Civilinės bylos numeris e2A-1792-560/2018

Teisminio proceso numeris 2-68-3-00022-2017-3

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1.; 3.3.1.18.1.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Burdulienės ir Neringos Švedienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. N. ieškinį atsakovui G. M. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė G. N. pateikė ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovo G. M. sūnų T. J. M. ir M. M. naudai priteisti po 200,00 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnūs sulauks pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Jurbarko rajono apylinkės teismas 2011-05-03 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-615-670/2011, nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką bei patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pagal kurią atsakovas savo sūnums turi teikti išlaikymą po 39,00 Eur kas mėnesį iki vaikų pilnametystės. Vaikų poreikiai nuo 2011 m. iš esmės pasikeitė. Nepilnamečiams vaikams atskirai jų būtiniems poreikiams ir gabumų lavinimui užtikrinti reikia vidutiniškai po 400,00–435,00 Eur per mėnesį.
2. Atsakovas G. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo jį atmesti. Nurodė, kad išlaikymas turėtų būti skirstomas į 4 dalis, nes ieškovė turi dukrą iš kitos santuokos, kuri gyvena su ieškove. Ieškinys grindžiamas per 2016 m. lapkritį išleistomis sumomis. Remtis vieno mėnesio išlaidomis neprotinga. Peržiūrėjus prie 2016-12-30 ieškinio pridedamus parduotuvių čekius kyla klausimų dėl kai kurių prekių pirkimo ne vaikų reikmėms. Dauguma prekių pirktos panaudojant skirtingas atsiskaitymo bei nuolaidų korteles, kas kelia abejonių. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-03-17 nutartimi atsakovui iškėlė fizinio asmens bankroto bylą.
3. Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, jog sutinka su ieškovės reikalavimu dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-02-09 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pakeitė Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011-05-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-615-670/2011 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.2. punktą nustatant, kad atsakovas G. M. sūnums T. J. M. ir M. M. teiks išlaikymą periodinėmis išmokomis po 160,00 Eur per mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui (2017-01-12) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisė iš atsakovo G. M. 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės G. N. naudai; priteisė iš atsakovo G. M. 53,34 Eur žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai.
5. Teismas nurodė, jog šalių sūnūs turi sveikatos problemų, dėl kurių yra papildomų išlaidų. Poreikių lentelėje nurodyti vaikų poreikiai yra būtini. Teismas nesutiko su atsakovo nuomone, kad vaikams tenkanti būsto išlaidų dalis yra pernelyg didelė ir kad ieškovė, atsižvelgdama į savo turtinę padėtį, galėjo arba įsigyti pigesnį būstą, arba būstą nuomoti, arba gyventi pas tėvus. Tėvai privalo užtikrinti vaikų teisę į būstą, o tai pasireiškia išlaidomis, skirtomis būstui išlaikyti, todėl šios išlaidos būtinos vaikų poreikiams patenkinti. Abu vaiko tėvai privalo sudaryti vaikams, kaip įmanoma geresnes gyvenimo sąlygas.
6. Nors šiuo metu nepilnamečiai vaikai dėl sveikatos problemų nelanko būrelių, tačiau ateityje jie juos lankys. Nustatyta, jog ieškovė skiria lėšų vaikų laisvalaikiui.
7. Teismas darė išvadą, kad ieškovės turtinė padėtis geresnė, nei atsakovo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-17 nutartimi atsakovui iškėlus bankroto bylą, buvo nustatyta 700,00 Eur suma kiekvieną mėnesį atsakovo būtinųjų poreikių tenkinimui. Nustatant šią sumą buvo atsižvelgta į tuo metu iš atsakovo atlyginimo išskaitomas nepilnamečių vaikų naudai mokamas įmokas, kurios šiuo metu nėra išskaitomos. Teismas sprendė, kad padidinus vaikams teikiamo išlaikymo sumą iki 160,00 Eur nebus pažeisti atsakovo kreditorių interesai.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Ieškovas G. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2018-02-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą bei grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad teismas nenustatė visų vaikui būtinųjų poreikių, t. y. vadovavosi vien žodiniais ieškovės paaiškinimais bei ieškinyje nurodytais argumentais. Vaikai nelanko jokių papildomų popamokinių būrelių. Siekiant išsiaiškinti, kiek nuo 2016-12-30 ieškinio pateikimo realiai ieškovė išleido popamokinei veiklai, būtina išreikalauti visus mokėjimus pagrindžiančius dokumentus.
9. Teismas vadovavosi vien žodiniais ieškovės paaiškinimais tiek dėl paskolos sutarties, tiek ieškinyje nurodytais argumentais, kurie kelia abejonių dėl jų atitikimo realybei. Ieškinyje nurodyta, jog ieškovė išleidžia po 400,00 Eur kiekvienam iš vaikų bei kaip įrodymus pateikia savo ir savo mamos pirkinių čekius. Teismas turėjo iš visų pateiktų čekių atimti sumas, kurias apmokėjo ieškovės mama, nes nėra įrodymų, jog ieškovės mama perdavė prekes ieškovei. Be to, teismas turėjo kritiškai įvertinti čekių turinį ir išbraukti prekes, kurios negalėjo būti skirtos vaikams.
10. Ieškovė galimai gali neskirti 160,00 Eur kiekvienam iš savo vaikų tik tam, kad padengtų paskolą bankui bei apsirūpintų pati arba kiekvieną mėnesį mokama paskolos suma yra mažesnė. Abejonės dėl ieškovės finansinių galimybių turėjo būti išsklaidytos išreikalaujant paskolos sutarties kopiją bei A. B. išlaikymui skiriamas sumas. Ieškovė teigė, kad be 400,00 Eur kiekvieną mėnesį patiria papildomas išlaidas psichologams, logopedams bei specialistams, bet nepateikė įrodymų, kurie tai pagrįstų.
11. Apeliantui nėra suprantama, kodėl jis privalo apmokėti dalį ieškovės paskolos. Teismas nepilnai įvertino apelianto finansines galimybes, apeliantas nemokus, jam iškelta bankroto byla. Skundžiamas sprendimas tikėtinai pažeidžia kreditorių teisėtus interesus.
12. Ieškovė G. N. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliacinis skundas, atsižvelgiant į kasacinio teismo suformuotą praktiką, atmestinas. Kasacinio teismo praktikoje taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio – 1 MMA, todėl argumentai dėl per didelio išlaikymo nepagrįsti.
13. Aplinkybių dėl būrelių lankymo atsakovas pirmosios instancijos teisme nekėlė, todėl apeliacinis skundas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 312 straipsnio. Įrodymus apie tai, kad vaikai lanko būrelius ieškovė pateikė kartu su ieškiniu. T. J. M. laikinai nelankė būrelių dėl kojos lūžio, tačiau lūžiui sugijus, norėtų jį lankyti.
14. Ieškovė patvirtino atitinkamų prekių perdavimo faktą, atsiskaitymo su ieškovės motina faktą. Nors ieškovas nurodo, kad kvituose yra ir daiktų, nesusijusių su vaikų poreikiais, teismo posėdžių metu nenurodė, dėl kurių konkrečiai kvitų jam kilo abejonių.
15. Atsakovo abejonės dėl to, kam bus skiriamos vaikų išlaikymui skirtos lėšos niekuo nepagrįstos.
16. Teismo posėdžio metu buvo pateiktas susipažinimui dokumentas apie psichologo teikiamas paslaugas. Be to, į bylą yra pateikti įrodymai apie M. M. specialiuosius poreikius.
17. Išlaidos vaikų aprūpinimui būstu būtinos. Tai, kokia forma vaikai aprūpinami būstu, nekeičia atsakovo pareigos prisidėti prie vaikų aprūpinimo būstu.
18. Apelianto bankrotas negali eliminuoti apelianto pareigos teikti vaikams išlaikymą. Apelianto bankroto bylai pasibaigus, sumos, skirtos vaikų išlaikymui nėra nurašomos.

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

19. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
20. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
21. Bylos duomenimis nustatyta, kad Jurbarko rajono apylinkės teismas 2011-05-03 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-615-670/2011, nutraukė ieškovės G. N. ir atsakovo G. M. santuoką bei patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pagal kurią, atsakovas savo sūnums T. J. M. ir M. M. turi teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 39,00 Eur kas mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

22. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepilna apimtimi ištyrė įrodymus, neatskleidė bylos esmės, netinkamai ir nepagrįstai darė išvadas, kas lėmė, jog priteisė nepagrįstai didelę išlaikymo sumą iš atsakovo jo nepilnamečiams vaikams. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais atsakovo argumentais nesutinka. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-15 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-09 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). MMA dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Teismas turi teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-08 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).
23. Pažymėtina, jog įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-02 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015-07-15 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016-04-01 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016; kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertino ir ištyrė į bylą pateiktus įrodymus bei šalių paaiškinimus tinkamai, visapusiškai ir išsamiai, nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas kokie yra šalių nepilnamečių vaikų poreikiai nustatė tinkamai – į juos įeina vaikų poreikiai maistui, būstui, popamokinei veiklai, laisvalaikiui ir kt. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas po 160,00 Eur išlaikymo kiekvienam iš nepilnamečių vaikų, teisėtai pasinaudojo savo diskrecijos teise bei pagrįstai vadovavosi ir 1 MMA dydžiu kaip orientaciniu kriterijumi. Šiame kontekste dera atkreipti dėmesį į tai, jog priteistas išlaikymas yra gerokai mažesnis nei nustato nurodytas orientacinis kriterijus, kuris iš esmės atspingi patį minimaliausią asmens būtinųjų poreikių tenkinimui galimą skirti dydį, todėl atsakovo bendrieji argumentai dėl per didelio išlaikymo dydžio atmetami kaip nepagrįsti.
25. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog tai, kad vaikas konkrečiu metu dėl objektyvios priežasties neužsiima popamokine veikla, nereiškia, kad jis tokio poreikio neturi ir kad šis poreikis minėtai priežasčiai išnykus nebus realizuojamas. Laikinas vaiko sveikatos pablogėjimas negali tapti kliūtimi, užkertančia kelią jo lavinimuisi ir tobulėjimui. Tuo tarpu dėl šalių nepilnamečių vaikų būtinųjų poreikių būstui teisėjų kolegija visiškai sutinka su ieškovės argumentu, jog išlaidos vaikų aprūpinimui būstu būtinos ir tai, kokia forma vaikai aprūpinami būstu (nuomojantis būstą ar jį įsigyjant su banko kreditu), nekeičia atsakovo pareigos prisidėti prie šio poreikio patenkinimo. Be to, bet kokiu atveju, vaikams gyvenant atitinkamame būste, bus patiriamos komunalinių patarnavimų išlaidos, kurios turi būti dengiamos abiejų tėvų.
26. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog šios bylos esmė yra išlaikymo, mokamo periodinėmis išmokomis, dydžio nustatymas, todėl čia nustatoma preliminari apytikrė, o ne konkreti (centų tikslumo) suma, todėl ir nustatant vaikų būtinuosius poreikius teismas neskaičiuoja kiekvienos konkrečiuose įrodymuose nurodytos prekės kainos, o susidaro bendrą įspūdį, kokia apytikslė suma reikalinga konkretaus vaiko būtiniesiems poreikiams per mėnesį tenkinti. Šią užduotį pirmosios instancijos teismas atliko tinkamai. Teisėjų kolegija papildomai nurodo, kad jai, kaip ir pirmosios instancijos teismui, nekilo abejonių dėl ieškovės ir jos mamos tarpusavio santykių, aprūpinant šalių nepilnamečius vaikus maistu, sąžiningumo, taip pat – dėl ieškovės sąžiningumo, nurodant ir grindžiant nepilnamečių vaikų būtinuosius poreikius.
27. Dėl atsakovo finansinių galimybių, prisidedant prie nepilnamečių vaikų būtinųjų poreikių tenkinimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi keletą aspektų. Pirma, kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, kadangi lemiantis kriterijus yra vaikų poreikiai. Antra, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-17 nutartimi atsakovui iškėlus bankroto bylą buvo nustatyta 700,00 Eur suma kiekvieną mėnesį atsakovo būtinųjų poreikių tenkinimui. Trečia, pastaroji suma gali būti keičiama. Tad, teisėjų kolegijos vertinimu, būtent šios aplinkybės lėmė, jog vienam vaikui tenkanti ieškovės prašyta išlaikymo suma buvo sumažinta, tačiau remiantis jomis, ši suma negali būti mažinama dar labiau, nes tai prieštarautų nepilnamečių vaikų interesams, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
28. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
29. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

30. Kadangi apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas priimtas ieškovės naudai, yra pagrindas ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tenkinti ir iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 240,00 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo G. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo G. M. ieškovės G. N. naudai 240,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                          Dainius Rinkevičius

                                                                                          Rūta Burdulienė

                    Neringa Švedienė