Civilinė byla Nr. e2-14032-1070/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07961-2020-7 

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1

 (S)

 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 2 d.

Kaunas

Kauno

sekretoriaujant E. V.,

dalyvaujant ieškovei L. V.,

atsakovui P. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovui P. G. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       I. L. V. padavė teismui ieškinį, kuriuo prašo: 1) nustatyti jos ir atsakovo P. G. nepilnamečių vaikų G. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir U. G., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove; 2) nustatyti ieškinyje nurodytą atsakovo P. G. ir nepilnamečių vaikų G. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir U. G., gim. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką: 1. kiekvienos savaitės trečiadienį dukros bendrauja su tėvu nuo 17.00 val. iki 20.00 val., tėvas parveža dukras į jų gyvenamąją vietą: kas antrą savaitgalį dukros bendrauja su tėvu nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 15.00 val., (termino pradžią skaičiuoti nuo savaitgalio, einančio po teismo sprendimo priėmimo dienos), tėvas parveža dukras į jų gyvenamąją vietą; 2. kiekvieną Motinos dieną ir motinos gimtadienio dieną, nepriklausomai nuo nustatytos tėvui bendravimo tvarkos darbo dienomis ir savaitgaliais, su dukromis bendrauja motina; 3. kiekvieną Tėvo dieną ir tėvo gimtadienį, dukrų gimimo dienomis nelyginiais metais; per oficialias šventines nedarbo dienas lyginiais metais nuo prieššventinės dienos 20 val. iki šventinės dienos 20 val. kai minėtų švenčių (tėvo diena, tėvo ar vaikų gimtadieniai) diena yra darbo diena, tėvas bendrauja su dukromis nuo šios šventinės dienos 17 val. ir parveža dukras į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 20 val.; 4. tos dienos, kuriomis nustatyta tėvo bendravimo su dukromis tvarka, bet tėvas negali dukrų pasiimti, nėra kompensuojamos numatytų dukrų bendravimo su kartu gyvenančia motina dienų sąskaita; 5. dukros su tėvu būna 14 paeiliui einančių dienų tėvo kasmetinių atostogų metu. Tėvas apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su dukromis, jų motiną įspėja prieš 1 mėnesį. Tėvas savo atostogų su dukromis periodui dukras pasiima pirmą atostogų dieną 09:00 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną 18:00 val. Jei tėvo ir motinos atostogos sutampa, sutampanti atostogų dienų dalis vienodai padalijama abiem tėvams; pirmąją padalytų atostogų pusę su dukromis būna tas iš tėvų, kurio atostogos prasideda anksčiau; 6. Tėvas informuoja motiną apie numatomų su vaikais atostogų vietą ir pobūdį; motina pateikia tėvui turimus dukrų drabužius, kitus dukrų asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus atostogoms. Dukrų išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų galimas esant motinos sutikimui; 7. Dukros su motina būna 14 paeiliui einančių dienų motinos kasmetinių atostogų metu. Motina apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su vaikais, vaikų tėvą įspėja prieš 1 mėnesį; 8. Tėvas pasirūpina dukrų pasiėmimu ir atvežimu, būtinomis higienos, nakvynės priemonėmis. Dukrų pasiėmimo vieta ir jų atvežimo vieta yra vaikų gyvenamoji vieta; 9. Tėvas privalo informuoti motiną apie numatomos su dukromis veiklos pobūdį, kad motina galėtų jas tinkamai parengti; 10. Motina pateikia reikiamus dukrų drabužius, kitus dukrų asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus buvimui ar išvykai su tėvu; 11. Jeigu tėvas ar motina šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti ar grąžinti dukras, jis turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau informuoti kitą iš tėvų; 12. Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus; 13. Dukroms susirgus, tėvas turi informuoti motiną apie tai ir sudaryti galimybes motinai pasiimti dukras ar nedelsiant pats jas pristatyti į gydymo įstaigą ar motinai; 3) priteisti iš atsakovo P. G. išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir U. G., gim. (duomenys neskelbtini) po 225 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio į teismą padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę; 4) priteisti iš atsakovo 2700 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. gegužės 1 d. (e. b. l. 1-8).

2.       Ieškinyje nurodyta, kad šalys gyvendamos nesusituokusios susilaukė dviejų vaikų: (duomenys neskelbtini)  G. G., (duomenys neskelbtini) – U. G.. Šalys negyvena kartu nuo 2019 m. lapkričio mėn., atsakovas visiškai neprisideda prie dukrų išlaikymo, nesidomi jų ugdymu bei auklėjimu. Tarp ieškovės ir dukrų susiklostė stiprus emocinis ryšys, nei viena iš jų neišreiškė noro apsigyventi kartu su tėvu. Pats atsakovas nereiškia pretenzijų dėl dukrų gyvenamosios vietos nustatymo su juo. Todėl vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, kuri turi visas sąlygas tinkamai pasirūpinti vaikais. Ieškovės nuomone, jai nepavyks gražiuoju susitarti su atsakovu dėl jo bendravimo su dukromis, todėl ji prašo nustatyti ieškinį nurodytą vaikų ir atsakovo bendravimo tvarką. Iširus šalių santykiams ir pradėjus gyventi atskirai atsakovas neteikia išlaikymo dukroms, neprisideda prie jų kasdienių poreikių tenkinimo. Ieškovė viena rūpinasi vaikų išlaikymu ir auklėjimu. Šiuo metu šalių nepilnamečių vaikų išlaikymui būtina kiekvienam ne mažiau kaip 450 Eur į mėnesį maitinimui, higienos priemonėms, rūbams, avalynei, vitaminams. Abi dukros yra moksleivės, joms nėra skirtas nemokamas maitinimas, todėl ieškovė turi išlaidų vaikų maitinimui mokykloje. Abi dukros privalo dėvėti uniformas, ieškovė turi išlaidų dėl vaikų važiavimo į mokyklą ir iš jos visuomeniniu transportu. Vaikai aktyviai dalyvauja popamokinėje veikloje bei lanko kitus užsiėmimus (sporto klubą, šokius). Vaikai neturi specialių poreikių, yra sveiki. Ieškovė neturi nekilnojamojo turto, gyvena su dukromis jos tėvui nuosavybės teise priklausančiame bute, bet komunalinius mokesčius apmoka pati. Ieškovės mėnesio pajamos yra apie 700 Eur į mėn. ir 120 Eur gaunama išmoka už vaikus. Ieškovė turi kreditorinių įsipareigojimų, kadangi jai ir atsakovui buvo išduota 6930,39 Eur vartojimo paskola, iš kurios 2500 Eur buvo skirta atsakovui, tačiau šiuo metu ji viena dengia šią paskolą, kas mėnesį mokėdama po 255 Eur, skolos grąžinimo terminas – 2022 m. sausio 19 d.

3.       Atsakovas P. G. atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, ieškinys, jo priedai bei teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalis) (e. b. l. 14).

4.       Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pateikė teismui išvadą (e. b. l. 26-28), kurioje nurodo, kad šalių vaikai gyvena su motina (ieškove). Atsakovas nereiškia reikalavimo dėl dukrų gyvenamosios vietos nustatymo su juo, mergaitės pageidauja gyventi su motina, todėl jų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiktų vaikų interesus. Įvertinus ieškinyje nurodytą šalių vaikų bendravimo su tėvu tvarką, darytina išvada, kad ieškovės siūloma vaikų bendravimo su tėvu tvarka atitinką vaikų interesus. Ieškovės prašoma dukrų išlaikymui suma (225 Eur kiekvienam vaikui) leis patenkinti mergaičių poreikius. Šalių dukros yra paauglės, (duomenys neskelbtini) lanko treniruotes sporto klube, (duomenys neskelbtini) – sportinių šokių būrelį. Ieškovės prašoma priteisti vaikų išlaikymo suma atitinka nepilnamečių vaikų interesus.

5.       Teismo

6.       Teismo

7.       Išvadą teikiančios institucijos atstovė neatvyko į teismo posėdį, kurioje byla buvo išnagrinėta iš esmės. Byloje buvo gautas išvadą teikiančios institucijos prašymas bylą nagrinėti jos atstovei nedalyvaujant. Byla baigta nagrinėti iš esmės, nedalyvaujant išvadą teikiančios institucijos atstovei.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Bylos dalis dėl ieškinio reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nutraukiama.

Kita ieškinio dalis tenkinama.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

8.       Byloje nustatyta, kad ieškovė L. V. ir atsakovas P. G. yra nepilnamečių G. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir U. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (ieškinio priedas). Ieškovės paaiškinimais, ji gyveno su atsakovu nesusituokusi iki 2019 m. lapkričio mėn.; šalims nustojus gyventi kartu atsakovas neteikia išlaikymo nepilnametėms dukroms, ieškovė viena išlaiko vaikus.

9.       Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovė neturi registruotino nekilnojamojo turto. Ieškovės vardu VĮ „Regitra“ įregistruota nuosavybės teisė į automobilį BMW X5 3.0D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Į bylą pateiktos 2020 m. balandžio 28 d. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei teismo išreikalautais iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenimis ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos mėnesio pajamas sudaro 700-900 Eur suma. Ieškovė pateikė į bylą 2019 m. sausio 15 d. Vartojimo kredito sutarties kopiją, kurios duomenimis ji turi mokėti kas mėnesį 255 Eur vartojimo kredito įmoką iki 2022 m. sausio 19 d.

10.       Atsakovas nepateikė į bylą jo turtinę padėtį patvirtinančių dokumentų. Teismo išreikalautais įrodymais ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2, 3 dalys, 376 straipsnio 1 dalis) nustatyta, kad VĮ „Regitra“, Nekilnojamojo turto registre nėra atsakovo vardu įregistruotų kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų. Iš VSDFV išrašo matyti, jog atsakovas yra dirbantis bei gauna pastovias pajamas, kurios kas mėnesį svyruoja nuo 100 Eur iki 780 Eur (neatskaičius mokesčių). Be to, VSDFV duomenimis atsakovas nuo 2017 m. sausio 23 d. yra asmuo, kuris verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą. 

11.       Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tarp šalių nėra ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo ir atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos. Ieškovė atsisakė dalies ieškinio dėl 2700 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Atsakovas teismo posėdžio metu sutiko su kita ieškinio dalimi. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas sutiko su ieškiniu, teismas sprendime surašo sutrumpintus motyvus ((duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalis).

Dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

12.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina.

13.       Teismų praktikoje nurodyta, kad jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos A. T. 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007; 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018, 23 punktas).

14.       Byloje nustatyta, kad šalių nepilnamečiai vaikai G. G., gim. (duomenys neskelbtini)., ir U. G., gim. (duomenys neskelbtini) gyvena su ieškove. Atsakovas teismo posėdžio metu neprieštaravo nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymui kartu su ieškove.

15.       Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos, taip pat nėra duomenų apie tai, kad ieškovė netinkamai atlieka savo kaip motinos pareigas. Išvadą teikianti institucija išvadoje patvirtino, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka šalių vaikų interesus. Teismas, atsižvelgdamas į šalių vaikų prioritetinį interesą augti šeimoje, sprendžia, kad nors tarp šalių nėra ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, siekdamas užtikrinti šeiminių santykių stabilumą, išsprendžia vaikų gyvenamosios vietos klausimą šiuo sprendimu. Byloje nustatyta, kad šalių dukrų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiks jų interesus. Todėl ieškinio reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo tenkinamas nustatant nepilnamečių G. G. ir U. G. gyvenamąją vietą kartu su ieškove (CK 3.174 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams

16.       CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal šio straipsnio 3 dalį materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

17.       Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos A. T. 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018, 20 punktas).

18.       Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymo neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą (Lietuvos A. T. 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

19.       Tokios išlaidos kaip būsto komunalinių mokesčių dalis, išlaidos maistui, aprangai, higienos priemonėms, ugdymo priemonėms, lėšos, susijusios su papildomu ugdymu, lėšos, skirtos laisvalaikio praleidimui, yra akivaizdžios, jos yra būtinos ir neišvengiamos. Tai, kad minimalios mėnesinės algos kriterijus, sprendžiant dėl vaiko būtinųjų poreikių patenkinimo, yra orientacinis, reiškia, kad būtent tokių būtinųjų išlaidų suma paprastai atitinka minimalios mėnesinės algos sumą. Minimaliai mėnesinei algai didėjant paprastai kartu auga ir kainos valstybėje, todėl didėja ir vaikų poreikiams patenkinti reikalingos išlaidos (Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1728-896/2019, 36 punktas).

20.       Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos A. T. 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018, 21, 22 punktai).

21.       Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo dukrų išlaikymui kiekvienai po 225 Eur į mėnesį. Atsakovas teismo posėdžio metu sutiko su šiuo ieškinio reikalavimu. Teismas, įvertinęs tai, kad 2020 m. MMA dydis yra 607 Eur (neatskaičius mokesčių) / 430 Eur (atskaičius mokesčius), šalių dukros yra moksleivės, kurios turi teisę į tai, jog būtų patenkinti ne tik jų būtiniausiai poreikiai, bet ir užtikrinta jų teisė į laisvalaikį, saviraiškos pomėgius, gabumų lavinimą, mano, kad ieškovė įrodė, jog kiekvienos dukros išlaikymui reikia apie 450 Eur į mėn. ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis, sprendimo 17-19 punktai).

22.       Byloje pateikti įrodymai apie ieškovės turtinę padėtį (sprendimo 9 punktas) patvirtina, kad ji neturi finansinių galimybių viena užtikrinti visus būtinus dukrų poreikius. Atsakovas sutiko su ieškinio reikalavimais priteisti iš jo dukrų išlaikymui po 225 Eur. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas yra sveikas, gaunantis nuolatines pajamas, asmuo besiverčiantis individualia veikla, sutikęs su ieškinio reikalavimais dėl išlaikymo priteisimo dukroms, tenkina ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo dukrų išlaikymui po 225 Eur kiekvienai. Išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės (CK 3.194 straipsnio 3 dalis, 3.200 straipsnis). Teismas skiria ieškovę nepilnamečiams vaikams priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

23.       Teismas išaiškina šalims, kad iš esmės pasikeitus jų turtinei padėčiai, jie gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl šioje byloje priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

24.       Ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimo dėl 2700 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Ieškovės atsisakymas nuo ieškinio dalies neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Ieškovė nurodė, kad ieškinio atsisakymo pasekmės jai yra žinomos ((duomenys neskelbtini) straipsnis), todėl ieškovės atsisakymas nuo ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo 2700 Eur išlaikymo įsiskolinimą priimtinas, o civilinė byla šioje dalyje nutrauktina ((duomenys neskelbtini) straipsnio 4 punktas).

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo

25.       Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

26.       Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos A. T. 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018, 45 punktas).

27.       Ieškovė prašo nustatyti ieškinyje nurodytą atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką. Išvadą teikianti institucija išvadoje patvirtino, kad ieškovės siūloma vaikų bendravimo su tėvu tvarka atitinka vaikų interesus. Atsakovas parengiamojo ir teismo posėdžių metu sutiko su ieškovės prašoma nustatyti jo ir dukrų bendravimo tvarka.

28.       Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, įvertinus pirmiau nurodytą teismų praktiką, spręstina, kad ieškovės siūloma nustatyti nepilnamečių vaikų bendravimo su atsakovu tvarka yra optimali, pakankamai detali ir aiški. Nenustatyta, kad siūloma bendravimo tvarka pažeistų nepilnamečių vaikų teises ar teisėtus interesus. Todėl ieškinys šioje dalyje tenkinamas bei nustatytina ieškovės siūloma nepilnamečių vaikų ir atsakovo bendravimo tvarka.

29.       Teismas išaiškina šalims, kad pasikeitus aplinkybėms, CK 3.175 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

30.       Patenkinus ieškinį, byloje paskirstomos šalių ir valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos ((duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalies 3 punktas).

31.       Ieškovė šioje byloje turėjo tokias bylinėjimosi išlaidas: 75 Eur žyminio mokesčio (2020 m. gegužės 5 d. apmokėjimas), 350 Eur už advokatės teisines paslaugas (ieškinio parengimas) (2020 m. gegužės 6 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 28, 2020 m. gegužės 6 d. pinigų priėmimo kvitas LAT Nr. 1072371). Iš viso ieškovė turėjo 425 Eur bylinėjimosi išlaidų.

32.       Teismas, įvertinęs advokatės veiksmus, atliktus šioje byloje, vadovaudamasis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, 7, 8.2 punktais, sprendžia, kad ieškovės turėtos išlaidos dėl advokato teisinės pagalbos buvo būtinos ir protingos. Ieškovei atsisakius vieno iš keturių ieškinio reikalavimų, yra pagrindas mažinti iš atsakovo priteistinų bylinėjimosi (advokatės teisinės pagalbos) išlaidų atlyginimą 25 proc. Todėl teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsnio 1, 2 dalimis, priteisia iš atsakovo ieškovės naudai 75 Eur žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimą nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, bei 262,50 Eur advokatės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo (350 Eur – (350 Eur×0,25)), iš viso – 337,50 Eur (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).

33.       Ieškovė vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu buvo atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečių dukrų naudai pareiškimą. Patenkinus ieškinio dalį dėl periodinio išlaikymo priteisimo iš atsakovo nepilnamečių dukrų naudai, iš jo valstybei priteisiama 121 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

34.       Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimas iš atsakovo valstybei nepriteisiamas, nes jis neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

       Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 4 punktu, 259, 268-270 straipsniais, 279 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

priimti ieškovės L. V. atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo dėl 2700 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo P. G..

Nutraukti civilinės bylos Nr. e2-14032-1070/2020 dalį pagal ieškinio reikalavimą dėl 2700 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo P. G..

Patenkinti kitą ieškinio dalį.

Nustatyti nepilnamečių vaikų G. G., gim. (duomenys neskelbtini)., ir U. G., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti G. G., gim. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 225 (du šimtus dvidešimt penkis) Eur nuo 2020 m. gegužės 18 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

P. U. G.

Paskirti ieškovę L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams G. G., gim. (duomenys neskelbtini)., ir U. G., gim. (duomenys neskelbtini)., priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti atsakovo P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečių vaikų G. G., gim. (duomenys neskelbtini)., ir U. G., gim. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:

-       kiekvienos savaitės trečiadienį dukros bendrauja su tėvu nuo 17.00 val. iki 20.00 val., tėvas parveža dukras į jų gyvenamąją vietą;

-       kas antrą savaitgalį dukros bendrauja su tėvu nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 15.00 val. (termino pradžią skaičiuoti nuo savaitgalio, einančio po teismo sprendimo priėmimo dienos), tėvas parveža dukras į jų gyvenamąją vietą;

-       kiekvieną Motinos dieną ir motinos gimtadienio dieną, nepriklausomai nuo nustatytos tėvui bendravimo tvarkos darbo dienomis ir savaitgaliais, su dukromis bendrauja motina;

-       kiekvieną Tėvo dieną ir tėvo gimtadienį, dukrų gimimo dienomis nelyginiais metais; per oficialias šventines nedarbo dienas lyginiais metais nuo prieššventinės dienos 20 val. iki šventinės dienos 20 val. kai minėtų švenčių (tėvo diena, tėvo ar vaikų gimtadieniai) diena yra darbo diena, tėvas bendrauja su dukromis nuo šios šventinės dienos 17 val. ir parveža dukras į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 20 val.;

-       tos dienos, kuriomis nustatyta tėvo bendravimo su dukromis tvarka, bet tėvas negali dukrų pasiimti, nėra kompensuojamos numatytų dukrų bendravimo su kartu gyvenančia motina dienų sąskaita;

-       dukros su tėvu būna 14 paeiliui einančių dienų tėvo kasmetinių atostogų metu. Tėvas apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su dukromis, jų motiną įspėja prieš 1 mėnesį. Tėvas savo atostogų su dukromis periodui dukras pasiima pirmą atostogų dieną 09:00 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną 18:00 val. Jei tėvo ir motinos atostogos sutampa, sutampanti atostogų dienų dalis vienodai padalijama abiem tėvams; pirmąją padalytų atostogų pusę su dukromis būna tas iš tėvų, kurio atostogos prasideda anksčiau;

-       tėvas informuoja motiną apie numatomų su vaikais atostogų vietą ir pobūdį; motina pateikia tėvui turimus dukrų drabužius, kitus dukrų asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus atostogoms. Dukrų išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų galimas esant motinos sutikimui;

-       dukros su motina būna 14 paeiliui einančių dienų motinos kasmetinių atostogų metu. Motina apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su vaikais, vaikų tėvą įspėja prieš 1 mėnesį;

-       Tėvas pasirūpina dukrų pasiėmimu ir atvežimu, būtinomis higienos, nakvynės priemonėmis. Dukrų pasiėmimo vieta ir jų atvežimo vieta yra vaikų gyvenamoji vieta;

-       tėvas privalo informuoti motiną apie numatomos su dukromis veiklos pobūdį, kad motina galėtų jas tinkamai parengti;

-       motina pateikia reikiamus dukrų drabužius, kitus dukrų asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus buvimui ar išvykai su tėvu;

-       jeigu tėvas ar motina šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti ar grąžinti dukras, jis turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau informuoti kitą iš tėvų;

-       visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus;

-       dukroms susirgus, tėvas turi informuoti motiną apie tai ir sudaryti galimybes motinai pasiimti dukras ar nedelsiant pats jas pristatyti į gydymo įstaigą ar motinai.

Priteisti iš atsakovo P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 337,50 Eur (trijų šimtų trisdešimt septynių Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 121 (vieno šimtos dvidešimt vieno) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kuris turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660). Mokėjimą patvirtinantis dokumentas turi būti pateiktas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                   Svetlana Panina