Civilinė byla Nr. 2A-723-480/2014

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08951-2013-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

35.3.6;50.5;99.5;121.18;121.21;

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė), Albinos Rimdeikaitės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12662-528/2013 pagal ieškovo G. D. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Meffert Baltica“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 7500 Lt nesumokėtą nuomos mokestį, 1996,50 Lt delspinigius, 5 % dydžio procesines palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-05-30 šalys sudarė patalpų nuomos sutartį Nr. 2012-05-13, kuria ieškovas įsipareigojo išnuomoti 150 kv.m. bendrojo ploto negyvenamąsias (sandėliavimo) patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo tinkamai jas naudoti bei laiku mokėti nuomos mokestį. Nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. atsakovė nebemoka nuomos mokesčio, į ieškovo reikalavimus ir raginimus nereaguoja, taip atsakovė pažeidžia sutarčių vykdymo principus bei nevykdo jai priklausančių iš sutarties kylančių pareigų. Todėl ieškovas prašė priteisti iš atsakovės už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. iki 2013 m. gegužės mėn. 7500 Lt nuomos mokestį. Taip pat ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 1996,50 Lt delspinigius, šalių sudarytos sutarties 9 punkto pagrindu, kuriame numatyta, kad nustatytu laiku nuomininkui nesumokėjus nuomos mokesčio, nuomotojas turi teisę priskaičiuoti 0,2 % delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną, bei 5% dydžio metines (procesines) palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo ir ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės ieškovui 1500 Lt nuomos mokesčio, 546 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2013-06-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 61,38 Lt žyminio mokesčio ir 399,30 Lt advokato atstovavimo išlaidų; priteisė iš ieškovo atsakovui 2312,31 Lt advokato atstovavimo išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš ieškovo 19,02 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Teismas nurodė, kad ginčas yra kilęs dėl 2013-05-30 šalių pasirašytos patalpų nuomos sutarties Nr. 2012-05-13, iš kurios turinio matyti, kad ši sutartis galioja nuo 2012-06-01 iki 2013-05- 31, o ją nutraukti bet kada turi teisę abi šalys, apie sutarties nutraukimą įspėjusios raštu viena kitą prieš 2 mėnesius (sutarties 8 p.) (b. l. 9). Esant prieštaringiems šalių parodymams, teismas vadovavosi kitais byloje esančiais įrodymais. Iš liudytojų parodymų teismas nustatė, kad atsakovas (jo įpareigoto darbuotojo V. K. asmenyje) patalpas ir raktus nuo jų grąžino ieškovui iki 2012-08- 01 ir ieškovas turėjo galimybę patalpomis naudotis bei turėjo suprasti, jog šalių nuomos santykiai nutraukiami, juolab, kad patalpų nuomojimu jis užsiima ne vienerius metus. Įvertinęs šalių paaiškinimus, nuoseklius liudytojų parodymus, teismas atmetė ieškovo argumentus, jog iki 2012-08-01 ginčo patalpos jam nebuvo grąžintos, o atsakovas negrąžino raktų ir iki šiol laiko daiktus bendrame koridoriuje, nes ieškovas nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, paneigiančių byloje apklaustų liudininkų V. K., L. S., J. K. parodymus dėl ieškovo nuomotų patalpų ir raktų nuo jų perdavimo ieškovui; liudininkai patvirtino, kad raktą nuo bendro koridoriaus turi visi, kurie naudojasi patalpomis, į kurias patenkama iš to koridoriaus, o tos patalpos priklauso ne tik ieškovui, bet ir kitiems savininkams; bendro koridoriaus ieškovas atsakovui nenuomojo, o minėtu koridoriumi atsakovas naudojosi ir po 2012-08-01, nes iš to koridoriaus patenkama į patalpas, kurias atsakovas nuomojasi iš kito savininko. Teismas nurodė, kad nuomininkui (atsakovui) grąžinus nuomotas patalpas nuomotojui (ieškovui) faktišku turto perdavimu, nuomotojas akivaizdžiai yra informuojamas apie nuomos sutarties nutraukimą, todėl rašytinis pranešimas apie patalpų nuomos sutarties nutraukimą negali būti suabsoliutinamas, nes iš esmės išsinuomoto turto grąžinimas reiškia nuomotojo galimybę toliau naudotis ir disponuoti šiuo turtu savo nuožiūra, o rašytinis pranešimas apie nuomos sutarties nutraukimą patvirtina laikotarpio, iki kurio nuomotojas gali tikėtis nuomos mokesčio, o nuomininkas turi teisę naudotis nuomojamomis patalpomis, skaičiavimo pradžią. Atsižvelgdamas į liudininko V. I. parodymus, kad apie galimybę nuomotis iš jo sandėlius su atsakovu buvo aptarta 2012 07 15-25, teismas atmetė ir atsakovo argumentus, jog ieškovui apie sutarties nutraukimą buvo pranešta iš karto po 2012-05- 30, juolab, teismo vertinimu, šios aplinkybės nepatvirtina tas faktas, kad vėliau atsakovas nuomojosi patalpas iš kitų asmenų. Įvertinęs tai kas nurodyta ir nesant rašytinių įrodymų apie pranešimą dėl patalpų nuomos sutarties nutraukimo, teismas padarė išvadą, kad ieškovas apie sutarties nutraukimą atsakovo iniciatyva neabejotinai sužinojo 2012-08-01, kai jam buvo grąžinti nuomojamų patalpų raktai. Kadangi šalys buvo sutarę dėl minimalaus įspėjimo termino sutarčiai nutraukti, tai vienašališkai jo pakeisti atsakovas negalėjo, nes tai pažeidžia šalių susitarimą ir pagrįstus bei teisėtus ieškovo lūkesčius gauti nuomos mokestį už 2 mėnesius (CK 6.59, 6.200 str.). Taigi, ieškovo reikalavimą dėl nuomos mokesčio priteisimo teismas laikė pagrįstu tik už 2012 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius, todėl ieškovui iš atsakovo priteisė 1500 Lt nuomos mokesčio. 

Teismas pripažino, jog sutartyje numatytas delspinigių dydis nėra aiškiai, neprotingai ir nepagrįstai didelis, tačiau, teismo vertinimu, delspinigių priteisimas negali sąlygoti situacijos, leidžiančios ieškovui piktnaudžiauti savo teisėmis ir tyčia savalaikiai nesikreipti į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Teismas nurodė, kad atsakovas ir anksčiau 2–6 mėnesius vėluodavo atsiskaityti už nuomą, tačiau apie tai, jog nebemokės nuomos mokesčio atsakovas pasakė ieškovui 2012 m. pabaigoje, o šis į teismą kreipėsi tik 2013 m. gegužės mėnesį. Todėl toks delsimas ginti savo teises, teismo vertinimu, laikytinas nepagrįstai ilgu, dėl to teismas ieškovui priteisė 546 Lt delspinigių už 6 mėnesių laikotarpį, kurį laikė pagrįstu ir pakankamu atlyginti ieškovo turėtus nuostolius, o likusią dalį reikalavimo dėl delspinigių priteisimo atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai dėl 6000 Lt nesumokėto nuomos mokesčio, 1450,5 Lt delspinigių priteisimo, ir priimti naują sprendimą - priteisti iš atsakovės apelianto naudai 7500 Lt nesumokėto nuomos mokesčio ir 1996,5 Lt delspinigių; perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme ir priteisti apeliantui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliantas nurodo šiuos motyvus:

1. Teismas analizavo tik faktinį patalpų grąžinimo klausimą, tačiau visiškai neanalizavo sutarties nutraukimo klausimo, kuris šiame teisiniame santykyje yra pirmesnis ir tik kuriam įvykus, sprendžiamas faktinis patalpų grąžinimo klausimas. Tarp ginčo šalių pasirašytos patalpų nuomos sutarties 8 punkte buvo nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta tik laikantis atitinkamos tvarkos– prieš du mėnesius apie pageidavimą nutraukti įspėjus nuomotoją ir apie tai informavus raštu. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas – to nuomininkas neatliko. Sprendžiant nuomotojui priklausančio daikto grąžinimą, nuomos sutartis privalo būti jau pasibaigus, kadangi pats faktinis daikto grąžinimas, esant rašytinei nuomos sutarties nutraukimo išlygai, nuomos teisinio santykio nepanaikina (CK 6.499 str. 1 d.). Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas faktinį daikto grąžinimą, nesilaikant sutartyje ar įstatyme nustatytos sutarties nutraukimo tvarkos, prilygino teisinių nuomos santykių pasibaigimui, kas prieštarauja tiek įstatymui, tiek teismų praktikai. Šiuo atveju, ko neneigė ir atsakovė, sutartis nebuvo nutraukta, todėl ieškovas turi teisę reikalauti nuomos už sutartinį laikotarpį. Kadangi nuomos sutarties pagrindu patalpas valdė atsakovė, patalpų valdymo teisė priklausė jai ir ji, veikdama kaip sąžiningas ir apdairus asmuo, turėjo aiškiai nurodyti perduodąs valdymą apeliantui. Be to, atsakovė yra juridinis asmuo, patalpas nuomojosi jau ne pirmą kartą, tiek anksčiau tarp šalių pasirašytos, tiek ginčo sutartis buvo rašytinės, su aiškiai išreikšta sutarties nutraukimo išlyga, taigi atsakovė turėjo numatyti, kad tarp šalių pasirašyta sutartis galios tiek, kol bus laikantis joje nustatytos tvarkos nutraukta arba pasibaigs. Be to, net jei raktas nuomotojui ir butų buvęs perduotas, tai gali būti nuomininko pareiškimas, kad kurį laiką jis nuomojamomis patalpomis nesinaudos ir tiesiog perduoda raktus nuomotojui, jeigu šis, remdamasis LR CK 6.489 str. 5 p., norėtų patikrinti kaip yra naudojamasi išnuomotu daiktu, nors toks raktų perdavimas, pats savaime nereiškia nuomos sutarties nutraukimo.

2. Teismas spręsdamas klausimą dėl delspinigių, nepagrįstai juos paskaičiavo tik nuo dviejų mėnesių nesumokėtos nuomos kainos. Apelianto nuomone, atsižvelgiant į teismo nustatytą aplinkybę, kad sutartyje nurodyto dydžio delspinigiai nėra laikytini aiškiai nepagrįsti ar per dideli, ieškovui turėjo būti priteisti delspinigiai nuo visų nesumokėtų nuomos sumų už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. iki 2013 m. gegužės mėn., iš viso 1996,50 Lt. Apeliantas nesutinka ir su teismo pozicija, kad ieškovas turi patirties patalpų nuomos versle, todėl nepagrįstai ilgai delsė kreipdamasis į teismą. Apeliantas nurodo, kad jis ne tik, kad nedelsė kreiptis į teismą, bet tai padarė 2013-05-29 dieną, t. y. dar likus kelioms dienoms iki patalpų nuomos sutarties pasibaigimo. Natūralu, kad apeliantas, ne pirmus metus turėdamas sutartinių teisinių santykių su atsakove, pagrįstai tikėjosi, kad nuomos mokestis bus sumokėtas, juolab tikintis išlaikyti klientą.

3. Teismas nepagrįstai nusprendė priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 2312,31 Lt advokato atstovavimo išlaidų. Į bylą yra pateikta PVM sąskaita faktūra ADV Nr. 13/101 2964,50 Lt sumai, advokato padėjėjo A. D. 2013-11-05 ataskaita apie suteiktas teisines paslaugas bei 2013-11-05 mokėjimo nurodymas 2964,50 Lt sumai. Minėta PVM sąskaita faktūra yra išrašyta ne teisines paslaugas teikusio advokato padėjėjo A. D., bet advokato V. M. kontoros. Todėl PVM sąskaita faktūra, išrašyta ne teisines paslaugas teikusio asmens, kuris nėra PVM mokėtojas, negali būti laikoma tinkamu dokumentu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prasme. Be to, kaip matyti iš pateiktos 2013-11-05 ataskaitos, atstovui buvo sumokėta už atsiliepimo į ieškinį parengimą, pasirengimą bylai bei atstovavimą teisme. LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 parengtų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, nėra numatyta apmokėjimo už pasirengimą bylai, o šios laiko sąnaudos teismų praktikoje yra aiškinamos kaip sudėtinė atstovavimo teisme dalis, t. y. priskirtina prie atstovavimo teisme paslaugos. Rekomendacijų 8.18 p. nurodyta, jog priteistinam maksimaliam dydžiui už vieną atstovavimo valandą teisme yra taikomas 0,15 koeficientas, todėl priteistina ne daugiau kaip 150 Lt už vieną valandą. Atsižvelgiant į tai, kad parengiamasis posėdis truko iki 1 vai, o teisminis nagrinėjimas apie 3 val. bei į tai, kad paslaugas teikė advokato padėjėjas, o tenkinta 22 proc. ieškinio, maksimali suma už atstovavimą galėjo būti 374 Lt. Analogiškai apeliantas nurodo ir apie advokato padėjėjo išlaidas už procesinio dokumento rengimą, už kurias, apelianto nuomone, negalėjo būti priteista daugiau kaip 874 Lt.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

1. Tarp šalių sudarytoje sutartyje numatyta, kad sutartis gali būti nutraukiama apie nutraukimą raštu įspėjus kitą šalį prieš du mėnesius. Kaip byloje nustatyta, tokio raštiško informavimo nebuvo. Tačiau teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovė tokią informavimo pareigą įvykdė kitu būtu, t. y. žodžiu, o tokį informavimą ir sutarties pasibaigimą patvirtino visuma kitų aplinkybių, tarp jų ir paties ieškovo konkliudentiniai veiksmai. Ieškovas jokių pretenzijų atsakovei dėl sutarties nutraukimo ir nuomos mokesčio mokėjimo niekada neturėjo, o tokios pretenzijos atsirado tik pareiškus ieškinį teisme. Ieškovas aiškindamas CK 6.183 straipsnio 1 dalį, neatsižvelgė į kasacinio teismo formuojamą praktiką, kadangi sistemiškai neanalizavo šios normos kartu su to paties straipsnio 2 dalimi, kuri numato 1 dalyje įtvirtintos taisyklės išlygą. Ji leidžia šalims nepaisyti sutarties sąlygos, reikalaujančios rašytinės formos, tais atvejais, kai iš šalių konkliudentinių veiksmu galima pagristai spręsti, kad tos sąlygos abi šalys yra atsisakiusios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-14 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-82/2009). Todėl galima daryti išvadą, kad atsakovei nutraukus sutartį kitu, nei sutartyje numatyta būdu, ir ieškovui nepareiškus dėl to prieštaravimų, abi šalys pripažino tokį nutraukimą kaip teisėtą. Apelianto teiginys, kad teismas analizavo tik faktinį patalpų grąžinimo klausimą, tačiau neanalizavo sutarties nutraukimo klausimo, yra nepagrįstas. Teismas sprendime aiškiai kalba apie sutarties nutraukimą, teigdamas, kad rašytinis pranešimas apie patalpų nuomos sutarties nutraukimų negali būti suabsoliutinamas, nes išsinuomoto turto grąžinimas reiškia nuomotojo galimybę toliau naudotis ir disponuoti šiuo turtu savo nuožiūra, o rašytinis pranešimas apie nuomos sutarties nutraukimų patvirtina laikotarpio, iki kurio nuomotojas gali tikėtis nuomos mokesčio, o nuomininkas turi teisę naudotis nuomojamomis patalpomis, skaičiavimo pradžią.

2. Ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo neturėtų būti tenkinamas vien dėl to, jog nėra pagrindo priteisti ieškovo reikalaujamą nuomos mokestį. Be to, ieškovo reikalaujami delspinigiai yra neprotingai dideli ir nesąžiningi. Delspinigiai 0,2 % nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną sudaro 73 procentus metinių palūkanų. Atsižvelgiantį tai, kad tokio dydžio palūkanų norma keliolika kartų viršija Lietuvos bankų siūlomas palūkanų normas, manytina, kad paskaičiuoti delspinigiai yra neprotingi ir nesąžiningi.

3. Bylos medžiagoje pateikta atstovavimo sutartis patvirtina, kad šioje byloje atsakovę įgalioti atstovauti advokatas V. M. ir advokato padėjėjas A. D., dirbantys advokato V. M. kontoroje. Šiuo atveju atstovavimo sutartis tik nurodo konkrečius asmenis iš advokatų kontoros, kurie turi teisę atstovauti atsakovei konkrečioje byloje, o teisines paslaugas atsakovei teikia advokato V. M. kontora, kuri ir išrašė PVM sąskaitą faktūrą. Šiuo atveju ataskaitą apie suteiktas teisines paslaugas pasirašė tas asmuo, kuris atstovavo konkrečioje byloje, o tokios ataskaitos pagrindu ir buvo išrašyta aptariama PVM sąskaita faktūra. Be to, 2013-11-05 ataskaitoje nurodomos paslaugų sumos yra apskaičiuotos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas „Rekomendacijas“, kuriose numatyta, kad maksimalus mokestis už atsiliepimo į ieškinį rašymą yra 3000 Lt. Todėl ataskaitoje numatyta 2450 Lt + PVM suma už atsiliepimo į ieškinį parengimą, pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose atitinka Rekomendacijų reikalavimus, protingumo ir sąžiningumo principus. Ieškovo teiginys, kad už pasirengimą bylai sąnaudos teismų praktikoje yra aiškinamos kaip sudėtinė atstovavimo teisme dalis, t. y. priskirtina prie atstovavimo teisme paslaugos, o turėtos išlaidos atskirai už pastarąsias paslaugas nėra priteisiamos, neatitinka teismų formuojamos praktikos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-12-12 nutartyje Nr. AS-63-608/2008 išaiškino, kad advokato pasirengimas bylos nagrinėjimui į Rekomendacijų 8.18 punkte nurodytą atstovavimo teisme sąvoką neįeina, tačiau pagal Rekomendacijų 10 punktą pasirengimas bylos nagrinėjimui prilygintinas atstovavimui teisme, ir šis mokestis neįeina į atstovavimo teisme išlaidas, t. y. turi būti skaičiuojamas kaip atskiras užmokestis.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

              Šalys neginčija tarp jų buvusių tęstinių negyvenamosios patalpos nuomos teisinių santykių ir tai patvirtina 2010 – 2011 m. patalpų nuomos sutartys. 2012-05-30 tarp ieškovo G. D. ir atsakovės UAB „Meffert Baltica“ buvo pasirašyta Patalpų nuomos sutartis Nr. 2012-05-13 (toliau –Sutartis, b. l. 8-9)), kuria ieškovas įsipareigojo išnuomoti 150 kv. m. bendrojo ploto patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo tinkamai jas naudoti bei laiku mokėti nuomos mokestį laikotarpiu nuo 2012-06-01 iki 2013-03-31. Nuo 2012 m. rugpjūčio mėnesio atsakovė patalpomis nesinaudoja ir nemoka nuomos mokesčio.

              Byloje kilo ginčas dėl nuomos teisinių santykių pasibaigimo bei atsakovės pareigos mokėti nuomos mokestį, delspinigius.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas analizavo tik faktinį patalpų grąžinimo klausimą ir visiškai neanalizavo sutarties nutraukimo klausimo, kad esant rašytinei nuomos sutarties nutraukimo išlygai, faktinis daikto grąžinimas nepanaikina nuomos teisinio santykio.

CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenustatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Sudarytos sutartys turi būti vykdomos taip, kaip nustatyta sutartyje, tačiau būna atvejų, kai sutartys yra nutraukiamos arba pakeičiamos. Bendrosiose sutarčių pabaigą reglamentuojančiose civilinės teisės normose leidžiama tik įstatymuose ar sutartyje nustatytais atvejais sutartį nutraukti vienašališkai, t. y. nesikreipiant į teismą (CK 6.217–6.220 straipsniai). Taigi dispozityviškumo principas privatiniuose santykiuose leidžia sutarties šaliai pasirinkti galimybę savo iniciatyva, nesikreipiant į teismą, vienašališkai nutraukti sutartį arba inicijuoti sutarties nutraukimą teismine tvarka, jeigu realiai atsiranda tokį sutarties nutraukimą leidžiančios įstatyme ar sutartyje nurodytos aplinkybės.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutarties nutraukimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo, yra ne kartą konstatavęs, kad jei sutarties vykdymui aplinkybės yra įprastinės (normalios) ir nėra ypatingų atvejų, tai įstatymo leidėjas suteikia galimybę vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukti sutartį remiantis CK 6.217 straipsnio 5 dalimi, t. y. aptarus sutartyje konkrečius jos nutraukimo pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje J. Z. v. UAB „ Baldras“ ir kt., bylos Nr. 3K-P-346/2004; 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Olfega“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-31097/2003; 2004 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šiaulių naujienos“ v. UAB „Šiaulių vandenys“, bylos Nr. 3K-317/2004; 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Turto bankas v. UAB „ Rastuva“, bylos Nr. 3K-577/2007; ir kt.). CK 6.217 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, suteikiantis šalims galimybę susitarti dėl bet kokių sutarties nutraukimo sąlygų ir tvarkos, jei toks susitarimas neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, išanalizavusi šalių Sutarties tekstą sprendžia, kad Sutarties nuostatos yra aiškios, konkrečios ir be dviprasmybių, todėl jos turėjo būti šalims suprantamos, o pirmosios instancijos teismas jas teisingai interpretavo. Tai, kas nebuvo nurodyta Sutartyje, tas yra aiškiai reglamentuota CK normose. Sutarties 8 punkte įtvirtinta šalių teisė bet kada nutraukti šią sutartį, apie sutarties nutraukimą įspėjusios raštu viena kitą prieš 2 (du mėnesius). Ši Sutarties sąlyga  atitinka CK 6.183 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu. Kaip pagrįstai nurodo atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, to paties CK 3.183 straipsnio 2 dalis numato 1 dalyje įtvirtintos taisyklės išlygą. Ji leidžia šalims nepaisyti sutarties sąlygos, reikalaujančios rašytinės formos, tais atvejais, kai iš šalių konkliudentinių veiksmų galima pagrįstai spręsti, kad tos sąlygos abi šalys yra atsisakiusios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje MAXIMA LT, UAB v. IĮ (duomenys neskelbiami), bylos Nr. 3K-3-82/2009).

Byloje šalių atstovų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais bei liudytojų L. S., J. K., V. K., iš dalies – ir V. I. parodymais neginčijamai nustatytos aplinkybės, kad tarp šalių buvo susiklostę tęstiniai negyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai, kai pasibaigus vienai nuomos sutarčiai, buvo sudaroma kita, tačiau patalpų perdavimas – priėmimas niekada nebuvo įforminamas raštu, kad atsakovė patalpas ir raktus nuo jų grąžino ieškovui iki 2012-08-01 ir ieškovas, kuris iš esmės neginčija rakto priėmimo fakto, turėjo galimybę patalpomis naudotis bei turėjo suprasti, jog šalių nuomos santykiai nutraukiami, juolab, kad patalpų nuomojimu jis užsiima ne vienerius metus, kad ieškovas atsakovei jokių pretenzijų  nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. iki ieškinio pareiškimo teisme (2013-06-03) jokių pretenzijų dėl nesumokėto nuomos mokesčio nereiškė, nors nuomos mokestis turi būti mokamas už kiekvieną nuomos mėnesį (Sutarties 2., 2.1. p), o nesumokėjus nuomos mokesčio ieškovas turi teisę nutraukti nuomos sutartį (Sutarties 6.3 p.), yra pakankamas pagrindas pripažinti esant CK 6.183 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, dėl kurių apeliantas prarado teisę remtis Sutarties 8 punkte nustatyta išlyga dėl Sutarties nutraukimo įforminimui keliamo rašytinės formos reikalavimo. Pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad nuomininkui (atsakovei) grąžinus nuomotas patalpas nuomininkui (ieškovui) faktišku turto perdavimu, nuomotojas akivaizdžiai yra informuojamas apie nuomos sutarties nutraukimą, kad rašytinis pranešimas apie patalpų nuomos sutarties nutraukimą negali būti suabsoliutinamas, nes išnuomoto turto grąžinimas reiškia nuomotojo galimybę toliau naudotis ir disponuoti šiuo turto savo nuožiūra, o rašytinis pranešimas apie nuomos sutarties nutraukimą patvirtina laikotarpio, iki kurio nuomotojas gali tikėtis nuomos mokesčio, o nuomininkas turi teisę naudotis nuomojamomis patalpomis, skaičiavimo pradžia, teisėjų kolegijos nuomone, aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakė apie Sutarties nutraukimą. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą vertino visų įrodymų visumą, išdėstė įrodymų, kuriais vadovavosi, turinį, nurodė motyvus, kodėl tam tikrais įrodymais nesivadovauja, išsamiai išanalizavo Sutarties nutraukimo klausimą, nes sutartinis laikotarpis aktualus ginčui dėl nesumokėto nuomos mokesčio išspręsti.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas pripažino ieškovo reikalavimą dėl nesumokėto nuomos mokesčio pagrįstu tik už 2 mėnesių laikotarpį – 2012 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius, todėl ieškovui iš atsakovės priteisė 1 500 Lt nuomos mokesčio. Atsakovė apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepadavė, o atsižvelgiant į išdėstytą argumentaciją, nėra pagrindo ieškovui priteisti nuomos mokestį už visą sutartinį laikotarpį.

Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (CK 6.73 str., 6.258 str.). Delspinigiai yra viena iš netesybų rūšių. Sutarties 9 punktu šalys sutarė, jog jeigu nuomininkas nesumoka nuomos mokesčio nustatytu laiku, nuomotojas turi teisę priskaičiuoti 0,2 procento delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną. Atsižvelgiant į tai, kad delspinigiai skaičiuojami nuo neapmokėtos nuomos mokesčio sumos, kuri nagrinėjamu atveju yra už du mėnesius - 1 500 Lt (750x2=1500), teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas delspinigius nepagrįstai juos paskaičiavo tik nuo dviejų mėnesių nesumokėtos nuomos kainos. Atsikirsdama į atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus dėl neprotingai didelių 0,2 procento delspinigių, teisėjų kolegija pažymi, kad laisva valia prisiimdama sutartines prievoles, atsakovė turėjo visas galimybes tinkamai įvertinti prisiimamų įsipareigojimų turinį bei apimtį ir įvertinti jų nesilaikymo pasekmes, o Sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.), todėl turi būti vykdoma.

              Kiti apelianto nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, ginantis viešąjį interesą v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga, Vilniaus miesto savivaldybės taryba ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis priimta civilinėje byloje AB „City Service“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Apeliantas mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jo atsakovės naudai priteisė 2312,31 Lt advokato atstovavimo išlaidų. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė atstovavimo sutartį 2013-07-22 sudarė su Advokato V. M. kontoros advokatu V. M., advokato padėjėju A. D. (b. l. 83). Atstovavimo sutartis nurodo konkrečius asmenis, kurie turi teisę atstovauti atsakovę nagrinėjamoje byloje iš minėtos advokatų kontoros, tačiau teisines paslaugas teikia Advokato V. M. kontora, kuri išrašė PVM sąskaitą-faktūrą ir kuri buvo apmokėta (b. l. 94-96). Atsižvelgiant tai, apelianto argumentai, jog PVM sąskaita faktūra, išrašyta ne teisines paslaugas teikusio asmens, kuris nėra PVM mokėtojas, negali būti laikoma tinkamu dokumentu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prasme, atmestini kaip nepagrįsti. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, bet jei jos yra ne didesnės, kaip nustatyta Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Be to, už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio (Rekomendacijų 5 p.). Teisėjų kolegija, spręsdama ar atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos pagal įstatymą nėra per didelės, atsižvelgia į tai, kad atsakovės advokato padėjėjas UAB „Meffer Baltica“ vardu paruošė atsiliepimą į ieškinį, atstovavo atsakovę parengiamajame ir teismo posėdžiuose, kuriuose praleido 3 val., todėl pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį ir Rekomendacijų 5 p., 8.2 p., 8.18 p., maksimali šalies patirtų išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti bendra suma būtų 2760 Lt, o proporcingai atmestų reikalavimų daliai (78 proc.) tai sudaro 2152,80 Lt. Pažymėtina, kad nors ataskaitoje apie suteiktas teisines paslaugas darbo detalizacijoje nurodyti veiksmai nevisiškai sutampa su Rekomendacijoje pateikiamomis paslaugomis, už kurias numatytos apmokėjimo sumos, tačiau jie apima atsiliepimo į ieškinį parengimą bei atstovavimą teisme. Atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas iš ieškovo advokato išlaidas priteisė proporcingai atmestų reikalavimų daliai, tačiau jų nesumažino, nors atsakovę atstovavo ne advokatas, o advokato padėjėjas, iš ieškovo atsakovei priteistos 2312,31 Lt advokato atstovavimo išlaidos mažintinos iki 2152,80 Lt.

Pažymėtina, kad apelianto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo patenkinimas apeliacinės instancijos teisme, nesudaro pagrindo vertinti apeliacinio skundo iš dalies patenkintu, o, atsižvelgiant į bylos esmę, tuo pačiu ir atstovavimo išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. S. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-533/2008).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovė pateikė prašymą priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios pateiktais duomenimis sudaro 2 117,50 Lt (b. l. 138-141). Atsakovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma viršija Rekomendacijų 8.11 punkte numatytą užmokesčio už advokato teisinę pagalbą maksimalų dydį. Atsižvelgiant į CPK 98 str. 2 d., Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus, į bylos apimtį ir sudėtingumą, atsakovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme suma mažintina iki 1 500 Lt (CPK 98 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimu priteistą iš ieškovo G. D. (a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) atsakovei UAB „Meffert Baltica“ (įmonės kodas 110737317, registracijos adresas: Kaunas, Europos pr.112, buveinė Marijampolės sav., Marijampolės sen., Trakiškių k., Trakėnų g.3) 2312,31 Lt (du tūkstančius tris šimtus dvylika litų 31ct) advokato atstovavimo išlaidų sumą sumažinti iki 2152,80 Lt (dviejų tūkstančių šimto penkiasdešimt dviejų litų 80 ct).

Priteisti iš ieškovo G. D. (a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) atsakovei UAB „Meffert Baltica“ (įmonės kodas 110737317, registracijos adresas: Kaunas, Europos pr.112, buveinė Marijampolės sav., Marijampolės sen., Trakiškių k., Trakėnų g.3) 1 500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                                                              Gintautas Koriaginas

                                                                                                                                            Rūta Palubinskaitė

Albina Rimdeikaitė