Teismingumo byla Nr. T-19/2025

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00053-2022-1 

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)

NUTARTIS

2025 m. kovo 20 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys – valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija ir Visagino savivaldybė, atstovaujama Visagino savivaldybės administracijos, rūšinio teismingumo klausimą,  

n u s t a t ė :

               Pareikštu ieškiniu ieškovė ERGO Insurance SE, veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, teismo prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos, jos naudai skolą (taip expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nurodoma ieškinyje) – 3 993,00 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei žyminį mokestį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263, 6.271, 6.1015 straipsniai, 6.37 straipsnio 2 dalis, Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R(84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 10, 11 dalys).

             Ieškovė nurodo, kad 2018 m. kovo 8 d. (laikytina rašymo apsirikimu, nes pagal pateiktus dokumentus įvykis įvyko 2019 m. kovo 8 d.) (duomenys neskelbtini), ant ieškovės apdrausto automobilio SKODA YETI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užkrito medis ir jį apgadino. Ieškovė, išmokėjusi 3 993,00 Eur draudimo išmoką, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingus už žalos padarymą asmenis. Kaip pažymima ieškinyje, medis, užkritęs ant mašinos, augo Visagino mieste, miško sklype; sklypas nebuvo perduotas valdyti kitiems asmenims, todėl už šio medžio priežiūrą atsakinga yra atsakovė Lietuvos Respublika. Ant transporto priemonės užvirtęs ir ją sugadinęs medis augo valstybiniame miške. Pagal Miškų įstatymo 4 straipsnio 10 dalį, Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. Vyriausybė ar jos įgaliota Aplinkos ministerija įgyvendina valstybinių miškų savininko teises ir pareigas (Miškų įstatymo 4 straipsnio 11 dalis). Nėra duomenų, jog miško sklypas patikėjimo teise buvo perduotas valdyti kitai institucijai. Taigi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo reiškiamas Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Aplinkos ministerijos, kuri, būdama miško savininke neužtikrino, jog jos miške augantis medis nepadarytų žalos kitiems asmenims ar jų turtui.

            Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė (pagal ankstesnę procesinę situaciją – pareiškėja), visų pirma, kreipėsi su skundu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės Visagino savivaldybės, atstovaujamos Visagino savivaldybės administracijos, (tretysis suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Valstybinių miškų urėdija) 3 993,00 Eur žalai atlyginti, taip pat 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, į Regionų apygardos administracinį teismą (pagal tuometinę iki 2024 m. sausio 1 d. buvusią procesinę situaciją).

             Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino, priteisė pareiškėjos naudai iš Visagino savivaldybės, atstovaujamos Visagino savivaldybės administracijos, 3 993,00 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. kovo 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

             Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka pagal atsakovės Visagino savivaldybės apeliacinį skundą, Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.

             Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje, be kita ko, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog valstybinio miško sklypas, kuriame augo transporto priemonę apgadinęs medis, teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas valdyti patikėjimo teise nei miškų urėdijai, nei savivaldybei. Kaip pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, šiuo atveju medis, dėl kurio galimai kilo žala, augo valstybiniame miške, taigi savivaldybė nėra atsakinga už tokio medžio priežiūrą, ji neturėjo galimybės veikti šį turtą pagal savo valią. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl savivaldybės atsakomybės už kilusią žalą yra nepagrįsta. Kaip, be kita ko, konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nors pareiškėjos skundas paduotas netinkamam atsakovui, tačiau pirmosios instancijos teismas nesprendė netinkamos šalies (atsakovo) pakeitimo klausimo, t. y. pažeidė proceso teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

              Regionų administraciniam teismui (pagal nuo 2024 m. sausio 1 d. galiojančią procesinę situaciją) pateiktu patikslintu skundu pareiškėja (pagal tuometinę procesinę situaciją) ERGO Insurance SE, veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Aplinkos ministerijos, (tretieji suinteresuoti asmenys – VĮ Valstybinių miškų urėdija ir Visagino savivaldybė) priteisti pareiškėjos naudai 3 993,00 Eur turtinei žalai atlyginti, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

             Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi perdavė bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

               Teismas nutartyje, be kita ko, nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl žalos, kuri kildinama iš atsakovės atstovės Aplinkos ministerijos veiksmų (neveikimo), t. y. valstybinio miško sklype augusių medžių netinkamos priežiūros. Netinkamas atsakovės atstovės rūpinimasis valstybinio miško sklype augančių medžių priežiūra ir tvarkymu lėmė žalos atsiradimą, kai nuvirtęs medis apgadino automobilį. Kaip pažymėjo teismas, pareiškėjos reikalaujama atlyginti turtinė žala kildinama iš atsakovės atstovės Aplinkos ministerijos veiksmų, vykdant savininko teises ir pareigas valstybinio miško sklype, t. y. iš miško sklypo valdytojo bendro pobūdžio pareigos rūpintis augančių medžių priežiūra ir tvarkymu, o ne vykdant viešojo administravimo funkcijas. Teismas nusprendė, kad toks ginčas dėl žalos atlyginimo priteisimo nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

               Teismo vertinimu, aptariamo ginčo atveju vyrauja civiliniai teisiniai santykiai, todėl šis ginčas nepatenka į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnyje numatytą administracinio teismo kompetencijai priskirtų nagrinėti bylų kategoriją.

               Vilniaus miesto apylinkės teismas kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

                 Teismas nutartyje pažymi, kad, bylos duomenimis, ant automobilio užvirtęs medis augo (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo, (duomenys neskelbtini) taksaciniame sklype. (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo valstybinės reikšmės miškas nėra perduotas patikėjimo teise valdyti nei VĮ Valstybinių miškų urėdijai, nei savivaldybei. Ieškovė, kreipdamasi į teismą, žalos atsiradimą ir civilinę atsakomybę kildina iš valstybės (jos institucijų ir asmenų, atliekančių valdžios funkcijas) veiksmų – neveikimo, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.271 straipsniu, t. y. tinkamai nesirūpinus miško sklypu ir neužtikrinus, kad miške augantis medis nepadarytų žalos kitiems asmenims ar jų turtui. Ginčus dėl žalos atlyginimo priteisimo pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį, nagrinėja administraciniai teismai (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taip pat, kaip pažymėjo teismas, teismų praktikos pavyzdžiai rodo, kad bylos dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, nuvirtus medžiui, nagrinėjamos administraciniuose teismuose.

           Remdamasis šiais argumentais, teismas nusprendė kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją, kad būtų išspręstas keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimas.

        Specialioji teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

                Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis).  

                Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisiniame reglamentavime įtvirtintą kompetenciją, byloje susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo (t. y. bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui), bet ne dėl kitų klausimų. Specialioji teisėjų kolegija dėl ginčo rūšinio teismingumo sprendžia pagal tai, koks yra ieškovo (pareiškėjo) ieškinyje (pareiškime, prašyme, skunde) suformuluotas faktinis bei teisinis ieškinio (pareiškimo, prašymo, skundo) pagrindas.

                Specialioji teisėjų kolegija nevertina, nei kas pagal byloje susiklosčiusią teisinę ir faktinę situaciją yra už padarytą žalą atsakingas subjektas, nei ar apskritai yra sąlygos tenkinti ieškinį.

                ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai, yra nurodytos ABTĮ 17 straipsnyje. Administraciniai teismai, be kita ko, sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis; ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3  punktas).

                Pagal šiuo metu esančią procesinę situaciją, atsakove yra patraukta Lietuvos valstybė, atstovaujama Aplinkos ministerijos, tretieji asmenys – VĮ Valstybinių miškų urėdija ir Visagino savivaldybė, atstovaujama Visagino savivaldybės administracijos.

                Šiuo atveju, kaip matyti iš ieškinio pareiškimo turinio, jame, be kita ko, nurodoma, kad ant transporto priemonės užvirtęs ir ją sugadinęs medis augo valstybiniame miške. Pagal Miškų įstatymo 4 straipsnio 10 dalį, Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. Vyriausybė ar jos įgaliota Aplinkos ministerija įgyvendina valstybinių miškų savininko teises ir pareigas (Miškų įstatymo 4 straipsnio 11 dalis). Nėra duomenų, jog miško sklypas patikėjimo teise buvo perduotas valdyti kitai institucijai. Taigi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo reiškiamas Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Aplinkos ministerijos, kuri būdama miško savininke neužtikrino, jog jos miške augantis medis nepadarytų žalos kitiems asmenims ar jų turtui.

                Miškų įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje nustatyta, kad miško savininkai – valstybė, fiziniai ir juridiniai asmenys ir užsienio valstybėse įsteigtos organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso, tačiau turinčios civilinį teisnumą pagal tų valstybių įstatymus, įstatymų nustatyta tvarka įgiję nuosavybės teisę į miškus. Miško valdytojas – miško savininkas; miškų urėdija, valstybinio rezervato direkcija, nacionalinio parko direkcija, savivaldybė, valstybės įmonė ar kitas juridinis asmuo, valdantis patikėjimo teise įstatymų nustatyta tvarka jam Vyriausybės nutarimais perduotą valstybinėms funkcijoms įgyvendinti valstybinę miško žemę; kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio valstybėje įsteigta organizacija, neturinti juridinio asmens statuso, tačiau turinti civilinį teisnumą pagal tos valstybės įstatymus, įgijusi privačios miško žemės valdymo teisę (Miškų įstatymo 2 straipsnio 19 dalis). Pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, valstybiniai miškai – valstybinės reikšmės miškai ir kiti valstybei nuosavybės teise priklausantys miškai.

                Miško valdytojų, savininkų ir naudotojų pareigos įtvirtintos Miškų įstatymo 9 straipsnyje.

                Kaip matyti iš bylos medžiagoje esančio atsakovės atstovės Aplinkos ministerijos atsiliepimo į pareiškėjos (pagal tuometinę procesinę situaciją) patikslintą skundą Regionų administraciniam teismui, pastaroji, be kita ko, nurodė, kad ginčų dėl valstybės, kaip valstybinės reikšmės miško savininkės, padarytos žalos atlyginimo, įstatymai nepriskiria administracinių teismų kompetencijai. Atsakovės atstovės nuomone, atsižvelgiant į civilinį teisinį šio ginčo pobūdį, toks ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

                Specialioji teisėjų kolegija, įvertinusi ieškinyje nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo atveju ieškovės pareikštas ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Aplinkos ministerijos, yra reiškiamas kaip valstybinės reikšmės miško savininkei, bet ne kaip viešojo administravimo subjektui, veikiant viešojo administravimo srityje (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18, 20 dalys; taip pat žr., pvz., mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) specialiosios teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 27 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-39/2024). Taigi, keliamas ginčas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte apibrėžtų ginčų, kurie priskiriami administracinio teismo kompetencijai, kategoriją.

                Specialioji teisėjų kolegija nusprendžia, kad keliamo ginčo atveju vyrauja civiliniai teisiniai santykiai ir ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis).

                Tai, jog pareikštas ieškinys, be kita ko, grindžiamas ir Civilinio kodekso 6.271 straipsniu, šiuo atveju per se (savaime) nelemia kitokio keliamo ginčo rūšinio teismingumo vertinimo (žr., pvz., mutatis mutandis specialiosios teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 14 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-14/2024).

                Taip pat pažymėtina, kad teismo kreipimęsi nurodytų bylų (teismų praktikos pavyzdžių) ir nagrinėjamos bylos, dėl kurios rūšinio teismingumo teismas kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją, ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nėra analogiškas.

                Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byla grąžinama Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

        Ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

        Grąžinti bylą pagal ieškovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys – valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija ir Visagino savivaldybė, atstovaujama Visagino savivaldybės administracijos, Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka

        Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.