Civilinė byla Nr. 2-3394-824/2018
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01032-2018-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.4.; 3.2.6.1;
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. liepos 12 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Diana Navickienė,
sekretoriaujant Lijanai Ereminaitei-Krivdai,
dalyvaujant ieškovei A. L., jos atstovui advokatui Kęstučiui Kanišauskui,
išvadą teikiančios institucijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, įgaliotai atstovei Aldonai Venckaitienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovui E. L., institucija, teikianti byloje išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečiui vaikui išlaikymo priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (2-6, 89-93 b. l.), prašydama santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui K. L. (toliau K. L.) periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur iki sūnaus pilnametystės, nepilnamečio K. L. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzurfrukto teise paskirti jo mamą ieškovę A. L.; priteisti iš atsakovo sūnui K. L. už keturis mėnesius, t. y. už laikotarpį nuo 2017-10-01 iki 2018-01-31 įskaitytinai (iki ieškinio teismui pareiškimo dienos) 800,00 eurų išlaikymo įsiskolinimą; nustatyti nepilnamečio vaiko K. L. gyvenamąją vietą su mama ieškove A. L.; nustatyti bendravimo su vaiku tvarką – atsakovas iš anksto pranešęs ieškovei, galės susitikti, pabūti, pabendrauti su sūnumi K. kiekvieno mėnesio paskutinį savaitgalį nuo 16:00 valandos iki 19 :00 valandos, dalyvaujant ieškovei, E. L. bendrauti su vaiku internetinio ryšio priemonėmis nuo 19:00 valandos iki 20:00 valandos; po santuokos nutraukimo palikti santuokos metu turėtas pavardes – L., L. bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad susituokė 2016 m. sausio 8 d., santuokos metu 2016 m. rugpjūčio 1 d. gimė sūnus K. L., santuoka nutrauktina, nes atsakovas nesirūpina šeima, neteikia išlaikymo vaikui, šeimoje smurtauja. Ieškovė nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio išsikraustė ir gyvena atskirai, ieškovė 2017 m. rugsėjo mėnesį buvo priversta palikti namus Jungtinėje Karalystėje dėl atsakovo smurto naudojimo prieš ją ir grįžti su vaiku į Lietuvą. Mano, kad atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio teises – smurtavo, nesirūpino šeima, neteikė išlaikymo vaikui, todėl santuokos išsaugoti nebeįmanoma.
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį (38-40 b. l.). Su ieškinio reikalavimais nesutiko. Atsakovas į 2018-05-25 patikslintą ieškovės ieškinio pareiškimą atsiliepimo nepateikė.
Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas advokatas prašė ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais ir argumentais. Ieškovė paaiškino, kad ieškovės materialinė padėtis yra pakankamai sudėtinga, nes ji turi du išlaikytinius t. y. 2 nepilnamečius vaikus. Vieno sūnaus tėvas yra atsakovas, kito vaiko (dukters) tėvas yra kitas vyras, kuris teikia dukrai išlaikymą. Ieškovė paaiškino, kad šiuo metu niekur nedirba, augina sūnų, kurį rudenį ketina leisti į darželį, gyvena močiutės bute, moka patarnavimo mokesčius, kadangi atsakovas neteikia išlaikymo, ji gauna sūnaus išlaikymui 68,40 eurų pašalpą, finansiškai padeda mama. Rudenį planuoja mokytis ir pradėti dirbti. Patvirtino, kad atsakovas neteikė nepilnamečiui sūnui išlaikymo beveik visus metus. Nurodė, jog ieškovė pateikė visus dokumentus patvirtinančius vaiko poreikius, bei jos pajamų ir išlaidų skaičiuotes. Vaiko poreikiai nėra minimalūs, o atsižvelgiant į atsakovo gaunamą darbo užmokestį, jis pajėgus teikti prašomo išlaikymo dydį, bei sumokėti ieškovei kompensaciją už keturis mėnesius atgal neteikto išlaikymo.
Teismo posėdžio metu institucijos atstovė su ieškinio reikalavimais sutiko.
Atsakovė E. L. ir jo atstovas advokatas A. B. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį informuoti tinkamai. 2018-07-02 teisme gautas atsakovo atstovo prašymas atidėti 2018-07-02 13:30 val. teismo posėdį, kadangi atsakovui dalyvauti posėdyje sutrukdė užimtumas darbe bei nurodė, kad atsakovas sutinka sudaryti su ieškove taikos sutartį.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas susituokė 2008 m. sausio 8 d. Lietuvos Respublikos Jungtinės Karalystės ambasadoje, santuokos akto įrašo Nr. 2 (b. l. 8). Šalys būdamos santuokoje susilaukė sūnaus K. L., gimusio (duomenys neskelbtini) (10 b. l.). Šalys santuokos metu neįgijo nekilnojamojo turto (b. l. 13). VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovė (14 b. l.) transporto priemonių savo vardu neįregistravo.
Taip pat byloje pateikti įrodymai, kad ieškovės ir atsakovo šeima yra žinoma Jungtinės Karalystės socialinei tarnybai dėl smurto artimoje aplinkoje. 2018-08-02 atsakovas bandė pasmaugti sutuoktinę A. L., elgėsi neadekvačiai (b. l. 66-67). Ieškovė 2017 m. rugpjūčio mėn. grįžo į Lietuvą iš Jungtinės Karalystės su nepilnamečiais vaikais A. L. gim. (duomenys neskelbtini), M. J., gim. (duomenys neskelbtini) ir K. L., gim. (duomenys neskelbtini). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) 2017-09-14 raštu nustatyta, kad joje gautas Lietuvos Respublikos ambasados Jungtinėje Didžiojosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje socialinės tarnybos prašymas dėl nepilnamečių Lietuvos Respublikos piliečių A. L., M. J., K. L., teisių ir geriausių interesų užtikrinimo. A. L. Jungtinės Karalystės socialinės tarnybos informuota, kad jai atvykus į Jungtinę Karalystę su nepilnamečiais vaikais, vaikai iš šeimos būtų nedelsiant paimti (b. l. 66-67, 68, 69, 70, 71, 72). BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro 2018-05-15 įsakymu „Dėl socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos nutraukimo“ nustatyta, kad A. L. nutraukta socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslauga Biudžetinėje įstaigoje Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre (b. l. 95)
Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės
Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka – sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas civilinio kodekso normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).
Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Siekiant proporcingai paskirstyti šalių įrodinėjimo pareigas, nurodyto straipsnio 3 dalimi nustatyta šios taisyklės išimtis, išvardijant atvejus, kai atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama. Tačiau ir šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Be to, ši prezumpcija yra nuginčijama, kitas sutuoktinis gali ją paneigti įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių. Taip pat kitas sutuoktinis gali nurodyti faktų, patvirtinančių kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo.
Ieškovė nurodė, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis nesirūpino ir nesirūpina jų sūnumi, atsakovas prieš ją naudoja smurtą tiek psichologinį, tiek fizinį, ieškovė buvo priversta ne kartą kreiptis pagalbos į Jungtinės Karalystės policiją, dėl neadekvataus atsakovo elgesio, į Jungtinės Karalystės socialines tarnybas, jai buvo teikiama socialinė psichologinė pagalba.
CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (2014 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).
Nustatyta, kad santuokos metu šalys susilaukė sūnaus K. L., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, motyvuodama tuo, kad atsakovas pažeidė sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnio 1 dalyje. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų dėl santuokos iširimo dėl jo kaltės, manąs kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės, nurodė, kad grįžus į Lietuvą ieškovė neleidžia bendrauti su vaiku, nesutinka, kad gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovė, nes ir jis gali pasirūpinti vaiku, nesutinka su prašomu priteisti vaikui išlaikymo dydžiu, nepasisakė dėl išlaikymo K. L. išlaikymo įsiskolinimo, nurodė, kad kartu su juo gyvena dukra A. L., gim. (duomenys neskelbtini), kurią pilnai išlaiko, tačiau tokius teiginius patvirtinančių įrodymų nepateikė, į posėdį neatvyko, paaiškinimų neteikė. Atsakovo atstovas prašyme atidėti bylos nagrinėjimą nurodė, atsakovas į teismo posėdį neatvyko dėl užimtumo darbe bei nori su ieškove sudaryti taikos sutartį, tačiau tokius teiginius patvirtinančių įrodymų nepateikė. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas gyvena Jungtinėje Karalystėje Londone, su ja nebuvo susisiekęs ir nuo 2017 m. spalio mėnesio į Lietuvą atvykęs nebuvo, apie taikų susitarimą nutraukti santuoką ji atsakovo niekada informuota nebuvo. Pažymėtina, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Byloje pateikti duomenys patvirtina ieškovės išdėstytas aplinkybes, kad atsakovas netinkamai rūpinasi jų sūnumi, smurtauja ieškovės atžvilgiu. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Atsakovas tokių įrodymų nepateikė. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas vertina, kad byloje pateikta pakankamai įrodymų, leidžiančių manyti, kad atsakovas savo elgesiu pažeidė sutuoktinio pareigas, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas pripažintinas kaltu dėl santuokos iširimo, iš esmės pažeidęs savo kaip sutuoktinio pareigas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
CK 3.169 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Ieškovė prašė nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovės reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo turi būti tenkinamas, nes vaikas yra dar mažas, ieškovė savo pareigas dėl vaiko priežiūros vykdo tinkamai, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove A. L. (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Atsakovo atsiliepime nurodymas, kad jis taip pat gali pasirūpinti vaiku, niekuo nepagrįstas, ir nelaikytinas reikalavimu nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu.
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis).
Spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui priteisimo, teismas analizuoja ir vertina vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Byloje nepateikti įrodymai koks išlaikymo dydis reikalingas nepilnamečio vaiko būtiniems ir kitiems poreikiams tenkinti.
Ieškovė prašo priteisti 200 Eur išlaikymą nepilnamečiam sūnui iš atsakovo, nurodydama, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, sveikas, todėl jis turi prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Ieškovė pateikė duomenis, kad ji kartu augina ir išlaiko dukrą M. J., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11, 94), dukrai išlaikymą teikia jos tėvas. Pažymėtina, kad ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, būsto išlaikymui, laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese, tačiau, pažymėtina, jog ir tokio pobūdžio išlaidos, skiriamos vaiko išlaikymui, turi būti protingo dydžio, nepilnamečiui vaikui gyvenant kartu su tėvais, negali viršyti nepilnamečio vaiko tėvų gaunamų pajamų dydžio.
Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas 2016-03-16 pateikė jos šeimos poreikių ir atskirai nepilnamečio sūnaus tenkančios dalies ir visos šeimos poreikių skaičiuotę, kurioje nurodyta, jog K. L. išlaidų dalis, į kurią įskaičiuota: buities išlaidos, maistas, vaistai, higiena, gydymas, apranga, avalynė, pramogos ir žaislai, vaiko ugdymo priemonės sudaro 530, 00 eurų per mėnesį. Nurodė, kad tam trūksta lėšų ir ji sūnaus poreikių tenkinimui naudoja dukters M. J. išlaikymui skiriamas lėšas.
Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus duomenis apie šalių vaiko poreikius, atsižvelgiant į tai, jog ieškovė pateikė duomenis apie mokamus komunalinius mokesčius, tačiau nepateikė kitų konkrečių nurodomas kas mėnesį patiriamas išlaidas pagrindžiančių įrodymų, daro išvadą, jog nurodyti šalių nepilnamečio vaiko poreikiai neatitinka ieškovės gaunamų pajamų lygio, tokiems nurodytiems poreikiams patenkinti pakankamai pajamų neturi ieškovė, atsakovas apie gaunamas pajamas nepateikė, atsakovas teismui duomenų apie gaunamas pajamas Jungtinėje Karalystėje nepateikė, Sodros duomenimis atsakovas Lietuvoje yra nedirbantis.
Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. v. E. J. , bylos Nr. 3K-3-37/2010).
Teismui ištyrus byloje pateiktus duomenis apie ieškovės gaunamas pajamas, nustatyta, jog, kaip nurodo pati ieškovė, jos visos gaunamos pajamos sudaro vidutiniškai pagal teismo paskaičiavimą būtų apie 400,00 Eur per mėnesį (išlaikymas dukrai, mamos finansinė parama, Sodros išmoka). Nekilnojamojo turto neturi. Atsakovas teismui nepateikė duomenų apie gaunamas pajamas, sveikatos stovį bei turimus išlaikytinius. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir ieškovės žodinių paaiškinimų, galima daryti išvadą, kad atsakovas gyvena kartu su dukra A. L., gim. (duomenys neskelbtini), Jungtinėje Karalystėje, Londone (b. l. 74), yra dirbantis, sveika, darbingas, jauno amžiaus, gauna pakankamas pajamas išlaikyti šeimai. Iš ieškovės paaiškinimų darytina išvada, kad atsakovas, gyvenant šeimai Jungtinėje Karalystėje, pilnai aprūpindavo penkių asmenų šeimą, jo gaunamų pajamų buvo pakankamai tiek suaugusiems asmenims, tiek ir nepilnamečių vaikų išlaikymui. Atsakovas rašytinių duomenų apie gaunamas pajamas nepateikė. Atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus, todėl turi stengtis gauti pakankamas pajamas savo nepilnamečiui vaikui išlaikyti. Tėvai privalo iš anksto įvertinti savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikantis teismų praktikos, formuojamos išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo bylose, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas – iš atsakovo E. L. priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui K. L. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos 2018 m. vasario 6 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnis, 3.201 straipsnis, 3.208 straipsnis). Ši suma teismo manymu pakankama patenkinti vaiko būtinuosius ir kitus poreikius.
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo priteisimo
Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Nors teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia, tačiau įstatyme nustatytas ribojimas išlaikymo skolai priteisti, t. y. išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Išlaikymo skola gali būti priteisiama CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytomis formomis, t. y. konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Taigi, įstatymų leidėjas, įtvirtindamas išlaikymo priteisimo momentą, kuris siejamas su teisės į išlaikymą atsiradimo diena, kartu imperatyviai nustatė tiek laikotarpį, už kurį gali būti išieškotas išlaikymo įsiskolinimas, tiek ir šio laikotarpio skaičiavimo taisykles. Nr. 3K-3-14/2008; Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Išlaikymo skola gali būti priteisiama CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytomis formomis, t. y. konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Taigi, įstatymų leidėjas, įtvirtindamas išlaikymo priteisimo momentą, kuris siejamas su teisės į išlaikymą atsiradimo diena, kartu imperatyviai nustatė tiek laikotarpį, už kurį gali būti išieškotas išlaikymo įsiskolinimas, tiek ir šio laikotarpio skaičiavimo taisykles.
Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).
Kaip nurodyta šiame sprendime, atsakovui nustatyta prievolė teikti išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį. Nagrinėjant bylą atsakovas neįrodinėjo, kad aplinkybės, kurios yra svarbios nustatant išlaikymo dydį (tėvų gaunamos pajamos, turimas turtas, vaikui išlaikyti būtinos išlaidos, vaiko poreikiai), iki ieškinio padavimo ir ieškinio padavimo dieną buvo skirtingos, t. y. byloje nebuvo nustatyta, kad iki ieškinio padavimo vaiko poreikius tenkino mažesnė suma arba atsakovo finansinės galimybės teikti 200 Eur per mėnesį išlaikymą atsirado tik ieškinio padavimo dieną.
Išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis), t. y. ieškinio priėmimo teisme diena yra momentas, iki kurio gali būti priteisiama išlaikymo skola. Nagrinėjamoje byloje ieškinys priimtas 2017 m. vasario 6 d., todėl išlaikymo įsiskolinimas iš atsakovo turi būti skaičiuojamas nuo 2017-10-01 iki šios datos, mokamas periodinėmis išmokomis. Nenustatyta, kad atsakovas nuo 2017-10-01 iki 2018-02-06 būtų teikęs išlaikymą savo sūnui, todėl priteistinas išlaikymo įsiskolinimas šalių sūnui po 200 Eur už kiekvieną mėnesį (200 Eur x 4 mėn.) suma – 800,00 Eur.
Ieškovė paskirtina nepilnamečių sūnų išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja (Lietuvos Respublikos 3.185 str.-3.186 str., 3.190 str.).
Ieškovei išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams (Lietuvos Respublikos CK 3.203 str. 1 d.).
Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo
Ieškovė prašo nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką – atsakovas iš anksto pranešęs ieškovei, galės susitikti, pabūti, pabendrauti su sūnumi K. kiekvieno mėnesio paskutinį savaitgalį nuo 16:00 valandos iki 19 :00 valandos, dalyvaujant ieškovei, E. L. bendrauti su vaiku internetinio ryšio priemonėmis nuo 19:00 valandos iki 20:00 valandos. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 1 ir 2 dalys), todėl tėvai turi pareigą šią teisę užtikrinti, o vienas iš tėvų, su kuriuo vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta, sudaryti sąlygas vaikui patogiu laiku susitikti su kitu iš tėvų, tėvais.
Abiejų tėvų teisės ir pareigos yra lygios (Lietuvos Respublikos CK 3.156str.). Rūpintis vaiku, bendrauti su juo, dalyvauti jo auklėjime ir pan. yra ne tik tėvo ar motinos teisė, bet ir pareiga (Lietuvos Respublikos 3.155str. 2d.). O bet koks nepagrįstas tėvo ar motinos teisių varžymas atžvilgiu galėtų būti laikomas kaip trukdymas įgyvendinti vaiko teisę būti auklėjamam abiejų tėvų, bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, jie gyvena kartu ar atskirai (Lietuvos Respublikos CK 3.161str. 3d.). Remiantis ieškovės paaiškinimais, atsakovas su sūnumi matėsi paskutinį kartą 2017 m. spalio mėnesį, labai trumpą laiką ir daugiau atsakovas sūnumi nesidomėjo, jo nelankė. Atsakovas duomenų, kurių pagrindu būtų konstatuoti nuolatinį ir artimą tėvo ir mažamečio sūnaus bendravimą nepateikė. Šioje byloje nėra aplinkybių, kad atsakovas būtų visiškai nusišalinęs nuo bendravimo su vaiku, nesirūpinęs juo iki 2017 m rugpjūčio mėnesio. K. L. su ieškove persikėlė gyventi į kitą valstybę būdamas vienerių metų amžiaus, tėvas devynis mėnesius sūnaus nelankė, nebendravo, todėl akivaizdu, kad tarp tėvo ir sūnaus nėra susiformavęs artimas ryšys. Atsižvelgiant į ieškovės nurodytas aplinkybes, teismo nustatytas byloje aplinkybes, į tai, kad vaikas dėl savo amžiaus šiuo metu negali aiškiai išsakyti savo norų ir minčių, į tai, kad šiuo metu yra nutrūkęs sūnaus ir tėvo bendravimas, siekiant jį atkurti nustatytinas dviejų metų terminas ieškovės pasiūlytai bendravimo tvarkai, prailginant atsakovo bendravimo su vaiku valandas.
Įvertinus tai, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su motina, atsakovas turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku. Atsakovas neišreiškė jokių prieštaravimų dėl ieškovės pateiktos bendravimo tvarkos, ieškovė su vaiku gyvena Lietuvoje, o atsakovo gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje; tvarka yra aiški, konkreti, nepažeidžianti nei nepilnamečio vaiko, nei atsakovo interesų, todėl toks prašymas tenkinamas, nustatant dviejų metų terminą atkurti tėvo ir sūnaus ryšį, prailginant atsakovo su vaiku bendravimo laiką.
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad sutuoktiniai santuokos metu kito bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neįgijo. Byloje nėra duomenų apie bendrus šalių kreditorius. Atsižvelgiant į tai, sutuoktinių bendras turtas nedalintinas nesant dalintino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto.
Dėl tarpusavio išlaikymo
Ieškovė neprašo priteisti išlaikymą šalims, kadangi tiek ieškovė, tiek atsakovas yra sveiki ir darbingi. Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (CK 3.72 straipsnio 5 dalis). Kadangi šalys yra sveiki ir darbingi asmenys, priteisti išlaikymą vienas iš kito neprašo, toks išlaikymas šalims nepriteistinas.
Dėl pavardės po santuokos nutraukimo
Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai pavardę „L.“. Atsakovas dėl šio reikalavimo prieštaravimų nepareiškė, todėl ieškovės prašymas tenkintinas, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina jos santuokos metu turėta pavardė „L.“, o atsakovui – „L.“.
Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo priteisimo neturi res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, augant vaikui, jo poreikiams, ar iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ir kt., galimas pakartotinis ieškinys dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Respublikos CK 3.201 str.). Taip pat gali būti keičiama vaikų gyvenamoji vieta (Lietuvos Respublikos CK 3.169str. 3d.), bendravimo su vaiku tvarka (Lietuvos Respublikos CK 3.175str.). Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-17-T-2657-24579 suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba ir ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 6 ir 9 p. nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 str. 2 d. nurodytu atveju) mokėjimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 6 ir 9 p., prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu. Pagal pateiktą 2018-05-11 patikslintą pažymą Nr. NTP-7-2989 teisinės pagalbos išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudaro 292,50 Eur, kuri priteistina iš atsakovės valstybės naudai (b. l. 78).
Ieškovė A. L. už reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko priežiūros išlaidų priteisimo įstatymo atleista nuo žyminio mokesčio (LR CPK 83 str. 1 d. 2 p.), todėl iš atsakovo E. L. valstybei priteistinas 96,00 Eur ((800 Eur x 3 proc : 100 proc. = 24,00 Eur už išlaikymo vaikui įsiskolinimą)(2400 Eur x 3 proc. :100 proc. = 72,00 Eur už išlaikymo vaikio priteisimą)) žyminis mokestis. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė teikdama teismui ieškinį turėjo sumokėti žyminį mokestį už vieną neturtinį reikalavimą: santuokos nutraukimą dėl atsakovo kaltės (reikalavimas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką yra išvestiniai reikalavimai), buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Tenkinus šį ieškovės reikalavimą visiškai ir esant nustatytoms aplinkybės iš atsakovo priteistina 100 Eur žyminio mokesčio. Viso priteistina 196,00 Eur žyminio mokesčio valstybei.
Bylos medžiaga nustatyta, kad valstybė turėjo 6,83 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos iš valstybės biudžeto lėšų. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo E. L. valstybei priteistina 6,83 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 92, 96 str.) (b. l. 133). Priteistos lėšos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
Patenkinus ieškinį visiškai 2018-02-06 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi, atsakovo atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemonės panaikintinos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 385 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti.
Nepilnamečio K. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su jo motina A. L. gim. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš E. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui K. L. (K. L.), gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur (du šimtus eurus) per mėnesį, išlaikymą skaičiuojant nuo teismo sprendimo priėmimo dienos 2018-07-12 iki K. L. pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš E. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo nepilnamečiui vaikui K. L., gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą – 800,00 Eur (aštuonis šimtus eurų).
Paskirti K. L., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja ieškovę A. L., gim. (duomenys neskelbtini), iki jo pilnametystės.
Nustatyti tokią šalių bendravimo su nepilnamečiu vaiku K. L. tvarką, pagal kurią:
du metus nuo sprendimo priėmimo dienos atsakovas E. L. iš anksto pranešęs ieškovei, galės matytis, bendrauti, dalyvauti auklėjime su sūnumi K. kiekvieno mėnesio paskutinį savaitgalį nuo 12:00 valandos iki 19:00 valandos, dalyvaujant ieškovei A. L., arba pagal susitarimą;
nustatyti, kad šalių susitarimu dviejų metų terminas gali būti pakeistas;
pasibaigus nurodytam laikotarpiui E. L. galėtų matytis, bendrauti, dalyvauti auklėjime su teise pasiimti sūnų K. L. iš ieškovės A. L. gyvenamosios vietos ir grąžinti sūnų K. L. į ieškovės A. L. gyvenamąją vietą, šalių sutartu laiku;
įpareigoti šalis pranešti raštu, el. laišku arba SMS žinute vienas kitam apie nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimą, likus ne mažiau, kaip trims dienoms iki tokio pasikeitimo, o taip pat netrukdyti ir sudaryti vienas kitam sąlygas bendrauti su vaiku telefonu ir internetu pagal vaiko poreikius, atsižvelgiant į vaiko interesus.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.