Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-324-115-2010].doc
Bylos nr.: 2A-324-115/2010
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės, teisėjų Algirdo Auruškevičiaus (pranešėjas), Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka susipažinusi su UA

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius                                Civilinė byla Nr. 2A-324-115/2010

Teisėja  J. Šiškina                                                         Procesinio sprendimo kategorijos:

42.,50.8;121.2

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m.  balandžio 14d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės, teisėjų Algirdo Auruškevičiaus (pranešėjas), Tatjanos Žukauskienės,

sekretoriaujant Aleksui Navickui,

dalyvaujant ieškovo  UAB“Alvilė“ vadovui J. J., atstovui  adv. P. Makauskui  

trečiojo asmens UAB „Gretch Unitas Baltic“ atstovei adv. L.Zubovienei,

 trečiųjų asmenų atstovams adv. D. Puzirauskienei, R.Liakui,

tretiesiems asmenimis Z. A., R. B., V. P., P. Z., L. Z., M. Z., 

vertėjai T. Č.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) AB „Alvilė“ apeliacinį skundą ir trečiojo asmens UAB „Gretch-Unitas Baltic“, prisidedančio prie apelianto AB „Alvilė“ apeliacinio skundo,   dėl Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 6d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-233-653/2009 pagal   ieškovo AB “Alvilė” ieškinį atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai  ir VĮ Registrų centras Vilniaus filialiui dėl žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, tretieji asmenys  ieškovo pusėje UAB „Gretch-Unitas Baltic“, UAB“SKR INVEST“, tretieji asmenys atsakovo pusėje Vilniaus miesto savivaldybės administracija,  . M. B., J. P., V. Z., J. V., M. Z., D. P., T. Z., M. P., J. Š., K. U.,  J. A.,  V. Š., I. Š.,  M. S.,  K. G.,  J. Č., A. N., M. J., V. B., V. Š. ( M.), G. Z., A. Z., A. G., T. V., M. P., Z. P., L. Š., I. P., S. P., J. I., P. P., J. B., I. M., M. N., M. M., S. S., J. Ž., S. M., J. Š., J. V., T. B.,  V. B.,  H. V., S. G., F. G., R. G., R. G., J. M., B. P., N. K., R. D., L. P., J. P., V. P., J. B., R. B.,  J. K.,  P. B., Z. Z., J. B., B. T., J. B., I. B., J. G., J. Š., E. T., J. B., J. R., I. T., A. Z., P. Z., P. Z., O. Z., K. P., D. Z.,  S. Z., F. Z., E. Z., D. P., J. K., J. R., T. R., S. Ž., T. S., M. Č., A. V., P. Š., I. B., I. P., K. Š., G. I., K. Z., T. B., L. Z.,  Z. M., K. M., J. R., J. L., R. M., M. Š., K. N., V. Š., M. Š., M. Z., L. B., D. B., E. M., K. B., J. P., J. D., E. P., K. Š., L. L., Z. B., T. S.,  V. M., G. L., J. Z., V. P., J. Z., L. Z.,  G. Z., T. Z., E. S., A. S., J. Z., J. Z., S. Z., P. R., S. B., S. B., J. B., Č. U., P. L., D. L., L. S., J. J., S. S., J. P., Z. P., G. K., M. K., V. V., J. Š., T. G., S. Š., J. J., L. T., L. G., K. K., R. K.,  J. J., S. Z., I. U., H. B., M. B., J. B., R. B., V. M., I. M., L. S., T. M.,  T. Z., E. Z., M. Z., B. B., L. Z., K. S., M. T. P., J. L., M. L., D. P., A. D., E. Z., V. Z., I. Z., K. L., R. M., M. Š., E. M., J. S., L. K., I. T., J. Z., R. Z., Z. R., P. Z., I. Z., S. J. K., A. T., I. K., A. D., J. S. Š., H. Z., I. V., J. P., J. Z., T. Z., Z. A., D. S., V. Z., M. Z., I. M., D. B., V. M., G. G., P. Š., V. V., R. F. V., A. T., A. J., J. J., J. Z., J. P., S. P., T. V., J. P., A. P., R. F., M. T. P., G. P., M. V., V. P., D. F., R. F., P. A. V., P. E., G. K., G. K., L. M., I. M., E. S., J. S., R. V., A. V., M. K., M. K., G. O., V. K., I. V., O. Š., T. M., T. Z., K. Z., P. Z., Z. M., J. K., V. L., G. K., V. K., K. V., Z. K., V. K., J. K., T. S., R. M., J. M. M., J. Z., A. L..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,          

n u s t a t ė :

ieškovas AB „Alvilė“ ieškinyje prašo pripažinti atsakovo VAVA vienašališką  1995-05-12 Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. N01/95-7252, sudarytos su AB “Alvilė”, nutraukimą neteisėtu; panaikinti atsakovo VAVA 2005-03-21 įsakymą Nr. 2.3-1893-01, kuriuo remiantis buvo nutraukta minėta sutartis; panaikinti įrašą viešame registre apie 1995-05-12 sutarties išregistravimą ir įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centras Vilniaus filialas įregistruoti minėtą sutartį, panaikinti 2007-03-19 VAVA įsakymą      Nr. 2.3-2396-01, kuriuo pagrindu žemės sklypas buvo priskirtas laisvos valstybinės žemės fondui (VI t., b.l. 110-119).

Ieškovas nurodė, kad Vilniaus miesto valdybos 1995-04-06 potvarkio Nr. 978V pagrindu Žemėtvarkos tarnyba 1995-05-12 sudarė su ieškovu valstybinės žemės nuomos sutartį, kuria 99 metams žemės ūkio veiklai išnuomojo 676955 kv.m. dydžio žemės sklypą, esantį Eišiškių pl. 127, Vilniuje (kadastrinis Nr. 0101/0078:160). Nuomos sutartis įregistruota nekilnojamojo turto registre. 2004-10-25 atsakovas įspėjo ieškovą, kad sutartis bus nutraukta prieš terminą, nes nuomininkas nenaudoja žemės pagal paskirtį. Nesutikdamas su įspėjimu ieškovas 2004-11-26 raštu pateikė atsakovui atsakymą. Ieškovas sklypą naudojo pagal paskirtį: vystė pramoninę daržininkystę ir sodininkystę, skverų, parkų, kapinių ir kitų žaliųjų plotų želdinimo ir želdinių priežiūrą; realizavo žemės ūkio produkciją, pirko sėklas, trąšas, chemikalus. Ginčo sklype yra ieškovui priklausantis šiltnamis, įrengta brangi laistymo sistema su vandens rezervuaru, artezinis gręžinys su vandens bokštu, melioraciniai įrenginiai bei magistralinės komunikacijos; taip pat dekoratyvinis medelynas. Dalį plotų naudojama kaip pievos, ganyklos, taip pat yra ariamos žemės. Į ieškovo prašymus dėl informacijos apie priimtus sprendimus dėl žemės nuomos atsakovas VAVA nereagavo. Apie sutarties nutraukimą ieškovas sužinojo tik 2007-03-19 gavęs VĮ „Registrų centras“ duomenis. Mano, jog atsakovas pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį pagal CK 6.564 str. 1 d. neturėjo. Ieškovas visada sąžiningai mokėjo nuomos mokestį, naudojo žemę pagal paskirtį; yra įregistruotas VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centre, šio centro specialistai 2005 m. pavasarį išmatavo ir pateikė pilnas ataskaitas Nacionalinei mokėjimo agentūrai apie ieškovo naudojamos žemės plotų naudmenas, esančias Eišiškių g. 127, Vilniuje. Už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ūkininkaujant bendrovei paskaičiuota 3486,38 Lt išmoka. Antstolio I. Gaidelio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad sklype įregistruoto nekilnojamojo turto eksploatavimui ieškovui būtinas žemės sklypas. Atsakovas VAVA 2007-03-19 įsakymu Nr. 2.3-2396-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančios Eišiškių pl. 127, Vilniuje (kadastrinis Nr. 0101/0078:160) priskyrimo laisvos valstybinės žemės fondui“ žemės sklypą, kuris buvo nuomotas ieškovui, priskyrė valstybinės žemės fondui. Pagal LR Žemės įstatymo  3 str. 3 d. žemė priskiriama laisvos valstybinės žemės fondui tuo atveju, jei ši žemė neperduota naudotis ir neišnuomota. Žemės nuomos sutartis buvo nutraukta nepagrįstai, todėl minėtas įsakymas turi būti panaikintas.

Tretysis asmuo ieškovo pusėje UAB „Gretch-Unitas Baltic“ atsiliepimu į ieškinį (I t., b.55-57) su ieškiniu sutiko. Atsiliepime nurodė, kad pagal žemės nuomos sutartį ieškovui buvo leista subnuomoti žemės sklypo dalį UAB „Gretch-Unitas Baltic“ , dėl to ieškovas ir tretysis asmuo 1998-11-12 sudarė Valstybinės žemės subnuomos žemės ūkio veiklai sutartį Nr. K01-98-19737 iki 2094-11-15. Subnuomos sutartis buvo įregistruota viešajame registre. Už minėto sklypo dalies naudojimą tretysis asmuo moka ieškovui mokesčius. Subnuomojamame žemės sklype tretysis asmuo turi nekilnojamojo turto - sandėlį. Žemės nuomos nutraukimo pagrindo nebuvo, nes žemė buvo naudojama pagal paskirtį, žemės nuomos mokestis buvo mokamas laiku.

Atsakovas VAVA atsiliepimu į ieškinį (I t., b.l.198-199) su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas apie sutarties nutraukimą prieš terminą buvo įspėtas 2004-10-25 raštu Nr. (3.1)-1.2-3245, nes ieškovas nenaudojo valstybinės žemės pagal tikslinę paskirtį (žemės ūkio veiklai). Sutarties pažeidimas konstatuotas 2004-10-22 Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus specialistams nuvykus į vietą. Ieškovas įregistravo nekilnojamojo turto registre šešis inžinierinius tinklus tik 2005-06-29, t.y. po to, kai 2005-03-21 įsakymu nuomos sutartis buvo nutraukta. Vilniaus apygardos prokuratūra atsisakė inicijuoti inžinierinių tinklų įregistravimo panaikinimą teismine tvarka. VAVA 2006-01-13 įsakymu Nr. 2.3-172-01 buvo patvirtintas Užusienio rėžinio kaimo pretendentų sąrašas, kuriuo nustatyta jiems atkurti nuosavybės teises proporcingai tenkančią bei likusią atkurti žemės dalį.

Atsakovas VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialas atsiliepimu (I t.,b.l.179-181;II t., b.l.78-79) su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovo teisių ir teisėtų interesų pažeidė, nes daiktinė teisė (ilgalaikė nuoma į ginčo objektą) nekilnojamojo turto registre išregistruota vadovaujantis daiktinių teisių išregistravimą reglamentuojančiais teisės aktais, VAVA 2005-03-21 įsakymo Nr. 2.3-1893-01 dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo pagrindu. Teisės aktai nenumato jokio papildomo įpareigojimo Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui atlikti daiktinių teisų įregistravimą tuo atveju, jei bus pateikti dokumentai, įrodantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių atsiradimą. Reikalavimas dėl įrašo panaikinimo yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti VAVA įsakymą dėl sutarties nutraukimo. VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialas nėra tinkamas atsakovas šioje byloje.

Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, Z. A., T. Z. ir kt. atsiliepimu į ieškinį (III t.,b.l.2-11) su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas nenaudojo žemės pagal tiesioginę paskirtį. Atsakovas žemės nuomos sutartį nutraukė Užusienio rėžinio kaimo pretendentams nuosekliai reikalaujant. Žemės nuomos sutartis galėjo būti nutraukta ne tik dėl to, kad žemė nenaudojama pagal paskirtį, bet ir CK 6.654 str. 1 d. 3 p. pagrindu - vykdant Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo ir Žemės įstatymo normas. Ieškovo pateikti įrodymai rodo, jog žemės ūkio produkcijos realizuota labai mažai, lyginant su užimamu žemės sklypo plotu. Ieškovas ruošėsi statyti individualių namų kvartalą. Apie sutarties nutraukimą ieškovas buvo tinkamai informuotas. VAVA įsakymas yra administracinis aktas, todėl jam apskųsti ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, kurį prašo taikyti. Sklype yra 6,0509 ha ploto miško, t.y. dalis žemės yra miško paskirties žemė, todėl ieškovai žemę naudoja ne pagal paskirtį. Grąžintini pretendentams žemės sklypai jau yra suformuoti. Ieškovas neteisėtai įregistravo inžinierinius tinklus, o šiltnamis nekilnojamojo turto registre neįregistruotas. Be to, šis turtas nėra eksploatuojamas, todėl nesudaro pagrindo pripažinti, jog žemės sklypas yra negrąžintinas  (2005 m. Administracinių teismų praktikos biuletenis Nr. 8, 251 psl.).

Tretysis asmuo atsakovo pusėje Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į ieškinį (III t.,b.l.138-140) prašė ieškinį spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad ginčas tarp šalių išspręstas civilinėje byloje Nr. 3K-3-611/2006 (2006-11-27 LAT nutartis). Ginčo teritorijoje buvusio Užusienio kaimo pretendentams yra preliminariai suformuoti septyni laisvos neužstatytos žemės sklypai, neįtraukiant miško ir kelių ploto, yra parengti kadastrinių matavimų planai bei duomenys. Šie planai nebuvo patvirtinti. Ieškinio netenkinimo atveju, Savivaldybei atsirastų teisės aktuose numatyta pareiga formuoti žemės sklypus nuosavybės teisės atkūrimo pagrindu.

Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo valstybės naudai 611,35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (VII t., b.l. 135-144).

Pirmosios instancijos teismas iš liudytojų J. R. ir J. U. parodymų bei byloje esančio 2004-10-22 patikrinimo akto nustatė, kad atsakovo VAVA darbuotojos nuvyko į vietą apžiūrėti nuomojamus žemės sklypus ir konstatatvo, kad ginčo žemės sklypas yra nenaudojamas pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, t.y. žemės ūkio paskirčiai, teritorija netvarkinga, apaugusi senais medžiais ir krūmais. Ieškovo nurodytą aplinkybę, kad minėtas aktas buvo surašytas nenuvykus į vietą, atmetė kaip neįrodytą. Teismas nustatė, kad ieškovas įspėjo atsakovą  dėl  žemės sklypo nuomos nutraukimo ir įvertinęs įspėjimo ir sutarties nutraukimo terminus, laikė, kad atsakovas nepažeidė CK 6.564 str. 2 d. numatyto įspėjimo termino. Pažymėjo, kad ieškinio dalykas nėra susijęs su tikslios sutarties nutraukimo datos nustatymu, todėl ginčijimo įsakymo datos ir jame nurodyto sutarties nutraukimo momento neatitikimas šioje byloje yra teisiškai nereikšmingas. Teismas nustatė, kad 2005-07-05  VAVA sudaryta komisija  pateikė išvadą, kad ginčo žemės nuomos sutartis prieš terminą nutraukta nepagrįstai, bet, teismas pažymėjo, jog šioje išvadoje nėra paneigtos faktinės aplinkybės, užfiksuotos 2004-10-22 komisijos akte. Iš 2006-10-25 komisijos išvados teismas nustatė, jog 30,7768 ha sudaro dirvonuojanti medžiais ir krūmais apaugusi žemė, apie 3,4645 ha – dirvonas su pavieniais medžiais ir krūmais ir pan.  Teismas pažymėjo,  kad tretieji asmenys atsakovo pusėje siekia atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią ginčo sklypo teritorijoje ir  yra parengti gražintinų žemės sklypų planai ir duomenys, bet jie dar nėra patvirtinti. Teismas nurodė, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą (2008-02-05 LAT nutartis c.b. Nr. 3K-3-54/2008, 2008-12-23 LAT nutartis c.b. 3K-3-570/2008). Teismas sprendė, jog valstybė, atstovaujama atsakovo, išnuomodama 676955 kv.m. dydžio žemės sklypą, skirtą žemės ūkio veiklai vykdyti, turėjo tikslą ne tik gauti nuompinigius ir tinkamą žemės sklypo priežiūrą, bet ir tikėjosi, kad žemės sklype bus vykdoma ir plėtojama žemės ūkio veikla ir taip eksploatuojamas valstybinės žemės sklypas. Pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jei nuomos teisė buvo įgyta pastatų eksploatavimo tikslu, tačiau nuosavybės teise priklausančių pastatų kiekis yra toks, kad išnuomoto dydžio sklypas tampa nebereikalingas ūkinei veiklai plėtoti, t.y. nėra faktinio jo naudojimo su pastatais susijusioms reikmėms, yra pagrindas pripažinti, jog toks asmuo žemės sklypą naudoja ne pagal tikslinę naudojimo paskirtį, ir tai yra savarankiškas pagrindas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį  (CK 6.564 str. 1 d. 1 p.). Iš atsakovo VAVA atliktų patikrinimų aktų, atsakovo atstovės Z. M., dalyvavusios apžiūrint sklypą, paaiškinimų, liudytojų  J. R.,  J. U. parodymų, teismas sprendė, kad 2004-2005 m. apžiūros metu sklypas buvo neprižiūrėtas, netvarkingas, apaugęs senais medžiais ir krūmais ir pan. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo abejoti liudytojų parodymais, o galimus jų parodymų netikslumus dėl medžių rūšies laikė neesminiais. Tai, jog augalai ginčo sklype atrodė ne kaip apželdinimui skirti želdiniai, o kaip savaiminis neprižiūrimas miškas patvirtina ir antstolio I. Gaidelio nuotraukos. Teismas nustatė, kad dalis žemės sklypo buvo subnuomota žemės ūkio veiklai trečiajam asmeniui UAB „Gretch-Unitas Baltic“, tačiau nėra įrodymų, kad šioje sklypo dalyje tokia veikla buvo vykdoma; aplinkybė, jog subnuomotoje žemės sklypo dalyje yra subnuomininkui priklausantis sandėlis, nereiškia, jog šioje sklypo dalyje vykdama žemės ūkio veikla. Teismas sprendė, kad iš pateiktos deklaracijos,  paraiškos tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2005 m. gauti, ir pranešimo apie preliminarią išmoką, išmoka buvo paskaičiuota tik už 28,15 ha žemės ūkio naudmenų plotą. Iš 1995-04-06 Vilniaus miesto valdybos potvarkio matyti, kad ieškovui buvo išnuomoti žemės ūkio veiklai vykdyti keli sklypai adresu Eišiškių pl. 127, įrodymų, jog minėti žemės naudmenų plotai apskaičiuoti tik ginčo žemės sklype, ieškovas nepateikė. Teismas konstatavo, jog net ir tuo atveju, jei išmoka buvo sumokėta tik už ginčo žemės sklype esančius 28,15 ha naudmenų plotus, tai nepaneigia atsakovo nurodytų faktinių aplinkybių, jog kitas, didesnę dalį užimantis žemės sklypo plotas buvo apleistas, neprižiūrėtas, neeksploatuojamas, t.y. jame nebuvo vykdoma žemės ūkio veikla. Tokį ieškovo neveikimą teismas  pripažino nesinaudojimu žeme pagal paskirtį. Teismas konstatavo, kad dalinis sklypo eksploatavimas nesudaro pagrindo pripažinti, jog valstybės išnuomotas 676.955 kv.m. dydžio žemės sklypas buvo eksploatuojamas pagal paskirtį. Teismas darė išvadą, kad nustatyti pažeidimai buvo tęstinio pobūdžio, nepagrindžiantys savininko teisėtų lūkesčių, kad nuomininkas tinkamai vykdys sutartį ateityje. Teismas nustatė, kad pats ieškovas laikė žemės sklypo dalį neperspektyviu žemės ūkio veiklai ir rengėsi jį naudoti kitai paskirčiai, todėl sprendė, kad ieškovas neturėjo tikslo plėtoti ginčo sklype žemės ūkio veiklos. Žemės sklypo naudojimas pagal paskirtį yra esminė sutarties sąlyga, susijusi su šios sutarties sudarymo tikslu –tinkamai disponuoti valstybės turtu. Teismas sprendė, jog nesinaudojimas didele sklypo dalimi yra esminis sutarties pažeidimas. Tai, kad ieškovas mokėjo nuomos mokestį, pasibaigus žemės nuomos sutarčiai, nepaneigia fakto, jog žemės sklypas nebuvo naudojamas pagal paskirtį, o tik sudaro prielaidas ieškovui kreiptis į teismą dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo. Teismas pažymėjo, jog žemės nuomos sutarties nutraukimo metu ieškovo nuosavybės teisė į statinius nebuvo įregistruota, statiniai nebuvo įteisinti, žemės sklypas ieškovo statiniams eksploatuoti nebuvo suformuotas, todėl ginčo žemės sklypas nebuvo priskirtas valstybės išperkamai žemei. Todėl  teismas sutiko su trečiųjų asmenų argumentu, kad žemės nuomos sutartis galėjo būti nutraukta ir CK 6.564 str. 1 d. 3 p. pagrindu, atsižvelgiant į  LAT išvadas išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-611/2006. Teismas nustatė, jog po žemės nuomos sutarties nutraukimo bus formuojamas kitas žemės sklypas, taigi, ginčo žemės nuomos sutarties nutraukimas neužkerta kelio ieškovui, esant įstatyme nustatytam pagrindui, kreiptis dėl kito naujai formuojamo sklypo statiniams eksploatuoti nuomos sutarties sudarymo. Teismas konstatavo, kad atsakovas VAVA teisėtai vienašališkai nutraukė valstybinės žemės nuomos sutartį CK 6.564 str. 1 d. 1 p. pagrindu.   Tretieji asmenys atsakovo pusėje nurodė, kad ieškovas praleido terminą apskųsti VAVA sprendimus, prašė taikyti ieškinio senatį. Teismas sprendė, jog šiuo atveju turi būti vadovaujamasi vadovaujasi CPK, o ne ABTĮ normomis. Teismas konstatavo, jog ieškovas ieškinį pateikė teismui 2007-05-29, t.y. praėjus daugiau kaip dviem metams nuo sužinojimo momento, termino atnaujinti neprašė, todėl sprendė, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą (CK CK 1.125 str. 4 d., 1.131 str. 1 d.).

Ieškovas AB „Alvilė“ pateikė apeliacinį  skundą (VII t., b.l..151-161), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti visiškai; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog  skundžiamą sprendimą priėmė iš esmės vadovaudamasis tik atsakovo ir trečiųjų asmenų procesiniuose argumentų pagrindu. Pagal suformuotą LAT CK 6.564 str. l d. taikymo praktiką (LAT 2004 m. birželio 29 d. nutarimas Nr. 3K-P-346/2004) nuomotojas vienašališkai, t.y. nesikreipdamas į teismą, žemės nuomos sutartį gali nutraukti tik tuo atveju, jeigu žemės nuomos sutarties pažeidimas yra esminis. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, atsižvelgiama į CK 6.217 str. 2 d. nurodytus pagrindus, kurie kiekvienu sutarties pažeidimo atveju yra vertinamojo pobūdžio. Mano, jog vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamu pasekmių (žalos) nukentėjusiajai saliai, leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo. Mano, kad teismas privalėjo vertinti ir tai, ar šis pažeidimas atsižvelgiant į individualias ginčo sutarties ypatybes, šalių elgesį, bei susiklosčiusią sutarties vykdymo praktiką, gali būti laikomas esminiu sutarties pažeidimu, ar konstatuoti pažeidimai neginčijamai leido atsirasti neigiamoms pasekmėms (žalai) nuomotojui (atsakovui). Teigia, jog iš teismo motyvų yra neaišku, kokią konkrečią, žemės sklypo dalį (iš 676955 kv. m.) ieškovas eksploatavo ir kokios dalies neeksploatavo pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį; kokiais įrodymais yra pagrįsta tokia teismo išvada. Teismas nebuvo nuvykęs į vietą apžiūrėti kaip atrodo ginčo žemės sklypas, neįsitikino ar didesnė žemės sklypo dalis buvo eksploatuojama, ar mažesnė. Teismo sprendimo negalima grįsti tokiais abstraktaus pobūdžio apibendrinimais kaip „didesnę dalį užimantis žemės sklypo plotas buvo apleistas, neprižiūrėtas, neeksploatuojamas,  jame nebuvo vykdoma žemės ūkio veikla“. Teismas nesiaiškino ir nevertino ar objektyviai nuomojama žemė galėjo būti visa eksploatuojama; nenurodė, kodėl dalinį žemės sklypo eksploatavimą/neeksploatavimą laiko esminiu sutarties pažeidimu; be to, konstatuodamas esminio sutarties pažeidimo faktą, privalėjo motyvuoti kokios neigiamos pasekmės (žala) atsirado atsakovui dėl dalinio žemės sklypo (ne) eksploatavimo. Mano, jog būtent šios aplinkybės sudaro ginčo esmę. Teigia, jog teismas 2004-10-22 Patikrinimo aktui teikia išskirtinę reikšmę, laikydamas jį tiesiogiai patvirtinančiu, kad ieškovas naudojo nuomojamą žemę ne pagal pagrindinę tikslinę paskirtį. Tačiau nevertino ieškovo argumentų, kad 2004-10-22 Patikrinimo aktas negali būti laikomas patikimu įrodymu, nes turi turinio ir formos trūkumų. Liudytojų J. R. ir J. U. parodymų teismas turėjo nevertinti, nes liudytojos yra šališkos, suinteresuotos bylos baigtimi, jų parodymai prieštaringi. Be to, aptariamo Patikrinimo akto surašymo metu (2004-10-22 d.) galiojo LR Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimas Nr. 1244 „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“, nustatęs, jog žemės naudojimo patikrinimo akto paskirtis yra konstatuoti vienkartinį žemės naudojimo pažeidimą, už kurį turi būti surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas ir skirta administracinė nuobauda. Žemės naudojimo patikrinimo aktu nėra konstatuojamas tęstinis sutartinių santykių pažeidimas. Nagrinėjamai bylai aktualaus 2004-10-22 Patikrinimo akto surašymo metu galiojęs ATPK 522 str. nustatė, kad žemės sklypų naudojimas ne pagal nustatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, trukdymas žemės naudotojui naudoti žemę pagal paskirtį - užtraukia baudą nuo 500 Lt iki 1.000 Lt. Teigia, jog 2004-10-22 atliekant ginčo žemės sklypo patikrinimą, nebuvo informuotas žemės nuomininkas– ieškovas. Pažymi, jog atsakovas,  privalėjo atsižvelgti į ieškovo pateiktą informaciją apie nuomojamo sklypo naudojimą pagal paskirtį, patikrinti jos tikrumą, kilus klausimams paprašyti papildomos informacijos. Šių veiksmų atsakovas neatliko, pažeisdamas sąžiningo sutarčių vykdymo, teisėtų lūkesčių, bendradarbiavimo sutartiniuose santykiuose principus (CK 1.2 str.). Teigia, jog atsakovas 2005-03-21 įsakymu Valstybinės žemės nuomos sutartį nutraukė atgaline data, o teismas šios faktinės aplinkybės nevertino kaip svarbios, nors ieškovo manymu,  ši aplinkybė sudaro ginčo dalyką. Pažymi, jog 2005-07-05 Išvadoje „Dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo“, nustatytos faktinės aplinkybės paneigia ne tik 2004-10-20 Patikrinimo akte nustatytas aplinkybes, bet ir patvirtina, kad 1995-05-12 Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 01/95-7252 su ieškovu buvo nutraukta neteisėtai ir nepagrįstai, tačiau teismas 2005-07-05 Išvadą dėl nenuodytų argumentų, vertino išimtinai atsakovo naudai. Mano, jog teismas neatsižvelgė, jog 2006-11-22 Išvada buvo surašyta praėjus daugiau kaip 1,5 metu po Valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo, joje nevertinama ir neaptariama ar ieškovas 1995-05-12 Valstybinės žemės nuomos sutarties galiojimo (bei nutraukimo) metu naudojo nuomojamą žemės sklypą pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ar ne. Nagrinėjamai bylai nėra reikšminga aplinkybė kiek buvo dirvonuojančios medžiais apaugusios žemės 2006-11-22, t.y. praėjus beveik 2 metams nuo faktinio Valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo. Mano, jog teismas nevertino ieškovo pateiktų dokumentų, įrodančių, kad  nuomojamą žemę naudojo pagal paskirtį, įskaitant deklaraciją, paraišką tiesioginėms išmokoms gauti, neatkreipė dėmesio į liudytojo G. G. parodymus. Atsakovai nagrinėjamoje byloje nėra pareiškę priešieškinio, kuriuo prašytų teismo pakeisti 1995-05-12 Valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindą, tretieji asmenys taip pat nepareiškė savarankiškų reikalavimų. Mano, jog teismas neteisėtai ir nepagrįstai, išeidamas už bylos nagrinėjimo ribų ir pažeisdamas CPK 13 str. įtvirtintą dispozityvumo principą, analizavo, vertino trečiųjų asmenų nurodytus galimus Valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindus ir jais grindė priimtą sprendimą. Mano, jog teismas nepagrįstai vadovavosi LAT nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-611/2006, kurioje įrodinėjimo dalykas iš esmės skiriasi nuo šios bylos. Taip pat ieškovas nurodo nereiškęs jokių reikalavimų dėl žemės sklypo formavimo statinių eksploatavimui bei neįrodinėjo, kad ginčo žemės sklypas jam reikalingas statinių eksploatavimui. Šio ginčo esmė yra ta, kad ieškovui ginčo žemės sklypas yra reikalingas vykdyti ūkinei-komercinei veiklai, kuri tiesiogiai siejasi su aptariamo žemės sklypo pagrindine tiksline žemės naudojimo paskirtimi, t.y. žemės ūkio veiklai vykdyti, todėl teismo  nuoroda, jog ginčo žemės nuomos sutarties nutraukimas neužkerta kelio ieškovui, esant įstatyme nustatytam pagrindui, kreiptis dėl kito naujai formuojamo sklypo statiniams eksploatuoti nuomos sutarties sudarymo, išeina už ieškinio reikalavimo ribų. Pažymi, jog taikyti ieškinio senatį prašė tik tretieji asmenys, kurie pagal CK 1.126 str. 2 d., neturi teisės reikšti šio reikalavimo, nes nėra ginčo šalimis. Pažymi, jog  reikalavimui dėl administracinio akto panaikinimo yra taikytinas CK 1.125 str. l d. numatytas bendras dešimties metų ieškinio senaties terminas, tačiau iš skundžiamo sprendimo matyti, jog kad išvestiniam reikalavimui - panaikinti individualaus pobūdžio administracinį aktą – būtų taikomas trumpesnis ieškinio senaties terminas, negu pagrindiniam ieškinio reikalavimui - pripažinti atsakovo vienašališką 1995-05-12 Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties su ieškovu, nutraukimą neteisėtu, kuriam taikytinas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas. Taigi, ieškovui dėl ydingo teisės normų aiškinimo būtų užkirstas kelias į pagrindinio ieškinio reikalavimo patenkinimą.

Tretysis asmuo UAB „Gretch-Unitas Baltic“ pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie apelianto AB „Alvilė“ apeliacinio skundo (VII t., b.l. 218-222), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai; priteisti iš atsakovo UAB „Gretch-Unitas Baltic“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog prisideda prie pareikšto apeliacinio skundo, sutinka su apelianto argumentais, palaiko apelianto reikalavimus. Mano, jog skundžiamas sprendimas priimtas vadovaujantis tik atsakovų išdėstytais argumentais, atsakovo liudytojų J. R. ir J. U. parodymais. Teismas neatsižvelgė į minėtų liudytojų parodymų prieštaringumą faktinėms bylos aplinkybėms, tarpusavio prieštaringumą, nevertino aplinkybės, jog liudytojos yra šališkos, be to, teritorijos apžiūrą vykdė nesilaikydamos tokiai apžiūrai nustatytų reikalavimų, dėl ko negalėjo išsamiai įvertinti 676955 kv.m. ploto sklypo naudojimo aplinkybių. Ieškovo bei kitų asmenų pateiktus įrodymus, teismas įvertino formaliai, apsiribodamas jų išvardijimu, akcentuodamas tik jų atitikimo liudytojų parodymams momentus. Teismas nevertino 2005-07-25 VAVA sudarytos komisijos išvados, kurioje nurodyta, jog jei ieškovo veikla, eksploatuojant žemės sklypą ir naudojant jį pagal paskirtį ir nėra pakankamai efektyvi, nuomos sutartį nutraukti vadovaujantis LR CK 6.564 str. l d. pagrindu negalima. Mano, kad teismas nukrypdamas nuo teismų praktikos aiškino ir taikė CK 6.564 str. l d. l p. Darydamas išvadą, jog sklypas nebuvo naudojamas pagal paskirtį, teismas nepasisakė ir nenurodė, kodėl sklypo dalies eksploatavimas ne pagal paskirtį, yra laikytinas esminiu sutarties pažeidimu. Nors CK 6.564 str. l d. l p. taikymo taisyklės reikalauja, jog esminio sutarties pažeidimo konstatavimas būtų susietas su dėl esminio sutarties pažeidimo atsiradusiomis neigiamomis pasekmėmis (žala) nuomotojui,  teismas neatskleidė neigiamų pasekmių (žalos) nuomotojui. Nurodo, jog atsakovas nutraukdamas sutartį atgaline data pažeidė sutarties šalių sąžiningo elgesio sutartiniuose santykiuose reikalavimą (CK 6.38 str. l d., 6.200 str. l d.). Pažymi, kad žemės sklype yra apeliantui ir subnuomininkui nuosavybės teise priklausantys pastatai ir inžineriniai įrengimai, kuriuos norint naudoti, reikalingas naudojimosi žemės sklypu teisėtas pagrindas, o nutraukus valstybinės žemės nuomos sutartį tokio pagrindo nebeliko. Po sutarties nutraukimo buvo mokamas žemės nuomos mokestis, kurio mokėjimui atsakovas neprieštaravo. Subnuomininkas naudojamą žemės sklypo dalį naudojo nepažeisdamas sutarties sąlygų bei žemės sklypo tikslinės paskirties reikalavimo, mokėjo nuomos mokestį. Mano, jog teismas turėjo vertinti nesąžiningą atsakovo elgesį nutraukiant minėtą sutartį kaip vieną iš aplinkybių, pagrindžiančią Valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo neteisėtumą. Teismas pasisakydamas, jog žemės nuomos sutartis galėjo būti nutraukta ir CK 6.564 str. 1d. 3 p. pagrindu, atsižvelgiant į LAT išvadą civilinėje byloje Nr. 3K-3-611/2006,  išėjo už bylos nagrinėjimo ribų ir pasisakė dėl teorinės galimybės nutraukti sutartį kitais, nei nurodė atsakovas, pagrindais, pažeisdamas CPK 13 str. įtvirtintą dispozityvumo principą.

Tretieji asmenys Z. A., R. B., V. P. ir kt. atsiliepimu į apeliacinį skundą (VII t.,b.l.183-195) prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog nagrinėjamoje byloje yra aktualus CK 6.564 str. l d. l p. aiškinimas ir taikymas, nes ginčo nuomos sutartis atsakovo buvo prieš terminą nutraukta būtent šiuo pagrindu. Teigia, jog apeliantas nepagrįstai įsitikinęs, kad, jeigu jis ir būtų padaręs esminį žemės nuomos sutarties pažeidimą, sutartis vis tiek negalėjo būti nutraukta, nes apeliantas nėra sukėlęs žalos valstybinės žemės nuomotojui. Mano, jog teismas išsamiai ištyrė šiai bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai nustatė, kad valstybinės žemės sklypas nenaudojamas pagal paskirtį, t.y. žemės ūkio veiklai. Tretieji asmenys nurodo gyvenantys šalia ginčo žemės sklypo ir patvirtina, jog žemės ūkio veikla šiame žemės sklype nevykdoma  apie 10 metų. Pažymi, jog Užusienio ir Dilgynės rėžinių kaimų žemių buvusieji savininkai, byloje esantys trečiaisiais asmenimis, po 2001-04-02 K. T. nutarimo įsiteisėjimo įgijo teisę reikalauti ginčo žemės grąžinimo natūra. Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. l d. 3 p., valstybė, kurią atstovauja atsakovas, neturi teisės išpirkti žemės ūkio paskirties (neužstatytos) žemės iš trečiųjų asmenų, siekiančių susigrąžinti žemę natūra, ir nuomoti šią žemę apeliantui. Nesutinka su  apelianto nuomone, kad nagrinėjamoje byloje yra svarbu kokią sklypo dalį, mažesnę ar didesnę, apeliantas naudoja ne pagal paskirtį. Teismas konstatavo, jog dalinis sklypo eksploatavimas nesudaro pagrindo pripažinti, jog valstybės išnuomotas žemės sklypas buvo eksploatuojamas pagal paskirtį, dėl to nėra svarbu didesnė ar mažesnė žemės sklypo dalis naudojama ne pagal pagrindinę tikslinę žemės paskirtį žemės ūkio veiklai. Nesutinka su apeliantu, jog teismas visus įrodymus bei faktinio pobūdžio aplinkybes aptaria atsakovui naudingu aspektu, nes sprendimo motyvai yra ne akcentuojamojo pobūdžio, o tik papildomai patvirtinantys faktus. Tretieji asmenys pažymi, jog visuomet teigė, jog ginčijama sutartis galėjo būti nutraukta ir Atkūrimo bei Žemės įstatymų normų pagrindu, todėl mano, kad teismas sprendime dėl to pasisakė pagrįstai, nors teismo sprendimo priėmimui tai įtakos neturėjo, nes ieškinys buvo pagrįstai ir teisėtai atmestas CK 6.564 str. l d. l p. pagrindu. Pažymi, jog teismas pagrįstai ir teisingai nurodė, kad ginčo žemės nuomos sutarties nutraukimas neužkerta kelio ieškovui, esant įstatyme nustatytam pagrindui, kreiptis dėl kito naujai formuojamo sklypo statiniams eksploatuoti nuomos sutarties sudarymo, nes teismas pagrįstai įsitikinęs, jog toks žemės sklypas, koks buvo išnuomotas ieškovui, nėra reikalingas ieškovo nuosavybės teise turimam turtui eksploatuoti. Mano, jog  galiojantys teisės aktai nedraudžia teismui pasisakyti, ką ieškovas galėtų daryti, jei ieškinys būtų atmestas.

Tretieji asmenys T. M. B., J. P., D, Prokopovič ir kt. atsiliepimu į apeliacinį skundą (VII t.,b.l.196-209) prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog ginčijamame Vilniaus apskrities viršininko įsakyme nurodyta tik CK 6.564 str. l d., nekonkretizuojant punkto, todėl ieškovo argumentai dėl netinkamo CK 6.564 str. l d. l p. taikymo vertintini kaip prielaidos. CK 6.564 str. l d. 3 p. nurodo, jog žemės nuomos sutartis nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta prieš terminą ir kitais įstatymų numatytais atvejais. Žemės nuomos sutartis galėjo būti nutraukta ne tik dėl to, kad žemė nenaudojama pagal paskirtį, bet ir CK 6.654 str. l d. 3 p. pagrindu - vykdant Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo ir Žemės įstatymo normas. Tretieji asmenys vadovaujasi LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo bei LR Konstitucinio teismo nutarimu dėl šio įstatymo normų atitikimo LR Konstitucijai. Pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir LR K. T. ne kartą yra konstatavę, jog įstatymas prioritetą teikia žemės grąžinimui natūra, todėl žemė, nepriskirta prie valstybės išperkamos, turi būti grąžinama pretendentams. Aplinkybė, kad žemė yra išnuomota, nėra kliūtis atkurti į ją nuosavybės teises natūra, nes tokia žemė nepriskiriama prie valstybės išperkamos. Tokiu atveju valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama, ką tinkamai padarė atsakovas po nuoseklių Užusienio rėžinio kaimo pretendentų reikalavimų. Mano, jog atsakovas turėjo pagrindą nutraukti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį prieš terminą ieškovas nenaudojant žemės pagal žemės ūkio veiklos paskirtį (CK 6.564 str. l d. l p.). Teigia,  jog bylos nagrinėjimo dalykas buvo tai, ar atsakovo 2005-03-21 įsakymas Nr. 2.3-1893-01 yra teisėtas ir pagrįstas bei tai, ar nuomos sutartis su ieškovu nutraukta teisėtai, taigi apeliantas visiškai nepagrįstai siaurina bylos nagrinėjimo ribas, apsiribodamas tik CK 6.654 str. l d. 1 p. įtvirtintu pagrindu. Pažymi, jog ginčijamame teismo sprendime nėra užuominos apie tai, kad teismas LAT nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-611/2006 konstatuotomis aplinkybėmis rėmėsi kaip prejudiciniais faktais. Nurodo, jog vertinant CK 1.126 str. 2 d. įtvirtintą ginčo šalies teisę reikalauti taikyti ieškinio senatį CPK 47 str. 2 d. kontekste, akivaizdu, kad tokią teisę turi ir tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų. Pažymi, jog ieškovas ginčija juridinio asmens priimtus sprendimus, todėl taikytinas CK 1.125 str. 4 d. numatytas trejų mėnesių ieškinio senaties terminas. Pripažinimas, jog nuomos sutartis buvo nutraukta neteisėtai VAVA 2005-03-21 įsakyme nurodytu pagrindu, gali būti motyvas tenkinti reikalavimą panaikinti VAVA įsakymą, o ne atskiras ieškinio reikalavimas, todėl mano, kad reikalavimas pripažinti nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu yra suformuotas ydingai ir negali būti laikomas pagrindu taikyti bendrą dešimties metų ieškinio senaties terminą.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1d.).

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Ieškovas (apeliantas) UAB“Alvilė apeliaciniu skundu, prie kurio prisidėjo tretysis  asmuo UAB „Gretch-Unitas Baltic“ ir kurį palaiko tretysis asmuo UAB“SKR Invest“, nesutinka su Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2009-08-06 sprendimu, kuriuo yra atmestas ieškinys  ginčijant žemės nuomos sutarties nutraukimą.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,  sprendžia, kad skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas,  todėl paliktinas nepakeistas, o    atsakovo argumentai atmestini.

Kaip matyti iš bylos medžiagos (b.l. 7-12, , 183, 185, t.1),  tai ieškovo UAB“Alvilė“ ginčas  su atsakovu Vilniaus  apskrities viršininko administracija(VAVA) kilo dėl  atsakovo   vienašališko  1995-05-12 Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. N01/95-7252 nutraukimo  VAVA 2005-03-21 įsakymo Nr. 2.3-1893-01 pagrindu,  nuomos sutarties išregistravimo Registrų centre ir  2007-03-19 VAVA įsakymu Nr. 2.3-2396-01 ieškovo nuomoto žemės sklypo, esančio Eisiškių pl.127, Vilniuje(kadastr. Nr. 0101/0078:160) priskyrimo laisvos valstybinės žemės fondui.

Pažymėtina, kad ieškovui sutartimi  žemės sklypas  buvo išnuomotas 99 metams žemės ūkio veiklai. Apeliantas teigia, kad žemės  nuomos sutartis  dėl jos nenaudojimo pagal paskirtį yra  nutraukta nepagrįstai, todėl skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas, o ieškinys patenkintas. Ieškovas nurodo, kad pagal suformuotą LAT CK 6.564 str. l d. taikymo praktiką (LAT 2004 m. birželio 29 d. nutarimas Nr. 3K-P-346/2004) nuomotojas  nesikreipdamas į teismą žemės nuomos sutartį gali nutraukti tik tuo atveju, jeigu žemės nuomos sutarties pažeidimas yra esminis, kuris  nustatomas  atsižvelgiant į CK 6.217 str. 2 d. nurodytus pagrindus. Kolegija  sutinka su  apeliacinio skundo argumentais, kad sutartis nurodytu pagrindu gali būti nutraukta laikantis įstatymo reikalavimų.  Tačiau  kolegija kaip nepagrįstus  atmeta kitus  ieškovo argumentus, kuriais teigiama, kad  nuomos  sutartis VAVA nurodytu pagrindu negalėjo būti nutraukta. Kolegija iš esmės  sutinka su  pirmosios instancijos teismo  sprendimo  argumentais,   byloje esančių įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad ieškovui išnuomotas   beveik 68 ha žemės sklypas  pagal savo paskirtį naudojamas nebuvo, todėl sutartis vienašališkai yra nutraukta pagrįstai (CK 6.564str.1d. 1p.). Šią aplinkybę patvirtina  atsakovo atstovės Z. M., dalyvavusios apžiūrint sklypą, paaiškinimas teismo posėdyje, liudytojų  J. R.,  J. U. parodymai bei jų 2004-10-22 surašytas  patikrinimo aktas (b.l. 196, t.6), kuriame nurodyta, jog  ginčo žemės sklypas pagal paskirtį nenaudojamas, jo teritorija yra netvarkinga, apaugusi senais medžiais ir krūmais. Kad žemės sklypas yra netvarkingas,  apleistas, kuriame auga tik nedidelis kiekis želdinių patvirtina   ir  ieškovo pateiktos nuotraukos su faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (b.l. 52-68, t.1).  Iš ieškovo pateiktų dokumentų  taip pat matyti, kad UAB“Alvilė“ iš savo veiklos gavo labai nedideles pajamas, nors  be ginčo žemės sklypo tuo pačiu periodu  nuomojosi ir kitą  didelį žemės  sklypą, kurio nuomos sutartis pripažinta negaliojanti tik 2006 metais (b.l.18-42, 75-151, t.1). Iš  2006-11-22 komisijos išvados (b.l. 203-209, t.1)  taip pat matyti, kad   iš nuomojamo 67,6955ha žemės  sklypo 30,7768 ha sudarė dirvonuojanti medžiais ir krūmais apaugusi žemė,   dirvonas su pavieniais medžiais ir krūmais -3,46454ha,  lapuočiai medžiai - 4,8663ha  ir tik   nedidelius plotus užėmė kiti želdiniai,  vaiskrūmiai, dekoratyviniai ir kiti   augalai.  Šiame akte taip pat nurodyta, kad išnuomotame žemės sklype yra  išardytos laistymo sistemos, išmontuota dalis  vamzdynų ir  neeksploatuojami bei neprižiūrimi kiti inžinieriniai  įrengimai. Todėl  kolegija sprendžia, kad  apelianto nurodytos aplinkybės, t.y. žemės nuomos mokesčio mokėjimas, inventorizuotas tam tikras kiekis  augančių medžių ir kitų želdinių, pajamų  iš įmonės veiklos ar išmokų  gavimas už deklaruotus iki 30ha  ploto naudmenis, jų tarpe ir ganyklas,  pievas (b.l.20- 51, t.1), o taip pat  2005-07-05 komisijos išvada (b.l. 90-93, t.2) negali patvirtinti tinkamą žemės nuomos sutarties vykdymą,  nes  naudotis visu žemės sklypu pagal paskirtį ieškovui niekas netrukdė, o  faktiškai buvo naudojama   mažesnė  nei pusė išsinuomoto žemės  sklypo dalis, nesirūpinant  viso sklypo  priežiūra ir  sutvarkymu.  Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, tai ieškovas gyvulininkyste neužsiėmė,  o tretieji asmenys teismo posėdyje nurodė, kad  pievomis ir ganyklomis  apeliantui išnuomotame sklype visą laiką naudojosi daugelis iš jų. Tai rodo, kad ir ieškovo deklaruoti žemės ūkio naudmenys  bei gautos  išmokos  nebuvo visos  susijusios su  nuomininko vykdyta veikla.

 Pažymėtina ir tai, kad išnuomotame žemės sklype jau yra fiksuota  apie 6ha valstybinio  miško (b.l. 204 t.1, b.l. 17, t.5) ir ši aplinkybė neginčijama. Ieškovas apeliacinės instancijos teisme teigia, kad  miške auga ir jo apskaitomi medžiai, tačiau faktiškai  net ir ši aplinkybė rodo, jog apeliantas nenaudojo išsinuomotos žemės sklypo  pagal paskirtį, dėl ko dalis žemės ūkio paskirties žemės virto valstybiniu mišku, kuris apskritai negali būti nei nuomos, nei nuosavybės atkūrimo objektas.

Teismų praktikoje yra  pripažįstama, jog valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą (2008-02-05 LAT nutartis c.b. Nr. 3K-3-54/2008, 2008-12-23 LAT nutartis c.b. 3K-3-570/2008). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo  nustatyti žemės   nuomos   sutarties  pažeidimai yra esminiai, kadangi dėl nuomininko kaltės  nuomotojas  negavo to,  ko tikėjosi, t.y. negavo viso išnuomoto žemės sklypo naudojimo pagal paskirtį, negavo tinkamos žemės priežiūros ir   išsaugojimo tai pačiai paskirčiai, negavo realios naudos visuomenei. Be to,  iš bylos medžiagos matyti, kad nėra pagrindo tikėtis iš nuomininko  tinkamo sutarties vykdymo ateityje, nes padėtis nepasikeitė  įteikus nuomininkui įspėjimą  dėl sutarties nutraukimo ir nutraukus sutartį, nors  apeliantas toliau  naudojosi  išsinuomotu  žemės sklypu, ginčijant sutarties nutraukimą. Tai rodo, kad nustatyti sutarties esminiai  pažeidimai yra įvertinti atsižvelgiant į  CK 6.217str.2d. 1-4p.  nuostatas, o vienašališkas sutarties nutraukimas atitinka CK 6.564 str. l d.1p. numatytą pagrindą.

Kolegija taip pat mano, kad  žemės  nuomos sutarties netinkamas  vykdymas faktiškai  pažeidžia ir viešąjį interesą, nes dėl   sudarytos nuomos sutarties ir  beveik 3 metus  teisme vykstančio ginčo (dėl nuomos sutarties nutraukimo),  didelis skaičius  pretendentų  negali atkurti nuosavybės teisių  į tariamai  nelaisvą  žemės sklypą.  Kolegija iš esmės nesutinka su apelianto argumentais, kad  teismas, atmesdamas ieškinį,   išėjo už ieškinio reikalavimo  ribų, kadangi pasisakė  ir  dėl sutarties nutraukimo  kitu pagrindu. Šiuos  apelianto argumentus paneigia tai, kad  ginčijama  sutartis  yra nutraukta vadovaujantis  CK 6.564str.1d.,  t.y. nenurodant punkto. Kolegija mano, kad  teismas  šioje situacijoje pagal byloje pateiktus įrodymus faktiškai turėjo patikrinti ar  sutartis negalėjo būti nutraukta ir kitu pagrindu. Tuo tarpu atsakovo pusėje  byloje  įtraukti 258  tretieji  asmenys ir     pateikti  dokumentai rodo, kad ieškovui  išnuomotas žemės sklypas patenka į  Užusienio rėžinio kaimo žemę,   į kurią pretendentai nori atkurti nuosavybės teises pagal LR Piliečių nuosavybės teisių  į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (b.l. 210-212, t.1, b.l. 94-115, t.2, b.l. 15-29, 162-163, t.3, b.l.99-114, 153, t.4, b.l. 145-146, 148, t.6)  

 Pažymėtina, kad atkurti nuosavybės teises  į ieškovui išnuomotą žemę  galimybė  tretiesiems asmenims   atsirado tik po LR  Konstitucinio teismo 2001-04-02 nutarimo paskelbimo ir 2002 metais padarytų pakeitimų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą  atkūrimo įstatyme (5str.2d.1p, 12str.1d.3p.), nors  pareiškimus daugelis pretendentų  padavė dar prieš žemės nuomos sutarties sudarymą. Iš byloje esančių dokumentų taip pat  matyti, kad  pretendentų pareiškimai ir veiksmai  turėjo įtakos  VAVA  sprendžiant  99 metams  sudarytos  nuomos sutarties nutraukimą, turint ir tikslą atkurti jiems  nuosavybę   į žemę  pagal įstatymą. Tai rodo, kad žemės  nuomos sutarties nutraukimas atitinka  ir valstybės  prisiimtą įsipareigojimą  atkurti  pretendentams nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, ir   atitinka   viešąjį interesą. Šios aplinkybės aiškiai matyti iš byloje esančių dokumentų, todėl kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasisakė ir dėl nuomos sutarties nutraukimo kito įstatymo pagrindu, kas yra numatyta  CK 6.564str.1d.3p.

Pažymėtina ir tai, kad nei nuomos sutarties sudarymo metu,  nei ją nutraukiant  ieškovas   nebuvo įregistravęs nuosavybės teisių  į jokį nekilnojamąjį turtą, kadangi tokia registracija yra atlikta vėliau ir žemės sklypai prie jų suformuoti nebuvo (b.l. 17-19, t.1). Pagal LR Žemės įstatymo  3 str. 3 d. žemė priskiriama laisvos valstybinės žemės fondui tuo atveju, jei ši žemė neperduota naudotis ir neišnuomota.  Todėl  pripažinus, kad VAVA  žemės nuomos sutartį su ieškovu nutraukė pagrįstai, negali būti patenkinti ir kiti ieškovo UAB „Alvilė“ reikalavimai, t.y. reikalavimas   panaikinti  VAVA 2005-03-21 įsakymą Nr. 2.3-1893-01; panaikinti įrašą viešame registre apie 1995-05-12 sutarties išregistravimą; įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centras Vilniaus filialas įregistruoti nuomos  sutartį;  panaikinti 2007-03-19 VAVA įsakymą  Nr. 2.3-2396-01  dėl ginčo žemės sklypo  priskyrimo laisvos valstybinės žemės fondui.

Kolegija kartu  pažymi, kad  nutraukus su ieškovu žemės  nuomos sutartį  CK 6.564str.1d. pagrindu,  ieškovo  ar  trečiųjų asmenų  jo pusėje teisės ir teisėti interesai   gali būti  ginami įstatyme numatytais būdais, t.y. prašant VAVA  suformuoti ir išnuomoti  naują žemės sklypą ar kelis sklypus nuosavybės teisėmis turimo  nekilnojamojo turto naudojimui pagal paskirtį,  laikantis Žemės įstatymo, jame numatytų išimčių ir kitų norminių aktų reikalavimų, nepažeidžiant pretendentų teisės atkurti nuosavybę į laisvą žemę.

Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį,  ginčijant ieškovui  2005-03-21 VAVA įsakymą, kurio pagrindu yra nutraukta žemės nuomos sutartis(b.l. 183, t.1).  CK 1.126str.2d.yra  nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja.  Civiliniame procese šalimis yra laikomi tik ieškovai  ir atsakovai (CPK 41str.1d.). Tai rodo, kad   taikyti senatį  faktiškai gali   prašyti tik atsakovas, tačiau šioje byloje niekas  iš atsakovų  tokio prašymo   nepareiškė. Todėl  kolegija sprendžia, kad teismas  negalėjo  atmesti vieno iš ieškovo reikalavimų taikant senatį trečiųjų asmenų prašymu ir toliau nepasisako dėl   ginčijamo įsakymo apskundimo termino. Kartu kolegija pažymi, kad  neteisingas ieškinio senaties instituto taikymas   sprendimo teisėtumui  reikšmės neturi, kadangi  žemės nuomos sutartis  su ieškovu yra pagrįstai nutraukta  CK 6.564str. 1d. 1 ir 3 punktų pagrindu.

Apeliantas  taip pat teigia, kad VAVA nepagrįstai  2005-03-21 įsakymu nuomos sutartį nutraukė atgaline data, t.y. nuo 2005-02-10, o teismas šios aplinkybės   nevertino, nors ji yra svarbi. Kolegija iš esmės sutinka su pirmos instancijos teismo nuoroda, kad ši aplinkybė nėra svarbi, nes šios aplinkybės svarbumo   skunde nenurodė ir apeliantas, kuris pripažįsta, jog VAVA 2004-10-25 įspėjimą dėl sutarties nutraukimo  gavo(b.l. 13-15, t.1). Vadovaujantis   CK 6.564str.2d., apie žemės ūkio paskirties žemės  nuomos sutarties nutraukimą  nuomininkui turi būti pranešama prieš tris mėnesius. Kadangi  ieškovas neginčija fakto, kad žemės nuomos sutartis yra nutraukta praėjus 3 mėnesiams nuo įspėjimo gavimo,  keisti nuomos sutarties nutraukimo datą pagrindo nėra. Be to,  dėl nuomos sutarties  išregistravimo VAVA  į registrų centrą kreipėsi  tik 2005-07-28 (b.l. 182, t.1), o ieškovas ir tretieji asmenys jo pusėje  ginčo sklypu naudojasi iki šiol. Iš bylos medžiagos (b.l. 165, t.3) taip pat matyti, kad ieškovas apie  ginčijamą VAVA įsakymą ir  nuomos sutarties nutraukimą  žinojo, nes šią aplinkybę pripažino 2005-04-07 rašte,  reikalaudamas panaikinti 2005-03-21 VAVA įsakymą. Tai rodo, kad apelianto nurodyti argumentai, jog jis apie nuomos sutarties nutraukimą  sužinojo tik 2007-03-19, gavęs VĮ „Registrų centras“ duomenis,  yra  nepagrįsti ir atmestini, o skundžiamas įsakymas paliktinas nepakeistas.

Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad  pirmos instancijos teismas    priėmė iš esmės  pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 326str.1d.1p.). 

Vadovaujantis CPK 88, 93, 96, 98str. iš ieškovo priteistinos   bylinėjimosi išlaidos, patirtos  apeliacinėje teismo instancijoje, kurias patvirtina rašytiniai įrodymai. T.y. priteistina tik 24,15Lt  valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kadangi atsakovai ar tretieji asmenys  atsakovo pusėje dokumentų apie  patirtas bylinėjimosi išlaidas  apeliacinėje teismo instancijoje nepateikė.

 

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r ė :

 

Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 6d. sprendimą civilinėje byloje Nr.2-233-653/2009 palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB“Alvilė“ valstybei 24,15Lt  procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.

 

 

Kolegijos pirmininkė                                                                 Alma Urbanavičienė

 

Teisėjai                                                                                    Algirdas Auruškevičius

 

Tatjana Žukauskienė