Civilinė byla Nr. e2A-91-823/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00891-2017-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 6.12; 9.1.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 12 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Astos Radzevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo RobotShop, Inc. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. sprendimo dėl ieškinio pagrindo pagal ieškovo RobotShop Inc. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Robotika“, uždarajai akcinei bendrovei „Algoritmika“ ir T. A. dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų, įpareigojimo nutraukti žymenų naudojimą, domenų perdavimo ieškovui ir nuostolių atlyginimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas RobotShop Inc. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė:
1.1. įpareigoti atsakovus UAB „Robotika“, UAB „Algoritmika“ ir T. A. nutraukti RobotShop Inc. priklausančio žymens „robotshop“ ir į jį klaidinančiai panašaus žymens „roboshop“ naudojimą (įskaitant, bet neapsiribojant, naudojimu domenų varduose);
1.2. įpareigoti atsakovę UAB „Robotika“ perduoti ieškovei teises į domeną „roboshop.lt“, o atsakovę UAB „Algoritmika“ – teises į domeną „robotshop.lt“;
1.3. priteisti iš visų atsakovų solidariai 33 838,15 Eur nuostolių atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas paaiškino, kad yra Kanadoje įregistruotas ir nuo 2003 m. veikiantis juridinis asmuo, besiverčiantis profesionalių ir namų robotų prekyba, specializuotų su robotais susijusių paslaugų teikimu bei robotais besidominčių asmenų bendruomenės kūrimu ir jos palaikymu. Tai yra specifinis ir unikalus ieškovo verslo modelis. Ieškovas taip pat yra registruotų prekės ženklų, kuriuose naudojamas žymuo „robotshop“, savininkas, domeno vardo „robotshop.com“ (registruotas Kanadoje 2004 m. gruodžio 3 d.) savininkas. Ieškovo domeno vardu veikia interneto svetainė – elektroninė parduotuvė, kurioje vykdoma internetinė prekyba robotais ir susijusių paslaugų teikimas. Ši svetainė pasiekiama visame pasaulyje. Nurodyta elektroninė parduotuvė yra vienintelis ieškovo platinimo kanalas. Taigi, ieškovas savo verslą vykdo naudodamas jį išskiriantį ir jį identifikuojantį skiriamąjį žymenį „robotshop“. Skiriamąjį žymenį – „robotshop“ ieškovas naudoja bent 4 būdais: savo pavadinime; prekės ženkluose; jam priklausančio domeno varde; pagrindinio platinimo kanalo pavadinime / adrese. Ieškovo pavadinime skiriamasis žymuo „robotshop“ naudojamas nuo pat ieškovo įsteigimo momento, t. y. nuo 2003 m.
3. Prekių rinka, kurioje veikia ieškovas, yra internetinė prekyba robotais ir susijusių paslaugų teikimas, platinimo kanalas – internetu pasiekiama elektroninė parduotuvė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo elektroninė parduotuvė veikia internete ir yra pasiekiama visame pasaulyje, geografinė rinka, kurioje veikia ieškovas, nėra apribota kurios nors vienos valstybės teritorija. Žymuo „robotshop“ ieškovą išskiria iš kitų visame pasaulyje veikiančių ir panašias veiklas vykdančių ūkio subjektų. Ši žymens „robotshop“ savybė – išskirti ieškovą iš kitų konkurentų, atsirado ne savaime, o dėl to, kad, pasirinkęs šį specifinį žymenį, ieškovas daugiau nei 13 metų investavo pinigines lėšas, profesines žinias ir laiką į šį žymenį (per savo pavadinimą, priklausančius prekės ženklus, domeną ir elektroninę parduotuvę). Naudodamas skiriamąjį žymenį „robotshop“, ieškovas užsitarnavo pasaulinį pripažinimą bei visame pasaulyje aukštai vertinamą reputaciją, yra puikiai žinomas ir Lietuvoje. Ieškovas išsivystė tarptautinę bendrovę, kuri šiuo metu turi atstovybes Kanadoje, JAV, Prancūzijoje ir Japonijoje. 2012 m. ieškovas buvo pripažintas viena sparčiausiai besiplečiančių bendrovių Kanadoje.
4. Atsakovė UAB „Robotika“ buvo įregistruota 2014 m. spalio 14 d. Iki 2016 m. balandžio 6 d. UAB „Robotika“ vadovu buvo atsakovas T. A.. Iki 2016 m. gruodžio 13 d. UAB „Robotika“ akcininke buvo kita atsakovė UAB „Algoritmika“. UAB „Algoritmika“ buvo įregistruota 2010 m. gruodžio 10 d. Šios įmonės vadovas ir vienintelis akcininkas yra T. A.. Ieškovui tapo žinoma, kad UAB „Robotika“ per internetinę parduotuvę, pasiekiamą internetiniu adresu www.roboshop.lt, pardavinėja iš esmės analogiškas robotikos prekes, kurių prekyba užsiima ir ieškovas. Domeno „robotshop.lt“, kuris yra identiškas ieškovo naudojamam žymeniui, pagrindu egzistuojantis interneto adresas www.robotshop.lt automatiškai nukelia (peradresuoja) į internetinę svetainę www.roboshop.lt. Ginčo domenas „roboshop.lt“ priklauso UAB „Algoritmika“, o domenas „robotshop.lt“ – UAB ,,Robotika“ akcininkui ir vadovui T. A..
5. Ieškovo teigimu, ieškovui ir atsakovams platinant tos pačios rūšies prekes tapačiais pardavimo kanalais, tarp ieškovo ir atsakovų egzistuoja akivaizdus konkurencijos santykis; atsakovai, siekdami nesąžiningai konkuruoti su ieškovu robotikos prekių pardavimo rinkoje, naudoja identiškus ir klaidinančiai panašius žymenis, pasinaudodami ieškovo žymens žinomumu bei reputacija. Domenas „robotshop.lt“ yra identiškas ieškovo skiriamajam žymeniui, o domenas „roboshop.lt“ – klaidinančiai į jį panašus. Vien ši aplinkybė liudija, kad atsakovai sąmoningai naudojasi ieškovo skiriamuoju žymeniu būtent tam, kad UAB „Robotika“ lengviau įžengtų į tą pačią rinką ir ieškovo sąskaita uždirbtų savo pelną. Ta aplinkybė, kad adresas www.robotshop.lt (kuriame naudojamas domeno vardas yra identiškas ieškovo skiriamajam žymeniui) nukreipia į el. parduotuvę, pasiekiamą internetiniu adresu www.roboshop.lt, panaikina bet kokias abejones dėl galimo atsitiktinumo ar sutapimo ir patvirtina, kad atsakovai ieškovo skiriamąjį žymenį naudoja sąmoningai. Atsakovams ieškovas ir jo naudojamas skiriamasis žymuo buvo ir yra puikiai žinomas. Taigi, egzistuoja visos sąlygos atsakovų veiksmus pripažinti nesąžiningos konkurencijos veiksmais pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – KĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Ieškovo nuostoliais laikytina UAB „Robotika“ gauta nauda per paskutinius trejus metus iki ieškinio pateikimo. Atsakovės 2014 m., 2015 m. finansinės atskaitomybės dokumentų duomenimis, UAB „Robotika“ iš savo veiklos gavo 33 838,15 Eur grynojo pelno.
6. Atsakovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ginčas yra kilęs dėl žymenų naudojimo Lietuvoje, todėl ieškovas turėtų įrodinėti, kad jis turi reputaciją Lietuvoje ar bent Europoje, o ne Kanadoje. Ieškovo teiginiai, kad „robothop“ verslo modelis pripažintas pasauliniu lygiu, ieškovas investavo dideles laiko ir finansines lėšas, yra deklaratyvūs, neparemti jokiais įrodymais. Atsakovai neginčija, kad žymuo „robotshop“ naudojamas ieškovo pavadinime nuo pat ieškovo įsteigimo momento, t. y. nuo 2003 m., tačiau ši aplinkybė nėra reikšminga, nes šis pavadinimas nėra naudojamas nei Europoje, nei Lietuvoje. Ieškovo nurodyti intelektinės nuosavybės objektai Lietuvoje negalioja. Nėra įrodymų, kad ieškovas nuo 2003 metų žymenį „robotshop“ naudoja Europos Sąjungoje (toliau – ir ES) arba Lietuvoje. Ieškovės pateikti įrodymai apie Lietuvos pirkėjų atliktų pirkimų per ieškovės internetinę parduotuvę apimtys parodo tik jų piniginę išraišką, o tai, nepateikus įrodymų apie atskirų pirkimų vertę arba vidutinę pirkimo kainą, yra neinformatyvu, vertinant pirkėjų skaičių. Ieškovė neturi svetainės, veikiančios lietuvių kalba, todėl jos veikla neapima Lietuvos rinkos.
7. Atsakovų teigimu, ieškovo žymuo „robotshop“ neturi skiriamojo požymio. Šis žymuo yra sudurtinis, sudarytas iš dviejų anglų kalbos žodžių „robot“ ir „shop“, kuris, išvertus į lietuvių kalbą, reiškia robotų parduotuvę, t. y. tik aprašo ieškovo veiklą – prekybą robotikos prekėmis internetu. Būtent todėl ieškovas neturi žodinės žymens „robotshop“ registracijos nei Kanadoje, nei Prancūzijoje, ir juo labiau ES. Akivaizdu, kad tokio ženklo paraiška būtų atmesta dėl skiriamojo požymio nebuvimo. Ieškovui priklauso registracija ir paraiškos žodinių ženklų, kuriuose „robotshop“ yra tik vienas iš kelių žodžių, arba vaizdinių ženklų. Ieškovas neįrodė, kad šis žymuo turi reputaciją ir įgijo skiriamąjį požymį Lietuvoje, todėl jis negali būti saugomas išimtinių teisių pagrindu ir negali būti konkuravimo rinkoje priemone. Kiti subjektai (įskaitant atsakovus) turi teisę naudoti tapačius ar panašius žymenis prekiaudami robotais.
8. Atsakovai nurodė, kad jie neturėjo jokių nesąžiningų ketinimų registruodami ginčo domenus. Natūralu, kad prekybai robotais atsakovai ieškojo ir registravo tokius domeno vardus (roboshop ir robotshop), kurie tiesiogiai apibūdina šias paslaugas, nes tokiu atveju vartotojai daug lengviau ir greičiau gali surasti internete konkrečią svetainę. Ginčo domenai buvo registruoti dar 2010 – 2011 metais, tuo tarpu ieškovas, teigdamas, kad atsakovams buvo žinoma apie ieškovą ir jo veiklą, remiasi šalių susirašinėjimu, kuris vyko po 5 – 6 metų nuo ginčo domenų registracijos. Pirmą ieškovo pretenziją atsakovė UAB „Robotika“ gavo tik 2016 m. pabaigoje.
9. Atsakovai taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad tiek Lietuvos apeliacinio teismo, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog, taikant nesąžiningos konkurencijos normas, turi būti nustatyta, kad atsakovo veiksmai realiai sukelia painiavą. Ieškovas neįrodė, kad nors vienas vartotojas buvo supainiojęs atsakovus su ieškovu ar atvirkščiai. Atsakovai savo internetinėse svetainėse naudoja vaizdinius elementus (spalvų derinį, robotuko piešinuką), kurie turi skiriamąjį požymi ir padeda atskirti atsakovų teikiamas paslaugas nuo ieškovo. Be to, atsakovai T. A. ir UAB „Algoritmika“ nenaudoja ginčo domenų, todėl šių atsakovų ir ieškovo nesieja konkurencijos santykiai.
10. Ieškovui pateikus ieškinį teisme, atsakovė UAB „Robotika“ įsigijo domeną „roboshop.lt“ iš atsakovės UAB „Algoritmika“, o domeną „robotshop.lt“ – iš atsakovo T. A.. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas atsiėmė dalį ieškinio reikalavimų, o kitus reikalavimus patikslino, galutinai prašydamas teismo:
10.1. Įpareigoti atsakovus UAB „Robotika“, UAB „Algoritmika“ ir T. A. nutraukti RobotShop Inc. priklausančio žymens „robotshop“ ir į jį klaidinančiai panašaus žymens „roboshop“ naudojimą (įskaitant, bet neapsiribojant, naudojimu domenų varduose);
10.2. įpareigoti atsakovę UAB „Robotika“ perduoti ieškovui teises į domenus „roboshop.lt“ ir „robotshop.lt“;
10.3. priteisti iš visų atsakovų solidariai 33 838,15 Eur nuostolių atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 27 d. sprendimu dėl ieškinio pagrindo ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo RobotShop, Inc. atsakovės UAB „Robotika“ naudai 2 177,40 Eur, atsakovei UAB „Algoritmika“ – 2 178 Eur bylinėjimosi išlaidų.
12. Teismas nurodė, kad ieškovo ieškinys yra pareikštas KĮ 15 straipsnio pagrindu bei prašant pagal analogiją taikyti 2004 m. balandžio 28 d. Europos Komisijos reglamentą Nr. 874/2004, nustatantį .eu aukščiausiojo lygio domeno įdiegimo ir funkcijų viešosios tvarkos taisykles bei registracijai taikomus principus (toliau – ir Reglamentas). Atžvelgdamas į tai, kad sprendžiant reikalavimus dėl domenų registracijos teisėtumo ir lyginant domenų žymenų panašumą paprastai pagal analogiją taikomas Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymas (toliau – ir PŽĮ) bei jį aiškinančios taisyklės, teismas sprendė, kad yra pagrindas pripažinti šios bylos teismingumą Vilniaus apygardos teismui pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 28 straipsnio 2 punktą, nepaisant to, kad reikalavimai dėl KĮ numatytų pažeidimų nagrinėtini apylinkės teisme pagal atsakovų buvimo ar gyvenamąją vietą (KĮ 16 straipsnio 1 dalis, CPK 26 straipsnis, CPK 33 straipsnio 4 dalis).
13. Pasisakydamas dėl ieškovo reikalavimų, susijusių su nesąžiningos konkurencijos veiksmais, teismas nurodė, kad, visų pirma, turi tirti, ar šalys yra konkurentės ir ar konkurencijos tarp šalių santykis yra Lietuvos Respublikos rinkoje. Ieškovei nepateikus įrodymų, kad atsakovas T. A. veikia kaip ūkio (verslo) subjektas, neįsteigęs juridinio asmens, teismas sprendė, kad šis atsakovas nėra ieškovo konkurentas ir vien dėl šios priežasties reikalavimai šiam atsakovui, grindžiami KĮ 15 straipsnio 1 dalimi, negali būti tenkinami. Tuo tarpu reikšdamas reikalavimus atsakovei UAB „Robotika“ ieškovas privalo įrodyti, kad šalys veikia toje pačioje rinkoje, t. y. kad bet kuris pirkėjas Lietuvoje, reaguodamas į mažą bet ilgalaikį santykinį atsakovės UAB „Robotika“ prekių kainų padidėjimą Lietuvoje, keistų šias prekes kitomis arba pirktų jas iš ieškovo.
14. Teismas nustatė, kad atsakovės UAB „Robotika“ veikla yra nukreipta tik į Lietuvos Respublikos rinką, kadangi jos valdoma interneto svetainė yra pasiekiama tik lietuvių kalba, pardavėjo kontaktai nurodomi tik Lietuvoje, prekių tiekimo galimybė už Lietuvos Respublikos ribų nenumatyta, garantinis ir kitas aptarnavimas atliekamas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tuo tarpu ieškovo vystoma veikla nerodo jos tiesioginio nukreipimo į Lietuvos teritoriją: ieškovo interneto svetainės versijos lietuvių kalba nėra, pirkėjus, pasiekusius ieškovo internetinę parduotuvę, ieškovas Lietuvoje aptarnauja iš Prancūzijos ir nenumato nemokamo prekių siuntimo į Lietuvą, taip pat nėra garantinio ir kito remontinio aptarnavimo Lietuvoje, prekių Lietuvoje grąžinimo galimybės. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas Lietuvoje reklamuoja savo veiklą ir prekes. Nustatęs šias aplinkybes bei įvertinęs tai, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie galimą pirkėjų elgesį įtakojančias jo prekių ir paslaugų kainas lyginant jas su atsakovės, teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė šalių veikimo toje pačioje atitinkamoje rinkoje, vadinasi, neįrodė, jog šalys yra konkurentės. Tokią išvadą, teismo vertinimu, sustiprina ieškovo nurodyti duomenys apie ieškovo internetinės parduotuvės pardavimų apimtis Lietuvos pirkėjams 2012 – 2017 m., kurie neleidžia teismui daryti išvados, jog atsakovės veikla turi kokią nors įtaką ieškovui. Teismas pažymėjo, kad ši išvada (kad ieškovas neįrodė egzistuojant konkurencijos santykį) savaime yra pakankama ieškovo reikalavimams pagal KĮ atmesti.
15. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškinio reikalavimo pripažinti nesąžiningos konkurencijos veiksmus KĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu atmetimui pakanka išvados, jog ieškovo naudojamas žodinis žymuo „robotshop“ neturi skiriamojo požymio, pagal kurį vartotojas galėtų ieškovo prekybą robotikos prekėmis atskirti nuo bet kurių kitų asmenų vykdomos prekybos robotikos prekėmis. Nors ieškovas savo naudojamo žymens skiriamąjį požymį įrodinėjo Europos Sąjungos (toliau – ir ES) žodinio prekių ženklo „ROBOTSHOP“ registracija, tačiau iš ieškovo 2016 m. gegužės 12 d. paraiškos Europos Sąjungos Intelektinės Nuosavybės Tarnybai (toliau – ir ESINT) matyti, kad šis prekių ženklas yra registruotas 9 prekių ir 39 paslaugų klasėms pagal Nicos klasifikaciją ir jo registracija tiesiogiai nenurodo registravimo robotikos prekių prekybai. Ieškovas nepateikė įrodymų, iš kurių teismas galėtų daryti išvadą, kad ieškovo žymuo Lietuvoje yra įgijęs skiriamąjį požymį dėl naudojimo. Ieškovo pateikti duomenys apie jo interneto svetainėje buvusius 55 tūkst. apsilankymų iš Lietuvos per penkerius metus (2012 – 2017 metai), ypač nežinant unikalių lankytojų skaičiaus, neįrodo, kad Lietuvoje ieškovo žymuo yra įgijęs žinomumą ir skiriamąjį požymį dėl naudojimo.
16. Ieškovui nepateikus įrodymų dėl jo žymens reputacijos Lietuvoje, teismas taip pat atmetė ieškovo argumentus dėl pasinaudojimo ieškovo ir / ar jo žymens reputacija. Teismas pažymėjo, kad ieškovo nuorodos į Prancūzijos teismo sprendimą yra nereikšmingos sprendžiant dėl reputacijos (ir konkurencinio santykio) Lietuvoje. Be to, faktinio pobūdžio aplinkybė, teismo nustatyta byloje, kurioje nedalyvavo atsakovai, neturi atsakovams prejudicinio fakto statuso ir turi būti ieškovo įrodinėjama iš naujo.
17. Teismas pažymėjo, kad ieškinys dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų pareikštas ir UAB „Algoritmika“, kuri tiesiogiai nevykdo prekybos robotikos prekėmis ir neveikia atitinkamoje rinkoje, todėl negali būti nepripažinta nesąžiningos konkurencijos santykio dalyve. Nustačius, kad atitinkamoje rinkoje neveikia atsakovė UAB „Robotika“, argumentai dėl UAB „Algoritmika“ netiesioginio dalyvavimo ir veikimo atsakovės UAB „Robotika“ naudai neturi reikšmės ir negali būti pagrindu nustatant atsakovės UAB „Algoritmika“ nesąžiningos konkurencijos veiksmus.
18. Pasisakydamas dėl ginčo domenų registracijos teisėtumo teismas pažymėjo, kad ieškovas neįrodė, jog ginčo domenai, registruoti 2010 – 2011 metais, iki 2012 m. ieškovui pateikiant pretenziją, atsakovų nebuvo naudojami siūlant prekes ir paslaugas, todėl, teismo vertinimu, atsakovai turėjo teisėtą interesą registruoti ginčo domenus pagal Reglamento 21 straipsnio 1 dalį. Be to, teismo vertinimu, ieškovas neturi „ankstesnės teisės“ Reglamento prasme, nes jo pavadinimas registruotas Kanadoje, į bylą nepateikta duomenų, kad ieškovo domenas robotshop.com registruotas pagal ES ar ES valstybės narės teisę, ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, kad jo domenai „robotshop.fr“ ir „robotshop.co.uk“ registruoti anksčiau nei ginčo domenai „roboshop.lt“ (2010 metais) ir „robotshop.lt“ (2011 metais). Nors Reglamentas domenams su plėtiniu .lt taikomas pagal analogiją, teismo vertinimu, nėra pagrindo išplėstai aiškinti jo normas taip, kad „ankstesnė teisė“ būtų suprantama ir kaip pripažinta ar suteikta pagal valstybės ne ES narės teisę.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
19. Ieškovas RobotShop, Inc. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. sprendimą dėl ieškinio pagrindo ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti naują sprendimą dėl ieškinio pagrindo, tenkinant ieškinį šioje dalyje, priteisti bylinėjimosi išlaidas, prijungti prie bylos naujus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Klaidingą išvadą, kad ieškovas ir atsakovai nėra konkurentai, teismas padarė nesiremdamas bylos įrodymais, o savarankiškai nustatydamas reikšmingas faktines aplinkybes, kurių šalys neįrodinėjo, todėl peržengė šalių nustatytas bylos nagrinėjimo ribas. Byloje iš esmės nebuvo ginčo dėl to, kad šalys yra konkurentės. Neaišku, kokiais įrodymais remdamasis teismas nustatė, kad ieškovo internetinėje parduotuvėje nenumatytas nemokamas prekių siuntimas į Lietuvą, o UAB „Robotika“ tiekia prekes tik Lietuvos rinkai. Teismas be pagrindo savo iniciatyva rinko įrodymus apie ieškovo ir atsakovės UAB „Robotika“ internetines parduotuves ir dėl šių įrodymų, dėl kurių bylos šalys negalėjo pasisakyti, padarė klaidingas išvadas.
19.2. Teismo išvada, kad bylos šalys veikia skirtingose tos pačios prekės rinkoje nepagrįsta. Šalių prekės gali būti pakeičiamos viena kita, todėl, kad: 1) bylos šalys prekiauja prekėmis, pasižyminčiomis tokiomis pat savybėmis ir naudojimo pobūdžiu, dalis ieškovo ir atsakovės UAB „Robotika“ platinamų prekių yra tapačios; 2) ieškovo prekės pristatomos į Lietuvą, o prekių pristatymo išlaidos nėra tokios didelės ir reikšmingos; 3) UAB „Robotika“ pradėjus vykdyti veiklą, ieškovo pardavimo Lietuvos vartotojams pajamos ženkliai sumažėjo.
19.3. Nesutiktina su teismo išvada, kad ieškovas ir UAB „Robotika“ neveikia toje pačioje geografinėje rinkoje. Abi šalys veiklą vykdo Lietuvoje ir Lietuvos, taip pat kitų šalių, vartotojai turi galimybę įsigyti šias prekes. Tai, kad ieškovas veikia ne tik Lietuvoje, bet ir kitose rinkose, nepaneigia, jog bylos šalys bent jau dalį savo veiklos vykdo toje pačioje geografinėje rinkoje. Be to, teismas visiškai nevertino ieškovo argumentų dėl bendrosios Europos Sąjungos skaitmeninės rinkos, t. y., kad ieškovas savo atskiromis svetainėmis (įskaitant www.robotshop.com/eu), skirtomis asmenims iš ES, tikslingai veikia ES rinkoje.
19.4. Pagal KĮ 15 straipsnį nesąžiningos konkurencijos veiksmais pripažįstami ir veiksmai, atliekami konkuruojančio ūkio subjekto naudai kito susijusio ūkio subjekto, todėl teismas nepagrįstai nustatė, jog UAB „Algoritmika“ nėra nesąžiningos konkurencijos santykių dalyve.
19.5. Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovo žymuo turi skiriamąjį požymį. Tai, visų pirma, patvirtina ES prekių ženklo „ROBOTSHOP“ registracija. Šis ieškovo registruotas prekių ženklas susijęs ir su ieškovo bei atsakovų vykdoma veikla, t. y., be kita ko, yra registruotas ir prekių saugojimo, pervežimo, gabenimo paslaugoms. Be to, nors žodžiai „robot“ ir „shop“ hipotetiškai galėtų būti vertinami kaip aprašomieji, tačiau jų visuma (sukurtas vienas žodis, neturintis jokios tikslios reikšmės), turi skiriamąjį požymį. Galiausiai, net jei sutikti su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovo žymuo yra aprašomasis, tai nereiškia, kad jis visiškai neturi skiriamojo požymio – užuominą į prekių ir paslaugų savybes duodantis žymuo turi silpną skiriamąjį požymį, kurio pakanka KĮ 15 straipsnio 1 dalies taikymui.
19.6. Tai, kad atsakovų naudojamas žymuo gali sukelti painiavą su ieškovu ar jo veikla, patvirtina jau vien tai, jog atsakovų naudojamas žymuo „robotshop“ yra tapatus ieškovo naudojamam žymeniui, o žymuo „roboshop“ – klaidinamai panašus. Be to, ieškovo pardavimų duomenys patvirtina, kad vartotojų ekonominis elgesys, atsakovams pradėjus naudoti ginčo žymenis, pasikeitė.
19.7. Teismas, nesiremdamas Prancūzijos teismo sprendimu, kaip paprastu rašytiniu įrodymu, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Prancūzijos teismo sprendime nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, susijusios su ieškovo veikla, domeno įregistravimu.
19.8. Domenų vardų registracijos panaikinimas yra savarankiškas pagrindas, kurio taikymas nepriklauso nuo KĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo sąlygų. Egzistuoja visos Reglamento 21 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, dėl kurių ginčo domenų vardų registracija turėtų būti panaikinta. Ieškovo Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje domenų vardai „robotshop.fr“ ir „robotshop.co.uk“ yra registruoti 2006 m. ir 2008 m., t. y. anksčiau nei atsakovų domenų vardai (registruoti 2010 m. ir 2011 m.), todėl ieškovas turi ankstesnę teisę, pripažįstamą pagal ES valstybių narių teisę. Be to, ieškovas turi įregistruotą ES prekių ženklą „ROBOTSHOP“, nors šis prekių ženklas ir yra registruotas vėliau nei ginčo domenų vardai. Atsakovams buvo žinoma apie šį ieškovo naudojamą žymenį. Teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, kurios įrodo, jog, registruodami domenų vardus, atsakovai veikė nesąžiningai ir neturėjo jokių teisėtų interesų. Iš esmės pagrindinis atsakovų tikslas buvo tik siekis suklaidinti visuomenę bei pritraukti didesnį vartotojų skaičių. Tai patvirtina aplinkybės, jog atsakovai žinojo apie ieškovo anksčiau įregistruotus domenų vardus, pirmumo teisę, ieškovo veiklą, atsakovai, užregistravę ginčijamus domenų vardus, ilgą laiką jais nesinaudojo, veiklą praėjo tik 2014 m. spalio 14 d. įkūrę UAB „Robotika“, atsakovų naudojami juridinių asmenų pavadinimai („Robotika“ ir „Algoritmika“) yra visiškai nesusiję su registruotų ginčo domenų vardų pavadinimais, atsakovai nesiekia savo domenų vardais įregistruoti prekių ženklo ar kito žymens Lietuvoje ar ES. Taigi, atsakovų naudojami domenų vardai gali sukelti (ir sukelia) painiavą su ieškovo vykdoma veikla ir naudojamu žymeniu, gali suklaidinti vartotojus.
20. Atsiliepime į ieškovo RobotShop, Inc. apeliacinį skundą atsakovai UAB „Robotika“, UAB „Algoritmika“ ir T. A. prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai konstatavo ginčo šalis nesant konkurentais. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog atsakovai neįrodinėjo, kad konkurencinis santykis tarp šalių neegzistuoja. Atsakovai atsiliepime į ieškinį aiškiai nurodė, jog ginčo šalys nėra konkurentai. Tai, kad atsakovų argumentai buvo lakoniški, nepaneigia neigiamos atsakovų pozicijos dėl konkurencijos santykio egzistavimo. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad pirkėjas Lietuvoje rinktųsi ieškovo prekes kaip atsakovės UAB „Robotika“ prekių pakaitalą ne tik pagal savybes ir naudojimą, bet ir pagal kainą.
20.2. KĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto norma reglamentuoja dvi skirtingas nesąžiningos konkurencijos veiksmų rūšis: veiksmus, sukeliančius painiavos galimybę, ir veiksmus, kuriems esant įrodyti suklaidinimo galimybę nereikalaujama. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas siekė įrodyti abi nesąžiningos konkurencijos veiksmų rūšis, t. y. suklaidinimo galimybę ir naudojimąsi ieškovo reputacija. Apeliaciniu skundu ieškovas nebeginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo atmesti jo argumentus dėl pasinaudojimo reputacija, todėl atsakovai dėl šios nesąžiningos konkurencijos veiksmų rūšies nepasisako.
20.3. Ieškovo naudojamas žymuo neturi jokio skiriamojo požymio robotikos prekių bei su tuo susijusių paslaugų atžvilgiu. Prekės ir paslaugos, kurioms yra skirtas žymėti ieškovo prekių ženklas „ROBOTSHOP“, neturi nieko bendra su nagrinėjamai bylai aktualiomis robotikos prekėmis, todėl šio žymens registracijos faktas pats savaime neįrodo jo skiriamojo požymio. Tiek apeliantas, tiek atsakovai užsiima robotikos prekių prekyba, o ne logistikos bei transportavimo paslaugomis. Apelianto naudojamas žymuo sudarytas iš dviejų įprastų anglų kalbos žodžių, todėl nekyla jokių abejonių, kad vartotojas abu šios žodžius ir jų derinį supras kaip robotų parduotuvę.
20.4. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti faktinį vartotojų suklaidinimą, apeliantas apsiriboja deklaratyviais teiginiais. Aplinkybė dėl vartotojų ekonominio elgesio pasikeitimo yra vertintina sprendžiant dėl pasinaudojimo žymens reputacija, o apeliantas apeliaciniu skundu įrodinėja būtent painiavos galimybę. Apelianto pajamų sumažėjimą galėjo lemti daugybė skirtingų veiksnių, tarp jų robotikos prekių paklausos sumažėjimas, nepalanki ieškovo kainodara Lietuvos vartotojų atžvilgiu, naujų ūkio subjektų, vykdančių prekybą robotikos prekėmis, atsiradimas. Apeliantas nepateikė nei vieno įrodymo, kuris pagrįstų jo pajamų sumažėjimo ir UAB „Robotika“ vykdomos veiklos priežastinį ryšį.
20.5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad faktinio pobūdžio aplinkybės, nustatytos Prancūzijos Respublikos Reno komercinių bylų teismo sprendime byloje, kurioje nedalyvavo atsakovai, neturi atsakovams prejudicinio fakto statuso ir turi būti ieškovės įrodinėjamos iš naujo. Be to, net jei teismas būtų įvertinęs šį Prancūzijos teismo sprendimą, tai neturėtų jokios įtakos teismo išvadoms, nes, kaip nurodo pats ieškovas, sprendime konstatuotos aplinkybės susijusios su ieškovo žymens reputacija, o ne painiavos sukėlimu, kurį ieškovas siekia įrodyti.
20.6. Atsakovams jokių reikalavimų, susijusių su neteisėta domenų „roboshop.lt“ ir „robotshop.lt“ registracija, nėra pareikšta, todėl, priešingai nei nurodo ieškovas, Reglamento nuostatos nagrinėjamam ginčui nėra aktualios ir netaikytinos. Tačiau, net ir taikant Reglamentą, atsakovų domenų registracijos negalėtų būti panaikintos, nes neegzistuoja Reglamento 21 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos. Nagrinėjant ginčą, susijusį su .lt plėtiniu, „ankstesnė teisė“, kaip tai suprantama Reglamento 10 straipsnio 1 dalies prasme, turi galioti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Registruoti domenų vardai teismų praktikoje pripažįstami verslo identifikatoriais, kuriems taikoma teisinė apsauga nuo nesąžiningos konkurencijos, tačiau ieškovo registruoti domenai „robotshop.fr“ ir „robotshop.co.uk“ negali būti pripažintini verslo identifikatoriais Lietuvoje, nes jie naudojami Prancūzijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Byloje taip pat neįrodyta nei viena Reglamento 21 straipsnio 3 dalyje numatytų alternatyvių aplinkybių vertinant atsakovų sąžiningumą. Atsakovai neturėjo jokių nesąžiningų ketinimų, ginčo domenų vardai buvo pasirinkti siekiant kuo tiksliau apibūdinti teikiamas paslaugas, be to, ginčo domenai yra naudojami kartu su papildomais vaizdiniais elementais, turinčiais skiriamąjį požymį ir padedančiais atskirti atsakovų teikiamas paslaugas nuo kitų rinkos dalyvių.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl ieškinio pagrindo, kuriuo pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovai neturi atsakyti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų ir domenų registracijos teisėtumo. Skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tikrina laikydamasi apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnis). Pagrindo nagrinėjamoje byloje peržengti skundo ribas ir absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
22. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – kopijas iš interneto svetainės whois.com apie domenų vardų „robotshop.fr“ ir „robotshop.co.uk“ registracijas.
23. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje įtvirtintas ribojimas nėra absoliutus ir pirmiausia nukreiptas prieš nesąžiningus proceso dalyvius, piktnaudžiaujančius procesu ir nesilaikančius CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pareigos rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu bei teikti teismui savo reikalavimus ir atsikirtimus pagrindžiančius įrodymus ir argumentus rūpestingai ir laiku. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016 52 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
24. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad naujai teikiamais įrodymais apeliantas atsikerta į pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, kuriuos nurodo jam buvus netikėtais, į naujai teikiamų įrodymų pobūdį (viešai prieinami registrų duomenys) ir apimtį, taip pat į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių spręsti, kad apeliantas piktnaudžiauja naujų įrodymų teikimo teise, o atsakovai su naujai teikiamais įrodymais yra susipažinę ir turėjo galimybę į juos atsikirsti bei atsikirto atsiliepime į apeliacinį skundą, apelianto naujai teikiamus įrodymus priima ir juos vertina kartu su kitais bylos įrodymais.
Dėl ginčui taikytinų teisės normų ir bylos nagrinėjimo ribų
25. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą grindė KĮ nuostatomis, taip pat pagal analogiją kilusiam ginčui taikė 2004 m. balandžio 28 d. Europos Komisijos reglamentą Nr. 874/2004, nustatantį .eu aukščiausiojo lygio domeno įdiegimo ir funkcijų viešosios tvarkos taisykles bei registracijai taikomus principus. Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą, be kita ko, nurodo, kad pastarasis teisės aktas nagrinėjamoje byloje apskritai netaikytinas, nes neva jokių reikalavimų, susijusių su neteisėta domenų „roboshop.lt“ ir „robotshop.lt“ registracija, ieškovas nagrinėjamoje byloje nereiškia.
26. Kolegija nesutinka su tokiu atsakovų teiginiu, kadangi jis akivaizdžiai neatitinka ieškovo procesinių dokumentų, apimančių inter alia (liet. be kita ko) argumentus dėl neteisėtos domenų registracijos bei naudojimo ir reikalavimą dėl ginčo domenų perdavimo ieškovui. Vien ta aplinkybė, kad ieškovo reikalavimas dėl domenų registracijos teisėtumo taip pat grindžiamas ir KĮ nuostatomis, savaime nepašalina Reglamento taikymo galimybės. Lietuvos apeliacinio teismo procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-161-823/2018, kuriuo, teigdami Reglamentą esant netaikytiną, remiasi atsakovai, buvo priimtas esant kitokioms faktinėms aplinkybėms, t. y. ieškovui ginčijant registruotą prekių ženklą (o ne domeno registraciją) savo turimų teisių į domeną pagrindu. Kita vertus, nors, kaip pagrįstai pažymi apeliantas, domenų registracijos panaikinimas pagal Reglamentą nesietinas išimtinai su nesąžiningos konkurencijos veiksmais, domeno registracijos panaikinimo pagrindų (įskaitant atsakovų nesąžiningumą) pagal Reglamentą įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui, kuris nagrinėjamoje byloje jokių kitų neteisėtų atsakovų veiksmų, išskyrus nesąžiningos konkurencijos veiksmus, neįrodinėjo, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo analizuoti kitus, ieškovo nenurodytus, domenų registracijos galimo panaikinimo pagal Reglamentą pagrindus ir pagrįstai jų neanalizavo.
Dėl proceso teisės normų pažeidimo
27. Vienas iš pagrindų, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas pripažino nepagrįstais apelianto reikalavimus, reiškiamus KĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, yra tas, kad, pirmosios instancijos teismo vertinimu, bylos šalys nėra konkurentai KĮ prasme. Tokią išvadą teismas darė atsižvelgdamas į tai, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovė UAB „Robotika“ veikia toje pačioje atitinkamoje rinkoje (tuo pačiu, pirmosios instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti kad kiti du atsakovai veikia UAB „Robotika“, kaip ieškovo konkurentės, naudai, kas įgalintų juos pripažinti nesąžiningos konkurencijos santykio dalyviais).
28. Nesutikdamas su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliantas, visų pirma, nurodo, kad, darydamas išvadas dėl konkurencijos santykio tarp ginčo šalių nebuvimo, pirmosios instancijos teismas peržengė šalių nustatytas bylos nagrinėjimo ribas ir veikė ultra vires (liet. viršydamas įgaliojimus). Kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo apelianto argumentu. Kadangi konkurencijos santykis tarp šalių yra viena iš KĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo sąlygų, akivaizdu, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo, privalėjo vertinti šį aspektą ir toks vertinimas negalėjo būti ieškovui netikėtas, ypač atsižvelgiant į tai, jog, priešingai nei teigia apeliantas, atsakovai ginčijo konkurencijos santykio tarp šalių egzistavimą. Taip pat nėra jokio pagrindo sutikti su apeliantu, kad toks vertinimas pirmosios instancijos teismo galėjo būti atliekamas išimtinai tik remiantis tais argumentais, kuriuos kaip savo atsikirtimus nurodė atsakovai, o ne byloje surinktų įrodymų visetu (CPK 185 straipsnis).
29. Kolegija sutinka su apeliantu, kad šalių nenurodytais faktiniais duomenimis (įrodymais) teismo sprendimas gali būti grindžiamas tik tuo atveju, jei teismas pagrindžia tokį savo procesinį aktyvumą ir informuoja apie tai proceso šalis, sudarydamas joms galimybę pasisakyti dėl teismo savarankiškai surinktų įrodymų. Tačiau apeliaciniu skundu nepagrindžiama, kokiais konkrečiai neva savarankiškais surinktais įrodymais pirmosios instancijos teismas vadovavosi priimdamas skundžiamą sprendimą. Akivaizdu, kad, priešingai nei įrodinėja apeliantas, pirmosios instancijos teismo išvados, jog ieškovo internetinėje parduotuvėje nenumatytas nemokamas prekių siuntimas į Lietuvą, nėra paremtos teismo atliktu savarankišku ieškovo interneto svetainės turinio tyrimu (tai patvirtina su apeliaciniu skundu teikiami priešingas išvadas patvirtinantys ieškovo interneto svetainės duomenys). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo išvados, kad UAB „Robotika“ per ginčo domenais pasiekiamą elektroninę parduotuvę veikia tik Lietuvos rinkoje, paremtos į bylą pateiktais įrodymais apie atsakovės interneto svetainės turinį ir atsakovų procesiniuose dokumentuose išdėstytais teiginiais. Tai, kad aptariamos pirmosios instancijos teismo išvados, apelianto vertinimu, yra klaidingos, nereiškia, jog jos paremtos savarankiškai, pažeidžiant proceso teisės normų reikalavimus, rinktais faktiniais duomenimis.
30. Kolegija taip pat nesutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, atsisakydamas vertinti jo pateiktą Prancūzijos Respublikos Reno komercinių bylų teismo sprendimą. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo turinio, teismas pasisakė dėl nurodyto užsienio teismo sprendimo įrodomosios vertės nagrinėjamoje byloje (pažymėjo, kad šis sprendimas nėra reikšmingas sprendžiant dėl konkurencinio santykio Lietuvoje), t. y. šį sprendimą, kaip įrodymą, vertino. Tai, kad apeliantas nesutinka su paminėto įrodymo vertinimu (mano, kad teismas neatsižvelgė į kai kurias sprendime nurodytas aplinkybes), ar mano, kad teismas be pagrindo pasisakė ir dėl nurodyto sprendimo prejudicinės galios nebuvimo, dėl ko tarp bylos šalių nebuvo ginčo, nereiškia, jog šis įrodymas teismo apskritai nebuvo vertintas.
31. Kolegija, toliau dėstomų motyvų pagrindu sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, padarė tam tikrų įrodymų vertinimo klaidų, sąlygojusių iš dalies nepagrįstas teismo išvadas tam tikrais bylos klausimais. Visgi, pagal CPK nuostatas tokio pobūdžio pažeidimai yra pagrindas skundžiamam sprendimui panaikinti tik tuo atveju, jei dėl jų buvo neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 328 straipsnis), tuo tarpu pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovų pareigos atsakyti pagal šioje byloje ieškovo pareikštus reikalavimus nebuvimo, kolegijos vertinimu, yra teisingos.
Dėl konkurencijos santykio tarp šalių
32. Pagal KĮ 3 straipsnio 8 punktą konkurentais pripažįstami ūkio subjektai, kurie toje pačioje atitinkamoje rinkoje susiduria arba gali susidurti su tarpusavio konkurencija. Atitinkama rinka laikoma tam tikros prekės rinka tam tikroje geografinėje teritorijoje (KĮ 3 straipsnio 1 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2000 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 17, kuriuo, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas, 6 punktą, atitinkamos rinkos apibrėžimas apima keletą etapų. Pirmiausiai apibrėžiama prekės rinka, nustatant prekes, kurios yra ar gali būti pakeičiamos viena kita pagal jų savybes, naudojimą ir kainas. Po to apibrėžiama geografinė rinka, nustatant teritoriją, kurioje tas pakeičiamumas vyksta ar gali vykti.
33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad KĮ paskirtis – saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę Lietuvos Respublikoje. Ne Lietuvos Respublikoje registruotų ūkio subjektų veiklai šis įstatymas taikomas tik jeigu dėl šios veiklos ribojama konkurencija Lietuvos Respublikos vidaus rinkoje (KĮ 1, 2 straipsniai). Taigi, ieškovui reiškiant reikalavimus pagal KĮ nuostatas, yra reikšminga nustatyti, ar ieškovas ir atsakovė UAB „Robotika“ susiduria su tarpusavio konkurencija būtent Lietuvos Respublikos vidaus rinkoje, tuo tarpu šalių galimas veikimas kitose teritorinėse rinkose ir tokio veikimo teisėtumas nesudaro nagrinėjamos bylos ginčo dalyko.
34. Byloje neginčijama, kad atsakovė UAB „Robotika“ veikia Lietuvos Respublikos rinkoje. Šios atsakovės galimas veikimas kitose teritorinėse rinkose, kaip jau minėta, nagrinėjamai bylai nėra teisiškai reikšmingas, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tuo susijusių apelianto argumentų detaliau neanalizuoja. Vertinant šalių konkurencijos santykio, kaip prielaidos KĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymui, egzistavimą, būtina atsakyti į klausimą, ar toje pat atitinkamoje rinkoje (tam tikros prekės rinkoje Lietuvos Respublikos teritorijoje) veikia ieškovas.
35. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė UAB „Robotika“ prekiauja tokiomis pat pagal jų savybes ir naudojimą prekėmis (robotais ir jų dalimis), taigi šiuo atžvilgiu ieškovo ir atsakovės prekės yra pakeičiamos. Vertindamas prekių pakeičiamumą, pirmosios instancijos teismas reikšminga aplinkybe laikė ieškovo prekių kainas įtakojančias prekių siuntimo išlaidas, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu apelianto argumentą, kad šios išlaidos, standartinio siuntimo atveju sudarančios apie 22 Eur (pagal svetainės https://www.robotshop.com/eu/en/ duomenis), nedarytų lemiamos įtakos vartotojų apsisprendimui įsigyti tam tikrų prekių ir dėl šios priežasties nėra pakankamas veiksnys, leidžiantis spręsti, kad šalys neveikia toje pat prekės rinkoje, ypač atsižvelgiant į tai, kad ieškovo interneto svetainėje 200 Eur siekiantiems užsakymams numatytas nemokamas prekių pristatymas (nemažos dalies šalių platinamų robotų kaina viršija šią sumą). Be to, ieškovui turint ES rinkai skirtą interneto svetainę ir prekes tiekiant iš Prancūzijos, prekių kaina Lietuvos vartotojui nedidėja dėl taikytinų importo ir muito mokesčių.
36. Nors apeliantas vykdo prekybą internetu ir jo interneto svetainė yra pasiekiama pasauliniu mastu, tačiau interneto svetainės pasiekiamumas pats savaime negali lemti apelianto veikimo konkrečioje geografinėje rinkoje – tam turi būti nustatyta, kad atitinkamos geografinės teritorijos (šiuo atveju – Lietuvos) vartotojas gali šioje svetainėje įsigyti prekių. Šiuo aspektu reikšmingi tokie kriterijai, kaip prekių pristatymo į tam tikrą valstybę galimybė, interneto svetainės kalba (akivaizdu, kad interneto svetainei esant pasiekiamai tik kalbomis, kurios atitinkamoje teritorijoje yra menkai žinomos, tai iš esmės apribotų galimybes įsigyti prekes tos teritorijos vartotojams), atitinkamos teritorijos vartotojams taikomos kainodaros sąlygos ir kt.
37. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo, kitaip nei UAB „Robotika“, vystoma veikla nėra tiesiogiai nukreipta vien į Lietuvos Respublikos teritoriją, tačiau ši aplinkybė, kolegijos vertinimu, savaime neleidžia teigti, kad ieškovas neveikia Lietuvos Respublikos geografinėje rinkoje. Pirma, nors ieškovo svetainės versijos lietuvių kalba nėra, svetainė yra pasiekiama Lietuvos vartotojams gerai suprantama anglų kalba, kurios naudojimas yra įprastas internetinės prekybos atveju. Antra, ES rinkai, kaip jau minėta, sukurta atskira ieškovo interneto svetainė https://www.robotshop.com/eu/, per kurią prekės tiekiamos iš ES valstybės narės (Prancūzijos), netaikant importo ir muito mokesčių. Galiausiai, priešingai nei sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovo interneto svetainėje yra numatytas prekių pristatymas į Lietuvą (https://www.robotshop.com/eu/en/conditions/shipping), taigi Lietuvos Respublikos vartotojams sudarytos visos sąlygos šioje svetainėje įsigyti prekių.
38. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo akcentuotos ieškovo internetinės parduotuvės pardavimų Lietuvos pirkėjams apimtys nėra reikšmingos sprendžiant dėl paties ieškovo veikimo Lietuvos teritorinėje rinkoje fakto, kadangi nustatant konkurencijos santykį nereikalaujama įrodyti, jog konkuruojama veiksmingai. Taigi, pats faktas, kad Lietuvos pirkėjai įsigyja prekes ieškovo interneto svetainėje, liudija ieškovo veikimą Lietuvos rinkoje, nepaisant tokių pardavimų apimties. Kita vertus, pastaroji aplinkybė neabejotinai yra reikšminga vertinant atsakovų veiksmus kaip nesąžiningos konkurencijos veiksmus, dėl ko kolegija pasisakys toliau šioje nutartyje.
39. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovas ir atsakovė UAB „Robotika“ KĮ prasme laikytini konkurentais. Visgi, atitinkamų pirmosios instancijos teismo išvadų klaidingumas nesudaro pakankamo pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kadangi konkurencijos santykio tarp ginčo šalių buvimas pats savaime nereiškia ir negali reikšti nesąžiningo konkuravimo.
Dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų
40. KĮ 15 straipsnyje nustatytas nesąžiningos konkurencijos veiksmų draudimas bei atskleidžiamas pavyzdinis sąrašas veiksmų, kurie gali būti kvalifikuojami kaip nesąžiningos konkurencijos veiksmai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad draudžiami veiksmai pagal KĮ 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą yra siejami su dviem kumuliatyviomis sąlygomis: pirma, tokie veiksmai turi prieštarauti ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams ir tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-630-701/2015; 2016 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-916/2016).
41. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad KĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto norma reglamentuoja dvi skirtingas nesąžiningos konkurencijos veiksmų rūšis: 1) savavališką naudojimą žymens, kuris yra tapatus ar panašus į kito ūkio subjekto pavadinimą, registruotą prekių ženklą ar neregistruotą plačiai žinomą prekių ženklą, ar kitą pirmumo teise naudojamą žymenį su skiriamuoju požymiu, jeigu tai sukelia ar tikėtina, kad gali sukelti painiavą su šiuo ūkio subjektu ar jo veikla (klaidinimas naudojant žymenį su skiriamuoju požymiu) ir 2) savavališką tokio žymens naudojimą, jeigu tuo siekiama nesąžiningai pasinaudoti kito ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali nukentėti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali susilpnėti šio ūkio subjekto naudojamo ženklo ar žymens skiriamasis požymis. Pirmoji šios normos draudžiama nesąžiningos konkurencijos veiksmų rūšis yra veiksmai, sukeliantys suklaidinimo (painiavos) galimybę; antroji – veiksmai, kurie pažeidžia kito ūkio subjekto teisėtus interesus kitaip, nei sukeliant suklaidinimo galimybę, todėl jiems esant įrodyti suklaidinimo (painiavos) galimybę nereikalaujama (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-1208-823/2016).
42. Kolegija pažymi, kad nesąžiningos konkurencijos veiksmų, nesusijusių su suklaidinimo galimybe, draudimas, skirtas ne bet kurių skiriamąjį požymį turinčių, o tik reputaciją turinčių žymenų apsaugai. Žymens reputacijos sąvoka nesąžiningos konkurencijos bylose siejama su šio žymens žinomumu reikšmingai visuomenės daliai atitinkamų prekių ir paslaugų srityje. Reputacija yra tam tikrų pastangų ir investicijų rezultatas, turintis finansinę vertę, todėl nesąžiningi konkurentai gali siekti pasinaudoti kito subjekto sukurtu įdirbiu tam, kad iš to gautų finansinę naudą, patys neinvestuodami savo lėšų ir neįdėdami pastangų. Nesąžiningas naudojimasis žymens reputacija apima, be kita ko, atvejus, kai ankstesnio žymens įvaizdį ar su juo siejamas charakteristikas perkeliant tapačiu ar panašiu žymeniu žymimoms prekėms, akivaizdžiai naudojamasi gerą vardą turinčio žymens sėkme. Tokio pobūdžio pažeidimai, jeigu jie padaromi, kyla dėl tam tikro ginčo žymenų panašumo, dėl kurio suinteresuotoji visuomenė juos susieja, t. y. pastebi tarp jų tam tikrą ryšį, nors jų ir nepainioja (žr. mutatis mutandis (liet. su atitinkamais pakeitimais) Teisingumo Teismo 2009 m. birželio 18 d. sprendimą byloje Nr. C‑487/07). Taigi, siekdamas įrodyti pasinaudojimą jo žymens reputacija (kaip nagrinėjamos bylos atveju), ieškovas, visų pirma, turi pagrįsti, kad jo naudojamas žymuo turi reputaciją ir kad šią reputaciją buvo įgijęs ginčui aktualioje teritorijoje iki tariamo pažeidimo dienos.
43. Nesąžiningos konkurencijos veiksmams, susijusiems su painiavos sukėlimo galimybe, kurie ieškovo taip pat įrodinėjami nagrinėjamoje byloje, konstatuoti nėra reikalaujama tokio aukšto ginčo žymens žinomumo laipsnio, kaip pasinaudojimo reputacija atveju, tačiau ir šiuo atveju reikalaujama, kad ieškovo naudojamas žymuo turėtų skiriamąjį požymį. Žymens skiriamojo požymio turėjimo sąlyga, minima KĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto normoje, tiesiogiai išplaukia iš komercinio žymens atliekamos identifikavimo funkcijos, kuri pagrindžia komercinių žymenų teisinės apsaugos poreikį. Tuo atveju, jei komercinis žymuo skiriamojo požymio neturi, jis nesuteikia vartotojui nuorodos į konkrečių prekių (paslaugų) kilmės šaltinį ir dėl šios priežasties konkurencijos teisės normomis nėra saugomas, nebent jie būtų įgiję skiriamąjį požymį dėl naudojimo. Įgytas skiriamasis požymis pasireiškia tuo, kad greta savo pirminės, aprašomosios, reikšmės konkretus žymuo vartotojams ima reikšti ir nuorodą į konkretų asmenį ar jo verslą.
44. Teisės doktrinoje pažymima, kad žymens skiriamojo požymio samprata turėtų būti aiškinama taip pat tiek vertinant, ar žymuo turi skiriamąjį požymį prekių ženklų teisės požiūriu, tiek ir vertinant, ar jis turi skiriamąjį požymį nesąžiningos konkurencijos teisės požiūriu. Taigi, žymens skiriamojo požymio turėjimas gali būti analizuojamas remiantis bendraisiais prekių ženklų teisėje išvystytais principais. Skiriamojo požymio sąvoka prekių ženklų teisėje apima du aspektus: žymens abstraktų gebėjimą atlikti identifikavimo funkciją ir jo gebėjimą atlikti šią funkciją konkrečių prekių ar paslaugų (firmos vardo atveju – konkrečios verslo rūšies) atžvilgiu. Šis reikalavimas yra aiškintinas kur kas griežčiau nei pirmasis skiriamojo požymio vertinimo aspektas: komercinis žymuo, kuris iš principo galėtų atlikti skiriamąją funkciją, gali neturėti jokio skiriamojo požymio konkrečių prekių ar paslaugų ar konkrečios ūkio subjekto veiklos atžvilgiu. Kadangi KĮ neišskiria šių skiriamojo požymio sampratos aspektų, darytina išvada, kad skiriamojo požymio sąvoka KĮ prasme apima juos abu: tiek abstraktų žymens gebėjimą turėti skiriamąjį požymį, tiek ir žymens skiriamąjį požymį konkrečių prekių ar paslaugų arba konkretaus ūkio subjekto atžvilgiu (žr., pvz., Truskaitė J. Komercinių žymenų teisinės apsaugos problemos: daktaro disertacija. Socialiniai mokslai, teisė (01S). Vilnius: Vilniaus universitetas, 2010).
45. Teisės doktrinoje taip pat pažymima, kad nesąžiningos konkurencijos veiksmo, susijusio su galimybe supainioti, nebus ne tik tuo atveju, jei atitinkamas žymuo nėra vartotojams pakankamai žinomas kaip prekių ar paslaugų kilmės arba verslo subjekto identifikatorius, bet ir tuo atveju, jei atitinkamą žymenį vartotojai atpažįsta ne kaip ieškovo, bet kaip kito asmens ar jo prekių ar paslaugų identifikatorių. Pastaroji situacija galima dviem atvejais: pirma, jei ieškovo žymenį vartotojai sieja su trečiuoju, nesusijusiu, asmeniu ar jo veikla; antra, jei vartotojai jį sieja su pačiu atsakovu. Abiejose minėtose situacijose nebūtų pagrindo teigti, kad dėl atsakovo veiksmų jis ar jo veikla yra painiojama su ieškovu ar jo veikla ir pažeidžiami ieškovo teisėti interesai. Taigi, kad atsirastų reali suklaidinimo galimybė konkurencijos teisės požiūriu, visų pirma, vartotojai turi sieti ankstesnįjį žymenį su ieškovu ar jo veikla (prekėmis ar paslaugomis) (žr., pvz., Truskaitė J. Komercinių žymenų teisinės apsaugos problemos: daktaro disertacija. Socialiniai mokslai, teisė (01S). Vilnius: Vilniaus universitetas, 2010).
Dėl ieškovo žymens reputacijos
46. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių teigti, jog jo naudojamas žymuo „robotshop“ iki atsakovams registruojant ir pradedant naudoti ginčo domenus buvo įgijęs reputaciją, t. y. pakankamą žinomumą Lietuvos Respublikoje, juolab, kad, kaip pagrįstai pažymi atsakovai, atitinkamos pirmosios instancijos teismo išvados apeliaciniu skundu iš esmės net nėra ginčijamos. Kaip nustatyta byloje, domeno vardas „roboshop.lt“ registruotas 2010 m. spalio 2 d., domeno vardas „robothop.lt“ – 2011 m. spalio 4 d. Duomenų apie tai, kad Lietuvos vartotojai ginčo domenų registravimo metu apskritai galėjo įgyti prekių ieškovo interneto svetainėje, o juo labiau, kad ieškovo naudojamas žymuo būtų pakankamai žinomas Lietuvos vartotojų tarpe, byloje nėra – ieškovo į bylą pateikti duomenys apima tik veiklos Lietuvos rinkoje laikotarpį nuo 2012 metų, kuriais, kaip matyti iš skunde pateiktos diagramos, ieškovo pardavimai Lietuvos vartotojams tesiekė 100 JAV dolerių per metus. Iš ieškovo apeliaciniame skunde pateiktos diagramos taip pat matyti, jog ieškovo pardavimai Lietuvos vartotojams 2014 m., kai, ieškovo teigimu, ginčo domenai buvo pradėti naudoti vykdant tapačią ieškovui veiklą (2014 m. spalio 14 d. įsteigus UAB „Robotika“), siekė 4 100 JAV dolerių per metus, kas, kolegijos vertinimu, savaime negali liudyti pakankamo ieškovo žymens žinomumo Lietuvos vartotojų tarpe, o jokių kitų ieškovo žymens žinomumą Lietuvos rinkoje šiuo laikotarpiu patvirtinančių įrodymų ieškovas į bylą nepateikė.
47. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apelianto naudojamo žymens reputacijos Lietuvoje negali patvirtinti apelianto pateiktas Prancūzijos Respublikos Reno komercinių bylų teismo sprendimas, kadangi šiame sprendime analizuojama ieškovo veikla Prancūzijos rinkoje, kurioje, kaip matyti iš šiame sprendime analizuojamų duomenų, ieškovas pradėjo veikti anksčiau, ir kurioje turėjo kur kas didesnes pardavimų apimtis. Atsakovai pagrįstai nurodo, kad reputacijos turėjimas vienoje teritorinėje rinkoje savaime nereiškia reputacijos kitoje teritorinėje rinkoje. Ieškovo reputacijos Lietuvoje taip pat nepatvirtina ir ieškovo akcentuojamas jo veiklos modelio unikalumas bei investicijos į ginčo žymens populiarinimą, kadangi žymens reputacija yra jo populiarinimo rezultatas, o žymens naudojimo mastas ir jo populiarinimo pastangos gali būti tik netiesioginiai ženklo reputacijos įrodymai, kurie, be kita ko, turi būti susiję su ginčui aktualia teritorija. Byloje nėra duomenų, kad ieškovo žymuo būtų buvęs populiarinamas Lietuvoje, priešingai, pirmosios instancijos teismas nustatė, ir apeliantas to neginčija, kad šis žymuo Lietuvoje ginčo laikotarpiu nebuvo reklamuojamas. Esant tokioms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovo teiginiai dėl atsakovų naudojimosi jo žymens reputacija nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodyti jau vien dėl to, kad nebuvo įrodytas pats ieškovo žymens reputacijos Lietuvos Respublikoje faktas.
Dėl ieškovo žymens skiriamojo požymio
48. Ieškovo argumentus dėl klaidinimo naudojant žymenį su skiriamuoju požymiu pirmosios instancijos teismas atmetė sprendęs, kad ieškovo naudojamas žymuo „robotshop“ neturi skiriamojo požymio, kadangi tik aprašo ieškovo vykdomą veiklą (prekybą robotikos prekėmis). Kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visetą, neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada.
49. Kaip jau minėta, žymens skiriamojo požymio samprata nesąžiningos konkurencijos teisės požiūriu iš esmės tapati skiriamojo požymio sampratai prekių ženklų teisėje, t. y. turi būti analizuojamas ne tik žymens abstraktus gebėjimas atlikti identifikavimo funkciją, bet ir jo gebėjimas atlikti šią funkciją konkrečių prekių ar paslaugų (konkrečios verslo rūšies), atžvilgiu. Šiuo atveju tarp bylos šalių kilęs ginčas dėl ieškovo žymens naudojimo vykdant elektroninę prekybą robotikos prekėmis, todėl ieškovo žymens skiriamasis požymis analizuotinas būtent šių paslaugų atžvilgiu. Atsižvelgdama į tai kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad jo žymens skiriamąjį požymį įrodo ES prekių ženklo „ROBOTSHOP“ registracija, kadangi, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šis ženklas nėra registruotas prekybai robotikos prekėmis, o žymens registracija kitų kategorijų prekėms ir / ar paslaugoms ieškovo ženklo skiriamojo požymio prekybai robotikos prekėmis neįrodo. Apelianto teiginys, kad ES prekių ženklas „ROBOTSHOP“, be kita ko, yra registruotas ir prekių saugojimo, pervežimo, gabenimo paslaugoms, nurodytos išvados nekeičia, kadangi šalių ginčas nagrinėjamoje byloje su šiomis paslaugomis nėra susijęs.
50. Ieškovo naudojamas žymuo „robotshop“ yra sudurtinis žymuo, sudarytas iš dviejų anglų kalbos žodžių „robot“ ir „shop“, kuris, kaip pagrįstai pažymi atsakovai, išvertus į lietuvių kalbą reiškia robotų parduotuvę, t. y. tik aprašo ieškovo veiklą – prekybą robotikos prekėmis, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino šį žymenį neturinčiu skiriamojo požymio. Kolegija nesutinka su apelianto teiginiais, kad žymuo „robotshop“ pripažintinas turinčiu skiriamąjį požymį dėl to, jog susideda iš vieno žodžio, kuris, kaip toks, neturi konkrečios semantinės prasmės. Prekių ženklų ginčų nagrinėjimo praktikoje (kuri, kaip jau minėta, gali būti taikoma ir sprendžiant dėl žymens skiriamojo požymio pagal konkurencijos teisę) pripažįstama, kad, nors paprastai vartotojas ženklą suvokia kaip visumą, neanalizuodamas atskirų jo detalių, tam tikrais atvejais žodinį ženklą jis gali būti linkęs suskaidyti į elementus, kurie atspindi jam žinomą žodį ar sukelia tam tikrą prasmę (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-582-823/2018). Kolegijos vertinimu, šiuo atveju dėl visiškai aiškios žymenį „robotshop“ sudarančių elementų semantinės prasmės anglų kalboje, kuri yra plačiai žinoma Lietuvos vartotojams, Lietuvos vartotojas ieškovo žymenį suvoks kaip susidedantį iš elementų „robot“ ir „shop“, juo labiau, kad domenų varduose tarpai tarp domeno vardą sudarančių žodžių įprastai nenaudojami.
51. Kolegija taip pat nesutinka su apeliantu, kad žymuo „robotshop“ prekybai robotikos prekėmis turėtų būti laikomas turinčiu silpną skiriamąjį požymį. Silpną skiriamąjį požymį turinčiais žymenimis prekių ženklų ginčų nagrinėjimo praktikoje pripažįstami žymenys, kurie tik užsimena apie tam tikras prekių (paslaugų) savybes, tačiau jų tiesiogiai neaprašo, tuo tarpu žymuo „robotshop“, kaip jau minėta, tiesiogiai aprašo prekybos robotikos prekėmis paslaugas, t. y. šis žymuo prekybai robotikos prekėmis laikytinas neturinčiu skiriamojo požymio (aprašomuoju).
52. Nors aplinkybė, kad ieškovo naudojamas žymuo yra aprašomojo pobūdžio, pati savaime visiškai nepašalina galimybės šio žymens apsaugai taikyti nesąžiningą konkurenciją draudžiančias teisės normas, tačiau tokiu atveju turi būti įrodyta, kad veiksmų, kuriuos ieškovas įvardija kaip neteisėtus, atlikimo metu šis žymuo buvo įgijęs skiriamąjį požymį dėl naudojimo, t. y., nepaisant žymens aprašomojo pobūdžio, Lietuvos vartotojo buvo siejamas būtent su ieškovu ir jo veikla. Skiriamojo požymio įgijimas yra fakto klausimas, kuris įrodinėjamas remiantis visuma tiesioginių ir (ar) netiesioginių įrodymų. Sprendžiant dėl žymens skiriamojo požymio įgijimo yra reikšmingos tokios aplinkybės, kaip žymens užimama rinkos dalis, žymens naudojimo trukmė ir intensyvumas, investicijų į žymens populiarinimą dydis ir kt., tačiau akcentuotina, kad nurodytos aplinkybės turi būti tiriamos ginčui aktualioje teritorijoje, kadangi žymens skiriamasis požymis gali būti įgytas ir tik tam tikroje teritorijoje ar teritorijos dalyje (tokiu atveju žymuo būtų saugomas tik šioje teritorijoje (jos dalyje)). Šią aplinkybę (skiriamojo požymio įgijimą dėl naudojimo ginčui aktualioje teritorijoje) kilus ginčui privalo įrodyti ieškovas. Tik įrodžius šią aplinkybę būtų galima spręsti, kad atsakovai, savo veikloje naudodami tapatų ar panašų žymenį, galimai atlieka nesąžiningos konkurencijos veiksmus, sukeliančius suklaidinimo galimybę.
53. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovas aplinkybės, jog jo naudojamas žymuo „robotshop“ būtų įgijęs skiriamąjį požymį dėl naudojimo būtent Lietuvos Respublikos rinkoje iki ginčo domenų registracijos, ar 2014 metų, kada, pasak ieškovo, šį žymenį atsakovai pradėjo naudoti savo veikloje, neįrodė. Apeliantas iš esmės remiasi bendro pobūdžio teiginiais apie jo vykdomos veiklos unikalumą, jo žymens žinomumą kitose teritorinėse rinkose, taip pat žymens „robotshop“ naudojimo pirmumą, tačiau kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad žymuo nesąžiningą konkurenciją draudžiančiomis teisės normomis tam tikroje teritorinėje rinkoje saugomas tik tuomet, kai būtent šioje rinkoje jis jau yra tapęs verslo identifikatoriumi. Vien ieškovo interesas išplėsti savo žymens, atpažįstamo kitose rinkose, naudojimą į naujas teritorines rinkas, kuriose šis žymuo dar nėra įgijęs skiriamojo požymio ir nėra vartotojų siejamas su ieškovu ar jo veikla, negali būti ginamas nesąžiningą konkurenciją draudžiančiomis teisės normomis, kadangi pagal bendrąją taisyklę aprašomojo pobūdžio žymenys nėra saugomi išimtinių teisių pagrindu ir, kol nėra įgiję skiriamojo požymio, gali būti laisvai naudojami kitų ūkio subjektų. Dar daugiau, būdami ilgą laiką teisėtai naudojami atitinkamoje teritorijoje, tokio pobūdžio žymenys šioje teritorijoje gali būti vartotojo pradėti sieti ne su ieškovo, o priešingai – su atsakovų vykdoma veikla (šios nutarties 45 punktas). Taigi, atsižvelgdamas į aprašomąjį ieškovo naudojamo žymens pobūdį robotikos prekių prekybai ir ieškovui nepateikus įrodymų, kad šis žymuo Lietuvos vartotojų siejamas būtent su ieškovu ir jo veikla, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog UAB „Robotika“ atlieka nesąžiningos konkurencijos veiksmus, sukeliančius suklaidinimo galimybę, nepriklausomai nuo to, kad jos veikloje naudojami žymenys yra tapatūs ar panašūs į ieškovo naudojamą žymenį. Nenustačius atsakovės UAB „Robotika“ nesąžiningos konkurencijos veiksmų, nėra pagrindo pripažinti nesąžiningos konkurencijos santykio dalyviais ir kitus du atsakovus, kurie savo veikloje ginčo žymenų nenaudoja ir tiesiogiai nekonkuruoja su ieškovu.
54. Nors aptartos aplinkybės, susijusios su ieškovo naudojamo žymens skiriamojo požymio neturėjimu, yra savaime pakankamos atmesti ieškovo reikalavimą pagal KĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kolegija taip pat pritaria atsakovų argumentams, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog nors vienas vartotojas būtų buvęs realiai suklaidintas atsakovų naudojamų žymenų, t. y. būtų supainiojęs atsakovės UAB „Robotika“ teikiamas paslaugas su ieškovo teikiamomis paslaugomis. Vien apelianto nurodoma aplinkybė, kad, atsakovei UAB „Robotika“ pradėjus veiklą, apelianto pajamos iš Lietuvos vartotojų sumažėjo, neįrodo vartotojų klaidinimo, kadangi, kaip pagrįstai pažymi atsakovai, toks ieškovo pajamų sumažėjimas gali būti siejamas su daugeliu veiksnių, nesietinų su nesąžiningu konkuravimu. Jau pats naujo konkurento atsiradimas rinkoje įprastai gali lemti tam tikrą pajamų sumažėjimą, ypač jei konkurento siūlomos prekės ar paslaugos vartotojui yra patrauklesnės. Šiuo atveju neatmestina, kad tiesiogiai į Lietuvos rinką orientuota atsakovės UAB „Robotika“ veikla šios rinkos vartotojams galėjo būti patrauklesnė tiek dėl naudojamos kalbos, tiek dėl kartu siūlomų garantinio ir kito aptarnavimo paslaugų Lietuvoje. Vertinant atsakovų veiksmų sąžiningumą svarbu ir tai, kad atsakovės UAB „Robotika“ naudojama ginčo domenų vardais pasiekiama interneto svetainė nekopijuoja ieškovo svetainės turinio ir jokiais aspektais neprisideda prie galimo vartotojų klaidinimo dėl paslaugas teikiančio asmens tapatybės ar komercinių ryšių. Pažymėtina, kad būtent tokios aplinkybės (vartotojų faktinis suklaidinimas, ieškovo svetainės turinio kopijavimas) minimos ieškovo pateiktame Prancūzijos teismo nagrinėtoje byloje ir tai yra dar viena priežastis spręsti, kad ieškovo pateiktas Prancūzijos teismo sprendimas negali pagrįsti ieškovo šioje byloje reiškiamų reikalavimų, kadangi yra priimtas esant iš esmės besiskiriančioms faktinėms bylos aplinkybėms.
Dėl domenų registracijos teisėtumo
55. Domenų vardų teisinė registracija grindžiama principu „kas pirmas, tas laimi“. Tačiau šis principas nėra absoliutus. Tuo atveju, jei nustatoma, kad konkretaus domeno vardo registracija pažeidžia ieškovo teises ir teisėtus interesus, registruotas domeno vardas teismo gali būti panaikintas arba perduotas ieškovui. Pagal Reglamento 21 straipsnį tam turi būti nustatytos trys sąlygos: 1) domeno vardas yra tapatus ar klaidinančiai panašus į vardą, į kurį pagal šalių ir (arba) Bendrijos teisę pripažįstama arba nustatoma 10 straipsnio 1 dalyje paminėta teisė; 2) atsakovas neturi teisių ar teisėtų interesų į ginčo domeno vardą, ir 3) ginčo domeno vardas atsakovo buvo užregistruotas ar yra naudojamas nesąžiningai.
56. Ieškovo reikalavimus Reglamento pagrindu pirmosios instancijos teismas atmetė, be kita ko, sprendęs, kad ieškovas neturi „ankstesnės teisės“ Reglamento prasme. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, taikant Reglamentą pagal analogiją, „ankstesnė teisė“ turėtų būti pripažinta ar suteikta pagal Europos Sąjungos valstybės narės teisę, tuo tarpu ieškovo juridinio asmens pavadinimas registruotas Kanadoje, domenas „robotshop.com“ taip pat nėra registruotas pagal ES ar ES valstybės narės teisę, ieškovas nepateikė įrodymų, kad jo domenai „robotshop.fr“ ir „robotshop.co.uk“ registruoti anksčiau nei ginčo domenai. Kolegija, nors iš dalies nesutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais, kuriais grindžiamas ieškovo „ankstesnės teisės“ neturėjimas, pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovas neturi „ankstesnės teisės“ Reglamento prasme, pripažįsta iš esmės pagrįsta.
57. Reglamento 10 straipsnio 1 dalis „ankstesnėmis teisėmis“ pripažįsta teises, pripažintas ar nustatytas nacionalinės ir (arba) Bendrijos teisės, taip pat pateikia nebaigtinį galimų teisių sąrašą, apimantį, be kita ko, firmos vardus, įmonių pavadinimus ir verslo identifikatorius. Kolegija sutinka su atsakovų argumentu, kad, nagrinėjamoje byloje taikant Reglamentą pagal analogiją, „ankstesne teise“ turi būti laikoma Lietuvos Respublikoje pripažįstama ir galiojanti teisė.
58. Pažymėtina, kad, Kanadai, kaip ir Lietuvos Respublikai, esant 1883 m. Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės saugojimo dalyve, šioje valstybėje registruotiems juridiniams asmenims Lietuvoje taikoma firmų vardų teisinė apsauga ir apsauga nuo nesąžiningos konkurencijos nacionalinio režimo principu (Konvencijos 2, 8, 10 bis straipsniai). Pagal Lietuvos teismų praktiką domenų vardai pripažįstami verslo identifikatoriais, kuriems taikoma apsauga nuo nesąžiningos konkurencijos ir nuo nesąžiningos vėlesnio domeno registracijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-469/2017). Nei įstatymas, nei teismų praktika verslo identifikatoriaus teisinės apsaugos nuo nesąžiningos konkurencijos nesieja su šio identifikatoriaus registracijos faktu apskritai, ar juolab konkrečios valstybės teise, pagal kurią tokia registracija turi būti vykdoma. Verslo identifikatoriaus teisinė apsauga siejama su jo naudojimu atitinkamoje rinkoje ir dėl to atsiradusia identifikacine funkcija. Taigi, vien ta aplinkybė, kad ieškovo domenas „robotshop.com“ registruotas ne pagal ES ar ES valstybės narės teisę, nesudaro pagrindo tokio domeno vardo nepripažinti „ankstesne teise“ nustačius, kad šis domenas ginčui aktualioje rinkoje buvo naudojamas kaip ieškovo verslo identifikatorius anksčiau, nei atsakovai registravo ginčo domenus. Kita vertus, kaip jau minėta, vien ieškovo interneto svetainės pasiekiamumas pasauliniu mastu savaime nėra pakankamas spręsti, kad ieškovas veikia konkrečioje teritorinėje rinkoje ir kad šioje rinkoje domenas yra naudojamas ieškovo verslui identifikuoti. Kitoks aiškinimas, atsižvelgiant į interneto veikimo principus, akivaizdžiai pernelyg išplėstų konkretaus domeno savininko teisių apimtį, suteikdamas jo turimam domeno vardui apsaugą kaip verslo identifikatoriui net ir tose teritorinėse rinkose, kur domeno savininkas jokio verslo realiai nevykdo.
59. Byloje nesant jokių duomenų apie ieškovo veikimą Lietuvos rinkoje iki 2012 metų, darytina išvada, kad jo verslo identifikatoriai, įskaitant registruotus domeno vardus, Lietuvoje iki 2012 metų nebuvo saugomi, todėl pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai sprendė, kad ieškovo „ankstesnė teisė“ negali būti siejama su domeno „robotshop.com“ registracija ir naudojimu. Tokia ieškovo teisė negali būti kildinama ir iš domenų „robotshop.fr“ ir „robotshop.co.uk“ registracijos, kadangi, kaip pagrįstai pažymi atsakovai, šie domenai skirti konkrečiai Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės teritorinėms rinkoms ir Lietuvoje kaip ieškovo verslo identifikatoriai nebuvo ir nėra naudojami. Pažymėtina, kad domeno vardas per se (liet. pats savaime), nenaudojant jo kaip verslo identifikatoriaus (apskritai ar konkrečioje rinkoje), nėra komercinis žymuo, kuriam būtų taikoma apsauga nuo nesąžiningos konkurencijos, įskaitant apsaugą nuo tapataus ar panašaus domeno vardo registracijos. Tokia pat išvada (apsaugos iki veiklos Lietuvos rinkoje pradžios nebuvimo) darytina ir dėl ieškovo pavadinimo, kurio apsaugos Lietuvoje sąlyga yra siejama su tam tikru šio pavadinimo žinomumu Lietuvos visuomenėje (žr. mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2006). Tokių duomenų (kad jo pavadinimas Lietuvos visuomenėje buvo žinomas ir siejamas būtent su ieškovu iki ginčo domenų registracijos) ieškovas nepateikė, o pats ieškovo pavadinimo dalimi esantis žymuo „robotshop“, kaip jau konstatuota šioje nutartyje, yra aprašomojo pobūdžio ir nepasižymintis skiriamuoju požymiu. „Ankstesne teise“ negali būti pripažintas ir ieškovo registruotas ES prekių ženklas „ROBOTSHOP“, nes, viena vertus, pats ieškovas pripažįsta, kad šis ženklas registruotas vėliau, nei ginčo domenų vardai, antra, kaip matyti iš bylos duomenų, šio ženklo registracija neapima prekybos robotikos prekėmis.
60. Kolegija taip pat pažymi, kad „ankstesnės teisės“ turėjimas, net ir tuo atveju, jeigu tokia ieškovo teisė būtų pripažinta, savaime nėra pakankamas pripažinti ginčo domeno vardų registraciją neteisėta – dar turi būti nustatyta, kad atsakovai neturi teisių ar teisėtų interesų į ginčo domeno vardus ir kad ginčo domeno vardai atsakovų buvo užregistruoti ar yra naudojami nesąžiningai. Reglamento 21 straipsnio taikymo tikslais nesąžiningumas nėra preziumuojamas ir turi būti įrodytas ieškovo.
61. Ieškovas nagrinėjamoje byloje iš esmės įrodinėja Reglamento 21 straipsnio 3 dalies d punkte nurodytą nesąžiningumo atvejį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog tam, kad pagal Reglamento 21 straipsnio 3 dalies d punktą būtų galima konstatuoti ginčijamo domeno vardo registracijos ar naudojimo nesąžiningumą, teismas, be kita ko, turi nustatyti šias kumuliatyvias sąlygas: 1) tai, kad ginčijamas domeno vardas sukuria painiavos su pavadinimu, į kurį pagal šalių ir (arba) Bendrijos (Europos Sąjungos) teisę yra pripažįstama ar nustatyta teisė, galimybę, kai tokios painiavos galimybė iškyla dėl domeno vardo savininko tinklalapio ar svetainės arba jo tinklalapyje ar svetainėje siūlomo produkto ar paslaugos šaltinio, finansavimo, ryšių ar paramos; ir 2) tai, kad šios painiavos galimybės tikslas – interneto vartotojų pritraukimas, siekiant komercinės naudos domeno vardo tinklalapio savininkui ar kitai interneto svetainei. Teismas, spręsdamas dėl domeno vardo panaikinimo ar perdavimo, turi konstatuoti ne tik aptartą painiavos galimybę, bet ir tokios painiavos tikslą. Kasacinis teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad, sprendžiant dėl to, ar buvo sukurta Reglamento 21 straipsnio 3 dalies d punkte nurodyta painiavos su pavadinimu, į kurį pagal šalių ir (arba) Bendrijos (Europos Sąjungos) teisę yra pripažįstama ar nustatyta teisė, galimybė, per se nepakanka nustatyti vien šio pavadinimo pirmumo laiko atžvilgiu fakto (pvz., ieškovo domeno vardo registravimo) ir ginčijamo domeno vardo savininko žinojimo apie tai domeno registracijos metu. Šiuo aspektu teisiškai reikšminga papildoma aplinkybe laikytinas atitinkamo pavadinimo žinomumas bent tam tikros apčiuopiamos dalies atitinkamų prekių ar paslaugų vartotojų ratui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-969/2019). Taigi, byloje nenustačius, kad ieškovo naudojamas žymuo ginčo domenų registracijos metu buvo naudojamas kaip ieškovo verslo identifikatorius Lietuvos rinkoje, ar buvo žinomas bent tam tikros apčiuopiamos dalies atitinkamų prekių ar paslaugų vartotojų ratui Lietuvoje (kaip jau minėta, domenų registracijos metu Lietuvos rinkoje ieškovas veiklos nevykdė; ieškovas taip pat neįrodė, kad šioje rinkoje domenų registracijos metu ar vėliau jo naudojamas žymuo buvo įgijęs skiriamąjį požymį), bei nenustačius aplinkybių, liudijančių atsakovų tikslą pritraukti vartotojus sukeliant painiavą su ieškovo veikla, konstatuotina, kad atsakovų nesąžiningumas registruojant ginčo domenus byloje nebuvo įrodytas. Apelianto akcentuojamas atsakovų galimas žinojimas apie ieškovo kitose rinkose naudojamą žymenį, kaip jau minėta, nėra pakankamas spręsti apie atsakovų nesąžiningumą, kadangi atsakovų veikla vykdoma teritorinėje rinkoje, kurioje ieškovas domenų registracijos metu veiklos nevykdė; tokio nesąžiningumo, atsižvelgiant į ieškovo žymens aprašomąjį pobūdį (tiesiogines sąsajas su robotais prekiaujančia parduotuve, pasiekiama ginčo domenų vardais), kolegijos vertinimu, negali liudyti ir tai, jog atsakovai ginčo žymens nenaudojo ir šiuo metu nenaudoja savo pavadinimuose ir / ar prekių ženkluose. Domeno vardo „robotshop.lt“ naudojimas tik nukreipimui į domeno vardu „roboshop.lt“ pasiekiamą interneto parduotuvę pats savaime, nenustačius, kad tokiu būdu yra siekiama sukėlus painiavą pritraukti ieškovo klientus (o tokia aplinkybė, kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje nenustatyta), taip pat negali būti pripažintas neteisėtu ar nesąžiningu atsakovų elgesiu.
62. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimus, taip pat sprendė, kad atsakovai turi teisėtą interesą naudoti ginčo domenus pagal Reglamento 21 straipsnio 2 dalies a punktą (prieš bet kokį įspėjimą apie alternatyvią ginčų sprendimo (AGS) tvarką domeno vardo savininkas naudojo domeno vardą ar pavadinimą, atitinkantį domeno vardą, siūlydamas prekes ar paslaugas, arba rengėsi tai daryti ir tokį rengimąsi galima įrodyti). Kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visetą, sutinka ir su šia pirmosios instancijos teismo išvada.
63. Ieškovas pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad pirmąją pretenziją atsakovams, susijusią su veiklos vykdymu naudojant ginčo domenus, išsiuntė dar 2012 metais. Po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ieškovas iš dalies pakeitė savo poziciją, susijusią su nurodyta pretenzija, teigdamas, kad ši pretenzija neturi konkretaus adresato ir buvo parengta tik todėl, kad ieškovas sužinojo apie registruotus domenų vardus, tačiau apie tai, ar kokia nors veikla yra vykdoma naudojant šiuos domenų vardus, ieškovui nebuvo žinoma (apeliacinio skundo 63.2 punktas). Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pastarasis apelianto teiginys akivaizdžiai prieštarauja pačios į bylą pateiktos 2012 m. pretenzijos turiniui („neseniai sužinojome, kad jūsų bendrovė vykdo veiklą, kuri apgaulingai panaši į mūsų vykdomą veiklą ir naudoja interneto svetaines „roboshop.lt“ ir „robotshop.lt“, kurių pavadinimai klaidinančiai panašūs į mūsų svetainės pavadinimą“), todėl, net ir įvertinus šią pretenziją kaip įspėjimą pagal Reglamento 21 straipsnio 2 dalies a punktą, būtų galima daryti išvadą, jog prieš jos pateikimą ginčo domenai buvo faktiškai naudojami atsakovų veikloje, ką ginčijamu sprendimu konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.
64. Kita vertus, kaip pagrįstai pažymi pats apeliantas, atsakovai viso bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad jokios pretenzijos iš ieškovo 2012 metais nėra gavę, jokių tai paneigiančių įrodymų ieškovas į bylą nepateikė. Maža to, byloje esantis šalių susirašinėjimas patvirtina, kad 2016 m. spalio 7 d. elektroniniu laišku UAB „Robotika“ atstovas pats kreipėsi į ieškovą dėl dėžutės – roboto „Litter Robot“ platinimo galimybių, kartu nurodydamas apie domeno „roboshop.lt“, naudojamo internetinei parduotuvei, turėjimą. Kolegijos vertinimu, toks kreipimasis, atsakovams dar 2012 metais esant ieškovo įspėtiems dėl jų veiklos naudojant tokį domeno vardą neteisėtumo, būtų buvęs menkai tikėtinas. Ieškovės atsakovei atsiųstuose atsakymuose taip pat neužsimenama apie jokias dar 2012 metais neva teiktas pretenzijas dėl šio domeno vardo naudojimo. Kaip matyti iš į bylą pateiktų duomenų, šalių diskusija dėl dėžutės – roboto „Litter Robot“ platinimo buvo užbaigta 2016 m. lapkričio 16 d. ieškovės atsakymu, po kurio, 2016 m. lapkričio 17 d., elektroniniu paštu atsakovei buvo pateikta ieškovės pretenzija. Atsakovė UAB „Robotika“ neneigia šią (2016 m. lapkričio 17 d.) pretenziją gavusi. Į teismą su ieškiniu nagrinėjamoje byloje ieškovė kreipėsi 2017 m. balandžio 26 d. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas atsakovams pretenziją pateikė dar 2012 m., o taip pat į tai, kad į teismą ieškovas kreipėsi praėjus ketveriems metams nuo jo nurodomos pirmosios pretenzijos pateikimo, prieš tai pateikęs atsakovei UAB „Robotika“ 2016 m. lapkričio 17 d. pretenziją, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, įspėjimu Reglamento 21 straipsnio 2 dalies a punkto prasme nagrinėjamu atveju turėtų būti pripažinta būtent ieškovės 2016 m. lapkričio 17 d. pretenzija. Pačiam ieškovui teigiant, kad atsakovai prekybos robotikos prekėmis per interneto svetainę, pasiekiamą ginčo domenais, veiklą pradėjo vykdyti kai buvo įkurta UAB „Robotika“, t. y. 2014 m. spalio 14 d. (apeliacinio skundo 63.2 punktas), konstatuotina, jog byloje yra įrodyta, kad iki šio įspėjimo atsakovai ne mažiau kaip dvejus metus naudojo šiuos domenų vardus siūlydami robotikos prekes ar paslaugas Lietuvos rinkoje, taigi (nenustačius domenų vardų registracijos nesąžiningumo) turi teisėtą interesą jį ir toliau naudoti savo komercinėje veikloje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
65. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovai neturi atsakyti pagal ieškovo šioje byloje pareikštus reikalavimus dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų ir domenų registracijos neteisėtumo, yra pagrįsta ir apeliacinio skundo argumentais iš esmės nepaneigta, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o ieškovo apeliacinis skundas atmetamas.
66. Netenkinus ieškovo RobotShop, Inc. apeliacinio skundo, atsakovų UAB „Robotika“, UAB „Algoritmika“ ir T. A. naudai iš ieškovo priteisimos jų turėtos advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 786,50 Eur.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Robotika“ (įmonės kodas 303424078), uždarajai akcinei bendrovei „Algoritmika“ (įmonės kodas 302574032) ir T. A. (asmens kodas duomenys neskelbtini) iš ieškovo RobotShop, Inc. (įmonės kodas 1161859336) 786,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjos Goda Ambrasaitė-Balynienė
Danutė Gasiūnienė
Asta Radzevičienė