Civilinė byla Nr. 2YT-1817-876/2018
Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00109-2018-0
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2
(S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. birželio 5 d.
Šakiai
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Judita Sungailaitė,
sekretoriaujant E. K.,
dalyvaujant pareiškėjui E. J., jos atstovei advokatei Irenai Haase,
suinteresuotojo asmens Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui T. Š.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotiems asmenims byloje esant Nacionalinė žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankui.
Teismas
nustatė :
pareiškėjas E. J. prašo nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad jis po savo tėvo J. J. mirties, kuris mirė (duomenys neskelbtini), priėmė faktiškai valdyti ir tvarkyti savo interesais paveldimą turtą.
Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas J. J. (įrašas apie tai mirties metrikų knygoje Įrašytas (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 24). Tėvo J. J. deklaruota gyvenamoji vieta iki mirties buvo adresu: (duomenys neskelbtini). J. J. sutuoktinė, pareiškėjo motina Z. M. J., mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties palikimą priėmė jo brolis R. J., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Jam mirus, palikimą po jo mirties priėmiau jis, E. J. Pareiškėjas nurodė, kad jo tėvai, J. J. ir Z. M. J., sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Kaliningrado srities, Krasnoznamensko m., Krasnoznamensko r., CBAĮ skyriuje, įrašo Nr. 18. Santuokoje jiems gimė du vaikai: jis, E. J. ir jo brolis R. J.. Brolis R. J. šeimos ir vaikų neturėjo. Po jo mirties turtą paveldėjo pareiškėjas, tai yra E. J.. Patvirtino, kad pareiškėjo tėvai vaikų daugiau neturėjo. Tėvas po savo mirties testamento nepaliko. Mirus tėvui, jis jį palaidojo, pastatė paminklą ir prižiūri jo kapą. Nurodė, kad mirus tėvui liko paveldimas turtas – 0,6900 ha ploto žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad iki mirties pareiškėjo tėvas labai sirgo, jis jį prižiūrėjo ir slaugė. Jie gyvenom kartu adresu: (duomenys neskelbtini), kuriame jis liko gyventi ir po tėvo mirties, jame gyvena ir dabar. Paaiškino, kad jo Z. M. J. kartu su broliu R. J. gyveno atskirai, adresu: (duomenys neskelbtini).
Patvirtino, kad iš karto po tėvo mirties jis pradėjo rūpintis jo palikimu ir priežiūra. Visus tėvo daiktus, namų apyvokos reikmenis paėmė sau ir juos panaudojo savo asmeniniams interesams patenkinti, nes jie visi buvo jam reikalingi. Taip pat pas jį liko tėvo asmens bei turto dokumentai. Nurodė, kad jis savo pastangomis ir lėšomis sutvarkė 0,6900 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dokumentus. Pažymėjo, kad gavo Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2005 m. balandžio 21 d. sprendimą, Nr. 84-18694 dėl J. J. nuosavybės teisių į 0,6900 ha žemės sklypą pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymą atkūrimo. Nurodytą sprendimą įregistravo Nekilnojamojo turto registre. Patvirtino, kad žemę saugo, prižiūri ir naudoja savo reikmėms, leidžia dirbti kitiems asmenims. Tokiu būdu aktyviais veiksmais faktiškai priėmė tėvo palikimą valdyti ir tvarkyti. Visą ta darė ir daro viešai ir atvirai. Pažymėjo, kad niekas jam nėra pareiškęs jokių pretenzijų dėl tėvo J. J. palikimo. Kadangi tėvo palikimą faktiškai pradėjo aktyviais veiksmais valdyti ir tvarkyti per šešis mėnesius nuo jo mirties, į notarų biurą nesikreipė. Patvirtino, kad yra J. J. turto paveldėtojas ir norėdamas susitvarkyti paveldėjimo dokumentus, jam būtina nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad jis po savo tėvo J. J. mirties priėmė faktiškai valdyti ir tvarkyti jo paveldimą turtą (b. l. 2-3).
Teismo posėdžio metu pareiškėjas E. J. nurodė, kad palaiko savo pareiškimą visiškai ir patvirtino, kad po tėvo mirties jis tvarkė visus nuosavybės dokumentus, prižiūri jo turtą, moka mokesčius. Pažymėjo, kad iki tėvo mirties jie gyveno kartu, o po tėvo mirties, jis priėmė visus jo asmeninius daiktus ir toliau liko gyventi tame pačiame name ir naudojasi visais tėvo daiktais. Nurodė, kad nežinojo, jog po tėvo mirties reikėjo kreiptis į notaro biurą, o po to kai sužinojo jau buvo praleisti terminai. Patvirtino, kad niekas jam jokių pretenzijų dėl palikimo priėmimo nereiškė (2018 m. balandžio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 4 min. 20 sek. – 14 min. 25 sek. ir 2018 m. gegužės 22 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 min. 30 sek. – 7 min. 10 sek.).
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybei, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus bei akcijas, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo J. J. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paveldimo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas visgi priėmė palikimą faktiškai pradėdamos paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštarautų pareiškėjo pareiškimo patenkinimui. Vadovaudamiesi išdėstytais faktais, jų juridiniu vertinimu, prašo pareiškėjo E. J. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nagrinėti teismo nuožiūra valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant (b. l. 53-54).
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - Valstybinė mokesčių inspekcija) pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad atsižvelgiant į visas faktines ir teisines aplinkybes ir įvertinus jas, taip pat į tai, jog šioje byloje nesant neginčytinų įrodymų, jog pareiškėjas po tėvo J. J. mirties per šešių mėnesių laikotarpį rūpinosi visu paveldimu turtu kaip savo turtu, jį valdė, naudojo, prižiūrėjo ir mokėjo mokesčius, t. y. jog pareiškėjas faktiškai savo aktyviais veiksmais pradėdamas mirusio tėvo J. J. palikimą valdyti per šešis mėnesius nuo jo atsiradimo dienos jį priėmė, suinteresuoto asmens vertinimu spręstina, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas priėmė palikimą po savo tėvo mirties faktiškai pradėdamas paveldimą jo turtą valdyti. Suinteresuotas asmuo dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo šioje byloje neprieštaraus tik tuomet, jeigu pareiškėjas teismui visiškai patvirtins ir įrodys aplinkybes, kad jis per CK 587 straipsnio 3 dalyje numatytą šešių mėnesių laikotarpį faktiškai atliko aktyvius veiksmus priimti mirusio tėvo J. J. palikimą ir teismui neliks jokių abejonių tokių faktų buvimo byloje esančių įrodymų visumos pagrindu. Prašo bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (b. l. 46-50).
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - Nacionalinė žemės tarnyba) atsiliepimo į pareiškėjo E. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepateikė.
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovas T. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad neturi pagrindo prieštarauti pareiškėjo pareiškimui. Patvirtino, kad pareiškėjas tvarkė visus nuosavybės dokumentus dėl mirusiajam tėvui priklausančių žemės sklypų, todėl mano, kad pareiškėjo E. J. pareiškimas turėtų būti tenkinamas (2018 m. gegužės 22 d. teismo posėdžio garso įrašas: 9 min. 5 sek. – 11 min. 20 sek.).
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje juridinę reikšmę turintys faktai apibrėžiami kaip įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinę reikšmę turintį faktą. Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-915/2016, 16 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-695/2017, 15-16 punktai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjai įgis tam tikrą subjektinę teisę.
Kadangi fakto nustatymas sukuria teisines pasekmes ir kita tvarka pareiškėjas negali įgyvendinti savo teisių paveldėti pagal įstatymą, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Iš pareiškėjo E. J. pareiškimo ir jame nurodytų paaiškinimų, suinteresuotųjų asmenų atsiliepimų, liudytojo E. A. paaiškinimų teismo posėdžio metu ir kitų byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjo tėvas J. J. mirė (duomenys neskelbtini) (pagrindas: (duomenys neskelbtini) mirties liudijimas, įrašo Nr. 24, b. l. 5). Iš byloje esančių gimimo liudijimo kopijos bei Valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro tarnybos pažymos apie asmens duomenis matyti, kad pareiškėjas E. J. yra mirusiojo J. J. sūnus (b. l. 17, 42). Iš Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad po J. J. mirties liko paveldimas turtas: 0,6900 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-11). Nustatyta, kad po J. J. mirties taip pat liko ir jo namų apyvokos bei asmeninai daiktai, kuriuo priėmė pareiškėjas E. J.
CK 5.50 straipsnio 2 dalyje, 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vienas iš atsiradusio palikimo priėmimo būdų yra pradėjimas faktiškai jį valdyti, tai yra rūpintis kaip savo turtu. Aukščiau nurodytos aplinkybės suteikia pakankamą pagrindą pripažinti, kad pareiškėjas E. J. po savo tėvo J. J. mirties aktyviais ir viešais veiksmais išreiškė valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ir galinčias kilti iš palikimo, tai yra faktiškai pradėjo palikimą valdyti, taigi ir priėmė jį per įstatymo nustatytą terminą. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, pripažintina, kad iš karto po J. J. mirties jo įstatyminis įpėdinis sūnus E. J. pradėjo naudotis visu paliktu turtu, įgyvendino turtinę teisę – ir toliau liko gyventi tame pačiame name, valdė ir tvarkė minėtą turtą savo nuožiūra, mokėjo mokesčius, įregistravo nuosavybės teises į J. J. priklausantį žemės sklypą, taip pat perėmė ir visą mirusiojo tėvo kilnojamąjį turtą, jo asmeninius daiktus, dokumentus.
Teismas, išanalizavęs pareiškėjo prašymą, suinteresuotųjų asmenų atsiliepimus, bylos medžiagą bei motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas aktyviais ir viešais veiksmais per įstatymo nustatytą terminą faktiškai priėmė valdyti ir tvarkyti palikimą savo interesais, kuris atsirado po jo tėvo J. J. mirties, tuo, kad fakto nustatymas sukuria teisines pasekmes, tuo, kad kita tvarka pareiškėjui negali būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas po jo mirusio tėvo mirties, suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant pareiškėjo pareiškimui, konstatuoja, kad pareiškėjas E. J. po savo tėvo J. J. mirties faktiškai priėmė valdyti ir tvarkyti savo interesais palikimą.
Teismas, vadovaudamasis CPK 268 straipsnio 5 dalimi, 444-448 straipsniais,
nusprendžia :
pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai priėmė valdyti ir tvarkyti savo interesais palikimą, kuris atsirado po jo tėvo J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) mirties liudijimas, įrašo Nr. 24).
Faktas nustatytas dėl turto paveldėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose.
Teisėja Judita Sungailaitė