Civilinė byla Nr. 2A-816-154/2013
Teisminio proceso Nr. 2-29-3-03433-2012-4 Procesinio sprendimo kategorija
(S)
75.4.3.;75.8.;78.2.1.;121.21.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. gruodžio 10 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,
susidedanti iš teisėjų: Laisvės Aleknavičienės, Danutės Matiukienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Simonaitienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. P. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-234-785/2013, iškeltoje pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui R. P., byloje esant įtrauktiems trečiajam asmeniui (kreditoriui) AB SEB bankas bei išvadą teikiančiai institucijai – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo ir kt.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
I. J. P. kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė nutraukti jos ir atsakovo R. P. santuoką dėl atsakovo kaltės. Nutraukus santuoką prašė palikti santuokines pavardes; nepilnamečio vaiko L. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su vaiko motina bei priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kadangi sūnaus išlaikymui reikia apie 1000 Lt per mėnesį, ieškovė yra bedarbė, o atsakovas gauna pakankamai dideles pajamas. Taip pat prašė padalinti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, priteisiant atsakovui butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 37 600 Lt, automobilį R. M. S., kurio vertė 4000 Lt, o ieškovei priteisiant 28 900 Lt kompensaciją bei automobilį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1000 Lt, likusį įsiskolinimą AB SEB bankui priteisti iš abiejų sutuoktinių solidariai.
Ieškovė nurodė, kad virš septynių mėnesių su atsakovu kartu nebegyvena, išsikėlė gyventi pas savo tėvus, nes atsakovas girtavo, yra naudojęs fizinį ir moralinį smurtą prieš ieškovę, tai darė ir matant nepilnamečiui sūnui.
A. R. P. atsiliepimo nepateikė, jam procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas įteikti viešo paskelbimo būdu, teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo.
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2013 m. liepos 17 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Nutraukė santuoką, sudarytą tarp ieškovės J. P. ir atsakovo R. P., dėl sutuoktinio R. P. kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliko jos santuokinę pavardę „P.“ , o atsakovui jo pavardę - „P.“. Nepilnamečio L. P. gyvenamąją vietą nustatė su motina J. P.. Priteisė iš atsakovo R. P. nepilnamečio L. P. išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2012-12-19) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Paskyrė ieškovę J. P. nepilnamečio L. P. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Padalijo ieškovės J. P. ir atsakovo R. P. santuokoje įgytą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą:
ieškovei J. P. priteisė automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 27 400 Lt kompensaciją;
atsakovui R. P. priteisė butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Kreditorinį įsiskolinimą kreditoriui AB SEB bankui pagal 2007-01-29 kredito sutartį Nr. 1150718010039-21 priteisė kreditoriui AB SEB bankui solidariai iš J. P. ir R. P..
Priteisė iš atsakovo R. P. 1199,80 Lt žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bei 560 Lt išlaidų teisinei pagalbai apmokėti į valstybės biudžetą.
Teismas nurodė, kad iš ieškovės paaiškinimų bei byloje esančios Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 1004/09(04) nustatyta, jog atsakovas yra naudojęs fizinį smurtą prieš ieškovę, dėl ko jai buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, ji kreipėsi į policiją, tačiau vėliau su atsakovu susitaikė. Nuo 2012 m. gegužės mėnesio atsakovas ryšių su šeima ir ieškove nepalaiko, nebendrauja, neremia šeimos nei moraliai, nei materialiai, todėl sprendė, jog atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio lojalumo, abipusės pagarbos ir kitus principus, todėl santuoka iširo ir nutraukiama dėl atsakovo kaltės.
Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovui palikus šeimą, nepilnametis L. P. nuo 2012 m. gegužės mėnesio gyvena su mama, teismas sprendė, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su jo motina labiausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus, todėl po santuokos nutraukimo nepilnamečio L. P. gyvenamąją vietą nustatė su jo motina J. P..
Teismas, įvertinęs ieškovės prašomą priteisti išlaikymo sumą, atsižvelgdamas į vaiko amžių ir poreikius, ieškovės pajamas, ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo patenkino ir iš atsakovo R. P. priteisė išlaikymą nepilnamečiui L. P. po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2012-12-19) iki vaiko pilnametystės (CK 3.200 str., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.194 str. 3 d.), išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).
Teismas nustatė, kad šalys santuokos metu įsigijo šį turtą: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), automobilius(duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat pažymėjo, kad ieškovė su atsakovu santuokoje yra sudarę Kredito sutartį su AB SEB banku, pagal kurią likusi nesumokėta kredito dalis yra 61805,10 Lt. Atsižvelgdamas į tai, kad su ieškove lieka gyventi nepilnametis vaikas, į tai, kad butą padalijus natūra, ieškovė ir atsakovas būtų priversti derinti interesus, susitarti dėl apmokėjimo už komunalinius patarnavimus, sunaudotą šilumos energiją, vandenį, elektrą, taip pat derinti naudojimosi bendromis patalpomis laiką ir tokiu būdu būtų sudarytos sąlygos naujiems šalių konfliktams kilti, o vaikui nebūtų sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, teismas sprendė, kad siekiant užtikrinti nepilnamečiui vaikui normalias gyvenimo sąlygas, o taip pat apsaugoti jį nuo galimų neigiamų pasekmių abiems tėvams gyvenant viename bute, yra pagrindas visą butą palikti atsakovui R. P., taip pat priteisti jam automobilį (duomenys neskelbtini), o ieškovei J. P. priteisti kompensaciją už nelygiai padalinto turto dalį, lygią 2/3 viso dalintino turto vertės ir automobilį (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į tai, kad bendra viso santuokoje įgyto turto vertė yra 42 600 Lt, 2/3 ieškovei tenkančio turto sudarytų 28 400 Lt (42600 Lt / 3 x 2), ieškovei priteistas automobilis (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1000 Lt, iš viso ieškovei iš atsakovo teismas priteisė 27 400 Lt.
piniginę kompensaciją.
Teismas konstatavo, kad šalių kreditorinis įsiskolinimas kreditoriui AB SEB bankui pagal 2007-01-29 Kredito sutartį Nr. 1150718010039-21 priteisiamas solidariai iš ieškovės ir atsakovo.
Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai teismas tarp šalių paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Apeliaciniu skundu atsakovas R. P. prašo pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 17 d. sprendimą ir:
1. Nutraukti santuoką sudarytą dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ieškovei jos santuokinę pavardę „P.“, o atsakovui jo pavardę - „P.“.
2. Nepilnamečio L. P. gyvenamąją vietą nustatyti su motina J. P..
3. Priteisti iš atsakovo R. P. nepilnamečio L. P. išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Paskirti ieškovę J. P. nepilnamečio L. P. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
4. Padalyti ieškovės J. P. ir atsakovo R. P. santuokoje įgytą
bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą:
- ieškovei J. P. nuosavybės teise priteisti automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 1000 Lt ir butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 37600 Lt. Viso turto už 47600 Lt.
- atsakovui R. P. nuosavybės teise priteisti automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 4000 Lt, ir 12 533,33 kompensaciją už ieškovei nuosavybės teise atitenkantį didesnės vertės turtą.
5. Priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant. Atsakovas tik 2013 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje atsitiktinai sužinojo apie priimtą teismo sprendimą. Tai jam buvo visiškas netikėtumas. Paaiškėjo, kad procesiniai dokumentai ir teismo šaukiamas jam įteikti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto puslapyje. Ieškovė melagingai teigė, kad jai nežinoma atsakovo darbo ir gyvenamoji vieta, kad ji nepalaikanti su atsakovu ryšių nuo 2012 m. gegužės mėnesio. Ieškovės ieškinys teisme gautas 2012 m. gruodžio 19 d. Iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje atsakovas ne kartą buvo grįžęs į Lietuvą, bendravo su ieškove ir sūnumi, tačiau apie pareikštą ieškinį ieškovė neinformavo ir teismui apie ieškovo buvimą Lietuvoje nepranešė. Atsakovas mano, kad tai buvo daroma sąmoningai, siekiant apriboti atsakovo teisę pateikti atsiliepimą ir savo argumentus bei prieštaravimus dėl tikrųjų santuokos iširimo priežasčių, o taip pat kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų. Net ieškinyje matyti sąmoningai nurodomas neteisingas atsakovo adresas: (duomenys neskelbtini), nors šiame name net nėra tokio buto. Teigia, kad teismas šios kategorijos bylose gali būti aktyvus ir pats rinkti įrodymus, reikalauti, kad šalys juos teiktų ir įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, tačiau teismas šioje byloje to nedarė ir rėmėsi tik ieškovės paaiškinimais.
2. Atsakovo kaltė iš esmės yra grindžiama tik ieškovės paaiškinimu ir byloje esančia Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G1004/09(04). Mano, kad tokia teismo išvada nepagrįsta byloje surinktais įrodymais. Ieškovė į teismo posėdį nepakvietė jokių liudytojų, nepateikė rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų tokias išvadas. Kadangi atsakovas dirba tolimųjų reisų vairuotoju ir retokai būna namuose, ne kartą grįžęs į namus yra neradęs ieškovės namuose. Ji jam dirbant užsienyje viena lankėsi kavinėse, ne kartą buvo pastebėta svetimų vyrų kompanijose. Apie tokį ieškovės elgesį jam ne kartą yra pasakoję pažįstami ir bendri draugai. 2009 metais įvykusio konflikto metu, kurį išprovokavo pati ieškovė , kai į namus grįžo neblaivi, atsakovas ją atstūmė paimdamas už kaklo. Tai įvertinta kaip smurtinis veiksmas, nors ieškovė vėliau pati atsiprašė, atsakovas jai atleido ir jie toliau gyveno šeimoje. Ieškovė, suradusi pretekstą, išeidavo gyventi atskirai, veikdavo ką norėdavo ir grįždavo į šeimą, apsimetusi kad nieko neįvyko. Atsakovas, norėdamas išsaugoti šeimą, ieškovei atleisdavo. Tokie išėjimai ir grįžimai kartojosi ne kartą. Atsakovas visą laiką rūpinosi šeima ir buvo jai lojalus, ištikimas ieškovei, nes ją mylėjo. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad jis vedė ieškovę, kai ji po nelaimingos meilės buvo susilaukusi kūdikio su kitu vyriškiu, ir atsakovas augino jos sūnų R. J. nuo 6 mėnesių amžiaus.
3. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu palaikė su atsakovu ryšius telefonu, kuris jai gerai žinomas, tačiau jo nenurodė teismui, kad šis praneštų apie bylos iškėlimą teisme. Atsakovas buvo grįžęs į namus, bendravo su sūnumi L., kuris šiuo metu važinėja kartu su tėvu, mokėjo bankui paskolą, kas rodo, jog jokie šeimyniniai ryšiai nebuvo nutrūkę. Atsakovas mano, kad jis tapo ieškovės manipuliavimo proceso įstatymu auka, kai formaliai paskelbimas interneto specialiame puslapyje prilyginamas procesinių dokumentų ir šaukimo įteikimu. Atsakovo manymu, šios aplinkybės rodo, kad ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir buvo nesąžininga, nors ir prisiekė teisme.
4. Atsakovas nesitiki, kad jam pavyks išsaugoti šeimą su ieškove, todėl, nenorėdamas būti kliūtimi jos naujo gyvenimo planams, sutinka, kad santuoka būtų nutraukta, tačiau sprendimo dalis turi būti pakeista, konstatuojant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
5. Atsakovas neskundžia teismo sprendimo dalies dėl sūnaus L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, nes dėl darbo specifikos negalėtų nuolat būti su juo ir skirti reikiamo dėmesio jo kasdieninei priežiūrai ir auklėjimui. Atsakovas taip pat neginčija ir savo pareigos teikti išlaikymą nepilnamečiam sūnui L. P.. Taip pat jis neginčija ir periodinių išmokų sumos dydžio bei sutinka, kad jos būtų mokamos po 500 Lt kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, tačiau atsakovas nesutinka, kad šios išmokos būtų skaičiuojamos nuo 2012 m. gruodžio 19 d., atsakovas, kaip minėta, apie ieškinio pateikimą teismui nieko nežinojo ir tinkamai vykdė savo pareigą teikti išlaikymą sūnui. Jis pinigines lėšas per laikotarpį nuo 2012-12-19 iki 2013 m. liepos mėnesio ne kartą yra perdavęs ne tik sūnaus išlaikymui, bet ir pačios ieškovės poreikių tenkinimui, banko paskolos mokėjimui. Ieškovė šioje sprendimo dalyje taip pat suklaidino teismą, nes šių aplinkybių nenurodė. Ieškovei perduotos sumos ženkliai viršija atsakovo tariamą įsiskolinimą už šį laikotarpį. Taip pat sūnus L. nuo 2013 m. liepos pradžios gyvena su tėvu V. ir yra jo pilnai išlaikomas, ir su tėvu bus visą vasarą iki mokslo metų pradžios. Todėl ši sprendimo dalis taip pat keistina, nustatant, kad išlaikymo suma sūnui L. iš atsakovo priteistina nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.
6. Atsakovo nuomone, teismas neteisingai išsprendė ir santuokoje įgyto turto padalijimo klausimus. CK 3.117 str. preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik civilinio kodekso numatytais atvejais. Ieškovė prašė teismo, dalijant santuokoje įgytą turtą, nukrypti nuo lygių dalių principo, kadangi su ja lieka gyventi nepilnametis vaikas. Teismas iš esmės be jokio teisinio argumentavimo ir pagrindimo šį ieškovės reikalavimą tenkino. Teismas atsakovui priteisė nuosavybės teise butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o ieškovei J. P. automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 27400 Lt kompensaciją. Toks teismo sprendimas šioje dalyje yra tik ieškovės norų tenkinimas, nes ši sprendimo dalis visiškai nepagrįsta ir nemotyvuota. Teismas neteisingai išaiškino ir taikė CK 3.123 str. 1 dalies nuostatas. Atsakovas mano, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise turi būti priteistas ieškovei, o atsakovui 1/3 dalis šio buto vertės kompensacija. Buto vertė nurodyta 37600 Lt pagal VĮ „Registrų centras” įkainavimą. Todėl, šį butą priteisus nuosavybės teise ieškovei, ji turėtų sumokėti atsakovui 12 533,33 Lt kompensaciją. Taip pat nėra jokių kliūčių butą padalinti natūra, nustatant juo naudojimosi tvarką ir paskiriant šio buto 2/3 dalis ieškovei, o 1/3 dalį atsakovui, nes bute yra 3 kambariai, butas yra dalus. Todėl ši skundžiamo teismo sprendimo dalis taip pat keistina.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).
Iš dalies tenkindama apelianto R. P. apeliacinį skundą, teisėjų kolegija absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįsta tai, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo atsakovo R. P., kuriam nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, nes R. P. remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą (CPK 329 str. 3 dalies 1 punktas).
LR Civilinio proceso (CPK) 124 ir 133 straipsniai numato, kad proceso šalys apie teismo posėdžio vietą ir laiką turi būti informuojamos siunčiant joms teismo šaukimus ar pranešimus. Dalyvaujantiems byloje asmenims tinkamai įteikus (pasirašytinai) teismo šaukimą, apie kitus teismo posėdžius pranešama pranešimais. Tokia pat tvarka turi būti įteikiami ir kiti procesiniai dokumentai, tame tarpe ieškinio nuorašai, teismo pranešimai dėl atsiliepimų pateikimo ir kita. CPK 123 str. numato, kad jei procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi.
Šioje byloje apeliantas skundžiasi, kad jam apie procesą byloje, iškeltoje prieš jį, buvo pranešta netinkamai, nes J. P. ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini) apskritai nėra, o jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), kuris ieškovei J. P. pareiškiant ieškinį ir nagrinėjant bylą buvo gerai žinomas. Be to, iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje atsakovas ne kartą buvęs grįžęs į Lietuvą, bendravo su ieškove ir sūnumi, sūnus L. nuo 2013 m. liepos pradžios gyveno su juo V. ir yra jo pilnai išlaikomas, tačiau apie pareikštą ieškinį ieškovė jo neinformavo ir teismui apie jo buvimą Lietuvoje nepranešė. Atsakovas mano, kad tai buvo daroma sąmoningai, siekiant apriboti atsakovo teisę pateikti atsiliepimą ir savo argumentus bei prieštaravimus dėl tikrųjų santuokos iširimo priežasčių, o taip pat dėl kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų.
Šios bylos faktinės aplinkybės patvirtina apelianto teiginius, kad jam procesiniai dokumentai ir teismo šaukimai, kuriais jis buvo informuojamas apie teismo procesą, buvo įteikti netinkamai.
J. P. ieškinyje nurodytas atsakovo R. P. adresas (duomenys neskelbtini), yra akivaizdžiai neteisingas ir tai patvirtina išrašas iš Gyventojų registro tarnybos, kuriame nurodyta, kad R. P. paskutinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 33). Abejones dėl šio adreso teismui galėjo sukelti tai, kad skirtinguose ieškovės pateiktuose dokumentuose buvo nurodomi skirtingi adresai: (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini)
Neįteikęs pranešimo apie atsakovo pareigą pateikti atsiliepimą dėl ieškinio R. P. įmonės ir R. P. paskutinės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Mažeikių rajono apylinkės teismas 2013-02-22 priėmė nutartį (b. l. 57) procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame internetiniame puslapyje (b. l. 58).
Apie 2013-04-25 vyksiantį teismo posėdį Teismas 2013-03-20 nutartimi paskelbė viešo paskelbimo būdu bei išsiųsdamas teismo šaukimą R. P. adresu (duomenys neskelbtini), tačiau teismo šaukimas grįžo neįteiktas su žyma „Neatsiėmė“ (b. l. 60, 65).
Dėl teisėjo ligos 2013-04-25 neįvykus teismo posėdžiui, Teismas 2013-04-29 nutartimi atsakovui R. P. paskelbė viešo paskelbimo būdu apie 2013-05-29 vyksiantį teismo posėdį (b.l. 75,76).
Gavus duomenų, kad serga ieškovės atstovė, Teismas 2013-05-29 nutartimi atsakovui R. P. paskelbė viešo paskelbimo būdu apie kitą 2013-07-11, 13:30 val. vyksiantį teismo posėdį (b. l. 75,76). Daugiau joks pranešimas atsakovo R. P. darbo ir gyvenamosios vietos adresu nebuvo siųstas.
Teismo posėdžio protokole (b. l. 84) nurodyta, kad byla, nedalyvaujant atsakovui R. P., žodinio proceso tvarka pradėta nagrinėti 2013 m. liepos 17 d. (galimas rašymo apsirikimas),13:35 val., teismo sprendimas paskelbtas 2013-07-17, 16 val., į sprendimo paskelbimą neatvykus šalims (b. l. 84-87), teismo sprendimas atsakovui R. P. vėl gi išsiųstas adresu (duomenys neskelbtini), nors byloje yra duomenys, kad R. P. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).
Išnagrinėjusi bylos medžiagą ir įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė J. P., nurodydama neteisingą atsakovo R. P. adresą ieškinyje ir jau tame pačiame ieškinyje prašydama, teismui nepavykus atsakovui įteikti procesinių dokumentų ir jam nepateikus teismui atsiliepimo į ieškinį, procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu, galimai piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, nes, kaip apeliaciniame skunde nurodė atsakovas R. P., ir kaip teismo posėdžio metu paaiškino ieškovė J. P., nors su R. P. nuo 2012 m. birželio mėnesio ji nebendrauja, bet R. P. paskambina sūnui L.. Taigi, ieškovė J. P., žinodama, kad atsakovui R. P. neįteikiami procesiniai dokumentai ir pranešimai asmeniškai, kad teismo nutartimis jam šie pranešimai teikiami viešo paskelbimo būdu, nei per sūnų L., nei pati asmeniškai, bent telefonu, nepranešė apie teisme nagrinėjamą ieškinį, pareikštą būtent R. P.. Pažymėtina, kad J. P., nuo 1999 metų gyvenusiai santuokoje su R. P., neabejotinai buvo žinomi atsakovo artimų giminaičių adresai arba telefonai, kuriais taip pat buvo galima pranešti atsakovui apie jam teisme iškeltą civilinę bylą. CPK 8 straipsnyje nustatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo bendradarbiauti tiek tarpusavyje, tiek ir su teismu, kad byla būtų išnagrinėta teisingai ir per įmanomai trumpesnį laiką.
CPK 132 str. numato, kad išimtinais atvejais, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, jeigu nežinoma atsakovo buvimo vieta, teismas gali paskelbti atsakovo paiešką per policiją, jei ieškovas įrodo, kad jis ėmėsi visų priemonių atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti.
Kaip jau buvo nurodyta, ieškovė šioje byloje ne tik neįrodinėjo, kad ji ėmėsi visų priemonių atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti, bet galimai klaidino teismą, o teismas nesiėmė būtinų įstatymo nustatytų priemonių tinkamai įteikti atsakovui procesinius dokumentus ir tinkamai bei laiku jam pranešti apie teismo posėdį.
Teisėjų kolegija primena, kad proceso šalių lygybės principas reikalauja, kad kiekviena šalis turėtų prieinamą galimybę pristatyti savo bylą, ar pateikti atsikirtimus į kitos šalies pateikimą tokiu būdu, kuris nepastatytų jos į žymiai nepalankesnę padėtį, lyginant su oponentu kita šalimi. Šis principas įtvirtina šalių galimybę susipažinti ir pasakyti savo poziciją raštu ar žodžiu dėl visų byloje esančių įrodymų ar paaiškinimų, turint tikslą paveikti galimą galutinį procesinį sprendimą.
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovui R. P. tinkamai neįteikus procesinių dokumentų ir bylą nagrinėjant atsakovui R. P. nedalyvaujant, bei tinkamai nepranešus apie teismo posėdį, buvo pažeistas šalių lygybės principas, nes jis iš esmės nežinojo ieškovės reikalavimo turinio, neturėjo realios galimybės viso proceso eigoje nuo bylos iškėlimo teisme iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo dalyvauti jame ir tinkamai įgyvendinti savo teises, numatytas civilinio proceso įstatyme, kai tuo metu kita šalis tomis teisėmis naudojosi veiksmingai, pilna apimtimi. Pažymėtina, kad ieškovei, o iš dalies ir teismui, negalėjo būti nežinoma apie atsakovo darbo pobūdį, t.y., kad jis vairuoja tolimųjų reisų transporto priemones ir ilgą laiką gali nebūti savo gyvenamojoje bei darbo vietoje.
Todėl šių išvardintų principų nesilaikymas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, taip pat nutartyje nurodyti proceso įstatymo pažeidimai, neįteikiant atsakovui teismo procesinius dokumentus bei tinkamai nepranešus apie teismo posėdį, nulėmė ir teisės į teisingą bylos išnagrinėjimą pažeidimą (Konstitucijos 31 str., Konvencijos 6 str.). Kadangi bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme šių pažeidimų ištaisyti nėra galimybės, byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina Mažeikių rajono apylinkės teismui (CPK 326 str. 1 dalies 4 punktas).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 17 d. sprendimą panaikinti ir civilinę bylą pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui R. P. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto pasidalijimo ir kt., perduoti Mažeikių rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjai Laisvė Aleknavičienė
Danutė Matiukienė
Birutė Simonaitienė