2.1.16.1.2.1.3.        

                                                                                                                                                             (S)

 

 

LIETUVOS Apeliacinis teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. rugsėjo 13 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Aloyzas Kruopys,

sekretoriaujant Rasai Maldanytei,    

dalyvaujant prokurorui  Dariui Stankevičiui, 

gynėjui advokatui Mindaugui Kepeniui,

teismo posėdyje išnagrinėjo suimtojo D. K. gynėjo advokato Mindaugo Kepenio skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, kuria D. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2010 m. rugpjūčio 27 d.

Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs suimtojo skundą,

 

n u s t a t ė:

 

D. K. kaltinamas tuo, kad dalyvaudamas organizuotoje grupėje, neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, nepateikdamas muitinės kontrolei ir neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno psichotropines medžiagas.

D. K. kaltinamas tuo, kad iki XXXX m. rugsėjo mėnesio (tikslesnė data nenustatyta), turėdamas tikslą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti psichotropines medžiagas, parengė nusikalstamos veikos planą ir susitarė su D. M., kad pastarasis suras žmogų, kuris galės į Norvegijos Karalystę nuvairuoti automobilį su jame paslėptomis psichotropinėmis medžiagomis. Vykdydamas D. K. nurodymą, D. M. per V. V. ir M. P. susitarė su M. O., jog šis už 150 eurų atlygį nuvairuos automobilį su psichotropinėmis medžiagomis į Norvegijos Karalystę. Šiais veiksmais organizavęs nusikalstamą veiką ir pasiekęs susitarimą, D. K. iki XXXX m. rugsėjo XX d. (tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti), ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, iš tyrimo nenustatytų asmenų, turėdamas tikslą parduoti ir taip platinti, įgijo ne mažiau kaip 4991 gramą miltelių, kurių sudėtyje buvo 1996,4 gramo, t. y. labai didelis kiekis metamfetamino, kuriuos tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis paslėpė automobilio „XXX XX“, valstybiniai numeriai XXX XXX, degalų bake ir perdavė minėtą automobilį kartu su jame paslėptomis psichotropinėmis medžiagomis M. O. XXXX m. rugsėjo XX d. M. O., vykdydamas iš V. V. ir M. P. gautą D. K. nurodymą, vykdamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos į Latvijos Respubliką, o iš ten – per Švedijos Karalystę į Norvegijos Karalystę, nepateikdamas muitinės kontrolei, neturėdamas leidimo, vairuodamas jam perduotą automobilį „XXX XX“, valstybiniai numeriai XXX XXX, kontrabanda gabeno šio automobilio degalų bake paslėptą paketą su 4991 gramu miltelių, kurių sudėtyje buvo 1996,4 gramo, t. y. labai didelis kiekis metamfetamino. D. K. kaltinamas šiais veiksmais padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje.

Be to, D. K. kaltinamas tuo, kad dalyvaudamas organizuotoje grupėje, neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, nepateikdamas muitinės kontrolei ir neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno narkotines medžiagas.

D. K. iki XXXX m. gruodžio mėnesio,  turėdamas tikslą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną pergabenti narkotines medžiagas, parengė nusikalstamos veikos planą ir susitarė su D. M., kad pastarasis suras žmogų, kuris paslėpęs savyje paketą su narkotinėmis medžiagomis, galės jį nugabenti į Airijos Respubliką. Vykdydamas D. K. nurodymą, D. M. per V. V. ir M. P. susitarė su J. J., kad pastaroji už 1500 litų atlygį nugabens paketą su narkotinėmis medžiagomis į Airijos Respubliką. Taip organizavęs nusikalstamą veiką ir pasiekęs susitarimą, D. K. iki XXXX m. gruodžio XX d. (tiksli datas ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, iš tyrimo nenustatytų asmenų, turėdamas tikslą parduoti ir taip platinti, įgijo ne mažiau kaip 199,05 gramo miltelių, kurių sudėtyje buvo 53,146 gramų, t. y. didelis kiekis kokaino, kuriuos per D. M., V. V. ir M. P. perdavė J. J. XXXX m. gruodžio XX d. J. J., vykdydama per V. V. ir M. P. gautą D. K. nurodymą, vykdama lėktuvu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos į Airijos Respubliką, nepateikdama muitinės kontrolei, neturėdama leidimo, paslėpusi savyje, kontrabandos būdu gabeno minėtą paketą su 199,05 gramo miltelių, kurių sudėtyje buvo 53,146 gramų, t. y. didelis kiekis kokaino.

D. K. kaltinamas šiais veiksmais padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 260 straipsnio 2 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo D. K. gynėjas advokatas Mindaugas Kepenis skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartį panaikinti.

Gynėjas nesutinka su Klaipėdos apygardos teismo išvada, kad D. K., būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo. Advokatas nurodo, kad 2010 m. balandžio 20 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi jo ginamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas buvo pakeista į švelnesnę kardomąją priemonę, ir daugiau nei 20 dienų D. K. nebuvo suimtas. Gynėjas pažymi, kad per šį laikotarpį kaltinamasis niekur nesislėpė ir šį laiką paskyrė gydymuisi, tačiau nebaigus gydymo vėl buvo suimtas, nes Lietuvos apeliacinis teismas minėtą nutartį panaikino.

Skunde teigiama, kad D. K. suėmime jau išbuvo daugiau nei 11 mėnesių, per šį laikotarpį, netaikant tinkamo gydymo, jis susirgo sunkia nepagydoma liga – išsėtine skleroze su kairės pusės hemipareze ir ataksiniu sindromu. Ši liga buvo konstatuota atlikus jam komisijinę teismo medicinos ekspertizę. Advokatas nurodo, kad šioje ekspertizės išvadoje konstatuota, kad ekspertinio tyrimo metu D. K. sveikata buvo nepakankamai sunki, kad jis būtų atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo, tačiau liga progresuoja, o netaikant pakankamai efektyvaus gydymo, liga progresuoja gana greitai.

Gynėjas pažymi, kad kaltinamasis ilgą laiką buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, kur jam buvo skiriami tik nuskausminantys vaistai, tačiau perkėlus jį į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, jam nebuvo taikomas gydymas numatytais hormoniniais vaistais, kadangi jie nėra kompensuojami, o be to, šioje ligoninėje D. K. nebuvo prižiūrimas specialisto neurologo, nes jis atostogavo. Etapavus kaltinamąjį į Klaipėdos AVPK areštinę, jo liga paūmėjo, tačiau jam nebuvo suteikta skubi medicininė pagalba, o pristačius jį į teismo posėdį jo sveikatos būklė neleido jam dalyvauti teismo posėdyje, todėl jis specialiu etapu buvo nuvežtas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Gynėjas teigia, kad 2010 m. rugpjūčio 24 d. D. K. vėl buvo pristatytas į teismo posėdį, tačiau dėl jo sveikatos būklės teismo posėdis buvo atidėtas iki 2010 m. rugsėjo 15 d.

Skunde pažymima, kad Lietuvos apeliacinis teismas, panaikindamas Klaipėdos apygardos teismo nutartį, kuria buvo pakeista kardomoji priemonė, konstatavo, kad byloje nėra neginčijamai nustatyta, kad D. K. serga sunkia nepagydoma liga. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu tokių duomenų byloje yra.

Advokato nuomone, siekiant užtikrinti baudžiamosios bylos nagrinėjamą, būtina suteikti galimybę D. K. pabaigti pradėtą gydymą specializuotoje Klaipėdos Universitetinėje ligoninėje. Todėl būtina pakeisti kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą į kitą kardomąją priemonę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Teismo posėdyje suimtojo gynėjas prašė skundą patenkinti, o prokuroras prašė šį skundą atmesti.

Skundas atmetamas.

Byloje yra  pakankamai duomenų,  leidžiančių manyti, kad kaltinamasis yra padaręs jam inkriminuojamas veikas. Tokie duomenys yra kaltinamųjų D. M., V. V., M. P. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kita bylos medžiaga. Svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, todėl, ar D. K. yra kaltas padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nesprendžiama.

Pratęsdamas D. K. suėmimo terminą, teismas nutartyje nurodė tokio sprendimo pagrindus, numatytus  Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio  1 dalies  1 (bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo) ir 3 punktuose (darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus). Pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos iš dalies.

D. K. kaltinamas dviejų sunkių nusikaltimų padarymu, todėl, jei jo kaltė būtų įrodyta, jam grėstų griežta laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos Respublikos BPK  122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Šiuo atveju apygardos teismas manymą, kad D. K. bėgs (slėpsis) nuo teismo pagrindė tuo, kad jis kaltinamas dviejų sunkių nusikaltimų padarymu, už kurias, įrodžius jo kaltę, jam grėstų griežta laisvės atėmimo bausmė, bei tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu D. K. atsisakė duoti parodymus. Pažymėtina, kad parodymų davimas yra įtariamojo, kaltinamojo teisė, bet ne pareigia. Tuo labiau, naudojimasis teise neduoti parodymų nėra pagrindas išvadai, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo teismo. Kaip teisingai nurodyta skunde, Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutartimi D. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas buvo pakeistas švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis – namų areštu, dokumentų paėmimu ir įpareigojimu periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Byloje nėra duomenų, kad šiuo laikotarpiu D. K. bandė bėgti ar pasislėpti nuo teismo. Be to, iš komisijinės ekspertizės akto Nr. XXX XX/XX (XX) bei medicininių dokumentų matyti, kad D. K. serga praktiškai nepagydoma liga, todėl atsižvelgiant į jo sunkią sveikatos būklę bei ankstesnį elgesį būnant nesuimtam, nėra pagrindo teigi, kad būdamas laisvėje jis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Todėl Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas nepripažintinas pagrįstu.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punktas išaiškina, kad pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad D. K. kaltinamas keleto nusikalstamų veikų padarymu. Jam inkriminuojamos veikos padarytos 2008 m. antrojoje pusėje. Kaltinime nurodyta, kad D. K. nusikalstama veika pasireiškė dalyvaujant organizuotoje grupėje, parengiant nusikalstamų veikų planus ir organizuojant veikų padarymą. Iš jau minėtos komisijinės ekspertizės akto matyti, kad D. K. diagnozuotos ligos simptomai pasireiškė jau nuo 2005 m. Ši informacija patvirtina, kad sveikatos būklė nesukliudė D. K. galimai padaryti nusikalstamų veikų, dėl kurių yra kaltinamas.

Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė suėmimo taikymo pagrindą – pagrįstą manymą, kad būdamas laisvėje D. K. darys Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Šio suėmimo taikymo pagrindo buvimas patvirtina išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Kaltinamojo gynėjo skunde nurodytas teiginys vietoj suėmimo skirti kitą kardomąją priemonę nenagrinėjamas, nes apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs suimtojo skundą dėl suėmimo paskyrimo ar jo termino pratęsimo, negali pakeisti paskirtos arba pratęstos šios kardomosios priemonės kita kardomąja priemone (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50, 26 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Klaipėdos apygardos teismo sprendimas pratęsti D. K. suėmimo terminą nenaikinamas.

 

            Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,

 

n u t a r i a:

 

suimtojo D. K. gynėjo advokato Mindaugo Kepenio skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjas                                                                                                     Aloyzas Kruopys