VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2021 m. liepos 23 d.
Šalčininkai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Erlandas Stanislovaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos D. G. pareiškimą dėl termino įregistruoti pirkimo – pardavimo sutartį atnaujinimo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Registrų centras, (duomenys neskelbtini),
n u s t a t ė :
pareiškėja prašo atnaujinti įstatymo nustatytą terminą teisiškai įregistruoti viešajame registre (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) notarės Č. B. patvirtintą tarp pardavėjo (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ir pirkėjos J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenusios (duomenys neskelbtini) sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią J. P. nupirko iš (duomenys neskelbtini) sandėlį, pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 446,67 kv. m. bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėja pareiškime nurodė, kad yra J. P. ir J. P. (J. P.) dukra. Paaiškino, kad motina J. P. mirė (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą (paveldėjimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) kartu su tėvu J. P. pareiškėja priėmė po motinos mirties likusį palikimą. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas J. P., po jo mirties likusį palikimą priėmė taip pat ji. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) notarės Č. B. buvo patvirtinta pirkimo – pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad pareiškėjos motina J. P. su (duomenys neskelbtini), atstovaujama bendrovės pirmininko V. Š., veikusio pagal tarnybinę padėtį, sudarė sandėlio, pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), turinčio 446,67 kv. m. bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, kurios 2 punkte nurodyta, kad sandėlis parduotas už 14 900 litų, kuriuos pirkėja J. P., sumokėjo (duomenys neskelbtini) prieš sudarant pirkimo – pardavimo sutartį pagal 1997 m. spalio 16 d. (duomenys neskelbtini) važtaraštį 079527. Nurodė, kad 1998 m. sausio 10 d. Lietuvos Respublikos Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro Nekilnojamojo turto techninio inventorizavimo byla patvirtina, jog sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini), 446,67 kv. m. bendro ploto nuosavybės teise priklausė (duomenys neskelbtini). Pabrėžė, kad 1998 m. liepos 22 d. (duomenys neskelbtini) pažyma patvirtina, kad sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini) balanse ir jo balansinė vertė – 14 900,00 Lt. Paaiškino, kad kai po motinos mirties pradėjo tvarkytis nekilnojamojo turto dokumentus, jai (pareiškėjai) paaiškino, kad aukščiau minėta notarinė pirkimo – pardavimo sutartis neįregistruota Registrų centre, tačiau nežinojo, jog šį terminą galima atnaujinti paduodant pareiškimą teismui. Pažymėjo, kad 2021 m. gegužės 27 d. kreipėsi į valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo Šalčininkų padalinį, kad įregistruotų nuosavybės teises į sandėlį motinos vardu, tačiau buvo atsisakyta, kadangi yra praleistas sutarties įregistravimo 3 mėnesių terminas. Nurodė, kad jos motina J. P. praleido terminą sandorio registravimui dėl svarbių priežasčių, be to, J. P. gyvenime po 2000 m. gegužės mėnesio buvo nemažai sunkumų. Paaiškino, kad motina iš viso turėjo ir užaugino 10 vaikų, sandorio sudarymo laikotarpiu dalis vaikų buvo nepilnamečiai, mama buvo ūkininkė, sunkiai dirbo, turėjo didelį ūkį: karves, galvijus, laikė kiaules, vištas, apdirbinėjo žemę, pasėlius, daržus, labai pašlijo jos sveikata, ji turėjo širdies problemų. Pažymėjo, kad mama galvojo, kad dokumentai sutvarkyti pakankamai, kadangi niekas pretenzijų į turtą nereiškė, abejonių ir nekilo. Nurodė, kad J. P. perėmė sandėlį iš pardavėjo (duomenys neskelbtini) ir jį valdė kaip teisėta turto savininkė (naudojosi sandėliu ūkininkavimo ir asmeniniais reikalais), mokėjo už jį mokesčius, tvarkė ir neabejojo, kad jis priklauso jai. Pabrėžė, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties paskutiniajame sakinyje nurodyta, kad remiantis Lietuvos Respublikos CK 255 straipsniu sutartis per 3 mėnesius turi būti įregistruota Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filiale, tačiau tiksliai nenurodyta, kuri iš šalių privalo sutartį užregistruoti Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybinės įmonės Vilniaus filiale, be to, tarp J. P. ir (duomenys neskelbtini) nebuvo ginčo dėl sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini) priklausomybės J. P., kuri jį valdė kaip savo, sandorio sudarymas atitiko šalių valią.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Registrų centras per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis nuosavybės teisės į pastatą – sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), nuo 2000 m. balandžio 18 d. įregistruotos (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 1992 m. balandžio 15 d. Nuosavybės teisės liudijimas ir 1992 m. gegužės 29 d. Perdavimo – priėmimo aktas. Pareiškėja 2021 m. gegužės 27 d. Registrų centro Vilniaus apskrities klientų aptarnavimo grupei pateikė prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruoti J. P. (mirusios (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą – sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinis registratorius, remdamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 29 straipsnio 2 dalies 4 punktu, priėmė sprendimą prašymą atmesti, kadangi (duomenys neskelbtini) sutartis, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pateikta praleidus sandorio metu galiojusį įstatymo numatytą įregistravimo terminą. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Registrų centras prašymą prašė spręsti teismo nuožiūra.
Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė.
Pareiškimas tenkinamas.
Iš pareiškėjos pareiškimo, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tarp (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjos motinos buvo sudaryta sandėlio, pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 446,67 kv. m. bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis. Sutartį patvirtino (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė Č. B., registro numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 33). J. P. mirė (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą jos palikimą kartu su J. P. priėmė pareiškėja. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas J. P., po jo mirties likusį palikimą priėmė pareiškėja. 2021 m. gegužės 27 d. pareiškėja kreipėsi į valstybės įmonę Registro centrą dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą – sandėlį įregistravimo. Valstybės įmonė Registrų centras priėmė sprendimą pareiškėjos prašymą atmesti kadangi sutartis pateikta praleidus įstatymų nustatytą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre terminą (b. l. 48).
(duomenys neskelbtini) nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu galiojo 1964 m. CK. 1964 m CK 149 straipsnio 2 dalis nustatė, kad nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojamas, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančią (1964 m. CK 255 straipsnio 2 dalis). Nekilnojamojo turto sandoris turėjo būti patvirtintas notariškai ir per tris mėnesius įregistruotas atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustato kitokio termino. Nustatytas trijų mėnesių terminas nebuvo naikinamasis, nes įstatymas numatė galimybę jį atnaujinti (1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalis).
CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis numato, jog iki 2000 metų CK įsigaliojimo sudarytam, bet 1964 m. CK 255 straipsnyje nustatytu terminu neįregistruotam, sandoriui taikytini CK 255 straipsnio 2 dalyje nustatyti padariniai, o suinteresuota sandorio šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl praleisto termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą, neturi būti pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis nustato, kad nuosavybė neliečiama; nuosavybės teises saugo įstatymai; nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Nuosavybės neliečiamumas ir nuosavybės teisių apsauga be kita ko reiškia, jog savininkas, kaip subjektinių teisių į nuosavybę turėtojas, turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat kad valstybė turi pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą. Pasikeitus teisiniam reglamentavimui, teismas įpareigotas teisines situacijas spręsti taip, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamuoju laikotarpiu buvusios viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, nevykdžiusios įstatymo jai nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos. Nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindu yra ne registracijos faktas, bet įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4.47 straipsnis). Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-977/2000; 2002 m. sausio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-174/2002; 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis Nr. 3K-3-1158/2003). Aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK 255 straipsnį, kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę. Nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, kuriuos registruojant būtina laikytis įstatyme nustatytų terminų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009). Sprendžiant termino nekilnojamojo turto sandoriui įregistruoti atnaujinimo klausimą, turi būti nustatyta ar sandorio, nors jis nebuvo įregistruotas, sudarymas atitiko šalių valią, o termino atnaujinimas ir sandorio įregistravimas ar atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos pareiškimo nustatyta, kad pareiškėjos motina per 1964 m. CK nustatytą 3 mėnesių terminą nekilnojamojo turto dovanojimo sutarties neįregistravo. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, tai yra nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie savo teisę, dėl kurios įgyvendinimo praleistas terminas, nedelsdamas, tai yra per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino atnaujinimo. Pareiškėja nurodo, kad jos motina pirkimo – pardavimo sutarties neįregistravo per įstatymų nustatytą terminą, kadangi sutarties nuostatų formuluotėje, nėra tiksliai nurodyta, kuri iš šalių privalo sutartį užregistruoti Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybinės įmonės Vilniaus filiale, taip pat tai, kad J. P. gyvenime susiklostė sudėtinga situacija, ji užaugino 10 vaikų, turėjo didelį ūkį, už kurį buvo atsakinga, taip pat turėjo sveikatos problemų. Termino praleidimo priežastimi pareiškėja taip pat įvardija motinos teisinį neišprusimą.
Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos pareiškimą, konstatuotina, jog yra pagrindo manyti, kad pareiškėjos motina J. P. dėl teisinių žinių neturėjimo galėjo nesuvokti sandorio neįregistravimo pasekmių, o vien tik sandorio teisinės registracijos neatlikimo faktas negali būti vertinamas kaip nuosavybės teisių atsiradimą paneigianti aplinkybė.
Kaip matyti, pareiškėjos motina J. P. sąžiningai įgijo ir valdė nekilnojamąjį daiktą. Be to, sandorio sudarymas atitiko šalių valią ir sutarties šalių buvo visiškai įvykdytas – siekė parduoti, o pareiškėjos motina siekė įsigyti parduodamą nekilnojamąjį turtą. Įrodymų, kad sandoris dėl kažkokių priežasčių įvyko ne sutarties šalių gera valia ar dėl kitų priežasčių, išskyrus registravimą, galėtų būti niekinis ar galėtų būti pripažintas negaliojančiu, byloje nepateikta. Minėtas sandoris sudarytas notarine tvarka, šalių valia nustatyta ir įforminta rašytine sutartimi, kaip to reikalavo įstatymas.
Sutarties stabilumo principas (favor contractus), šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad šiuo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėjos motina teisėtai įsigijo aukščiau nurodytą nekilnojamąjį turtą, jį valdė ir disponavo juo, todėl, neatnaujinus termino sandoriui įregistruoti, būtų pažeista pareiškėjos mirusios motinos kaip sąžiningo turto įgijėjo teisė disponuoti jai priklausančia nuosavybe.
Šiuo atveju, vadovaujantis CK 1.2 ir 1.5 straipsniuose įtvirtintais nuosavybės neliečiamumo, teisėtų lūkesčių bei interesų, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismas konstatuoja, jog yra teisinis pagrindas atnaujinti pareiškėjai praleistą įstatymo nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 1, 7 dalys, 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, pareiškimas tenkintinas – pareiškėjai atnaujintinas praleistas įstatymo nustatytas 3 mėnesių terminas sandoriui įregistruoti (CK 1.117 straipsnio 4 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 442, 443, 578 straipsniais,
n u t a r i a :
pareiškėjos D. G. pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą terminą įregistruoti (duomenys neskelbtini) sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį, patvirtintą (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės (notaro registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios pagrindu pareiškėjos motina J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgijo sandėlį, pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini), notarinėje (duomenys neskelbtini) sutartyje nurodytas unikalus numeris (duomenys neskelbtini), valstybės įmonės registrų centro dokumentuose nurodomas atnaujintas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 446,67 kv. m. bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini).
Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.
Teisėjas Erlandas Stanislovaitis