Civilinė byla Nr. e2-8061-599/2020

                                                                             Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03171-2020-5

           Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.21.; 3.2.6.1.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 8 d.

Vilnius

       Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Stočkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovui UAB „Rasų valda“ dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo L. R.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė :

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir nurodė, kad 2018-09-03 d. buvo aplietas butas, esantis adressu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prasiskverbiant vandeniui pro pastato išorines konstrukcijas ir patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje buvo apdraustos pas ieškovą Gyventojų turto draudimu (draudimo liudijimas Nr. SB00388, draudimo apsauga galiojo įvykio metu). Ieškovas dėl šio įvykio išmokėjo 542,28 EUR sumai draudimo išmoką apdraustųjų patalpų savininkei, be to, vykdant draudiminio įvykio tyrimą, remiantis ieškovo surinkta informacija ieškovui tapo žinoma, jog už pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje bendrąsias namo konstrukcijas yra atsakingas atsakovas, be to, ieškovo išdėstytas aplinkybes patvirtina draudimo liudijimo, turto apžiūros akto, sąmatos, draudimo išmokos skaičiavimo išvados, draudimo išmokos išmokėjimo nurodymo ir kt. dokumentų kopijos. Atsakovui, t. y. kaip atsakingam už žalą asmeniui, buvo išsiųsta pretenzija apmokėti reikalaujamą sumą, tačiau atsakovas geranoriškai ieškovo reikalavimo netenkino. Ieškovas nurodė, kad atsakovas yra namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje administratorius, kuris yra atsakingas už namo bendrąsias konstrukcijas, be to, atsakovas, t. y. kaip namo administratorius prižiūrintis namo bendruosius objektus, privalėjo užtikrinti tinkamą vamzdžių funkcionavimą. Ieškovas pateikė dubliką ir nurodė, jog už pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje bendrąsias konstrukcijas yra atsakingas pastato administratorius, t. y. atsakovas, ir nagrinėjamu atveju už padarytą žalą dėl įvykusio užliejimo yra atsakingas ir kaltę turi prisiimti būtent atsakovas, kadangi atsakovas, t. y. kaip namo administratorius, yra atsakingas už bendrąsias pastato konstrukcijas, o nagrinėjamu atveju – už namo išorinę sieną. Be to, atsakovas šiuo atveju buvo nepakankamai apdairus bei nepakankamai vykdė savo pareigas ir jokių veiksmų dėl bendrosios namo sienos tvarkymo nesiėmė. Ieškovas nurodė, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė atsakovo pareigų tinkamu neatlikimu, t. y. atsakovas, t. y. kaip namo administratorius, turėjo ne tik patikrinti namo sienos būklę, bet ir laiku ją suremontuoti, kad neįvyktų jokia avarija, tačiau šiuo atveju atsakovas neveikė pakankami apdairiai, t. y. kaip priklauso verslo subjektui, jog būtų apsaugotas administruojamas turtas. Be to, atsakovas, t. y. kaip verslo subjektas, gauna atlygį už vykdomą priežiūrą ir žala šiuo atveju pasireiškė tuo, kad buvo aplietas nekilnojamasis turtas, t. y. butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir padarytos žalos dydis sudaro 542,28 EUR sumą bei šiai žalai pagrįsti ieškovas pateikė turto žalos įvertinimo skaičiuotę, kurioje yra nurodyti visi darbai ir medžiagos, kurių reikėjo buto užliejimo padariniams pašalinti. Ieškovas taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju deliktinė civilinė atsakomybė atsakovui kyla be kaltės, tačiau ieškovas pažymi, jog atsakovo kalti veiksmai yra akivaizdus, kadangi atsakovas, t. y. kaip namą administruojanti įmonė, netinkamai teikė administravimo paslaugas ir laiku nesuremontavo namo sienos, be to, trūkusi namo siena yra priskirtina prie bendrųjų pastato konstrukcijų, todėl darytina išvada, jog būtent atsakovas, t. y. kaip bendrojo naudojimo objektų administratorius, ir turėjo vykdyti organizacines bei technines priemones pastato bendrojo naudojimo objektams išsaugoti ir jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti ir ne butų savininkai privalėjo prižiūrėti namo išorines sienas. Be to, yra laikoma, jog asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievoles esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamoms sąlygoms buvo būtina ir šiuo atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų, t. y. kaip daugiabučio namo administratoriaus funkcijų tinkamo neatlikimo, kadangi atsakovas netinkamai atliko jam priskirtas administravimo ir priežiūros funkcijas (neteisėti veiksmai), neužtikrino saugaus bendrojo naudojimo objektų naudojimo bei nesiėmė avarinio gedimo, t. y. pastato išorinės sienos keitimo, pašalinimo, dėl ko trūkus sienai ir buvo apgadintas nukentėjusiosios turtas. Ieškovas nurodė, kad atsikertant į atsakovo atsiliepime išdėstytas aplinkybes dėl neva netinkamo bei neteisingo ieškovo žalos dydžio nustatymo, ieškovas pabrėžia, jog žala padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį, o tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Ieškovas taip pat nurodė, jog ieškovas šiuo atveju įgijo atgręžtinio reikalavimo (t. y. subrogacijos) teisę į atsakovą, todėl prašė priteisti iš atsakovo ieškovo išmokėtą 542,28 Eur sumai draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visišo įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka ir laiko jį nepagrįstu. Atsakovas nurodė, jog pagrindinis administratoriaus uždavinys yra - administruoti namo bendrojo naudojimo objektus, t. y. užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus LR CK 4.85 str. nuostatų nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Be to, viena iš daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus funkcijų yra vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoti namo techninę priežiūrą bei bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą. Atsakovas nurodė, jog daugiabučio namo bendrojo objektų patikrinimo metu atsakovas turi atlikti bei atlieka vizualinį daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų, bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos patikrinimą, fiksuoja pastebėtus defektus, avarijų ar griūties pavojus ir numatomas priemones jiems pašalinti bei tikrina gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklę, bendrojo naudojimo patalpų ir aplinkos sanitarinę būklę, be to, atsakovas neturi galimybės valdyti pastato kaip savininkas bei negali jam daryti ūkinio ar fizinio poveikio, kadangi visus reikiamus sprendimus, susijusius su šiuo pastatu, priima pastato savininkai. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad atsakovas buvo paskirtas ginčo pastato bendrosios nuosavybės administratoriumi, bet tai nereiškia, jog atsakovui buvo perduotas ir bendros nuosavybės valdymas, be to, atsakovas nesinaudojo pastato bendro naudojimo patalpomis, bendra inžinerine įranga, konstrukcijomis, o tik teikė administravimo paslaugas už nustatytą atlygį, be to, teisės aktais suteiktos pastato administratoriaus pareigos ir atsakomybės apimtis nėra tapati pareigų apimčiai, nustatytai statinio savininkui (valdytojui) pagal LR CK 6.266 str. nuostatas, todėl atsakovas jokių neteisėtų veiksmų, kurie galėjo sąlygoti kokios nors žalos atsiradimą, nepadarė ir nėra jokio priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos, todėl civilinė atsakomybė atsakovo atžvilgiu šiuo atveju negali kilti. Be to, ieškovas nenurodė kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus atliko atsakovas, o taip pat nėra nei vieno įrodymo, jog atsakovas būtų pažeidęs teisės aktų ar sutarties nustatytas pareigas ir netinkamai ar visai jų nevykdęs, todėl nenustačius jokių neteisėtų atsakovo veiksmų, dėl kurių galėjo įvykti buto užpylimas, atsakovo civilinė atsakomybė šiuo atveju yra negalima. Atsakovas nurodė, kad iš ieškovo pateiktų dokumentų nėra aišku, ar apskaičiuojant padarytos žalos dydį buvo vertintas ir buto nusidėvėjimas, kadangi vadovaujantis Gyventojų turto taisyklių Nr. 060 146 p. nuostatomis, apskaičiuojant draudimo išmoką turi būti vertinamas ir metinis pastatų, daiktų, medžiagų nusidėvėjimo laipsnis, tačiau šiuo atveju nėra aišku, ar nusidėvėjimas visgi buvo įvertintas. Atsakovas pateikė tripliką ir nurodė, kad civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms, t. y. neteisėtiems veiksmams, žalai, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei privalančio atsakyti subjekto kaltės ir nesant bent vienos iš šių sąlygų, deliktinė civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Atsakovas pažymėjo, kad atsakovas jokių neteisėtų veiksmų, kurie galėjo sąlygoti kokios nors žalos atsiradimą, atsakovas nepadarė, be to, nėra jokio priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos, todėl civilinė atsakomybė atsakovo atžvilgiu negali ir kilti. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad ieškovas nenurodė kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovas, o taip pat nėra nei vieno įrodymo, jog atsakovas būtų pažeidęs teisės aktų ar sutarties nustatytas pareigas ir netinkamai ar visai jų nevykdęs, todėl nenustačius jokių neteisėtų atsakovo veiksmų, dėl kurių galėjo įvykti buto užpylimas, atsakovo civilinė atsakomybė šiuo atveju yra negalima. Atsakovas taip pat pateikė ir rašytinius paaiškinimus ir nurodė, kad viena iš daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus funkcijų yra vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoti namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą, todėl daugiabučio namo bendrojo objektų patikrinimo metu atsakovas turi atlikti ir atlieka vizualinį daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų, bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos patikrinimą, fiksuoja pastebėtus defektus, avarijų ar griūties pavojus ir numatomas priemones jiems pašalinti, tikrina gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklę, bendrojo naudojimo patalpų ir aplinkos sanitarinę būklę ir atsakovas neturi galimybės valdyti pastato kaip savininkas ir negali jam daryti ūkinio ar fizinio poveikio, kadangi visus reikiamus sprendimus, susijusius su šiuo pastatu, prima pastato savininkai. Atsakovas nurodė, jog dėl minimo įvykio ieškovas 2019-01-14 kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, tačiau atsakovas 2019-01-24 pateikė ieškovui atsakymą, kad dėl minimo įvykio niekas nesikreipė ir minėtu laiku jokių avarijų nebuvo fiksuota. Atsakovas pažymėjo, jog atsakovas buvo paskirtas ginčo pastato bendrosios nuosavybės administratoriumi, tačiau tai nereiškia, kad atsakovui buvo perduotas bendrosios nuosavybės valdymas, be to, atsakovas nesinaudojo pastato bendro naudojimo patalpomis, bendra inžinerine įranga ir konstrukcijomis, o tik teikė administravimo paslaugas už nustatytą atlygį, be to, atsakovas neturi galimybės valdyti pastato kaip savininkas, o būtent, tik savininkai priima visus su valdymu ir remontu susijusius sprendimus, dėl kurių ir atsirado žala. Be to, teisės aktais suteiktos pastato administratoriaus pareigos ir atsakomybės apimtis nėra tapati pareigų apimčiai, nustatytai statinio savininkui (valdytojui) pagal LR CK 6.266 str. nuostatas. Atsakovas nurodė, kad atsakovas, t. y. kaip namo administratorius, vadovaujasi Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais, patvirtintais LR Vyriausybės 2015-08-05 Nutarimu Nr. 831 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“, ir pagrindinis administratoriaus uždavinys yra - administruoti namo bendrojo naudojimo objektus, užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus LR CK 4.85 str. nuostatose nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 p.). Atsakovas pažymėjo, kad dar 2017-09-25 buvo organizuojamas (duomenys neskelbtini), Vilniuje namo butų savininkų susirinkimas, kuris neįvyko. Be to, atsakovas 2018-05-24 atlikdamas statinio apžiūrą pastebėjo naujai atsiradusius išorinės sienos ir fasado defektus bei aktyviais veiksmais siekė vėl suorganizuoti gyventojų susirinkimą aktualiais klausimais ir organizuojamas susirinkimas 2018-07-19 įvyko bei buvo pritarta dėl ištrupėjusių sienų remonto ir darbai buvo predėti nedelsiant bei užbaigti 2018-09-28 (imtinai). Atsakovas taip pat nurodė, kad iš ieškovo pateiktų dokumentų nėra aišku ar apskaičiuojant padarytos žalos dydį buvo vertintas buto nusidėvėjimas, kadangi vadovaujantis Gyventojų turto taisyklių Nr. 060 146 p. nuostatomis, apskaičiuojant draudimo išmoką turi būti vertinamas metinis pastatų, daiktų, medžiagų nusidėvėjimo laipsnis, tačiau šiuo atveju nėra aišku, ar buto nusidėvėjimas visgi buvo įvertintas. Atsakovas prašė teismo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą.

Tretysis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką trečiajam asmeniui yra pranešta tinkamai. 

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, jog butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo apdraustas pas ieškovą Gyventojų turto draudimu (draudimo liudijimas Nr. SB00388, draudimo apsauga galiojo įvykio metu). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, jog 2018-09-03 d. buvo aplietas butas, esantis adressu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prasiskverbiant vandeniui pro pastato išorines konstrukcijas, ir ieškovas dėl šio įvykio išmokėjo 542,28 EUR sumai draudimo išmoką apdraustųjų patalpų savininkei. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio taip pat nustatyta, kad 2018-11-16 ieškovas surašė turto apžiūros aktą, kuriame yra nurodyta, jog patalpas administruoja atsakovas (atliko fasado darbus), be to, ieškovas pateikė turto žalos įvertinimo skaičiuoklę, kuria apskaičiavo 542,28 Eur draudimo išmoką. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, jog ieškovas 2019-01-14 išsiuntė atsakovui pretenziją dėl 542,28 Eur žalos atlyginimo, tačiau atsakovas 2019-01-24 pateikė ieškovui atsakymą, kad jis administruoja daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Viniuje ir dėl ginčo įvykio niekas į atsakovą nesikreipė bei minėtu laiku avarijų nebuvo fiksuota. 

Pažymėtina tai, kad LR CK 6.266 str. 1 d. nuostatose yra nustatyta, jog statinių savininkai (valdytojai) žalą, atsiradusią dėl statinių trūkumų, turi atlyginti nepriklausomai nuo to, ar yra jų kaltė. Šioje normoje yra įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiai normai taikyti yra būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau yra nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė. LR CK 6.263 str. 1 d. nuostatose yra numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra konstatuojama, kad skolininku pagal LR CK 6.266 str. nuostatas gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas, be to, statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal LR CK 6.266 str. nuostatas yra suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisę dalyti jam ūkinį ir fizinį poveikį ir valdytoju turi būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (LAT 2007-10-11 nutartis Nr. 3K-7-365/2007). Be to, netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Pagal LR CK 6.246 str. 1 d. nuostatas, civilinė atsakomybė atsiranda neivykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Pažymėtina ir tai, kad pagrindinės namo konstrukcijos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tame name esančių butų ir kitų patalpų savininkams (LR CK 4.82 str. 1 d.). LR CK 4.83 str. 3 d. nuostatose yra numatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Be to, vadovaujantis LR CK 4.84 str. 1 d. nuostatomis, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, yra skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius.

LR Daugiabučių namų savininkų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 4 d. nuostatose yra numatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. LR Aplinkos ministro 2002-07-01 Įsakymu Nr. 351 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ nustato gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką ir pagal šio Reglamento 9 p. nuostatas, gyvenamojo namo, jo dalių būklė ir jos atitikimas privalomųjų reikalavimų visumai yra įvertinami atliekant nuolatinius stebėjimus (9.1 p.), kasmetines gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras, kurios atliekamos pasibaigus žiemos sezonui (9.2 p.) ir nuolatinius stebėjimus atlieka gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas (11.1 p.), kurių metu detaliai apžiūrimos ir tikrinamos pagrindinės gyvenamojo namo konstrukcijos, bendro naudojimo inžinerinė įranga, nustatomas statybinių tyrinėjimų, gyvenamojo namo konstrukcijos, bendro naudojimo inžinerinė įranga, nustatomas statybinių tyrinėjimų, gyvenamojo namo ekspertizės poreikis, pastato defektai ir remonto darbų poreikis. 2001-05-23 Įsakymo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų patvirtinimo“ 4.3 p. nuostatose yra numatyta, jog pastato administratorius privalo vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoti namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra konstatuojama, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (LAT 2010-04-08 nutartis Nr. 3K-3-155/2010; LAT 2011-02-07 nutartis Nr. 3K-3-35/2011; 2012-11-08 nutartis Nr. 3K-3-486/2012). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje taip pat yra konstatuojama, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (LAT 2011-10-04 nutartis Nr. 3K-3-371/2011; LAT 2015-07-15 nutartis Nr. e3K-3-420-969/2015).

Pažymėtina ir tai, kad pagal LR CPK nuostatas šalys turi procesinę pareigą įrodyti savo reiškiamų reikalavimų ar atsikirtimų pagrįstumą bei teisėtumą, t. y. šalys iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos į civilinę bylą privalo pateikti visus turimus įrodymus, tiesiogiai susijusius su konkrečia civiline byla (LR CPK 176 str. – 179 str.).

Teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodytomis LR CPK nuostatomis bei šalių lygiateisiškumo ir rugtyniškumo principais, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-02 nutartimi, skirdamas šią civilinę bylą rašytiniam nagrinėjimui jau po pasiruošimo šią civilinę bylą nagrinėti teisme (t. y. po dubliko ir tripliko) pakartotinai pasiūlė šalims iki teismo nustatyto procesinio termino (t. y. iki 2020-06-16 (imtinai)) papildomai suteikti galimybę raštu pateikti šalių galutinius paaiškinimus (argumentus, samprotavimus, baigiamąsias kalbas ir kt.), o taip pat įrodymus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais (t. y. jeigu papildomai tokių būtų) (LR CPK 42 str.. 1 d.). Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju šalys į šią civilinę bylą jau yra pateikusios visus savo turimus įrodymus dėl šios civilinės bylos esmės ir teismas juos vertins pagal LR CPK nuostatose nustatytas įrodinėjimo taisykles ir teismas negali tapti vienos ar kitos šalies advokatu dar kartą papildomai siūlant šalims pateikti visus turimus įrodymus į civilinę bylą (LR CPK 176 str. – 179 str.).

        Ieškovas nurodė, kad atsakovui buvo pavesta administruoti bendrojo naudojimo objektais, jais rūpintis bei prižiūrėti, kadangi tai iš esmės yra pagrindinės administratoriaus funkcijos, ir atsakovas, įgyvendindamas namo savininkų teises bei pareigas, susijusias su šios įrangos nuosavybės teisių įgyvendinimu, turėjo organizuoti įrangos priežiūros bei remonto darbus (šiuo atveju namo išorinės sienos remonto darbus). Atsakovas nurodė, jog atsakovas jokių neteisėtų veiksmų, kurie galėjo sąlygoti kokios nors žalos atsiradimą nepadarė, nėra jokio priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos, todėl civilinė atsakomybė atsakovo atžvilgiu šiuo atveju negali kilti.

        Teismas daro išvadą, kad visgi atsakovas šiuo atveju jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo) neatliko, kadangi ieškovas šioje byloje neįrodė tos aplinkybės, kokius visgi neteisėtus veiksmus yra atlikęs atsakovas, o taip pat nėra įrodyta ir aplinkybė, jog atsakovas šiuo atveju būtų pažeidęs teisės aktų ar sutarties nustatytas pareigas ir netinkamai ar visai jų nevykdęs, todėl darytina išvada, kad nenustačius jokių neteisėtų atsakovo veiksmų, dėl kurių galėjo įvykti buto užpylimas, atsakovo civilinė atsakomybė šiuo atveju yra negalima ir ieškovo argumentai šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).

Sutinkamai su LR CK 6.246 str. 1 d. nuostatomis, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl darytina išvada, jog sprendžiant atsakovo, t. y. kaip namo administratoriaus, atsakomybės klausimą yra svarbu nustatyti atsakovo atsakomybės apimtį bei ribas ir įvertinti, kaip atsakovas atliko (ar neatliko) jam teisės aktais pavestas funkcijas.

Sutinkamai su Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais, patvirtinais LR Vyriausybės 2015-08-05 Nutarimu Nr. 831 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“, pagrindinis administratoriaus uždavinys yra - administruoti namo bendrojo naudojimo objektus, t. y. užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus LR CK 4.85 str. nuostatose nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 p.). Be to, atsakovas, t. y. kaip namo administratorius, vykdydamas savo pareigas bei funkcijas, taip pat vadovaujasi ir kitais teisės aktais - LR Aplinkos ministro 2016-12- 30 Įsakymu Nr. D1 -971 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka“, LR Statybos įstatymu ir kt.

Teismas, ištyręs šioje civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad norminių aktų pagrindu atsiradusios prievolės atsakovui nėra tokios apimties, jog atsakovas šiuo atveju galėtų būti laikomas statinių faktiniu bei realiu valdytoju, t. y. kad atsakovas savarankiškai (be butų savininkų sprendimų) galėtų spręsti klausimus, susijusius su bendrosios nuosavybės ekspoatavimu ir jos remontu, kadangi daugiabučio namo bendrojo objektų patikrinimo metu atsakovas turi atlikti bei atlieka tik vizualinį daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų, bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos patikrinimą, fiksuoja pastebėtus defektus, avarijų ar griūties pavojus ir numatomas priemones jiems pašalinti bei tikrina gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklę, bendrojo naudojimo patalpų ir aplinkos sanitarinę būklę, ir atsakovas neturi galimybės valdyti pastato, t. y. kaip savininkas, bei negali jam daryti ūkinio ar fizinio poveikio be butų savininkų sprendimų, kadangi visus reikiamus sprendimus, susijusius su pastatu, priima patys pastato savininkai. Teismas taip pat daro išvadą, jog atsakovas nors ir buvo paskirtas pastato bendrosios nuosavybės administratoriumi, tačiau tai dar nereiškia, jog atsakovui buvo perduotas ir faktinis bendros nuosavybės valdymas, kadangi teisės aktais suteiktos pastato administratoriaus pareigos ir atsakomybės apimtis nėra tapati pareigų apimčiai, nustatytai statinio savininkui pagal LR CK 6.266 str. nuostatas, todėl ieškovo argumentai šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio matyti, kad dar 2017-09-25 buvo organizuojamas (duomenys neskelbtini), Vilniuje namo butų savininkų susirinkimas, kuris neįvyko, be to, atsakovas 2018-05-24, atlikdamas statinio apžiūrą, pastebėjo naujai atsiradusius išorinės sienos ir fasado defektus bei aktyviais veiksmais siekė vėl suorganizuoti gyventojų susirinkimą aktualiais klausimais ir organizuojamas susirinkimas 2018-07-19 įvyko bei buvo pritarta dėl ištrupėjusių sienų remonto ir darbai buvo predėti nedelsiant bei jie buvo užbaigti 2018-09-28 (imtinai). Iš byloje esnčių rašytinių įordymų turinio taip pat matyti, kad dėl ginčo įvykio (t. y. buto apliejimo) ieškovas 2019-01-14 kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, tačiau atsakovas 2019-01-24 pateikė ieškovui atsakymą, kad dėl minimo įvykio niekas nesikreipė ir minėtu laiku jokių avarijų nebuvo fiksuota. Pažymėtina tai, kad byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių tai, kad prieš ginčo įvykį atsakovas buvo informuotas apie visame pastate įvykusias avarijas, butų savininkų pareikštus skundus, pretenzijas ir kt. (LR CPK 176 str. – 179 str.). Be to, byloje taip pat nėra jokių įrodymų ir apie tai, kada būtent atsirado ar buvo pastebėti ginčo fasado įtrūkimai, kadangi ši aplinkybė yra taip pat svarbi, nustatant atsakovo pareigų atlikimo (neatlikimo) ribas (LR CPK 176 str. – 179 str.). 

Teismas daro išvadą, kad nesant jokių duomenų apie atsakovo neteisėtą neveikimą, t. y. netinkamą atsakovo pareigų vykdymą, bei nesant jokių namo butų savininkų sprendimų (skundų, pretenzijų ir kt.) dėl įtrūkusio fasado remonto, ir nesant jokių duomenų apie tai, kada visgi tie fasado įtrūkimai (avarija) atsirado (pasireiškė) ir ar atsakovas savalaikai reagavo (nereagavo) į atsiradusius fasado defektus savo kompetencijos ribose, šiuo atveju negalima daryti pagrįstos išvados apie atsakovo atsakomybės klausimą (LR CPK 176 str. – 179 str.). Be to, taip pat sutiktina ir su atsakovo argumentais šioje dalyje, kad ieškovas šiuo atveju nekonkretizavo, t. y. kokius veiksmus būtent atsakovas atliko (neatliko) netinkamai, nors ieškovas ir turėjo pareigą byloje įrodyti šią aplinkybę (LR CPK 176 str. – 179 str.).

         Pažymėtina tai, kad civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė, todėl atlyginant nukentėjusio asmens patirtą žalą, jis turi būti grąžinamas į prieš žalos atsiradimą buvusią padėtį, bet ne į geresnę turtinę padėtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatvęs, kad jeigu objektas (daiktas) buvo naudojamas ar eksploatuojamas, tai jo vertė dėl to yra sumažėjusi (nusidėvėjusi), o dėl žalos padarymo yra sugadinamas ne naujas, bet nusidėvėjęs objektas ir pakenkimo metu jo esama būklė yra ta, kuri atitinka to momento nusidėvėjimo laipsnį. Be to, atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti ir tai yra ekonomiškai pagrįsta, kadangi nusidėvėjusio turto atkūrimo metu, jei panaudojamos naujos medžiagos, bus atkurta naujesnė daikto dalis ir atkurtas daiktas taps vertingesnių už buvusį, o jeigu pagal tokį skaičiavimą atkūrimo išlaidas visa apimtimi padengs žalą padaręs asmuo, tai teisiškai reikš turto praturtėjimą skolininko sąskaita (LAT 2001-09-19 nutartis Nr. 3K-3-763).

        Ieškovas nurodė, kad ieškovas apskaičiavo žalos dydį vadovaudamasis įrodymų visuma, t. y. 2018-11-14 pranešimu apie įvykį, 2018-11-16 turto apžiūros aktu, padarytomis nuotraukomis iš karto po įvykio, 2018-11-24 Smart Claims žalos administravimo suvestine bei kartu su ieškiniu pateikta turto įvertinimo skaičiuote.

Atsakovas nurodė, kad nesutinka su pareikštų ieškininių reikalavimų dydžiu, nes iš ieškovo pateiktų dokumentų nėra aišku, ar apskaičiuojant padarytos žalos dydį buvo vertintas buto nusidėvėjimas, kadangi vadovaujantis Gyventojų turto taisyklių Nr. 060 146 p. nuostatomis, apskaičiuojant draudimo išmoką turi būti vertinamas ir metinis pastatų, daiktų, medžiagų nusidėvėjimo laipsnis, tačiau šiuo atveju nėra aišku, ar nusidėvėjimas visgi buvo įvertintas.

Teismas pilnai sutinka su atsakovo argumentais apie tai, kad iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų turinio šiuo atveju nėra aišku, ar ieškovas paskaičiuojant žalos dydį visgi taikė (ar netaikė) buto nusidėvejimo laipsnį, todėl yra darytina išvada, kad žalos dydžio apskaičiavimo pagrįstumo klausimas šiuo atveju ieškovo taip pat yra pilnai neįrodytas (LR CPK 176 str. – 179 str.).     

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms, t. y. neteisėtiems veiksmams, žalai, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei privalančio atsakyti subjekto kaltės ir nesant bent vienos iš šių sąlygų, deliktinė civilinė atsakomybė negali būti taikoma, todėl šiuo atveju ieškovo ieškinys ir yra atmestinas, kaip nepagrįstas bei neįrodytas (LR CPK 176 str. – 179 str.) (LR CK 6.246 - 6.249 str.).

Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Vadovaudamasis LR CPK 259 str. – 270 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                 Erika Stočkienė