Administracinė byla Nr. ATP-158-387/2014
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-12089-2013-7
Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.7.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. sausio 30 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. T. (A. T.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-09 nutarties, kuria atmestas A. T. skundas dėl Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veikslo skyriaus vyresniojo specialisto (toliau - pareigūno) 2013-10-01 nutarimo Nr. 10N-2997574-13 panaikinimo,
n u s t a t ė :
2013-09-26 A. T. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2013 m. rugsėjo 26 d., apie 15 val. 45 min., A. T., Vilniuje, Antakalnio g., vairuodamas automobilį „BMW 320“, valstybinis registracijos numeris BAK 005, iš chuliganiškų paskatų, persirikiuodamas staigiai stabdė, privertė kitą eismo dalyvį keisti važiavimo kryptį, bei vengiant susidūrimo staigiai stabdyti, kėlė pavojų eismo ir žmonių saugumui, be to, vairavo automobilį, kuriam nėra atlikta valstybinė techninė apžiūra, automobilis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, o vairuotojo pažymėjimo galiojimas buvo pasibaigęs, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 106, 140.4, 238 punktų reikalavimus ir padarydamas pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 str. 1 d., 123 str. 5 d. ir 1242 str. 2 d..
2013-10-01 pareigūno nutarimu Nr. 10N-2997574-13 A. T. už pažeidimų, numatytų ATPK 123 str. 1 d., 123 str. 5 d. ir 1242 str. 2 d., padarymą buvo paskirta 1800 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 20 mėnesių.
2013-12-09 Vilniaus miesto apylinkės teismas atmetė A. T. skundą dėl 2013-10-01 nutarimo, nurodydamas, kad jis yra pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 123 str. 1 d., 123 str. 5 d. ir 1242 str. 2 d., paskiriant 1800 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 20 mėnesių.
Apeliaciniu skundu A. T. prašo pakeisti 2013-12-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, netaikyti jam pažeidimo numatyto ATPK 1242 str. 2 d.. Teismui netenkinus jo skundo, A. T. prašo išdėstyti jam paskirtos baudos mokėjimą 20 mėnesių laikotarpiui. Nurodo, kad nepagrįstai buvo nubaustas pagal ATPK 1242 str. 2 d., kadangi nepadarė šiame straipsnyje numatyto pažeidimo. Pasak A. T., jis, vadovaudamasis Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 134 p., buvo priverstas aplenkti prieš jį sankryžoje užgesusį, o vėliau labai lėtai pradėjusį važiuoti automobilį. Be to, prieš jį važiavusio automobilio vairuotojas A. B. buvo priverstas stabdyti tik dėl savo kaltės, kadangi pradėjęs važiuoti, važiavo labai lėtai, trukdė eismą kitiems, dairėsi į šalis (nes pamatė, kad A. T. lenkimo metu žiūrėjo į jo pusę) bei vairavo techniškai netvarkingą automobilį. Paties A. B. teigimu, jo vairuojamas automobilis užgeso dėl sankabos. Kilus įtarimams dėl sankabos, vairuotojas turėjo būti ypatingai atidus kitų eismo dalyvių atžvilgiu ir laikydamasis būtinų atsargumo priemonių atsargiai važiuoti ir juolab užleisti jį aplenkiančias transporto priemones. A. T. pažymi, kad aplenkdamas priešais jį sustojusį, o paskui lėtai važiavusį automobilį, elgėsi pagal KET reikalavimus ir tikrai ne taip, kad jo elgesį galima būtų apibūdinti kaip chuliganišką. Taip pat traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už chuliganišką vairavimą būtina nustatyti chuliganiškų paskatų buvimą, KET pažeidimo faktą bei tai, kad pažeidimai kėlė pavojų eismo ar žmonių saugumui. Tuo tarpu jo kaltė yra įrodinėjama tik liudytojų parodymais, kurie kartais prasilenkia su elementaria logika. A. T. teigimu, byloje neįrodyta jo kaltės forma, chuliganiškos paskatos. Nenustatyta kodėl ir dėl ko būtent jis savo veiksmais privertė staiga keisti iš paskos važiavusio automobilio judėjimo greitį, kryptį ar imtis kitokių veiksmų jam savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.
A. T. pažymi, kad jis žinodamas, jog prieš jį važiavęs automobilis buvo užgesęs, neturėjo šio automobilio vairuotojo atžvilgiu jokio niekinančio požiūrio, t. y. neturėjo jokių chuliganiškų paskatų. Jis neturėjo tyčios pademonstruoti savo išskirtinumą ar niekinantį požiūrį į kitus. Atvirkščiai, per 3 metus kasdienio vairavimo patirtį niekada nebuvo baustas už panašaus pobūdžio pažeidimų padarymą. Be to, A. T. akcentuoja, jog dėl jo veiksmų niekas nepatyrė jokios žalos.
Teismo prašoma atsižvelgti į tai, kad neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, A. T. galimai neteks darbo, kas neigiamai paveiktų jo finansinę padėtį. Taip pat dėl to nukentėtų ir jo šeima, nes iš gaunamo atlyginimo A. T. padeda seniems tėvams, moka kreditą.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
- T. apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.
ATPK 1242 str. 2 d. įtvirtinta, kad chuliganiškas vairavimas, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui ir užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų tūkstančių penkių šimtų iki trijų tūkstančių penkių šimtų litų.
ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog A. T. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą.
Apeliaciniu skundu A. T. nesutiko su jam inkriminuojamu ATPK 1242 str. 2 d. numatytu pažeidimu ir nurodė, kad vadovaudamasis Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 134 p., buvo priverstas aplenkti prieš jį sankryžoje užgesusį, o vėliau labai lėtai pradėjusį važiuoti automobilį. Be to, pasak A. T., prieš jį važiavusio automobilio vairuotojas A. B. buvo priverstas stabdyti tik dėl savo kaltės, kadangi pradėjęs važiuoti, važiavo labai lėtai, trukdė eismą kitiems, dairėsi į šalis (nes pamatė, kad A. T. lenkimo metu žiūrėjo į jo pusę) bei vairavo techniškai netvarkingą automobilį. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus, nes jie yra paneigti byloje surinktais, teismo ištirtais ir skundžiamoje nutartyje aptartais įrodymais. A. T. padarytas administracinis teisės pažeidimas įrodytas byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokole esančiais duomenimis (b. l. 4), tarnybiniais pranešimais (b. l. 7, 8, 9) ir liudytojų A. B. bei D. K. (b. l. 29) parodymais.
2013-09-26 administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 10P-2985276-13, užfiksuotas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 1242 str. 2 d., kurį padarė A. T., nurodyta šio pažeidimo esmė bei nustatytos pažeidimo aplinkybės. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys tarnybiniai pranešimai, iš kurių matyti, kad A. T. vairuojamas automobilis užsidegus žaliam šviesoforo signalui, autobusų juosta aplenkė prieš jį prie šviesoforo stovėjusį, užgesusį, o vėliau lėtai važiuoti pradėjusį automobilį VW „Golf“, o paskui staigiai persirikiavo atgal bei pradėjo stabdyti savo vairuojamą automobilį. Tokiu būdu A. T. sukėlė avarinę situaciją, kadangi automobilio VW „Golf“ vairuotojas, siekdamas išvengti susidūrimo, buvo priverstas staiga keisti savo važiavo kryptį.
Pastarąsias aplinkybes patvirtino ir liudytojais teismo posėdyje apklausti automobilio VW „Golf“ vairuotojas A. B. bei kartu su juo važiavusi keleivė D. K.. A. T. nurodytas argumentas, jog šių liudytojų parodymai prasilenkia su elementaria logika, apeliacinės instancijos teismo laikytinas visiškai nepagrįstu, todėl atmestinas. Bylos medžiaga nustatyta, kad tiek A. B., tiek D. K. parodymai yra nuoseklūs ir išsamūs. Sutiktina su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog byloje nėra nustatyta jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima manyti, kad A. B. ar D. K. norėtų apkalbėti A. T. ar norėtų jam pakenkti, todėl teismas neturi pagrindo abejoti šių liudytojų parodymų teisingumu.
Taip pat nepagrįstu laikytinas A. T. skundo argumentas, kad jis buvo priverstas aplenkti prieš jį sankryžoje užgesusį, o vėliau labai lėtai pradėjusį važiuoti automobilį, kadangi vadovavosi KET 134 p. reikalavimais. Pažymėtina, kad pagal pastarojo KET punkto reikalavimus tuo atveju, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Taigi iš aptariamos teisės normos turinio matyti, jog ji yra taikytina tais atvejais, kai vairuotojas staiga pastebi kliūtį transporto priemonės judėjimo metu. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju yra neginčytinai nustatyta, jog abi transporto priemonės (BMW 320 bei VW „Golf“) buvo sustojusios prie šviesoforo, tad užgesus automobiliui VW „Golf“, joks pavojus kitiems eismo dalyviams iškilęs nebuvo, o A. T. atitinkamai nebuvo jokio būtinumo autobusų juosta lenkti automobilį VW „Golf“. A. T. teiginio, jog dėl lėtai važiavusio pastarojo automobilio, galėjo susidaryti automobilių spūstys, nepatvirtina jokia bylos medžiaga. Atvirkščiai, bylos medžiaga nustatyta, kad A. T. teisės pažeidimas buvo įvykdytas 2013-09-26 (ketvirtadienį), 15.45 val., t. y. ne piko valandą.
Negalima sutikti su skundo argumentu, jog vairuotojas A. B. buvo priverstas stabdyti tik dėl savo kaltės, kadangi pradėjęs važiuoti, važiavo labai lėtai, trukdė eismą kitiems, dairėsi į šalis (nes pamatė, kad A. T. lenkimo metu žiūrėjo į jo pusę) bei vairavo techniškai netvarkingą automobilį. Pradedant judėjimą, automobiliui, priklausomai nuo jo variklio galingumo, reikalingas tam tikras laiko tarpas, kad išsivystytų pakankamai didelis greitis, tad akivaizdu, jog po užgesimo pradėjęs važiuoti automobilis VW „Golf“ negalėjo judėti iš karto labai greitai. Be to, kaip jau buvo minėta, byloje nėra duomenų, jog tokiu būdu buvo trukdomas eismas kitiems eismo dalyviams. Apeliacinio skundo argumentas, jog A. B. vairavo techniškai netvarkingą automobilį, taip pat laikytinas niekuo nepagrįstu. Skirtingai nei teigiama skunde, tai, kad pasak A. B., jo vairuojamas automobilis užgeso dėl sankabos, nepatvirtina, jog automobilis VW „Golf“ buvo techniškai netvarkingas. Ta aplinkybė, jog pradedant judėjimą ir per staigiai atleidus sankabos pedalą, automobilis užgesta, yra visuotinai žinoma.
A. T. skundo argumentas, jog jo elgesys negali būti vertintinas kaip chuliganiškas vairavimas, kadangi nebuvo iškilęs pavojus eismo ar žmonių saugumui, nepagrįstas. Akivaizdu, kad A. T. persirikiavus atgal į automobilio VW „Golf“ važiavimo eismo juostą bei pradėjus staigiai stabdyti, toks pavojus buvo iškilęs. Tuo tarpu ta aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju pavyko išvengti sunkesnių padarinių yra tik laimingas atsitikimas.
Apeliacinės instancijos vertinimu, aukščiau aptarti byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog A. T., nesant svarbių priežasčių, t. y. iš chuliganiškų paskatų, pažeidė KET reikalavimus, dėl ko iškilo pavojus eismo, jo ir kitų žmonių saugumui. Šiais savo veiksmais pažeidėjas įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 1242 str. 2 d., už kurį jam buvo paskirta teisinga bei proporcinga padarytam pažeidimui nuobauda.
Apygardos teismas atkreipia pažeidėjo dėmesį į tai, kad bet kokios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek su juo susijusiems asmenims. Administracinė nuobauda tai poveikio priemonė, kurios vienas iš tikslų kovoti su teisės pažeidimais, todėl tam tikri negatyvūs, nepalankūs nubaustam asmeniui padariniai, atsirandantys jas taikant, yra ne tik neišvengiami, bet tuo pačiu ir būtini, nes priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos, jos negalėtų įspėjamai veikti nei konkretaus pažeidėjo, nei kitų asmenų, t.y. neatliktų savo prevencinio vaidmens.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad A. T. papildomai prašė teismo išdėstyti jam paskirtos baudos mokėjimą. ATPK 313 str. 4 d. nustatyta, kad, atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas, priėmęs nutarimą, ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti. Pažymėtina, kad prašydamas išdėstyti jam paskirtos baudos mokėjimą, A. T. net nenurodė priežasčių, kodėl šis jo prašymas turėtų būti tenkintinas. Teismas tik gali numanyti, jog prašymas išdėstyti baudos mokėjimą pažeidėjo yra teikiamas dėl sunkios materialinės padėties, tačiau jokių dokumentų, patvirtinančių pastarąją aplinkybę, byloje nėra. Be to, pažeidėjo dėmesys yra atkreiptinas į tai, kad nuobauda jam buvo paskirta Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veikslo skyriaus vyresniojo specialisto 2013-10-01 nutarimu, tad teismas šiuo atveju nėra organas, priėmęs nutarimą A. T. atžvilgiu.
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą bei vadovaudamasis ATPK 30212 str. 1 d. 1 p. teismas,
n u t a r ė :
A. T. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-09 nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Algimantas Valantinas