Baudžiamoji byla Nr. N1-1959-988/2015

Teisminio proceso Nr. 1-12-1-04036-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.2.2.; 2.3.4.6.2.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 14 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Pranka,

sekretoriaujant Aistei Bareikei,

dalyvaujant prokurorei Rūtai Pečkaitytei,

kaltinamajam V. J., jo gynėjui advokatui J. P.,

V. J. atstovei pagal įstatymą I. N.,

civilinių atsakovų Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namų ir (duomenys neskelbtini) mokyklos daugiafunkcinio centro atstovėms D. R., D. Š.,

nukentėjusiajam M. B., jo įstatyminiam atstovui E. B.,

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui T. C., 

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini) daugiafunkciniame centre, 8 klasėje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 178 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

V. J. buvo kaltinamas tuo, kad jis turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, neturėdamas teisėto pagrindo, 2014-12-02, apie 09.00 val. įeidamas įsibrovė į (duomenys neskelbtini) mokyklos Daugiafunkcinio centro bendrabutį, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš kambaryje Nr. 12 esančios M. B. priklausančios rankinės pavogė dėžutę 7 Lt (2,03 eurų) vertės, kurioje buvo auksinis auskaras į bambą, kurio vertė 280 Lt (81,09 eurų) ir sidabrinis auskaras į ausį, 80 Lt (23,17 eurų) vertės, tuo M. B. padarė 367 Lt (106,29 eurų) turtinę žalą, t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis V. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai ir parodė, kad atėjo į mokyklą, kurioje buvo atrakintos bendrabučio durys, ir užėjęs į M. kambarį pradėjo kraustyti kuprinę, kuri buvo spintoje. Iš kuprinės paėmė 7 Lt, kurie buvo piniginėje, o piniginė – skarelėje. Po to nuėjo į kitą kambarį ir paėmė traškučius. Auskarų neėmė, policijos pareigūnams pamelavo, kad paėmė auskarus. Kuprinėje jokios dėžutės nebuvo. Dėžutės neėmė. Policijai netiesą pasakojo, nes norėjo, kad jie patikėtų.

Teisme apklaustas nukentėjusysis M. B. įvykio aplinkybių neprisiminė, todėl buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusiuoju M. B. parodė, kad jis lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą daugiafunkcinį centrą, adresu (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu adresu yra bendrabutis. Jis gyvena trečiame aukšte, o tiksliau kambaryje Nr. 12. 2014-12-02, apie 08.00 val. jis atvažiavo ir kambaryje paliko savo daiktus ir išėjo į paskaitas. Maždaug 14.30 val. jis grįžo į kambarį ir norėjo patikrinti jo rankinėje buvusią dėžutę su auskarais ir pamatė, kad dėžutės rankinėje nėra. Dėžutėje buvo auksinis auskaras į ausį 280 Lt vertės ir sidabrinis auskaras į ausį 80 Lt vertės. Jiems išėjus į pamokas bendrabučio trečiojo aukšto durys būna užrakinamos, jo kambario durys buvo atrakintos, jos nėra rakinamos. Kambaryje nieko išmėtyta nebuvo. Kambaryje gyvena dar keturi vaikinai, bet iš jų nieko nepavogta. Budintis mokytojas sakė, kad pašalinių žmonių koridoriuose nepastebėjo. Vaizdo filmavimo kamerų bendrabutyje nėra. Jam padaryta 367 Lt žala (b. 1. 10). M. B. pagarsinus jo parodymus paaiškino, kad šie jo parodymai yra teisingi, juos tvirtina.

Nukentėjusiojo įstatyminis atstovas E. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad M. sakė, jog auskarus su dėžute buvo pasiėmęs į mokyklą, nes norėjo juos padovanoti draugei. Kiekvieną savaitę M. duota kelis litus kišenpinigių, bet nežino ar tuo metu jis buvo išleidęs duotus pinigus. Tiksliai neatsimena, bet nurodo, kad merginos pasakė, jog kaltinamasis buvo užėjęs į M. kambarį. Kai kaltinamasis pripažino savo kaltę, M. buvo grasinta ir jis susimušė su kitu bendramoksliu, kuris kaltinamojo paragintas išprovokavo muštynėms. Pareikštą civilinį ieškinį palaiko visiškai.

Civilinio atsakovo atstovė socialinė darbuotoja D. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iš kitų centre esančių vaikų sužinojo, kad V. įvykdė vagystę. Pats V. sakė, kad paėmė 7 ar 5 Lt, bet apie auskarus nieko neminėjo. Negalėjo pasakyti kaip atrodė auskarai ir kur juos padėjo. V. susinervina tuomet, kaip yra kaltinamas tuo, ko nepadarė, kai jis viską pripažįsta agresijos priepuolių nebūna. Teigia, kad V. policijos pareigūnams pasakė, jog paėmė auskarus dėl to, kad jo daugiau neklausinėtų ir neerzintų. Nemano, kad jis galėtų atskirti auksinį daiktą nuo žalvarinio, kalbų apie brolį ar lombardą, negirdėjo.

Civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) mokyklos daugiafunkcinio centro atstovė D. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad centre yra 160 globotinių, kurie bendrabučiuose gyvena po tris, keturis ar penkis viename kambaryje. M. kambaryje gyvena keturi vaikai. V. jai papasakojo, kad pasinaudojo proga kai trečią aukštą valė valytoja, ir pateko į M. kambarį. Kaltinamąjį apibūdina kaip prieštaringą asmenybę, kuris yra kūrybingas, gražiai dainuoja, tačiau kartu vykdo nusikaltimus, įžeidinėja mokytojus.

2014-12-03 Protokolu-pareiškimu pareiškėjas M. B. pareiškė, kad 2014-12-02 nuo 08.00 val. iki 14.30 val. (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) mokyklos daugiafunkcinio centro bendrabučio neužrakinto kambario Nr. 12, rankinės buvo pavogta raudonos spalvos dėžutė, kurios vertė 7 Lt. Dėžutėje buvo auksinis auskaras į bambą, kurio vertė 280 Lt ir sidabrinis auskaras į ausį 80 Lt vertės. Kas galėjo pavogti dėžutę su auskarais nežino ir nieko neįtaria. Dėl šio įvykio jam padaryta 367 Lt turtinė žala (b. l. 4).

Iš 2014-12-03 įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad apžiūros objektas yra kambarys Nr. 12, esantis (duomenys neskelbtini) mokyklos Daugiafunkcinio centro bendrabutyje, trečiame aukšte adresu (duomenys neskelbtini). Į kambarį patenkame pro pagrindines laiko duris, pakilus į pirmą aukštą. Paėjus koridoriumi tiesiai iki galo ir po kaire puse matome laiptus pakilti į viršutinius aukštus. Pakilę laiptais į trečią aukštą matome medines duris su užrašu Miegamieji. Už durų yra koridorius, iš abiejų pusių yra durys į kambarius. Priėjus kambarį Nr. 12 matome medines duris. Įėjus į kambarį matome spintas ir penkias lovas. Po dešine puse nuo durų yra medinė baltos spalvos spinta, joje yra daiktai, rūbai. Bendra kambario tvarka nepažeista. Vizualiai viskas tvarkoje, daiktai nėra išmėtyti. Bendrabučio patalpos bei kambariai nėra stebimos vaizdo filmavimo kameromis. Nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti reikšmingų objektų nerasta. Trečio aukšto medinės durys vizualiai yra tvarkingos (b. l. 7, 8-9).

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir tiesiogiai teisme ištirtus įrodymus konstatuoja, kad šioje baudžiamojoje byloje neįrodyta, jog V. J. turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, neturėdamas teisėto pagrindo, 2014-12-02, apie 09.00 val. įsibrovė į (duomenys neskelbtini) mokyklos Daugiafunkcinio centro bendrabutį, esantį (duomenys neskelbtini) ir iš kambaryje Nr. 12 esančios M. B. priklausančios rankinės pavogė dėžutę 7 Lt (2,03 eurų) vertės, kurioje buvo auksinis auskaras į bambą, kurio vertė 280 Lt (81,09 eurų) ir sidabrinis auskaras į ausį, 80 Lt (23,17 eurų) vertės, tuo M. B. padarė 367 Lt (106,29 eurų) turtinę žalą.

Pagal baudžiamojo proceso kodeksą (toliau - LR BPK) įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnis).

Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą  teismo nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ši BPK nuostata neturi būti suprantama tiesiogiai, t. y. kad nuosprendis turi būti grindžiamas tik tais kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę nuosprendį grįsti visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis; perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, nustačius BPK 276 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytas aplinkybes; byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, kaip liudytojai gali būti apklausti apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikę pareigūnai (BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys); perskaityti dokumentus bei apžiūrėti daiktus. Vadinasi, teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis – šiais duomenimis galima tik patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus (kasacinės bylos Nr. 2K-450/2007, 2K-451/2007, 2K-92/2009, 2K-179/2010) ir jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant bei vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą bei specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus. Taigi kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui, galutiniam įrodymų įvertinimui.

Šioje byloje kaltinamasis, apklaustas teisme nurodė, kad dėžutės, kurioje buvo auksinis auskaras į bambą ir sidabrinis auskaras į ausį, neėmė. Nors ikiteisminio tyrimo metu apklaustas tyrėjos teigė, kad šiuos daiktus ėmė, tačiau paaiškino, kad tuo metu melavo. Šiuo metu parodė, kad ėmė tik pinigus – 7 litus, tačiau minėtų daiktų neėmė. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad daugiau nėra jokių tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų, jog dėžutę, kurioje buvo auksinis auskaras į bambą ir sidabrinis auskaras į ausį pagrobė būtent V. J.. Nukentėjusysis negalėjo nurodyti ir nežino kas paėmė jo daiktus, įvykio vietoje jokie reikšmingi pėdsakai neužfiksuoti, kiti byloje esantys duomenys taip pat nepatvirtina, kad V. J. įvykdė vagystę. Nors prokurorė nurodė, kad teismas turi remtis V. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai, tačiau, kaip minėta, ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis – šiais duomenimis galima tik patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus. Šioje byloje V. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai, negalima patikrinti jokių kitų įrodymų, nes jų nėra. Todėl teismas, nors ir galėtų perskaityti V. J. parodymus, tačiau jais remtis negalėtų. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje nei su V. J., nei su M. B., todėl neaišku ar V. J. buvo tame pačiame kambaryje, kur M. B. paliko daiktus, ar ieškojo daiktų būtent M. B. rankinėje, paliktoje konkrečioje spintelėje; nesurastas ir neapklaustas V. J. brolis, kuriam V. J. galimai davė minėtus daiktus; neieškota ir nesurasta minėtų daiktų lombarduose, nors V. J. galimai paimti daiktai buvo priduoti ten ir t. t. Dėl šių priežasčių nebuvo surinkta jokių kitų įrodymų ir teismas negali V. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais patikrinti jų. O jo tokiais parodymais kaip savarankišku įrodymų šaltiniu teismas taip pat negali remtis. Nors V. J. nurodė, kad pagrobė pinigus – 7 litus, tačiau kaltinimas dėl pinigų vagystės jam nebuvo pateiktas, be to, M. B. taip pat nenurodė, kad be daiktų, pasigedo ir pinigų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, V. J. dėl jam pareikštų kaltinimų išteisintinas, nes neįrodyta, kad V. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).      

Išteisinus V. J., civilinio ieškovo M. B. pareikštas civilinį ieškinys dėl 367 Lt (106,29 eurų) turtinės žalos atlyginimo vadovaujantis BPK 115 str. 3 d. 1 p. atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

V. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį išteisinti, kadangi neįrodyta, kad V. J. dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

M. B. civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                    Darius Pranka