Baudžiamoji byla Nr. 1A-152-519/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02240-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.2.14.1.2.4.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.4.; 2.1.15.1.1.; 2.4.2.1.; 2.4.6.4.4.; 2.4.7.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 8 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Virginijos Žindulienės,

sekretoriaujant Ievai Rimdeikienei,

dalyvaujant prokurorui Mariui Fokui,

gynėjui advokatui Algirdui Zakrasui,

nuteistajam V. B.,

nukentėjusiajam K. J.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 19 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalį ir jam skirta 40 MGL (1506,40 Eur) bauda.

K. J. pareikštas civilinis ieškinys dėl 800 eurų turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir priteista iš V. B. 800 Eur turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

1. V. B. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. sausio 14 d. apie 23.24 val., viešoje vietoje – VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priėmimo skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), iš K. J. kelnių kišenės pagrobė svetimą turtą – K. J. priklausantį 800 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S7 Edge“.

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 19 d. nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir jį išteisinti, nepadarius jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. 

2.1. Apelianto nuomone, teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 straipsnio 1–5 dalių nuostatas. Mano, jog byloje nėra nustatyta jokių objektyvių duomenų, įrodančių, kad jis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Teigia, kad byloje surinktais duomenimis nėra nustatytos K. J. priklausančio telefono dingimo aplinkybės. Nagrinėjant bylą nebuvo nustatyta, kada ir kokiomis aplinkybėmis K. J. prarado telefoną. Todėl mano, kad teismas nuosprendyje padarė neteisingas išvadas dėl jo kaltės, jog jis įvykdė K. J. telefono vagystę. 

2.2. Nurodo, kad jis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme savo kaltės nepripažino, jog iš K. J. kelnių kišenės pagrobė svetimą turtą – K. J. priklausantį telefoną. Viso proceso metu jis nuosekliai aiškino, jog ligoninėje buvo su R. M. ir jo drauge, kuriai reikėjo medicininės pagalbos. Nurodė, kad ligoninės koridoriumi ėjo pro K. J., kuris kažką murmėjo, o jis praeidamas jo paklausė kas jam yra, nes galvojo, jog jam reikalinga pagalba ir nuėjo toliau. Jokio telefono pas K. J. nematė ir nepaėmė. Pažymi, kad K. J. buvo neblaivus ir jis neprisimena, kokiomis aplinkybėmis prarado telefoną. Teisme apklausti liudytojai R. M., J. Š., D. Ž. nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su K. J. telefono dingimo aplinkybėmis, t. y. kaip K. J. prarado telefoną, minėti liudytojai nieko nenurodė, nes šių aplinkybių nežinojo. Teigia, jog jo kaltė paremta tik byloje surinktais prieštaringais duomenimis, prielaidomis ir abejonėmis, kurios nebuvo pašalintos. 

2.3. Teigia, kad teismas nepagrįstai pripažino įrodymais duomenis, kurie neatitinka BPK 20 straipsnio 1–5 dalyse keliamų reikalavimų, t. y. netinkamai vertino liudytojų duotus parodymus, nepasisakė apie atliktos ekspertizės akto išvadų, kuriose kategoriškai atsakyta, jog nenustatytos ir neužfiksuotos vaizdo įraše aplinkybės, kad iš K. J. kišenės paimtas telefonas ir tai padarė jis (V. B.) ir paimtą telefoną būtų pasisavinęs.

2.4. Pažymi, jog teismas nevertino byloje esančių įrodymų, jų negretino tarpusavyje, neatliko jokios įrodymų analizės ir nenurodė, kurie įrodymai patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, kurie įrodymai atmetami. Teigia, jog teismas į nuosprendį perrašė kaltinamojo akto 2 lapą, kuriame prokuroras buvo nurodęs duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas. Teismas taip pat perkėlė iš kaltinamojo akto 5 lapo nurodytus duomenis į nuosprendį, apie juos net nepasisakydamas ir jų nevertindamas. Mano, jog toks įrodymų vertinimas negali būti laikomas objektyviu ir visapusišku.

2.5. Apeliantas analizuoja byloje surinktus įrodymus, t. y. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotas aplinkybes, ekspertizės akto išvadas, vaizdo įrašą, K. J., liudytojų D. Ž., R. M., J. Š. parodymus, ir nurodo, kad byloje surinkti duomenys nepatvirtina būtent nusikalstamos veikos buvimo faktą, o tik tai, kad K. J. galėjo telefoną prarasti pats, jį pamesti bet kur, nes kaip nustatyta byloje, K. J. telefono pasigedo tik degalinėje. Pažymi ir tai, kad jis nežinodamas ir nematydamas, jog K. J. turi telefoną ir laiko jį kelnių kišenėje, per kelias sekundes galėjo telefoną paimti. Teigia, jog nėra užfiksuota, kad jis paimtą telefoną dedasi į rankinę. Ekspertas nurodė, jog negalima atsakyti, ar jo (V. B.) rankoje yra koks daiktas. Tačiau teismas pasisakydamas dėl jo kaltės, pasak apelianto, padarė išvadą prieštaraujančią vaizdo įrašui, ekspertizės akto išvadoms.

2.6. Teigia, kad teismas visiškai nepagrįstai priteisė K. J. 800 Eur turtinę žalą. Pirmiausia dėl to, jog jis nusikaltimo nepadarė. Antra – K. J. turėjo pagrįsti savo ieškinį ir pateikti įrodymus. Pažymi, kad K. J. nepateikė jokių duomenų patvirtinančių, jog jis pats įsigijo tokio modelio telefoną ir už kokią sumą. Taip pat pažymi, jog K. J. nepateikė duomenų apie tai, kiek telefonu naudojosi, kokia jo vertė buvo tą dieną, kai telefonas dingo. Pasak apelianto, priteistas civilinis ieškinys iš jo priteistas nepagrįstai.

3. Teismo posėdžio metu nuteistasis V. B. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusysis K. J. prašė apeliacinį skundą atmesti, prokuroras prašė nuteistojo V. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, t. y. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio pakeisti, o dėl  V. B. pripažinimo kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo V. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

5. Įrodymų vertinimo taisykles, baudžiamajame procese, reglamentuoja BPK 20 straipsnis. Komentuojamo straipsnio 5 dalis numato, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste paminėtina, kad tiek apkaltinamasis, tiek išteisinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus, t. y. įrodymai turi būti ne tik lakoniškai išdėstyti, bet ir atlikta jų analizė, kas suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, kad tiek kaltinantys, tiek teisinantys asmenį įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis tam tikras nusikalstamos veikos aplinkybes. Tinkamam įrodymų vertinimo procesui itin svarbu byloje esančius duomenis vertinti ne tik atskirai, bet ir jų visumą,  sujungiant visus teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingus faktus į loginę visumą, nes tik tokiu būdu galima konstatuoti vienareikšmes, tikslias ir logiškas išvadas dėl asmens kaltumo/nekaltumo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme.

6. Nors apeliaciniu skundu teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė aptarto teisinio reguliavimo, kad pažeidė bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, jog byloje nėra nustatytos K. J. priklausančio telefono dingimo aplinkybės, kad kaltė paremta tik byloje surinktais prieštaringais duomenimis, tačiau teisėjų kolegija įvertinusi skundžiamą nuosprendį įrodymų vertinimo aspektu, su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Konstatuotina, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes susijusias su V. B. inkriminuota nusikalstama veika, tinkamai ir išsamiai įvertino visus byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį apelianto atžvilgiu. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje visi surinkti įrodymai, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo išsamiai išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje surinktų duomenų kontekste. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aiškiai ir pagrįstai išdėstyti motyvai, kuriais apelianto atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir naikinti teisėtą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, įvertinus apeliacinio skundo argumentus dėl apelianto kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, teisėjų kolegija neturi jokios teisinio pagrindo.

7. Nuteistasis V. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltu dėl to, jog iš K. J. kelnių kišenės pagrobė svetimą turtą – K. J. priklausantį telefoną, neprisipažino, tačiau baudžiamojoje byloje surinkti ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina apelianto kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje surinktais duomenimis nėra nustatytos K. J. priklausančio telefono dingimo aplinkybės, jog byloje nėra nustatyta jokių objektyvių duomenų, įrodančių, kad jis pagrobė nukentėjusiajam K. J. iš kelnių kišenės mobiliojo ryšio telefoną, tačiau su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija sutikti negali. Pažymima, kad nukentėjusiojo K. J., liudytojų D. Ž., J. Š. duotais parodymais, vaizdo įrašu (kompaktiniame diske Nr. 1, įrašo pav. NVR_ch12_main), 2017 m. lapkričio 30 d. ekspertizės aktu Nr. 11K-154(17) bei eksperto K. G. paaiškinimais, kurie išsamiai išanalizuoti skundžiamame nuosprendyje ir kuriems pritaria teisėjų kolegija, paneigia apelianto nurodytas aplinkybes.

7.1. Nukentėjusysis K. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu tvirtino, jog po to, kai jam gydytojai sugipsavo koją, jis laukė priimamojo koridoriuje ir skambino draugui, kad atvažiuotų jo pasiimti. Baigęs pokalbį, savo mobiliojo ryšio telefoną įsidėjo į kairiąją kelnių kišenę. Belaukdamas jis užmigo. Tai pat nukentėjusysis parodė, jog jo telefonas buvo auksiniame dėkliuke, kuris labai ryškus. Tai, kad K. J. būdamas ligoninės priėmimo skyriuje skambino draugui ir prašė jo parvežti, t. y. turėjo mobiliojo ryšio telefoną, patvirtino teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. Ž.. Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir vaizdo įrašas (kompaktiniame diske Nr. 1, įrašo pav. NVR_ch12_main), iš kurio matyti, kad VšĮ Šiaulių ligoninės priėmimo skyriuje nukentėjusysis K. J., po jam atliktos kojos gipsavimo procedūros, buvo išvežtas iš kabineto ir paliktas laukti priėmimo skyriaus koridoriuje. K. J. sėdėdamas neįgaliojo vėžimėlyje rankose laiko daiktą, panašų į telefoną, kurį po kiek laiko prisideda prie ausies, o po to įkiša į kairiąją kelnių kišenę ir po kiek tai laiko užmiega. Tokios aplinkybės nurodytos ir 2017-11-30 ekspertizės akto  Nr. 11K-154 (17) išvadų antrame punkte „užfiksuotas veiksmas, kai nukentėjusysis įsideda į kelnių kairės pusės kišenę gelsvo atspalvio, tikėtina, kad mobilaus ryšio telefoną“. Taigi aptarti įrodymai patvirtina, jog nukentėjusysis K. J. būdamas ligoninės priėmimo skyriuje turėjo mobiliojo ryšio telefoną, kurį po pokalbio su draugu įsidėjo į kairiąją kelnių kišenę. Nuo to momento, kai nukentėjusysis K. J. užmiega ir iki to momento, kai prie jo prieina D. Ž., kaip matyti iš vaizdo įrašo, koridoriuje pasirodo du vyrai, R. M. eina pirmas, o jam iš paskos V. B.. Einant pro nukentėjusįjį K. J., V. B. pasilenkia prie nukentėjusiojo ir dešine ranka ties nukentėjusiojo kelnių kairiąja kišene atlieka neaiškius veiksmus. 2017-11-30 vaizdo įrašo ekspertizės akto Nr. 11K-154 (17) išvadose nurodyta, kad kaltinamasis lenkdamasis link nukentėjusiojo, dešiniąja ranka atlieka nenustatytus veiksmus ties nukentėjusiojo asmens kelnių kairiąja kišene. Taip pat minėtose išvadose nurodyta, kad kaltinamasis atlikęs neaiškius veiksmus ties K. J. kišene atsitiesia, dešinėje rankoje laiko gelsvos spalvos stačiakampį objektą, savo forma ir dydžiu primenantį telefoną. Teisiamojo posėdžio metu patvirtindamas savo pateiktas vaizdo ekspertizės išvadas ekspertas K. G. paaiškino, jog kaltinamojo rankoje matėsi daiktas savo dydžiu, forma, spalva sutampantis su nukentėjusiojo turėtu telefonu. Taip pat ekspertas pažymėjo, jog kaltinamasis prieš atlikdamas veiksmus ties kišene, rankoje neturėjo to objekto, kurį turi vėliau.

7.2. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors nukentėjusysis telefono pasigedo ne ligoninėje, o jau išvykęs iš jos, tačiau be ligoninės nukentėjusysis daugiau niekur nebuvo tik automobilyje, o jame telefonas nebuvo rastas, todėl įvertinęs šias aplinkybes apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, su kuria sutinka ir teisėjų kolegija, kad telefonas dingo dar prieš išvykstant iš ligoninės.

8. Visų šių aptartų duomenų kontekste teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas padarė motyvuotą ir pagrįstą išvadą, kad VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės priėmimo skyriuje V. B. iš K. J. kelnių kišenės pagrobė mobiliojo ryšio telefoną. Apelianto veiksmai skundžiamu teismo nuosprendžiu pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir išteisinti apeliantą dėl šios nusikalstamos veikos nėra pagrindo.

9. Apeliantas nesutinka su nukentėjusiajam K. J. priteista turtine žala. Teigia, kad K. J. nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių patirtą žalą. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiais apelianto skundo argumentais.

9.1. Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusysis K. J. pareiškė 800 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, t. y. dėl jam priklausančio telefono vagystės. Kaip matyti iš nukentėjusiojo apklausos pirmosios instancijos teisme, nukentėjusysis apie jo patirtą turtinę žalą nebuvo apklaustas, tačiau nežiūrint į tai, apylinkės teismas išnagrinėjęs bylą tenkino nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, konstatuodamas, kad turtinė žala padaryta nuteistojo V. B. tyčiniais veiksmais.

9.2. Apeliacinės instancijos teisme atlikus įrodymų tyrimą buvo apklaustas nukentėjusysis K. J., kuris parodė, kad mobiliojo ryšio telefoną jis įsigijo 2016 m. vasaros pradžioje iš internetinės parduotuvės www.varlė, už telefoną mokėjo 680 Eur. Taip pat nukentėjusysis parodė, kad telefonas buvo sudužęs, pakeitė telefonui naują stiklą, jog dar įsigijo telefonui dėklą už 50 Eur. Teisėjų kolegija įvertinusi nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, jog telefoną pirko daugiau nei prieš pusmetį iki įvykio už 680 Eur, buvo keistas telefono stiklas bei atsižvelgusi į telefono nusidėvėjimą, telefono rinkos kainos mažėjimą, sprendžia, jog pagrobto telefono vertė įvykio metu buvo mažesnė nei įsigijimo metu, todėl nukentėjusiajam priteista 800 eurų turtinė žala už pagrobtą telefoną mažintina iki 600 eurų. Taigi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 19 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

9.3. Dėl nukentėjusiojo nurodytų aplinkybių, jog kartu su telefonu buvo pagrobtas 50 Eur telefono dėklas, pažymima, kad šioje byloje telefono dėklo pagrobimas nuteistajam V. B. nebuvo inkriminuotas, todėl nėra teisinio pagrindo šią sumą priteisti iš nuteistojo V. B..

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 19 d. nuosprendį pakeisti:

iš nuteistojo V. B. nukentėjusiajam K. J. priteistos turtinės žalos dydį sumažinti iki 600 (šešių šimtų) eurų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                             Nijolė Matuzevičienė

  Gražvydas Poškus

                                                                                                                               Virginija Žindulienė