Civilinės bylos Nr. e2-819-854/2024

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00468-2016-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.3.2; 3.4.4.5.2; 3.4.4.6.2; 3.3.1.19; 3.3.1.19.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. L. ir kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Kontmena“ atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. nutarties likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ nemokumo byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas, likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir LUAB) „Laugina“ (toliau – ir bendrovė), kreditorius ir akcininkas E. L. kreipėsi į teismą su prašymu įpareigoti bendrovės nemokumo administratorių M. K. per vieną savaitę nuo nutarties, kuria bus išspręstas šis prašymas, įsiteisėjimo dienos patenkinti LUAB „Laugina“ kreditorių reikalavimus ir inicijuoti LUAB „Laugina“ nemokumo bylos nutraukimą.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad 2024 m. balandžio 25 d. LUAB „Laugina“ nemokumo administratorius banko sąskaitoje disponavo ne mažesne nei 2 636 833,03 Eur suma, o 2024 m. liepos 4 d. buvo parduota LUAB „Laugina“ nekilnojamojo turto už 409 000,00 Eur. LUAB „Laugina“ kreditorių reikalavimai sudaro 2 631 915,32 Eur. Pareiškėjo teigimu, nemokumo byloje negali susidaryti tokia situacija, kai kreditoriams nėra teikiama informacija apie tai, kiek administravimo išlaidų yra patirta, teismo patvirtinta padidinta administravimo išlaidų sąmata yra viršijama, įmonės turtas yra pardavinėjamas, o iš turto pardavimo gautos lėšos yra naudojamos nemokumo administratoriaus nuožiūra savavališkai. Kreditorių reikalavimai, kurie gali būti patenkinti visa apimtimi, nėra tenkinami tik dėl to, kad paskirtasis nemokumo administratorius nori padidinti administravimo išlaidų sąmatą tam, jog galėtų toliau vykdyti nemokumo procedūras be pagrindo. Nemokumo administratorius ne tik pripažįsta, kad teismo nustatyta administravimo išlaidų sąmata jo jau seniai viršyta, tačiau jis ir toliau nesiima jokių įstatyme nustatytų veiksmų tam, jog būtų svarstomas jo patirtų išlaidų teisėtumo klausimas. Šiuo atveju neteisėtai neveikiantis nemokumo administratorius turi būti įpareigotas teismo atlikti veiksmus (tenkinti LUAB „Laugina“ kreditorių reikalavimus).

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 

3.       Kauno apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartimi pareiškėjo E. L. prašymo dėl nemokumo administratoriaus įpareigojimo atlikti veiksmus UAB „Laugina“ nemokumo byloje netenkino. Teismas priteisė iš pareiškėjo E. L. atsakovei LUAB „Laugina“ 695,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4.       Teismas nustatė, kad šioje byloje ginčo, jog UAB „Laugina“ nemokumo byloje nėra padengti visi nemokumo proceso metu patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, nėra. UAB „Laugina“ nemokumo byla buvo iškelta Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartimi, t. y. UAB „Laugina“ bankroto procesas yra pradėtas dar iki Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) įsigaliojimo. Kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai patvirtinti Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi, t. y. taip pat dar galiojant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymui (toliau – ĮBĮ). Atsižvelgiant į tai, teismas nusprendė, kad UAB „Laugina“ bankroto byloje kreditorių reikalavimų tenkinimo eilei ir tvarkai yra taikomas ĮBĮ (JANĮ 155 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis).

5.       Teismas, atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą bei jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką, sprendė, kad nemokumo bylos nutraukimui nėra pakankama atsiskaitymo su kreditoriais sąlyga, tačiau turi būti atlygintos ir visos bankroto proceso administravimo išlaidos. Teismas nustatė, kad UAB „Laugina“ nemokumo byloje nėra padengti visi bankroto proceso metu patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys taip pat patvirtina, kad teismuose yra kilę ginčai ne tik dėl nemokumo proceso administravimo išlaidų patvirtinimo (civilinė byla Nr. eB2-829-555/2024), bet ir dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo (civilinė byla Nr. eB2-983-1043/2024), dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir dokumentų išreikalavimo (civilinė byla Nr. e2-2248-1106/2024 – atsakovė LUAB „Laugina“) ir kt. Teismas vertino, kad nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad šiuo metu vien tik atsiskaičius su įmonės kreditoriais, visos LUAB „Laugina“ prievolės būtų laikomos pasibaigusiomis ir būtų atkurtas įmonės mokumas, dėl ko būtų pagrindas nutraukti atsakovės nemokumo procesą JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Kita vertus, teismas pažymėjo, kad pareiškėjo teiginiai apie įmonės sąskaitoje esančias lėšas, nesant byloje duomenų apie kreditorių susirinkimo nustatytą įkaito turėtojui tenkančią apmokėti administravimo išlaidų dalį bei apie galutinį nemokumo proceso administravimo išlaidų dydį, taip pat nesudaro pagrindo šiuo konkrečiu momentu spręsti apie įmonės galimybes vykdyti atsiskaitymą su kreditoriais ĮBĮ 34 – 35 straipsniuose nustatyta tvarka.

6.       Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas nusprendė prašymo netenkinti, nes dėl pareiškėjo prašyme išdėstytų aplinkybių nenustatė pagrindo konstatuoti administratoriaus neveikimo, taigi ir pagrindo įpareigoti jį atlikti veiksmus – atsiskaityti su įmonės kreditoriais ir (ar) nutraukti nemokumo bylą.

7.       Pareiškėjo prašymo netenkinęs, teismas iš pareiškėjo atsakovei priteisė bylinėjimosi išlaidas.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

8.       Pareiškėjas E. L. atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Jau ne kartą LUAB „Laugina“ turėjo pakankamai lėšų tam, kad būtų padengta visa maksimali teismo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata bei absoliučiai visi teismo patvirtinti kreditorių reikalavimai, tačiau M. K., neteisėtai užvaldęs LUAB „Laugina“ lėšas, nieko nedarė.

8.2.                      LUAB „Laugina“ nemokumo byloje susiklostė situacija, kai teismas leidžia nekontroliuojamai savavaldžiauti nemokumo administratoriui M. K., pateisindamas jo veiksmus.

8.3.                      Kreditorių reikalavimų tenkinimas, administravimo išlaidų apmokėjimas ir su jomis susiję klausimai yra išimtinai priklausomi nuo teisėtų nemokumo administratoriaus veiksmų. O jų M. K. neteikia, dėl to, pirmiausia, pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti pastarąjį padengti kreditorių reikalavimus, ir tik po to – įpareigoti kreiptis dėl nemokumo bylos nutraukimo. Tačiau teismas pareiškėjo prašymą vertino ne logiška eilės tvarka, o nurodė, kad nemokumo byla nutraukta būti negali, nes nėra patenkinti visi LUAB „Laugina“ kreditorių reikalavimai.

8.4.                      Dėl teismo neveikimo UAB „Laugina“ tampa nemokumo administratoriaus M. K. įkaite. Administratorius slėpė patirtų administravimo išlaidų sumą, nemokumo procese gautų pajamų sumą slepia ir dabar, informacijos neteikia, kreditorių reikalavimų netenkina.

8.5.                      LUAB „Laugina“ nemokumo procese įmonės gautos pajamos viršija įmonės nepadengtus įsipareigojimus kreditoriams ir maksimalios administravimo išlaidų sąmatos sumą, kuri M. K. apmokėta.

8.6.                      Administratoriui M. K. tenka įrodinėjimo našta paneigti E. L. pareiškime pateiktus duomenis apie tai, kiek pajamų gavo LUAB „Laugina“, kiek ji banko sąskaitoje turi lėšų ir kokio dydžio yra teismo nustatyta administravimo išlaidų sąmata, t. y. įrodyti, kad šiuo atveju nėra pakankamai pajamų tam, jog būtų padengta administravimo išlaidų sąmata ir visi LUAB „Laugina“ kreditorių reikalavimai. Pareiškėjo teigimu, jis pats pateikė visus turimus ir jam prieinamus įrodymus, pagrindžiančius šias aplinkybes.

8.7.                      M. K. atžvilgiu turėjo būti taikoma contra spoliatorem (prieš pažeidėją) prezumpcija ir teismas turėjo pripažinti faktą, kad LUAB „Laugina“ turi objektyvią galimybę patenkinti kreditorių reikalavimus, padengti teismo nustatytą administravimo išlaidų sąmatą.

8.8.                      M. K. dirbtinai kuria administravimo išlaidas, švaisto LUAB „Laugina“ lėšas ir nesiima veiksmų tam, kad būtų patenkinti įmonės kreditorių reikalavimai.

8.9.                      Teismo nurodytų bylų egzistavimas ir nagrinėjimas niekaip nesudaro kliūčių nutraukti UAB „Laugina“ nemokumo bylą ir atkurti įmonės mokumą, nes atkūrus mokumą procesuose dalyvaujanti UAB „Laugina“ sėkmingai galėtų tęsti bylinėjimąsi. Teismuose nagrinėjamos bylos kartais yra kliūtis priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos, nes tokiu atveju nebelieka subjekto (jis yra išregistruojamas), o šiuo – mokumo atkūrimo – atveju subjektas išlieka.

9.       Atsakovės LUAB „Laugina“ nemokumo administratorius M. K. atsiliepime į pareiškėjo E. L. atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Pareiškėjas E. L., prašydamas teismo įpareigoti LUAB „Laugina“ nemokumo administratorių M. K. patenkinti kreditorių reikalavimus ir kreiptis dėl UAB „Laugina“ nemokumo bylos nutraukimo turėjo įrodyti, kad: 1) yra padengtos visos administravimo išlaidos; 2) įmonė turi pakankamai lėšų visų kreditorių reikalavimams patenkinti; 3) nemokumo administratorius nepagrįstai neveikia. Tačiau tokių aplinkybių egzistavimo pareiškėjas iš esmės neįrodinėjo ir nepagrindė.

9.2.                      Pareiškėjo teiginiai, kad UAB „Laugina“ nemokumo byla jau seniai turėjo būti nutraukta, atsiskaičius su kreditoriais, o nemokumo administratorius neva nepagrįstai to nedaro, buvo nurodyti ir jo kartu su kitais teiktame 2023 m. gruodžio 19 d. pareiškime dėl nemokumo administratoriaus M. K. atstatydinimo. Kauno apygardos teismas 2024 m. vasario 20 d. nutartimi pareiškimo dėl administratoriaus atstatydinimo netenkino. Pareiškėjo tiek anksčiau, tiek dabar nurodomi teiginiai yra nepagrįsti.

9.3.                      Atskirajame skunde pareiškėjas išreiškia nepritarimą teismo pozicijai, tačiau nenurodo jokių konkrečių argumentų, dėl ko teismo diskrecijai priskirto klausimo atitinkamas išsprendimas galėtų būti vertinamas kaip aiškiai nepagrįstas.

9.4.                      Šiuo metu LUAB „Laugina“ bendra nepatenkintų kreditorių finansinių reikalavimų suma yra 2 652 773,85 Eur. Akivaizdu, kad šiuo metu įmonės sąskaitoje nėra pakankamai lėšų visų kreditorių reikalavimams padengti, todėl nėra pagrindo spręsti dėl UAB „Laugina“ nemokumo bylos nutraukimo.

9.5.                      Pareiškėjas, nesurinkęs informacijos ir neišsiaiškinęs aktualių aplinkybių, inicijavo nesavalaikį ir savitikslį teisminį procesą. Pareiškėjo teiginiai dėl to, kad nemokumo administratorius tariamai atsisako jam teikti informaciją, atmestini kaip nepagrįsti. Dėl to teismai jau pasisakė ne kartą, tame tarpe ir Kauno apygardos teismas 2024 m. vasario 20 d. nutartimi dėl administratoriaus neatstatydinimo.

9.6.                      Administratoriaus teigimu, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiais, kad LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriui tenka įrodinėjimo našta paneigti pareiškėjo pateiktus duomenis. Savo prašyme (reikalavime) nurodytus teiginius pareiškėjas pats turėjo ir įrodyti. Jo teiginiai nėra preziumuojami, kiti proceso dalyviai neturi pareigos jų paneigti.

9.7.                      LUAB „Laugina“ administratorius nebuvo teismo įpareigotas teikti įrodymų, jokių įrodymų nenuslėpė ir neatsisakė pateikti, todėl šiuo atveju contra spoliatorem taisyklė netaikytina.

10.       Kreditorė UAB „Kontmena“ atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymą tenkinti. Taip pat prašo priteisti iš LUAB „Laugina“ bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Teismas nurodo, kad remdamasis teisėjo vadovavimo procesui principu ir teismo diskrecijos teise neprivalo įpareigoti nemokumo administratoriaus atsiskaityti su kreditoriais, o neatsiskaičius su kreditoriais, nėra pagrindo nutraukti nemokumo bylos. O nemokumo administratorius M. K., net ir turėdamas LUAB „Laugina“ banko sąskaitoje sumą, viršijančią visų kreditorių reikalavimus, tiesiog nemoka lėšų kreditoriams. Esant tokiai situacijai JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymas bus neįmanomas niekada, net jeigu LUAB „Laugina“ lėšos dešimteriopai viršytų visus kreditorių reikalavimus.

10.2.                      Teisės norma turi būti aiškinama ir taikoma taip, kad egzistuotų galimybė ją pritaikyti, nes kitaip būtų paneigiama ir eliminuojama įstatymo leidėjo valia tokią teisės normą priimti. JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo negali ir neturi riboti faktas, kad nemokumo administratorius piktybiškai nepaskirsto lėtų kreditoriams, nors lėšų pakanka ir egzistuoja objektyvi galimybė tai padaryti.

10.3.                      Atsiskaitymui su kreditoriais turi būti teikiamas prioritetas, o egzistuojant kliūtims atsiskaityti, teismas privalo tokias kliūtis šalinti, o ne rinktis neveikimą, naudojantis vadovavimo procesui principu bei teismo diskrecijos teise. Teismo diskrecijos teisė taip pat nereiškia, kad teismas jo diskrecijai paskirtus klausimus gali spręsti bet kaip. Teismas yra saistomas tiek teisės normų, tiek teisės principų ir šiuo konkrečiu atveju diskrecijos teise pasinaudojo priešingai nemokumo procesui keliamam tikslui.

10.4.                      LUAB „Laugina“ atveju būtent ir susiklostė situacija, kai pardavus tik dalį turto buvo gauta pinigų suma, viršijanti visus kreditorių reikalavimus, todėl egzistuoja pagrindas nemokumo bylą nutraukti.

10.5.                      LUAB „Laugina“ turtas viršija įsipareigojimus, o sąskaitoje turimos lėšos, pridėjus už 2024 m. liepos 4 d. varžytinėse parduotą turtą (gauta 400 000 Eur), viršija visų kreditorių reikalavimus. Pažymėjo, kad nėra pagrindo atsižvelgti į Kauno apygardos teismo patvirtintą papildomą 161 100 Eur administravimo išlaidų sąmatą, nes nutraukus nemokumo bylą nebus joms poreikio. Net jeigu ir būtų poreikis papildomoms išlaidoms, M. K. grąžintina pereikvotų administravimo išlaidų suma 889 943,02 Eur yra daugiau nei pakankama visai papildomai administravimo išlaidų sąmatai padengti.

10.6.                      Kasacinio teismo praktikoje, kuria remiasi ir teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-823/2020), yra nurodyta, kad nemokumo byla negali būti nutraukiama tuo pagrindu, jog įmonė atsiskaitė su visais kreditoriais, jeigu trečiajam asmeniui atsiskaičius su bankrutuojančios įmonės kreditoriais lieka neatlygintos nemokumo administravimo išlaidos. Šiai teisės taisyklei taikyti nepakanka nustatyti, kad neatlygintos nemokumo administravimo išlaidos, o reikia nustatyti, kad jos liks neatlygintos. Nagrinėjamos bylos atveju situacija yra visai kitokia – net ir padengus visų kreditorių reikalavimus, UAB „Laugina“ liktų piniginės lėšos, kelis kartus viršijančios teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartimi patvirtintą vėliausią nemokumo išlaidų administravimo sąmatą iki įmonės išregistravimo.

10.7.                      Teismas tokių aplinkybių nevertino, neskaičiavo, ar objektyviai yra nepadengtų administravimo išlaidų, ar objektyviai yra lėšų tokioms išlaidoms padengti. Teismas nepasisakė dėl pareiškėjo teiginio, kad LUAB „Laugina“ turi pakankamai lėšų tiek visiems kreditorių reikalavimams, tiek ir visoms teismo ar kreditorių susirinkimo patvirtintoms administravimo išlaidoms. Taigi, UAB „Laugina“ nemokumo bylą nagrinėjantis teismas, remdamasis teisėjo vadovavimo procesui principu ir teismo diskrecijos teise, nepasisakė dėl esminio ginčui išspręsti klausimo. Teismas nurodė, kad su kreditoriais negali būti atsiskaitoma, nesant byloje duomenų apie kreditorių susirinkimo nustatytą įkaito turėtojui tenkančią apmokėti administravimo išlaidų dalį bei apie galutinį nemokumo proceso administravimo išlaidų dydį. Šis teismo argumentas yra nepagrįstas.

10.8.                      M. K. sąmoningai ir piktybiškai neatsiskaitinėja su kreditoriais, nes siekia „įsisavinti“ LUAB „Laugina“ lėšas, prisiimdamas įsipareigojimus ar išleisdamas lėšas, kad LUAB „Laugina“ dirbtinai negalėtų atsiskaityti su kreditoriais.

10.9.                      Vykstantys teisminiai ginčai negali būti kliūtis nutraukti nemokumo procesą, nes atgaivinta įmonė galės išspręsti teisminius ginčus po nemokumo bylos nutraukimo. Nėra teisės aktuose nustatytų kliūčių įpareigoti nemokumo administratorių atsiskaityti su kreditoriais ir tuo pagrindu nutraukti UAB „Laugina“ nemokumo bylą.

11.       Atsakovės UAB „Laugina“ nemokumo administratorius M. K. atsiliepime į UAB „Kontmena“ atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      UAB „Kontmena“, teigdama, kad pardavus tik dalį turto buvo gauta pinigų suma, viršijanti visus kreditorių reikalavimus, nepateikė jokių objektyvių duomenų savo pozicijai pagrįsti. Apeliantė UAB „Kontmena“ pati nurodo, kad jos pozicija grįsta spėjimais, o ne aktualiais duomenimis.

11.2.                      Apeliantės UAB „Kontmena“ teiginiai, neva nemokumo administratorius neteikia jai informacijos, atmestini kaip nepagrįsti. Dėl to jau yra ne kartą pasisakė teismai, pvz., Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-11-555/2024, kuria buvo atsisakyta atstatydinti LUAB „Laugina“ nemokumo administratorių M. K..

11.3.                      Šiuo metu įmonės sąskaitoje nėra pakankamai lėšų visų kreditorių reikalavimams padengti, todėl nėra pagrindo spręsti dėl UAB „Laugina“ nemokumo bylos nutraukimo ir konstatuoti administratoriaus neveikimo.

11.4.                      Apeliantės pasvarstymai apie LUAB „Laugina“ turto ir įsipareigojimų balansą yra nepagrįsti. Šiuo metu tebevyksta turto pardavimas iš varžytynių, kurių metu ir paaiškėja tikroji turto kaina. Byloje nenustatyta prielaidų kreiptis į teismą dėl UAB „Laugina“ nemokumo bylos nutraukimo, nes įmonės sąskaitoje nėra pakankamai lėšų visų kreditorių reikalavimams patenkinti. Administratorius neturi pagrindo nevykdyti LUAB „Laugina“ turto pardavimo pagal teismo nustatytą tvarką, todėl toliau yra tęsiamas turto pardavimas, kaupiamos įmonės lėšos.

11.5.                      Apeliantė UAB „Kontmena“ išreiškia nepritarimą teismo pozicijai, tačiau nenurodo jokių konkrečių objektyviais įrodymais pagrįstų argumentų, dėl ko teismo diskrecijai priskirto klausimo atitinkamas išsprendimas galėtų būti vertinamas kaip aiškiai nepagrįstas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas pareiškėjo E. L. prašymo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus UAB „Laugina“ nemokumo byloje netenkino, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirųjų skundų faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl naujo įrodymo prijungimo

13.       Atsakovės UAB „Laugina“ nemokumo administratorius M. K. kartu su atsiliepimu į pareiškėjo E. L. atskirąjį skundą pateikė naują įrodymą – susirašinėjimą el. paštu su pareiškėjo atstovu. Nurodo, kad minėto įrodymo negalėjo pateikti anksčiau, nes susirašinėjimas įvyko po skundžiamos nutarties priėmimo. Pažymėjo, kad naujas įrodymas bylos nagrinėjimo neužvilkins bei gali turėti reikšmės nagrinėjamai bylai.

14.       Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kita vertus, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas).

15.       Nemokumo administratoriaus teikiamas naujas įrodymas – susirašinėjimas el. paštu su pareiškėjo atstovu, įvyko po skundžiamos nutarties priėmimo (2024 m. rugsėjo 12 d. ir 2024 m. rugsėjo 27 d.). Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus dėl jo taikymo, į tai, kad teismas nenustatė nemokumo administratoriaus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių bei įvertinus tai, kad prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėtas naujas įrodymas gali būti reikšmingas ginčo išsprendimui, taip pat tai, kad jo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo ir yra nedidelės apimties (1 lapas), teismas priima nemokumo administratoriaus teikiamą naują įrodymą. Pažymėtina, kad naujo įrodymo priėmimu nėra pažeidžiamos apeliantų procesinės teisės, nes su nauju įrodymu apeliantai susipažino, gavę nemokumo administratoriaus atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą.

Dėl įpareigojimų nemokumo administratoriui (ne)nustatymo

16.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartimi UAB „Laugina“ iškelta nemokumo byla, bendrovės nemokumo administratore paskirta UAB „BankromaX“, nutartis įsiteisėjo 2016 m. rugsėjo 1 d. Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi patvirtintas UAB „Laugina“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris buvo patikslintas vėlesnėmis teismo nutartimis. Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi UAB „BankromaX“ atstatydinta iš UAB „Laugina“ nemokumo administratorės pareigų ir UAB „Laugina“ nemokumo administratoriumi paskirtas V. R.. Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartimi nutarta UAB „Laugina“ likviduoti dėl bankroto. Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi V. R. atstatydintas iš LUAB „Laugina“ administratoriaus pareigų ir bendrovės nemokumo administratoriumi paskirtas M. K..

17.       Pirmosios instancijos teismui pateiktas pareiškimas dėl nemokumo administratoriaus neveikimo (prašant įpareigoti jį patenkinti kreditorių reikalavimus ir kreiptis dėl bankroto bylos nutraukimo) buvo grindžiamas JANĮ 3 straipsnio 4 punktu – vienu iš nemokumo proceso principu, t. y. teisėjo vadovavimo procesui principu. Šis principas reiškia, kad teismas gali savo iniciatyva įpareigoti nemokumo proceso dalyvius atlikti procesinius veiksmus, rinkti įrodymus ir kontroliuoti nemokumo proceso šalių veiksmus, siekdamas užtikrinti veiksmingą teismo tvarka vykdomo nemokumo proceso eigą ir viešąjį interesą. Teismo aktyvumas siejamas su trimis atskirais procesiniais veiksmais: 1) nemokumo proceso dalyvių įpareigojimu atlikti procesinius veiksmus, 2) įrodymų rinkimu ir 3) nemokumo proceso šalių veiksmų kontrole. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad JANĮ 3 straipsnio 4 punkto nuostata nėra imperatyvi, joje nurodytų veiksmų atlikimas paliekamas teismo diskrecijai, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia dėl nemokumo proceso dalyvių kontrolės būtinumo.

18.       Nagrinėjamu atveju tiek pareiškėjas E. L., tiek kreditorė UAB „Kontmena“ (toliau kartu – apeliantai), skųsdami UAB „Laugina“ nemokumo administratoriaus neveikimą, siekia UAB „Laugina“ nemokumo bylos nutraukimo, teigdami, kad nemokumo administratorius turi objektyvią galimybę padengti UAB „Laugina“ administravimo išlaidų sąmatą ir UAB „Laugina“ kreditorių reikalavimus, tačiau to nesąžiningai nedaro, dirbtinai didindamas administravimo išlaidas.

19.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad kreipimasis į teismą su skundu dėl nemokumo proceso dalyvio (šiuo atveju – nemokumo administratoriaus) neveikimo (JANĮ 31 straipsnis) negali būti savitikslis, juo turi būti siekiama konkrečių pažeistų teisių gynimo, konkrečių teisinių padarinių.

20.       Šiuo atveju apeliantai akcentuoja, kad pareiškėjas į teismą su prašymu įpareigoti nemokumo administratorių veikti kreipėsi siekdamas, jog bendrovės nemokumo procese būtų patenkinti visi kreditorių reikalavimai (teigiant, kad tam bendrovės turto pakanka), o tai padarius bankroto byla turėtų būti nutraukta JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (kai juridinis asmuo atsiskaito su visais kreditoriais). Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad šioje byloje pareiškėjo reikalavimai buvo suformuluoti aiškiai ir tiksliai.

21.       Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantų argumentais apie tai, kad pirmosios instancijos teismas, išdėstęs argumentus dėl pagrindo įpareigoti nemokumo administratorių inicijuoti UAB „Laugina“ bankroto bylos pabaigą JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nebuvimo, pirmiausia turėjo spręsti pareiškėjo prašymą dėl įpareigojimo nemokumo administratorių atsiskaityti su bendrovės kreditoriais, tačiau to teismas nepadarė. Priešingai, iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę vertino ir, atmesdamas prašymus dėl įpareigojimų bendrovės nemokumo administratoriui nustatymo, be kita ko konstatavo, kad šiuo metu pagrindo spręsti dėl bendrovės atsiskaitymo su visais kreditoriais nėra. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.

22.       Kreditorių reikalavimų patenkinimas bankroto byloje galimas tik laikantis įstatyme nustatytos eilės ir tvarkos.

23.       Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Laugina“ nemokumo byla yra iškelta Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartimi, t. y. UAB „Laugina“ nemokumo procesas yra pradėtas dar iki JANĮ įsigaliojimo. Kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai patvirtinti Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi, t. y. taip pat dar galiojant ĮBĮ. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad UAB „Laugina“ nemokumo byloje kreditorių reikalavimų tenkinimo eilei ir tvarkai yra taikoma ĮBĮ (JANĮ 155 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis).

24.       Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad ĮBĮ 36 straipsnio nuostatos nurodo prioritetinį administravimo išlaidų atlyginimą kreditorių reikalavimų tenkinimo atžvilgiu – kreditorių reikalavimai tenkinami tik po to, kai yra apmokamos įmonės nemokumo administravimo išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-823/2020; 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-943/2021). Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisės normos formuluotė, kad „bankrutuojanti įmonė atsiskaito su visais kreditoriais“ turi būti aiškinama kaip nurodanti teisinę situaciją, kurioje visos bankrutuojančios įmonės prievolės kreditoriams yra įvykdytos, įskaitant ir administravimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-823/2020).

25.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad bankroto procedūros gali būti vykdomos tik laikantis ĮBĮ įtvirtintų bankroto procedūrų stadijų, pagal kurias bankroto administratorius gali tenkinti kreditorių reikalavimus tik tada, kai visi kreditoriai ir jų reikalavimų dydžiai yra aiškūs, patvirtinti teismo ir nėra ginčijami, taip pat kai yra aiškus bankroto administravimo išlaidų dydis. Priešingu atveju egzistuotų teisinis neapibrėžtumas ne tik dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės, bet ir tokių reikalavimų tenkinimo proporcingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-943/2021).

26.       Šiuo atveju iš pačių apeliantų teiginių ir bylos duomenų nustatyta, kad UAB „Laugina“ nemokumo byloje nėra aiškus administravimo išlaidų dydis, šiuo klausimu kilęs ginčas yra nagrinėjamas teisme. Nurodyta aplinkybė sudaro savarankišką pakankamą kliūtį vykdyti galutinį atsiskaitymą su kreditoriais ir užbaigti UAB „Laugina“ bankroto bylą nutraukimu aptariamu pagrindu. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad administravimo išlaidų dydžio klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nesant byloje duomenų apie kreditorių susirinkimo nustatytą įkaito turėtojui tenkančią apmokėti administravimo išlaidų dalį bei apie galutinį nemokumo proceso administravimo išlaidų dydį, nėra pagrindo spręsti apie įmonės galimybes vykdyti atsiskaitymą su kreditoriais ĮBĮ 34 - 35 straipsniuose nustatyta tvarka.

27.       Nors apeliantai nurodo, kad JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo negali ir neturi riboti faktas, kad nemokumo administratorius, esant pakankamai lėšų, piktybiškai jų nepaskirsto kreditoriams, tačiau šiuo atveju nemokumo administratorius aiškiai nurodė, kad turimų lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais nepakanka, priešingų įrodymų byloje nėra, apeliantų argumentai aptariamu aspektu yra deklaratyvaus pobūdžio, pagrįsti tik spėjimais (CPK 178 straipsnis). Priešingai nei teigia apeliantai, būtent pareiškėjui teko našta savo dėstomus teiginius pagrįsti, naudojantis visomis leistinomis ir priimtinomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau to jis šioje byloje nepadarė. Apeliantai, teigdami, kad UAB „Laugina“ banko sąskaitoje turi pakankamai lėšų visų kreditorių reikalavimams patenkinti ir administravimo išlaidoms padengti, turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus, tačiau minėtų įrodymų nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su atskiraisiais skundais apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Be to, kaip matyti iš nemokumo administratoriaus kartu su atsiliepimu pateikto susirašinėjimo el. paštu su pareiškėjo atstovu, pareiškėjas (jo atstovas) dėl informacijos apie įmonės sąskaitoje esančias lėšas pateikimo į nemokumo administratorių kreipėsi tik 2024 m. rugsėjo 12 d., t. y. jau po skundžiamos nutarties priėmimo (ir ši informacija jam buvo pateikta).

28.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas neturėjo vertinti pareiškėjo argumentų apie tai, jog nemokumo administratorius galimai slepia tiek patirtų administravimo išlaidų nemokumo procese gautų pajamų sumą, neteikia informacijos kreditoriams, nes tai išeitų iš paties pareiškėjo suformuluotais reikalavimais apibrėžtų nagrinėjamos bylos ribų. Atitinkamai, dėl šių aplinkybių nepasisako ir skundžiamą nutartį peržiūrintis apeliacinės instancijos teismas. Kreditorių teisės nemokumo procese, tame tarpe ir teisė gauti informaciją ar siekti nemokumo administratoriaus atstatydinimo, yra įtvirtintos įstatyme, o tokias teises realizuoti, galimus savo teisių pažeidimus ginti kreditoriai gali ir teisme – suformuluodami konkrečius reikalavimus. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „Laugina“ kreditoriai savo teisėmis aktyviai naudojasi. Teisėjo vadovavimo procesui principas bei teismo diskrecijos teisė spręsti su nemokumo procesu susijusius klausimus nereiškia, kad teismas visuomet turi atlikti išsamų visų nemokumo proceso dalyvių veiksmų tyrimą ex officio ir iš esmės pasisakyti dėl bet kurios kažkurio šio proceso dalyvio keliamos su nemokumo procesu susijusios abejonės. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, kiekvienu konkrečiu atveju pats sprendžia dėl nemokumo proceso dalyvių kontrolės būtinumo. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo pareigas vykdė tinkamai, o jo atlikta ginčo klausimui išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių analizė buvo pakankama.

29.       Vertindamas, kad, priešingai nei teigia apeliantai, visi UAB „Laugina“ kreditorių reikalavimai negali būti patenkinti ir bankroto byla negali būti nutraukta, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė į tai, kad teismuose yra kilę ginčai ne tik dėl nemokumo proceso administravimo išlaidų patvirtinimo (civilinė byla Nr. eB2-829-555/2024), bet ir dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo (civilinė byla Nr. eB2-983-1043/2024), dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir dokumentų išreikalavimo (civilinė byla Nr. e2-2248-1106/2024 – atsakovė UAB „Laugina“) ir kt. Nurodytose bylose nėra priimti sprendimai ir (ar) priimti teismo sprendimai nėra įsiteisėję. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dar nėra pasibaigęs ir tebevyksta įmonės nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pardavimas iš varžytynių, kurių metu paaiškės bendrovės turto kaina ir pasikeis bendrovės turimų lėšų suma. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog šiuo metu, vien tik atsiskaičius su bendrovės kreditoriais (siaurąja prasme), visos UAB „Laugina“ prievolės būtų laikomos pasibaigusiomis ir būtų atkurtas įmonės mokumas, dėl ko būtų pagrindas nutraukti atsakovės nemokumo procesą JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

30.       Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai nekonstatavo neteisėto administratoriaus neveikimo.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

31.       Apibendrindamas tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo nagrinėjamam klausimui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes ir teisingai taikė teisės normas bei teismų praktiką, susijusias su nemokumo administratoriaus pareigomis bei nemokumo bylos nutraukimo galimybe atsiskaičius su kreditoriais, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar pakeisti atskiruosiuose skunduose nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32.       Atmetus pareiškėjo E. L. ir kreditorės UAB „Kontmena“ atskiruosius skundus, UAB „Laugina“ įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

33.       Nemokumo administratorius pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme UAB „Laugina“ patyrė 1 391,50 Eur už atsiliepimų į atskiruosius skundus parengimą bylinėjimosi išlaidų. UAB „Laugina“ nemokumo administratoriaus prašoma priteisti suma už atsiliepimus į atskiruosius skundus neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, yra protinga ir pagrįsta, dėl to, atmetus pareiškėjo E. L. ir kreditorės UAB „Kontmena“ atskiruosius skundus, iš apeliantų UAB „Laugina“ priteisiama lygiomis dalimis 1 391,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, t. y. po 695,75 Eur iš kiekvieno apelianto.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

          Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti UAB „Laugina“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš pareiškėjo E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir kreditorės UAB „Kontmena“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis 1 391,50 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt vieną eurą 50 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, t. y. po 695,75 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 75 ct) iš kiekvieno.

Teisėja                                                        Giedrė Čėsnienė