Civilinė byla Nr. e2S-2377-967/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07317-2023-4

Procesinio sprendimo kategorija:

3.1.7.13; 3.3.1.18.1

(S)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo „TURK HAVA YOLLARI ANONIM ORTAKLIG“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per „TURK HAVA YOLAARI“ Lietuvos filialą, atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. papildomos nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skycop.com“ ieškinį atsakovui „TURK HAVA YOLLARI ANONIM ORTAKLIG“, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per „TURK HAVA YOLAARI“ Lietuvos filialą, dėl kompensacijos priteisimo. 

Teismas

nustatė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Skycop.com“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo „TURK HAVA YOLLARI ANONIM ORTAKLIG“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per „TURK HAVA YOLAARI“ Lietuvos filialą (toliau – atsakovas, apeliantas), 3 600 Eur kompensaciją, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 18 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl ieškinio atsisakymo ir civilinę bylą Nr. e2-11864-984/2023 nutraukė.

3.       Atsakovas „TURK HAVA YOLLARI ANONIM ORTAKLIG“, Lietuvos Respublikoje veikiantis per „TURK HAVA YOLAARI“ Lietuvos filialą, teismui pateikė prašymą priimti papildomą nutartį ir priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Atsakovas nurodė, jog ieškovė pateikė nepagrįstą ieškinį, todėl atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovės kaltės.

4.       Ieškovė UAB „Skycop.com“ pateikė atsiliepimą į atsakovo prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo, kuriame nurodė, kad su atsakovo prašymu dėl papildomos nutarties priėmimo nesutinka, prašė jį atmesti. Ieškovės teigimu, atsakovas netinkamai bendradarbiavo su ieškove ikiteisminėje stadijoje, t. y., atsakovas, atsakydamas į ieškovės pretenziją, pateikė tik standartinės formos atsakymą, kuriame nurodė, jog pretenzijos ir joje išreikšto prašymo keleiviams sumokėti kompensacijas pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą Nr. 261/2004 (toliau – ir Reglamentas Nr. 261/2004) nevertino, be to, net neužsiminė apie galimai egzistavusias ypatingas aplinkybes, dėl kurių kompensacijos keleiviams neturėtų būti išmokamos. Ieškovė nurodė, jog pareiga pagrįsti atsisakymą mokėti kompensacijas ir pateikti su tuo susijusius įrodymus tenka būtent atsakovui; pastarajam ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje nenurodžius, jog egzistavo ypatingos aplinkybės, ieškovė nurodė turėjusi teisėtą lūkestį ginti savo teises teisme, todėl atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos dėl advokato teisinės pagalbos susidarė dėl paties atsakovo kaltės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 5 d. papildoma nutartimi atsakovo prašymą tenkino iš dalies ir priteisė atsakovui „TURK HAVA YOLLARI ANONIM ORTAKLIG“, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per „TURK HAVA YOLAARI“ Lietuvos filialą, iš ieškovės UAB „Skycop.com“ 500 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad bylinėjimosi išlaidas sąlygojo netinkamas ieškovės procesinis elgesys, neišsiaiškinant visų reikšmingų bylai aplinkybių, egzistavusių iki ieškinio pateikimo, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 94 straipsnyje nustatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių taisykles pareiga atlyginti bylinėjimosi išlaidas tenka ieškovei.

7.       Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau –LITEKO) duomenimis, 2023 m. Vilniaus miesto apylinkės teisme pradėta 20 civilinių bylų tarp tos pačios ieškovės ir to paties atsakovo dėl kompensacijos priteisimo; visose civilinėse bylose atsakovą atstovauja tas pats advokatas. 15 civilinių bylų iš 20 civilinių bylų baigtos bylą nutraukiant, ieškovei pateikus pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo; visose bylose atsakovas teikė standartinės formos atsiliepimus. Teismo vertinimu, kilęs ginčas nėra sudėtingas nei teisės, nei fakto klausimų požiūriu, sprendžiami teisiniai klausimai nėra nauji, o priešingai – besikartojantys, jų apimtis, kaip ir ginčo suma, nėra didelė; atsakovo atsiliepimas į ieškinį yra parengtas pagal standartinę formą, kurią atsakovas naudoja ir kitose analogiškose bylose, taip pat jo parengimas neturėjo pareikalauti daug atsakovą atstovaujančio advokato laiko sąnaudų.

8.       Teismas sprendė, kad atsakovo advokato suteiktos teisinės pagalbos protinga kaina turėtų būti ne didesnė nei 500 Eur. Teismas pažymėjo, kad atsakovas su ieškove kitose bylose ginčydamas ieškovo teisinės pagalbos išlaidas taip pat laiko, kad ieškovės teisinių paslaugų suma neturėtų viršyti 500 Eur tokio pobūdžio bylose.

III. Atskirojo skundo argumentai

9.       Atsakovas (apeliantas) atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. papildomos nutarties dalį, kuria apeliantui priteista 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisiant iš ieškovės apelianto naudai 2 541 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Teismas netinkamai įvertino apeliantui byloje suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir atitinkamai teisines paslaugas teikiančio advokato laiko sąnaudų mastą, be kita ko, atsiliepimą į ieškinį vertindamas kaip parengtą pagal standartinę formą. Nagrinėjamoje byloje pateiktas atsiliepimas į ieškinį, skirtingai nei pats ieškinys, negali būti laikomas parengtu pagal standartinę formą. Nors teismuose yra nagrinėjama ne viena byla dėl kompensacijų sumokėjimo pagal Reglamentą 261/2004, kiekvienoje byloje, kurioje apeliantas ieškovo reikalavimus sumokėti kompensacijas laiko nepagrįstais, apelianto įrodinėjamos aplinkybės, nulėmusios skrydžių atšaukimą ar vėlavimą, yra iš esmės skirtingos ir kiekvienu atveju reikalaujančios individualaus, detalaus ir visapusiško vertinimo. Būtent šios aplinkybės bei jų pagrindu formuluojami teisiniai argumentai ir sudaro apelianto pozicijų tokiose bylose esmę. Analizuojamoje byloje ieškinio nepagrįstumas atsiliepime į ieškinį buvo grindžiamas, be kita ko, konkrečiuose oro uostuose konkrečiu laiku susiklosčiusiomis meteorologinėmis sąlygomis, kam buvo reikalingos ir specialios meteorologinės žinios: apelianto pozicija atsiliepime į ieškinį (dokumento numeris DOK-104362) buvo grindžiama aviacijoje naudojamų orų prognozių pranešimų (TAF) informacija, kurių koduotą galima atskleisti tik turint specialių žinių ir naudojant specialius informacijos šaltinius užsienio kalba.

9.2.                      Sumažindamas apeliantui priteisiamų bylinėjimosi išlaidų dydį, teismas neįvertino to, kad apeliantui suteiktos teisinės paslaugos apėmė ir nurodomos specialios informacijos, kuria buvo vadovaujamasi rengiant atsiliepimą į ieškinį, vertimą į lietuvių kalbą, kaip to reikalaujama CPK (CPK 113 straipsnio 3 dalis).

9.3.                      Teismo pateikiami argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų sumažinimo yra išimtinai susiję tik su viena iš apelianto advokato suteiktų paslaugų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme – atsiliepimo į ieškinį parengimu. Teismas papildomoje nutartyje nepasisakė ir nepateikė jokių argumentų, kodėl apelianto prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su prašymo dėl papildomos nutarties priėmimo parengimu, teismas laiko per didelėmis.

9.4.                      Apelianto prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija rekomenduojamų priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalių dydžių. Ji sudaro vos 44,7 proc. arba mažiau nei pusę nurodytų maksimalių dydžių, nustatytų teisinėms paslaugoms, kurios buvo suteiktos apeliantui nagrinėjamoje byloje. Apelianto naudai teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma (500 Eur) sudaro vos 8,8 proc. arba mažiau nei dešimtadalį rekomenduojamo priteisti maksimalaus dydžio.

10.       Ieškovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo su skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. papildomą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Ieškovės vertinimu, teismas tinkamai įvertino atsakovo atstovo suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir laiko sąnaudų mastą. Tokio pobūdžio paslaugas atsakovo atstovas jau yra teikęs ir teikia nuolatos (t. y. teisme atsakovo atstovas atsiliepimus dėl būtent meteorologinių sąlygų (ne) egzistavimo jau yra teikęs anksčiau), be to, išanalizavus anksčiau teiktus teismui atsiliepimų į ieškinius turinius, matyti, jog jie rengiami, kaip teisingai teismas nurodė papildomoje nutartyje, pagal standartinę formą (t. y. remiantis tais pačiais pranešimais), todėl ir tariamas atsakovo atstovo individualios situacijos vertinimas neturėjo užimti daug jam teisines paslaugas teikiančio advokato laiko sąnaudų. Visas šias faktines aplinkybes teismas įvertino papildomoje nutartyje.

10.2.                      Atsakovas prašyme, prašydamas teismo priimti papildomą nutartį šioje civilinėje byloje, nurodė, jog jis ieškinio nepagrįstumą grindė viešai prieinama informacija apie oro sąlygas Meksiko ir Kankuno oro uostuose. Jo teigimu, ieškovė kaip verslo subjektas (t. y. profesionalė), turėjo galimybę viešai prieinamais duomenimis ir kitais informacijos šaltiniais nustatyti ieškinio nepagrįstumą lemiančių aplinkybių egzistavimą. Atsakovas pats prašyme, suformuluotame teismui, nurodė, jog jo nurodytos faktinės aplinkybės buvo grindžiamos lengvai ir paprastai prieinama informacija viešojoje erdvėje. Kita vertus, teismui, įvertinus tokius atsakovo argumentus (t. y. įrodymus), ir nutarus, kad ginčas nėra sudėtingas nei teisės, nei fakto klausimų požiūriu, be to, sprendžiami teisiniai klausimai nėra nauji ir t. t., sumažino atsakovo prašytų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį iš ieškovės. Atsakovas atskirajame skunde pradėjo dėstyti priešingus argumentus, jog vis dėlto jis rėmėsi informacija, kurios supratimui yra reikalingos papildomos žinios meteorologijos srityje, ir šios aplinkybės teismas neįvertino. Kaip matyti iš atsakovo procesinių dokumentų turinio, jis visas faktines aplinkybes interpretuoja ir aiškina savaip, t. y. į sau palankesnę pusę. jokių specialių žinių meteorologijos srityje nereikia tam, kad būtų galima įvertinti, kaip ir pats atsakovas nurodė, informaciją kiekvienam asmeniui prieinamą viešojoje erdvėje.

10.3.                      Atsakovą visose 2023 m. pradėtose tokio pobūdžio bylose atstovauja tas pats advokatas. Atsiliepimus į ieškovės ieškinius šis atsakovo atstovas teikė (t. y. dėl meteorologinių sąlygų egzistavimo) ne vieną kartą (pavyzdžiui, civilinėje byloje Nr. e2-12469-608/2023 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-07864-2023-1, civilinėje byloje Nr. e2-12871-994/2023 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-08233-2023-2 ir t. t.). Iš abiejų aukščiau nurodytose civilinėse bylose pateiktų atsiliepimų į ieškinius matyti, kad jie yra parengti pagal standartinę formą, kuria atsakovas, siekdamas įrodyti meteorologinių sąlygų egzistavimą, naudoja ir kitose analogiško pobūdžio, kaip ir susiklosčiusioje nagrinėjamoje situacijoje, civilinėse bylose, todėl akivaizdu, jog jo parengimas neturėjo pareikalauti daug atsakovą atstovaujančio atstovo laiko sąnaudų. Kaip pats atsakovas nurodė prašyme dėl papildomos nutarties priėmimo, jis rėmėsi kiekvienam asmeniui viešojoje erdvėje ir jokių specialių žinių meteorologijos srityje nereikalaujančių duomenų visuma.

10.4.                      Ieškovė 2023 m. birželio 14 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Iš šio prašymo turinio matyti, kad ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė iš viso 1 089 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai apmokėti už bylos dokumentų analizę, ieškinio bei kitų procesinių dokumentų rengimą ir pateikimą teismui, vertimą į lietuvių kalbą bei atstovavimą byloje. Nors atsakovas įprastai tokio pobūdžio civilinėse bylose dėl kompensacijos priteisimo pagal Reglamentą Nr. 261/2004 teigia, jog ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis neproporcingai didelis, visgi, kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovo vien už atsiliepimo į ieškinį parengimą bylinėjimosi išlaidos sudaro net 1 815 Eur. Ieškovei nesuprantami atsakovo teiginiai, susiję su bylinėjimosi išlaidų dydžio proporcingumu, kadangi akivaizdu, jog atsakovo įvardinta bylinėjimosi išlaidų dydžio suma yra viršijanti ir ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį bei vertintina kaip visiškai neproporcinga.

10.5.                      Atsakovo vien atsiliepimo pateikimo etape patirtos net 1 815 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos ženkliai skiriasi nuo analogiškose kitose civilinėse bylose prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio. Toks ženklus skirtumas, ieškovės įsitikinimu, nėra pagrįstas bylos medžiaga.

10.6.                      Atsakovo argumentai, susiję su tuo, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamų priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalių dydžių bei jos sudaro apie 50 proc. arba mažiau nei pusę maksimalių dydžių, niekaip nepagrindžia, jog šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir sudarančios pagrindą jas priteisti iš ieškovės atsakovo naudai pilna apimtimi.

Teismas

konstatuoja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

12.       Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl atskirojo skundo argumentų

13.       Atsakovas atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo papildomos nutarties dalimi, kuria teismas sumažino prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas, sumažindamas priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, netinkamai įvertino atsakovo atstovo suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir mastą, taip pat išsamiai šios nutarties dalies nemotyvavo.

14.       Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuoja CPK 94 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti sprendžiamas taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

15.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

16.       CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

17.       Bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga įgalinanti jį veikti ex officio. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos) bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011). Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik maksimalius dydžius, tačiau ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes.

18.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, kuriuo, be kitų reikalavimų, prašė priteisti iš atsakovės 3 600 Eur dydžio kompensaciją. Ieškovė reikalavimo teisę į atsakovę perėmė iš ieškinyje nurodytų keleivių, skridusių: 1) 2022 m. lapkričio 23 d. ir 2023 m. lapkričio 24 d. Vilnius (VNO) – Stambulas (IST), skrydžio Nr. TK 1410; 2) 2022 m. lapkričio 24 d. Stambulas (IST) – Kankunas (CUN), skrydžio Nr. 181. Ieškinyje nurodyta, kad skrydis Nr. TK 181 buvo atidėtas ir keleiviai skrydžio tikslą pasiekė daugiau nei 3 val. vėliau. Atsakovui pateikus atsiliepimą į ieškinį, ieškovė pateikė atsisakymą nuo pareikšto ieškinio, nurodydama, jog atsiliepime atsakovas pagrindė ypatingų aplinkybių (t. y. nepalankių meteorologinių sąlygų) buvimą ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus, todėl nėra pagrindo kompensacijos mokėjimui.

19.       Vilniaus miesto apylinkės teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, skundžiamoje nutartyje spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, vertino, kad bylinėjimosi išlaidas sąlygojo netinkamas ieškovės procesinis elgesys, neišsiaiškinant visų reikšmingų bylai aplinkybių, egzistavusių iki ieškinio pateikimo, todėl pareiga atlyginti bylinėjimosi išlaidas tenka ieškovei. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad šiuo atveju yra pagrindas sumažinti priteistinų advokato teisinei pagalbai skirtų bylinėjimosi išlaidų dydį ir vietoje prašomų priteisti 1 815 Eur priteisė 500 Eur. Pirmosios instancijos teismas įvertino šias aplinkybes: ginčo sudėtingumą, pasikartojantį sprendžiamų teisinių klausimų pobūdį, panašių tarp ieškovės ir atsakovo nagrinėjamų bylų skaičių, aplinkybę, kad atsakovui visose panašiose bylose atstovauja tas pats advokatas, tipinį teismui pateikiamų procesinių dokumentų pobūdį.

20.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl pagrindo sumažinti priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį yra pagrįstos. Sumažindamas priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į paminėtus kasacinio teismo praktikoje formuojamus priteistinų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo kriterijus, tinkamai įvertino aplinkybę, jog ši byla nėra sudėtinga, joje nėra sprendžiami nauji teisiniai klausimai, taip pat vadovavosi Rekomendacijomis. Šiuo atveju nesutiktina su apelianto pozicija, kad pirmosios instancijos teismo motyvai neišsamūs ir apima tik išlaidų, susijusių su atsiliepimo pateikimu, įvertinimą. Įvertinus skundžiamos nutarties turinį, matyti, kad šios nutarties teiginiai, susiję su advokato laiko sąnaudomis rengiant atsiliepimą, pateikti kaip pavyzdys pagrindžiant aplinkybę, jog nurodytose panašaus pobūdžio bylose tarp ieškovės ir atsakovo sprendžiami iš esmės pasikartojantys teisiniai klausimai, todėl atsakovo procesiniams dokumentams būdingas tipinis pobūdis. Iš skundžiamos nutarties turinio taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas advokato paslaugas įvertino kompleksiškai – skundžiamos nutarties 12 – 14 punktuose nurodoma, kad teismas vertina advokato suteiktą teisinę pagalbą, o ne konkretaus atsiliepimo parengimą.

21.       Pažymėtina ir tai, kad iš LITEKO duomenų matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtuose ieškovės ir atsakovo ginčuose per 2023 m. laikotarpį priimta 19 nutarčių, kuriomis civilinės bylos nutrauktos, ieškovei atsisakius ieškinio reikalavimų. Nors kiekvieno teisinio ginčo faktinės aplinkybės skiriasi, šių civilinių bylų nagrinėjimo dalykas ir teisiniai klausimai yra iš esmės sutampa, tarp šalių vykstantiems procesams taip pat būdinga pasikartojanti tokių procesų baigtis (pakankamai dažnai bylos nutraukiamos ieškovei atsisakius ieškinio reikalavimų), atsakovo procesinius dokumentus šiose bylose rengė tas pats advokatas. Taigi, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas, įvertindamas LITEKO duomenis, padarė pagrįstą išvadą dėl pasikartojančio atsakovui nurodytose bylose suteiktų teisinių paslaugų pobūdžio.

22.       Be to, pirmosios instancijos teismo išvadas, kaip nurodyta ir atsiliepime į atskirąjį skundą, pagrindžia ir atsakovo pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme dėl papildomos nutarties priėmimo išdėstyta pozicija, jog informacija apie oro sąlygas Meksiko ir Kankuno oro uostuose iš esmės yra prieinama kiekvienam asmeniui. Taigi vertinti, kad nurodytiems duomenims surinkti ir įvertinti reikėjo specialiųjų meteorologijos žinių ir kad nurodytų duomenų pobūdis sąlygojo šios konkrečios bylos sudėtingumą, nėra pagrindo.

Dėl bylos procesinės baigties

23.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas bei teismų praktiką, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo atskirojo skundo ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 5  d. papildomą nutartį (CPK 336  straipsnis, 337  straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24.       Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų

25.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atskirąjį skundą atmetus, spręstinas klausimas dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ieškovė pateikė teismui prašymą dėl 242 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, priteisimo. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalų Rekomendacijose nurodytų dydžių ir laikytinos pagrįstomis, todėl, atskirojo skundo netenkinus, priteistinos ieškovei iš atsakovo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsniu 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria :

apelianto TURK HAVA YOLLARI ANONIM ORTAKLIG, Lietuvos Respublikoje veikiančio per TURK HAVA YOLLARI Lietuvos filialą, atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 5  d. papildomą nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo TURK HAVA YOLLARI ANONIM ORTAKLIG, juridinio asmens kodas 75184, Lietuvos Respublikoje veikiančio per TURK HAVA YOLLARI Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 303075897, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Skycop.com“, juridinio asmens kodas 304423851, 242 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme. 

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                        Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė