Baudžiamoji byla Nr. 1-2741-946/2019

   Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33805-2019-4

           Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5;

 (S)

           1.1.8.11; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2;

kaltinamajam J. R.,

nukentėjusiajai A. J.,

        viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. R., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, našlys, bedarbis, pagrindinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 284 straipsnį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis skirta 1 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3, skirta 8 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8, 10 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 m., kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

        Teismas

        n u s t a t ė :

        J. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019 m. rugpjūčio 8 d. apie 15.00 val. namų, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, žodinio konflikto metu, tyčia panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario - sugyventinės A. J. atžvilgiu, tai yra, rankos kumščiu tris kartus smūgiavo į dešinį šoną ir per dešinę ranką, po to ją pastūmė, dėl ko ji nukrito ant lovos ir tokiu būdu nukentėjusiajai A. J. sukėlė fizinį skausmą.        Kaltinamasis J. R. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai. Paaiškino, kad įvykio dieną jis su sugyventine A. J. bei pirkiniais grįžo iš Kaišiadorių į namus (duomenys neskelbtini). Sugyventinė buvo nupirkusi stipraus alaus. Jis išgėrė alų ir susiginčijo su sugyventine dėl parduotuvėje nenupirktos mėsos. Konflikto metu jis nestipriai sudavė sugyventinei tris kartus kairiu kumščiu į dešinį šoną, vėliau ją delnu pastūmė link sofos, dėl ko ji parkrito ant sofos. Po įvyko sugyventinė iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę išvežė jį į Kauną. Po įvykio toliau kartu su sugyventine gyvena, su ja susitaikė.

        Be kaltinamojo J. R. visiško prisipažinimo jo kaltė yra visiškai įrodyta kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais:

Nukentėjusioji A. J. parodė, kad konfliktas tarp jos ir sugyventinio J. R. įvyko kambaryje. J. R. beveik kas dieną vartoja alkoholį, o išgėręs būna piktas ir agresyvus. 2019 m. rugpjūčio 8 d. J. R. jai kumščiu smūgiavo į dešinį šoną tris kartus, dėl ko ji jautė skausmą. Ji šoną dengėsi dešine ranka, todėl smūgiuodamas J. R. galėjo pataikyti ir į ranką Po suduotų smūgių, J. R. ją dar pastūmė, dėl ko ji nukrito ant lovos, bet krisdama nesusižalojo. Paaiškino, kad jai nukritus, J. R. kelis kartus buvo pakėlęs koją, ką ji ir paminėjo į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams, bet jai nespyrė. Po įvykio J. R. jos atsiprašė, ji jam atleido ir neturi jokių pretenzijų. Sugyventinis jos atžvilgiu smurtauja ne pirmą kartą. Pas medikus ji nesikreipė. Buvo atvykę medikai, bet tik apžiūrėjo ją (b. l. 11-13, 21-24, 26-28).

Liudytoja D. R. parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 8 d. buvo gautas pranešimas apie sumuštą moterį, kuri yra Kaišiadorių rajono policijos komisariate. Atvykus į vietą, policijos komisariato budėtojų dalyje, ji rado nepažįstamą moterį, vidutinio amžiaus. Moteris skundėsi skausmu dešinio šono ir dešinės rankos srityse. Apžiūros metu išorinių kūno sužalojimų nebuvo stebima, skausmas buvo čiuopiant, todėl kvietimo kortelėje ji ir įrašė skausmą, o skiltyje „Preliminari diagnozė“ - pilvo sienos sumušimas, nepatikslintas, kadangi sumušimo žymės (patinimas, hematomos, kraujosruvos) gali atsirasti ne iš karto. Moteris vykti į medicinos įstaigą atsisakė. Nukentėjusioji aiškino, kad šeimyninio konflikto metu vyras jai kumščiu trenkė į dešinį pilvo šoną (b. l. 35-36).

Tarnybiniame pranešime „Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo“ nurodyta, kad smurtą patyręs asmuo - A. J. (b. l. 18-19).

2019 m. rugpjūčio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokole fiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu objektų, reikšmingų nusikalstamai veikai tirti nerasta ir nepaimta (b. l. 14-16).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje, 2019 m. rugpjūčio 8 d. pildytai A. J., grafoje „Kita“ įrašyta – „Šeimyninio konflikto metu vyras trenkė kumščiu į deš. pilvo šoną“, o grafoje „Preliminari diagnozė“ – „Pilvo sienos sumušimas, nepatikslintas“ (b. l. 40).

Vaizdo ir garso įraše, esančiame registruojamų įvykių registre ROIK 0119000417532, trunkančiame 22 sekundes, filmuojama moteris, nurodanti įvykio aplinkybes, kad sugyventinis kumščiu jai trenkė į šonus (b. l. 40-49).

Iš alkotesterio parodymų matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 8 d. 15.30 val. A. J. nustatyta 0.00 promilių (b. l. 50-51), o 2019 m. rugpjūčio 8 d. 15.39 val. J. R. nustatytas 0.88 promilių girtumas (b. l. 50-51).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaip nustatyta ištirtais įrodymais, kaltinamasis, būdamas neblaivus, kilusio tarpusavio žodinio konflikto su sugyventine A. J. metu, rankos kumščiu tris kartus smūgiavo nukentėjusiajai į dešinį šoną ir per dešinę ranką, po to ją pastūmė, po ko ji nukrito ant lovos ir dėl šių veiksmų ji patyrė fizinį skausmą, nes jai buvo sumušta pilvo siena.

Kaltinamasis visiškai prisipažino kaltu padaręs nusikaltimą, jo parodymai apie įvykio aplinkybes atitinka ir nukentėjusiosios paaiškinimus apie įvykį, todėl teismo vertinimu įvykio aplinkybės nekelia abejonių ir patvirtina, kad kaltinamasis smurtaudamas sugyventinės atžvilgiu veikė tiesiogine tyčia, nes smurtaudamas suvokė savo veikos neteisėtumą ir pavojingumą, o smurtiniais veiksmais siekė sukelti fizinį skausmą nukentėjusiajai, tačiau galimiems kilti padariniams buvo visiškai abejingas. Kaltinamojo fizinis poveikis nukentėjusiajai buvo stiprus ir kryptingas, jis buvo nukreiptas į tai, kad jėga paveikti nukentėjusiąją taip, kad ji patirtų bent jau fizinį skausmą. Būtent dėl tokio stipraus fizinio poveikio, kurio metu buvo sumušta pilvo siena, nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, kas yra nustatyta nagrinėjamu atveju. Taip veikdamas kaltinamasis suprato, kad rankos kumščiu smūgiuodamas nukentėjusiajai į dešinį šoną ir per dešinę ranką, po to ją pastumdamas  jis gali sukelti fizinį skausmą savo sugyventinei ar net ją sužaloti. Todėl baudžiamoji atsakomybė šiuo atveju kyla už faktiškai jo veika sukeltus padarinius, tai yra fizinio skausmo sukėlimą.  

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatyti padariniai (fizinis skausmas arba nežymus sveikatos sutrikdymas) yra alternatyvus, o baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka nustatyti bent vieną iš jų. Todėl nagrinėjamu atveju kaltinime nurodyto tik vieno iš minėtų dviejų nustatytų padarinių, tai yra fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai, pakanka konstatuoti esant nustatytą šį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyvųjį požymį. Todėl, įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra šeimos nariai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 248 straipsnio 2 dalies prasme), teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Taigi, konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma sudaro pagrindą kaltinamąjį J. R. pripažinti kaltu, padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis). Jis anksčiau teistas taip pat už smurtinį nusikaltimą prieš tą patį asmenį - sugyventinę, nusikalto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, yra našlys, bedarbis. Todėl teismas sprendžia, jog kaltinamasis yra linkęs smurtauti, dėl ko įvertinus jam už ankstesnį teistumą paskirtos bausmės rūšį ir ja kaltinamajam padarytą poveikį, jam už padarytą naują nusikaltimą tikslinga skirti griežčiausią savo rūšimi bausmę – terminuotą laisvės atėmimą. Bausmės dydis nustatytinas ne didesnis nei sankcijoje numatytas tokios bausmės rūšies dydžio vidurkis. Teismas sprendžia, kad tokia bausmės rūšis ir dydis atitiks bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus.

Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, kurio padarymu kaltinamas, o byla teisme išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu, tai paskirta bausmė privalės būti sumažinta vienu trečdaliu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis).

Kadangi nagrinėjamu atveju J. R. naują nusikalstamą veiką padarė ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, tai tokiu atveju reikalinga bausmę, paskirtą nauju nuosprendžiu subendrinti su bausme pagal ankstesnį nuosprendį pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio taisykles bausmes visiškai ar iš dalies sudedant. Tuo atveju, jeigu neatlikta bausmės dalis yra didesnė nei nauju nuosprendžiu paskirta bausmė, tai prie jos pridedama visa arba dalis nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės. Jeigu nauju nuosprendžiu paskirta bausmė yra didesnė nei likusi atlikti bausmės, paskirtos ankstesniu nuosprendžiu, dalis, tai prie jos pridedama visa arba dalis neatliktos bausmės dalies pagal ankstesnį nuosprendį. Minėta, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmė yra 8 mėn.

Sprendžiant dėl paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymui yra būtina visų šių sąlygų visuma. Kadangi J. R. kuris padarė nesunkų nusikaltimą, skirtina ne didesnė nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkio bausmė, tai bausmė, kuri jam bus paskirta, neviršys keturių metų. Taigi, pirmąją įstatymo reikalaujamų sąlygų J. R. paskirtoji bausmė už nesunkų nusikaltimą atitiktų. Antroji sąlyga, leidžianti taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant, ar ši sąlyga yra, būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su kaltinamojo asmenybe. Šiuo aspektu teismas įvertina, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau jau teistas už smurtinius nusikaltimus, taip pat ir už nusikaltimą, padarytą tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu, už šiuos nusikaltimus jam laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau tai, kaip matyti, nepadėjo sulaikyti J. R. nuo naujo nusikaltimo padarymo. Tai rodo, kad šiuo metu švelnesnėmis bausmėmis nei realus laisvės atėmimas nebūtų įmanoma J. R. atžvilgiu pasiekti bausmei keliamų tikslų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje. Teismo vertinimu, kaltinamasis nesielgia laisvėje taip, kad galima būtų pagrįstai tikėtis, jog taikant jam laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, jo vykdymo metu būtų užtikrintas bausmei keliamų tikslų įgyvendinimas. Pažymėtina, kad nusikaltimus padarę asmenys turi būti nubausti teisingai, t. y. skiriama bausmė turi priklausyti nuo pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikšmingumo, padaryto nusikaltimo pobūdžio, jo padarinių, teisę pažeidusio asmens pavojingumo laipsnio, visuomenės intereso ir kitų svarbių aplinkybių. Teisingumo principas reikalauja atsižvelgti ir į nukentėjusiojo interesus, kaltininko pataisymo galimybes. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymas neturi prieštarauti aukščiau nurodytam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje įtvirtintam teisingumo principui ir kitiems bausmės tikslams – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti už padarytus nusikaltimus, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenis taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, aptartos bausmės individualizavimui svarbios aplinkybės yra pagrindas manyti, kad antrą kartą teisiamam J. R., kuris naują nusikaltimą padarė praėjus ne daugiau nei dviem mėnesiams po nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas už dvi nusikalstamas veikas ir kuriuo jam laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas kaip baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma, teismo vertinimu, šiuo atveju nebus pakankamai efektyvi poveikio priemonė, siekiant sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nubausti ir paveikti taip, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl kaltininkui paskyrus terminuoto laisvės atėmimo bausmę, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatos netaikytinos, o paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė privalės būti vykdoma realiai.

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5, dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

J. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti terminuotą laisvės atėmimą 9 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. R. terminuotą laisvės atėmimą 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, tai yra prie neatliktos laisvės atėmimo bausmės pagal Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. nuosprendį (8 mėnesių laisvės atėmimo) pridėti visą šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę (6 mėnesius laisvės atėmimo) ir paskirti galutinę subendrintą bausmę terminuotą laisvės atėmimą 1 metams 2 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti J. R. sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d. iki 2019 m. rugpjūčio 9 d., vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai terminuoto laisvės atėmimo dienai.

J. R. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.

Daiktinį įrodymą – vaizdo įrašą, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas                 Arūnas Purvainis