Civilinė byla Nr. 2S-163-886/2022

Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00649-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.5.1

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 27 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio D. J. pateiktą Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje išieškotojas – A. R., skolininkas – S. V..

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Antstolis D. J. (toliau – ir antstolis) teismui pateikė 2021 m. birželio 28 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-21-117-17070 kartu su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) (reg. Nr. CBP-13730, 2021 m. birželio 30 d.). Akte nurodė, kad vykdė išieškotojo A. R. 2021 m. gegužės 19 d. pateiktą Vilniaus apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigojantį skolininką S. V. per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti akmeninę sienelę su pradėta statyti tvora, esančią ieškovo A. R. žemės sklype ir sutvarkyti statybvietę. Antstolis 2021 m. birželio 16 d. nustatė, kad A. R. žemės sklypo dalis šlaito nukasta, tačiau nebuvo atstatyta iki statybų pradžios buvusi sienelė.

2.       Suinteresuotas asmuo A. R. (toliau – ir išieškotojas, apeliantas) 2021 m. liepos 12 d. pareiškime (DOK-89499) nurodė, kad palaiko antstolio reikalavimą.

3.       Skolininkas S. V. (toliau – ir skolininkas) 2021 m. liepos 16 d. atsiliepime (DOK-91492) prašė atmesti antstolio pareiškimą ir nutraukti civilinę bylą. Nurodė, kad skolininkas visiškai įvykdė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 17 d. sprendimą už akių, priimtą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tą patvirtina antstolio A. B. 2019 m. spalio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 42/19/56. Teisės aktuose numatyti privalomi besiribojančių žemės sklypų savininkų rašytiniai sutikimai statant atraminę sienelę su užtvara ant sklypo ribos. Šiuo atveju sutikimų nėra. Antstolis reikalauja atstatyti neteisėtą atraminę sienelę.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 24 d. nutartimi skyrė skolininkui S. V. 0,50 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. liepos 17 d. sprendimo už akių (toliau – teismo sprendimas) civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dieną, skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 5 d. iki visiško sprendimo už akių dalies dėl įpareigojimo sutvarkyti statybvietę įvykdymo, išieškotojo A. R. naudai. Išaiškino skolininkui S. V., kad baudos paskyrimas ir jos sumokėjimas neatleidžia jo nuo pareigos įvykdyti teismo sprendimu įpareigotus atlikti veiksmus. Priteisė A. R. iš skolininko S. V. 30 Eur advokato pagalbos išlaidų.

5.       Dėl to, kad skolininkas iki šiol nėra įvykdęs ir įpareigojimo atstatyti ieškovo (išieškotojo) sklypo dalyje atraminę sienelę į iki atsakovo (skolininko) savavališkų statybų pradžios buvusią padėtį, teismas pažymėjo, jog tokio įpareigojimo net nėra įmanoma įvykdyti, nes jokie išieškotojo ir antstolio surinkti bylos duomenys nepatvirtina, jog iki savavališkų statybų pradžios išieškotojo sklypo dalyje būtų buvusi pastatyta ir būtų stovėjusi akmeninė atraminė sienelė. Visi bylos duomenys (rašytiniai įrodymai ir nuotraukos, išieškotojo paaiškinimai) patvirtina, jog iki savavališkų statybų pradžios akmeninė atraminė sienelė stovėjo ne išieškotojo, bet išimtinai skolininko sklype. Atsižvelgiant į tai, teismas kaip skolininko neįvykdytą sprendimo už akių dalį vertino tik teismo įpareigojimą skolininkui atstatyti žemės sklypo šlaito dalį, o reikalavimą skolininkui paskirti baudą už atraminės sienelės neatstatymą ieškovo (išieškotojo) sklypo dalyje atmetė kaip neįrodytą.

6.       Nors teismas skolininko versiją apie iki 2016 m. birželio 7 d. natūraliai sunykusią atraminę sienelę ir apie nežinia kokiu tikslu buvusio savininko išrautus ir paliktus vaismedžius vertino kaip mažiau tikėtiną už išieškotojo argumentus, jog tai vyko su skolininko valia, tačiau plačiau apie tai nepasisakė, nes nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti ne tai, kada išnyko atraminė sienelė, matoma 2012 m. darytose nuotraukose, o tai, kokioje padėtyje (kokios būklės) iki skolininko savavališkų statybų pradžios buvo žemės sklypo šlaito dalis, kad ją būtų galima palyginti su šlaito būkle po atraminės sienelės išardymo ir statybinio grunto pašalinimo.

7.       Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus nustatė, kad išieškotojo šlaito dalis buvo nukasta ir neatstatyta netgi iki 2016 m. liepos 7 d. buvusio lygio tiek 2019 m. spalio 7 d. (kai antstolis A. B. konstatavo savavališkai pastatytos atraminės sienelės nugriovimą), tiek 2021 m. kovo 6 d., tiek 2021 m. gegužės 19 d. (kai antstolis D. J. pradėjo vykdymo veiksmus), tiek 2021 m. birželio 16 d. (kai antstolis sprendimo neįvykdymą užfiksavo vietoje), tiek ir šiuo metu. Teismas įvertino sprendimą už akių priėmusio teismo 2021 m. liepos 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas aplinkybes ir nurodė, kad esant įsiteisėjusiam sprendimui už akių ir jį išaiškinančiai nutarčiai, skolininkas minėtais teismo dokumentais nustatytų faktų ginčyti nebegali. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad skolininkas, nors ir nugriovė neteisėtai pastatytą atraminę sienelę, iki šiol nėra tinkamai įvykdęs teismo sprendimo, nes nėra sutvarkyta statybvietė taip, kaip numatyta Vilniaus regiono apylinkės teismas Trakų rūmų 2021 m. liepos 27 d. nutartyje Nr. (duomenys neskelbtini).

8.       Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, aktualų teisinį reguliavimą, kasacinio teismo praktiką, teismas sprendė, jog yra pagrindas skolininkui skirti baudą už teismo sprendimo dalies neįvykdymą sąmoningais (kaltais) veiksmais po 2021 m. rugpjūčio 5 d., kai įsiteisėjo sprendimą už akių išaiškinusi teismo nutartis. Vien tai, kad skolininkas per sprendime už akių nustatytą jo įvykdymo 2 mėnesių terminą po sprendimo už akių įsiteisėjimo nesikreipė į sprendimą už akių priėmusį teismą dėl to sprendimo už akių išaiškinimo, teismo nuomone, nėra pagrindas baudą skaičiuoti nuo šio termino pradžios, nes, kaip nustatyta bylos medžiaga, skolininkas įsivaizdavo (nors ir sąžiningai klysdamas), jog jis, nugriovęs atraminę sienelę ir pašalinęs statybinį gruntą, sprendimą yra įvykdęs, ką jo užsakymu konstatavo antstolis 2019 m. spalio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Tai, kad išieškotojas dėl 2019 m. liepos 17 d. sprendimo už akių (įsiteisėjusio 2019 m. rugpjūčio 7 d. ir turėjusio būti įvykdyto iki 2019 m. spalio 7 d.) dalies netinkamo įvykdymo tik 2021 m. gegužės 19 d. kreipėsi į antstolį dėl priverstinio vykdymo, teismo vertinimu, taip pat patvirtino skolininko sąžiningą suklydimą, laikant sprendimą už akių tinkamai įvykdytu.

9.       Teismas iš dalies tenkino išieškotojo 2021 m. spalio 28 d. prašymą priteisti 350 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato V. R. suteiktas teisines paslaugas, pagrįstų 2021 m. spalio 22 d. sąskaita Nr. 21/10/22 ir Swedbank 2021 m. spalio 24 d. mokėjimo nurodymu. Teismas įvertino, kad bauda skolininkui paskirta tik nuo 2021 m. rugpjūčio 5 d., t. y. už beveik dešimt kartų trumpesnį laikotarpį, nei prašė išieškotojas (skaičiuojant atgal už du metus ir beveik du mėnesius), ir kad išieškotojo reikalavimas skirti baudą už atraminės sienelės neatstatymą išieškotojo sklype pripažintas neįrodytu, todėl sprendė, kad proporcingai patenkintų reikalavimų turiniui, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 ir 4 dalimis, teisinga, sąžininga ir protinga yra iš skolininko išieškotojui priteisti 30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10.       Apeliantas A. R. 2021 m. gruodžio 1 d. atskiruoju skundu (DOK-153619) prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį pakeisti: 

1) pašalinti nutarties motyvus, kuriais pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog „Dėl to, kad skolininkas iki šiol nėra įvykdęs ir įpareigojimo atstatyti ieškovo (t. y., išieškotojo) sklypo dalyje atraminę sienelę į iki atsakovo (t. y. skolininko) savavališkų statybų pradžios buvusią padėtį, teismas pažymi, jog tokio įpareigojimo net nėra įmanoma įvykdyti <...>“; „<...> teismas kaip skolininko neįvykdytą sprendimo už akių dalį vertina tik teismo įpareigojimą skolininkui atstatyti žemės sklypo šlaito dalį, o reikalavimą skolininkui paskirti baudą už atraminės sienelės neatstatymą ieškovo (t. y. išieškotojo) sklypo dalyje atmeta kaip neįrodytą“;

2) padidinti skolininkui S. V. paskirtą 0,50 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. liepos 17 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dieną, ją skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 7 d., t. y. nuo tada, kada pasibaigė sprendime už akių nurodytas jo įvykdymo terminas.

3) priteisti iš skolininko visas apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atskirojo skundo surašymu ir pateikimu teismui.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Teismo nutarties motyvai, dėl kurių pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog „<...> teismas kaip skolininko neįvykdytą sprendimo už akių dalį vertina tik teismo įpareigojimą skolininkui atstatyti žemės sklypo šlaito dalį, o reikalavimą skolininkui paskirti baudą už atraminės sienelės neatstatymą ieškovo (t. y. išieškotojo) sklypo dalyje atmeta kaip neįrodytą“, yra priimti netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus (2021 m. lapkričio 16 d. pateiktus įrodymus: 2014 m. liepos 7 d. skolininko žemės sklypo planą iš kadastrinių matavimų bylos, išieškotojo ir skolininko žemės sklypų aerofotografijas, darytas 2015-2017 metais ir 2018-2020 metais; byloje esančias nuotraukas, išieškotojo paaiškinimus, teiktus tiek raštu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu), netinkamai taikant ir aiškinant Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. liepos 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), bei netinkamai taikant materialinės teisės normas.

1.2.                      Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. liepos 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), rezoliucinėje dalyje teismas nurodė, kad „Išaiškinti, kad S. V., pašalinęs akmeninę atraminę sienelę su pradėta statyti tvora, esančią ieškovo, A. R., žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), turi sutvarkyti statybvietę atstatant ieškovo sklypo dalyje atraminę sienelę bei žemės sklypo šlaito dalį į iki atsakovo savavališkų statybų pradžios buvusią padėtį“. Teismo nutartyje, kuri nebuvo skųsta ir yra įsiteisėjusi, senosios atraminės sienutės faktas yra užfiksuotas ir pilnai nustatytas.

1.3.                      Teismas turėjo konstatuoti, kad senoji atraminė sienutė, skolininkui S. V. pradėjus vykdyti neteisėtus statybos darbus, jo paties buvo savavališkai nugriauta. Teismas nutartyje privalėjo nurodyti, kad skolininkas, siekdamas tinkamai įvykdyti sprendimą už akių, privalo ir atstatyti atraminę sienutę, laikiusią apelianto sklypo šlaitą į iki jo atliktų neteisėtos statybos darbų buvusią padėtį, tai yra, savo sklype.

1.4.                      Jeigu teismas manė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) faktiškai nėra įmanoma įvykdyti, dėl jame įsivėlusios klaidos (ir pats nesiėmė išspręsti susidariusios situacijos (CPK 160 straipsnio 1 dalies 6 punktas)), privalėjo arba pasiūlyti antstoliui kreiptis dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo (CPK 160 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 589 straipsnis), arba pasiūlyti išieškotojui kreiptis į sprendimą už akių priėmusį teismą dėl klaidos sprendime ištaisymo (CPK 160 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 276 straipsnis).

1.5.                      Susidaro ir kita teisės taikymo aspektu neleistina situacija, kai faktiškai tos pačios aplinkybės dviejų teismų yra vertinamos skirtingai. Vilniaus regiono apylinkės teismas nutartyje faktiškai konstatuoja, kad senoji atraminė sienutė turi būti atstatoma. O pirmosios instancijos teismas, įvertinęs iš esmės tuos pačius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad to esą net neįmanoma įvykdyti (atlikti). Teismas, faktiškai spręsdamas procedūrinį klausimą vykdymo procese (teismo sprendimo neįvykdymo ir baudos skyrimo klausimą), ėmėsi aiškinti sprendimą už akių, kurį priėmė kitas teismas. Teismas jį aiškino kitaip, nei tai padarė sprendimą už akių priėmęs teismas, be kita ko, pažeidžiamas ir CPK 18 straipsnis, nes taip faktiškai yra neigiamas galutinio teismo sprendimo privalomumo principas.

1.6.                      Nustatydamas paskirtos baudos dydį ir skaičiavimo laikotarpį (nuo 2021 m. rugpjūčio 5d.), teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai taikė CPK 771 straipsnio nuostatas, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodytos teisės normos taikymo ir aiškinimo taisyklėmis. Teismo parinktas baudos dydis akivaizdžiai neatlieka nei kompensacijos išieškotojui funkcijos, nei skatina skolininką įvykdyti prievolę. Esant tokiam baudos dydžiui skolininkui faktiškai labiau apsimoka mokėti teismo nurodyto dydžio baudą, nei faktiškai vykdyti teismo sprendimą.

1.7.                      Teismas padarė nepagrįstas ir neteisėtas išvadas, jog šiuo atveju skolininkas sąžiningai klydo, manydamas, jog nugriovęs atraminę sienelę ir pašalinęs statybinį gruntą, sprendimą už akių įvykdė. Nors teismas konstatuoja, kad ir ši sprendimo dalis už akių nuo pat jo įsiteisėjimo nėra tinkamai įvykdyta, faktiškai prieštaraudamas sau daro nelogišką išvadą, kad vis tiek skolininkas sąžiningai klydo. Nutartyje taip pat konstatuota, kad skolininkas faktiškai klaidino teismą apie senosios atraminės sienelės nugriovimą, taip siekdamas išvengti sprendimo už akių vykdymo. Tai savo ruožtu leidžia pagrįstai teigti, kad skolininkas ne sąžiningai klydo, o sąmoningai siekia išvengti pasekmių už savo akivaizdžiai neteisėtą veikimą, be kita ko klaidindamas ir teismą.

1.8.                      Skolininko elgesys negali būti pripažintas tinkamu ir sąžiningu. Dėl sprendimo už akių išaiškinimo skolininkas kreipėsi tik po to, kai išieškotojas dėl priverstinio sprendimo už akių vykdymo kreipėsi į antstolį. Skolininkas, gavęs informaciją iš antstolio ir supratęs, kad jam visgi nepavyks išvengti sprendimo už akių tinkamo ir pilno įvykdymo, sugalvojo tokiu būdu vilkinti vykdymo procesą ir, galbūt, palankiai susiklosčius aplinkybėms, iš vis išvengti tinkamo ir pilno teismo sprendimo už akių įvykdymo. Aplinkybė, kada išieškotojas kreipėsi į antstolį, negali pateisinti skolininko neveikimo. Išieškotojas Lietuvoje būna retai ir tikėjosi, kad skolininkas geranoriškai įvykdys sprendimą.

1.9.                      Nepagrįsti teismo argumentai, kurių pagrindu teismas sprendė, kad teisinga, sąžininga, ir protinga yra iš skolininko išieškotojui priteisti tik 30 Eur bylinėjimosi išlaidų. Su aktu į teismą kreipėsi antstolis, o ne išieškotojas. Nei bylos nagrinėjimo metu, nei savo rašytiniuose paaiškinimuose, apeliantas neteikė savarankiško prašymo nei dėl skolininkui skirtinos baudos dydžio, nei dėl laikotarpio, už kurį ji turėtų būti skaičiuojama, todėl teismui nebuvo pagrindo taikyti CPK 93 straipsnio 2 dalies. Nutartyje nėra nei vieno motyvo, kodėl šiuo atveju nurodyta teisės norma yra taikoma, kodėl išieškotojo procesinis elgesys teismo buvo vertinamas kaip netinkamas, ar kodėl, teismo nuomone, priežastys, dėl kurių išieškotojas patyrė bylinėjimosi išlaidas, priklauso nuo paties išieškotojo.

1.10.                      Apeliantas gyvena užsienyje, todėl turėjo pasirūpinti atstovavimu teikiant teismui jo reikalaujamus įrodymus, bei siekiant užtikrinti tinkamą savo interesų atstovavimą teisme. Byloje buvo pateikta ne tik nutartyje nurodyta išieškotoją atstovavusio advokato sąskaita. Kartu su išieškotojo rašytiniais paaiškinimais buvo pateikta advokato V. R. 2021 m. spalio 4 d. sąskaita už teisines paslaugas 2021 m. spalio 4 d. (500 Eur) ir jos apmokėjimą patvirtinantis dokumentas. Tačiau teismas nutartimi neišsprendė šių išieškotojo patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo.

11.       Skolininkas S. V. 2021 m. gruodžio 13 d. (DOK-158910 )atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11.1                      Reikalaudamas „senosios sienelės“ atstatymo, apeliantas remiasi 2012 m. birželio mėnesio Google Street View vaizdais ir keliomis dar senesnėmis nuotraukomis, kurių vienos data 2009 m., kitos be datų. Skolininkas namo savininku tapo 2016 m. spalio 12 d. Skolininko pateiktose nuotraukose, kurių pirma daryta 2016 m. birželio 7 d., ir kurių nei apeliantas, nei jo atstovai neginčijo, matyti, kad sienelės nebuvo. To pats apeliantas nepastebėjo nei 2016 m. rugpjūtį, kai mėnesį prabuvo Lietuvoje, nei vėlesniais metais iki 2021 m.

11.2                      Dėl bendros tvoros ir probleminės sklypų ribos skolininkas 2017 m. ir pirmą 2018 m. pusę vedė derybas su apeliantu, tarpininkaujant jo seserei, jos sutuoktiniui ir tiesiogiai susirašinėjant su pačiu apeliantu. Apeliantas iš pradžių sutiko, vėliau ėmus vilkinti, o galiausiai atsisakė, todėl skolininkas 2018 m. vasaros pabaigoje ėmėsi sienelės statybos savarankiškai. Apeliantui situacija buvo žinoma. Už žemės šlaito būklę savo žemėje dabar atsakingu yra būtent apeliantas.

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai). 

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria skolininkui paskirta 0,50 Eur bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimo už akių dieną, skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 5 d. iki visiško sprendimo už akių dalies dėl įpareigojimo sutvarkyti statybvietę įvykdymo išieškotojo naudai, ir išspręstas bylinėjimosi tarp šalių paskirstymo klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių.

14.       Byloje nėra ginčo, kad žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise 2015 m. rugsėjo 30 d. dovanojimo sutarties pagrindu priklauso A. R., o žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise 2016 m. birželio 7 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu priklauso S. V..

15.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2019 m. liepos 17 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sprendimas už akių) nusprendė: ,,Įpareigoti atsakovą S. V. per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti akmeninę atraminę sienelę su pradėta statyti tvora, esančią ieškovo A. R. žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę“. Sprendimas įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 7 d. Išieškotojas prašymu jam 2021 m. gegužės 4 d. išduotas vykdomasis dokumentas.

16.       Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, kad 2021 m. gegužės 18 d. išieškotojas vykdomąjį dokumentą pateikė vykdyti antstoliui D. J.. Antstolis 2021 m. gegužės 24 d. patvarkymu Nr. S-21-117-13444 priėmė vykdyti 2021 m. gegužės 4 d. vykdomąjį dokumentą ir pradėjo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Šio patvarkymo skolininkas neskundė. Skolininkas 2021 m. birželio 3 d. antstoliui pateikė antstolio A. B. 2019 m. spalio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 42/19/56, kuriame konstatuota: ,,2019 m. spalio 7 dieną 10 val. 40 min. atvykau prie pastato, kurio adresas (duomenys neskelbtini) (nuotrauka Nr. 1). Faktinių aplinkybių konstatavimo metu dalyvauja S. V.. Konstatuotina, kad tarp sklypo, kurio adresas (duomenys neskelbtini) (kuris priklauso S. V.), ir kaimyninio sklypo, kurio adresas (duomenys neskelbtini), buvusi atraminė sienelė iš betono ir akmenų yra išgriauta (nuotraukos Nr. 2, 3). Matyti nestabilus gruntas. Ant sklypo ribos esanti medinė tvora taip pat laikosi nestabiliai (nuotrauka Nr. 4). Taip pat konstatuotina, kad tarp minėtų sklypų yra sukalti riboženkliai. Ties riboženkliu, esančiu prie (duomenys neskelbtini) matyti, kad pamatas apie 50 cm patenka į S. V. priklausančio sklypo teritoriją (nuotrauka Nr. 5). Už jau minėtos nestabiliai besilaikančios tvoros, į sklypų gilumą, yra sumontuota sklypus skirianti metalinė žalios spalvos dažais nudažyta tvora. Ši tvora sumontuota už riboženklių į S. V. priklausančio sklypo pusę (nuotraukos Nr.6–10)“. Antstolis 2021 m. birželio 28 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte Nr. S-21-117-17070 (toliau ir – Neįvykdymo aktas) nurodė, kad 2021 m. birželio 16 d. apie 16 val. 35 min. antstolis, nuvykęs adresu (duomenys neskelbtini) nustatė, kad ,,A. R. žemės sklypo dalis šlaito nukasta, iki statybų pradžios buvusi sienelė neatstatyta“.

17.       Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) skolininkas 2021 m. liepos 26 d. pateikė teismui prašymą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl sprendimo už akių išaiškinimo (DOK-44353). Vilniaus regiono apylinkės teismas Trakų rūmai 2021 m. liepos 27 d. nutartimi išaiškino, kad ,,S. V., pašalinęs akmeninę atraminę sienelę su pradėta statyti tvora, esančią ieškovo, A. R., žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), turi sutvarkyti statybvietę atstatant ieškovo sklypo dalyje atraminę sienelę bei žemės sklypo šlaito dalį į iki atsakovo savavališkų statybų pradžios buvusią padėtį.“ Nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugpjūčio 5 d.

18.       Apeliantas teigia, kad teismo nutarties motyvai, dėl kurių pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog „<...> teismas kaip skolininko neįvykdytą sprendimo už akių dalį vertina tik teismo įpareigojimą skolininkui atstatyti žemės sklypo šlaito dalį, o reikalavimą skolininkui paskirti baudą už atraminės sienelės neatstatymą ieškovo (t. y. išieškotojo) sklypo dalyje atmeta kaip neįrodytą“, yra priimti netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus (2021 m. lapkričio 16 d. pateiktus įrodymus: 2014 m. liepos 7 d. skolininko žemės sklypo planą iš kadastrinių matavimų bylos, išieškotojo ir skolininko žemės sklypų aerofotografijas, darytas 2015-2017 metais ir 2018-2020 metais, byloje esančias nuotraukas, išieškotojo paaiškinimus raštu ir bylos nagrinėjimo teisme metu), netinkamai taikant ir aiškinant Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. liepos 27 d. nutartį ir netinkamai taikant materialinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas su nurodytais apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti.

19.       Priimant tokią nutartį (taikyti sprendime dėl ginčo esmės nustatytas sprendimo nevykdymo pasekmes, pvz., paskirtą baudą) būtų išnagrinėtos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat būtų patikrinta, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo. CPK 771 straipsnio 2 dalyje nustatytas reguliavimas iš esmės reiškia, kad turi būti atliekama ex ante (prieš veiksmą) teisminė sprendimo neįvykdymo aplinkybių (priežasčių) patikra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas; 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-1075/2021). Taigi, remdamasis anksčiau aptarta kasacinio teismo praktika, teismas, gavęs antstolio surašytą aktą dėl sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo, be kita ko, turi patikrinti: 1) ar teismo sprendimas (ne)įvykdytas; 2) ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo.

20.       Dėl to, kad skolininkas iki šiol nėra įvykdęs įpareigojimo atstatyti ieškovo (išieškotojo) sklypo dalyje atraminę sienelę į iki atsakovo (skolininko) savavališkų statybų pradžios buvusią padėtį, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog tokio įpareigojimo net nėra įmanoma įvykdyti, nes jokie išieškotojo ir antstolio surinkti bylos duomenys nepatvirtina, jog iki savavališkų statybų pradžios išieškotojo sklypo dalyje būtų buvusi pastatyta ir būtų stovėjusi akmeninė atraminė sienelė. Teismas nustatė, kad visi bylos duomenys (tiek rašytiniai įrodymai ir nuotraukos, tiek išieškotojo paaiškinimai) patvirtina, jog iki savavališkų statybų pradžios akmeninė atraminė sienelė stovėjo ne išieškotojo, bet išimtinai skolininko sklype. Atsižvelgiant į tai, teismas kaip skolininko neįvykdytą sprendimo už akių dalį vertino tik teismo įpareigojimą skolininkui atstatyti žemės sklypo šlaito dalį, o reikalavimą skolininkui paskirti baudą už atraminės sienelės neatstatymą ieškovo (išieškotojo) sklypo dalyje atmetė kaip neįrodytą.

21.       Apeliantas 2019 m. gegužės 17 d. pateikdamas ieškinį Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams (CBP-4362) kartu pateikė 2018 m. gruodžio 18 d. antstolio D. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame buvo fiksuojami atliekami žemės sklypo (duomenys neskelbtini), taškų ir atraminės sienutės padėties matavimai. Taip pat pateikė foto nuotraukas. Iš šių duomenų matyti, kad jau buvo pastatyta akmeninė atraminė sienutė ties skolininko ir apelianto sklypų riba. Minėtoje byloje ieškovas (šioje byloje apeliantas) ieškinyje nurodė, kad jis suprato, kad atsakovas (šioje byloje skolininkas) galimai ketina statyti atraminę sienelę tvorai. Taip pat nurodė, kad jis pamatė, kad išmontuota dalis jo medinės ir metalinės tinklinės tvoros, o vietoj jos atsakovas, nepaisant prieštaravimų, pasistatė akmeninę atraminę sienelę, peržengiant sklypo ribą į ieškovo žemės sklypo pusę, ant kurios ketina statyti metalinę tvorą. Tačiau minėtame ieškinyje apeliantas nenurodė jokių argumentų, kad iki 2016 m. birželio 7 d., kai skolininkas įsigijo žemės sklypą, išieškotojui priklausančiame žemės sklype būtų buvusi sena atraminė sienelė, kieno iniciatyva ji buvo pastatyta, kokia buvo jos būklė, matmenys ir pan. (CPK 178 straipsnis).

22.       Apeliantas 2021 m. liepos 12 d. (DOK-89499, 1 t. 20 b. l.) teismui pateikė sklypo vaizdą 2009 m. gruodžio 12 d., ir 2021 m. lapkričio 16 d. pateikė Google street view 2012 metų sklypo vaizdą (DOK-145775, 2 t. 42 b. l.). Iš šių duomenų matyti, kad ginčo vietoje esanti akmeninė sienelė yra už apelianto žemės sklypą juosiančios tvoros.

23.       Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtintą Statybų techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (toliau – STR 1.01.03:2017) atraminė sienelė klasifikuojama kaip kitos paskirties inžinerinis statinys ir priskiriama II ir I grupės nesudėtingų statinių kategorijai (12 ir 16 punktai, 3 lentelės 3.2 papunktis). STR 4.5 punkte apibrėžiama atraminės sienutės paskirtis – sulaikyti už jos esantį gruntą, kad jis nenugriūtų ar nenušliaužtų.

24.       Taigi, sienutės konstrukcijos turi būti suprojektuotos ir įrengtos taip, kad atlaikytų grunto spaudimą. Ypač svarbu numatyti tinkamą sienutės storį, jos armavimą. Nors apelianto įsitikinimu skolininkas turi atstatyti iki jo atliktų savavališkų statybos darbų buvusią atraminę sienelę, tačiau konkrečiai nenurodo, koks buvo buvusios atraminės sienelės aukštis, ilgis, plotis. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kieno iniciatyva, kokių asmenų poreikiams užtikrinti, ir kokiu tikslu, dar prieš skolininkui įsigyjant žemės sklypą, buvo pastatyta akmeninė atraminė sienelė. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad jokie išieškotojo ir antstolio surinkti bylos duomenys nepatvirtina, jog iki savavališkų statybų pradžios išieškotojo sklypo dalyje būtų buvusi pastatyta ir būtų stovėjusi akmeninė atraminė sienelė.

25.       Nors apeliantas teigia, kad faktiškai tos pačios aplinkybės dviejų teismų yra vertinamos skirtingai, t. y. Vilniaus regiono apylinkės teismas nutartyje faktiškai konstatuoja, kad senoji atraminė sienutė turi būti atstatoma, o pirmosios instancijos teismas konstatuoja, kad to esą net neįmanoma įvykdyti, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodomi argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo. Pažymėtina, kad civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo pateikti ir vertinami įrodymai, kuriuos priimdamas skundžiamą nutartį įvertino pirmosios instancijos teismas. Be to, minėtoje byloje buvo priimtas sprendimas už akių, nebuvo teikti šalių paaiškinimai dėl ginčo dalyko.

26.       Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priede nustatyta, kad rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant atraminę sienelę ant sklypo ribos (2.1 punktas); savo sklype, jei atraminės sienelės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba, didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos. Šio punkto reikalavimai taikomi ir tais atvejais, kai šalia yra laisva valstybinė žemė (teritorija) (2.2 punktas). Nagrinėjamu atveju nei viena iš šalių nepateikė tokio sutikimo.

27.       Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai kaip skolininko neįvykdytą sprendimo už akių dalį vertino tik teismo įpareigojimą skolininkui atstatyti žemės sklypo šlaito dalį, o reikalavimą skolininkui paskirti baudą už atraminės sienelės neatstatymą ieškovo (t. y. išieškotojo) sklypo dalyje atmetė kaip neįrodytą.

28.       Apeliantas atskirajame skunde nenurodo argumentų, susijusių su skundžiamos nutarties dalimi dėl šlaito atstatymo, apeliacinės instancijos teismas su šiuo klausimu susijusių nutarties motyvų nevertina ir dėl jų plačiau nepasisako.

29.       Atskirajame skunde teigiama, kad nustatydamas paskirtos baudos dydį ir skaičiavimo laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 5 d., teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai taikė CPK 771 straipsnio nuostatas, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodytos teisės normos taikymo ir aiškinimo taisyklėmis. Apeliacinės instancijos teismas atmeta nurodytus argumentus kaip nepagrįstus.

30.       Nagrinėjamu atveju antstolis D. J. 2021 m. birželio 30 d. pateikė 2021 m. birželio 28 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-21-117-17070 (CBP-13730). Prašymo skirti atitinkamo dydžio baudą ir termino, nuo kada turėtų būti paskirta bauda, nepateikė. Apeliantas 2021 m. spalio 6 d. rašytiniuose paaiškinimuose (DOK-125826), įvertinęs ilgą sprendimo už akių nevykdymo laiko tarpą (du metai ir beveik du mėnesiai), prašė paskirti skolininkui teismo nustatyto dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną jo (išieškotojo) naudai. Tokį prašymą apelianto atstovas palaikė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2021 m. spalio 7 d. teismo posėdyje (garso įrašas nuo 1 val. 59 min. 24 s.).

31.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skolininkas, nors ir nugriovė neteisėtai pastatytą atraminę sienelę, iki šiol nėra tinkamai įvykdęs teismo sprendimo, nes nėra sutvarkyta statybvietė taip, kaip tai numatyta Vilniaus regiono apylinkės teismas Trakų rūmų 2021 m. liepos 27 d. nutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), ir skyrė skolininkui 0,50 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. liepos 17 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dieną, skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 5 d. iki visiško sprendimo už akių dalies dėl įpareigojimo sutvarkyti statybvietę įvykdymo išieškotojo naudai. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, aktualų teisinį reguliavimą, kasacinio teismo praktiką, sprendė, jog yra pagrindas skolininkui skirti baudą už teismo sprendimo dalies neįvykdymą sąmoningais (kaltais) veiksmais po 2021 m. rugpjūčio 5 d., kai įsiteisėjo sprendimą už akių išaiškinusi teismo nutartis.

32.        Pažymėtina, kad baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų procesinio poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes, todėl ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Teismas privalo ne vien tik formaliai taikyti įstatymą, bet ir vadovautis bendraisiais civilinio proceso principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, kokioms vertybėms ir kokias teisines pasekmes sukėlė vykdomojo dokumento nevykdymas, kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo interesus ir kitas svarbias aplinkybes.

33.        Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021). 

34.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad skolininkas per sprendime už akių nustatytą jo įvykdymo 2 mėnesių terminą po sprendimo įsiteisėjimo nesikreipė į teismą dėl šio sprendimo, todėl nėra pagrindo baudą skaičiuoti nuo šio termino pradžios. Iš bylos duomenų nustatyta, kad skolininkas, nors ir sąžiningai klysdamas, manė, jog nugriovęs atraminę sienelę ir pašalinęs statybinį gruntą, sprendimą yra įvykdęs, ką, beje, konstatavo ir antstolis A. B. 2019 m. spalio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (1 t. 25-30 b. l.). Tai, kad išieškotojas dėl 2019 m. liepos 17 d. sprendimo už akių (įsiteisėjusio 2019 m. rugpjūčio 7 d. ir turėjusio būti įvykdyto iki 2019 m. spalio 7 d.) dalies netinkamo įvykdymo tik 2021 m. gegužės 19 d. kreipėsi į antstolį dėl priverstinio vykdymo, taip pat patvirtina skolininko sąžiningą suklydimą sprendimą už akių laikant tinkamai įvykdytu.

35.       Pažymėtina ir tai, kad nors apeliantas teigia, kad Lietuvoje negyvena, atvyksta retai, tačiau tai nepaneigia jo pareigos domėtis jo naudai priimto teismo sprendimo vykdymu. Sprendimas už akių priimtas 2019 m. liepos 17 d., įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 7 d., tačiau su vykdomuoju dokumentu į antstolį kreipėsi tik 2021 m. gegužės 18 d. pateikdamas prašymą priimti vykdyti 2021 m. gegužės 4 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini).

36.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas skolininkui skirti baudą už teismo sprendimo dalies neįvykdymą sąmoningais (kaltais) veiksmais po 2021 m. rugpjūčio 5 d., kai įsiteisėjo sprendimą už akių išaiškinusi teismo nutartis.

37.       Apeliantas teigia, kad teismo parinktas baudos dydis akivaizdžiai neatlieka nei kompensacijos išieškotojui funkcijos, nei skatina skolininką įvykdyti prievolę. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012).

38.       Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bauda yra per maža. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad 0,50 Eur bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. liepos 17 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)dieną, skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 5 d. iki visiško sprendimo už akių dalies dėl įpareigojimo sutvarkyti statybvietę įvykdymo, negali atlikti ir ateityje neatliks savo funkcijos ir skolininkas toliau nevykdys teismo sprendimo.

39.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pašalinti motyvus jog „Dėl to, kad skolininkas iki šiol nėra įvykdęs ir įpareigojimo atstatyti ieškovo (t. y., išieškotojo) sklypo dalyje atraminę sienelę į iki atsakovo (t. y. skolininko) savavališkų statybų pradžios buvusią padėtį, teismas pažymi, jog tokio įpareigojimo net nėra įmanoma įvykdyti <...>“; „<...> teismas kaip skolininko neįvykdytą sprendimo už akių dalį vertina tik teismo įpareigojimą skolininkui atstatyti žemės sklypo šlaito dalį, o reikalavimą skolininkui paskirti baudą už atraminės sienelės neatstatymą ieškovo (t. y. išieškotojo) sklypo dalyje atmeta kaip neįrodytą“. Nagrinėjamu atveju apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, nesutikdamas su ja iš esmės, t. y. ne tik su motyvais, bet ir rezoliucine dalimi. Tokiu atveju atskirajame skunde reiškiamas reikalavimas pašalinti iš teismo nutarties motyvuojamosios dalies motyvus, kurių pagrindu padarytos teismo išvados, lėmusios rezoliucinę teismo nutarties dalį, yra nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

40.       Apeliantas ginčija teismo argumentus, kurių pagrindu teismas sprendė, kad teisinga, sąžininga, ir protinga yra iš skolininko išieškotojui priteisti tik 30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

41.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl išieškotojui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, nustatė, kad išieškotojo 2021 m. spalio 28 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodyta, jog pagal 2021 m. spalio 22 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 21/10/22 išieškotojas advokatui V. R. turės sumokėti 350 Eur. Swedbank, ANB mokėjimo nurodymas patvirtino, jog 2021 m. spalio 24 d. A. R. advokatui sumokėjo 350 Eur.

42.       Pirmosios instancijos teismas sprendė esant teisinga, sąžininga ir protinga iš skolininko išieškotojui priteisti tik 30 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, kad teismas spręsdamas dėl išieškotojui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio įvertino tai, kad bauda skolininkui paskirta tik nuo 2021 m. rugpjūčio 5 d., o ne už visą išieškotojo prašytą laikotarpį (t. y. skaičiuojant atgal už du metus ir beveik du mėnesius), t. y. už beveik dešimt kartų trumpesnį praeitą laikotarpį. Be to, įvertino ir tai, kad, išieškotojo reikalavimas dėl baudos paskyrimo už atraminės sienelės neatstatymą išieškotojo sklype pripažintas neįrodytu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti nurodytais pirmosios instancijos teismo argumentais ir laiko juos teisingais bei pagrįstais.

43.       Nors apeliantas, nesutikdamas su priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu taip pat nurodo, kad nei bylos nagrinėjimo metu, nei savo rašytiniuose paaiškinimuose, nėra pateikę savarankiško prašymo nei dėl skolininkui skirtinos baudos dydžio, nei dėl laikotarpio, už kurį ji turėtų būti skaičiuojama, tačiau tokiu argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Kaip nustatyta anksčiau, apeliantas 2021 m. spalio 6 d. rašytiniuose paaiškinimuose (DOK-125826) įvertinus tai, kad sprendimas už akių nevykdomas jau ilgą laiko tarpą – du metus ir beveik du mėnesius – prašė paskirti skolininkui teismo nustatyto dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną jo (išieškotojo) naudai. Tokį prašymą apelianto atstovas palaikė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2021 m. spalio 7 d. teismo posėdyje (garso įrašas nuo 1 val. 59 min. 24 s.).

44.       Atskirajame skunde teigiama, kad teismas neišsprendė išieškotojo patirtų 500 Eur išlaidų, kurias patvirtinantys įrodymai pateikti kartu su išieškotojo rašytiniais paaiškinimais.

45.       Apeliantas 2021 m. spalio 6 d. kartu su rašytiniais paaiškinimais (DOK-125826, 1 t. 101-102 b. l.) pateikė 2021 m. spalio 4 d. sąskaitą už teisines paslaugas 500 Eur sumai ir 2021 m. spalio 4 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį 500 Eur sumokėjimą atstovui.

46.       CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

47.       Atsižvelgiant į teismo įvertintą prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį ir priteistą sumą laikytina, kad išieškotojo reikalavimų patenkinta 8,57 procentai. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, neįvertino išieškotojo 2021 m. spalio 6 d. (DOK-125829) pateiktų bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia šias išlaidas paskirstyti, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį (8,57 proc.) ir išieškotojui iš skolininko papildomai priteisti 42,85 Eur. Patikslinus pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, iš viso išieškotojui priteisiama 72,85 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

48.       Apeliantas prašo priteisti iš skolininko 600 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme už atskirojo skundo surašymą. Prašymui pagrįsti pateikta 2021 m. lapkričio 29 d. sąskaita už teisines paslaugas ir Swedbank 2021 m. lapkričio 30 d. mokėjimo nurodymas (DOK-153619). Atmetus apelianto atskirąjį skundą, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Dėl bylos procesinės baigties.

49.       Į esminius nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų išsamiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

50.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, skundžiamos nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutarties rezoliucinę dalį dėl A. R. iš S. V. priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio ir šią nutarties dalį išdėstyti taip:

„Priteisti A. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš skolininko S. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 72,85 Eur (septyniasdešimt du eurus ir 85 ct) advokato pagalbos išlaidų“.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                        Laima Kriaučiūnaitė