Civilinė byla Nr. e2A-229-881/2025
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00424-2024-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.2; 3.1.7.6; 3.3.1.19.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. birželio 12 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aldonos Tilindienės ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Giroda“ ir A. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 17 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Perfekcija“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Giroda“, A. Č. dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Perfekcija“ kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovų UAB „Giroda“ ir A. Č. solidariai priteisti: 103 025,38 Eur skolą; 38 781,37 Eur kompensacines palūkanas; iš atsakovo UAB „Giroda“ 8 proc. metines procesines palūkanas, o iš atsakovo A. Č. 5 proc. metines procesines palūkanas, skaičiuojamas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovų UAB „Giroda“ ir A. Č. lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2017 m. balandžio 28 d. tarp ieškovės UAB „Perfekcija“ ir atsakovės UAB „Giroda“ buvo sudaryta Paskolos sutartis Nr. PER 2017-04-28 (toliau – ir Paskolos sutartis), kuri 2019 m. sausio 7 d. buvo papildyta sutarties priedu. Ieškovė, vadovaudamasi šia sutartimi, suteikė atsakovei 115 000 Eur paskolą. Visa paskolos suma turėjo būti grąžinta iki 2019 m. gruodžio 9 d., tačiau atsakovė grąžino tik 15 000 Eur, todėl liko skolinga 100 000 Eur.
3. Be to, ieškovė, remdamasi Paskolos sutarties 6 punktu, kas mėnesį išrašydavo ir pateikdavo atsakovei apmokėti pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitas faktūras už palūkanas (t. y. pelno palūkanas), susidariusias pagal Paskolos sutartį: 2024 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. ESP00005088, 1 019,90 Eur (neapmokėta); 2024 m. birželio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. ESP00005136, 986,30 Eur (neapmokėta); 2024 m. liepos 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. ESP00005164, 1 019,18 Eur (neapmokėta).
4. Kadangi pagal Paskolos sutarties 7 punktą šių sąskaitų apmokėjimo terminai yra suėję, o atsakovė jų neapmokėjo, susidarė 3 025,38 Eur skola už palūkanas. Taigi, bendra atsakovės skola ieškovei – 103 025,38 Eur.
5. Atsakovė taip pat privalo mokėti 8 proc. metines kompensacines palūkanas už pradelstą paskolos grąžinimo terminą. Dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, t. y. paskolos negrąžinimo laiku, kompensacinių palūkanų suma ieškinio pateikimo dieną – 38 781,37 Eur.
6. 2019 m. sausio 7 d. šalys papildė Paskolos sutartį, įtraukdamos nuostatą į sutarties 9 punktą, pagal kurią asmuo, pasirašantis sutartį paskolos gavėjo vardu, tuo pačiu momentu prisiima laidavimo įsipareigojimus kreditoriaus naudai kaip skolininkas. Šią sutartį paskolos gavėjo vardu pasirašė atsakovės UAB „Giroda“ direktorius A. Č., todėl jo atsakomybė yra solidarioji.
7. Kauno apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 26 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino.
8. Atsakovai pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo. Nurodė, kad iki 2019 m. gruodžio 9 d. ieškovė nepateikė reikalavimo grąžinti visą paskolos sumą. Vėliau, 2021 m. sausio 26 d. ir 2021 m. lapkričio 29 d., ieškovė kreipėsi į atsakovus su prašymais grąžinti paskolą dalimis. Tokiu būdu ieškovė pasirinko alternatyvų prievolės vykdymo pagal sutartį būdą – paskolos grąžinimą dalimis pagal pareikalavimą. Šią aplinkybę patvirtina ieškovės prašymai pateikti paskolos grąžinimo grafiką. Tik 2024 m. liepos 11 d. ieškovė pateikė pretenziją, kuria pareikalavo grąžinti visą paskolą – 100 000 Eur – per 7 dienas. Šalys buvo susitarusios, kad paskola bus grąžinama dalimis pagal ieškovės pareikalavimą, ir toks mechanizmas buvo taikomas. Kadangi sutartyje buvo nustatytas 30 dienų terminas paskolai grąžinti, kompensacinės palūkanos galėtų būti skaičiuojamos tik nuo 2024 m. rugpjūčio 11 d.
9. Dėl reikalavimo priteisti kompensacines palūkanas atsakovai pažymėjo, kad šalys buvo susitarusios dėl 12 proc. metinių palūkanų, t. y. pelno palūkanų, mokėjimo. Iki ieškinio pateikimo dienos šios palūkanos buvo mokamos. Nepaisant to, ieškovė papildomai prašo priteisti 38 781,37 Eur kompensacines palūkanas. Toks atsakovų reikalavimas yra nepagrįstas, nes kompensacinės palūkanos atlieka minimalių nuostolių atlyginimo funkciją, o šiuo atveju nuostoliai (negautos pelno palūkanos) nebuvo patirti, nes palūkanos buvo sumokėtos.
10. Dėl paskolos mokėjimo tvarkos atsakovai prašo leisti skolą grąžinti dalimis, t. y. po 5 000 Eur kas mėnesį. Vienkartinis 100 000 Eur grąžinimas nėra įmanomas dėl atsakovės vykdomos veiklos – miško gėrybių pirkimo ir pardavimo – specifikos, nes pajamos yra sezoniškos.
11. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovai prašo: panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 26 d. preliminarų sprendimą; išdėstyti skolos grąžinimą po 5 000 Eur kas mėnesį; ieškinio dalį dėl 38 781,37 Eur kompensacinių palūkanų atmesti.
12. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovų prieštaravimus ir nurodė, kad nesutinka su prašymu išdėstyti skolos mokėjimą, kadangi tam nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Per beveik penkerių metų laikotarpį atsakovė yra grąžinusi tik 15 000 Eur, todėl nėra pagrindo manyti, kad dabar ji pajėgtų kiekvieną mėnesį mokėti po 5 000 Eur. Net ir po pateiktos pretenzijos bei priimto preliminaraus sprendimo atsakovė nevykdo pareigos grąžinti paskolą.
13. Dėl paskolos grąžinimo termino ir galimybės mokėti dalimis ieškovė paaiškino, kad pagal Paskolos sutarties 6 punktą paskola turėjo būti grąžinta iš karto arba dalimis – ne vėliau kaip iki 2019 m. gruodžio 9 d. arba per 30 kalendorinių dienų nuo kreditoriaus pareikalavimo. Taigi, sutartyje numatyti alternatyvūs paskolos grąžinimo terminai, tačiau pirmiausia suėjo galutinis paskolos grąžinimo terminas – 2019 m. gruodžio 9 d. Todėl nepagrįstas atsakovų teiginys, kad ieškovė nepateikė reikalavimo grąžinti visą paskolą.
14. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad ieškovė pasirinko, jog paskola būtų grąžinama dalimis pagal pareikalavimą. 2020 m. sausio 27 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę, nurodydama ir primindama, kad paskolos grąžinimo terminas jau yra pasibaigęs. Išrašas iš ieškovės buhalterinės apskaitos patvirtina, kad ieškovė laikė, jog terminas paskolai grąžinti suėjo 2019 m. gruodžio 9 d. Ieškovė nuolat ragino atsakovę įvykdyti prievolę, o atsakovė prašė nesiimti priverstinio išieškojimo veiksmų. Šios aplinkybės rodo, kad atsakovė suvokė, jog paskolos grąžinimo terminas yra pasibaigęs ir pažeistas.
15. Ieškovės prašymai pateikti paskolos grąžinimo grafiką ar grąžinti bent dalį skolos negali būti vertinami kaip kreditoriaus pareikalavimas grąžinti paskolą dalimis pagal Paskolos sutarties 6 punktą, nes tuo metu jau buvo pasibaigęs paskolos grąžinimo terminas. Be to, jei būtų buvęs inicijuotas paskolos grąžinimas dalimis pagal pareikalavimą, paskolos grąžinimo grafiko nereikėtų, nes užtektų vien pareikalavimo.
16. Atsakovė yra atlikusi tik tris mokėjimus, o ieškovė pateikė daug daugiau raginimų dėl paskolos grąžinimo.
17. Dėl kompensacinių palūkanų ieškovė pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog piniginės prievolės atveju mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti mokamos kartu su kompensacinėmis palūkanomis. Paskolos sutartis nėra nutraukta, tačiau atsakovų teiginiai, esą jei sutartis nebuvo nutraukta, tai ji nebuvo ir pažeista, yra teisiškai nepagrįsti. Sutarties nutraukimas pažeidus sutartį yra kreditoriaus teisė, bet ne pareiga.
18. Atsakovai neginčija nei kompensacinių palūkanų normos, nei jų apskaičiavimo. Teiginiai, kad ieškovė nepatyrė minimalių nuostolių, yra nepagrįsti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.261 straipsnyje įtvirtinta, kad praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais nuostoliais.
19. Ieškovė prašė Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 26 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Kauno apygardos teismas 2024 m. gruodžio 17 d. galutiniu sprendimu nusprendė pakeisti Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 26 d. preliminarų sprendimą: priteisti ieškovei UAB ,,Perfekcija“ solidariai iš atsakovų UAB „Giroda“ ir A. Č. 103 025,38 Eur skolą ir 29 086 Eur kompensacines palūkanas, iš viso – 132 111,38 Eur; priteisti iš atsakovės UAB „Giroda“ ieškovei UAB ,,Perfekcija“ 6 proc. metines procesines palūkanas, skaičiuojamas už visą priteistą sumą (132 111,38 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. rugpjūčio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš A. Č. ieškovei UAB ,,Perfekcija“ 5 proc. metines procesines palūkanas, skaičiuojamas už visą priteistą sumą (132 111,38 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. rugpjūčio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovei UAB ,,Perfekcija“ iš atsakovų UAB „Giroda“ ir A. Č. po 2 313,55 Eur bylinėjimosi išlaidas; atsakovų prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą atmesti.
3. Teismas, įvertinęs Paskolos sutarties 9 punkto papildymą, kuriame nustatyta, kad asmuo, paskolos gavėjo vardu pasirašantis sutartį, jos pasirašymo momentu prisiima laidavimo įsipareigojimus kreditoriui kaip skolininkas, konstatavo, jog atsakovų atsakomybė yra solidarioji. Paskolos sutartį paskolos gavėjo vardu pasirašė atsakovės UAB „Giroda“ direktorius A. Č..
4. Atsakovai neginčija nei skolos fakto, nei dydžio – 100 000 Eur paskolos ir 3 025,38 Eur palūkanų. Kadangi paskolos ir palūkanų grąžinimo terminai yra suėję, o įsipareigojimai neįvykdyti, teismas solidariai priteisė iš atsakovų ieškovei visą skolą – 103 025,38 Eur.
5. Teismo vertinimu, atsakovai nepagrįstai teigia, kad paskola turėjo būti grąžinama dalimis tik pagal kreditoriaus pareikalavimą. Teismas konstatavo, kad sutartyje nustatytas alternatyvus paskolos grąžinimo terminas – iki 2019 m. gruodžio 9 d. arba per 30 dienų nuo kreditoriaus pareikalavimo, priklausomai nuo to, kuris įvykis įvyksta anksčiau. Kadangi 2019 m. gruodžio 9 d. data suėjo pirmiau, paskola turėjo būti grąžinta visa iki šios datos be papildomo kreditoriaus pareikalavimo.
6. Teismas atmetė atsakovų teiginį, kad paskola turėjo būti grąžinama dalimis pagal kreditoriaus pareikalavimą. Įrodymai patvirtina, kad ieškovė laikė, jog paskolos grąžinimo terminas suėjo 2019 m. gruodžio 9 d., ragino atsakovę grąžinti skolą, o atsakovė pripažino termino praleidimą. Ieškovės prašymai grąžinti skolą bent dalimis nėra laikytini reikalavimu pagal Paskolos sutarties 6 punktą, nes paskolos grąžinimo terminas jau buvo suėjęs. Atsakovų interpretacija, esą paskola turėjo būti grąžinama tik pagal vėlesnius kreditoriaus pareikalavimus, paneigiama faktais ir logika – tokiu atveju grąžinimo grafikas būtų nereikalingas.
7. Teismas įvertino, kad atsakovų teiginys, jog iki 2024 m. liepos 11 d. buvo grąžinta tik 15 000 Eur, nes ieškovė tiek ir reikalavo, nepagrįstas – įrodymai patvirtina, kad ieškovė nuo 2019 m. gruodžio 9 d. daug kartų ragino atsakovę grąžinti visą paskolą ar bent jos dalį. Nepaisant pakartotinių raginimų 2020–2023 metais, atsakovė per beveik penkerius metus atliko tik tris mokėjimus po 5 000 Eur, daugiau mokėjimų neatliko.
8. Teismas konstatavo, kad byloje esantys įrodymai paneigia atsakovų teiginius apie susitarimą grąžinti paskolą dalimis ir tik pagal kreditoriaus reikalavimą – ieškovė nuosekliai laikėsi pozicijos, jog paskolos grąžinimo terminas suėjo 2019 m. gruodžio 9 d., todėl 2024 m. liepos 11 d. pateikta pretenzija buvo teisėtas ieškovės veiksmas, siekiant atgauti skolą, o atsakovų skaičiuotas naujas terminas (2024 m. rugpjūčio 11 d.) – nepagrįstas.
9. Teismas atmetė atsakovo A. Č. argumentą dėl pasibaigusio laidavimo, nes 2019 m. sausio 7 d. paskolos sutartis buvo papildyta punktu, kuriuo A. Č., pasirašydamas sutartį paskolos gavėjo vardu, prisiėmė asmeninę solidariąją atsakomybę kaip laiduotojas iki visiško prievolių įvykdymo; laidavimas galioja nepriklausomai nuo sutarties nutraukimo.
10. Teismas nesutiko su atsakovų argumentu, kad kompensacinės palūkanos negalimos, nes atsakovė mokėjo pelno palūkanas. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, kad, esant galiojančiai paskolos sutarčiai, kreditorius turi teisę reikalauti tiek sutarties įvykdymo natūra (paskolos grąžinimo), tiek kompensacinių palūkanų už sutarties pažeidimą (paskolos negrąžinimą laiku). Teismas pabrėžė, kad sutarties nutraukimas yra kreditoriaus teisė, bet ne pareiga, todėl ieškovė teisėtai reikalauja kompensacinių palūkanų.
11. Teismas nesutiko su atsakovų teiginiu, kad ieškovė nepatyrė minimalių nuostolių. Pagal CK 6.261 straipsnį, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti palūkanas, kurios laikomos minimaliais nuostoliais, ir šių nuostolių įrodinėti nereikia. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nereikalauja kitų nuostolių atlyginimo, kuriuos reikėtų įrodyti.
12. Teismas nesutiko su atsakovų argumentais dėl kompensacinių palūkanų skaičiavimo nuo 2019 m. gruodžio 9 d. Atsakovai teigė, kad palūkanos turėtų būti skaičiuojamos nuo 2024 m. rugpjūčio 11 d., nes pagal Paskolos sutartį paskola turėjo būti grąžinama dalimis pagal kreditoriaus pareikalavimą. Tačiau teismas pabrėžė, kad paskolos grąžinimo terminas suėjo 2019 m. gruodžio 9 d., todėl ši data yra pagrindas skaičiuoti kompensacines palūkanas. Atsakovai neįvykdė prievolės laiku, todėl palūkanos turi būti skaičiuojamos nuo minėtos datos, o ne nuo 2024 m. rugpjūčio 11 d.
13. Teismas pritarė atsakovų argumentui, kad paskolos sutartis nėra komercinis sandoris, todėl netaikytinas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas. Pagal CK 6.874 straipsnį, jei paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos, taikomos 6 proc. metinės palūkanos, kaip nurodyta CK 6.210 straipsnyje. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė sumažinti kompensuojamųjų palūkanų sumą iki 29 086 Eur, nes buvo klaidingai taikytos 8 proc. palūkanos. Teismas pritaikė 6 proc. palūkanų normą, remdamasis CK 6.210 straipsnio nuostatomis.
14. Teismas atmetė atsakovų prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, nes atsakovai nepateikė įrodymų ar argumentų, patvirtinančių pagrindą išdėstyti sprendimo vykdymą. Jie taip pat nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų finansines galimybes vykdyti sprendimą dalimis, mokant po 5 000 Eur per mėnesį per 20 mėnesių. Atsižvelgdamas į tai, kad nuo 2019 m. gruodžio 9 d. iki 2024 m. gruodžio 9 d. atsakovai grąžino tik 15 000 Eur skolą, teismas nusprendė, jog nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo tenkinti prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, todėl prašymą atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
1. Atsakovai apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 17 d. galutinio sprendimo dalį dėl 29 086 Eur kompensacinių palūkanų priteisimo panaikinti; išdėstyti 100 000 Eur skolos mokėjimą dalimis, kas mėnesį ieškovei mokant po 5 000 Eur iki bus grąžinta visa paskola. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Paskolos grąžinimo terminas buvo siejamas su ieškovės pareikalavimu (Paskolos sutarties priedo 6 punktas), tačiau iki 2024 m. liepos 11 d. pareikalavimas nebuvo pateiktas. Todėl paskolos grąžinimo prievolė, susijusi su terminu, nebuvo pažeista, o ieškovės reikalavimas dėl kompensacinių palūkanų už šį laikotarpį yra nepagrįstas.
1.2. Atsakovė nuosekliai vykdė įsipareigojimus – grąžino paskolos dalį, mokėjo pelno palūkanas. Nuo paskolos suteikimo buvo sumokėto 64 208,32 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, tai viršija ieškovei priteistą 29 086 Eur kompensacinių palūkanų sumą, todėl nuostoliai buvo visiškai atlyginti, o papildomas jų priteisimas – neteisėtas.
1.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė kasacinio teismo išaiškinimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje (civilinės bylos Nr. e3K-7-75-823/2020) aiškiai konstatuota, kad kompensacinių palūkanų skaičiavimas negali viršyti pagrįsto lūkesčio intereso ir negali apimti laikotarpio po paskolos termino, kuris būtų suėjęs ir esant tinkamam prievolės įvykdymui.
1.4. Ieškovė piktnaudžiavo savo teisėmis – delsė imtis skolos išieškojimo veiksmų beveik penkerius metus. Ieškovė, nepaisydama to, kad paskolos grąžinimo terminas suėjo 2019 m. gruodžio 9 d., ilgą laiką nereikalavo visos paskolos grąžinimo ir netgi 2023 metais suteikė papildomą paskolą. Tai rodo, kad pati ieškovė nelaikė, jog sutartis buvo pažeista.
1.5. Ieškovė nesilaikė bendradarbiavimo pareigos ir CK 6.209, 6.218 straipsnių reikalavimų. Ieškovė nepriminė atsakovei apie pareigą grąžinti paskolą raštu, neįspėjo apie galimą sutarties nutraukimą, todėl negalima konstatuoti esminio Paskolos sutarties pažeidimo ar pagrindo atsakovų civilinei atsakomybei taikyti.
1.6. Teismas neįvertino įrodymų, kad ieškovė nelaikė prievolės pažeista. 2023 metų pabaigoje ieškovė pirko automobilį iš atsakovės ir pervedė lėšas, nepareiškusi pretenzijų dėl paskolos. 2023 m. birželio mėn. ieškovė suteikė naują paskolą atsakovei, kuri buvo grąžinta. Tai rodo pasitikėjimą atsakove ir patvirtina, kad nebuvo ginčo dėl ankstesnės paskolos.
1.7. Pelno palūkanų mokėjimas visiškai padengė kompensacinių palūkanų tikslą. Pagal civilinės atsakomybės principus ir kasacinio teismo praktiką, jei skolininkas jau atlygino nuostolius (šiuo atveju pelno palūkanomis), papildomas kompensacinių palūkanų priteisimas yra neproporcingas ir prieštarauja CK 6.249 straipsnio nuostatoms.
1.8. Apskųstas teismo sprendimas pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis). Tokiu sprendimu skatinamas kreditoriaus pasyvus elgesys ir sudaroma galimybė nepagrįstam praturtėjimui paskolos gavėjo sąskaita, o tai prieštarauja esminei civilinės teisės logikai ir sutartinių santykių pusiausvyrai.
1.9. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovų prašymą paskolos grąžinimą išdėstyti 20 mėnesiams, mokant po 5 000 Eur kas mėnesį. Teismo argumentas, kad toks prašymas nepagrįstas rašytiniais įrodymais, yra nepagrįstas. Apeliantai pateikė buhalterinę pažymą, kuria pagrindė finansines galimybes vykdyti įsipareigojimus tokiu būdu.
2. Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą ieškovė prašo jo netenkinti, priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
2.1. Atsakovai apeliaciniame skunde neprašo panaikinti pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo dalies, kuria buvo atmestas prašymas išdėstyti sprendimo vykdymą, tačiau apeliacinės instancijos teismui pateikė analogišką procesinį prašymą, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsniu. Tai reiškia, kad prašymas nėra apeliacinio skundo dalykas, o tik procesinio pobūdžio prašymas, nes apeliacinio skundo objektą sudaro tik reikalavimas panaikinti sprendimo dalį dėl 29 086 Eur kompensacinių palūkanų priteisimo. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. vasario 14 d. jau yra išdavęs vykdomuosius raštus dėl įsiteisėjusios sprendimo dalies (103 025,38 Eur skolos) kiekvienam atsakovui atskirai. Atsižvelgiant į tai, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo tenkinti atsakovų prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo.
2.2. Apeliantai pakartotinai prašo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, numatant skolos grąžinimą dalimis po 5 000 Eur kas mėnesį, kol bus padengta visa skola. Ieškovas prašymu nesutinka, nes pirmosios instancijos teismas pagrįstai prašymą atmetė, nurodydamas, kad nebuvo pateikta įrodymų, pagrindžiančių skolininkų galimybę įvykdyti sprendimą tokiu būdu. Pagal CPK 284 straipsnį sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas yra išimtis iš bendrosios vykdymo tvarkos ir taikoma tik išskirtiniais atvejais, įvertinus abiejų šalių interesus ir turtinę padėtį. Vien sunki skolininko padėtis nėra pakankamas pagrindas, todėl būtina pateikti duomenis, patvirtinančius galimą finansinės padėties pagerėjimą. Atsakovai nepateikė tokių įrodymų – pateikta buhalterinė pažyma neatskleidžia nei atsakovų finansinės būklės, nei pajėgumo mokėti skolą dalimis. Be to, UAB „Giroda“ nuo 2019 m. gruodžio 9 d. iki 2024 m. spalio mėn. yra grąžinusi tik 15 000 Eur iš 115 000 Eur paskolos, ir net po ieškovės pretenzijos bei teismo sprendimo neparodė noro, nedėjo pastangų grąžinti skolą. Skola nuolat didėja, nes nemokamos ir einamosios palūkanos bei išrašytos sąskaitos.
2.3. Nepaisant to, kad atsakovai apeliaciniu skundu neskundžia teismo sprendimo dalies dėl 103 025,38 Eur skolos priteisimo, ieškovė pasisako dėl atsakovų tikrovės neatitinkančių teiginių apie paskolos grąžinimo terminą ir tariamą paskolos grąžinimą dalimis pagal ieškovo pareikalavimą. Atsakovų teiginiai, kad iki 2024 m. liepos 11 d. ieškovė prašė grąžinti paskolą dalimis ir kad atsakovas šiuos reikalavimus vykdė, neatitinka tikrovės. Ieškovė jau 2020 m. sausio 27 d. kreipėsi į atsakovę, aiškiai nurodydama, kad paskolos grąžinimo terminas suėjo 2019 m. gruodžio 9 d., tai patvirtina ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai bei buhalterinės apskaitos duomenys. Be to, atsakovė per beveik penkerių metų laikotarpį grąžino tik 15 000 Eur, nors ieškovė nuolat teikė reikalavimus grąžinti visą skolą. Atsakovų teiginiai apie tariamą susitarimą grąžinti paskolą dalimis yra nepagrįsta gynybos versija, kurią pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė, o apeliantai, pakartodami tuos pačius argumentus, nenurodo argumentų, kurie būtų pagrindas abejoti teismo sprendimo teisėtumu.
2.4. Apeliacinio skundo argumentai dėl 29 086 Eur kompensacinių palūkanų priteisimo yra nepagrįsti. Atsakovų teiginiai, esą palūkanų negalima reikalauti dėl to, kad buvo mokamos pelno palūkanos, prieštarauja kasacinio teismo išaiškinimams. Galiojant paskolos sutarčiai, kreditorius turi teisę reikalauti ir paskolos grąžinimo, ir pelno, ir kompensacinių palūkanų už pavėluotą paskolos grąžinimą. Sutarties nenutraukimas nereiškia, kad ji nebuvo pažeista. Ieškovas turi teisę, bet ne pareigą nutraukti sutartį. Kompensacinės palūkanos yra minimalių nuostolių forma pagal CK 6.261 straipsnį, todėl jų nereikia įrodinėti. Atsakovų pozicija, kad žalos nėra, atmestina kaip nepagrįsta, o jų elgesys – nesąžiningas, nes paskolos atsakovai negrąžina daugiau nei penkerius metus. Mokėjimo (pelno) palūkanų mokėjimas nepanaikina prievolės mokėti ir kompensacines palūkanas, kurios yra būtinos kreditoriaus interesams apginti, o kartu tai skatinimo priemonė nevėluoti grąžinti skolą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
2. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2017 m. balandžio 28 d. sudarė paskolos sutartį Nr. PER 2017-04-28. 2019 m. sausio 7 d. Paskolos sutartis buvo papildyta sutarties priedu. 2019 m. sausio 7 d. šalys pakeitė Paskolos sutarties 9 punktą, numatydamos, kad asmuo, pasirašantis Paskolos sutartį paskolos gavėjo vardu, nuo pasirašymo momento prisiima laidavimo įsipareigojimus kreditoriui kaip pats skolininkas (paskolos gavėjas) – užtikrina visišką sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Paskolos gavėjo vardu Paskolos sutartį pasirašė atsakovės UAB „Giroda“ direktorius A. Č..
3. Paskolos sutarties pagrindu ieškovė suteikė atsakovei 115 000 Eur paskolą. 2019 m. sausio 7 d. šalys taip pat pakeitė Paskolos sutarties 6 punktą ir susitarė, kad už paskolą bus skaičiuojamos 12 proc. metinės palūkanos. Paskolos gavėjas įsipareigojo grąžinti visą paskolos sumą vienu kartu arba dalimis ne vėliau kaip iki 2019 m. gruodžio 9 d. arba – kreditoriui pareikalavus – per 30 kalendorinių dienų nuo rašytinio pareikalavimo pateikimo dienos.
4. Atsakovė pagal Paskolos sutartį grąžino 15 000 Eur, todėl negrąžinta paskolos dalis – 100 000 Eur.
5. Vadovaujantis Paskolos sutarties 6 punktu, atsakovė taip pat įsipareigojo mokėti metines mokėjimo (pelno) palūkanas. Vis dėlto atsakovė nesumokėjo ieškovės išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytų palūkanų: 2024 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. ESP00005088 – 1 019,90 Eur; 2024 m. birželio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. ESP00005136 – 986,30 Eur; 2024 m. liepos 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. ESP00005164 – 1 019,18 Eur.
6. Palūkanų apmokėjimo terminai yra suėję (Paskolos sutarties 7 punktas), todėl susidarė 3 025,38 Eur palūkanų skola. Bendra atsakovės skola ieškovei – 103 025,38 Eur.
7. 2024 m. liepos 11 d. ieškovė išsiuntė atsakovei pretenziją, reikalaudama iki 2024 m. liepos 18 d. grąžinti paskolą, sumokėti visas nesumokėtas mokėjimo (pelno) palūkanas, taip pat sumokėti ieškovui kompensacines palūkanas už laiku negrąžintą paskolą.
8. Atsakovė į pretenziją nereagavo, todėl ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Giroda“ ir A. Č. 103 025,38 Eur skolą; 38 781,37 Eur kompensacines palūkanas; 8 proc. metines palūkanas ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
9. Kauno apygardos teismas 2024 m. gruodžio 17 d. galutiniu sprendimu nusprendė priteisti: ieškovei solidariai iš atsakovų 103 025,38 Eur skolą ir 29 086 Eur kompensacines palūkanas, iš viso – 132 111,38 Eur; iš atsakovės UAB „Giroda“ ieškovei 6 proc. metines procesines palūkanas, skaičiuojamas už visą priteistą sumą (132 111,38 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. rugpjūčio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš A. Č. ieškovei UAB ,,Perfekcija“ 5 proc. metines procesines palūkanas, skaičiuojamas už visą priteistą sumą (132 111,38 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. rugpjūčio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; ieškovei iš atsakovų po 2 313,55 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas atmetė atsakovų prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą.
10. Atsakovai pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 17 d. sprendimo dalį dėl 29 086 Eur kompensacinių palūkanų priteisimo panaikinti; išdėstyti 100 000 Eur skolos mokėjimą dalimis, kas mėnesį ieškovei mokant po 5 000 Eur iki bus grąžinta visa paskola.
Dėl kompensuojamųjų palūkanų
11. Atsakovai, nesutikdami su kompensacinių palūkanų, apskaičiuotų nuo 2019 m. gruodžio 10 d. iki ieškinio pateikimo dienos, priteisimu, teigia, kad už šį laikotarpį kompensacinės palūkanos negali būti skaičiuojamos, nes atsakovė vykdydama Paskolos sutartį mokėjo pelno (mokėjimo) palūkanas. Su šiuo atsakovų argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
12. Kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad tuo atveju, kai šalis sieja galiojanti paskolos sutartis ir kreditorius reikalauja sutarties įvykdymo natūra, piniginės prievolės vykdymo pažeidimo atveju mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti mokamos kartu su kompensacinėmis palūkanomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 49 punktas).
13. Nagrinėjamu atveju Paskolos sutartis nėra nutraukta. Todėl, esant galiojančiai sutarčiai, ieškovė turi teisę pagrįstai reikalauti tiek sutarties įvykdymo natūra (t. y. grąžinti paskolos sumą ir sumokėti mokėjimo palūkanas), tiek kompensacinių palūkanų už prievolės termino pažeidimą – paskolos negrąžinimą iki 2019 m. gruodžio 9 d.
14. Atsakovų interpretacija, esą dėl to, kad ieškovė nenutraukė Paskolos sutarties, ji laikė, jog Paskolos sutartis nebuvo pažeista, yra nepagrįsta. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Paskolos sutarties nutraukimas jos pažeidimo atveju yra kreditoriaus teisė, bet ne pareiga.
15. Atsakovų argumentai, kad paskolos grąžinimo prievolė nebuvo pažeista, nes kreditorė iki 2024 m. liepos 11 d. nereikalavo jos grąžinimo, taip pat atmetami. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pagal Paskolos sutarties priedo 6 punktą paskolos grąžinimo terminas buvo alternatyvus – iki 2019 m. gruodžio 9 d. arba per 30 dienų nuo kreditoriaus pareikalavimo. Kadangi data 2019 m. gruodžio 9 d. suėjo anksčiau, paskolos prievolė tapo vykdytina būtent nuo šios datos, nepriklausomai nuo tolimesnių kreditoriaus raginimų. Toks aiškinimas atitinka CK 6.870 straipsnio ir 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatas – suėjus nustatytam terminui paskolos suma turi būti grąžinta.
16. Atsakovų teiginiai, kad ieškovė nepatyrė nuostolių, taip pat atmetami kaip nepagrįsti.
17. CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti įstatymo ar sutarties nustatyto dydžio palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Kreditorius, įrodęs didesnius nuostolius, gali reikalauti ir jų atlyginimo.
18. Taigi, įstatyme nustatyto dydžio kompensacinių palūkanų priteisimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą yra teisėtas ir nepriklauso nuo faktinių nuostolių įrodinėjimo. Ieškovė byloje papildomų (faktinių) nuostolių atlyginimo ir nereikalavo.
19. Tai, kad atsakovė iki tam tikro momento mokėjo pelno (mokėjimo) palūkanas (nors, ieškovės teigimu, jos nemokamos nuo 2024 m. gegužės mėn.), savaime nereiškia, jog ji neprivalo mokėti ir kompensacinių palūkanų. Priešingas aiškinimas reikštų, kad paskolos gavėjas galėtų savo nuožiūra ir be jokių pasekmių naudotis paskolos davėjo lėšomis neribotą laiką.
20. Apeliantė taip pat teigia, kad ieškovė pažeidė CK 6.209 ir 6.218 straipsnius – neva nepriminė apie prievolės pažeidimą ir nesuteikė galimybės jį ištaisyti. Šie argumentai yra nepagrįsti. CK 6.209 straipsnis taikomas tik tais atvejais, kai siekiama nutraukti sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo. Šiuo atveju ieškovė nesiekė nutraukti sutartį. Ji reikalavo sutartį įvykdyti natūra ir priteisti įstatyme nustatytas kompensacines palūkanas, todėl CK 6.209 straipsnio taikymas yra nepagrįstas.
21. Be to, ieškovė elgėsi sąžiningai – siuntė atsakovei keletą raginimų grąžinti skolą dalimis, suteikė galimybę prievolę įvykdyti geranoriškai. Taigi, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė nesilaikė bendradarbiavimo ar įspėjimo pareigų. Priešingai – ieškovė veikė racionaliai ir protingai, o atsakovės pasyvumas lėmė būtinybę kreiptis į teismą ginti pažeistas teises.
22. Šiuo atveju, esant galiojančiai paskolos sutarčiai, kompensacinės palūkanos, kurios mokamos ne kaip atlygis už lėšų naudojimą, o kaip civilinės atsakomybės priemonė, atlieka ir prevencinę funkciją – paskatina skolininką kuo greičiau pašalinti pažeidimą. Priešingu atveju, atsakovė galėtų neribotai vilkinti prievolės įvykdymą, mokėdama simbolines pelno palūkanas, o ieškovės teisė susigrąžinti paskolą liktų neįgyvendinta neapibrėžtą laiką.
23. Atsakovės teiginys, kad 64 208,32 Eur pelno palūkanų, kurios susidarė sutarties vykdymo metu, padengia 29 086 Eur kompensacinių palūkanų sumą, taip pat atmetamas. Pelno ir kompensacinės palūkanos atlieka skirtingas funkcijas: pirmosios yra sutartinis atlygis, antrosios – civilinės atsakomybės priemonė (CK 6.261 straipsnis). Kaip išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, šios palūkanos gali būti taikomos kartu. Todėl atsakovės bandymas lyginti šių sumų prasmę prieštarauja tiek teisės normoms, tiek kasacinio teismo suformuotai praktikai.
24. Dėl visų nurodytų priežasčių, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės kompensuojamąsias palūkanas, vadovaudamasis įstatyminėmis nuostatomis bei suformuota teismų praktika. Todėl keisti ar naikinti apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo
25. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovai apeliaciniame skunde nereiškia reikalavimo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas prašymas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo. Nepaisydami to, atsakovai apeliacinės instancijos teismui pateikė analogišką procesinį prašymą, remdamiesi CPK 284 straipsnio nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad procesinis prašymas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo nėra apeliacinio nagrinėjimo dalykas, o teikiamas kaip savarankiškas procesinis prašymas apeliacinės instancijos teismui.
26. Pažymima, kad apeliacinio skundo objektą sudaro tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 29 086 Eur kompensacinių palūkanų priteisimo, o kita apskųsto teismo sprendimo dalis (dėl 103 025,38 Eur skolos priteisimo) jau yra įsiteisėjusi ir vykdytina – kaip matyti iš bylos duomenų, 2025 m. vasario 14 d. pirmosios instancijos teismas išdavė vykdomuosius raštus dėl šios sprendimo dalies vykdymo kiekvieno atsakovo atžvilgiu.
27. Atsižvelgiant į tai, kad minėta apskųsto teismo sprendimo dalis yra įsiteisėjusi ir vykdytina, o atsakovų prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo iš esmės susijęs su neapskųsta (ir jau vykdytina) sprendimo dalimi, teismas neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo tokį prašymą tenkinti.
Dėl procesinės bylos baigties
28. Nurodytų argumentų pagrindu, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialiosios teisės normas, vadovavosi kasacinio teismo praktika ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų
29. Apeliacinio skundo netenkinus, apeliantų bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).
30. Ieškovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 726 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios susidarė rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, teisinės pagalbos išlaidos yra laikomos pagrįstomis, be to, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 papunktyje nustatyto maksimalaus dydžio, todėl priteisiamos ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po 363 Eur.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a:
Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 17 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Perfekcija“, juridinio asmens kodas 125445354, iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Giroda“, juridinio asmens kodas 301792640, ir A. Č., fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Vilija Mikuckienė
Aldona Tilindienė
Tomas Venckus