Civilinė byla Nr. 3K-3-312/2010
Procesinio sprendimo
kategorijos:
76.5; 114.9.3.2;
114.9.6.2 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010
m. liepos 1 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,
susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko (pranešėjas), Egidijaus Laužiko
(kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko,
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo I. F. kasacinį skundą dėl Klaipėdos
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario
10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. K. ieškinį
atsakovui I. F. dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo ir išlaikymo
nepilnamečiam vaikui priteisimo; tretieji asmenys – S. K., J. F.; institucija, teikianti
išvadą, –Klaipėdos miesto savivaldybės vaikų teisių apsaugos tarnyba.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Bylos ginčas
susijęs su teisės normų, reglamentuojančių tėvystės nuginčijimą ir ieškinio
senatį kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, aiškinimu ir taikymu.
Ieškovė S. K.,
būdama santuokoje su trečiuoju asmeniu S. K., 1995 m. lapkričio 26 d. pagimdė
sūnų V., kurio biologinis tėvas yra atsakovas I. F. Vaiko gimimo akto įraše tėvu nurodytas S. K. Klaipėdos
miesto apylinkės teismo 2003 m.
balandžio 1 d. sprendimu ieškovės ir S. K. santuoka nutraukta, iš S. K. priteistas
išlaikymas nepilnamečiams vaikams V. K.
ir M. K. 2005 m. kovo 14 d. S. K. kreipėsi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Teismo
nutartimi jo ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas.
2005 m. balandžio 25 d. ieškovė kreipėsi į
teismą su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo. Ji prašė panaikinti
duomenis vaiko gimimo įraše apie tai, kad S. K. yra nepilnamečio sūnaus V. K.
tėvas; nustatyti, kad atsakovas I. F. yra V. K. tėvas; priteisti iš atsakovo I.
F. išlaikymą V. K. po 1000 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki
vaiko pilnametystės; nutraukti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003 m.
balandžio 1 d. sprendimu iš S. K. priteistą išlaikymą vaikui.
Ieškovė
nurodė, kad V. K. biologinis tėvas yra atsakovas I. F. Tai nustatyta 2006 m.
vasario 9 d. teismo medicinos ekspertizės
akte Nr. ES 15/06 (01). V. K. nuo dvejų metų amžiaus nuolat bendravo su
atsakovu ir jo tėvais, žinojo, kad atsakovas yra jo tikras tėvas. Atsakovo santykiai
su vaiku buvo kaip tėvo ir sūnaus. V. K. niekada nelaikė S. K. savo tėvu, jų
santykiai buvo draugiški, nes jis yra jo brolio M. tėvas. Ieškovė su S. K.
santuokinius ryšius faktiškai nutraukė nuo 1999 m., kai S. K. išvyko gyventi į užsienį.
Nuo 2003 m. ieškovė kartu su sūnumi V. K. išvyko gyventi į Vokietiją, ten
sukūrė naują šeimą, gyvena su vyru ir trimis vaikais. Ji niekur nedirba, neturi
turto, tuo tarpu atsakovas dirba ir gauna didelį darbo užmokestį, todėl,
nustačius jo tėvystę, jis turi prisidėti prie sūnaus V. išlaikymo.
Atsakovas
prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir pareikštą praleidus CK 3.152
straipsnio 1 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą kreiptis
į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Atsakovas pripažįsta, kad jis yra V. K. biologinis
tėvas, tačiau teigia, kad tarp jo ir vaiko nesusiklostė tėviški santykiai kaip
tarp tėvo ir sūnaus. Atsakovas niekada nedalyvavo auklėjant vaiką, nes jis augo
ieškovės ir S. K. šeimoje, o jiems nutraukus santuoką V. iki šiol artimai
bendrauja su S. K. kaip su tėvu. Atsakovas su V. nebendrauja jau apie dešimt
metų, o jų ankstesnis bendravimas, kai vaikas buvo mažas, buvo tik epizodinis
ir minimalus. Jis mano, kad S. K. tėvystės nuginčijimas neatitinka vaiko
interesų. Ieškovė nuo pat pastojimo žinojo, kad V. biologinis tėvas yra
atsakovas, tačiau ieškinį pareiškė praėjus beveik dešimt metų po vaiko gimimo,
t. y.
2005 m. balandžio 25 d., todėl prašo taikyti ieškinio senatį.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, panaikindamas
žemesniųjų instancijų teismų procesinius sprendimus ir grąžindamas bylą
nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, 2007 m. spalio 31 d. nutartyje nurodė, kad bylose dėl tėvystės
nuginčijimo būtina vadovautis tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu
prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, kad bet
kokie veiksmai ir priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir
interesais, turi atitikti vaiko interesus. Taigi senaties termino kreiptis į
teismą dėl tėvystės nuginčijimo klausimas turi būti taip pat sprendžiamas,
atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principą – būtina
įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko
interesų.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos
teismų sprendimo ir nutarties esmė
Klaipėdos
miesto apylinkės teismas 2009 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį patenkino iš
dalies: panaikino V. K., gimusio 1995 m. lapkričio 26 d., gimimo įraše Nr.
1956, išduotame 1995 m. gruodžio 5 d. Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos
skyriuje, įrašą: „tėvas S. K.“; nustatė, kad I. F. yra V. K. tėvas; priteisė iš
I. F. V. K. išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo
sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės; sprendimui įsiteisėjus,
nutraukė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003 m. balandžio 1 d. sprendimu
priteistą V. K. išlaikymą iš S. K.; kitą ieškinio dalį atmetė.
Teismas,
remdamasis teismo medicinos ekspertizės aktu, ieškovės paaiškinimu, liudytojų
parodymais ir kitais įrodymais, nustatė, kad V. K. biologinis tėvas yra
atsakovas I. F. Teismas nurodė, kad V.
K. teismo posėdyje paaiškino: kad
atsakovas yra jo tėvas ir jis nori su tėvu draugauti; kad ankščiau, kai
jis buvo visai mažas, palydėdavo tėvą į jūrą, visada pasitikdavo, kartu šventė
savo gimtadienį, gaudavo dovanų, o dabar tėvas su juo nebendrauja; kad jis
gerai sutaria su vyresniojo brolio tėvu S. K., bet jis su juo bendrauja ne
taip, kaip su broliu. Iš kompleksinio psichiatrinio-psichologinio
įvertinimo išvadų matyti, kad V. K. nori, jog atsakovas jį pripažintų sūnumi ir
bendrautų su juo. Išvadoje teigiama, kad galimas I. F. tėvystės nuginčijimas
labai paveiks V. K. emocinę, psichinę savijautą, pakirs jo pasitikėjimą ir
tikėjimą, kad suaugęs žmogus privalo atsakyti už savo veiksmus bei jo padarinius,
pakenks jo socialiniams, saugumo bei kitokiems interesams, pažeis jo teisę į
šeimos ryšius, t. y. pažinti savo tėvą bei teisę nuolat bendrauti su juo.
Teismas, remdamasis V. K. nuomone, išsakyta teismo posėdyje, kompleksinio
psichiatrinio-psichologinio įvertinimo išvada, Vaikų teisių apsaugos tarnybos
išvada ir kitais įrodymais, nustatė, kad nuo mažens vaikas žinojo savo kilmę,
iki šiol prisimena laikotarpį, kai jo ir tėvo I. F. santykiai buvo artimi,
nesupranta tėvo dabartinio elgesio, trokšta bendrauti su juo. Teismas,
siekdamas apsaugoti prioritetines vaiko teises ir interesus, atnaujino praleistą
ieškinio senaties terminą tėvystei nuginčyti ir ieškinį tenkino. Teismas
sumažino iš atsakovo priteistiną sūnui V. K. išlaikymo dydį nuo 1000 Lt iki 400
Lt kas mėnesį, atsižvelgdamas į abiejų tėvų turtinę padėtį, vaiko poreikius ir atsakovo
kitų vaikų teises bei teisėtus interesus.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2010 m. vasario 10 d. nutartimi
pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko
su teismo išvadomis ir sprendimo motyvacija. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, sprendžiant
klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp
asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų, tačiau
visada būtina vadovautis vaiko interesais. Nagrinėjamoje byloje esminis ir
svarbiausias vaiko interesas yra pažinti savo tėvus. Akivaizdu, kad teismo
sprendimu yra užtikrinta V. K. teisė žinoti savo tėvus. Nuginčijus S. K.
tėvystę, vaikui nekils grėsmė likti be tėvo ir netekti išlaikymo, nes pagal teismo
medicinos ekspertizę atsakovas I. F. yra V. K. tėvas su 99,9999 proc. tikimybe.
Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį
vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę
vaiko ir tėvo santykiai. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes matyti,
kad tarp atsakovo I. F. ir V. K.
nors šiuo metu ir nėra susiklostę tėviški santykiai, tačiau vaikas jį pažįsta
kaip savo tėvą, bendrauja su atsakovo tėvais ir seserimi, o S. K. pažįsta kaip
savo brolio M. tėvą, todėl V. K. gimimo įraše palikus tėvą S. K. ir po vaiko
artimo bendravimo su tėvu I. F. sukeltų vaiko psichikos ir tėvystės reikšmės
supratimo sumaištį. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi prioritetinės vaiko teisių
ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsnis), CK 3.161 straipsnio 2 dalyje
įtvirtinta vaiko teise žinoti savo tėvus, konstatavo, kad šioje byloje tėvystės
nuginčijimas atitinka vaiko interesus žinoti savo tėvus.
III. Kasacinio skundo ir
atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu
skundu atsakovas prašo panaikinti teismų sprendimą ir nutartį ir priimti naują
sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti. Kasatoriaus nuomone, teismai netinkamai
aiškino ir taikė CK 3.152 straipsnį, pažeidė CK 185 straipsnį, nukrypo nuo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos tokios kategorijos bylose,
dėl to priėmė nepagrįstus ir neteisėtus procesinius sprendimus.
Kasacinis
skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl CK 3.152 straipsnio 1 dalies netinkamo
taikymo. Kasatoriaus nuomone, teismai nepagrįstai atnaujino praleistą
ieškinio senaties terminą tėvystei nuginčyti ir tenkino ieškinį. Kasatorius su vaiku
nebendrauja jau apie dešimt metų, tarp jų nesusiklostė tėviški santykiai. Per
šiuos metus vaikas buvo sąmoningai pratinamas prie socialinio tėvo – trečiojo
asmens S. K. 2003 m. ieškovei ir S. K. nutraukus santuoką, vaikas palaikė
ryšius su S. K. kaip su tėvu. Kompleksinio psichiatrinio-psichologinio
įvertinimo išvadoje konstatuota, kad „šiuo metu V. K. labiausiai norėtų, kad
baigtųsi teismo procesas ir visi jį paliktų ramybėje. Vaikinas pažymi, kad jo
santykiai su tėvu jau nutrūkę, jis pats netgi pradedantis savo tėvo nekęsti už
tai, ką jam dėl jo dabar tenka iškęsti“. Įvertinus šias aplinkybes, darytina
išvada, kad S. K. tėvystės nuginčijimas neatitinka vaiko interesų, o formalus
gimimo liudijimo įrašo pakeitimas nesukurs realaus kasatoriaus ir vaiko ryšio
kaip tėvo ir sūnaus. Tėvystės nuginčijimas praėjus keturiolikai metų reiškia
nusistovėjusio vaiko gyvenimo tvarkos suardymą, neapibrėžtumą ir neaiškumą, nuo
ko labiausiai nukenčia pats vaikas. Teismai, tenkindami ieškinį, nukrypo nuo
kasacinio teismo išaiškinimo, kad, kilus biologinės ir faktinės tėvystės
santykio problemai, turi būti priimtas vaiko interesus labiau atitinkantis
sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. R. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-9/2007; 2007 m.
spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v. I. F., bylos Nr. 3K-3-460/2007). Ieškiniu ieškovė siekia
apsaugoti ne vaiko interesus, o gauti asmeninės naudos – pagerinti savo turtinę
padėtį. Pagal dabartines ieškovės gyvenimo aplinkybes visos tėvystės įgyvendinimo
formos atiteks jos sutuoktiniui, su kuriuo ji gyvena Vokietijoje, arba
trečiajam asmeniui S. K., kuris palaiko ryšius su ieškovės ir jo sūnumi M. Atkreiptinas
dėmesys į tai, kad ieškovės reikalavimas buvo nuginčyti S. K. tėvystę, todėl kompleksinio
psichiatrinio-psichologinio įvertinimo išvadoje konstatavus, jog būtent
tėvystės nuginčijimas turės neigiamų padarinių vaikui, teismai šią išvadą
traktavo ne S. K., kurio tėvystė buvo ginčijama, o kasatoriaus, kurio tėvystė
buvo nustatinėjama, atžvilgiu.
2. Dėl CPK 185 straipsnio pažeidimo. Teismo
ekspertizės įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad jeigu teismo ekspertizę atliko
teismo ar teisėjo paskirtas asmuo, neįrašytas į Lietuvos Respublikos teismo
ekspertų sąrašą, ekspertizės akto įžanginėje dalyje pažymima, kad jis įspėtas
apie baudžiamąją atsakomybę už melagingos išvados pateikimą ir teismui prisiekė
kaip ekspertas. Iš VŠĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninės filialo Vaikų
raidos centro kompleksinio psichiatrinio-psichologinio tyrimo išvados matyti,
kad jos įžanginėje dalyje nėra eksperto pasirašyto priesaikos teksto bei žinių
apie ekspertą (pavardė, vardas, išsilavinimas, specialybė, mokslo laipsnis,
einamos pareigos). Šis įrodinėjimo priemonės trūkumas galėjo būti teismų ištaisytas
procesiniais veiksmais vadovaujantis CPK
212 straipsnio 1 dalimi. Teismams nepašalinus ekspertizės akto trūkumo, buvo
pažeisti CPK reikalavimai ekspertizės akto formai, objektyviosios tiesos
nustatymo byloje principai bei padaryta įtaka teismų išvadų teisingumui.
Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje
V. K. v. V. J., bylos Nr.
3K-3-587/2004, išaiškinimų, kad tuo atveju, kai ekspertizė – faktų tyrimo
procesas yra atliekamas asmenų, kurie teismo nėra paskirti byloje ekspertais ir
nėra duomenų apie jų atsakomybę už padarytos ekspertizės akto pagrįstumą ir
tikrumą, tai remiantis šių asmenų atlikto tyrimo pagrindu teismo paskirto
eksperto surašyta eksperto išvada negali būti laikoma įrodinėjimo priemone –
eksperto išvada.
Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti, teismų
sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus. Jame nurodoma, kad teismai tinkamai
taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei nenukrypo nuo teismų
praktikos. Pagrįsta teismų išvada, kad šioje byloje tėvystės nuginčijimas
atitinka vaiko interesus žinoti savo tėvus. Byloje nustatyta, kad V. K. nuo pat
mažens gerai pažinojo tikrąjį (biologinį) savo tėvą I. F., o S. K. negali būti laikomas
jo socialiniu tėvu, nes kaip viena šeima jis su ieškove ir V. K. niekada
negyveno. Ekspertai nustatė, kad V. K. emocinė, psichinė savijauta nukentės
būtent nuo to, jeigu tikrasis jo tėvas teismo nebus tokiu pripažintas, tai
pakirs jo pasitikėjimą ir tikėjimą, pakenks jo interesams, pažeis jo teisę į
šeimos ryšius, t. y. pažinti savo tėvą. Nepagrįsti skundo argumentai, kad buvo
pažeisti CPK reikalavimai ekspertizės akto struktūrai ir turėjo įtakos teismų
išvadų teisingumui. Kompleksinį psichiatrinį-psichologinį tyrimą atliko VŠĮ
Vilniaus universiteto vaikų ligoninės filialo Vaikų raidos centras. Šioje
įstaigoje dirbantys ekspertai yra įrašyti į teismo ekspertų sąrašą, todėl
vadovaujantis Teismo ekspertizės įstatymo 25 straipsniu ekspertizės akto
įžanginėje dalyje nėra ekspertų pasirašyto priesaikos teksto.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl CPK 185 straipsnio 1 dalies ir 212
straipsnio taikymo
Teismas
įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą
visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu,
išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Pagal
CPK 177 straipsnio 1 dalį įrodymai civilinėje byloje –bet
kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka
konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei
atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai
išspręsti, arba kad jų nėra. Šie duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų
(tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais
įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais ir ekspertų išvadomis
(CPK 177 straipsnio 2 dalis). Įrodinėjimo priemonėmis taip pat gali būti
nuotraukos, vaizdo bei garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų (CPK 177
straipsnio 3 dalis).
Pagal CPK 212 straipsnį
išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus,
reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių,
teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų
nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai
ekspertizės įstaigai. Teismo nutartimi paskyrus ir įstatymo nustatyta
tvarka atlikus ekspertizę, jos išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo
priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Ji pateikiama
ir išdėstoma raštu ekspertizės akte, kuris yra vieningas dokumentas,
susidedantis iš įžanginės, tiriamosios ir išvadų dalių (CPK 216 straipsnis,
Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo (toliau – TEĮ) 24 straipsnio 1
dalis). Jeigu teismo ekspertizę atliko teismo ar teisėjo paskirtas asmuo,
neįrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, ekspertizės akto
įžanginėje dalyje pažymima, kad jis buvo įspėtas apie baudžiamąją atsakomybę už
melagingos išvados pateikimą ir teismui prisiekė kaip ekspertas (TEĮ 25
straipsnis).
Teisėjų
kolegija sutinka su kasatoriumi, kad byloje esanti VŠĮ Vilniaus universiteto
vaikų ligoninės filialo Vaikų raidos centro kompleksinio
psichiatrinio-psichologinio tyrimo išvada negali būti laikoma eksperto išvada.
Nuo priesaikos teisme atleidžiamas tik teismo ekspertas, prisiekęs įrašant jį į
Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą (TEĮ 10 straipsnio 5 dalis). Byloje
nėra duomenų apie tai, kad išvadą surašę psichiatrė Sigutė Stanaitienė ir
psichologė Ingrida Noreikaitė būtų įrašytos į teismo ekspertų sąrašą. Tokiu
atveju pagal CPK 217 straipsnį ekspertas privalo prisiekti teismui. Kai teismo
paskirta ekspertizė atliekama ne teismo posėdžio metu, eksperto pasirašytas
priesaikos tekstas yra ekspertizės akto sudėtinė dalis (CPK 217 straipsnio 1
dalis). Pateiktoje išvadoje nėra ir žymos apie tai, kad ekspertės įspėtos apie
baudžiamąją atsakomybę už melagingos išvados pateikimą. Dėl nurodytų trūkumų
byloje pateikta Vaikų raidos centro kompleksinio psichiatrinio-psichologinio
tyrimo išvada nelaikoma eksperto išvada CPK 212 straipsnio prasme (CPK 217
straipsnio 1 dalis, TEĮ 25 straipsnis). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šis
formalus trūkumas nagrinėjamoje byloje nėra teisiškai reikšmingas, nes
dokumentas priskirtinas kitai įrodinėjimo priemonių grupei – rašytiniams
įrodymams. Kasaciniame skunde nekeliami
kiti su įrodymų vertinimu susiję teisės taikymo klausimai, kurie sudarytų
pagrindą abejoti išvadoje esančių duomenų patikimumu, todėl teisėjų kolegija
sprendžia, kad bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai rėmėsi išvada kaip rašytiniu
įrodymu, t. y. CPK leistina įrodinėjimo priemone.
Dėl CK 3.152 straipsnio 1 dalies taikymo
CK 3.152
straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės)
nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas
skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo
apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo
aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Šioje
normoje nustatytas vienerių metų terminas gali būti atnaujinamas ir pažeistoji
teisė ginama, jeigu terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.131
straipsnio 2 dalis).
Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, kaip ir kiekvienas klausimas,
susijęs su vaiko teisėmis ir interesais, senaties termino kreiptis į teismą dėl
tėvystės nuginčijimo klausimas turi būti sprendžiamas prioritetiškai
atsižvelgiant į vaiko interesus – būtina įvertinti, ar galimas tėvystės
nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje J. R. v. R. R.,
bylos Nr. 3K-3-9/2007; 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje I. F. v. S. K., bylos Nr.
3K-3-460/2007). Nagrinėjamoje byloje teismas atnaujindamas ieškinio senaties
terminą ir remdamasis vaiko nuomone, išsakyta teismo posėdyje, taip pat
kompleksinio psichiatrinio- psichologinio įvertinimo išvada, Vaikų teisių
apsaugos tarnybos išvada, kitais byloje surinktais ir išnagrinėtais įrodymais,
pasisakė, kad vaikas nuo mažens žinojo apie savo kilmę, iki šiol prisimena
laikotarpį, kai jo ir tėvo santykiai buvo artimi, nesupranta tėvo dabartinio elgesio,
trokšta bendravimo su tėvu – I. F. Taigi, atnaujindamas terminą, teismas
atsižvelgė būtent į vaiko teises ir interesus, ir teismo išvada atitinka
kasacinio teismo suformuotą CK 3.152 straipsnio ir 1.131 straipsnio 2 dalies
taikymo praktiką.
Remdamasi
tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos
teismas tinkamai taikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo formuojamos šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl
pagrindo naikinti apeliacinės instancijos nutarčiai nėra.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Netenkinus
kasacinio skundo, iš kasatoriaus į valstybės biudžetą priteisiamos išlaidos,
susijusios su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme (CPK 88
straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1
dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 10
d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš
atsakovo I. F. 78,58 Lt (septyniasdešimt aštuonis litus 58 ct) išlaidų,
susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Egidijus Baranauskas
Egidijus Laužikas
Vincas Verseckas