Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2-1368-2011].doc
Bylos nr.: 2-1368/2011
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bylos dėl paskolos
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Prievolių teisė
Prievolės:
Kreditoriaus interesų gynimas:
Actio Pauliana
Paskola:
Bendrosios paskolos sutarties nuostatos
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Teisėjo ar kitų proceso dalyvių nušalinimas (nusišalinimas):
Pagrindai teisėjui nušalinti (nusišalinti)
Bylinėjimosi išlaidos:
Atleidimas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2-1368/2011

Procesinio sprendimo kategorija 99.4

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. gegužės 12 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyto Miliaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 3 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ar jo atidėjimo, civilinėje byloje Nr. 2-136-178/2011 pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovams D. V., L. V. dėl skolos priteisimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo D. V. ieškovei A. G. 241 763,38 Lt skolos, o taip pat nusprendė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento dovanojimo sutartį, sudarytą 2008 m. gruodžio 4 d. tarp atsakovų D. V. ir L. V., dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalies 0,2860 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), dovanojimo, taikyti  restituciją grąžinant minėtą turtą atsakovui D. V.. Be to, teismas nustatė, kad ieškovės A. G. jai priteistos šiuo sprendimu skolos išieškojimas nukreiptinas į šį turtą, o likęs po šios skolos išieškojimo turtas grąžintinas atsakovui D. V..

Atsakovas D. V. pateikė apeliacinį skundą dėl 2011 m. sausio 26 d. sprendimo. Atsakovas sumokėjo 150 Lt žyminį mokestį ir prašė atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo arba atidėti jo mokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo. Nurodė, kad dėl neįgalumo negali dirbti pilnu pajėgumu, gauna mažas pajamas, turi mažametį sūnų, kuriam turi teikti išlaikymą, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, banko sąskaitos yra areštuotos.

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 3 d. nutartimi atsakovo D. V. prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ar jo atidėjimo netenkino ir nustatė atsakovui terminą iki 2011 m. kovo 17 d. sumokėti trūkstamą žyminį mokestį (13 033 Lt) bei pateikti teismui sumokėjimą patvirtinančius dokumentus. Teismas nustatė, kad atsakovas savo prašymą pagrindė iš esmės tik pažyma apie gaunamas pajamas bei sūnaus gimimo liudijimu, taip pat pateikė dviejų bankų sąskaitų išrašus, tačiau ir tai tik už 2007 – 2008 m. laikotarpį, tuo tarpu duomenų iš kitų bankų apie (ne)turimas sąskaitas nepateikė. Iš pateiktų sąskaitų išrašų matyti lėšų judėjimas pakankamai didelėmis sumomis, kas, pirmosios instancijos teismo nuomone, niekaip negalėtų patvirtinti sunkios atsakovo turtinės padėties. Tuo tarpu vien pažyma apie šiuo metu gaunamas (ir neaišku, ar vieninteles) pajamas negali objektyviai  atspindėti turtinės asmens padėties. Tokiu būdu teismas sprendė, kad atsakovas nepateikė duomenų, kurie leistų jo turtinę padėtį laikyti pagrįsta įrodymais. Savo vardu turėtą nekilnojamąjį turtą byloje ginčijama sutartimi atsakovas perleido savo motinai, tačiau sutarties 13 punkte prisiėmė įsipareigojimą padengti visas galimai paaiškėsiančias skolas, todėl teismas darė išvadą, jog atsakovas jautėsi finansiškai pajėgus apmokėti skolas, jei tokios paaiškėtų. Bylos eigoje atsakovas tiek savo teiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek ir šiuo metu pateiktame apeliaciniame skunde intensyviai įrodinėja, jog jis po byloje ginčijamo sandorio sudarymo netapo nemokus, ką patvirtina jo atlikti mokėjimai ieškovei nemažomis sumomis (pastarąją aplinkybę patvirtina ir bylos duomenys). Tačiau teismas pažymėjo, kad minėti mokėjimai buvo atlikti po sūnaus gimimo, atsakovo 2009 m. pavasarį patirtos traumos (būtent šiomis, be kita ko, aplinkybėmis motyvuoja savo prašymą atsakovas), kas rodo, kad ir po to atsakovas buvo pakankamai geroje finansinėje padėtyje. Dar daugiau, jis taip pat nurodo, kad jam kiti asmenys yra skolingi daugiau kaip 270 000 Lt, o teismo įsitikinimu, tokiomis sumomis sunkioje turtinėje padėtyje esantys asmenys neoperuoja. Taigi, remiantis atsakovo paties išdėstytais apeliaciniame skunde teiginiais, galima būtų daryti išvadą, jog jis ir šiuo metu pakankamai mokus bent jau mokėtino žyminio mokesčio apimtyje, o tuo atveju jei tokia galimybė ir sumažėjo, tai įvyko dėl paties atsakovo veiksmų - sąmoningai ją susimažinant. Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad visas žyminis mokestis mokėtinas nuo 918 263,38 Lt sumos (ginčijama priteista skola 241 763,38 Lt plius ginčijamo sandorio turto kaina pagal ieškinį 676 500 Lt) yra 13 183 Lt (o ne 5 835 Lt kaip skunde nurodo atsakovas).

Atskiruoju skundu atsakovas D. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atleisti atsakovą D. V. nuo žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo dėl pateikto apeliacinio skundo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo. Nurodo šiuos argumentus:

1. Pateiktame prašyme dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar žyminio mokesčio už teikiamą apeliacinį skundą sumokėjimo atidėjimo nurodytos aplinkybės, dėl kurių šiai dienai atsakovas neturi finansinių galimybių sumokėti viso už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio.

2. Tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismui buvo reikalingi papildomi duomenys ar įrodymai, teismas turėjo pilną diskrecijos teisę, siekiant objektyviai ir teisingai išspręsti atitinkamą procesinį klausimą, įpareigoti atsakovą per tam tikrą terminą pateikti atitinkamus papildomus įrodymus, šalinant apeliacinio skundo trūkumus (CPK 306 str. 1 d. 3 p., 316 str.).

3. Skundžiama nutartimi nustatytas pakankamai trumpas terminas trūkstamam itin dideliam žyminiam mokesčiui sumokėti turėtų būti laikomas nepagrįstu atsakovo teisės teikti skundą apeliacinės instancijos teismui apribojimu.

4. Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas ir alternatyvus prašymas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, tačiau šio prašymo pirmosios instancijos teismas nesvarstė. Tuo tarpu žyminio mokesčio atidėjimo institutas skirtas užtikrinti konstitucinę asmens teisę į teisminę gynybą.

5. Už apeliacinį skundą turėtų būti mokamas 5 835 Lt žyminis mokestis, kadangi apeliacine tvarka ginčijant teismo sprendimą dalyje dėl restitucijos taikymo, atsakovas jokios turtinės naudos negaus.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė A. G. prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą ir skirti baudą už akivaizdžiai nepagrįstai pareikštą atskirąjį skundą. Nurodo, kad pateikdamas papildomus dokumentus su atskiruoju skundu apeliantas turėjo galimybę paneigti teismo išvadas dėl nemažų apelianto pajamų per ilgesnį laikotarpį iki apeliacinio skundo pareiškimo, tačiau to nepadarė (CPK 178 str.). Tuo tarpu Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 24 d. nutartis patvirtina, jog apelianto vaiko motinos sąskaitoje (kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“) yra ne mažesnė kaip 523 845,66 Lt suma. Atitinkamai įrodymų dėl sunkios apelianto turtinės padėties nepateikimas buvo teisinis pagrindas ir prašymo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo netenkinimui. Tuo tarpu proporcinis žyminis mokestis skaičiuojamas ne tik nuo reikalaujamos priteisti sumos, tačiau ir nuo ieškiniu ginčijamos sutarties kainos. Ieškovės nuomone, apeliantui pateikus duomenis iš visų savo turimų sąskaitų bankuose, būtų galima nustatyti dideles gautas sumas per 2009 – 2010 metus, o taip pat galimą asmeninių lėšų pervedimą į J. Z. vardu atidarytą kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ sąskaitą. Ieškovės įsitikinimu, ginčydamas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 3 d. nutartį, apeliantas siekia tik vilkinti teismo procesą ir atitolinti jam nepalankaus Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 26 d. sprendimo vykdymą.

 

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

LR Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į teisminę gynybą, o CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ši teisė realizuojama įstatymų nustatyta tvarka. Atitinkamai CPK 306 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami įrodymai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis, kuris apskaičiuojamas pagal CPK 80 straipsnyje įtvirtintas taisykles. Tačiau CPK 83 straipsnio 3 dalyje numatyta teismo teisė iš dalies atleisti apeliantus nuo žyminio mokesčio mokėjimo, atsižvelgiant į jų turtinę padėtį, o CPK 84 straipsnyje numatyta teismo teisė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo.

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo D. V. prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalies, darė išvadą, jog atsakovas nepateikė duomenų, kurie leistų jo blogą turtinę padėtį laikyti pagrįsta įrodymais. Atitinkamai, nors apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas galėjo prašyti jo papildomų duomenų turtinei padėčiai pagrįsti, tačiau jokių skundžiamoje nutartyje nurodomų duomenų kartu su atskiruoju skundu nepateikia (CPK 178 str.), todėl daryti išvadą, jog apeliantas iš tikrųjų negalės ne tik šiuo metu, bet ir ateityje sumokėti visos už apeliacinį skundą nesumokėtos žyminio mokesčio dalies, nėra pagrindo.

Iš kitos pusės, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš esmės nesvarstė nesumokėtos žyminio mokesčio dalies mokėjimo atidėjimo klausimo (to prašė atsakovas), nes apeliantas savo prašyme nurodė, kad žyminio mokesčio sumokėti negali ir dėl apelianto skolininkų  neatsiskaitymo, o tai leidžia pagrįstai manyti, jog ateityje apeliantas turėtų gauti dideles pajamas (skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad, paties atsakovo teigimu, kiti asmenys apeliantui skolingi daugiau kaip 270 000 Lt, ko atsakovas šiuo metu neginčija). Tokiu būdu, nesant duomenų, leidžiančių manyti, kad atsakovas D. V. šiuo metu gali sumokėti visą žyminį mokestį už apeliacinį skundą (atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad remiantis Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 24 d. nutartimi, apelianto vaiko motinos sąskaitoje (kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“), yra ne mažiau kaip 523 845,66 Lt, tačiau duomenų apie realiai minėtoje sąskaitoje esančias pinigines lėšas, nėra (T. 3, b. l. 44 – 47)) ir pagrįstai manant jog ateityje atsakovas galės tai padaryti, siekiant užtikrinti atsakovo D. V. teisę apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka, nesumokėtos žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 26 d. sprendimo dalies mokėjimas atidėtinas iki sprendimo (nutarties) priėmimo apeliacinės instancijos teismui bylą išnagrinėjus iš esmės.

Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 3 d. nutartimi neteisingai nustatė atsakovo mokėtino žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dydį, kadangi ieškovės reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir restitucijos taikymo yra tiesiogiai susijęs su reikalavimu dėl skolos priteisimo, o naikinant pastarąją Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 26 d. sprendimo dalį (ko siekia apeliantas), būtų naikinama ir skundžiamo sprendimo dalis dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo. Be to, netaikant restitucijos (kas būtų apeliacinio skundo tenkinimo pasekmė) ir negrąžinant pagal dovanojimo sandorį perleisto turto atsakovui D. V., pastarasis jokios turtinės naudos neįgytų. Tokiu būdu darytina išvada, kad atsakovas už apeliacinį skundą turėjo sumokėti 5835,26 Lt žyminį mokestį, todėl, D. V. sumokėjus 150 Lt žyminio mokesčio dalį (T. 3, b. l. 15), atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, likusios 5685,26 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimas atidėtinas.

Iš dalies tenkinant atskirąjį, skundą tenkinti ieškovės A. G. prašymą dėl baudos atsakovui už akivaizdžiai nepagrįstą atskirąjį skundą skyrimo nėra pagrindo (CPK 95 sr.)..

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2  punktu,

 

n u t a r i a :

 

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atidėti atsakovui D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5685,26 Lt žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 26 d. sprendimo sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo apeliacinės instancijos teismui bylą išnagrinėjus iš esmės.

Atmesti ieškovės A. G. prašymą dėl baudos atsakovui D. V. skyrimo.

 

Teisėjai                                                                                  Alė Bukavinienė

 

                                                                                                Konstantinas Gurinas

 

                                                                                                Vytas Milius