Civilinė byla Nr. e2A-677-577/2023
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00784-2013-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.4; 3.4.3.12; 3.4.3.14
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugsėjo 18 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmanto Šulco ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Būstas plius“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Atenergo“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Būstas plius“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Būstas plius“ (toliau – ir bendrovė) iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Atenergo“ (toliau – ir nemokumo administratorė).
2. Nemokumo administratorė 2023 m. kovo 13 d. pateikė teismui prašymą patvirtinti galutinę bendrovės bankroto ataskaitą ir balansą bei priimti sprendimą dėl bendrovės pabaigos.
3. Kreditorė valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Turto bankas prašė atmesti minėtą prašymą ir įpareigoti nemokumo administratorę paskirstyti kreditoriams 25 390,12 Eur sumą, atlikus lėšų paskirstymą įpareigoti administratorę parengti ir kreditoriams pateikti tvirtinimui naują likvidacinę ataskaitą. Nurodė, kad byloje yra kilęs ginčas dėl administravimo išlaidų ir kreditoriams skirstytinų lėšų.
4. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. balandžio 21 d. nutartimi nemokumo administratorės prašymą atmetė, o kreditorės VĮ Turto banko prašymą tenkino, įpareigojo nemokumo administratorę paskirstyti kreditoriams 25 390,12 Eur sumą ir tik atlikus šį lėšų paskirstymą spręsti klausimą dėl įmonės pabaigos per 14 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. birželio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-565-567/2023 nutraukė apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės BUAB „Būstas plius“ nemokumo administratorės UAB „Atenergo“ atskirąjį skundą dėl 2023 m. balandžio 21 d. nutarties. Nurodė, kad skundžiama nutartis negali būti apeliacijos objektu. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. birželio 6 d. nutartimi įpareigojo nemokumo administratorę per 14 dienų nuo nutarties gavimo datos pakoreguoti galutinę bankroto ataskaitą ir pakartotinai kreiptis į kreditorių susirinkimą dėl jos tvirtinimo, pateikti teismui kreditorių susirinkimo protokolą ir pakoreguotą ataskaitą iki 2023 m. birželio 21 d.; klausimą dėl UAB ,,Būstas plius“ pabaigos teismas skyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2023 m. birželio 26 d. 9 val.
5. 2023 m. birželio 21 d. nemokumo administratorė prašė patvirtinti galutinę BUAB „Būstas plius“ bankroto ataskaitą ir balansą bei priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos. Prašyme nurodė, kad visi bankroto proceso veiksmai yra atlikti ir bendrovės bankroto procesas gali būti užbaigtas. Taip pat pažymėjo, kad bendrovės kreditoriai 2023 m. birželio 21 d. vykusiame kreditorių susirinkime nepatvirtino bendrovės galutinės bankroto ataskaitos ir balanso. Nemokumo administratorė teigia aiškiai išdėsčiusi susidariusią situaciją kreditorių susirinkimo protokoluose Nr. 7, 8 ir 9. Atkreipė dėmesį, jog Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartimi buvo patvirtinta administravimo išlaidų suma kiekvienam mėnesiui nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimo. Nemokumo administratorė šia nutartimi vadovavosi viso supaprastinto bankroto proceso metu. Pasak administratorės, kreditoriai neturi įgaliojimų keisti teismo nutarties. 2016 m. gruodžio 30 d. nutartimi nutraukus supaprastintą bankroto procesą, nemokumo administratorė vadovavosi kreditorių 2019 m. balandžio 29 d. priimtu nutarimu. Taip pat prašyme nurodyta, kad įmonė pagal balanse nurodytą turto vertę turėjo būti priskirta vidutinių įmonių kategorijai ir administravimo išlaidos turėtų būti peržiūrėtos bei patvirtintos pagal vidutinės įmonės statusą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. birželio 30 d. sprendimu likviduojamos dėl bankroto UAB „Būstas plius“ nemokumo administratorės UAB „Atenergo“ prašymą patvirtinti galutinę bendrovės bankroto ataskaitą ir likvidacinį balansą atmetė, pripažino, kad likviduojamos dėl bankroto UAB „Būstas plius“ veikla pasibaigė dėl bankroto, patvirtino bankroto procese kreditorių nepatenkintų reikalavimų, kurių suma 48 576,42 Eur, sąrašą, taip pat pripažino, kad nemokumo administratorė UAB „Atenergo“ neteisėtai ir nepagrįstai UAB „Būstas plius“ bankroto proceso metu gautų įplaukų dalies – 25 390,12 Eur – nepaskirstė kreditorių reikalavimams Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) nustatyta tvarka tenkinti, įpareigojo nemokumo administratorę bankrutavusios UAB „Būstas plius“ kreditoriams paskirstyti UAB „Būstas plius“ bankroto proceso metu gautų įplaukų dalį – 25 390,12 Eur – ĮBĮ nustatyta tvarka.
7. Kadangi 2014 m. sausio 14 d. nutartimi tvirtinant administravimo išlaidų sąmatą dar nebuvo priimta nutartis dėl supaprastinto bankroto procedūros taikymo, teismas administratorės argumentus, kad 6 050 Lt administravimo išlaidų sąmata kiekvienam mėnesiui buvo nustatyta visam supaprastinto bankroto laikotarpiui, atmetė kaip nepagrįstus. Taip pat pažymėjo, kad administratorės nurodoma administravimo išlaidų sąmata kiekvienam mėnesiui visam supaprastinto bankroto laikotarpiui, t. y. 63 079,20 Eur, ženkliai viršija sumą, nustatytą ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalyje. Teismo vertinimu, nemokumo administratorė nepagrindė, kokiais tikslais ir ar realiai supaprastinto bankroto proceso laikotarpiu administravimo išlaidoms faktiškai panaudodavo po 1 752,20 Eur per mėnesį, be to, 2014 m. sausio 9 d. prašyme nebuvo nurodyta, jog kokia nors dalis šios sumos bus skiriama administratorės atlyginimui.
8. Teismas nurodė, jog pirmasis bendrovės kreditorių susirinkimas, vykęs 2019 m. balandžio 29 d., nutarė visai bendrovės bankroto procedūrai patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, kurią administratorė ginčijo teisme, tačiau teismas skundo dėl bendrovės bankroto administravimo išlaidų padidinimo netenkino. Teismo nuomone, nėra pagrindo nesivadovauti šia išlaidų sąmata. Teismas sprendė, kad 18 792,10 Eur suma skirtina dengti bendrovės bankroto proceso administravimo išlaidas, o likusi administratorės bankroto ataskaitoje nurodoma bendrovės bankroto proceso administravimo išlaidų dalis – 63 079,20 Eur, dengtina iš administratorės asmeninių lėšų (ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis). Įvertinęs tai, kad nemokumo administratorė bendrovės kreditorių susirinkimams pateikė nepakoreguotą 2023 m. vasario 20 d. ataskaitą, t. y. nepaskirstė kreditoriams 25 390,12 Eur sumos, teismas netvirtino administratorės pateiktos 2023 m. vasario 20 d. ataskaitos ir 2023 m. sausio 27 d. bendrovės likvidacinio balanso.
9. Teismo vertinimu, nemokumo administratorei 2023 m. birželio 21 d. pateikus prašymą patvirtinti galutinę bendrovės bankroto ataskaitą ir balansą bei priimti sprendimą dėl bendrovės pabaigos, teisme buvo iškeltas ginčas dėl bendrovės kreditorių susirinkimo, įvykusio 2023 m. birželio 21 d., nutarimų, todėl papildomo skundo pateikimas neturi prasmės.
10. Atsižvelgdamas į tai, kad egzistuoja visi ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti reikalavimai, teismas nesprendė administratorės atstatydinimo iš pareigų klausimo ir priėmė sprendimą dėl bendrovės pabaigos.
11. Teismas pripažino, jog administratorė neteisėtai ir nepagrįstai bendrovės bankroto proceso metu gautų įplaukų dalies nepaskirstė kreditorių reikalavimams ĮBĮ nustatyta tvarka tenkinti, todėl įpareigojo paskirstyti kreditoriams 25 390,12 Eur sumą.
I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Apeliaciniame skunde atsakovės BUAB „Būstas plius“ nemokumo administratorė UAB „Atenergo“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 30 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Teismas, priimdamas 2023 m. birželio 6 d. nutartį, nesilaikė įstatymo normų dėl kreditorių susirinkimo nutarimų apskundimo tvarkos, pažeidė kreditorių ir nemokumo administratorės teises. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą (toliau – ir JANĮ) galutinę bankroto ataskaitą tvirtina teismas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kreditorių susirinkimo sprendimo apskundimo termino pabaigos, jeigu kreditorių susirinkimo sprendimas nebuvo apskųstas. ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo sužinojimo dienos. Nemokumo administratorė pranešė teismui, kad teiks skundą dėl 2023 m. birželio 21 d. kreditorių susirinkimo nutarimų bei prašė atidėti teismo posėdį. Teismas priėmė sprendimą dėl įmonės pabaigos ir nesilaikė įstatyme nustatytų procesinių terminų, o tai užkirto kelią nemokumo administratorei bei kreditoriams ginti savo teises ir teisėtus interesus. Nemokumo administratorė pateikė teismui skundą dėl BUAB „Būstas plius“ kreditorių 2023 m. birželio 21 d. priimtų nutarimų. Neišsprendus klausimo dėl administravimo išlaidų, neišnagrinėjus skundo, negalėjo būti priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos. Teismas privalėjo spręsti klausimą dėl nemokumo administratorės atlygio pagal ĮBĮ nuostatas. Tiek kreditoriai, tiek teismas šio klausimo nesprendė.
12.2. Teismas klaidingai nurodė, jog administratorė nekelia klausimo dėl vidutinės įmonės statuso. Spręsdamas klausimą dėl administravimo išlaidų teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad įmonei buvo taikomas supaprastintas bankroto procesas, kad buvo patvirtintos administravimo išlaidos kiekvienam mėnesiui, o vėliau pereita į bankroto procesą bendra tvarka bei patvirtinti balansai, pagal kuriuos įmonė atitinka vidutinės įmonės statusą. Teismas privalėjo nagrinėti klausimą dėl administravimo išlaidų pagal atliktus darbus. Klausimas dėl vidutinės įmonės statuso, pagal kurį turi būti nustatytos administravimo išlaidos, neišnagrinėtas.
12.3. Teiginys, kad nemokumo administratorė ginčija tik kreditorių nutarimus neatitinka tikrovės, nes tvirtinant balansą privaloma išspręsti klausimą dėl administravimo išlaidų dydžio pagal vidutinės įmonės statusą.
12.4. Kreditoriai negali nustatyti administravimo išlaidų už supaprastintą bankroto procesą. Teismas neatsižvelgė į šį laikotarpį. Teismas pritarė VĮ Turto banko nustatytai administravimo išlaidų sumai, kuri apėmė ir supaprastinto bankroto procesą. Atkreipė dėmesį, jog supaprastintas procesas tęsėsi kelerius metus. Mano, kad toks teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir teisingu.
12.5. Teismas nesprendė klausimo dėl atlygio nemokumo administratoriui. Tik išsprendus klausimą dėl atlygio administratoriui, galima spręsti dėl likusių lėšų paskirstymo kreditoriams.
12.6. Teismo argumentas, kad administratorius turi atlyginti žalą, nepagrįstas. Teismo sprendimas dėl lėšų paskirstymo neteisingas.
13. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo (kreditorė) VĮ Turto bankas prašo atmesti apeliacinį skundą, o Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Kreditorės nuomone, teismo sprendimas yra pagrįstas ir nėra pagrindo jį naikinti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
15. Byloje kilo ginčas dėl galutinės bankroto ataskaitos bei likvidacinio balanso tvirtinimo, galimybės priimti sprendimą dėl BUAB „Būstas plius“ pabaigos.
16. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartimi UAB „Būstas plius“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Atenergo“. 2014 m. sausio 14 d. nutartimi patvirtinta 6 050 Lt (1 752,20 Eur) administravimo išlaidų sąmata kiekvienam mėnesiui nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimo. 2014 m. vasario 26 d. nutartimi įmonei taikyta supaprastinta bankroto procedūra ir patvirtinti BUAB „Būstas plius“ kreditorių finansiniai reikalavimai. 2014 m. balandžio 7 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2016 m. gruodžio 30 d. nutartimi nutarta nutraukti supaprastinto bankroto proceso vykdymą ir įmonės bankroto procedūras vykdyti bendra ĮBĮ nustatyta tvarka. 2019 m. balandžio 29 d. pirmasis kreditorių susirinkimas 6-uoju darbotvarkės klausimu nutarė visai bankroto procedūrai patvirtinti 25 minimalių mėnesinių algų (toliau – ir MMA) dydžio administravimo išlaidų sąmatą, įskaitant 6 MMA dydį nemokumo administratorės atlyginimui (tuo metu 1 MMA – 555 Eur), taip pat nutarta nustatyti priemokas už bankroto metu gautas įplaukas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimą Nr. 415. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1118-479/2019 nutarta atmesti nemokumo administratorės skundą dėl BUAB „Būstas plius“ administravimo išlaidų padidinimo (2019 m. balandžio 29 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata).
17. 2023 m. vasario 20 d. BUAB „Būstas plius“ likvidavimo ataskaitoje, kurią nemokumo administratorė pateikė tvirtinti kreditorių susirinkimui, nurodyta, kad iš viso bankroto administravimo išlaidoms skirta: pagal Klaipėdos apygardos teismo nutartį supaprastinto bankroto proceso metu patvirtintas administravimo išlaidas – 63 079,20 Eur; pagal kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą – 18 792,10 Eur, iš viso – 81 871,30 Eur. Gautos (viso bankroto proceso laikotarpiu sukauptos) lėšos, t. y. 44 182,22 Eur, panaudotos patirtoms administravimo išlaidoms padengti.
18. BUAB „Būstas plius“ kreditorių susirinkimų, vykusių 2023 m. vasario 7 d., 2023 m. kovo 7 d., nutarimais nepatvirtino BUAB „Būstas plius“ likvidavimo ataskaitos ir balanso. Kaip minėta, nemokumo administratorė 2023 m. kovo 13 d. pateikė teismui prašymą patvirtinti galutinę bendrovės bankroto ataskaitą ir balansą bei priimti sprendimą dėl bendrovės pabaigos. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. balandžio 21 d. nutartimi įpareigojo nemokumo administratorę paskirstyti kreditoriams 25 390,12 Eur sumą ir tik atlikus šį lėšų paskirstymą spręsti klausimą dėl įmonės pabaigos, o 2023 m. birželio 6 d. nutartimi įpareigojo nemokumo administratorę per 14 dienų nuo nutarties gavimo datos pakoreguoti galutinę bankroto ataskaitą ir pakartotinai kreiptis į kreditorių susirinkimą dėl jos tvirtinimo, pateikti teismui kreditorių susirinkimo protokolą ir pakoreguotą ataskaitą iki 2023 m. birželio 21 d.; klausimą dėl UAB ,,Būstas plius“ pabaigos teismas skyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2023 m. birželio 26 d. 9 val. 2023 m. birželio 21 d. bendrovės kreditorių susirinkimas nepatvirtino BUAB „Būstas plius“ likvidavimo ataskaitos ir balanso, taip pat nepritarė administratoriaus pasiūlytam nutarimo projektui įpareigoti administratorių kreiptis į teismą dėl įmonės veiklos pabaigos.
Dėl galimybės priimti sprendimą dėl pabaigos nepasibaigus kreditorių susirinkimo nutarimų apskundimo terminui
19. Nemokumo administratorė apeliaciniame skunde kliūtimi priimti teismo sprendimą dėl įmonės pabaigos laiko pateiktą skundą dėl bendrovės kreditorių susirinkimo, įvykusio 2023 m. birželio 21 d., nutarimų, netinkamą klausimo dėl administravimo išlaidų klausimo išsprendimą (atsisakymą jį spręsti). Mano, kad teismas nesilaikė įstatymo normų dėl kreditorių susirinkimo nutarimų apskundimo tvarkos, be to, užkirto kelią proceso šalims ginti savo teises.
20. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-641-524/2023 atsisakė priimti UAB „Atenergo“ skundą dėl BUAB ,,Būstas plius“ 2023 m. birželio 21 d. kreditorių susirinkimo nutarimų ginčijimo, išaiškino pareiškėjai, jog ji turi teisę pateikti apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 30 d sprendimo dėl UAB ,,Būstas plius“ pabaigos. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-766-467/2023 minėta nutartis palikta nepakeista. Nutartyje taip pat pažymėta, kad teismo nutartis, kuria patvirtinama galutinė bankroto ataskaita, yra neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos, asmuo, nesutikdamas su tokia teismo nutartimi, gali atitinkamus argumentus išdėstyti apeliaciniame skunde dėl galutinio teismo sprendimo, kuriuo bendrovė yra pripažinta pasibaigusia dėl bankroto (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis)).
21. Taigi apeliantės argumentai dėl kliūčių, susijusių su jos pateiktu skundu dėl 2023 m. birželio 21 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, klausimo dėl įmonės pabaigos išsprendimui nėra teisiškai reikšmingi. Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog ginčas iš esmės kilo dėl BUAB „Būstas plius“ 2023 m. vasario 20 d. likvidavimo ataskaitos dalies, t. y. administravimo išlaidų ataskaitos, taip pat 2023 m. sausio 27 d. bendrovės likvidacinio balanso, kurių pirmosios instancijos teismas nepatvirtino. Apeliantės teigimu, teismas privalėjo spręsti klausimus dėl nemokumo administratorės atlygio pagal ĮBĮ nuostatas, atsižvelgti į bankroto proceso eigą, nagrinėti administravimo išlaidų klausimą, tačiau šių klausimų nesprendė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu apeliantės teiginiu. Visų pirma, pažymėtina, kad atsižvelgiant į bankroto proceso stadiją bei svarstomo klausimo pobūdį, reikšmingos tik jau nustatytų administravimo išlaidų apskaičiavimo bei panaudojimo aplinkybės. Skundžiamu sprendimu teismas neturėjo iš naujo nustatyti administravimo išlaidų dydžio, kadangi toks prašymas (ar skundas dėl atitinkamų kreditorių susirinkimo nutarimų) nebuvo pateiktas (nagrinėjamas).
Dėl administravimo išlaidų BUAB „Būstas plius“ bankroto byloje
22. Pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio JANĮ 155 straipsnio 1 dalį iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomi šio įstatymo 153 straipsnyje nurodyti įstatymai: 1) ĮBĮ Nr. IX-218 su visais pakeitimais ir papildymais; 2) ĮBĮ Nr. IX-216 su visais pakeitimais ir papildymais; 3) ĮBĮ Nr. VIII-270 su visais pakeitimais ir papildymais; 4) ĮBĮ Nr. I-2880 su visais pakeitimais ir papildymais.
23. Nagrinėjamu atveju administravimo išlaidų nustatymo klausimai byloje buvo sprendžiami galiojant ĮBĮ, todėl teismas pagrįstai vadovavosi būtent šio įstatymo nuostatomis. Apeliantė nesutikimo argumentų dėl teisės normų taikymo nenurodė.
24. Pagal bankroto bylos UAB „Būstas plius“ iškėlimo metu galiojusio ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 7 punktą, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo pagal administratoriaus pateiktą sąmatą patvirtinti lėšų sumą, kurią administratorius turi teisę naudoti bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms apmokėti, kol kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą. Administratorius šiame punkte nurodytą sąmatą turi pateikti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
25. Apeliantė 2014 m. sausio 14 d. nutartimi patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą laiko supaprastinto bankroto proceso metu patvirtintomis administravimo išlaidomis. Tačiau tiek pagal teisinį reguliavimą, tiek pagal minėtos nutarties turinį akivaizdu, jog 6 050 Lt (1 752,20 Eur) administravimo išlaidos kiekvienam mėnesiui buvo skirtos nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimo. Bylos duomenys patvirtina, kad nutarties priėmimo metu supaprastinta bankroto procedūra dar nebuvo taikoma. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė nemokumo administratorės argumentus, kad 6 050 Lt administravimo išlaidų sąmata kiekvienam mėnesiui buvo nustatyta visam supaprastinto bankroto laikotarpiui. Teismų praktikoje yra nurodyta, jog lėšų sumos pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 7 punktą nustatymas teisme yra laikino pobūdžio ir yra skirtas bankroto procedūrų eigai iškart po nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo užtikrinti, kadangi kol nėra patvirtinti kreditorių reikalavimai, negali susirinkti kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalis), kuris tvirtintų nuolatinę administravimo išlaidų sąmatą. Kreditorių susirinkimas tvirtina ir keičia administravimo išlaidų sąmatą (ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktas) ir nėra saistomas teismo pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 7 punktą nustatyta suma, tačiau disponuojant šia suma teisėtai patirtos administravimo išlaidos negali būti kvestionuojamos kreditorių susirinkime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-915/2017).
26. ĮBĮ 131 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad supaprastinto bankroto proceso metu kreditorių susirinkimai nešaukiami; pagal šio straipsnio 2 dalies 3 punktą, 4 dalį, administravimo išlaidų sąmatą tvirtina teismas. Priėmęs nutartį taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą, teismas privalo patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, kurią administratorius turi pateikti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo nutarties taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą įsiteisėjimo dienos ir kuri negali būti didesnė nei šio įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje nustatyta suma (ĮBĮ 131 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
27. 2014 m. vasario 26 d. nutartimi, kuria BUAB „Būstas plius“ taikyta supaprastinta bankroto procedūra, bankroto administratorė buvo įpareigota atlikti veiksmus, nustatytus ĮBĮ 131 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktuose, 6 dalyje, t. y. ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo nutarties taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą įsiteisėjimo dienos pateikti administravimo išlaidų sąmatą, kuri negali būti didesnė nei šio įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje nustatyta suma. Byloje nėra duomenų, kad nemokumo administratorė būtų įvykdžiusi šį įpareigojimą, o teismas patvirtinęs tokią administravimo išlaidų sąmatą, tačiau ši aplinkybė savaime nereiškia, kad ankstesnėje 2014 m. vasario 26 d. nutartyje nustatyta administravimo sąmata nemokumo administratorė galėjo vadovautis viso supaprastinto proceso metu, juolab, neatsižvelgdama į ĮBĮ nustatytus išlaidų ribojimus. Nemokumo administratorė apeliaciniame skunde nepaneigė skundžiamo sprendimo išvados, kad administratorės nurodoma sąmata (63 079,20 Eur) ženkliai viršija ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalyje nustatytą maksimalią (25 minimaliųjų mėnesinių algų (toliau – ir MMA)) sumą.
28. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir tai, jog nemokumo administratorė nenurodė bei nepagrindė, kokiais tikslais ir ar realiai supaprastinto bankroto proceso laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 3 d. iki 2016 m. gruodžio 30 d. administravimo išlaidoms faktiškai panaudodavo po 1 752,20 Eur per mėnesį, t. y. iš vis – o 63 079,20 Eur.
29. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad administravimo išlaidų sąmata reiškia išlaidų, kurios turės būti apmokamos iš bankrutavusios įmonės turto vertės, ribas. Atlyginamos ne visos administratoriaus nurodomos, o tik faktiškai bankrutavusios įmonės administravimo veikloje turėtos išlaidos, kurios atitinka pirmiau nurodytą administravimo išlaidų paskirtį ir rūšis, dėl kurių buvo susitarta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-1075/2022).
30. Apeliantė teigia, kad teismui buvo pateikta lentelė apie atliktus darbus, išlaidų suvestinė, ir kad teismas dėl administravimo išlaidų turėjo spręsti pagal pateiktus įrodymus (atliktus darbus), o ne pagal VĮ Turto banko paaiškinimus. Tačiau iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas vertino nemokumo administratoriaus nurodytas išlaidas (7 500 Eur išlaidas advokatui). Į bylą pateiktoje 2023 m. gegužės 8 d. lentelėje „Bankroto administratorės UAB „Atenergo“ atliktų darbų teikiant paslaugas BUAB „Būstas plius“ duomenys“ nurodyta, jog patirtos išlaidos už dokumentų paruošimą – 47 651,98 Eur, apmokėta už teisines paslaugas – 6 871 Eur, tačiau faktiškai lentelėje pateiktas skaičiavimas pagal darbo valandų skaičių bei lentelėje nurodytą įkainį už paties administratoriaus atliktus veiksmus, įskaitant ir tokius kaip susipažinimą su teismo nutartimi dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Būstas plius“, pranešimų VĮ „Regitra“, VĮ Registrų centrui, įmonės direktoriui parengimą bei išsiuntimą, kitų prašymų parengimą, gautų finansinių reikalavimų patikrinimą ir pan. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie paskaičiavimai negali būti laikomi faktiškai patirtomis išlaidomis, t. y. nemokumo administratorės išleistomis lėšomis. Akivaizdu, jog nemokumo administratorė siekia atlyginimo už konkrečius bankroto procese atliktus veiksmus, tačiau pagal ĮBĮ 36 straipsnio 4 dalį, nustatyti sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su juo sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos, privalo pirmasis kreditorių susirinkimas.
31. Kaip minėta, nutraukus supaprastintą bankroto procedūrą, 2019 m. balandžio 29 d. pirmasis kreditorių susirinkimas patvirtino administravimo išlaidų sąmatą visam bankroto procesui (įskaitant nemokumo administratorės atlyginimą). Nors apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad kreditoriai negali nustatyti administravimo išlaidų už supaprastinto bankroto procesą, tokiais argumentais iš esmės išreiškiamas nesutikimas su 2019 m. balandžio 29 d. kreditorių susirinkimo nutarimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėto nutarimo teisėtumo bei pagrįstumo klausimas jau buvo išnagrinėtas teisme (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi atmestas nemokumo administratorės skundas dėl BUAB „Būstas plius“ 2019 m. balandžio 29 d. kreditorių susirinkimo nutarimo patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą panaikinimo), todėl šis klausimas pakartotinai nebegali būti nagrinėjamas.
32. Pagal 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojusią ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalies redakciją (galiojo ir 2019 m. balandžio 29 d. pirmojo kreditorių susirinkimo metu) administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. [...] Tuo atveju, jeigu administratorius ar kreditoriai ginčija kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, išsprendęs ginčą, ją patvirtina bankroto bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Ši teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Administratorius neturi teisės viršyti patvirtintos administravo išlaidų sąmatos ir įmonės vardu prisiimti sąmatą viršijančių įsipareigojimų, išskyrus šiame straipsnyje numatytus atvejus. Jeigu planuojama viršyti administravimo išlaidų sąmatą arba įmonės vardu prisiimti sąmatą viršijančius įsipareigojimus, administratorius sušaukia kreditorių susirinkimą dėl administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo. Administratorius turi teisę viršyti administravimo išlaidų sąmatą arba įmonės vardu prisiimti sąmatą viršijančius įsipareigojimus tik tais atvejais, kai dėl nenumatytų priežasčių būtina imtis skubių priemonių, siekiant apsaugoti įmonės ir jos kreditorių interesus. Apie tai administratorius nedelsdamas informuoja kreditorių susirinkimą ir pateikia jam sąmatos viršijimo arba įmonės vardu prisiimtų sąmatą viršijančių įsipareigojimų ataskaitą. Jeigu kreditorių susirinkimas šios ataskaitos nepatvirtina, išlaidos ir įsipareigojimai, kuriais viršyta sąmata, dengiami iš administratoriaus asmeninių lėšų. Kreditorių susirinkimo nutarimas dėl sąmatos viršijimo ataskaitos arba įmonės vardu prisiimtų sąmatą viršijančių įsipareigojimų ataskaitos tvirtinimo šio įstatymo nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui. Jeigu kreditorių susirinkimas sąmatos viršijimo ataskaitos arba įmonės vardu prisiimtų sąmatą viršijančių įsipareigojimų ataskaitos nepatvirtina, ją gali patvirtinti teismas, įvertinęs atliktų išlaidų ir prisiimtų įsipareigojimų būtinumą, pobūdį, jų atitiktį įmonės ir kreditorių interesams ir kitas svarbias aplinkybes. Tokia teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
33. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad bankroto administratorius privalo veikti neviršydamas kreditorių patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos, o ją viršydamas veikia savo rizika, kad sąmatą viršijančios išlaidos jam nebus atlygintos. Jeigu sąmatos viršijimo ataskaita arba įmonės vardu prisiimtų sąmatą viršijančių įsipareigojimų ataskaita nepatvirtinama (kreditorių susirinkimo ar, kilus ginčui, teismo), išlaidos ir įsipareigojimai, kuriais viršyta sąmata, dengiami iš administratoriaus asmeninių lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-823/2020, 21–23 punktai).
34. Apeliantės teigimu, teismas klaidingai pasisakė, kad administratorė nekelia klausimo dėl vidutinės įmonės statuso; nurodo, jog tai vienas iš pagrindinių klausimų, dėl kurio kilo ginčas. Teisėjų kolegija atkreipia apeliantės dėmesį, jog minėtas teiginys išdėstytas skundžiamo sprendimo aprašomojoje dalyje ir jis atitinka nemokumo administratorės 2023 m. birželio 21 d. prašymo dėl įmonės pabaigos turinį. Taigi, apeliantės argumentai dėl teismo klaidos nepagrįsti. Be to, apeliantės teiginiai, kad tvirtinant balansą, privaloma išspręsti klausimą dėl administravimo išlaidų dydžio pagal įmonės dydį, nepagrįsti teisės aktų nuostatomis. Kaip minėta, kreditorių susirinkimo nutarimo dėl administravimo sąmatos patvirtinimo teisėtumo klausimas buvo išnagrinėtas teisme, todėl argumentai dėl įmonės dydžio neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo bei pagrįstumo vertinimui. Nemokumo administratorė nesikreipė dėl administravimo išlaidų padidinimo, duomenų, kad kreditorių susirinkimas ar teismas būtų priėmęs sprendimą dėl 2019 m. balandžio 29 d. bendrovės kreditorių pirmajame susirinkime patvirtintos bankroto administravimo išlaidų sumos pakeitimo, nėra, todėl klausimas dėl didesnių nei nustatyta kreditorių susirinkimo nutarimu administravimo išlaidų negali būti sprendžiamas.
35. Apibendrinus išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantė, išsamiai išnagrinėjo bei teisingai išsprendė klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos bei konkrečios sumos, skirtinos dengti bendrovės bankroto proceso administravimo išlaidas.
Dėl likvidavimo ataskaitos ir balanso tvirtinimo
36. Administratoriaus veiklos ataskaita netvirtinama tuomet, kai joje nurodyti veiksmai iš tikrųjų yra neatlikti ir (ar) išvardyti rezultatai iš tikrųjų yra nepasiekti. Teisinį pagrindą netvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitos sudaro ydingai parengta ataskaita, kai įrašyti neįvykę faktai, klaidinga informacija ir pan. Formalus bankroto administratoriaus ataskaitos netvirtinimas prieštarautų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams bei užkirstų kelią operatyviai ir mažiausiomis sąnaudomis vykdyti tolesnes bankroto procedūras (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-588-798/2018).
37. Nemokumo administratorės 2023 m. vasario 20 d. ataskaitoje nurodyta, jog bankroto administravimo išlaidoms skirta 81 871,30 Eur; bendrovė bankroto proceso metu gavo 44 182,22 Eur įplaukų, ir kad gautos lėšos panaudotos patirtoms administravimo išlaidoms padengti. Nustačius, kad pagal 2019 m. balandžio 29 d. kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą bendrovės bankroto proceso administravimo išlaidoms dengti galėjo būti panaudota tik 18 792,10 Eur suma, pripažintina, kad ataskaitoje įrašyta informacija yra neteisinga. Administravimo išlaidoms panaudojus kreditorių nustatytą 18 792,10 Eur sumą, likusi 25 390,12 Eur suma, kaip pagrįstai nurodyta apskųstame sprendime, turėjo būti paskirstyta bendrovės kreditoriams. 2023 m. balandžio 21 d., 2023 m. birželio 6 d. nutartimis teismas įpareigojo nemokumo administratorę paskirstyti kreditoriams 25 390,12 Eur sumą pakoreguoti galutinę bankroto ataskaitą, tačiau nemokumo administratorė teismo įpareigojimų neįvykdė, t. y. 2023 m. birželio 21 d. vykusiam kreditorių susirinkimui pateikė tą pačią 2023 m. vasario 20 d. ataskaitą.
38. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog administratorė neteisėtai ir nepagrįstai bankroto proceso metu gautų įplaukų dalies (25 390,12 Eur) nepaskirstė kreditorių reikalavimams ĮBĮ nustatyta tvarka tenkinti, taip pat nepatvirtino likvidavimo ataskaitos, kurioje nurodyta administravimo išlaidoms skirta suma viršija kreditorių susirinkimo nutarimu nustatytą sumą.
Dėl įmonės pabaigos
39. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas, gavęs iš bankrutavusios įmonės bankroto administratoriaus dokumentus, būtinus sprendžiant klausimą dėl įmonės pabaigos, gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tik tuo atveju, kai nelieka abejonių, jog atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės kuo daugiau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1428/2013; 2013 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2224/2013; 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-501-112/2022).
40. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog egzistuoja ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje nustatytos sąlygos, kreditorių reikalavimams tenkinti įmonė lėšų ir turto neturi, visos ĮBĮ numatytos procedūros yra baigtos, nemokumo administratorė pateikė ĮBĮ nurodytus dokumentus, todėl sprendė, jog yra pagrindas priimti sprendimą dėl bendrovės pabaigos. Tačiau teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas suklydo pripažindamas, kad BUAB „Būstas plius“ veikla pasibaigė dėl bankroto, kartu įpareigodamas nemokumo administratorę bankrutavusios įmonės kreditoriams paskirstyti bankroto proceso metu gautų įplaukų dalį ĮBĮ nustatyta tvarka.
41. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju likvidacinio balanso duomenimis BUAB „Būstas plius“ turto (įskaitant piniginių lėšų) neturi, likvidavimo ataskaitoje nurodyta, kad gautos lėšos yra panaudotos patirtoms administravimo išlaidoms padengti, apskųstame sprendime (47 punkte) taip pat nurodyta, kad įmonė turto neturi. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad reikalavimai nemokumo administratoriui (kaip fiziniam asmeniui) grąžinti pinigines lėšas nebuvo pareikšti ir nagrinėjami, be to, tokie reikalavimai turėtų būti reiškiami bendra ginčo teisenos tvarka, o ne juridinio asmens bankroto byloje.
42. Tuo atveju, jeigu būtų laikoma, kad nemokumo administratorė bendrovės gautų įplaukų (turto) nėra panaudojusi, tai reikštų, kad sprendimo priėmimo metu bankrutavusi įmonė dar turi turto, kuris liko nepaskirstytas. Tačiau neišsprendus klausimo dėl bendrovės lėšų paskirstymo, sprendimas dėl įmonės pabaigos negalėjo būti priimtas.
43. Be to, sprendimas dėl įmonės pabaigos, jame nustatant įpareigojimus nemokumo administratoriui, kurie jam jau buvo nustatyti ankstesne nutartimi, tačiau neįvykdyti, nėra racionalus.
44. Pažymėtina, kad bankroto byla užbaigiama teismo sprendimu dėl įmonės pabaigos. Įsiteisėjus šiam sprendimui, atsiranda pagrindas išregistruoti juridinį asmenį iš juridinių asmenų registro ir juridinis asmuo, kaip teisės subjektas, pasibaigia (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.95 straipsnio 3 dalis). Įmonės likvidavimo procedūros gali būti užbaigiamos tik tuomet, kai nebelieka įmonės turto, iš kurio gali būti vykdomas kreditorių reikalavimų patenkinimas. Tuo pačiu pasibaigia ir likviduoto juridinio asmens, jei jis yra ribotos civilinės atsakomybės, prievolės kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti bankroto proceso metu (CK 6.128 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1485/2012).
45. Taigi, įsiteisėjus teismo sprendimui dėl įmonės pabaigos ir išregistravus jį iš juridinių asmenų registro, nemokumo administratoriaus įgaliojimai pasibaigia, todėl jo veiksmai, vadovaujantis ĮBĮ, kreditorių reikalavimai bankroto byloje nebūtų galimi.
46. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei argumentus, yra pagrindas teismo sprendimo dalį, kuria atmestas BUAB „Būstas plius“ nemokumo administratorės UAB „Atenergo“ prašymas dėl galutinės bendrovės bankroto ataskaitos ir likvidacinio balanso patvirtinimo, palikti nepakeistą, o kitą apskųsto sprendimo dalį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
47. Aukščiau nustatyta aplinkybė, kad nemokumo administratorė nepagrįstai ir neteisėtai nepaskirstė dalies bankroto proceso metu gautų įplaukų, leidžia daryti išvadą, kad bankroto procedūros nėra tinkamai pabaigtos, kad nėra išnaudotos visos galimybės kuo daugiau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus. Tik nemokumo administratoriui įvykdžius teismo įpareigojimą paskirstyti lėšas kreditoriams ar šių lėšų sugrąžinimo ir paskirstymo klausimą išsprendus kitu būdu (nemokumo administratoriaus atstatydinimas, ieškinio dėl žalos atlyginimo pateikimas ar pan.), būtų galimas sprendimas dėl įmonės pabaigos.
48. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 30 d. sprendimo dalį, kuria atmestas BUAB „Būstas plius“ nemokumo administratorės UAB „Atenergo“ prašymas dėl galutinės bendrovės bankroto ataskaitos ir likvidacinio balanso patvirtinimo, palikti nepakeistą, o kitą apskųsto sprendimo dalį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjai Jadvyga Mardosevič
Irmantas Šulcas
Tomas Venckus