Administracinė byla Nr. eA-1687-438/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01985-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.1; 15.8

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Ž. A., O. A. ir S. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų Ž. A., O. A. ir S. L. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kauno rajono savivaldybės administracija) dėl sprendimų panaikinimo.

1.       Pareiškėjai Ž. A., O. A. ir S. L. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kauno rajono skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2017 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. 7SD-1878-(14.7.104.), NŽT 2017 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. 1SS-2023-(8.5) ir įpareigoti NŽT (Kauno rajono skyrių) organizuoti žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k. v., formavimo ir pertvarkymo projektą pagal pareiškėjų prašymą.

2.       Pareiškėjai paaiškino, kad S. L. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), o Ž. A. ir O. A. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini). Tarp šių žemės sklypų yra įsiterpęs valstybinės žemės plotas, todėl 2017 m. vasario 17 d. pareiškėjai NŽT Skyriui pateikė prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą su tikslu suformuoti minėtąjį valstybinės žemės plotą ir sujungti jį su pareiškėjų žemės sklypais. NŽT Skyrius skundžiamu 2017 m. kovo 7 d. raštu Nr. 7SD-1878-(14.7.104.) atsisakė organizuoti projekto rengimą, nurodydamas, kad pareiškėjų pageidaujamas prisijungti valstybinės žemės plotas pagal teritorijų planavimo dokumentus yra vietinės reikšmės bendrojo naudojimo kelias, kuris reikalingas patekti prie vandens telkinio. Nesutikdami su NŽT Skyriaus pozicija, pareiškėjai kreipėsi į NŽT, kuri, išnagrinėjusi pareiškėjų skundą, nustatė, kad projektu siekiamas suformuoti valstybinės žemės plotas negali būti parduodamas kaip įsiterpęs valstybinės žemės plotas, nes jis reikalingas patekti prie upės pakrantės.

3.       Pareiškėjai teigė, jog skundžiamuose sprendimuose akcentuojama faktinė aplinkybė, kad tarp pareiškėjų žemės sklypų įsiterpusiame žemės plote pažymėtas privažiuojamasis kelias, neatitinka realios faktinės situacijos. Pareiškėjų teigimu, aptariamas valstybinės žemės plotas nėra kelias, nes kelias baigiasi prie (duomenys neskelbtini) esančių žemės sklypų ribos, o likęs laisvos valstybinės žemės plotas yra naudojamas tik tam, kad būtų galima patekti į pareiškėjams priklausančius žemės sklypus. Pareiškėjai pabrėžė ir tai, kad ginčo valstybinio žemės ploto dalis negali būti naudojama prieigai prie upės dėl jame esančio šlaito. Pareiškėjai pažymėjo, kad skundžiamuose sprendimuose nenurodytas teisinis jų priėmimo pagrindas, todėl jie neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintų individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų.

4.       Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5.       Atsakovas nurodė, kad NŽT, gavusi pareiškėjo skundą, kreipėsi į Kauno rajono savivaldybės administraciją (toliau – ir Savivaldybės administracija) su prašymu pateikti nuomonę, ar pageidaujamas suformuoti valstybinės žemės plotas yra priskiriamas keliams ir ar yra reikalingas patekti upės pakrantės. Savivaldybės administracija 2017 m. liepos 17 d. raštu informavo, kad laisvas valstybinis žemės plotas turi būti paliktas patekimui prie pakrantės (bendram naudojimui), kaip tai numatyta žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 22d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-1780, (toliau – ir Žemėtvarkos projektas). Atsakovas nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemes reformos žemėtvarkos projekto ištraukos matyti, jog pareiškėjų pageidaujamas prijungti valstybinės žemės plotas yra vietinės reikšmės bendro naudojimo kelias, kuris reikalingas patekti prie upės pakrantės.

6.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

II.

7.       Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. kovo 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

8.       Teismas nustatė, kad iš byloje esančių žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planų, Žemėtvarkos projekto ištraukos, matyti, jog pareiškėjų pageidaujamas prijungti valstybinės žemės plotas (0,035 ha) yra vietinės reikšmės bendro naudojimo kelias, kuris reikalingas patekti prie upės pakrantės, pravažiavimo ilgis yra 62,89 m., plotis – nuo 3,08 iki 3,43 m, jis sutampa su pareiškėjams priklausančių žemės sklypų rytine ir vakarine ribomis, todėl teismas atmetė skunde nurodytą aplinkybę. jog privažiavimo kelias baigiasi prie žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ribos ir išimtinai skirtas tik patekti į pareiškėjų žemės sklypus. Pareiškėjų nurodyta aplinkybė, kad tarp jų žemės sklypų įsiterpusi valstybinė žemė baigiasi šlaitu, taip pat 2017 m. gruodžio 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0183-17-1421 nepaneigia aplinkybės, jog kelias yra.

9.       Teismas priėjo išvadą, kad ginčo žemės plotas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo kriterijų, nes pareiškėjų siekiami tikslai prieštarauja galiojančio teritorijų planavimo dokumento – Žemėtvarkos projekto – sprendiniams, o pageidaujamas įsigyti laisvos valstybinės žemės plotas bus naudojamas visuomenės poreikiams tenkinti.

10.       Teismas sprendė, kad pareiškėjams iš esmės buvo nurodytas teisingas faktinis pagrindas, kuris pagal teisės normą, reguliuojančią šį teisinį santykį, yra pakankama aplinkybė, jog atsakovui atsirastų teisinės prielaidos priimti sprendimą netenkinti pareiškėjų prašymo dėl ginčo žemės ploto įsigijimo. Tai, kad pareiškėjai suprato skundžiamų sprendimų esmę bei turinį, patvirtina ir jų vėlesni veiksmai – skundžiamus sprendimus jie ginčijo teisme ir pan.

III.

11.       Pareiškėjai Ž. A., O. A. ir S. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjų skundą. Apeliacinis skundas, be skunde išdėstytų motyvų, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1.                      Prielaida išvadai, jog tam tikroje teritorijoje yra vietinės reikšmės bendrojo naudojimo kelias, egzistuotų tuomet, jei atitinkamas kelias būtų įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad ginčo žemės plote teisės aktų nustatyta tvarka būtų įregistruotas kelias, todėl kelio aktualioje ginčui vietoje nėra.

11.2.                      Žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), planuose, atitinkamai šių žemės sklypų rytinėje ir vakarinėje pusėje nurodytas „pravažiavimas“, o ne kelias. Priešingai nei nurodoma teismo sprendime, Žemėtvarkos projekto ištraukoje aiškiai matyti, kad aptariamas valstybinės žemės plotas (ta dalis, kuri aktuali šio ginčo atveju) nėra kelias. Tai patvirtina ir į bylą pateikti, internete (www.regia.lt) viešai skelbiami žemėlapiai. Ginčo valstybinės žemės plotas nėra nurodytas kaip esamas arba kaip planuojamas kelias nei Savivaldybės administracijos patvirtintame specialiajame plane „Vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schema", nei Kauno rajono savivaldybės tarybos 2017 m. sausio 26 d. Nr. TS-24 sprendimu patvirtintame Kauno rajono savivaldybės vietinės reikšmės viešųjų kelių, gatvių ir kitų susisiekimo komunikacijų objektų sąraše. Teismas ignoravo pareiškėjų argumentus, kad minimalus vietinės reikšmės kelio plotis yra 10 metrų, todėl ginčo žemės plote kelias negali būti įrengiamas. Kauno rajono savivaldybės administracijos sudarytos komisijos 2017 m. liepos 3 d. protokole (1 lapo paskutinė pastraipa) aiškiai pažymėta, jog ginčo valstybinės žemės plotas yra laisvas valstybinės žemės plotas, kuriuo patekti prie upės neįmanoma. Dalis ginčo žemės ploto patenka į paviršinio vandens telkinių apsaugos zoną ir pakrantės apsaugos juostą, kur draudžiami bet kokie statybos darbai, aptariamoje vietoje kelio nėra ir negalės būti. Be to patekimas prie upių jau yra užtikrintas netolimuose žemės plotuose, visuomenės poreikis patekti prie upės pakrantės aktualioje vietovėje yra patenkintas. Teismas privalėjo konstatuoti, kad skundžiami sprendimai neatitinka teisės aktų reikalavimų (jų motyvai atmestini).

12.       Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

13.       Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas skunde išdėstytais motyvais, pabrėžiant, kad ginčo valstybinės žemės plotas pagal teritorijų planavimo dokumentus yra vietinės reikšmės bendro naudojimo kelias, kuris reikalingas patekti prie vandens telkinio, taigi prašomas suformuoti valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvokos. Pareiškėjų siekiami tikslai prieštarauja galiojančio teritorijų planavimo dokumento – Žemėtvarkos projekto – ir pareiškėjams priklausančių žemės sklypų planų sprendiniams. Pareiškėjų argumentas, kad ginčo žemės plotas dėl šlaito negali būti naudojamas patekti prie upių pakrančių, nekeičia ginčo valstybinės žemės ploto statuso.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

14.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT Kauno rajono skyriaus 2017 m. kovo 7 d. sprendimo Nr. 7SD-1878-(14.7.104.) ir NŽT 2017 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo Nr. 1SS-2023-(8.5), kuriais buvo atsisakyta pradėti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrą, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjai taip pat prašė įpareigoti NŽT (Kauno rajono skyrių) organizuoti žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą pagal pareiškėjų prašymą.

15.       Skundžiamas NŽT Kauno rajono skyriaus 2017 m. kovo 7 d. sprendimas Nr. 7SD-1878-(14.7.104.) grindžiamas tuo, kad pareiškėjų pageidaujamas prisijungti žemės plotas pagal teritorijų planavimo dokumentus yra vietinės reikšmės bendro naudojimo kelias, kuris reikalingas patekti prie vandens telkinio. NŽT 2017 m. rugpjūčio 1 d. sprendime Nr. 1SS-2023-(8.5) nurodyta, kad siekiamas suformuoti valstybinės žemės plotas negali būti parduodamas kaip įsiterpęs valstybinės žemės plotas, nes jis reikalingas prieiti / privažiuoti prie upės pakrantės. NŽT, be kita ko, rėmėsi Kauno rajono savivaldybės administracijos 2017 m. liepos 17 d. raštu, kuriame pateikta informacija, jog ginčo valstybinės žemės plotas turi būti paliktas patekti prie upės pakrantės (bendram naudojimui), kaip tai numatyta Žemėtvarkos projekte.

16.       Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjų apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

17.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjai siekia lengvatine tvarka įsigyti ginčo valstybinės žemės plotą.

18.       Tam, kad asmuo galėtų lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinės žemės, turi egzistuoti šios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai ir šių pagrindų buvimas negali būti vertinamas ir aiškinamas plečiamai. Laisvas valstybinės žemės sklypas turi atitikti teisės aktų numatytas sąlygas, neatitinkantis tokių sąlygų žemės sklypas negali būti formuojamas ir vėliau parduodamas kaip įsiterpęs žemės sklypas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje A-268-261/2018).

19.       Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 2 punkte įtvirtina, kad žemė neprivatizuojama, jeigu ji užimta bendroms gyventojų ar kitoms visuomenės reikmėms naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių ir kt.). Šių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose.

20.       Pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (2016 m. balandžio 18 d. įsakymo Nr. 3D-216/D1-259 redakcija) (toliau – ir Taisyklės), 2 punktą, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką projekto sprendiniams.

21.       Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad byloje nagrinėjamo teisinio santykio objektu yra valstybinis žemės sklypas, kuris negali būti užimtas bendroms gyventojų ar kitoms visuomenės reikmėms naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių ir kt.). Šio teisinio santykio objekto paminėti požymiai yra būtinos prielaidos, be kurių egzistavimo yra negalimas ir pačios asmens subjektinės teisės – įgyti nuosavybėn valstybinį žemės sklypą – atsiradimas.

22.       Byloje nagrinėjamu atveju aktualus yra ginčo valstybinės žemės sklypo statuso klausimas, t. y., ar jis atitinka šio teisinio santykio objekto požymius, ar ne.

23.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, taip pat NŽT ir Savivaldybės administracija nurodė, kad ginčo valstybinės žemės plotas Žemėtvarkos projekte numatytas kaip kelias, reikalingas patekti prie upės pakrantės. Šią aplinkybę patvirtina byloje pateikti duomenys: ištraukos iš Žemėtvarkos projekto (II t., b. l. 23, IV t., b. l. 11), kuriame ginčo valstybinės žemės plotas pažymėtas kaip juosta, vedanti prie upės ir besijungianti su kitu keliu, taip pat pareiškėjams priklausančių žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), planai (II t., b. l. 21, 22, 26, 28), kuriuose ginčo valstybinės žemės plotas pažymėtas kaip pravažiavimas, besiribojantis su pareiškėjų žemės sklypais. Pareiškėjas nepateikė duomenų ir byloje nėra nenustatyta, kad ginčo žemės ploto statusas yra pakeistas teisės aktų nustatyta tvarka.

24.       Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ginčo žemės plotas, besiribojantis su pareiškėjų žemės sklypais, yra reikalingas visuomenės reikmėms – patekti prie upės pakrantės, todėl laikantis Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 2 punkto nuostatų negali būti privatizuojamas, o pareiškėjų prašomo patvirtinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas prieštarauja Žemėtvarkos projekto sprendiniams, todėl neatitinka Taisyklių 2 punkto reikalavimų. 

25.       Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad nėra byloje nagrinėjamo teisinio santykio objekto, dėl ko neegzistuoja ir teisinė prielaida, kuri yra būtina pareiškėjų subjektinei teisei – įsigyti nuosavybėn ginčo žemės sklypą, atsirasti. Konstatavus šią aplinkybę kiti pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai, susiję su ginčo valstybinės žemės statusu ir savybėmis, neturi teisinės reikšmės.

26.       Dėl pareiškėjų argumentų, kad skundžiami sprendimai neatitinka VAĮ reikalavimų, pažymėtina, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, tuo atveju, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą. VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012; kt.). 

27.       Nagrinėjamu atveju skundžiamuose sprendimuose nebuvo nurodytas jų priėmimo teisinis pagrindas, tačiau buvo aiškiai nurodytas teisingas faktinis pagrindas (siekiamas prisijungti valstybinės žemės sklypas reikalingas patekti prie vandens telkinio). Pažymėtina, kad vienas iš pareiškėjų yra advokatas, taigi jis galėjo ir turėjo suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti pareiškėjų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį. Tai, kad pareiškėjai suprato šių sprendimų esmę bei turinį, patvirtina ir jų tolesni faktiniai veiksmai, skundžiant ginčo sprendimus. Todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nustatyti skundžiamų sprendimų turinio trūkumai nesudaro pagrindo juos naikinti.

28.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų Ž. A., O. A. ir S. L. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. 

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Romanas Klišauskas

        Dainius Raižys

        Skirgailė Žalimienė