAB „Mazgas” ir jai nebuvo žinomos prieš pasirašant Sutartį ir būtent dėl šių priežasčių ieškovė vėluoja atlikti Sutartyje numatytus darbus. Tame pačiame 2018 m. lapkričio 28 d. rašte Nr. 18-130 atsakovė nurodė, kad “Kadangi tiekėjas UAB „Mazgas” vėluoja atlikti darbus ne dėl savo kaltės, informuojame LVPA, jog vadovaujantis 80 kW galios saulės elektrinės pirkimo sutarties Nr. 20180516/1 10.2 ir 10.4 punktais pirkėjas UAB „Baltic Orthoservice” nereikalaus iš tiekėjo UAB „Mazgas” mokėti delspinigius bei baudą už vėlavimą įdiegti saulės elektrinę”. Atsižvelgiant į tai, kad pati atsakovė pripažino, kad saulės elektrinės įrengimo darbai negalėjo būti įvykdyti pagal Sutartyje nurodytus terminus ne dėl ieškovės kaltės, o darbams atlikti ir pabaigti objektyviai reikalingas terminas iki 2019 m. vasario 15 d., nei bauda, nei delspinigiai iki šios dienos negali būti apskritai skaičiuojami, taikomi ir priteisiami. Ieškovė galutinai saulės elektrinės įrengimo darbus baigė gavusi Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2019 m. kovo 20 d. Leidimą gaminti elektros energiją Nr. L-2857, kuris leidžia leidimo turėtojui – atsakovui – gaminti elektros energiją įrengtoje saulės elektrinėje. Kartu su ieškiniu pateiktas antstolio R. B. 2019 m. kovo 29 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina aplinkybes, kad ant atsakovės pastato, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, pietiniame fasade sumontuoti mėlyni 44 vnt. saulės moduliai, rytiniame pastato fasade sumontuoti mėlyni 69 vnt. saulės moduliai, pietiniame pastato antstato šlaite sumontuoti mėlyni 45 vnt. saulės moduliai, šiauriniame pastato antstato šlaite sumontuoti 57 vnt. saulės moduliai, šiauriniame pastato antstato fasade sumontuoti mėlyni 12 vnt. saulės moduliai, lygiame stoge sumontuoti juodi 58 vnt. saulės moduliai. Atsakovė nepagrįstai reikalauja priteisti tiek delspinigius, tiek baudą, tokiu būdu prašydama taikyti dvigubas netesybas. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, draudžiančią taikyti baudines netesybas, šiuo atveju, atsakovės reikalavimas taikyti ieškovei dvigubas netesybas, t. y. priteisti tiek delspinigius, tiek baudą, negali būti tenkinamas. Tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad ieškovei turėtų būti taikoma civilinė atsakomybė už Sutarties pažeidimą, atsakovės prašomos priteisti netesybos turi būti įskaitomos viena į kitą (mažesnioji suma į didesniąją). Atsakovės reikalavimui dėl dalies delspinigių priteisimo yra suėjęs senaties terminas, todėl ieškovė prašo taikyti senatį. Atsakovė, reikalaudama priteisti iš ieškovės 5 217,22 Eur delspinigių, priešieškinyje nurodo, kad delspinigius skaičiavo nuo 2019 m. vasario 1 d. ir jų skaičiavimo pagrindimą pateikė 2019 m. balandžio 24 d. rašte Nr. 19-62. Išanalizavus atsakovės 2019 m. balandžio 24 d. raštą Nr. 19-62, taip pat perskaičiavus delspinigių sumą, matyti, kad atsakovė delspinigius skaičiuoja ne nuo 2019 m. vasario 1 d., kaip nurodyta priešieškinyje, tačiau delspinigius skaičiuoja kiekvienam darbų etapui atskirai, t. y.: 1) už I etapo darbus, kurių vertė 55 428,57 Eur, atsakovė skaičiuoja 0,05 % dydžio delspinigius laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. balandžio 24 d., kas sudaro 81 pradelstą dieną, t. y. 2 244,86 Eur delspinigių sumą; 2)        už II etapo darbus, kurių vertė 41 571,43 Eur, atsakovė skaičiuoja 0,05 % dydžio delspinigius laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. balandžio 24 d., kas sudaro 143 pradelstas dienas, t. y. 2 972,36 Eur delspinigių sumą. Sudėjus už I ir II etapą apskaičiuotus delspinigius (2 244,86 Eur + 2 972,36 Eur), gaunama atsakovės prašoma priteisti delspinigių suma - 5 217,22 Eur. CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyta, kad ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo yra taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Ieškovė prašo taikyti ieškinio senatį atsakovės reiškiamam reikalavimui dėl delspinigių, skaičiuojamų laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. kovo 3 d., priteisimo. Taikant sutrumpintą ieškinio senatį reikalavimui dėl delspinigių priteisimo, atsakovė galėtų reikalauti delspinigių už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 3 d. iki 2019 m. balandžio 24 d., kas sudaro 2 522 Eur.

Trečiasis asmuo UAB „Via Solis“ atsiliepime į atsakovės priešieškinį (DOK-6105) dėl priešieškinio pagrįstumo prašo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime į atsakovės priešieškinį trečiasis asmuo nurodo, kad UAB „Via Solis“ gamino ir pardavė ieškovei fotovoltinius modulius, skirtus atsakovės saulės energijos elektrinei įrengti. Nei medžiagų, nei rėmų sistemų saulės energijos elektrinės montavimui, nei rekomendacijų dėl modulių montavimo UAB „Via Solis“ nei ieškovei, nei atsakovei neteikė, saulės elektrinės įrengimo ar kituose su ginču susijusiuose procesuose nedalyvavo, todėl ginčo dalyje dėl galimai nekokybiškai atliktų saulės elektrinės tvirtinimo ir įrengimo darbų papildomai nepasisako.

Ieškovė patikslintu ieškiniu, pateiktu 2019 m. rugsėjo 23 d., (DOK-27289) prašo pripažinti atsakovės UAB „Ortho Baltic” vienašališką UAB „Mazgas” ir UAB „Ortho Baltic” 2018 m. gegužės 16 d. sudarytos 80 kW galios saulės elektrinės pirkimo sutarties Nr. 20180516/1 nutraukimą, įformintą UAB „Ortho Baltic” 2019 m. balandžio 24 d. raštu Nr. 19-62, negaliojančiu. Ieškovė nurodo, kad ji vėlavo atlikti Sutartyje numatytus darbus ne dėl nuo ieškovės priklausančių aplinkybių, tačiau Sutartį įvykdė, tinkamą Sutarties įvykdymą patvirtina byloje pateikti dokumentai: 2018 m. gruodžio 27 d. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos išduota Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma Nr.13ĮP2-255191, kurioje nurodyta, kad ieškovės sumontuota saulės elektrinė, esanti adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus bei gali būti naudojama pagal paskirtį; 2019 m. kovo 20 d. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Leidimas gaminti elektros energiją Nr. L-2857, kuris leidžia leidimo turėtojui – atsakovui – gaminti elektros energiją ieškovės įrengtoje saulės elektrinėje; 2019 m. kovo 29 d. antstolio R. B. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Kadangi jau 2019 m. kovo 20 d. ieškovė buvo atlikusi visus saulės elektrinės įrengimo darbus bei saulės elektrinės eksploatavimui buvo gavusi valstybinės institucijos leidimą, vėlesni atsakovės veiksmai nutraukiant šalių sudarytą Sutartį ir taikant baudą laikytini nesąžiningu siekiu išvengti atsiskaitymo pagal Sutartį už atliktus darbus. Net konstatvus, jog ieškovė darbus atliko nekokybiškai, t.y. kaip teigia atsakovė, nesilaikant fasado vientisumo reikalavimų ir elektrinės dalis montuojant ne nerūdijančio plieno varžtais, o cinkuotais varžtais, šis Sutarties pažeidimas nėra esminis ir nesuteikia teisės atsakovei vienašališkai nutraukti Sutartį, reikalauti sumokėti baudą ir dar neatsiskaityti už atliktus darbus. 

Atsakovė atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašo ieškovės ieškinį ir papildomą reikalavimą atmesti. Atsakovė nurodo, kad ji, kaip sutarties šalis, neturėjo jokios laisvės kitais būdais (šalia sutarties nutraukimo ir netesybų reikalavimo) ginti savo pažeistas civilines teises, nes ją saisto atitinkami įsipareigojimai ES struktūrinių fondų lėšas administruojančiai institucijai – LVPA. Nei VEI pažyma, nei išduotas leidimas savaime neįrodo tinkamo Sutarties sąlygų vykdymo. VEI leidimas gaminti elektros energiją yra paminėtas Sutarties 9.5.3. punkte tik kaip viena iš sąlygų, kurią įvykdžius yra mokama trečioji (paskutinė) sutarties kainos dalis. Be to, tiek VEI pažyma, tiek leidimas gaminti elektros energiją yra išduodami elektros gamybos įrenginį eksploatuojančiam subjektui, šiuo atveju – atsakovei. Ieškovė, siekdama kuo greičiau „stumti” darbus iki formalaus užbaigimo, nei vienu, nei kitu atveju neinformavo atsakovės apie kreipimąsi į VEI ir atitinkamo prašymo pateikimą. Be to, antru atveju, ieškovė nesąžiningai pasinaudojo atsakovės jai 2019 m. kovo 6 d. suteiktu įgaliojimu pateikti VEI dokumentus įmonės vardu, nes pateikė dokumentus, kurie nebuvo atsakovės pasirašyti, nors pagal teisės aktų reikalavimus turėjo būti atsakovės suderinti, ką konstatuoja ir aukščiau minėtas VEI raštas. Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių, galiojusių VEI pažymos ir leidimo išdavimo metu, 18 punkte yra numatyta, kad pareiškėjas, pateikiantis prašymą VEI leidimui gauti, turi pateikti ir statybos užbaigimo aktą arba deklaraciją apie statybos užbaigimą. VEI leidimo išdavimo metu saulės elektrinės statybos darbai dar nebuvo užbaigti. Ginčas kyla dėl montavimo technologijos, darbų kokybės ir dėl kai kurių kitų specifikacijoje/techniniame projekte nurodytų reikalavimų vykdymo, todėl ieškovės pateiktas įrodymas - 2019 m. kovo 29 d. antstolio R. B. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, neturi reikšmės ginčo sprendimui. Savo sprendimą nutraukti tarp šalių sudarytą 2018 m. gegužės 16 d. sutartį atsakovė grindė 4 esminiais Sutarties vykdymo trūkumais, kurių tris ieškovė iš pradžių pripažino ir ne tik neištaisė, nors atsakovė kelis kartus pratęsė darbų įvykdymo terminą, bet ir galiausiai atsisakė šiuos trūkumus ištaisyti. Trūkumai yra 1) sumontuoti fotovoltiniai moduliai ant pastato fasado neišlaiko pastato fasado vientisumo, nes raudonai apibrauktoje zonoje nesumontuoti 5 nestandartinių išmatavimų fotovoltiniai moduliai; 2) sumontuotos konstrukcijos turėjo būti tvirtinamos nerūdijančio plieno varžtais, tačiau laikančiosios konstrukcijos yra sumontuotos cinkuotais metaliniais sraigtais, visos montažui naudojamos komplektuojančios detalės privalėjo būti sertifikuotos; 3) plokščio stogo paviršius neparuoštas saulės elektrinės tvirtinimo konstrukcijos montavimui, fotovoltinių elementų tvirtinimo konstrukcija nepritvirtinta prie stogo dangos nerūdijančio plieno sraigtais, o prispausta grindinio trinkelėmis, nėra tvirtinimo mazgų projekto, atliekant montavimą nesilaikyta Administracinio pastato su gamybinėmis patalpomis Kauno m., (duomenys neskelbtini) saulės elementų montavimo paprastojo remonto projekte nustatytų sprendinių; 4) neatitinka reikalavimo, kad pagamintą saulės energiją galėtų vartoti visas (duomenys neskelbtini), Kaunas esantis pirkėjo vidaus elektros tinklas, ieškovė elektrinę prijungė tik prie vieno iš 4 gamybinių el. paskirstymo skydų. Atsakovės sprendimas nutraukti sutartį yra pagrįstas ir teisėtas, net jeigu sutarties vykdymo trūkumai nebūtų esminiai. Sprendžiant, ar trūkumai yra esminiai, remiantis Civiliniame kodekse įtvirtintu reguliavimu ir kasacinio teismo praktika, teismas turi įvertinti tai, kad: 1) pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 2) atsakovė iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties; 3) prievolė tinkamai neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo (iš trūkumų pobūdžio yra akivaizdu, kad jų atsiradimą sąlygojo ne didelis neatsargumas, o sąmoningi ieškovės bandymai sutaupyti atsakovės sąskaita); 4) ieškovė atsisako pripažinti trūkumus, nors anksčiau juos buvo pripažinusi, atsisakė juos ištaisyti. Ieškovei tinkamai įvykdžius savo įsipareigojimus, LVPA jau būtų išmokėjusi atsakovei saulės elektrinei skirtą 65 563,80 Eur dotaciją. Dėl ieškovės kaltės yra grėsmė, kad atsakovė iš viso negaus dotacijos išmokėjimo. Ieškovei atsisakius trūkumus pripažinti, atsakovė buvo priversta nutraukti sutartį ir ieškoti trečių šalių saulės elektrinės trūkumams ištaisyti, nes atsakovė siekia tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus LVPA atžvilgiu. Dėl to atsakovė patyrė administravimo sąnaudas. Dėl vieno iš saulės elektrinės įrengimo trūkumų atsakovė buvo priversta stabdyti priekinio fasado rekonstrukcijos procesą, kas savo ruožtu daro neigiamą poveikį įmonės įvaizdžiui. Atsakovė yra aukštųjų medicinos technologijų kompanija, 99 proc. savo produkcijos ji eksportuoja į Vakarų Europos šalis, joje dažnai lankosi užsienio partneriai, Lietuvą lankančios užsienio šalių delegacijos, kurias į įmonę atveža Užsienio reikalų ministerija, VšĮ Versli Lietuva ir kitos valstybės institucijos, norėdamos pademonstruoti pažangaus medicinos prietaisų gamybos verslo pavyzdį Lietuvoje. Pagal atsakovės ir LVPA pasirašytą sutartį tretysis asmuo įsipareigojo finansuoti 69 proc. tinkamų projekto išlaidų. Tai sudaro 65 563,80 Eur. Atsakovės indėlis yra 31 436,20 Eur. Atsakovė, vadovaudamasi Sutarties 9.5.1 punktu 2018 m. gegužės 29 d. sumokėjo ieškovei 35 211 Eur avansą, t. y. investavo į saulės elektrinės įrengimą daugiau, negu fotovoltinė saulės elektrinė turėtų jai kainuoti gavus iš LVPA 65 563,80 Eur dotaciją. Be to, papildomus 5 500 Eur atsakovė sumokėjo UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ už vieno iš ieškovės darbų trūkumo pašalinimą, jau po Sutarties nutraukimo. Todėl šiai dienai atsakovė yra investavusi į saulės elektrinės įrengimą 40 711 Eur ir dėl ieškovės kaltės negali atgauti iš LVPA 9 275 Eur daugiau, nei ieškovė reikalauja iš atsakovės jai sumokėti. Tuo tarpu LVPA atsakovei pagal Sutartį dar nėra išmokėjusi nei vieno euro.

Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „Mazgas“ atstovas V. Š. paaiškino, kad dar prieš sutarties sudarymą su atsakove buvo derinamos sutarties sąlygos, nes atsakovė norėjo mėlynų saulės modulių, berėmių modulių. Atsakovės atstovas buvo atvykęs pažiūrėti kaip gaminami moduliai. Laimėjus konkursą pasirašyta sutartis. Pradėjus darbus, buvo pastebėta, kad rytinis ir pietinis fasadai ne mūriniai, kaip buvo manyta, todėl tiesiogiai ant jų nebuvo galima montuoti saulės modulių. Nusprendė, kad atsakovė ant fasado pasidarys metalines konstrukcijas ant kurių ir bus montuojami saulės moduliai. Todėl pirmas etapas buvo pabaigtas gruodžio mėnesį. Dar atsakovei virinant metalines konstrukcijas jie montavo saulės modulius, stengėsi viską daryti greičiau. Visas etapas labai smarkiai vėlavo. Buvo gautas pradinis techninis projektas, rengtas dar 2017 m. Montavimo eigoje pasimatė, kad reikia daugiau saulės modulių, jie pridėjo 4 saulės modulius. Fasado projektą rengė architektai, buvo numatyta dėti stiklo konstrukcijas, tačiau sumontavus atrodė negražiai, tada nusprendė nenaudoti dekoratyvinio stiklo, todėl montavo saulės modulius, kurie iš fasado išlindo apie 20 cm. Projektas keitėsi eigoje. Kad neužsivilkintų darbai, nusprendė ant lygaus stogo sudėti daugiau modulių, o jeigu jų vėliau nereikės, dalį numontuoti. Kadangi darbai vilkinosi, jie vienu metu turėjo daryti ir pirmo, ir antro etapo darbus. Elektros įvadas buvo pajungtas derinant su atsakovės atsakingu asmeniu. ARI skydas nebuvo numatytas, jis reikalingas ne pagal projektą ir ne elektrinės veikimui, o atsakovės pastatui, kad atsijungus tinklui nereikėtų eiti jo įjungti rankiniu būdu, o įsijungtų automatiškai. Tik sausio mėnesį pastebėjo, kad ant antstato buvo sumontuoti ne mėlynos, o juodos spalvos saulės moduliai. To nepastebėjo ir užsakovas, nors jie buvo sumontuoti lapkričio mėnesį. Juos užsakė, laukė, juos pagamino kovo mėnesį. Tada visi darbai jau buvo baigti ir saulės elektrinė pradėjo veikti. Valstybinei energetikos inspekcijai saulės elektrinę pridavė žinant atsakovei. Jis pats tada kalbėjo su tuometiniu technikos direktoriumi, jie priėmimo metu dalyvauti nepageidavo. Inspekcija jokių trūkumų nerado ir leido eksploatuoti saulės elektrinę. Jis raštu yra informavęs užsakovą, kad jų stogo danga nėra tinkama, nes kaupiasi vanduo. Jie dar prašė pridėti bituminės dangos, prašymą įvykdė. Nurodyta korozija yra neesminė, tai virinimo proceso metu nukritus virinimo pašaliniams produktams susidarę taškeliai, kurie neturi jokios įtakos. Tik po elektrinės sumontavimo praėjus dviem mėnesiams buvo gautos pretenzijos dėl fasado vientisumo. Jų supratimu, fasadas ir yra vientisas, tačiau nepabaigta viena eilė. Taip atsitiko dėl to, kad pradžioje buvo numatyta dengti dekoratyviniu stiklu, o paskui gautas prašymas dėti nestandartinius saulės modulius. Su atsakovės technikos direktoriumi I. G. buvo susitarta, kad atsakovė sumokės už pirmą etapą, jeigu jie uždengs fasadą nestandartiniais saulės moduliais. Kadangi saulės moduliai buvo nestandartiniai, užtruko jų pristatymas, tada jie dar laukė, nes I. G. atostogavo, o tuo metu jau gavo informaciją apie nutraukiamą sutartį. Jie prašė palaukti, kad gali sumontuoti, bet atsakovė atsisakė. Projektai yra elektrotechninis, kuris keitėsi darbų eigoje. Pvz., ant antstato fasado pagal architektūrinį projektą neturėjo būti sumontuoti tie 12 modulių. Taigi, visa elektrotechninė dalis nuolat keitėsi. Architektūrinis projektas irgi keitėsi. Architektai buvo suplanavę vienaip tačiau darbų eigoje su atsakove buvo nutarta, kad dekoratyvinis stiklas negražus, todėl jie keitė, vietoje dekoratyvinio stiklo dėta saulės modulio imitacija. Šitas dekoras irgi netenkino. Todėl saulės moduliai išdėlioti eigoje, ne pagal architektūrinį projektą. Dalyvaujant konkurse buvo pateikta labai detali techninė specifikacija. Realiai jie ir montavo, kad atitiktų specifikaciją, o ne pagal projektą. 2017 m. UAB „Statika“ parengtas projektas tarp konkurso dokumentų nebuvo įdėtas ir buvo laikoma, kad juo nereikia vadovautis, tą konstatavo ir Lietuvos verslo paramos agentūra. Jo vykdyti netgi nebūtų įmanoma, nes montavimo metu jau net nebuvo tokių elementų. Balastai turėjo būti naudojami juodi. Jie naudojo juodas trinkeles. Atsakovei nepatiko. Cinkuotos detalės atlaiko 10 metų. Garantija yra 10 metų. Profiliai buvo tiesiog supjaustyti ir panaudoti tiek kiek reikia. 80 kW negali pasiekti, nes ant fasado sumontuota stačiai, o ne 35 proc., fasadą dengia aukšti medžiai ir pan. Viena fasado pusė į rytus, kita į pietus. O atsakovės apskaičiavime yra suminė galia. Savisriegiai sumontuoti ten kur negalima naudoti varžtų. Konstrukcinių elementų yra visokių, ten kur turėjo būti varžtai, ten ir yra varžtai, nes yra ir guminių tvirtinimo elementų. Jei būtų visur naudojami varžtai, tai būtų reikėję gręžti kiaurai, iš vidus prisukti veržlę, dėti iš naujo. Varžtai naudoti tik parapetuose. Kitur yra patalpos, negręžta kiaurai. Lietuvos verslo paramos agentūra konstatavo tik trūkumus dėl statinio vientisumo ir varžtų. 2019 m. kovo mėn. atsakovės technikos direktoriui R. S. buvo pateiktas galutinis elektrotechninis projektas, kuris yra faktinio sumontavimo rezultatas. Sutartyje nebuvo apibrėžta iki kada turi pateikti projektą. 2019 m. kovo mėn. buvo pakartotinė Lietuvos energetikos inspekcijos patikra, nes buvo atsakovės skundas. Buvo rasti du trūkumai – pastebėta, kad nėra priėmimo – perdavimo akto ir projektas be užsakovo parašo. Sumontuota elektrinė pilnai funkcionuoja. Šitas projektas neįprastas tik tuo, kad buvo naudojami specialiai atsakovei padaryti fotomoduliai. I. P. atsakingas iš ieškovo pusės, jis vadovavo techniniam reikalui.  Architektūrinis projektas buvo netinkamas, nes pagal šitą projektą sumontavus fotomodulius arba lieka neuždengtos vietos apačioje, arba išsikiša viršuje. Po darbų užbaigimo nebuvo keliamos pretenzijos dėl saulės elektrinės efektyvumo, jos atsirado tik teismo proceso metu (teismo posėdžio, vykusio 2020-03-02, garso įrašas, 09:43:38 - 11:48:06).

Atsakovės UAB „Ortho Baltic“ atstovas I. G. paaiškino, kad yra identifikuoti 5 trūkumai kurie neatitinka techninės specifikacijos: 1) plokščio stogo dengimas, kuris neatitinka techninės specifikacijos sąlygos, 2) nerūdijančio plieno varžtais turėjo būti sumontuotos laikančiosios konstrukcijos, tačiau panaudoti cinkuoti savisriegiai, 3) saulės elektrinė nebuvo prijungta pagal pirminį techninį projektą prie viso įmonės tinklo, prijungta dalinai, 4) neišpildytas fasado vientisumas, kuris aiškiai parodytas techninėje specifikacijoje, 5) elektrinės fotovoltiniai moduliai nėra tokie, kurie deklaruojami techninėje specifikacijoje. Dėl plokščio stogo įrengimo paaiškino, kad ieškovas nepritvirtino saulės elementų prie stogo dangos, ieškovas padėjo saulės elementus ant stogo, ko pasėkoje stogas gadinamas, toje vietoje, kurioje yra balastai spaudžiamas stogas, atsiranda duobės, galų gale pradeda bėgti vanduo. Pritvirtinus elementus, balastinių svorių neturėjo būti iš viso. Dėl nerūdijančio plieno varžtų nurodė, kad atsakovė norėjo užtikrinti tvirtinamos konstrukcijos elektrinės ilgaamžiškumą, todėl būtent ir įtraukė tą sąlygą dėl varžtų, kadangi ieškovė laimėjo konkursą, ieškovei buvo žinomi atsakovės reikalavimai, buvo susipažinusi su pirminiu projektu, buvo atvykusi į vietą, žinojo kokius elementus naudos, žinojo techninę specifikaciją, ieškovė galėjo pasirinkti kitokį technologinį sprendimą, negu būtent tai, ką ieškovė naudojo, rinkoje yra konstrukcijų, kurių nereikia gręžti, gamintojas paruošia konstrukcijas, reikia tik pritvirtinti būtent tais varžtais, atsakovė pasikliovė UAB „Mazgo“ ekspertais, nes ji to neišmano, dauguma konstrukcinių elementų, kuriuos panaudojo ieškovė, turėjo būti nerūdijančio plieno. Į teisėjo klausimą, ar tie technologiniai sprendimai būtų buvę adekvatūs kainai, kurios tikėjosi atsakovė, įgaliotas asmuo atsakė taip. Ieškovės konstrukcija nėra sertifikuota, o padaryta pačios ieškovės. Savisriegiai yra susriegti į šlaitinius stogus, ir į tam tikras dalis fasado. Kadangi paaiškėjo, jog pirmas ir antras pastato aukštai yra mūriniai, o trečias aukštas karkasas, buvo priimtas sprendimas sumontuoti šalia pastato atskirą metalo konstrukciją, ant kurios bus tvirtinami saulės elementai, konstrukcija sumontuota 10 centimetrų šalia pastato, į žemę įgręžtos kolonos, atsakovė šitą konstrukciją padarė ir tada prasidėjo montavimo darbai, saulės elektrinės montavimo konstrukcija neprisilietė prie pastato, ji yra pakabinta. Mazgas galėjo ant sumontuotos konstrukcijos elementus pritvirtinti nerūdijančio plieno varžtais. Konstrukciją statė subrangovas, su subrangovu buvo atsiskaityta. Konstrukcija buvo pabaigta 2019 m. lapkričio pabaigoje gruodžio pradžioje. Dėl trūkumo, jog saulės elektrinė nebuvo prijungta prie viso įmonės tinklo, paaiškino, kad pirminiame techniniame projekte buvo reikalavimas, kad elektrinė būtų prijungta prie pastato vidaus elektros tinklų, į įmonės pastatą įeina du elektros įvadai, kad dingus elektrai iš vieno įvado, būtų galima dirbti, kad būtų užtikrintas sklandus elektrinės darbas, ieškovė neįdėjo skydo, skydo funkcija yra tokia, kad dingus elektrai persijungiama prie kitos fazės. Atsakovė pati tą trūkumą ištaisė. Dėl fasado vientisumo paaiškino, kad rytinis fasadas uždengtas mažesniais saulės moduliais, ieškovė galėjo paskaičiuoti, kad reikės nestandartinių saulės elementų, konkurso sąlygose buvo nurodytas tik galingumas 80kW ir kad reikia uždengti tam tikras fasado dalis, todėl konkurso dalyviai galėjo pasiskaičiuoti kokio galingumo ir kiek kokių gabaritų reikia saulės elementų, kad būtų išlaikytas fasado vientisumas ir mėlyna spalva, trūksta 5 nestandartinių elementų. Ieškovė nepateikė dokumento, patvirtinančio, kad trūkstamus modulius užsakė. Į teisėjo klausimą ar sumontavus papildomus 5 elementus padidėtų galia, atsakė, kad taip padidėtų. Į klausimą kurio etapo darbai yra rytinio fasado sumontavimas, atsakė I etapo darbai. Rytinis fasadas buvo sumontuotas pagal pirminį projektą, išskyrus tuos 5 elementus. Ieškovui buvo pateiktas architektūrinis projektas, 2019 m. birželio ar liepos mėnesį. Pagal kokius standartus teismas turėtų vertinti fasado vientisumą? Pagal faktą ar pagal projektą? Paaiškino, kad reikia pirmiausia žiūrėti į konkurso sąlygas, kuriose nurodytas pastato vientisumas ir, kad pastatas turi būti uždengtas, kad projektus turėjo parengti ieškovė ir visas sąlygas suderinti su atsakove, architektūrinį projektą nustatė atsakovė. Nepaisant to, kad buvo sumontuoti fotoelementai vietoje stiklo, reikia vertinti, kad pastato fasadas turėjo išlaikyti vientisumą. Projekte parodytas fasadas vientisas. Dėl 5 trūkumo netinkamo saulės elemento, paaiškino, kad trūkumas išaiškėjo gavus leidimą, atsakovė užsakė atlikti dviejų ieškovės sumontuotų elementų patikrą, nuo pastato, ant kurio buvo sumontuota saulės elektrinė, buvo numontuoti du moduliai, vienas standartinis juodos spalvos, kitas nestandartinis mėlynos spalvos, atlikus matavimus nustatyta, kad mėlynos spalvos modulio galia yra mažesnė nei nurodyta techninėje specifikacijoje. Į teisėjo klausimą ar ta įmonė yra sertifikuota ir turi teisę atlikti matavimus, nurodė, kad įmonė yra gamybinė, nesertifikuota, tačiau turi teisę atlikti matavimus. Į klausimą, ar atsakovė laiko savisriegių sumontavimą vietoj laiko varžtų esminiu trūkumu, nurodė, kad laiko esminiu trūkumu, laiko, kad gali prarasti pagrindinį finansavimą iš LVPA, nes priima produktą, kuris neatitinka techninės specifikacijos. Atsakovė samdė vienintelį rangovą UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ automatiniam skydui įrengti, trūkumas buvo pašalintas, sumokėjo 6655 Eur. Dėl fotoelementų generuojamos energijos skaičiavimo metodo atsakovės atstovas paaiškino, kad generuojama faktinė energija buvo paskaičiuota paėmus vieną iš geriausių vasaros dienų ir skirtingais dienos momentais išrinko didžiausią tos minutės piką, tas gautas maksimalias vertes sudėjo ir gavo faktinį saulės elektrinės galingumą skirtingais laiko momentais, faktinis maksimalus galingumas turėtų būti artimas 80kW, tam tikrais laiko momentais. Atsakovė yra pateikusi duomenis, koks yra fotoelemento maksimalus galingumas tam tikru fotoelemento kampu ir saulės atžvilgiu, tai šitą koeficientą įsivertino, todėl atsakovė supranta, kad jeigu nėra idealus fotoelemento pastatymo kampas, tai gali generuoti mažiau energijos. Į teisėjo klausimą nuo kada laiko sutartį nutraukta, advokatė paaiškino, kad pranešimą ieškovei išsiuntė 2019 m. balandžio 24 d., tai po mėnesio nuo 2019 m. gegužės 24 d. Į klausimą nuo kada atsakovė skaičiavo delspinigius, nurodė, kad skaičiavo nuo 2019 m. vasario mėnesio 1 d. I etapo darbams, galėtų patikslinti tik pagal buhalterinius duomenis (teismo posėdžio garso įrašas 50:18–2:13:18). Saulės elektrinė veikia, tačiau tai nereiškia, kad darbai atlikti tinkamai, saulės elektrinė turi atitikti visas konkurso numatytas techninės specifikacijos sąlygas, saulės elektrinės veikimas yra tik viena iš tų sąlygų, kad būtų įvykdyta sutartis, todėl ir kyla ginčas, todėl ir buvo nebuvo pasirašomi priėmimo perdavimo aktai (teismo posėdžio garso įrašas 13:57:40 –16:04:14).

Trečiojo asmens VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“ atstovai A. J. ir I. M. paaiškino, kad teikiant paraišką techninis projektas nebuvo pateiktas, buvo pateikta techninė specifikacija. Į teisėjo klausimą kokie trūkumai buvo nustatyti tikrinant vietoje, nurodė, kad buvo nustatyti varžtų ir fasado vientisumo trūkumai, atstovo, kaip statybos eksperto, nuomone, varžtų trūkumai yra ne esminiai; į klausimą ar dėl to, kad yra sumontuoti savisriegiai gali kaip nors priklausyti dotacijos dydis, paaiškino, kad apmoka pagal faktinius pateiktus dokumentus, atlieka patikrą ar tikrai buvo atlikti tie darbai, ir tada apmoka, svarbu, kad elektrinė veiktų, ar tokie, ar kitokie varžtai įtakos nedaro, jeigu tinka projekto vykdytojui, tai tuomet pateikia LVPA dokumentus ir jie apmoka. Dėl fasado vientisumo laiko, kad tai nėra esminis trūkumas (teismo posėdžio garso įrašas 16:06:52 – 16:14:55).  

Trečiojo asmens UAB „Viasolis“ atstovas paaiškino, kad saulės moduliai atitinka standartą. Spalva neturi jokios įtakos saulės modulio galingumui. Tai laminavimo medžiaga, kuri keičia modulio spalvą, o ne kitus parametrus. Produkto tipas yra PRIME, visa kita informacija yra tik papildanti, 280 yra galia. Voltamperinės charakteristikos, įrašytos marketinginėje medžiagoje, yra metrinio pobūdžio, jomis nustatomas puslaidininkio tipas. Pasikeitus puslaidininkio tipui, standartas nenumato persertifikuoti. Kai keičiasi galia, taip, reikia persertifikuoti. Tačiau šiuo atveju nereikia. Todėl klientui pateikiamos kiekvieno modulio voltamperinės charakteristikos. Dėl modulių galios – jis negali paaiškinti kitaip, kaip gedimo konkrečiam moduliui, arba nebuvo laikytasi procedūrų montuojant. Vos gavus pretenziją, jie spręstų, aiškintųsi priežastis. Per 5 gamybos metus toks atvejis pirmas. Markiravimo standartas 6.17.30, kurį jie pateikė, yra CE. Saulės elektrinės galią nustato silpniausias modulis. Visa jėgainė turi voltamperines charakteristikas. Šiuo atveju, modulių voltai susidera, bet amperai priklauso nuo mažiausio modulio. Kadangi yra keletas fasadų, keletas modulių grupių, todėl visada yra silpnoji grandis, kuri apšvies tam tikrą dalį. Jis pats nuvažiavęs prieš savaitę matė, kad užstoja medžiai. Ta silpnoji grandis įtakos visos elektrinės efektyvumą. Pavyzdžiui, jei vienas saulės elementas iš visos grupės yra šešėlyje, tai stipriai įtakos visos saulės elementų grupės galią, neproporcingai to vieno saulės elemento voltažui. Tai yra šios technologijos minusas. Šiuo atveju yra sumontuoti 4 inverteriai. Taigi, yra 4 grandinės. Kiekviena grandinė bus įtakojama silpniausio modulio. Tačiau lemia ne tik inverterių skaičius. Yra toks terminas MPPT, kuris reiškia tam tikrų modulių generuojamos galios optimalų tašką. Todėl atsakovės atliktas matavimas labai abejotinas (teismo posėdžio, vykusio 2020-03-02, garso įrašas, 16:14:56 - 16:34:12).

Teismas

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.

Nustatyta, kad

UAB „Mazgas“ 2018 m. gruodžio 21 d. surašė galutinį perdavimo-priėmimo aktą, kuriame konstatavo, kad tiekėjas perduoda, o pirkėjas objekte (duomenys neskelbtini), Kaunas, Kauno m. sav. sumontuota: 285 vnt. saulės fotomoduliai 280 W, srovės keitikliai 4 vnt. po 25 kW. Bendras galingumas 78,80 kW. UAB „Mazgas“ 2019 m. sausio 2 d. surašė tarpinį perdavimo-priėmimo aktą, kuriame konstatavo, kad tiekėjas perduoda, o pirkėjas objekte (duomenys neskelbtini), Kaunas, Kauno m. sav. priima I etapo darbus. 113 vnt. saulės fotomoduliai 280 W, ir srovės keitikliai 4 vnt. po 25 kW. I etapo diegimas baigtas. Visa įranga yra nauja ir nenaudota. Dokumentas pirkėjo nepasirašytas. 2019 m. vasario 22 d. tarpiniu perdavimo – priėmimo aktu šalys, be kita ko, susitarė, kad nustatyti tokie trūkumai: 1. nesilaikyta techninėje specifikacijoje nurodyto reikalavimo montavimui naudoti nerūdijančio plieno varžtus. Naudoti cinkuoti varžtai. 2. Neišlaikytas pastato rytinio fasado vientisumas. UAB „Mazgas“ įsipareigoja ant rytinio fasado trečio aukšto lygyje sumontuoti trūkstamus 5 nestandartinio dydžio saulės elementų modulius taip, kad būtų išlaikytas pastato fasado vientisumas. 2019 m. kovo 6 d. trūkumų akte, be kita ko, šalys kaip trūkumą nurodė, kad nepaleista elektrinė ir tiekėjas įsipareigojo ją paleisti dalyvaujant užsakovui užbaigus II etapo darbus iki 2019 m. balandžio 20 d. 2019 m. kovo 15 d. šalys pasirašė 80 kW galios saulės elektrinės projekto įgyvendinimo I darbų etapo dokumentacijos perdavimo priėmimo aktą. Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos 2019 m. kovo 20 d. UAB „Baltic Orthoservice“ išdavė leidimą gaminti elektros energiją. UAB „Mazgas“ 2019 m. kovo 29 d. informavo UAB „Baltic Orthoservice“, kad pagal sutartį Nr. 20180516/1 saulės elektrinės tiekimo ir diegimo darbai baigti. Pirmo etapo defektai ištaisyti 2019 m. sausio 21 d., II etapo defektai ištaisyti 2019 m. kovo 28 d., kartu su pranešimu pateikė galutinį perdavimo–priėmimo aktą, sąskaitą faktūrą. Antstolio R. B. 2019 m. kovo 29 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, kad pietiniame pastato fasade sumontuoti mėlyni 44 vnt. saulės moduliai, rytiniame pastato fasade sumontuoti mėlyni 69 vnt. saulės moduliai, pietiniame pastato antstato šlaite sumontuoti mėlyni 45 vnt. saulės moduliai, šiauriniame pastato antstato šlaite sumontuoti 57 vnt. saulės moduliai, šiauriniame pastato antstato fasade sumontuoti mėlyni 12 vnt. saulės moduliai, lygiame stoge sumontuoti juodi 58 vnt. saulės moduliai. UAB „Mazgas“ 2019 m. balandžio 26 d. pirkėjui UAB „Baltic Orthoservice“ išrašė PVM Sąskaitą faktūrą MAZ 0041466 95020 Eur sumai. UAB „Baltic Orthoservice“ 2019 m. balandžio 4 d. raštu nurodė, kad atsisako pasirašyti pateiktą galutinį perdavimo–priėmimo aktą ir nurodė trūkumus: 1) neišlaikytas pastato fasado vientisumas; 2) sumontuotos konstrukcijos turėjo būti tvirtinamos nerūdijančio plieno varžtais, tačiau visa laikančioji konstrukcija yra sumontuota cinkuotais metaliniais savisriegiais. Atliekant darbus pažeistos plieninės karšto cinkavimo konstrukcijos vietos, zonos, nėra izoliuotos, tvirtinimo laikikliai jau pradėję koroduoti. UAB „Mazgas“ nesilaikė montavimo technologijos ir nesudėjo tinkamų laikančiųjų tvirtinimo metalo konstrukcijų. UAB „Mazgas“ sudėjo ir sumontavo savos (garažinės) gamybos saulės elementų tvirtinimo detales; 3) plokščio stogo paviršius neparuoštas saulės elektrinės tvirtinimo konstrukcijos montavimui, fotovoltinių elementų tvirtinimo konstrukcija nepritvirtinta prie stogo dangos nerūdijančio plieno sraigtais, o prispausta grindinio trinkelėmis, nėra tvirtinimo mazgų projekto, atliekant montavimą nesilaikyta Administracinio pastato su gamybinėmis patalpomis Kauno m., (duomenys neskelbtini) saulės elementų montavimo paprastojo remonto projekte numatytų sprendinių; 4) elektrotechninės dalies realizacijos ir dokumentacijos trūkumai. UAB „Mazgas“ nepateikė užsakovui elektrinės dalies techninio darbo projekto. Užsakovas buvo pateikęs UAB „Mazgas“ su AB ESO suderintą techninį projektą INV. Nr. E12649410, proj. Nr. 759-01-TP-S. UAB „Mazgas“ nuo šio projekto nukrypo. Pakeitimai nėra suderinti nei su AB ESO, nei su užsakovu, nei su VšĮ LVPA; 5) konstrukcinės dalies dokumentacijos trūkumai; 6) nepateiktas užpildytas „Statybos žurnalas“. Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos 2018 m. gruodžio 27 d. Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymoje nurodė, kad UAB „Baltic Orthoservice“ (duomenys neskelbtini), Kaunas sumontuoti, išbandyti Elektros tinklai ir jų priklausiniai 0,4 kV įtampos elektros įvado ir vidaus elektros instaliacijos įrenginiai pagal UAB „Mazgas“ techninį darbo projektą Nr. MGZ223-OB/2018/12-TDP-E. 17-020991 atitinka projekto norminių teisės aktų reikalavimus bei gali būti naudojami pagal paskirtį. UAB „Baltic Orthoservice“ 2019 m. sausio 8 d. įspėjime nurodė, kad saulės elektrinės diegimo metu paaiškėjo, jog pirkimo konkurso sąlygų I priedo 80 kW galios saulės elektrinės techninė specifikacija“ dalyje „Minimalūs reikalavimai saulės elektrinės įrangai ir vykdomiems darbams“ 3 punkto reikalavimų skiltyje nurodytas teiginys „Ant pastato fasado (laikančių sienų plytų mūro konstrukcijos, esančios už šiltinančio sluoksnio) ...“ yra netikslus. 2018 m. birželio 18 d. UAB „Mazgas“ e-laišku informavo, kad I etapo fasado dalies įgyvendinti negali, nes III aukšto sienos nėra mūrinės ir reikia ieškoti kito fotoelementų plokščių tvirtinimo prie pastato sienų sprendimo. Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos 2019 m. balandžio 15 d. Faktinių aplinkybių patikrinimo akte pateikė išvadą, kad saulės elektrinės elektros įrenginiuose esminių techninių trūkumų, dėl kurių nebūtų galima jos eksploatuoti, nenustatyta, Saulės (fotovoltinė) elektrinė turi būti įrengta pagal su visomis suinteresuotomis šalimis suderintą projektą. Bet kokie projekto keitimai turi būti papildomai suderinti. UAB „Baltic Orthoservice“ 2019 m. balandžio 24 d. raštu Dėl 80 kW galios saulės elektrinės pirkimo sutarties Nr. 20180516/1 nutraukimo informavo UAB „Mazgas“, kad neištaisius trūkumų sutartį nutraukia. Šio rašto priede 2019 m. balandžio 23 d. tarnybiniame pranešime dėl Saulės elektrinės projekto įgyvendinimo nurodyti tokie trūkumai: 1) nustatyti nukrypimai nuo Techninio projekto INV. Nr. E12649410, projekto Nr. 759-01-TP-S.; 2) sumontuotos konstrukcijos turėjo būti tvirtinamos nerūdijančio plieno varžtais, tačiau visa laikančioji konstrukcija yra sumontuota cinkuotais metaliniais savisriegiais. Atliekant darbus pažeistos plieninės karšto cinkavimo konstrukcijos vietos, zonos, nėra izoliuotos, tvirtinimo laikikliai jau pradėję koroduoti. UAB „Mazgas“ nesilaikė montavimo technologijos ir nesudėjo tinkamų laikančiųjų tvirtinimo metalo konstrukcijų. UAB „Mazgas“ sudėjo ir sumontavo savos (garažinės) gamybos saulės elementų tvirtinimo detales.; 3) plokščio stogo paviršius neparuoštas saulės elektrinės tvirtinimo konstrukcijos montavimui, fotovoltinių elementų tvirtinimo konstrukcija nepritvirtinta prie stogo dangos nerūdijančio plieno sraigtais, o prispausta grindinio trinkelėmis, nėra tvirtinimo mazgų projekto, atliekant montavimą nesilaikyta Administracinio pastato su gamybinėmis patalpomis Kauno m., (duomenys neskelbtini) saulės elementų montavimo paprastojo remonto projekte numatytų sprendinių; 4) neišlaikytas pastato fasado vientisumas; 5) nepateiktas užpildytas „Statybos žurnalas“. UAB „Baltic Orthoservice“ 2019 m. balandžio 23 d. UAB „Mazgas“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą 191182 34317,22 Eur sumai (5217,22 Eur delspinigiai, 29100 Eur bauda).

Lietuvos verslo paramos agentūra 2019 m. liepos 18 d. rašte nurodė, kad jos atstovai 2019 m. birželio 7 d. atliko patikrą projekto įgyvendinimo vietoje. Patikros metu nustatyta neatitikimų tarp projekto vykdytojo pateikto techninio projekto Nr. 759-01-PTP-S ir faktiškai įrengtos saulės elektrinės, tačiau kartu nurodyta, jog techninis projektas Nr. 759-01-PTP-S vykdant saulės elektrinės įrengimo pirkimą, prie pirkimo dokumentų projekto vykdytojo nebuvo nei pridėtas, nei paskelbtas, t.y. saulės elektrinės įrengimo pirkimo sąlygose buvo pateiktos tik fasadų schemos, bet ne pats techninis projektas. LVPA nustatė, kad ir techniniame projekte MZG223-OB/2018/12/TDP-E, ir UAB „Mazgas“ pasiūlyme nurodyta montavimo konstrukcija atitinka projekto vykdytojo numatytą techninėje specifikacijoje. Tačiau LVPA taip pat nustatė, kad UAB „Mazgas“ nesilaikė sutarties Nr. 20180516/1 1 priedo minimalių reikalavimų saulės elektrinės įrangai ir vykdomiems darbams Eil. Nr. 3 numatytų įsipareigojimų saulės elektrinės konstrukcijas tvirtinti nerūdijančio plieno varžtais, nes faktiškai šios konstrukcijos yra pritvirtintos cinkuotais varžtais. Be to, nurodė, kad šalių ginčas nėra susijęs su LVPA veiksmais ar neveikimu. UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“ 2019 m. rugpjūčio 14 d. rašte nurodyta, kad pagal lietuvių kalbos žodyną „varžtas“ yra metalinė vinis su sriegiu veržlei. Varžtams ir savisriegiams naudojami kiti standartai.

Lietuvos verslo paramos agentūros Įgyvendinančios institucijos atliekamo projekto patikros vietoje projekto įgyvendinimo ir (ar) administravimo vietoje lapo 1 priede 2019 m. birželio 7 d. konstatuota, kad: rangovas atliko ne pagal techninį projektą 759-01-PTP-S, bet pagal techninį projektą MZG223-OB/2018/12/TDP-E, kuris nebuvo pateiktas VšĮ LVPA ir nebuvo derintas su projekto vykdytoju; pagal pakeistą techninį projektą įrengti ne tokio tipo ir galingumo saulės moduliai ir inverteriai, kurie buvo numatyti techniniame projekte 759-01-PTP-S; sumontuoti ant fasado saulės moduliai neišlaiko fasado vientisumo, kuris buvo numatytas techninėje specifikacijoje; saulės modulių laikančios konstrukcijos tvirtinimas pagal pirminį techninį projektą ir techninę specifikaciją turėjo būti nerūdijančio plieno varžtais, faktiškai dalinai tvirtinta cinkuotais metaliniais varžtais; saulės modulių, esančių ant plokščio stogo, laikančios konstrukcijos neatitinka techninio projekto 759-01-PTP-S sprendinių, ir yra įrengtos nekokybiškai; neįrengtas techniniame projekte numatytas, automatinio rezervinio įjungimo skydas ARĮ.

Administracinio pastato su gamybinėmis patalpomis Kauno m. sav., Kauno m., (duomenys neskelbtini) saulės elementų montavimo paprastojo remonto projekto aiškinamajame rašte 3 dalyje, II etapas nurodoma, kad: „užsakovas UAB „Baltic Orthoservice“, pasirinktas rangovas UAB „Mazgas“ ant rytinio fasado 3 aukšto ir dalies 2 aukšto fasado konstrukcijas dengia fotovoltiniais elementais, išskyrus 3 aukšto langų vietas. Trečiame aukšte, ant jau paruoštų metalo kolonų TUB 50x100x5, tvirtinamas savisriegiais slankus aliuminio profilis AL 40x40.“

Dėl teisinio santykio kvalifikavimo

Ieškovė ir atsakovė 2018 m. gegužės 16 d. sudarė Sutartį Nr. 20180516/1 (toliau ir - Sutartis), kurios 1.1. punktu ieškovė įsipareigojo atsakovei patiekti 80 kW galios saulės elektrinę ir ją sumontuoti, o atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei už elektrinę ir jos montavimą.

Tarp šalių kilo ginčas dėl sudarytos sutarties kvalifikavimo.

Ieškovė nurodo, kad sutartis yra mišrios formos, turinti ir pirkimo–pardavimo ir rangos sutarties požymių. Ieškovė remiasi UAB „Mazgas“ 2019 m. balandžio 26 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. MAZ0041466 pirkėjui UAB „Baltic Orthoservice“ detalizacija, iš kurios matyti, kad visos sutarties 14,83 proc. kainos sudaro darbų kaina, o 85,17 proc. kainos sudaro medžiagų kaina (2019-12-12 rašytinių paaiškinimų 6 priedas).

Atsakovė nurodo, kad tarp šalių sudaryta sutartis yra rangos sutartis. Atsakovė priešieškinį reiškia remdamasi LR CK 6.665 straipsnio 3 dalimi, kur nurodoma, kad jei rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius.

CK 6.645 straipsnyje įtvirtintos bendrosios nuostatos dėl rangos sutarties dalyko. Jos taikomos atskiroms rangos rūšims (buitinė ranga, statybos ranga ir kt.), jeigu ko kita nenustato kitų CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus „Ranga“ skirsnių normos (CK 6.644 straipsnio 2 dalis). CK 6.645 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu atliekamų darbų pobūdis ir vertė palyginti su pagaminto, perkamo ar perdirbto daikto verte yra nedideli, tai sutartis pripažįstama ne rangos, o pirkimo-pardavimo sutartimi. Šioje normoje reglamentuojamas rangos sutarties kvalifikavimas į pirkimo-pardavimo sutartį, neišskiriant atskirų rangos rūšių (vartojimo rangos, statybos rangos, projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos ir kt.).

Sutarties 1.1. punkte nurodoma, kad sutarties dalykas – 80 kW galios saulės elektrinė, kurios funkciniai, techniniai reikalavimai bei susijusių paslaugų apimtis nustatyti sutarties priede Techninė specifikacija. Ieškovė įsipareigojo atsakovei patiekti 80 kW galios saulės elektrinę ir ją sumontuoti.

Teismas iš esmės sutinka su ieškovės teiginiu, kad šalių sudaryta sutartis turi pirkimo–pardavimo sutarties ir rangos sutarties požymių, tačiau, teismo vertinimu, vien šis kriterijus negali lemti rangos sutarties pripažinimo pirkimo–pardavimo sutartimi. Siekiant išspręsti šį klausimą, būtina išsiaiškinti šalių sudarytos sutarties esmę ir tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2011).

Teismas pažymi, kad sutarties tikslas – produkto – saulės elektrinės - sukūrimas. Ta aplinkybė, kad paties produkto medžiagų kaina yra didesnė nei montavimo darbų kaina, nereiškia, šalys susitarė dėl pirkimo–pardavimo. Iš UAB „Mazgas“ 2019 m. balandžio 26 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. MAZ0041466 pirkėjui UAB „Baltic Orthoservice“ detalizacijos matyti, kad vien fotomodulių kaina yra 62073 Eur, kai visos sutarties kaina yra 117370 Eur. Tačiau akivaizdu, kad fotomoduliai, kaip atskiri elementai, negali būti vertinami kaip šios sutarties pirkimo–pardavimo objektas, nes jie yra tik visos elektrinės, kaip galutinio sutarties rezultato, dalis.

Darytina išvada, kad sutarties dalykas, tikslai ir tikroji šalių valia buvo saulės elektrinės įdiegimas atsakovės nurodytame konkrečiame objekte, o ne saulės elektrinės pardavimas atsakovei, todėl sutartis kvalifikuotina rangos sutartimi.

Dėl priešieškinio

Atsakovė UAB „Ortho Baltic“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš ieškovės UAB „Mazgas“ atsakovei UAB „Ortho Baltic“ 29 100 Eur baudą, 5 217,22 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo ieškinio padavimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodo, kad ieškovė UAB „Mazgas“ 2018 m. gegužės 16 d. sudarytą Sutartį Nr. 20180516/1 vykdė su trūkumais, dėl kurių atsakovė vienašališkai nutraukė sutartį. Sutarties nutraukimas yra įformintas 2019 m. balandžio 24 d. raštu. Šio rašto priede - 2019 m. balandžio 23 d. tarnybiniame pranešime dėl Saulės elektrinės projekto įgyvendinimo nurodyti tokie trūkumai: 1) nustatyti nukrypimai nuo Techninio projekto INV. Nr. E12649410, projekto Nr. 759-01-TP-S.; 2) sumontuotos konstrukcijos turėjo būti tvirtinamos nerūdijančio plieno varžtais, tačiau visa laikančioji konstrukcija yra sumontuota cinkuotais metaliniais savisriegiais. Atliekant darbus pažeistos plieninės karšto cinkavimo konstrukcijos vietos, zonos, nėra izoliuotos, tvirtinimo laikikliai jau pradėję koroduoti. UAB „Mazgas“ nesilaikė montavimo technologijos ir nesudėjo tinkamų laikančiųjų tvirtinimo metalo konstrukcijų. UAB „Mazgas“ sudėjo ir sumontavo savos (garažinės) gamybos saulės elementų tvirtinimo detales.; 3) plokščio stogo paviršius neparuoštas saulės elektrinės tvirtinimo konstrukcijos montavimui, fotovoltinių elementų tvirtinimo konstrukcija nepritvirtinta prie stogo dangos nerūdijančio plieno sraigtais, o prispausta grindinio trinkelėmis, nėra tvirtinimo mazgų projekto, atliekant montavimą nesilaikyta Administracinio pastato su gamybinėmis patalpomis Kauno m., (duomenys neskelbtini) saulės elementų montavimo paprastojo remonto projekte numatytų sprendinių; 4) neišlaikytas pastato fasado vientisumas; 5) nepateiktas užpildytas „Statybos žurnalas“. Be to, atsakovė bylos nagrinėjimo metu nurodė dar vieną, atsakovės teigimu, vėliau paaiškėjusį trūkumą – saulės elektrinė negeneruoja deklaruoto energijos kiekio.

Teismas, vertindamas sutarties nutraukimo pagrindą ir nurodytus trūkumus, analizuoja kiekvieną iš jų atskirai.

Šalių teisės ir pareigos yra aptartos šalių sudarytoje sutartyje ir jos prieduose. Todėl nė viena iš šalių negali reikalauti iš kitos šalies daugiau nei buvo susitarta.

Iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad Techninis projektas INV. Nr. E12649410, projektas Nr. 759-01-TP-S nebuvo tarp šalių sudarytos sutarties dalis. Ta aplinkybė, kad atsakovė, prieš įgyvendindama VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros projektą, buvo parengusi Techninį projektą INV. Nr. E12649410, projektą Nr. 759-01-TP-S, nėra pagrindas teigti, kad UAB „Mazgas“ turėjo pareigą šiuos projektus įgyvendinti. Pareiga įgyvendinti minėtą techninį projektą nenurodyta nei tiesiogiai sutartyje, nei Techninėje specifikacijoje, kuri yra sutarties priedas. Sutarties vykdymo eigoje UAB „Mazgas“ parengė techninį projektą MZG223-OB/2018/12/TDP-E, pagal kurį ir yra įdiegta saulės elektrinė. Todėl atsakovės pretenzijos dėl ARĮ skydo, kuris buvo numatytas Techniniame projekte INV. Nr. E12649410, projekte Nr. 759-01-TP-S, neįrengimo, ar per mažo inverterių (keitiklių) kiekio sumontavimo laikytinos nepagrįstomis. Be to, pažymėtina, kad Techninėje specifikacijoje Minimaliuose reikalavimuose saulės elektrinės keitikliams (inverteriams) nustatyta, kad keitiklių turi būti ne mažiau 4 vnt. Tokį kiekį inverterių (keitiklių) UAB „Mazgas“ ir yra sumontavęs.

 Kaip matyti iš šalių bendradarbiavimo eigos, UAB „Mazgas“ ir negalėjo nenukrypti nuo minėto techninio projekto, nes sutarties vykdymo eigoje paaiškėjo naujų aplinkybių dėl pastato konstrukcijos, keitėsi užsakovo valia, šalys bendru sutarimu keitė sutarties sąlygas bei terminus. Pažymėtina, kad sutarties vykdymo eigoje paaiškėjo, kad tiesiogiai ant pastato fasado montuoti fotomodulių nėra galimybės, todėl atsakovė priešais pastato fasadą sumontavo metalinę konstrukciją, ant kurios fotomoduliai sumontuoti. Dėl šių faktinių aplinkybių tarp šalių ginčo nėra. Tokias aplinkybes patvirtina UAB „Baltic Orthoservice“ 2019 m. sausio 8 d. įspėjimas, kur ji nurodė, kad saulės elektrinės diegimo metu paaiškėjo, jog pirkimo konkurso sąlygų I priedo 80 kW galios saulės elektrinės techninė specifikacija“ dalyje „Minimalūs reikalavimai saulės elektrinės įrangai ir vykdomiems darbams“ 3 punkto reikalavimų skiltyje nurodytas teiginys „Ant pastato fasado (laikančių sienų plytų mūro konstrukcijos, esančios už šiltinančio sluoksnio) ...“ yra netikslus. Taip pat 2018 m. birželio 18 d. UAB „Mazgas“ e-laišku informavo, kad I etapo fasado dalies įgyvendinti negali, nes III aukšto sienos nėra mūrinės ir reikia ieškoti kito fotoelementų plokščių tvirtinimo prie pastato sienų sprendimo. Be to, sutarties vykdymo eigoje, keitėsi ir kiti pastato paviršiai. Iš UAB „Mazgas“ 2019 m. sausio 14 d. atsakymo į įspėjimą matyti, kad „naujai pastatytas antstatas yra trumpesnis negu projekte, netilpo 2 vnt. saulės moduliai“.

Todėl teismas daro išvadą, kad atsakovo pretenzijos dėl nukrypimo nuo techninio projekto laikytinos nepagrįstomis ir dėl šių aplinkybių atsakovė neturėjo pagrindo nutraukti sutarties bei neturi pagrindo reikalauti atlyginti nuostolius.

Atsakovė kaip trūkumą nurodo, jog sumontuotos konstrukcijos turėjo būti tvirtinamos nerūdijančio plieno varžtais, tačiau visa laikančioji konstrukcija yra sumontuota cinkuotais metaliniais savisriegiais. Be to, atliekant darbus pažeistos plieninės karšto cinkavimo konstrukcijos vietos, zonos, nėra izoliuotos, tvirtinimo laikikliai jau pradėję koroduoti. UAB „Mazgas“ nesilaikė montavimo technologijos ir nesudėjo tinkamų laikančiųjų tvirtinimo metalo konstrukcijų. UAB „Mazgas“ sudėjo ir sumontavo savos (garažinės) gamybos saulės elementų tvirtinimo detales.

Teismas pažymi, kad 80 kW galios saulės elektrinės techninės specifikacijos minimalių reikalavimų saulės elektrinės įrangai ir vykdomiems darbams 3 punkte numatyta, kad montavimo konstrukcija ant pastato fasado (laikančių sienų plytų mūro konstrukcijos, esančios už šiltinimo sluoksnio) išlaikant pastato fasado vientisumą – aliuminio lydinio tvirtinimo elementai, ant pastato dvišlaičių stogų – plieninė karšto cinkavimo, ant pastato plokščio stogo (dengto rulonine danga) – plieninė karšto cinkavimo. Montavimo konstrukcijos balastiniai svoriai juodos spalvos. Konstrukcijos tvirtinamos nerūdijančio plieno varžtais.

Tarp šalių kilo ginčas, ar visos montavimo konstrukcijos turėjo būti montuojamos nerūdijančio plieno varžtais. Atsakovė remiasi Techninėje specifikacijoje nurodyta sąlyga. Ieškovė nurodo, kad nerūdijančio plieno varžtai turėjo būti panaudoti tik tose konstrukcijos dalyse, kur tai buvo technologiškai įmanoma. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog savisriegiai sumontuoti ten, kur negalima naudoti varžtų. Konstrukcinių elementų yra visokių, ten kur turėjo būti varžtai, ten ir yra varžtai, nes yra ir guminių tvirtinimo elementų. Jei būtų visur naudojami varžtai, tai būtų reikėję gręžti kiaurai, iš vidaus prisukti veržlę, dėti iš naujo. Varžtai naudoti tik parapetuose. Kitur yra patalpos, negręžta kiaurai. Lietuvos verslo paramos agentūros Įgyvendinančios institucijos atliekamo projekto patikros vietoje projekto įgyvendinimo ir (ar) administravimo vietoje lapo 1 priede 2019 m. birželio 7 d., be kita ko, konstatuota, kad: saulės modulių laikančios konstrukcijos tvirtinimas pagal pirminį techninį projektą ir techninę specifikaciją turėjo būti nerūdijančio plieno varžtais, faktiškai dalinai tvirtinta cinkuotais metaliniais varžtais.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą, jų tarpusavio ryšį, daro išvadą, kad dalis konstrukcijų yra sumontuota nerūdijančio plieno varžtais, kita dalis – cinkuotais savisriegiais. Pažymėtina, kad į bylą pateiktame UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“ 2019 m. rugpjūčio 14 d. rašte nurodyta, kad pagal lietuvių kalbos žodyną „varžtas“ yra metalinė vinis su sriegiu veržlei. Varžtams ir savisriegiams naudojami kiti standartai. Taigi, nerūdijančio plieno varžtai ir cinkuoti savisriegiai yra skirtingos tvirtinimo detalės. Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, jog UAB „Mazgas“ cinkuotus savisriegius panaudojo ir tose konstrukcijos tvirtinimo vietose, kur turėjo būti naudojami nerūdijančio plieno varžtai. Ieškovės atstovo paaiškinimai, jog tam tikrose pastato dalyse ir negalėjo būti naudojami varžtai, yra logiški. Varžtas yra tvirtinimo detalė, kuri pritvirtinama veržle. Taigi, tam, kad būtų galima panaudoti varžtą, tam tikras paviršius, prie kurio tvirtinama konstrukcija, turi būti pragręžtas kiaurai, ir kitoje to paviršiaus pusėje varžtas tvirtinamas veržle. Kaip nurodė ieškovės atstovas, dalis tvirtinimo paviršių buvo patalpos. Atsakovės atstovas šių aplinkybių teismo posėdžio metu, atsakydamas į teisėjo klausimus, nepaneigė. Akivaizdu, kad tokiu atveju, jei visų konstrukcijų tvirtinimui būtų naudojami nerūdijančio plieno varžtai, būtų gadinama pastato vidinė apdaila, o funkcionuojančio atsakovės pastato viduje būtų vykdomi remonto darbai. Be to, ir Administracinio pastato su gamybinėmis patalpomis Kauno m. sav., Kauno m., (duomenys neskelbtini) saulės elementų montavimo paprastojo remonto projekto, kuriuo remiasi atsakovė, aiškinamajame rašte 3 dalyje, II etapas nurodoma, kad: „užsakovas UAB „Baltic Orthoservice“, pasirinktas rangovas UAB „Mazgas“ ant rytinio fasado 3 aukšto ir dalies 2 aukšto fasado konstrukcijas dengia fotovoltiniais elementais, išskyrus 3 aukšto langų vietas. Trečiame aukšte, ant jau paruoštų metalo kolonų TUB 50x100x5, tvirtinamas savisriegiais slankus aliuminio profilis AL 40x40.“ Taigi, pati atsakovė savo dokumentuose yra nurodžiusi, kad dalis konstrukcijų tvirtinama savisriegiais.

Teismas sprendžia, kad šiuo atveju cinkuotų savisriegių panaudojimas buvo pagrįstas, atitiko protingumo, ekonomiškumo principus, o taip pat atsakovės interesus. Be to, pažymėtina, kad nors atsakovė teigia, jog dėl šio trūkumo Lietuvos verslo paramos agentūra neišmoka numatytos dotacijos, tiek Lietuvos verslo paramos agentūra, tiek pati atsakovė dalies konstrukcijos tvirtinimo cinkuotais savisriegiais sutarties vykdymo eigoje nelaikė esminiu trūkumu. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į šalių 2019 m. vasario 22 d. pasirašytą tarpinį perdavimo–priėmimo aktą, kur šis trūkumas nurodytas kaip 1 trūkumas, o atsiskaitymo tvarkos 2 p. šalys numatė, kad pašalinus 2, 3 ir 4 punktuose nurodytus trūkumus, taip pat 2 punkte nurodytą trūkumą, bei atlikus kitus 2 punkte nurodytus darbus mainais už užsakovo atsisakymą dėl 1 punkto trūkumų pašalinimo, užsakovas sumokės 100 proc. darbų vertės, numatytos sumokėti pagal sutartį po I etapo darbų užbaigimo. Tokiu pareiškimu atsakovė nurodė, jog cinkuoti savisriegiai įdiegtos saulės elektrinės konstrukcijoje gali likti. Lietuvos verslo paramos agentūros atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad šis trūkumas nėra esminis.

Spręsdamas dėl konstrukcijos tvirtinimo būdo, teismas pažymi, kad sutarties šalims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl tokių sutarties sąlygų vykdymo ar jų neįvykdymo (netinkamo įvykdymo) teisinių padarinių, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Kai šalys skirtingai aiškina savo pareigas pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011). Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2012, 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-219/2020).

Atsakovė nurodė, kad ant pastato plokščio stogo saulės elementai nepritvirtinti prie stogo dangos, o konstrukcija tiesiog prispausta grindinio trinkelėmis.

Techninėje specifikacijos 80 kW galios saulės elektrinės techninės specifikacijos minimalių reikalavimų saulės elektrinės įrangai ir vykdomiems darbams 3 punkte, be kita ko, numatyta, kad montavimo konstrukcija ant pastato plokščio stogo (dengto rulonine danga) – plieninė karšto cinkavimo. Montavimo konstrukcijos balastiniai svoriai juodos spalvos.

Teismas atsižvelgia, jog bylos nagrinėjimo metu šalys nenurodė, kad įdiegiant saulės elektrinę, kurioje nors kitoje vietoje be plokščio stogo būtų naudojami balastiniai svoriai. Ieškovės atstovas paaiškino, kad šalys buvo susitarę, jog saulės elementų tvirtinimo konstrukcija prie plokščio stogo bus pritvirtinta naudojant balastinius svorius. Šiuo atveju panaudotos grindinio trinkelės, kurios atlieka balastinio svorio funkciją.

Įvertinus techninės specifikacijos sąlygą, teismas sprendžia, kad šalys susitarė, jog saulės elementų tvirtinimo konstrukcija prie plokščio stogo bus pritvirtinta naudojant balastinius svorius. Priešingu atveju techninės specifikacijos sąlyga būtų perteklinė. Be to, techninėje specifikacijoje nėra numatyta, jog ieškovė turi stogo dangą paruošti kitokiam tvirtinimo būdui. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovė tinkamai įvykdė sutartį, saulės elementų tvirtinimo konstrukcija prie plokščio stogo pritvirtindama naudojant balastinius svorius.

Atsakovė nurodo, kad UAB „Mazgas“ sudėjo ir sumontavo savos (garažinės) gamybos saulės elementų tvirtinimo detales. Ieškovė nurodė, kad buvo supjaustyti ir panaudoti profiliai. Teismas pažymi, kad Techninėje specifikacijoje buvo nurodyti minimalūs reikalavimai saulės elektrinės įrangai ir vykdomiems darbams. Kaip atskiri techniniai reikalavimai išskirti minimalūs reikalavimai saulės elektrinės moduliams ir keitikliams (inverteriams). Išskiriant šiuo atskirus minimalius techninius reikalavimus buvo numatyta, kad ieškovė turi pateikti siūlomo gaminio specifikacijas ar gamintojo atitikties deklaraciją/sertifikatą. Tuo tarpu jau minėtame minimalių reikalavimų saulės elektrinės įrangai ir vykdomiems darbams 3 punkte, kur aptarti minimalūs reikalavimai montavimo konstrukcijai, nėra numatyta, kad ieškovė pateiktų gamintojo dokumentus, patvirtinančius gaminio specifikacijas ar gamintojo atitikties deklaraciją/sertifikatą, ar kad montavimo konstrukcija turi būti specialiai pagaminta šiam projektui vykdyti. Be to, atsakovė neteigė, kad sumontuota tvirtinimo konstrukcija neatlieka savo funkcijos. Todėl darytina išvada, kad ieškovė, vykdydama sutartį ir pati paruošdama tvirtinimo konstrukcijos elementus, sutartį įvykdė tinkamai.

Tuo pačiu atmestini atsakovės nurodyti trūkumai, kad plokščio stogo paviršius neparuoštas saulės elektrinės tvirtinimo konstrukcijos montavimui, fotovoltinių elementų tvirtinimo konstrukcija nepritvirtinta prie stogo dangos nerūdijančio plieno sraigtais, o prispausta grindinio trinkelėmis, nėra tvirtinimo mazgų projekto.

Spręsdamas dėl atsakovės nurodyto trūkumo, jog atliekant montavimą nesilaikyta Administracinio pastato su gamybinėmis patalpomis Kauno m., (duomenys neskelbtini) saulės elementų montavimo paprastojo remonto projekte numatytų sprendinių, teismas pažymi, kad atsakovė nepateikė jokių konkrečių montavimo neatitikimų paprastojo remonto projektui. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, jog minėtas projektas buvo pateiktas ieškovei. Šis projektas nėra tarp šalių sudarytos sutarties dalis, jis yra parengtas 2018 m. rugsėjo mėn., t.y. jau po to, kai šalys pasirašė ginčo sutartį. Įrodymų, kad šalys susitarė, jog ieškovei privalomi minėto projekto sprendiniai, atsakovė nepateikė. Be to, kaip jau minėta, tarp šalių sudarytos sutarties vykdymo eigoje paaiškėjo naujos aplinkybės dėl fasadų konstrukcijos, todėl techninius sprendinius šalys keitė. Todėl ieškovė Administracinio pastato su gamybinėmis patalpomis Kauno m., (duomenys neskelbtini) saulės elementų montavimo paprastojo remonto projekte numatytų sprendinių ir negalėjo įgyvendinti. Teismas sprendžia, kad atsakovė galėtų reikalauti, jog ieškovė privalomai įgyvendintų minėto projekto sprendinius, tik tuo atveju, jei projektas būtų buvęs pateiktas iki sutarties pasirašymo ir būtų sutarties dalimi. Priešingu atveju, susidarytų tokia situacija, kada sutarties sudarymo metu viena iš sutarties šalių nežino savo įsipareigojimų apimties.

Tarp šalių sudarytos sutarties 3 priede pateikti statinio brėžiniai, tarp kurių yra ir fotomodulių išdėstymo schema. Iš byloje esančių įrodymų visumos sutartyje esančio brėžinio ir faktinio fotomodulių sumontavimo neatitikimas geriausiai matomas atsakovės 2019 m. balandžio 2 d. parengtame 80 kW galios saulės elektrinės, įrengtos pagal 2018 m. gegužės 16 d. sutartį Nr. 20180516/1, trūkumų akte. Ieškovė tos aplinkybės, kad rytiniame pastato fasado kampe nėra sumontuoti fotomoduliai, neginčija, tačiau teigia, kad pastato fasado vientisumas išlaikytas, o papildomų fotomodulių sumontavimas neatitiktų sutarties esmės, nes elektrinės galia viršytų numatytą 80 kW. Spręsdamas dėl pastato fasado vientisumo, teismas pažymi, kad, kaip jau minėta, sutarties vykdymo eigoje paaiškėjo naujų aplinkybių dėl pastato konstrukcijos, keitėsi užsakovo valia, šalys bendru sutarimu keitė sutarties sąlygas bei terminus. Pažymėtina, kad sutarties vykdymo eigoje paaiškėjo, kad tiesiogiai ant pastato fasado montuoti fotomodulių nėra galimybės, todėl atsakovė priešais pastato fasadą sumontavo metalinę konstrukciją, ant kurios fotomoduliai sumontuoti. Tą aplinkybę, kad šalys po sutarties pasirašymo derino saulės elementų išdėstymo tvarką, patvirtina kartu su ieškovės 2019 m. gruodžio 12 d. rašytiniais paaiškinimais pateikti elektroniniai laiškai, iš kurių matyti šalių atstovų susirašinėjimas ir fasadų vizualizacijos derinimas. Teismas sprendžia, kad minėtas faktinių aplinkybių pasikeitimas lėmė fotomodulių išdėstymo ant pastato paviršių pasikeitimus. Kaip matyti iš minėto atsakovės 2019 m. balandžio 2 d. parengto 80 kW galios saulės elektrinės, įrengtos pagal 2018 m. gegužės 16 d. sutartį Nr. 20180516/1, trūkumų akto, fotomodulių ant pastato rytinio fasado išdėstymas skiriasi ne tik pastato kampinėje dalyje, tačiau atsakovė dėl tokio išdėstymo pretenzijų nereiškia. Be to, įvertintina ir ta aplinkybė, kad atsakovei sumontavus metalinę konstrukciją, ant kurios ieškovė turėjo montuoti fotomodulius, išsiplėtė pastato dengiamo paviršiau tūris, nes metalinė konstrukcija yra atitraukta nuo pastato sienos. Tai matyti tiek iš ieškovės 2019 m. vasario 22 d. parengto tarpiniame perdavimo – priėmimo akte esančių nuotraukų, tiek antstolio R. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo. Be to, iš UAB „Mazgas“ 2019 m. sausio 14 d. atsakymo į įspėjimą matyti, kad „naujai pastatytas antstatas yra trumpesnis negu projekte, netilpo 2 vnt. saulės moduliai“. Taigi, atsakovei sutarties vykdymo eigoje pakeitus paviršių, ant kurių turi būti montuojami fotomoduliai, plotus, akivaizdu, kad ieškovė neturėjo galimybės sumontuoti fotomodulius taip, kaip buvo numatyta sutartyje. Teismas sprendžia, kad ieškovė neįvykdė techninės specifikacijos sąlygos – išlaikyti pastato fasado vientisumą, tačiau ne dėl savo, o dėl atsakovės kaltės. Kartu pažymėtina, kad sumontavus papildomus saulės modulius, kad būtų išlaikytas pastato fasado ventisumas, padidėtų bendra elektrinės galia, ir esamas leidimas gaminti elektros energiją nebūtų tinkamas. Todėl teismas daro išvadą, kad dėl atsakovės kaltės susidarius tokiai situacijai, kai sutarties vykdymo metu teko nukrypti nuo architektūrinio projekto, Techninės specifikacijos sąlyga, jog elektrinė turi būti 80 kW galios, yra svarbesnė nei Techninės specifikacijos sąlyga – išlaikyti pastato fasado vientisumą.

Teismas sprendžia, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog šalys vykdė bendradarbiavimo pareigą, tarėsi dėl sutarties įvykdymo, tačiau pasikeitus sutarties įvykdymo sąlygoms atsakovė pareikalavo iš ieškovės daugiau nei buvo numatyta sutartyje, o tokie atsakovės veiksmai negali sukurti papildomų pareigų ieškovei.

Pažymėtina ir tai, kad ieškovė įdiegė saulės elektrinę, kuri yra sutartyje numatytos galios, todėl ieškovės atsisakymas sumontuoti papildomus 5 fotomodulius, tam, kad būtų išlaikytas pastato fasado vientisumas, yra pagrįstas.

Dėl 2019 m. balandžio 24 d. rašto priede - 2019 m. balandžio 23 d. tarnybiniame pranešime dėl Saulės elektrinės projekto įgyvendinimo nurodyto trūkumo - nepateiktas užpildytas „Statybos žurnalas“, bylos nagrinėjimo metu ginčo nekilo. Atsakovė nereiškė pretenzijų dėl netinkamai perduotos dokumentacijos.

Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė nurodė dar vieną trūkumą – saulės elektrinė negeneruoja numatyto kiekio energijos.

Ieškovė 2019 m. kovo 28 d. pateikė atitikties deklaraciją Nr. V190328, kurioje, be kita ko, nurodė, kad sumontuota 80 kW galios saulės elektrinės pirkimo sutartis 20180516/1: 1. Saulės moduliai Prime 280W mėlyni stiklas/stiklas berėmiai rytinis ir pietinis fasadas, pietinis šlaitas – 285 vnt. Gamintojas UAB Via Solis. Atitinka standartus IEC61215:2005, IEC61730:2004.

Atsakovė nurodė, kad saulės elektrinės faktinį galingumo matavimui yra instaliuota programa „Fronius Solar“. Programą instaliavo UAB „Mazgas“. Ši programa prieinama https://www.solarweb.com/. Remiantis aukščiau įvardintos programos parodymais, maksimalus saulės elektrinės galingumas per dieną 2019 m. vasaros mėnesiais, nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 31 d. , kai yra didžiausias saulės intensyvumas, svyravo 6,33(2019-08-21) kW – 38,59 (219-06-22) kW ribose. T.y. sudarė nuo 7,9 % iki 48,3 % instaliuoto galingumo. Atsakovė atliko 280 kW VIASOLIS gamybos fotovoltinių modulių, vieno juodos, kito mėlynos spalvos (Fotovoltinio modelio Nr. 03-65 standartinis su rėmu ir Fotovoltinio modelio Nr. 01-75 mėlynas be rėmo) patikrą ir specialiu užsakytų transportu nuvežė į UAB „Precizika“ laboratoriją. Matavimai atlikti 2020-01-15 d., jų rezultatai atsakovei pateikti 2020-01-16 d. Atsakovė nurodo, kad fotovoltinio modelio Nr. 01-75 mėlyno be rėmo matavimo rezultatai saulės simuliatoriuje rodė 190 W, nors techninės specifikacijos lentelėje (etiketėje priklijuotoje ant fotovoltinio modulio) nurodyta 280 W galia. Todėl daro išvadą, kad faktiškai fotoelektrinio modulio galia yra tik 68,8% numatytos nominalios galios techninėje specifikacijoje. 

Teismas pažymi, kad tarp šalių sudarytos sutarties 5.4 punkte šalys susitarė, jog pirkėjas turi teisę pasirinktą (bet kurį) saulės elektrinės modulį patikrinti nepriklausomoje sertifikuotoje laboratorijoje, kad įsitikintų, ar esamas modulio efektyvumas atitinka deklaruotą efektyvumą techninėje specifikacijoje ir pirkėjo pasiūlyme. Trečiasis asmuo UAB „Via solis“ nurodė, kad modulių testavimą, kurio rezultatais remiasi atsakovė, atliko UAB „Precizika“, t. y. gamybinė įmonė, kuri neturi Tarptautinės elektrotechnikos komisijos (International Electrotechnical Comission (IEC)) akreditacijos atlikti modulių laboratorinius matavimus. Atsakovė tokių faktinių aplinkybių nepaneigė. Darytina išvada, kad atsakovės pateikti įrodymai neatitinka tarp šalių sudarytos sutarties, todėl jais remtis nėra pagrindo. Be to, teismas pažymi, kad ir pačios atsakovės nurodyti argumentai dėl saulės elektrinės generuojamos galios yra prieštaringi. Atsakovė kartu su apskaičiavimais (2020-01-21 rašytinių paaiškinimų 3 lapas) pateikia Lentelę 2. Tikėtino saulės elektrinės momentinio galingumo, atsižvelgiant į nuokrypius nuo optimalios saulės modulių krypties ir kampo žemės atžvilgiu palyginimas su faktiniu galingumu

Iš lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad rytinio fasado didžiausia piko vietoje generuojama galia yra 8,67 kW, didžiausia generuojama galia turi būti 9,1 kW, todėl daro išvadą, kad toje fasado dalyje generuojama panaši galia. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad į saulės elektrinę montuoti dviejų spalvų moduliai – juodi moduliai ant plokščio stogo, o mėlyni, ant pastato fasado. Taigi, ant rytinio pastato fasado montuoti mėlyni moduliai, kurių, kaip nurodo atsakovė, faktiška galia yra tik 68,8% numatytos nominalios galios techninėje specifikacijoje. Tokie atsakovės argumentai prieštarauja jos pateiktoje lentelėje nurodytiems duomenims iš kurių matyti, kad tie patys mėlyni moduliai generuoja panašią į deklaruotą galią. Kartu pažymėtina, jog ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad maksimali galia gali būti generuojama tik esant idealioms sąlygoms, viena iš kurių, modulių pasvirimas saulės atžvilgiu 35 laipsnių kampu. Kadangi moduliai ant fasado sumontuoti statmenai, toks kampas ir negali būti sudarytas, todėl ir saulės elektrinės faktiškai generuojama galia yra mažesnė. Pažymėtina ir tai, kad trečiojo asmens UAB „Via solis“ atstovas nurodė, jog modulių grupės galia priklauso nuo silpniausio elemento galios ir tai yra šios technologijos trūkumas. Taigi, galima situacija, kad pastato rytinis fasadas yra nešešėliuojamas, jo moduliai gali generuoti didžiausią galią, todėl ir generuojamos energijos galia nesiskiria nuo maksimalios, tuo tarpu antstato ir pietinio fasado dalis modulių yra šešėlyje, todėl negali generuoti maksimalios galios.

Be to, atsakovės teigimu, ieškovės pateikti fotomoduliai neatitinka ieškovės nurodytų specifikacijų ir standartų. Atsakovė remiasi tuo, jog ant fotovoltinių modulių nugarinės dalies esančių etikečių užrašyti modulių pavadinimai „PRIME 60.M 280 Framed Black“ ir „PRIME 60.M 280 Unframed Blue“, o tokiais pavadinimai užvadinti moduliai nėra įtraukti į Electrosuisse išduodamą sertifikatą, kuris patvirtintų, jog moduliai atitinka IEC 61215:2005 ir IEC 61730:2004 sertifikatus.

Trečiasis asmuo UAB „Via solis“ nurodė, kad UAB “Via Solis” gaminamų fotovoltinių modulių sertifikatas numato skirtingas produktų grupes, kurios skiriasi savo techniniais sprendimais bei panaudojimu (pvz.: Prime ir Optimus yra bendros paskirties moduliai, kurie skiriasi sujungimo dėžute (Optimus moduliai turi papildomą elektroniką skirtą optimizuoti fotovoltinio modulio veikimą), SolRif moduliai skirti montuoti vietoje stogo dangos). Tiek sertifikate, tiek Modulio etiketėje esminė nurodyta informacija yra modulio bendrinis pavadinimas ir modulio galia. Visa kita papildoma informacija yra skirta gamintojo ir kliento patogumui. Jos nurodymas nereiškia, kad pasikeitė modulio tipas ar pavadinimas. Duotuoju atveju esminė informacija yra Prime 280 (atspindinti modulių tipą ir galią), o modulio spalva nieko nereiškia, nes modulis tiesiog laminuojamas.

Teismas sprendžia, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovės patiekti fotomoduliai, neatitinka nurodytų standartų, skiriasi savo techninėmis specifikacijomis, neatlieka nurodytos funkcijos ir yra nekokybiški, todėl atsakovės argumentai atmestini.

Atsakovės argumentas, jog Lietuvos verslo paramos agentūra neišmoka numatytos dotacijos, nes saulės elektrinė įrengta su trūkumais, atmestini. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Lietuvos verslo paramos agentūros atstovas nurodė, kad atsakovė nesikreipė dėl dotacijos, nurodyti trūkumai nelaikytini esminiais. Taigi, darytina išvada, kad atsakovė dotacijos iš Lietuvos verslo paramos agentūros nėra gavusi dėl savo pačios neveikimo.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, jog neaiškių, netikslių ir dviprasmiškų pirkimo dokumentų nuostatų nulemtų negatyvių padarinių rizika tenka pačiai perkančiajai organizacijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2007). Nors perkančioji organizacija ir turi teisę tikėtis, jog suinteresuoti ūkio subjektai bus pakankamai suinteresuoti ir rūpestingi, tačiau tokio teisėto lūkesčio sąlyga yra tai, kad pati perkančioji organizacija turi būti aiškiai suformulavusi savo reikalavimus (Teisingumo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10).

Teismas pažymi, kad įrengta saulės elektrinė, kuri atlieka savo funkciją, išduotas leidimas jai veikti ir ji yra veikianti, todėl nėra pagrindo teigti, jog sutartis neįvykdyta ar įvykdyta su trūkumais. Todėl atsakovės priešieškinis atmestinas.

Dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu

Pažymėtina, kad atsakovė sutartį nutraukė ir priešieškinį teismui pateikė remdamasi argumentais, susijusiais su sutarties vykdymo trūkumais dalyje dėl saulės elektrinės montavimo. Tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė nurodė dar vieną trūkumą – saulės elektrinė negeneruoja numatyto kiekio energijos.

Teismas sprendžia, kad vienašališko sutarties nutraukimo pagrįstumas vertintinas tik 2019 m. balandžio 24 d. rašo priede - 2019 m. balandžio 23 d. tarnybiniame pranešime dėl Saulės elektrinės projekto įgyvendinimo nurodytų trūkumų kontekste, nes bylos nagrinėjimo metu atsakovės pareikštos pretenzijos dėl saulės elektrinės galios nebuvo sutarties nutraukimo pagrindas.

Sutarčių nutraukimą reglamentuoja CK 6 knygos XVIII skyriaus normos (CK 6.217–6.219 str.), kurios įtvirtina sutarties šalių teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, jei kita šalis sutartį vykdo netinkamai. Vienas teisių gynimo būdų – vienašalis sutarties nutraukimas. Vienašalio sutarties nutraukimo sąlygos ir tvarka įtvirtinti CK 6.217 straipsnyje. CK 6.217 str. 1 d. nurodyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutarties nutraukimas yra kraštutinė priemonė, kurios taikymui nepakanka vien formalaus pagrindo. Favor contractus principas įpareigoja šalis siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma. Viešasis interesas užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir teisėtų lūkesčių apsaugą riboja sutarties šalies vienašalę iniciatyvą nutraukti sutartį, todėl nutraukiant sutartį turi būti atsižvelgiama ir į sutartį pažeidusios šalies interesus, taip užtikrinant šalių teisėtų interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2014).

Teismui nustačius, jog atsakovės nurodyti trūkumai, kurių pagrindu ji nutraukė sutartį, nepagrįsti, ar atsiradę dėl pačios atsakovės veiksmų, darytina išvada, kad sutartis vienašališkai nutraukta nepagrįstai.

Dėl ieškinio

Ieškovė UAB “Mazgas” ir atsakovė UAB “Baltic Orthoservice” 2018 m. gegužės 16 d. sudarė Sutartį Nr. 20180516/1 (Priedas Nr. 1) (toliau ir – Sutartis), kurios 1.1. punkte numatyta: Sutarties dalykas yra 80 kW galios saulės elektrinė, kurios funkciniai, techniniai reikalavimai bei susijusių paslaugų apimtis nustatyti Sutarties priede Techninė specifikacija. Tiekėjas įsipareigoja patiekti Prekę ir suteikti su jos patiekimu susijusias paslaugas, o Pirkėjas įsipareigoja sumokėti Tiekėjui už Prekę ir su jos patiekimu susijusias paslaugas Sutartyje nustatyta tvarka. Taigi, sutartimi ieškovė įsipareigojo atsakovei patiekti 80 kW galios saulės elektrinę ir ją sumontuoti, o atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei už elektrinę ir jos montavimą. Sutarties 8.1. punkte šalys susitarė, kad kaina už prekę ir su jos patiekimu susijusias paslaugas yra 117 370 Eur su PVM. Kaina susideda iš: prekės (įskaitant jos įdiegimo darbus) – 114 974,20 Eur su PVM; prekės pridavimo Valstybinei energetikos inspekcijai ir leidimų gaminti elektros energiją gavimo – 2 395,80 Eur su PVM. Ieškovė patiekė atsakovei 80 kW galios saulės elektrinę ir atliko jos montavimo darbus. Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos nustatė, kad UAB „Mazgas” įrengta elektrinė atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus bei gali būti naudojama pagal paskirtį. Tai patvirtina VEI 2018 m. gruodžio 27 d. išduota Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma Nr.13ĮP2-255191.

Šalių sudarytos Sutarties 9 skyriuje “Atsiskaitymo sąlygos ir tvarka” numatyta: 9.5.1. Pirkėjas per 10 (dešimt) darbo dienų nuo pirkimo Sutarties pasirašymo dienos sumoka Tiekėjui 30 proc. avansą nuo Prekės kainos. 9.5.2. Pirkėjas sumoka Tiekėjui kitą 40 proc. avansą nuo Prekės kainos per 10 (dešimt) darbo dienų atlikus visus Prekės įdiegimo 1 etapo darbus (t. y. saulės elektrinė turi būti pristatyta ir įdiegta ant pastato sienų ir esamo šlaitinio stogo) ir pasirašius tarpinį perdavimo-priėmimo aktą. Pirkėjas per 10 (dešimt) darbo dienų nuo tarpinio perdavimo-priėmimo akto gavimo turi teisę pareikšti Tiekėjui motyvuotą protestą raštu dėl Prekės ar su jos įdiegimu susijusių darbų. 9.5.3. Likusius 30 proc. nuo Prekės kainos Pirkėjas sumoka Tiekėjui per 10 (dešimt) darbo dienų atlikus visus Techninėje specifikacijoje nurodytus darbus, (t. y. Tiekėjui pridavus saulės elektrinės įrangą Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos ir gavus teigiamas išvadas dėl šių elektros įrenginių atitikties projektui, dėl elektros įrenginių įrengimo ir saugaus eksploatavimo (techninės saugos), bei dėl galimybės naudoti pagal paskirtį) ir pasirašius galutinį perdavimo-priėmimo aktą. Pirkėjas per 10 (dešimt) darbo dienų nuo galutinio perdavimo–priėmimo akto gavimo turi teisę pareikšti Tiekėjui motyvuotą protestą raštu dėl Prekės ar su jos įdiegimu susijusių darbų.

Atsakovė UAB “Baltic Orthoservice”, kaip numato Sutarties 9.5.1. punktas, 2018 m. gegužės 29 d. sumokėjo ieškovei UAB “Mazgas” 35 211 Eur avansą. Ieškovė UAB „Mazgas” išrašė atsakovei UAB „Baltic Orthoservice” dvi sąskaitas faktūras: 1) 2019 m. kovo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MAZ 0041887, suma: 2 395,80 Eur; 2) 2019 m. balandžio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MAZ 0041466, suma: 95 020 Eur.

Atsižvelgdama į tai, kad atsakovė UAB „Baltic Orthoservice” 2018 m. gegužės 29 d. sumokėjo ieškovei UAB „Mazgas” 35 211 Eur dydžio avansą, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės likusią nesumokėtą skolą, t. y. 62 204,80 Eur (2 395,80 Eur + 95 020 Eur - 35 211 Eur = 62 204,80 Eur).

CK 6.38 str. ir 6.200 str. yra įtvirtinti prievolių vykdymo principai, nustatantys, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 str. draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. Pagal CK 6.205 str. sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo– priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48412007).

Teismui konstatavus, kad sutartis vienašališkai nutraukta nepagrįstai, atmesti atsakovės argumentai dėl saulės elektrinės trūkumų, atsakovė naudojasi saulės elektrine, spręstina, kad atsakovė turi pareigą įvykdyti sutartį ir sumokėti ieškovei likusią sutarties kainą - 62 204,80 Eur.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CK 6.210 str. 1 d. nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 2 d.).

Iš atsakovės UAB „Baltic Orthoservice” priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (62 204,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Byloje pateikti duomenys, patvirtinantys, jog ieškovė sumokėjo 1233 Eur žyminį mokestį 7744 Eur už advokato teisinę pagalbą (UAB „Mazgas“ 2019-08-28, 2020-01-02, 2020-05-04 prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo su priedais).

Bylinėjimosi išlaidoms, be kitų, priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Taigi, sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, tiek ir konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-131-378/2019).

Teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, kad ginčo objektas buvo saulės elektrinės techniniai momentai, į tai, kad byloje buvo reiškiamas ieškinys, o taip pat atsikertama į priešieškinį, į tą aplinkybę, kad vyko visa eilė teismo posėdžių, o jų gausą iš dalies lėmė atsakovės procesinis elgesys, teismas posėdžio metu ne kartą akcentavo atsakovės procesinį elgesį, sprendžia, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R-85 dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Patenkinus ieškinį ir atmetus priešieškinį iš atsakovės ieškovei priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Trečiasis asmuo ieškovės pusėje UAB „Via Solis“ patyrė 1488,30 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (2020-05-04 prašymas su priedais), priešieškinį atmetus, iš atsakovės trečiajam asmeniui priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93, 96 straipsniais, teismas,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Mazgas“, j. a. k. 133113177, iš uždarosios akcinės bendrovės „Ortho Baltic“, j. a. k. 110866664, 62 204,80 Eur (šešiasdešimt du tūkstančius du šimtus keturis eurus 80 ct) skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanos nuo priteistos sumos (62 204,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 8977 Eur (aštuonis tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Via Solis“, j. a. k. 302430053, iš uždarosios akcinės bendrovės „Ortho Baltic“, j. a. k. 110866664, 1488,30 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 30 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas nuo jo priėmimo per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                        Tomas Romeika