Pirmosios instancijos teismo                                      Civilinė byla Nr. 2A-604-280/2013

Teisėja Dalia Stankevičiūtė                                           Teisminio proceso Nr. 2-32-3-01124-2012-3

                                                           Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

                                                                                       78.2.1; 114.4; 114.11; 121.14; 121.21

                    PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

  2013 m. rugpjūčio 29 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,

kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės, Zinos Mickevičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. T. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-131-765/2012 pagal ieškovo D. T. ieškinį atsakovei D. T., valstybės institucijai, teikiančiai išvadą – Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio sumažinimo.

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

ieškovas D. T. nurodė, kad Pasvalio rajono apylinkės teismas 2011-09-01 teismo įsakymu iš jo buvo priteistas 500 Lt R. T. (gim. (duomenys neskelbtini)) išlaikymas periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Teigė, šiuo metu  iš esmės pasikeitė jo turtinė padėtis, sukūrė naują šeimą ir augina mažametį vaiką, sutuoktinė gauna tik motinystės pašalpą, turto, piniginių sankaupų neturi, šeimos pajamos labai mažos. Nurodė, kad neturi galimybės sūnui R. T. skirti materialinę paramą, todėl išmokas jam moka Vaikų išlaikymo fondas. Prašė teismą sumažinti iš jo priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui R. T. iki 200 litų iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Pasvalio rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino ir priteisė iš ieškovo sūnaus R. T. išlaikymą po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės. Darė išvadą, jog šalių turtinė padėtis iš esmės beveik vienoda, tačiau, įvertinęs šalies ekonominę padėtį ir išaugusį nedarbo lygį, kas riboja šalių galimybes susirasti darbą, sprendė, jog ieškovas sūnaus išlaikymui skirti 500 Lt kas mėnesį neturi galimybių. Nustatė, kad, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių, poreikius, abiejų tėvų skirtina vaiko išlaikymui 700 Lt suma pakankama, todėl iš ieškovo priteistinas 350 Lt išlaikymo dydis.

Apeliaciniu skundu atsakovė D. T. prašo panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimą ir ieškinį atmesti. Teigia, jog teismas nevertino to, kad ji yra bedarbė, registruota darbo biržoje, jai nustatytas 50 proc. nedarbingumo lygis. Nurodo, kad ieškovui išvykus į užsienį dirbti, yra galimybės teikti 500 Lt vaikui išlaikymą. Sprendžia, jog ieškovas vengia išlaikyti vaiką ir visais įmanomais būdais siekia slėpti savo pajamas ir melagingai pateikti duomenis apie savo turtinę padėtį, nes prie vaiko išlaikymo visiškai neprisideda, jo nelanko ir pas save nepasiima, yra didelis įsiskolinimas. Tai, kad ieškovas ilgą laiką nedirbo, sukūrė naują šeimą ir augina mažametį vaiką, negali būti pripažinta kaip esminės ir svarbios aplinkybės, kurios sąlygotų mažesnio materialinio išlaikymo teikimą. Tvirtina, kad ieškovas neįrodė aplinkybių apie jo turtinės padėties pablogėjimą, kas leistų sumažinti priteisto išlaikymo dydį.

Atsiliepimai į apeliacinį skundą nepateikti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šį įstatymą pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu bei aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu. Nagrinėjant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, kaip ir priteisiant išlaikymą vaikui,  atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko poreikius ir į tėvų turtinę padėtį, taikomas CK 3.192 straipsnis. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis, t. y., nustato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant nustatomas nepilnamečiam vaikui priteisiamo išlaikymo dydis. Ši įstatymo norma nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Priteisiant išlaikymą iš vieno iš tėvų, atsižvelgiama į tai, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.).

Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl nagrinėjant bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t.y., visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Kadangi prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio ir paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta ne tik vaiko poreikiai, bet gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Vertinant tėvų turtinę padėtį teismas turi atsižvelgti į bylos faktinių aplinkybių visumą - tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui.

Byloje nustatyta, jog Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011-09-01 teismo įsakymu iš D. T. buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui R. T. (gim. (duomenys neskelbtini)) po 500 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jo pilnametystės (b. l. 11). Ieškovas, 2012-12-28 pateikdamas ieškinį dėl išlaikymo dydžio vaikui sumažinimo, kaip esminį savo turtinės padėties pasikeitimą, nurodė naujos šeimos sukūrimą bei dukros E. gimimą, pajamų bei darbo neturėjimą, Vaikų išlaikymo fondo išmokų mokėjimą sūnui R.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas ieškinio pateikimo metu buvo bedarbis, nuo 2012-10-19 registruotas Panevėžio teritorinės darbo biržos Pasvalio skyriuje, nedarbo draudimo išmokos jam nebuvo mokamos (b. l. 16). Bylos nagrinėjimo metu D. T. nuo 2013-02-04 dirbo UAB „Deviro“ ir vidutinis darbo užmokestis sudarė apie 750 Lt, iš kurių buvo išskaičiuota vidutiniškai apie 365 Lt vaiko išlaikymui  (b. l. 45-46, 73). Byloje esantys  nekilnojamojo turto registrų duomenys patvirtina, kad D. T. nekilnojamojo ir kilnojamojo registruotino turto neturi (b. l. 13-14.  Sutuoktinės gaunama motinystės pašalpa sudarė apie 716 Lt, registruotino turto ji neturi (b. l. 6, 15, 69). Ieškovas D. T. augina mažametę dukrą E. T. (gim. (duomenys neskelbtini)). 2012-10-22 Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus sprendimu nuo 2012-07-05 R. T. išlaikymo išmokos mokamos iš Fondo lėšų (b. l. 12). Minėtas sprendimas 2013-04-15 buvo pakeistas, sumažinant R. T. teikto išlaikymo išmokas (b. l. 81).

Nustatyta, kad atsakovė D. T. augina keturis vaikus, nuo 2012-11-21 registruota Panevėžio teritorinės darbo biržos Pasvalio skyriuje ir už 2012 m. laikotarpį išmokėta 318,46 Lt nedarbo draudimo išmoka (b. l. 53). Be to, atsakovei nustatytas 50 proc. darbingumo lygis ir gaunama kas mėnesį 257,18 Lt netekto darbingumo pensija (b. l. 25, 54). Remiantis Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus pažyma, D. T. už 2012-2013 metų laikotarpį sumokėta 9 400,08 Lt socialinių išmokų (b. l. 52). Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus, D. T. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas (b. l. 59-64).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad iš esmės šalių turtinė padėtis yra vienoda, abu augina nepilnamečius vaikus, kurių išlaikymui taip pat privalo skirti dalį lėšų, šalies ekonominė padėtis riboja galimybes šalims įsidarbinti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas sumažinti iš ieškovo D. T. sūnui R. priteistą išlaikymą iki 350 Lt. Įvertinus, jog ieškovas bylos nagrinėjimo metu įsidarbino, kas leidžia manyti ieškovui teikiant pastangas gauti pajamų, kolegija daro išvadą, jog priteista periodinio išlaikymo suma yra pagrįsta (CPK 185 str., b. l. 45-46, 73).

Kritiškai vertintini apeliantės argumentai dėl ieškovo vengimo teikti išlaikymą ir slėpimo savo pajamų, kadangi nepateikė  pakankamai įrodymų (CPK 178 str.). Be to, tas faktas, kad ieškovas išvyko į užsienį dirbti, neduoda pagrindo kategoriškai teigti, kad ieškovas jau gauna dideles bei pastovias pajamas.

Iš bylos duomenų matyti, kad šalių sūnui skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu buvo beveik trys metai, pateikti medicininiai dokumentai nepatvirtina vaiką turint ypatingų specialių poreikių, kitokie poreikiai taip pat nėra nustatyti (b. l. 7, 47-49). Abejotina, kad būtinų poreikių patenkinimui būtina 500 Lt suma. Apeliantė teigia, kad sūnui reikalingas 500 Lt išlaikymas, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai turi prisidėti prie vaiko išlaikymo, kolegija daro išvadą kad  vien tėvui palikti vaiko išlaikymą būtų neteisinga, nes kaip minėta, apeliantė dar augina tris vaikus, kuriuos taip pat privalo išlaikyti (CPK 185 str.). Teisėjų kolegija pažymi, jog atmetus ieškovo ieškinį ir palikus nepakeistą Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011-09-01 teismo įsakymu priteistą 500 Lt išlaikymą,   būtų pažeistos ieškovo dukters E. T. teisės į išlaikymą, R. T.  liktų geresnėje už ją padėtyje, nes tėvas tinkamai nebeprisidėtų prie jos išlaikymo.

Atsakovei išaiškintina, jog pasikeitus ginčo šalių turtinei padėčiai, priteistas išlaikymo dydis suinteresuotų asmenų prašymu gali būti padidintas arba sumažintas (CK 3.201 str.).

Dėl paminėtų motyvų, naikinti ar keisti teismo sprendimą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu  teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija                                                                      Margarita Dzelzienė

                                                                      Zina Mickevičiūtė

                                                                      Laimutė Sankauskaitė