Pirmosios instancijos teismo                              Civilinė byla Nr. 2A-552-278/2011

Teisėjas A. Jasonas                                        Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04749-2010-0

            Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

                                                                             21.4.1.3; 30.3; 99.5; 114.4; 121.15; 121.21

                               PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

                                                 NU T A R T I S

                                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                2011 m. gruodžio 7 d.

                                                             Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės,

kolegijos teisėjų: Zinos Mickevičiūtės, Birutės Valiulienės (pranešėja),

sekretoriaujant Loretai Girdziušienei,

dalyvaujant ieškovui A. A. , jo atstovui adv. Sauliui Kučiui,

atsakovėms J. V. , A. G. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-148-837/2011 pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovėms J. V. , D. J., A. G. dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo ir pirkimo – pardavimo sutarčių panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B. Valiulienės pranešimą apie bylą, ieškovo, jo atstovo ir atsakovių paaiškinimus,

n u s t a t ė :

ieškovas A. A. nurodė, kad nuo 1995 m. iki 2009 m. vidurio su atsakove J. V. gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Teigia, kad už bendras lėšas įsigijo automobilius VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) . Prasidėjus teismo procesui dėl šalių buto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir dėl išlaikymo priteisimo, atsakovė J. V. automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė D. J. , o automobilius Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - A. G. Teigia, kad minėtos pirkimo – pardavimo sutartys yra sudarytos dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių. Prašė teismą pirkimo – pardavimo sutartis panaikinti ir automobilius pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, jog šalys santuokos nebuvo sudarę, tačiau kartu gyveno 13 metų. Nurodė, kad nesusituokusių, tačiau gyvenančių kartu asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, tačiau sugyventinių turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iš jų vardu, gali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe, jei įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iš bendrų lėšų ir jų naudojamas. Teismas nurodė, kad automobiliai VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , ir Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , iki ginčijamų sandorių sudarymo priklausė J. V. . Konstatavo, jog be paaiškinimų, kad turtas įgytas už bendras lėšas, ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad jis savo lėšomis prisidėjo prie atsakovės vardu registruotų automobilių įgijimo ir neįrodė aplinkybių, kurios patvirtintų įstatyme įtvirtintą teisinį pagrindą pripažinti turtą bendrąja jungtine nuosavybe. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą nesant pagrindo pripažinti turtą bendrąja jungtine nuosavybe bei naikinti pirkimo – pardavimo sutartis.

Apeliaciniu skundu ieškovas A. A. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir patenkinti ieškinį arba, panaikinus ginčijamą sprendimą, bylą perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias sprendimo surašymą, t.y. neišdėstė sprendimo motyvų, nenurodė, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, nustatytos ir kurios ne, neįvertino visų įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados. Teigia, kad kitoje civilinėje byloje yra nustatyta, jog šalys kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį, bendrai įsigijo butą, todėl galima daryti išvadą, jog kartu pirko ir mažesnės vertės daiktus, t.y. automobilius. Pažymi, kad teismas nevertino fakto, jog automobilių įsigijimą atsakovė grindė gauta paskola iš A. G. , nors liudytojas O. G. parodė, kad apie  sutuoktinės suteiktas paskolas nieko nežinojo. Teigia, jog kaip įrodymus teismui pateikė foto nuotraukas, kurios patvirtina, jog automobiliu Volkswagen Passat, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) nuolat naudojasi J. V. Nurodo, jog teismas neįvertino aplinkybės, kad ginčo automobilius privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu apdrausdavo bei automobilių techninę apžiūrą atlikdavo jis.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė J. V. prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis vadovaujasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, t.y., visiškai nepagrindė, kad jis prisidėjo prie automobilių įsigijimo, o liudytojų parodymai yra nenuoseklūs, neobjektyvūs, parodymai mačius ją naudojantis automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , yra melagingi. Teigia, jog eismo įvykio deklaracija  patvirtina, kad minėtu automobiliu naudojasi ne tik D. J. , bet ir jos šeimos nariai, o pinigų pasiskolinimo iš A. G. fakto nepaneigia sutuoktinio O. G. parodymai, nes sutuoktiniai nekontroliuoja vienas kito piniginių reikalų.

Atsiliepimu į ieškovo A. A. apeliacinį skundą atsakovė D. J. prašo skundą atmesti. Nurodo, kad automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš J. V. įsigijo prastos būklės, pripažįsta, kad kelis kartus yra davusi juo pasinaudoti atsakovei, tačiau automobilis priklauso jai ir jos šeimai, jį yra suremontavusi ir juo naudojasi.

Atsakovė A. G. atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-05-30 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad su sutuoktiniu disponuoja atskiromis piniginėmis lėšomis, todėl niekam neprivalo atsiskaityti dėl jų panaudojimo. Teigia, jog iki šios dienos negali atgauti iš J. V. įsigyto automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nes juo naudojasi ieškovas A. A. .

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Byloje nustatyta, kad ieškovas A. A. ir atsakovė J. V. nuo 1995 m. iki 2009 m. gyveno faktinėje šeimoje ir vedė bendrą ūkį (1 t., b. l. 13). Šalims, gyvenant kartu, J. V. vardu buvo įregistruotos transporto priemonės VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) .  Iš bylos duomenų matyti, kad minėtas transporto priemones  J. V. perleido tretiesiems asmenims: 2009-07-14 pirkimo-pardavimo sutartimi automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė D. J. ,  o 2010-12-01 pirkimo-pardavimo sutartimis automobilius Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , - A. G. (1 t., b. l. 113, 116). Ieškovas nurodo, jog minėtas turtas buvo įgytas iš bendrų lėšų ir pripažintinas bendrąja jungtine nuosavybe. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas abiejų naudotomis iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu, teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; 2010-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010; 2011-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011 ir  kt.). Šie išaiškinimai pateikti civilinėse bylose, kuriose nustatyta, kad turtą įgijo ar jis bendrai priklausė asmenims, kurie bendrai gyvena neįregistravę santuokos ir nesant tarp jų partnerystės santykių (sugyventiniams). Jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie yra saistomi sutartinių turtinių santykių. Pagal nurodytą teismų praktiką tai atitinka jungtinės veiklos sutartį. Pagal jos nuostatas bendrai siekiamas tikslas yra sukurti ar įgyti bendrosios nuosavybės teise tam tikrą turtą bendro gyvenimo ar kitiems tikslams (pvz., bendram ūkiui ar verslui, vaikų auginimui). Kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. Įvertinus, jog ir  sutuoktiniai gali įgyti tam tikrą turtą asmeninės nuosavybės teise, neabejotinai tokia teise turtą įgyti gali ir kartu gyvenantys bet santuokos nesudarę asmenys. Todėl aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę. Tai reiškia, kad sprendžiant sugyventinių ar jų teisių perėmėjų ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, – reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto. Todėl byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl sugyventinių turtinių santykių teisinių padarinių, turi būti nustatytas konkretus turtas, dėl kurio sukūrimo ar įgijimo bendrosios nuosavybės teise sugyventiniai buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą. Kaip nurodyta aukščiau ieškovas A. A. nurodo, kad gyvenant kartu su  atsakove J. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise jie įsigijo tris automobilius, tačiau atsakovė šiuos teiginius neigia, nurodo, jog automobilius ji įsigijo už pasiskolintas bei savo tėvų ir asmenines lėšas, asmeninėn nuosavybėn. Iš bylos duomenų matyti, kad 2007-02-20 iš V. S. atsakovė įsigijo automobilį Audi A4, 2008-08-14  iš D. U. nusipirko automobilį Ford Focus, o  2009-05-09 iš paties ieškovo A. A. – VW Passat (1 t., b.l. 151, 2 t., b.l. 22-24). Minėti duomenys nėra paneigti. Įrodymų, kad automobiliai Audi A4 ir Ford Focus buvo įsigyti iš bendrų lėšų, ieškovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė (CPK 178 str.). Automobilio VW Passat, valst. Nr.  (duomenys neskelbtini) J. V. įsigijimas iš ieškovo bei jo paties vardu įregistruoti automobiliai, leidžia konstatuoti, jog transporto priemones šalys pirko asmeninėn nuosavybėn (2 t., b.l. 37). Nors liudytojai  V. B. , R. P. , R. Š. nurodė, kad ginčo automobilius pirko ieškovas, tačiau duomenų kurio iš šalių lėšomis buvo įsigytos transporto priemonės, nenurodė. Aplinkybė, jog ieškovas rūpinosi automobilių draudimu, jų priežiūra neduoda pagrindo konstatuoti, jog automobiliai buvo įsigyti esant šalių susitarimui dėl minėto turto įsigijimo bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ieškovas gyveno su J. V. eilę metų, todėl, be abejo rūpinosi ir jos saugumu, todėl tai jog jis rūpinosi  transporto priemonių įsigijimu, jų remontu, draudimu nepaneigia atsakovės  teiginių, kad transporto priemonės buvo įsigytos jos asmeninėn nuosavybėn. Ieškovas teigia, kad transporto priemonės yra įsigytos iš bendrų lėšų ir tai iš dalies patvirtina liudyt. O. G. , kuriam nebuvo žinoma, jog žmona A. G. atsakovei skolino pinigines lėšas automobilio įsigijimui. Tačiau ši aplinkybė taip pat nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog automobilį Ford Focus buvo šalių susitarta įsigyti kaip bendrą dalinę nuosavybę (1 t., b.l. 138-139, 165-170, 189-194). Be to, iš Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr.  2-114-739/2010 duomenų matyti, kad 2009-09-17 rašytame atsiliepime į J. V. ieškinį dėl buto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe,  A. A. nurodė, jog šalys yra įsigiję ir ginčo automobilius, tačiau J. V. nurodžius jog automobiliai yra asmeninė nuosavybė, nagrinėjamoje byloje priešieškinys nebuvo pareikštas. Bylos nagrinėjimo metu, prašant patvirtinti taikos sutartį, A. A. ir jo atstovas nurodė, kad nepalaiko savo ankstesnių prašymų ir prašo tvirtinti taikos sutartį. Minėtoje sutartyje nurodoma, kad  šalys atsisako visų kitų reikalavimų, kas leidžia daryti išvadą, jog šalys išsprendė visus klausimus, susijusius su turto įsigijimu  gyvenant kartu (civ. byla Nr. 2-114-739/2010, b.l. 35, 69, 77, 87-88).

Kolegija konstatuoja, kad byloje nepateikta įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų šalių valią jungtinės veiklos sutarties pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teise įgyti transporto priemones bendriems šalių poreikiams tenkinti, todėl tenkinti apeliacinį skundą ir keisti pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nėra pagrindo. Kadangi asmeninės nuosavybės teise turimą turtą savininkas valdo, naudoja ir  disponuoja savo nuožiūra,  konstatuoti, jog J. V. priklausančios transporto priemonės yra parduotos neteisėtai, taip pat nėra pagrindo (CK 4.37, 4.39, 4.48 str. str.).

Iš bylos duomenų matyti, kad už  atsiliepimo surašymą atsakovė J. V. yra sumokėjusi 800 Lt, todėl atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos atsakovei priteistinos iš ieškovo A. A. (2 t., b.l. 10, CPK 98 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

N u t a r ė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo  2011 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės J. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 800 Lt (aštuonis šimtus Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjų kolegija                                                                                                     Ramunė Čeknienė

                                                                                                 Zina Mickevičiūtė

                                                                                         Birutė Valiulienė