Administracinė byla Nr. eAS-125-520/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02656-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Mūsų laikas“ (toliau – ir pareiškėjas) 2020 m. gruodžio 30 d. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymą Nr. A1-1214 „Dėl Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį statinių nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) ir jo priedą, kuriais į patvirtintą Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašą (toliau – ir Sąrašas) įtrauktos pareiškėjo nuosavybės teise valdomos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo patalpos); 2) įpareigoti Administraciją dėl ginčo patalpų perskaičiuoti nuomos mokestį už 2018 metus, netaikant padidinto 3 proc. nuomos mokesčio tarifo.

Pareiškėjas kartu su skundu pateikė prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo. Pareiškėjas skundo padavimo termino pradžią siejo su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A-2196-415/2020 priėmimu, teigdamas, kad nuo šio momento paaiškėjo, jog jo teisės yra pažeistos, o savivaldybės institucija neteisėto akto pagrindu skaičiavo padidinto tarifo nuomos mokestį (nepagrįstas praturtėjimas).

Tuo atveju, jei teismas skundo padavimo terminą pripažintų praleistu, pareiškėjo nuomone, šis terminas turėtų būti atnaujintas, nes pareiškėjas apie Įsakymo neteisėtumą sužinojo atsitiktinai, rengdamas paaiškinimus administracinėje byloje Nr. eI3-1020-386/2020, jis nebuvo administracinės bylos Nr. A-2196-415/2020 proceso dalyvis. Formalus skundo padavimo termino taikymas (neįvertinus iš to kylančių pasekmių ir susiklosčiusios situacijos) pažeistų jo (pareiškėjo) teisę kreiptis teiminės gynybos, būtų neteisėtas ir neprotingas, prieštarautų teisingumo principui. Pareiškėjas, sužinojęs apie Įsakymo neteisėtumą, nedelsdamas kreipėsi į teismą, toks jo elgesys atitinka sąžiningumo, rūpestingumo ir operatyvumo reikalavimus.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. sausio 7 d. nutartimi netenkino pareiškėjo UAB „Mūsų laikas“ prašymo dėl skundo padavimo termino atnaujinimo ir atsisakė priimti jo skundą.

Teismas, išanalizavęs byloje esančius duomenis, taip pat administracinės bylos 
Nr. eI3-1020-386/2020 (naujas bylos Nr. eI3-55-386/2021) medžiagą, nustatė, kad Įsakymas buvo pridėtas prie Administracijos atsiliepimo į skundą, pateiktą 2019 m. gruodžio 10 d., ir nuo 2019 m. gruodžio 11 d. buvo bylos Nr. eI3-1020-386/2020 rašytinių įrodymų dalimi, t. y. pareiškėjui informacija apie esminius ginčijamo Įsakymo turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas, net nevertinant, ar aktas buvo įteiktas anksčiau, tapo žinoma dar 2019 m. gruodžio 11 d. Teismas nurodė, kad nagrinėjant bylą pareiškėjui atstovavo profesionalus advokatas, todėl negali kilti abejonių, jog teisinių pasekmių prasme atsiliepimo į skundą ir Įsakymo pateikimas administracinėje byloje Nr. eI3-1020-386/2020 yra tas juridinis faktas, kuris patvirtina, jog pareiškėjui tapo žinomas tiek akto turinys, tiek akto sukeliamos teisinės pasekmės. Net nuo šio momento skaičiuojant skundo padavimo terminą, yra praėję daugiau nei vieni metai, kadangi nagrinėjamoje byloje skundas teismui pateiktas 2020 m. gruodžio 30 d. Konstatuota, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs skundo padavimo terminą.

Teismas akcentavo, kad administracinėje byloje Nr. A-2196-415/2020, išnagrinėtoje 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimu, buvo sprendžiamas individualus ginčas, pareiškėjas nebuvo šios bylos proceso dalyviu, todėl šio ginčo nagrinėjimas jam nesukėlė teisinių pasekmių (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 94 str.). 

Teismas nurodė, kad skundo padavimo termino praleidimą lėmė būtent pareiškėjo pasirinktas elgesys. Administracijai administracinėje byloje Nr. eI3-1020-386/2020 pateikus 2019 m. gruodžio 10 d. atsiliepimą į skundą ir Įsakymą, pareiškėjas pagal ABTĮ 50 straipsnio 3 dalies nuostatas galėjo tikslinti skundo reikalavimus, nepraleisdamas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatytų terminų.

Teismo įsitikinimu, nėra pagrindo skundo padavimo terminą skaičiuoti nuo tada, kai pareiškėjas susipažino su konkrečiu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu individualioje byloje, nes priešingu atveju būtų pažeistas teisinių santykių stabilumas. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis. Atsižvelgiant į tai, prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą Įsakymui apskųsti netenkintas ir šį skundo reikalavimą atsisakyta priimti nagrinėti. Taip pat atsisakyta priimti ir išvestinį skundo reikalavimą.

III.

Pareiškėjas UAB „Mūsų laikas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. sausio 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti skundą arba perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Pareiškėjas, vadovaudamasis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, tvirtina, kad asmenys turi teisę kreiptis į teismą, kiek jie laiko, jog jų teisė yra pažeista. Tai – valinis momentas, kurio teismas visiškai nenagrinėjo. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas skundo padavimo terminas negali būti taikomas tik formaliai, atskirai nuo ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatų, nes įstatymų leidėjas neįtvirtino taisyklės, kad asmuo privalo kreiptis į teismą nuo sužinojimo apie ginčijamą aktą (net tuo atveju, jeigu asmuo nelaiko, kad aktu kaip nors pažeista jo teisė). Kol asmuo nelaiko, kad aktas kaip nors pažeidžia jo teises (t. y. kol jis negauna objektyvių duomenų apie realų jo teisės pažeidimą), tol jis neįgyja teisės į teisminį pažeistos teisės gynimą. Pareiškėjas pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog Įsakymas ir jo turinys pareiškėjui tapo žinomi 2019 m. gruodžio 11 d., tačiau, jo teigimu, toks aktas pats savaime nesukėlė įtarimo, kad yra priimtas nekompetentingo asmens,
t. y. prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms.

Pareiškėjo vertinimu, kuomet visuotinai tampa žinoma apie akto neteisėtumą, bet viešojo administravimo subjektas nesiima veiksmų tokiam aktui pašalinti iš teisinės sistemos, viešojo administravimo subjekto vilkinimas ir pats aktas gali būti teisminio nagrinėjimo dalyku. Skųsti neteisėto akto panaikinimo vilkinimą, prašant panaikinti aktą ir įpareigoti atlikti veiksmus, galima nuo to momento, kai sužinoma, jog toks aktas turi būti panaikintas. Šiuo atveju toks faktas pareiškėjui tapo žinomas tik po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo UAB „Mūsų laikas“ skundą dėl to, kad skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujintas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) laikytis įstatymo numatytų skundo padavimo teismui terminų. 

Atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus pažymėtina ir tai, kad pagal ABTĮ 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą reiškia asmeniui galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas. Be to, teisė į teisminę gynybą grindžiama dispozityvumo principu: asmuo, kurio teisės pažeistos, pats sprendžia, ar kreiptis į teismą, ir pats renkasi gynybos būdus.

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Iš pacituotos teisės normos matyti, kad, priešingai nei tvirtina pareiškėjas, įstatymų leidėjas skundo padavimo termino pradžią sieja ne su asmens subjektyviu suvokimu apie tikėtiną jo teisių ir (ar) teisėtų interesų pažeidimą. 

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą akcentavo, kad sprendžiant klausimą dėl skundo padavimo termino svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., 2018 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-136-261/2018; 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje bylojeNr. eAS-618-415/2019; kt.). Jeigu administracinis aktas neprivalėjo būti asmeniui įteiktas asmeniškai arba dėl tam tikrų priežasčių nebuvo jam įteiktas, tokį aktą suinteresuotas asmuo gali skųsti per vieną mėnesį nuo sužinojimo apie šio akto priėmimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-204/2010; 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-637-552/2017; kt.). Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo  2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-600-438/2017; 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020; kt.).

Nagrinėjamoje byloje nėra konkrečių duomenų apie tai, kada pareiškėjui buvo įteiktas arba jis kitu būdu sužinojo apie ginčijamą Įsakymą, priimtą 2018 m. rugsėjo 18 d. Pareiškėjas 2019 m. vasario 25 d. buvo padavęs Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams ieškinį (civilinė byla
Nr. e2-1150-549/2019), kuriuo siekė, kad Administracija sumažintų mokesčio tarifą 2018 metams už valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), savo reikalavimus grįsdamas tuo, kad atsakovas Įsakymu nepagrįstai į Sąrašą įtraukė pareiškėjui priklausančius statinius, padidinto tarifo nuomos mokestį nepagrįstai skaičiavo už visus 2018 metus ir pan. Iš ieškinio turinio matyti, jog pareiškėjas jau tuomet suvokė, kad nekilnojamojo turto nuomos mokesčio dydį 2018 metais nulėmė būtent jam priklausančių pastatų įtraukimas į Sąrašą, atliktas Įsakymu. Administracija 2019 m. kovo 28 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prie kurio pridėjo Įsakymu patvirtintą Sąrašą. Taigi, sąlygos pareiškėjui susipažinti su nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčijamu aktu atsirado ne vėliau nei 2019 m. kovo 28 d. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas su skundu dėl Įsakymo panaikinimo į teismą kreipėsi 2020 m. gruodžio 30 d., teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs vieno mėnesio skundo padavimo terminą.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-662/2018; 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-111-575/2019; kt.). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-854-624/2018; 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019; kt.). 

Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įstatymo nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-31-756/2016; kt.). Teismų praktikoje yra konstatuota, kad įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-25/2012; kt.).

Pareiškėjas prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą iš esmės grindžia teiginiais, jog tol, kol nesusipažino su 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-2196-415/2020, kuriame Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, jog, priimdamas Įsakymą, savivaldybės administracijos direktorius veikė peržengdamas savo kompetencijos ribas (lotynų kalba – ultra vires), ir nusprendė panaikinti Įsakymo dalį dėl kitai bendrovei nuosavybės teise priklausančio statinio įtraukimo į Sąrašą, pareiškėjas nesuprato apie tikėtiną savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą.

Vertinant šiuos pareiškėjo argumentus bei kitoje byloje nurodytus argumentus, jog atsakovas Įsakymu nepagrįstai į Sąrašą įtraukė pareiškėjui priklausančius statinius ir taikė padidinto tarifo nuomos mokestį, pažymėtina, kad pareiškėjas nesutiko su Įsakymo dalimi, susijusia su jam priklausančių pastatų įtraukimu į Sąrašą, suprato, kad pažeidžiamos jo teisės ir / ar teisėti interesai, todėl akivaizdu, kad jis turėjo galimybę kreiptis į teismą su skundu ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu. Tačiau pareiškėjas, kreipdamasis į teismą su skundu, žymiai praleidęs įstatyme nustatytą terminą, nenurodo jokių objektyvių kliūčių jam pačiam kreiptis į teismą dėl Įsakymo dalies panaikinimo, pateisinančių jo delsimą, o teisinių žinių trūkumas, subjektyvus suvokimas apie tikėtiną savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą bei procesines prielaidas kreiptis į teismą nėra pakankamai svarbi priežastis praleistam terminui atnaujinti. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad skundo padavimo termino praleidimą lėmė paties pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis, subjektyvios, nuo jo valios ir veiksmų priklausiusios priežastys, kurios nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti jo skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Palangos miesto savivaldybės administracija padavė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Šį atsiliepimą į atskirąjį skundą atsisakytina priimti, nes pagal ABTĮ 139 straipsnio 2 dalį ir ABTĮ 152 straipsnį atsiliepimą į atskirąjį skundą gali paduoti proceso dalyviai, o pagal bylos duomenis Administracija šioje proceso stadijoje nėra proceso dalyvis.

Apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas pareiškėjo atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, t. y. pirmosios instancijos teismas nepriėmė skundo ir neiškėlė administracinės bylos ir neišsprendė klausimo dėl Administracijos dalyvavimo bylos nagrinėjime, t. y. šis asmuo nėra pripažintas dalyvaujančiu byloje bei apeliaciniame procese asmeniu, o skundo priėmimo stadijoje santykiai vyksta tarp skundą padavusio asmens ir teismo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio
1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mūsų laikas“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. 

Atsisakyti priimti Palangos miesto savivaldybės administracijos atsiliepimą į atskirąjį skundą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius

        Ramūnas Gadliauskas