Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-324-115/2010
Teisėja J. Šiškina Procesinio
sprendimo kategorijos:
42.,50.8;121.2
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. balandžio 14d.
Vilnius
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės, teisėjų Algirdo Auruškevičiaus
(pranešėjas), Tatjanos Žukauskienės,
sekretoriaujant Aleksui Navickui,
dalyvaujant ieškovo UAB“Alvilė“ vadovui J. J.,
atstovui adv. P. Makauskui
trečiojo asmens UAB „Gretch Unitas Baltic“ atstovei adv.
L.Zubovienei,
trečiųjų asmenų
atstovams adv. D. Puzirauskienei, R.Liakui,
tretiesiems asmenimis Z. A., R. B., V. P., P.
Z., L. Z., M. Z.,
vertėjai T. Č.,
viešame teismo
posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) AB
„Alvilė“ apeliacinį skundą ir trečiojo asmens UAB „Gretch-Unitas Baltic“,
prisidedančio prie apelianto AB „Alvilė“ apeliacinio skundo, dėl Vilniaus
m. 3 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 6d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-233-653/2009 pagal ieškovo AB “Alvilė” ieškinį atsakovams
Vilniaus apskrities viršininko administracijai
ir VĮ Registrų centras Vilniaus filialiui dėl žemės sklypo nuomos sutarties
nutraukimo pripažinimo neteisėtu, tretieji asmenys ieškovo pusėje UAB „Gretch-Unitas Baltic“, UAB“SKR
INVEST“, tretieji asmenys atsakovo pusėje Vilniaus miesto savivaldybės
administracija, . M. B., J. P., V. Z.,
J. V.,
M. Z., D. P., T. Z., M. P., J. Š., K. U., J. A., V. Š., I. Š., M. S., K. G., J. Č., A. N., M. J., V. B., V. Š. ( M.), G.
Z., A. Z., A. G., T. V., M. P., Z. P., L.
Š., I. P., S. P., J. I., P. P., J. B.,
I. M., M. N., M.
M., S. S., J. Ž., S. M., J. Š., J. V., T. B., V. B., H. V., S. G., F. G.,
R. G., R. G., J.
M., B. P., N. K., R. D., L. P., J. P.,
V. P., J. B., R.
B., J. K., P. B., Z. Z., J. B., B. T.,
J. B., I. B., J.
G., J. Š., E. T., J. B., J. R., I. T.,
A. Z., P. Z., P.
Z., O. Z., K. P., D. Z., S. Z., F. Z., E. Z.,
D. P., J. K., J.
R., T. R., S. Ž.,
T.
S., M.
Č., A. V., P. Š., I. B., I. P., K. Š.,
G. I., K. Z., T.
B., L. Z., Z. M., K. M., J. R.,
J. L., R. M.,
M. Š., K. N., V. Š., M. Š., M. Z., L. B., D. B.,
E. M., K. B., J.
P., J. D., E. P., K. Š., L. L., Z. B., T. S., V. M., G. L., J. Z., V. P.,
J. Z., L. Z., G. Z., T. Z., E. S., A. S., J. Z.,
J. Z., S. Z., P.
R., S. B., S. B., J. B., Č. U., P. L.,
D. L., L. S., J.
J., S. S., J. P., Z. P., G. K., M.
K., V. V., J. Š., T. G., S. Š., J.
J., L. T., L. G., K. K., R. K., J. J., S. Z., I. U., H. B.,
M. B., J. B., R.
B., V. M., I. M., L. S.,
T.
M., T. Z., E. Z., M. Z., B. B.,
L. Z., K. S.,
M. T. P., J. L., M. L., D. P., A. D., E. Z.,
V. Z., I. Z., K.
L., R. M., M. Š., E. M., J. S., L. K.,
I. T., J. Z., R.
Z., Z. R., P. Z., I. Z., S. J. K., A.
T., I. K., A. D., J. S. Š., H. Z., I.
V., J. P., J. Z., T. Z., Z. A., D.
S., V. Z., M. Z., I. M., D. B., V. M.,
G. G., P. Š., V.
V., R. F. V., A. T., A. J., J. J., J. Z.,
J. P., S. P.,
T. V., J. P., A. P., R. F., M. – T. P., G. P., M. V., V. P., D.
F., R. F., P. A. V., P. E., G. K., G. K.,
L. M., I. M., E.
S., J. S., R. V., A. V.,
M. K., M. K., G. O., V. K., I. V.,
O.
Š., T.
M., T. Z., K. Z., P. Z., Z. M., J.
K., V. L., G. K., V. K., K. V., Z.
K., V. K., J. K., T. S., R. M., J. M. M., J. Z., A.
L..
Teisėjų kolegija,
išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
ieškovas AB „Alvilė“ ieškinyje
prašo pripažinti atsakovo VAVA vienašališką
1995-05-12 Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr.
N01/95-7252, sudarytos su AB “Alvilė”, nutraukimą neteisėtu; panaikinti
atsakovo VAVA 2005-03-21 įsakymą Nr. 2.3-1893-01, kuriuo remiantis buvo
nutraukta minėta sutartis; panaikinti įrašą viešame registre apie 1995-05-12
sutarties išregistravimą ir įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centras Vilniaus
filialas įregistruoti minėtą sutartį, panaikinti 2007-03-19 VAVA įsakymą Nr. 2.3-2396-01, kuriuo pagrindu žemės
sklypas buvo priskirtas laisvos valstybinės žemės fondui (VI t., b.l. 110-119).
Ieškovas nurodė, kad Vilniaus
miesto valdybos 1995-04-06 potvarkio Nr. 978V pagrindu Žemėtvarkos tarnyba
1995-05-12 sudarė su ieškovu valstybinės žemės nuomos sutartį, kuria 99 metams žemės
ūkio veiklai išnuomojo 676955 kv.m. dydžio žemės sklypą, esantį Eišiškių pl.
127, Vilniuje (kadastrinis Nr. 0101/0078:160). Nuomos sutartis įregistruota
nekilnojamojo turto registre. 2004-10-25 atsakovas įspėjo ieškovą, kad sutartis
bus nutraukta prieš terminą, nes nuomininkas nenaudoja žemės pagal paskirtį.
Nesutikdamas su įspėjimu ieškovas 2004-11-26 raštu pateikė atsakovui atsakymą. Ieškovas
sklypą naudojo pagal paskirtį: vystė pramoninę daržininkystę ir sodininkystę,
skverų, parkų, kapinių ir kitų žaliųjų plotų želdinimo ir želdinių priežiūrą; realizavo
žemės ūkio produkciją, pirko sėklas, trąšas, chemikalus. Ginčo sklype yra
ieškovui priklausantis šiltnamis, įrengta brangi laistymo sistema su vandens
rezervuaru, artezinis gręžinys su vandens bokštu, melioraciniai įrenginiai bei
magistralinės komunikacijos; taip pat dekoratyvinis medelynas. Dalį plotų
naudojama kaip pievos, ganyklos, taip pat yra ariamos žemės. Į ieškovo prašymus
dėl informacijos apie priimtus sprendimus dėl žemės nuomos atsakovas VAVA
nereagavo. Apie sutarties nutraukimą ieškovas sužinojo tik 2007-03-19 gavęs VĮ „Registrų
centras“ duomenis. Mano, jog atsakovas pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį
pagal CK 6.564 str. 1 d. neturėjo. Ieškovas visada sąžiningai mokėjo nuomos
mokestį, naudojo žemę pagal paskirtį; yra įregistruotas VĮ Žemės ūkio
informacijos ir kaimo verslo centre, šio centro specialistai 2005 m. pavasarį
išmatavo ir pateikė pilnas ataskaitas Nacionalinei mokėjimo agentūrai apie
ieškovo naudojamos žemės plotų naudmenas, esančias Eišiškių g. 127, Vilniuje.
Už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ūkininkaujant bendrovei paskaičiuota
3486,38 Lt išmoka. Antstolio I. Gaidelio faktinių aplinkybių konstatavimo
protokolas patvirtina, kad sklype įregistruoto nekilnojamojo turto
eksploatavimui ieškovui būtinas žemės sklypas. Atsakovas VAVA 2007-03-19
įsakymu Nr. 2.3-2396-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančios Eišiškių pl.
127, Vilniuje (kadastrinis Nr. 0101/0078:160) priskyrimo laisvos valstybinės
žemės fondui“ žemės sklypą, kuris buvo nuomotas ieškovui, priskyrė valstybinės
žemės fondui. Pagal LR Žemės įstatymo 3
str. 3 d. žemė priskiriama laisvos valstybinės žemės fondui tuo atveju, jei ši
žemė neperduota naudotis ir neišnuomota. Žemės nuomos sutartis buvo nutraukta
nepagrįstai, todėl minėtas įsakymas turi būti panaikintas.
Tretysis asmuo ieškovo pusėje
UAB „Gretch-Unitas Baltic“ atsiliepimu į ieškinį (I t., b.55-57) su ieškiniu
sutiko. Atsiliepime nurodė, kad pagal žemės nuomos sutartį ieškovui buvo leista
subnuomoti žemės sklypo dalį UAB „Gretch-Unitas Baltic“ , dėl to ieškovas ir
tretysis asmuo 1998-11-12 sudarė Valstybinės žemės subnuomos žemės ūkio veiklai
sutartį Nr. K01-98-19737 iki 2094-11-15. Subnuomos sutartis buvo įregistruota
viešajame registre. Už minėto sklypo dalies naudojimą tretysis asmuo moka
ieškovui mokesčius. Subnuomojamame žemės sklype tretysis asmuo turi
nekilnojamojo turto - sandėlį. Žemės nuomos nutraukimo pagrindo nebuvo, nes
žemė buvo naudojama pagal paskirtį, žemės nuomos mokestis buvo mokamas laiku.
Atsakovas VAVA atsiliepimu į
ieškinį (I t., b.l.198-199) su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas apie
sutarties nutraukimą prieš terminą buvo įspėtas 2004-10-25 raštu Nr.
(3.1)-1.2-3245, nes ieškovas nenaudojo valstybinės žemės pagal tikslinę
paskirtį (žemės ūkio veiklai). Sutarties pažeidimas konstatuotas 2004-10-22
Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus specialistams nuvykus į vietą. Ieškovas
įregistravo nekilnojamojo turto registre šešis inžinierinius tinklus tik
2005-06-29, t.y. po to, kai 2005-03-21 įsakymu nuomos sutartis buvo nutraukta.
Vilniaus apygardos prokuratūra atsisakė inicijuoti inžinierinių tinklų
įregistravimo panaikinimą teismine tvarka. VAVA 2006-01-13 įsakymu Nr.
2.3-172-01 buvo patvirtintas Užusienio rėžinio kaimo pretendentų sąrašas,
kuriuo nustatyta jiems atkurti nuosavybės teises proporcingai tenkančią bei
likusią atkurti žemės dalį.
Atsakovas VĮ „Registrų centras“
Vilniaus filialas atsiliepimu (I t.,b.l.179-181;II t., b.l.78-79) su ieškiniu
nesutiko. Nurodė, kad ieškovo teisių ir teisėtų interesų pažeidė, nes daiktinė
teisė (ilgalaikė nuoma į ginčo objektą) nekilnojamojo turto registre
išregistruota vadovaujantis daiktinių teisių išregistravimą reglamentuojančiais
teisės aktais, VAVA 2005-03-21 įsakymo Nr. 2.3-1893-01 dėl valstybinės žemės
sklypo nuomos sutarties nutraukimo pagrindu. Teisės aktai nenumato jokio
papildomo įpareigojimo Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui atlikti
daiktinių teisų įregistravimą tuo atveju, jei bus pateikti dokumentai,
įrodantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių atsiradimą. Reikalavimas dėl
įrašo panaikinimo yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti VAVA įsakymą dėl
sutarties nutraukimo. VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialas nėra tinkamas
atsakovas šioje byloje.
Tretieji asmenys,
nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, Z.
A., T. Z. ir kt. atsiliepimu į ieškinį (III
t.,b.l.2-11) su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas nenaudojo žemės pagal
tiesioginę paskirtį. Atsakovas žemės nuomos sutartį nutraukė Užusienio rėžinio
kaimo pretendentams nuosekliai reikalaujant. Žemės nuomos sutartis galėjo būti
nutraukta ne tik dėl to, kad žemė nenaudojama pagal paskirtį, bet ir CK 6.654
str. 1 d. 3 p. pagrindu - vykdant Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį
nekilnojamąjį turtą atkūrimo ir Žemės įstatymo normas. Ieškovo pateikti įrodymai
rodo, jog žemės ūkio produkcijos realizuota labai mažai, lyginant su užimamu
žemės sklypo plotu. Ieškovas ruošėsi statyti individualių namų kvartalą. Apie
sutarties nutraukimą ieškovas buvo tinkamai informuotas. VAVA įsakymas yra
administracinis aktas, todėl jam apskųsti ieškovas praleido ieškinio senaties
terminą, kurį prašo taikyti. Sklype yra 6,0509 ha ploto miško, t.y. dalis žemės
yra miško paskirties žemė, todėl ieškovai žemę naudoja ne pagal paskirtį.
Grąžintini pretendentams žemės sklypai jau yra suformuoti. Ieškovas neteisėtai
įregistravo inžinierinius tinklus, o šiltnamis nekilnojamojo turto registre
neįregistruotas. Be to, šis turtas
nėra eksploatuojamas, todėl nesudaro pagrindo pripažinti, jog žemės sklypas yra
negrąžintinas (2005 m. Administracinių
teismų praktikos biuletenis Nr. 8, 251 psl.).
Tretysis asmuo atsakovo pusėje
Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į ieškinį (III t.,b.l.138-140) prašė
ieškinį spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad ginčas tarp šalių išspręstas
civilinėje byloje Nr. 3K-3-611/2006 (2006-11-27 LAT nutartis). Ginčo
teritorijoje buvusio Užusienio kaimo pretendentams yra preliminariai suformuoti
septyni laisvos neužstatytos žemės sklypai, neįtraukiant miško ir kelių ploto,
yra parengti kadastrinių matavimų planai bei duomenys. Šie planai nebuvo
patvirtinti. Ieškinio netenkinimo atveju, Savivaldybei atsirastų teisės aktuose
numatyta pareiga formuoti žemės sklypus nuosavybės teisės atkūrimo pagrindu.
Vilniaus m. 3 apylinkės teismas
2009 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo valstybės
naudai 611,35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (VII t.,
b.l. 135-144).
Pirmosios instancijos teismas iš
liudytojų J. R. ir J. U. parodymų
bei byloje esančio 2004-10-22 patikrinimo akto nustatė, kad atsakovo VAVA
darbuotojos nuvyko į vietą apžiūrėti nuomojamus žemės sklypus ir konstatatvo,
kad ginčo žemės sklypas yra nenaudojamas pagal pagrindinę tikslinę žemės
naudojimo paskirtį, t.y. žemės ūkio paskirčiai, teritorija netvarkinga,
apaugusi senais medžiais ir krūmais. Ieškovo nurodytą aplinkybę, kad minėtas
aktas buvo surašytas nenuvykus į vietą, atmetė kaip neįrodytą.
Teismas nustatė, kad ieškovas įspėjo atsakovą dėl žemės
sklypo nuomos nutraukimo ir įvertinęs įspėjimo ir sutarties nutraukimo
terminus, laikė, kad atsakovas nepažeidė CK 6.564 str. 2 d. numatyto įspėjimo
termino. Pažymėjo, kad ieškinio dalykas nėra susijęs su tikslios sutarties
nutraukimo datos nustatymu, todėl ginčijimo įsakymo datos ir jame nurodyto
sutarties nutraukimo momento neatitikimas šioje byloje yra teisiškai nereikšmingas. Teismas nustatė, kad 2005-07-05 VAVA sudaryta komisija pateikė išvadą, kad ginčo žemės nuomos
sutartis prieš terminą nutraukta nepagrįstai, bet, teismas pažymėjo, jog šioje
išvadoje nėra paneigtos faktinės aplinkybės, užfiksuotos 2004-10-22 komisijos
akte. Iš 2006-10-25 komisijos išvados teismas nustatė, jog 30,7768 ha sudaro
dirvonuojanti medžiais ir krūmais apaugusi žemė, apie 3,4645 ha – dirvonas su
pavieniais medžiais ir krūmais ir pan. Teismas pažymėjo, kad tretieji asmenys atsakovo pusėje siekia
atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią ginčo sklypo teritorijoje ir yra parengti gražintinų žemės sklypų planai ir
duomenys, bet jie dar nėra patvirtinti. Teismas nurodė,
jog teismų praktikoje pripažįstama, kad valstybinės žemės sklypo socialinė
paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą tikslinę jos
naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą (2008-02-05 LAT nutartis c.b.
Nr. 3K-3-54/2008, 2008-12-23 LAT nutartis c.b. 3K-3-570/2008).
Teismas sprendė, jog valstybė, atstovaujama atsakovo, išnuomodama 676955
kv.m. dydžio žemės sklypą, skirtą žemės ūkio veiklai vykdyti, turėjo tikslą ne
tik gauti nuompinigius ir tinkamą žemės sklypo priežiūrą, bet ir tikėjosi, kad
žemės sklype bus vykdoma ir plėtojama žemės ūkio veikla ir taip eksploatuojamas
valstybinės žemės sklypas. Pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jei nuomos teisė
buvo įgyta pastatų eksploatavimo tikslu, tačiau nuosavybės teise priklausančių
pastatų kiekis yra toks, kad išnuomoto dydžio sklypas tampa nebereikalingas
ūkinei veiklai plėtoti, t.y. nėra faktinio jo naudojimo su pastatais
susijusioms reikmėms, yra pagrindas pripažinti, jog toks asmuo žemės sklypą
naudoja ne pagal tikslinę naudojimo paskirtį, ir tai yra savarankiškas
pagrindas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį (CK 6.564 str. 1 d. 1 p.). Iš atsakovo VAVA
atliktų patikrinimų aktų, atsakovo atstovės Z. M.,
dalyvavusios apžiūrint sklypą, paaiškinimų, liudytojų J. R., J. U. parodymų, teismas
sprendė, kad 2004-2005 m. apžiūros metu sklypas buvo neprižiūrėtas,
netvarkingas, apaugęs senais medžiais ir krūmais ir pan. Teismas
sprendė, jog nėra pagrindo abejoti liudytojų parodymais, o galimus jų
parodymų netikslumus dėl medžių rūšies laikė neesminiais. Tai, jog augalai
ginčo sklype atrodė ne kaip apželdinimui skirti želdiniai, o kaip savaiminis
neprižiūrimas miškas patvirtina ir antstolio I. Gaidelio nuotraukos.
Teismas nustatė, kad dalis žemės sklypo buvo subnuomota žemės ūkio veiklai
trečiajam asmeniui UAB „Gretch-Unitas Baltic“, tačiau nėra įrodymų, kad šioje
sklypo dalyje tokia veikla buvo vykdoma; aplinkybė, jog subnuomotoje žemės
sklypo dalyje yra subnuomininkui priklausantis sandėlis, nereiškia, jog šioje
sklypo dalyje vykdama žemės ūkio veikla. Teismas sprendė,
kad iš pateiktos deklaracijos, paraiškos
tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2005 m. gauti,
ir pranešimo apie preliminarią išmoką, išmoka buvo paskaičiuota tik už 28,15 ha
žemės ūkio naudmenų plotą. Iš 1995-04-06 Vilniaus miesto valdybos potvarkio
matyti, kad ieškovui buvo išnuomoti žemės ūkio veiklai vykdyti keli sklypai adresu
Eišiškių pl. 127, įrodymų, jog minėti žemės naudmenų plotai apskaičiuoti tik
ginčo žemės sklype, ieškovas nepateikė. Teismas konstatavo,
jog net ir tuo atveju, jei išmoka buvo sumokėta tik už ginčo žemės sklype
esančius 28,15 ha naudmenų plotus, tai nepaneigia atsakovo nurodytų faktinių
aplinkybių, jog kitas, didesnę dalį užimantis žemės sklypo plotas buvo
apleistas, neprižiūrėtas, neeksploatuojamas, t.y. jame nebuvo vykdoma žemės
ūkio veikla. Tokį ieškovo neveikimą teismas pripažino nesinaudojimu žeme pagal paskirtį. Teismas konstatavo, kad dalinis sklypo
eksploatavimas nesudaro pagrindo pripažinti, jog valstybės išnuomotas 676.955
kv.m. dydžio žemės sklypas buvo eksploatuojamas pagal paskirtį.
Teismas darė išvadą, kad nustatyti pažeidimai buvo tęstinio pobūdžio,
nepagrindžiantys savininko teisėtų lūkesčių, kad nuomininkas tinkamai vykdys
sutartį ateityje. Teismas nustatė, kad pats ieškovas
laikė žemės sklypo dalį neperspektyviu žemės ūkio veiklai ir rengėsi jį naudoti
kitai paskirčiai, todėl sprendė, kad ieškovas neturėjo tikslo plėtoti ginčo
sklype žemės ūkio veiklos. Žemės sklypo naudojimas pagal paskirtį yra esminė
sutarties sąlyga, susijusi su šios sutarties sudarymo tikslu –tinkamai
disponuoti valstybės turtu. Teismas sprendė, jog nesinaudojimas
didele sklypo dalimi yra esminis sutarties pažeidimas. Tai, kad ieškovas mokėjo
nuomos mokestį, pasibaigus žemės nuomos sutarčiai, nepaneigia fakto, jog žemės
sklypas nebuvo naudojamas pagal paskirtį, o tik sudaro prielaidas ieškovui
kreiptis į teismą dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo. Teismas
pažymėjo, jog žemės nuomos sutarties nutraukimo metu ieškovo nuosavybės
teisė į statinius nebuvo įregistruota, statiniai nebuvo įteisinti, žemės
sklypas ieškovo statiniams eksploatuoti nebuvo suformuotas, todėl ginčo žemės
sklypas nebuvo priskirtas valstybės išperkamai žemei. Todėl teismas sutiko su trečiųjų asmenų argumentu,
kad žemės nuomos sutartis galėjo būti nutraukta ir CK 6.564 str. 1 d. 3 p.
pagrindu, atsižvelgiant į LAT išvadas išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-611/2006. Teismas nustatė, jog po žemės nuomos sutarties
nutraukimo bus formuojamas kitas žemės sklypas, taigi, ginčo žemės nuomos
sutarties nutraukimas neužkerta kelio ieškovui, esant įstatyme nustatytam
pagrindui, kreiptis dėl kito naujai formuojamo sklypo statiniams eksploatuoti
nuomos sutarties sudarymo. Teismas konstatavo, kad
atsakovas VAVA teisėtai vienašališkai nutraukė valstybinės žemės nuomos sutartį
CK 6.564 str. 1 d. 1 p. pagrindu.
Tretieji asmenys atsakovo pusėje nurodė, kad ieškovas praleido terminą
apskųsti VAVA sprendimus, prašė taikyti ieškinio senatį. Teismas
sprendė, jog šiuo atveju turi būti vadovaujamasi vadovaujasi CPK, o ne ABTĮ normomis. Teismas konstatavo,
jog ieškovas ieškinį pateikė teismui 2007-05-29, t.y. praėjus daugiau kaip
dviem metams nuo sužinojimo momento, termino atnaujinti neprašė, todėl sprendė,
kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą (CK CK 1.125 str. 4 d., 1.131
str. 1 d.).
Ieškovas AB „Alvilė“ pateikė apeliacinį skundą (VII t., b.l..151-161), kuriuo prašo
panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį
tenkinti visiškai; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog skundžiamą sprendimą priėmė iš esmės
vadovaudamasis tik atsakovo ir trečiųjų asmenų procesiniuose argumentų pagrindu.
Pagal suformuotą LAT CK 6.564 str. l d. taikymo praktiką (LAT 2004 m. birželio
29 d. nutarimas Nr. 3K-P-346/2004) nuomotojas vienašališkai, t.y.
nesikreipdamas į teismą, žemės nuomos sutartį gali nutraukti tik tuo atveju,
jeigu žemės nuomos sutarties pažeidimas yra esminis. Nustatant, ar sutarties
pažeidimas yra esminis, atsižvelgiama į CK 6.217 str. 2 d. nurodytus pagrindus,
kurie kiekvienu sutarties pažeidimo atveju yra vertinamojo pobūdžio. Mano, jog
vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda
neigiamu pasekmių (žalos) nukentėjusiajai saliai, leidžia daryti išvadą, kad
esminio sutarties pažeidimo nebuvo. Mano, kad teismas privalėjo vertinti ir
tai, ar šis pažeidimas atsižvelgiant į individualias ginčo sutarties ypatybes,
šalių elgesį, bei susiklosčiusią sutarties vykdymo praktiką, gali būti laikomas
esminiu sutarties pažeidimu, ar konstatuoti pažeidimai neginčijamai leido
atsirasti neigiamoms pasekmėms (žalai) nuomotojui (atsakovui). Teigia, jog iš
teismo motyvų yra neaišku, kokią konkrečią, žemės sklypo dalį (iš 676955 kv.
m.) ieškovas eksploatavo ir kokios dalies neeksploatavo pagal tikslinę žemės
naudojimo paskirtį; kokiais įrodymais yra pagrįsta tokia teismo išvada. Teismas nebuvo nuvykęs į vietą apžiūrėti kaip atrodo
ginčo žemės sklypas, neįsitikino ar didesnė žemės sklypo dalis buvo
eksploatuojama, ar mažesnė. Teismo sprendimo negalima
grįsti tokiais abstraktaus pobūdžio apibendrinimais kaip „didesnę dalį
užimantis žemės sklypo plotas buvo apleistas, neprižiūrėtas, neeksploatuojamas,
jame nebuvo vykdoma žemės ūkio veikla“. Teismas nesiaiškino ir nevertino ar objektyviai nuomojama
žemė galėjo būti visa eksploatuojama; nenurodė, kodėl dalinį žemės sklypo
eksploatavimą/neeksploatavimą laiko esminiu sutarties pažeidimu; be to,
konstatuodamas esminio sutarties pažeidimo faktą, privalėjo motyvuoti kokios
neigiamos pasekmės (žala) atsirado atsakovui dėl dalinio žemės sklypo (ne) eksploatavimo.
Mano, jog būtent šios aplinkybės sudaro ginčo esmę. Teigia, jog teismas 2004-10-22
Patikrinimo aktui teikia išskirtinę reikšmę, laikydamas jį tiesiogiai
patvirtinančiu, kad ieškovas naudojo nuomojamą žemę ne pagal pagrindinę
tikslinę paskirtį. Tačiau nevertino ieškovo argumentų, kad 2004-10-22
Patikrinimo aktas negali būti laikomas patikimu įrodymu, nes turi turinio ir
formos trūkumų. Liudytojų J. R. ir J.
U. parodymų teismas turėjo nevertinti, nes liudytojos yra šališkos,
suinteresuotos bylos baigtimi, jų parodymai prieštaringi. Be to, aptariamo
Patikrinimo akto surašymo metu (2004-10-22 d.) galiojo LR Vyriausybės 1994 m.
gruodžio 12 d. nutarimas Nr. 1244 „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės
nuostatų patvirtinimo“, nustatęs, jog žemės naudojimo patikrinimo akto
paskirtis yra konstatuoti vienkartinį žemės naudojimo pažeidimą, už kurį turi
būti surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas ir skirta
administracinė nuobauda. Žemės naudojimo patikrinimo aktu nėra konstatuojamas
tęstinis sutartinių santykių pažeidimas. Nagrinėjamai bylai aktualaus
2004-10-22 Patikrinimo akto surašymo metu galiojęs ATPK 522 str. nustatė, kad
žemės sklypų naudojimas ne pagal nustatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo
paskirtį, trukdymas žemės naudotojui naudoti žemę pagal paskirtį - užtraukia
baudą nuo 500 Lt iki 1.000 Lt. Teigia, jog 2004-10-22 atliekant ginčo žemės
sklypo patikrinimą, nebuvo informuotas žemės nuomininkas– ieškovas. Pažymi, jog
atsakovas, privalėjo atsižvelgti į
ieškovo pateiktą informaciją apie nuomojamo sklypo naudojimą pagal paskirtį,
patikrinti jos tikrumą, kilus klausimams paprašyti papildomos informacijos. Šių
veiksmų atsakovas neatliko, pažeisdamas sąžiningo sutarčių vykdymo, teisėtų
lūkesčių, bendradarbiavimo sutartiniuose santykiuose principus (CK 1.2 str.).
Teigia, jog atsakovas 2005-03-21 įsakymu Valstybinės žemės nuomos sutartį
nutraukė atgaline data, o teismas šios faktinės aplinkybės nevertino kaip
svarbios, nors ieškovo manymu, ši
aplinkybė sudaro ginčo dalyką. Pažymi, jog 2005-07-05 Išvadoje „Dėl valstybinės
žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo“, nustatytos faktinės aplinkybės
paneigia ne tik 2004-10-20 Patikrinimo akte nustatytas aplinkybes, bet ir
patvirtina, kad 1995-05-12 Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 01/95-7252 su
ieškovu buvo nutraukta neteisėtai ir nepagrįstai, tačiau teismas 2005-07-05 Išvadą
dėl nenuodytų argumentų, vertino išimtinai atsakovo naudai. Mano, jog teismas
neatsižvelgė, jog 2006-11-22 Išvada buvo surašyta praėjus daugiau kaip 1,5 metu
po Valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo, joje nevertinama ir
neaptariama ar ieškovas 1995-05-12 Valstybinės žemės nuomos sutarties galiojimo
(bei nutraukimo) metu naudojo nuomojamą žemės sklypą pagal pagrindinę tikslinę
žemės naudojimo paskirtį ar ne. Nagrinėjamai bylai nėra reikšminga aplinkybė
kiek buvo dirvonuojančios medžiais apaugusios žemės 2006-11-22, t.y. praėjus
beveik 2 metams nuo faktinio Valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo.
Mano, jog teismas nevertino ieškovo pateiktų dokumentų, įrodančių, kad nuomojamą žemę naudojo pagal paskirtį,
įskaitant deklaraciją, paraišką tiesioginėms išmokoms gauti, neatkreipė dėmesio
į liudytojo G. G. parodymus. Atsakovai nagrinėjamoje
byloje nėra pareiškę priešieškinio, kuriuo prašytų teismo pakeisti 1995-05-12
Valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindą, tretieji asmenys taip
pat nepareiškė savarankiškų reikalavimų. Mano, jog teismas neteisėtai ir
nepagrįstai, išeidamas už bylos nagrinėjimo ribų ir pažeisdamas CPK 13 str.
įtvirtintą dispozityvumo principą, analizavo, vertino trečiųjų asmenų nurodytus
galimus Valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindus ir jais grindė
priimtą sprendimą. Mano, jog teismas nepagrįstai vadovavosi LAT nutartimi,
priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-611/2006, kurioje įrodinėjimo dalykas iš esmės
skiriasi nuo šios bylos. Taip pat ieškovas nurodo nereiškęs jokių reikalavimų
dėl žemės sklypo formavimo statinių eksploatavimui bei neįrodinėjo, kad ginčo
žemės sklypas jam reikalingas statinių eksploatavimui. Šio ginčo esmė yra ta,
kad ieškovui ginčo žemės sklypas yra reikalingas vykdyti ūkinei-komercinei
veiklai, kuri tiesiogiai siejasi su aptariamo žemės sklypo pagrindine tiksline
žemės naudojimo paskirtimi, t.y. žemės ūkio veiklai vykdyti, todėl teismo nuoroda, jog ginčo žemės nuomos sutarties
nutraukimas neužkerta kelio ieškovui, esant įstatyme nustatytam pagrindui,
kreiptis dėl kito naujai formuojamo sklypo statiniams eksploatuoti nuomos
sutarties sudarymo, išeina už ieškinio reikalavimo ribų. Pažymi, jog taikyti
ieškinio senatį prašė tik tretieji asmenys, kurie pagal CK 1.126 str. 2 d.,
neturi teisės reikšti šio reikalavimo, nes nėra ginčo šalimis. Pažymi, jog reikalavimui dėl administracinio akto
panaikinimo yra taikytinas CK 1.125 str. l d. numatytas bendras dešimties metų
ieškinio senaties terminas, tačiau iš skundžiamo sprendimo matyti, jog kad
išvestiniam reikalavimui - panaikinti individualaus pobūdžio administracinį
aktą – būtų taikomas trumpesnis ieškinio senaties terminas, negu pagrindiniam
ieškinio reikalavimui - pripažinti atsakovo vienašališką 1995-05-12 Valstybinės
žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties su ieškovu, nutraukimą neteisėtu,
kuriam taikytinas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas. Taigi, ieškovui
dėl ydingo teisės normų aiškinimo būtų užkirstas kelias į pagrindinio ieškinio
reikalavimo patenkinimą.
Tretysis
asmuo UAB „Gretch-Unitas Baltic“ pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie
apelianto AB „Alvilė“ apeliacinio skundo (VII t., b.l. 218-222), kuriuo prašo panaikinti
skundžiamą sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai; priteisti
iš atsakovo UAB „Gretch-Unitas Baltic“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė,
jog prisideda prie pareikšto apeliacinio skundo, sutinka su apelianto
argumentais, palaiko apelianto reikalavimus. Mano, jog skundžiamas sprendimas
priimtas vadovaujantis tik atsakovų išdėstytais argumentais, atsakovo liudytojų
J. R. ir J. U. parodymais.
Teismas neatsižvelgė į minėtų liudytojų parodymų prieštaringumą faktinėms
bylos aplinkybėms, tarpusavio prieštaringumą, nevertino aplinkybės, jog liudytojos
yra šališkos, be to, teritorijos apžiūrą vykdė nesilaikydamos tokiai apžiūrai
nustatytų reikalavimų, dėl ko negalėjo išsamiai įvertinti 676955 kv.m. ploto
sklypo naudojimo aplinkybių. Ieškovo bei kitų asmenų pateiktus įrodymus,
teismas įvertino formaliai, apsiribodamas jų išvardijimu, akcentuodamas tik jų
atitikimo liudytojų parodymams momentus. Teismas nevertino
2005-07-25 VAVA sudarytos komisijos išvados, kurioje nurodyta, jog jei ieškovo veikla,
eksploatuojant žemės sklypą ir naudojant jį pagal paskirtį ir nėra pakankamai
efektyvi, nuomos sutartį nutraukti vadovaujantis LR CK 6.564 str. l d. pagrindu
negalima. Mano, kad teismas nukrypdamas nuo teismų praktikos aiškino ir taikė
CK 6.564 str. l d. l p. Darydamas išvadą, jog sklypas nebuvo naudojamas pagal
paskirtį, teismas nepasisakė ir nenurodė, kodėl sklypo dalies eksploatavimas ne
pagal paskirtį, yra laikytinas esminiu sutarties pažeidimu. Nors CK 6.564 str.
l d. l p. taikymo taisyklės reikalauja, jog esminio sutarties pažeidimo
konstatavimas būtų susietas su dėl esminio sutarties pažeidimo atsiradusiomis
neigiamomis pasekmėmis (žala) nuomotojui,
teismas neatskleidė neigiamų pasekmių (žalos) nuomotojui. Nurodo, jog
atsakovas nutraukdamas sutartį atgaline data pažeidė sutarties šalių sąžiningo
elgesio sutartiniuose santykiuose reikalavimą (CK 6.38 str. l d., 6.200 str. l
d.). Pažymi, kad žemės sklype yra apeliantui ir subnuomininkui nuosavybės teise
priklausantys pastatai ir inžineriniai įrengimai, kuriuos norint naudoti,
reikalingas naudojimosi žemės sklypu teisėtas pagrindas, o nutraukus valstybinės
žemės nuomos sutartį tokio pagrindo nebeliko. Po sutarties nutraukimo buvo
mokamas žemės nuomos mokestis, kurio mokėjimui atsakovas neprieštaravo. Subnuomininkas
naudojamą žemės sklypo dalį naudojo nepažeisdamas sutarties sąlygų bei žemės
sklypo tikslinės paskirties reikalavimo, mokėjo nuomos mokestį. Mano, jog
teismas turėjo vertinti nesąžiningą atsakovo elgesį nutraukiant minėtą sutartį
kaip vieną iš aplinkybių, pagrindžiančią Valstybinės žemės nuomos sutarties
nutraukimo neteisėtumą. Teismas pasisakydamas, jog žemės
nuomos sutartis galėjo būti nutraukta ir CK 6.564 str. 1d. 3 p. pagrindu,
atsižvelgiant į LAT išvadą civilinėje byloje
Nr. 3K-3-611/2006, išėjo už bylos
nagrinėjimo ribų ir pasisakė dėl teorinės galimybės nutraukti sutartį kitais,
nei nurodė atsakovas, pagrindais, pažeisdamas CPK 13 str. įtvirtintą dispozityvumo
principą.
Tretieji
asmenys Z. A., R. B., V. P. ir kt. atsiliepimu į apeliacinį skundą (VII
t.,b.l.183-195) prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį
skundą atmesti. Nurodo, jog nagrinėjamoje byloje yra aktualus CK 6.564 str. l
d. l p. aiškinimas ir taikymas, nes ginčo nuomos sutartis atsakovo buvo prieš
terminą nutraukta būtent šiuo pagrindu. Teigia, jog apeliantas nepagrįstai
įsitikinęs, kad, jeigu jis ir būtų padaręs esminį žemės nuomos sutarties
pažeidimą, sutartis vis tiek negalėjo būti nutraukta, nes apeliantas nėra
sukėlęs žalos valstybinės žemės nuomotojui. Mano, jog teismas išsamiai ištyrė
šiai bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai
nustatė, kad valstybinės žemės sklypas nenaudojamas pagal paskirtį, t.y. žemės
ūkio veiklai. Tretieji asmenys nurodo gyvenantys šalia ginčo žemės sklypo ir
patvirtina, jog žemės ūkio veikla šiame žemės sklype nevykdoma apie 10 metų. Pažymi, jog Užusienio ir
Dilgynės rėžinių kaimų žemių buvusieji savininkai, byloje esantys trečiaisiais
asmenimis, po 2001-04-02 K. T. nutarimo įsiteisėjimo
įgijo teisę reikalauti ginčo žemės grąžinimo natūra. Pagal Piliečių nuosavybės
teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. l d. 3 p.,
valstybė, kurią atstovauja atsakovas, neturi teisės išpirkti žemės ūkio
paskirties (neužstatytos) žemės iš trečiųjų asmenų, siekiančių susigrąžinti
žemę natūra, ir nuomoti šią žemę apeliantui. Nesutinka su apelianto nuomone, kad nagrinėjamoje byloje
yra svarbu kokią sklypo dalį, mažesnę ar didesnę, apeliantas naudoja ne pagal paskirtį. Teismas konstatavo, jog dalinis sklypo
eksploatavimas nesudaro pagrindo pripažinti, jog valstybės išnuomotas žemės
sklypas buvo eksploatuojamas pagal paskirtį, dėl to nėra svarbu didesnė ar
mažesnė žemės sklypo dalis naudojama ne pagal pagrindinę tikslinę žemės
paskirtį žemės ūkio veiklai. Nesutinka su apeliantu, jog teismas visus įrodymus
bei faktinio pobūdžio aplinkybes aptaria atsakovui naudingu aspektu, nes sprendimo
motyvai yra ne akcentuojamojo pobūdžio, o tik papildomai patvirtinantys faktus.
Tretieji asmenys pažymi, jog visuomet teigė, jog ginčijama sutartis galėjo būti
nutraukta ir Atkūrimo bei Žemės įstatymų normų pagrindu, todėl mano, kad teismas
sprendime dėl to pasisakė pagrįstai, nors teismo sprendimo priėmimui tai įtakos
neturėjo, nes ieškinys buvo pagrįstai ir teisėtai atmestas CK 6.564 str. l d. l
p. pagrindu. Pažymi, jog teismas pagrįstai ir teisingai nurodė, kad ginčo žemės
nuomos sutarties nutraukimas neužkerta kelio ieškovui, esant įstatyme
nustatytam pagrindui, kreiptis dėl kito naujai formuojamo sklypo statiniams
eksploatuoti nuomos sutarties sudarymo, nes teismas pagrįstai įsitikinęs, jog
toks žemės sklypas, koks buvo išnuomotas ieškovui, nėra reikalingas ieškovo
nuosavybės teise turimam turtui eksploatuoti. Mano, jog galiojantys teisės aktai nedraudžia teismui
pasisakyti, ką ieškovas galėtų daryti, jei ieškinys būtų atmestas.
Tretieji
asmenys T. M. B., J. P., D, Prokopovič ir
kt. atsiliepimu į apeliacinį skundą (VII t.,b.l.196-209) prašo skundžiamą
sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti; priteisti
bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog ginčijamame Vilniaus apskrities viršininko
įsakyme nurodyta tik CK 6.564 str. l d., nekonkretizuojant punkto, todėl
ieškovo argumentai dėl netinkamo CK 6.564 str. l d. l p. taikymo vertintini
kaip prielaidos. CK 6.564 str. l d. 3 p. nurodo, jog žemės nuomos sutartis nuomotojo
reikalavimu gali būti nutraukta prieš terminą ir kitais įstatymų numatytais
atvejais. Žemės nuomos sutartis galėjo būti nutraukta ne tik dėl to, kad žemė
nenaudojama pagal paskirtį, bet ir CK 6.654 str. l d. 3 p. pagrindu - vykdant
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo ir Žemės
įstatymo normas. Tretieji asmenys vadovaujasi LR Piliečių nuosavybės teisių į
išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo bei LR Konstitucinio teismo
nutarimu dėl šio įstatymo normų atitikimo LR Konstitucijai. Pažymi, jog Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas ir LR K. T. ne
kartą yra konstatavę, jog įstatymas prioritetą teikia žemės grąžinimui natūra,
todėl žemė, nepriskirta prie valstybės išperkamos, turi būti grąžinama
pretendentams. Aplinkybė, kad žemė yra išnuomota, nėra kliūtis atkurti į ją
nuosavybės teises natūra, nes tokia žemė nepriskiriama prie valstybės
išperkamos. Tokiu atveju valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti
nutraukiama, ką tinkamai padarė atsakovas po nuoseklių Užusienio rėžinio kaimo
pretendentų reikalavimų. Mano, jog atsakovas turėjo pagrindą nutraukti
valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį prieš terminą ieškovas nenaudojant
žemės pagal žemės ūkio veiklos paskirtį (CK 6.564 str. l d. l p.). Teigia, jog bylos nagrinėjimo dalykas buvo tai, ar atsakovo
2005-03-21 įsakymas Nr. 2.3-1893-01 yra teisėtas ir pagrįstas bei tai, ar
nuomos sutartis su ieškovu nutraukta teisėtai, taigi apeliantas visiškai
nepagrįstai siaurina bylos nagrinėjimo ribas, apsiribodamas tik CK 6.654 str. l
d. 1 p. įtvirtintu pagrindu. Pažymi, jog ginčijamame teismo sprendime nėra užuominos
apie tai, kad teismas LAT nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-611/2006
konstatuotomis aplinkybėmis rėmėsi kaip prejudiciniais faktais. Nurodo, jog vertinant
CK 1.126 str. 2 d. įtvirtintą ginčo šalies teisę reikalauti taikyti ieškinio
senatį CPK 47 str. 2 d. kontekste, akivaizdu, kad tokią teisę turi ir tretieji
asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų. Pažymi, jog ieškovas ginčija
juridinio asmens priimtus sprendimus, todėl taikytinas CK 1.125 str. 4 d.
numatytas trejų mėnesių ieškinio senaties terminas. Pripažinimas, jog nuomos
sutartis buvo nutraukta neteisėtai VAVA 2005-03-21 įsakyme nurodytu pagrindu,
gali būti motyvas tenkinti reikalavimą panaikinti VAVA įsakymą, o ne atskiras
ieškinio reikalavimas, todėl mano, kad reikalavimas pripažinti nuomos sutarties
nutraukimą neteisėtu yra suformuotas ydingai ir negali būti laikomas pagrindu
taikyti bendrą dešimties metų ieškinio senaties terminą.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos
nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir
teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas
(LR CPK 320 str.1d.).
Apeliacinės
instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde
nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str.
2 d.).
Kolegija
absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Ieškovas
(apeliantas) UAB“Alvilė apeliaciniu skundu, prie kurio prisidėjo tretysis asmuo UAB „Gretch-Unitas Baltic“ ir kurį
palaiko tretysis asmuo UAB“SKR Invest“, nesutinka su Vilniaus m. 3 apylinkės
teismo 2009-08-06 sprendimu, kuriuo yra atmestas ieškinys ginčijant žemės nuomos sutarties nutraukimą.
Kolegija,
išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad
skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir
teisėtas, todėl paliktinas nepakeistas,
o atsakovo argumentai atmestini.
Kaip matyti iš bylos medžiagos (b.l.
7-12, , 183, 185, t.1), tai ieškovo
UAB“Alvilė“ ginčas su atsakovu Vilniaus apskrities viršininko administracija(VAVA)
kilo dėl atsakovo vienašališko
1995-05-12 Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr.
N01/95-7252 nutraukimo VAVA 2005-03-21
įsakymo Nr. 2.3-1893-01 pagrindu, nuomos
sutarties išregistravimo Registrų centre ir
2007-03-19 VAVA įsakymu Nr. 2.3-2396-01 ieškovo nuomoto žemės sklypo,
esančio Eisiškių pl.127, Vilniuje(kadastr. Nr. 0101/0078:160) priskyrimo laisvos
valstybinės žemės fondui.
Pažymėtina, kad ieškovui
sutartimi žemės sklypas buvo išnuomotas 99 metams žemės ūkio veiklai. Apeliantas
teigia, kad žemės nuomos sutartis dėl jos nenaudojimo pagal paskirtį yra nutraukta nepagrįstai, todėl skundžiamas
sprendimas turi būti panaikintas, o ieškinys patenkintas. Ieškovas nurodo, kad
pagal suformuotą LAT CK 6.564 str. l d. taikymo praktiką (LAT 2004 m. birželio
29 d. nutarimas Nr. 3K-P-346/2004) nuomotojas
nesikreipdamas į teismą žemės nuomos sutartį gali nutraukti tik tuo
atveju, jeigu žemės nuomos sutarties pažeidimas yra esminis, kuris nustatomas
atsižvelgiant į CK 6.217 str. 2 d. nurodytus pagrindus. Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad sutartis
nurodytu pagrindu gali būti nutraukta laikantis įstatymo reikalavimų. Tačiau
kolegija kaip nepagrįstus atmeta
kitus ieškovo argumentus, kuriais
teigiama, kad nuomos sutartis VAVA nurodytu pagrindu negalėjo būti
nutraukta. Kolegija iš esmės sutinka
su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, byloje
esančių įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad ieškovui išnuomotas beveik 68 ha žemės sklypas pagal savo paskirtį naudojamas nebuvo, todėl
sutartis vienašališkai yra nutraukta pagrįstai (CK 6.564str.1d. 1p.). Šią
aplinkybę patvirtina atsakovo atstovės Z. M., dalyvavusios apžiūrint sklypą, paaiškinimas teismo
posėdyje, liudytojų J.
R., J. U. parodymai
bei jų 2004-10-22 surašytas patikrinimo
aktas (b.l. 196, t.6), kuriame nurodyta, jog
ginčo žemės sklypas pagal paskirtį nenaudojamas, jo teritorija yra netvarkinga,
apaugusi senais medžiais ir krūmais. Kad žemės sklypas yra netvarkingas, apleistas, kuriame auga tik nedidelis kiekis
želdinių patvirtina ir
ieškovo pateiktos nuotraukos su faktinių aplinkybių konstatavimo
protokolu (b.l. 52-68, t.1). Iš ieškovo
pateiktų dokumentų taip pat matyti, kad
UAB“Alvilė“ iš savo veiklos gavo labai nedideles pajamas, nors be ginčo žemės sklypo tuo pačiu periodu nuomojosi ir kitą didelį žemės sklypą, kurio nuomos sutartis pripažinta
negaliojanti tik 2006 metais (b.l.18-42, 75-151, t.1). Iš 2006-11-22 komisijos išvados (b.l. 203-209, t.1)
taip pat matyti, kad iš
nuomojamo 67,6955ha žemės sklypo 30,7768
ha sudarė dirvonuojanti medžiais ir krūmais apaugusi žemė, dirvonas
su pavieniais medžiais ir krūmais -3,46454ha, lapuočiai medžiai - 4,8663ha ir tik nedidelius plotus užėmė kiti želdiniai, vaiskrūmiai, dekoratyviniai ir kiti augalai. Šiame akte taip pat nurodyta, kad išnuomotame žemės
sklype yra išardytos laistymo sistemos, išmontuota
dalis vamzdynų ir neeksploatuojami bei neprižiūrimi kiti inžinieriniai įrengimai. Todėl kolegija sprendžia, kad apelianto nurodytos aplinkybės, t.y. žemės
nuomos mokesčio mokėjimas, inventorizuotas tam tikras kiekis augančių medžių ir kitų želdinių, pajamų iš įmonės veiklos ar išmokų gavimas už deklaruotus iki 30ha ploto naudmenis, jų tarpe ir ganyklas, pievas (b.l.20- 51, t.1), o taip pat 2005-07-05 komisijos išvada (b.l. 90-93, t.2)
negali patvirtinti tinkamą žemės nuomos sutarties vykdymą, nes
naudotis visu žemės sklypu pagal paskirtį ieškovui niekas netrukdė,
o faktiškai buvo naudojama mažesnė
nei pusė išsinuomoto žemės sklypo
dalis, nesirūpinant viso sklypo priežiūra ir
sutvarkymu. Be to, kaip matyti iš
bylos medžiagos, tai ieškovas gyvulininkyste neužsiėmė, o tretieji asmenys teismo posėdyje nurodė,
kad pievomis ir ganyklomis apeliantui išnuomotame sklype visą laiką
naudojosi daugelis iš jų. Tai rodo, kad ir ieškovo deklaruoti žemės ūkio
naudmenys bei gautos išmokos
nebuvo visos susijusios su nuomininko vykdyta veikla.
Pažymėtina ir tai, kad išnuomotame žemės
sklype jau yra fiksuota apie 6ha
valstybinio miško (b.l. 204 t.1, b.l.
17, t.5) ir ši aplinkybė neginčijama. Ieškovas apeliacinės instancijos teisme
teigia, kad miške auga ir jo apskaitomi
medžiai, tačiau faktiškai net ir ši
aplinkybė rodo, jog apeliantas nenaudojo išsinuomotos žemės sklypo pagal paskirtį, dėl ko dalis žemės ūkio
paskirties žemės virto valstybiniu mišku, kuris apskritai negali būti nei
nuomos, nei nuosavybės atkūrimo objektas.
Teismų praktikoje yra pripažįstama, jog valstybinės žemės sklypo
socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą tikslinę
jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą (2008-02-05 LAT nutartis
c.b. Nr. 3K-3-54/2008, 2008-12-23 LAT nutartis c.b. 3K-3-570/2008). Atsižvelgiant
į nurodytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti žemės nuomos
sutarties pažeidimai yra esminiai,
kadangi dėl nuomininko kaltės nuomotojas
negavo to, ko tikėjosi, t.y. negavo viso išnuomoto žemės
sklypo naudojimo pagal paskirtį, negavo tinkamos žemės priežiūros ir išsaugojimo
tai pačiai paskirčiai, negavo realios naudos visuomenei. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad nėra pagrindo
tikėtis iš nuomininko tinkamo sutarties
vykdymo ateityje, nes padėtis nepasikeitė įteikus nuomininkui įspėjimą dėl sutarties nutraukimo ir nutraukus sutartį,
nors apeliantas toliau naudojosi išsinuomotu žemės sklypu, ginčijant sutarties nutraukimą.
Tai rodo, kad nustatyti sutarties esminiai pažeidimai yra įvertinti atsižvelgiant į CK 6.217str.2d. 1-4p. nuostatas, o vienašališkas sutarties
nutraukimas atitinka CK 6.564 str. l d.1p. numatytą pagrindą.
Kolegija taip pat mano, kad žemės
nuomos sutarties netinkamas
vykdymas faktiškai pažeidžia ir
viešąjį interesą, nes dėl sudarytos
nuomos sutarties ir beveik 3 metus teisme vykstančio ginčo (dėl nuomos sutarties
nutraukimo), didelis skaičius pretendentų
negali atkurti nuosavybės teisių į tariamai
nelaisvą žemės sklypą. Kolegija iš esmės nesutinka su apelianto
argumentais, kad teismas, atmesdamas
ieškinį, išėjo už ieškinio reikalavimo ribų, kadangi pasisakė ir dėl
sutarties nutraukimo kitu pagrindu. Šiuos
apelianto argumentus paneigia tai,
kad ginčijama sutartis
yra nutraukta vadovaujantis CK 6.564str.1d.,
t.y. nenurodant punkto. Kolegija mano,
kad teismas šioje situacijoje pagal byloje pateiktus
įrodymus faktiškai turėjo patikrinti ar sutartis negalėjo būti nutraukta ir kitu
pagrindu. Tuo tarpu atsakovo pusėje byloje įtraukti 258
tretieji asmenys ir pateikti dokumentai rodo, kad ieškovui išnuomotas žemės sklypas patenka į Užusienio rėžinio kaimo žemę, į kurią
pretendentai nori atkurti nuosavybės teises pagal LR Piliečių nuosavybės teisių
į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo
įstatymą (b.l. 210-212, t.1, b.l. 94-115, t.2, b.l. 15-29, 162-163, t.3, b.l.99-114,
153, t.4, b.l. 145-146, 148, t.6)
Pažymėtina, kad atkurti nuosavybės teises į ieškovui išnuomotą žemę galimybė tretiesiems asmenims atsirado tik po LR Konstitucinio teismo 2001-04-02 nutarimo
paskelbimo ir 2002 metais padarytų pakeitimų Piliečių nuosavybės teisių į
išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo
įstatyme (5str.2d.1p, 12str.1d.3p.), nors
pareiškimus daugelis pretendentų padavė dar prieš žemės nuomos sutarties
sudarymą. Iš byloje esančių dokumentų taip pat matyti, kad
pretendentų pareiškimai ir veiksmai turėjo įtakos
VAVA sprendžiant 99 metams sudarytos nuomos sutarties nutraukimą, turint ir tikslą
atkurti jiems nuosavybę į žemę pagal įstatymą. Tai rodo, kad žemės nuomos sutarties nutraukimas atitinka ir valstybės prisiimtą įsipareigojimą atkurti pretendentams nuosavybės teises į išlikusį
nekilnojamąjį turtą, ir atitinka viešąjį
interesą. Šios aplinkybės aiškiai matyti iš byloje esančių dokumentų, todėl
kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasisakė ir dėl
nuomos sutarties nutraukimo kito įstatymo pagrindu, kas yra numatyta CK 6.564str.1d.3p.
Pažymėtina ir tai, kad nei
nuomos sutarties sudarymo metu, nei ją
nutraukiant ieškovas nebuvo
įregistravęs nuosavybės teisių į jokį
nekilnojamąjį turtą, kadangi tokia registracija yra atlikta vėliau ir žemės
sklypai prie jų suformuoti nebuvo (b.l. 17-19, t.1). Pagal LR Žemės
įstatymo 3 str. 3 d. žemė priskiriama
laisvos valstybinės žemės fondui tuo atveju, jei ši žemė neperduota naudotis ir
neišnuomota. Todėl pripažinus, kad VAVA žemės nuomos sutartį su ieškovu nutraukė
pagrįstai, negali būti patenkinti ir kiti ieškovo UAB „Alvilė“ reikalavimai,
t.y. reikalavimas panaikinti VAVA 2005-03-21 įsakymą Nr. 2.3-1893-01;
panaikinti įrašą viešame registre apie 1995-05-12 sutarties išregistravimą;
įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centras Vilniaus filialas įregistruoti
nuomos sutartį; panaikinti 2007-03-19 VAVA įsakymą Nr. 2.3-2396-01 dėl ginčo žemės sklypo priskyrimo laisvos valstybinės žemės fondui.
Kolegija kartu pažymi, kad nutraukus su ieškovu žemės nuomos sutartį CK 6.564str.1d. pagrindu, ieškovo
ar trečiųjų asmenų jo pusėje teisės ir teisėti interesai gali būti ginami įstatyme numatytais būdais, t.y. prašant
VAVA suformuoti ir išnuomoti naują žemės sklypą ar kelis sklypus nuosavybės
teisėmis turimo nekilnojamojo turto naudojimui
pagal paskirtį, laikantis Žemės
įstatymo, jame numatytų išimčių ir kitų norminių aktų reikalavimų, nepažeidžiant
pretendentų teisės atkurti nuosavybę į laisvą žemę.
Kolegija sutinka su apeliacinio
skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė
ieškinio senatį, ginčijant ieškovui 2005-03-21 VAVA įsakymą, kurio pagrindu yra
nutraukta žemės nuomos sutartis(b.l. 183, t.1).
CK 1.126str.2d.yra nustatyta, kad
ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to
reikalauja. Civiliniame procese šalimis
yra laikomi tik ieškovai ir atsakovai
(CPK 41str.1d.). Tai rodo, kad taikyti
senatį faktiškai gali prašyti
tik atsakovas, tačiau šioje byloje niekas
iš atsakovų tokio prašymo nepareiškė. Todėl kolegija sprendžia, kad teismas negalėjo atmesti vieno iš ieškovo reikalavimų taikant senatį
trečiųjų asmenų prašymu ir toliau nepasisako dėl ginčijamo įsakymo apskundimo termino. Kartu
kolegija pažymi, kad neteisingas
ieškinio senaties instituto taikymas
sprendimo teisėtumui reikšmės neturi,
kadangi žemės nuomos sutartis su ieškovu yra pagrįstai nutraukta CK 6.564str. 1d. 1 ir 3 punktų pagrindu.
Apeliantas taip pat teigia, kad VAVA nepagrįstai 2005-03-21 įsakymu nuomos sutartį nutraukė
atgaline data, t.y. nuo 2005-02-10, o teismas šios aplinkybės nevertino, nors ji yra svarbi. Kolegija iš
esmės sutinka su pirmos instancijos teismo nuoroda, kad ši aplinkybė nėra
svarbi, nes šios aplinkybės svarbumo skunde nenurodė ir apeliantas, kuris
pripažįsta, jog VAVA 2004-10-25 įspėjimą dėl sutarties nutraukimo gavo(b.l. 13-15, t.1). Vadovaujantis CK 6.564str.2d., apie žemės ūkio paskirties
žemės nuomos sutarties nutraukimą nuomininkui turi būti pranešama prieš tris
mėnesius. Kadangi ieškovas neginčija
fakto, kad žemės nuomos sutartis yra nutraukta praėjus 3 mėnesiams nuo įspėjimo
gavimo, keisti nuomos sutarties
nutraukimo datą pagrindo nėra. Be to,
dėl nuomos sutarties
išregistravimo VAVA į registrų
centrą kreipėsi tik 2005-07-28 (b.l.
182, t.1), o ieškovas ir tretieji asmenys jo pusėje ginčo sklypu naudojasi iki šiol. Iš bylos
medžiagos (b.l. 165, t.3) taip pat matyti, kad ieškovas apie ginčijamą VAVA įsakymą ir nuomos sutarties nutraukimą žinojo, nes šią aplinkybę pripažino
2005-04-07 rašte, reikalaudamas
panaikinti 2005-03-21 VAVA įsakymą. Tai rodo, kad apelianto nurodyti argumentai,
jog jis apie nuomos sutarties nutraukimą
sužinojo tik 2007-03-19, gavęs VĮ „Registrų centras“ duomenis, yra
nepagrįsti ir atmestini, o skundžiamas įsakymas paliktinas nepakeistas.
Kiti apeliacinio skundo
argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl
jų atskirai nepasisako.
Atsižvelgiant
į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl jis
paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais
pagrindo nėra (CPK 326str.1d.1p.).
Vadovaujantis CPK 88, 93, 96, 98str. iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinėje teismo instancijoje, kurias
patvirtina rašytiniai įrodymai. T.y. priteistina tik 24,15Lt valstybei procesinių dokumentų įteikimo
išlaidų, kadangi atsakovai ar tretieji asmenys
atsakovo pusėje dokumentų apie
patirtas bylinėjimosi išlaidas
apeliacinėje teismo instancijoje nepateikė.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1
dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r ė :
Vilniaus m. 3
apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 6d. sprendimą civilinėje byloje Nr.2-233-653/2009 palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo UAB“Alvilė“ valstybei
24,15Lt procesinių dokumentų įteikimo
išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.
Kolegijos
pirmininkė
Alma Urbanavičienė
Teisėjai Algirdas
Auruškevičius
Tatjana Žukauskienė