(S)

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.2.4.3.; 2.6.2.8.; 3.1.7.5.; 3.2.6.1.; 3.2.6.4.; 3.4.1.1.; 3.4.1.2.;

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Kristina Imbrasienė, sekretoriaujant Agnei Juškaitei, dalyvaujant ieškovei I. D., jos atstovei advokato padėjėjai Neringai Šalčiuvienei, nedalyvaujant atsakovui D. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovui D. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų,

n u s t a t ė :

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovui D. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų.

Ieškovė I. D. (toliau – ieškovė) ieškiniu (4-6 b. l.) teismo prašo:

1) nutraukti jos ir atsakovo D. Š. (toliau – atsakovas) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2) po santuokos nutraukimo sutuoktiniams vienam iš kito išlaikymo nepriteisti;

3) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – D., atsakovui – Š.;

4) po santuokos nutraukimo kreditorinio įsipareigojimo vykdymą kreditoriui AB Swedbank, į. k. 112029651, pripažinti asmenine ieškovės I. D. prievole ir jos vykdymą priteisti asmeniškai ieškovei I. D.;

5) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinys grindžiamas tuo, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų neturi. Darnios šeimos sukurti nepavyko. Iš pradžių sugyveno gerai, tačiau laikui bėgant santykiai šeimoje ėmė blogėti, ko pasėkoje jų santuokiniai ryšiai pradėjo trūkti, šeimoje nuolat kilo barniai, tarp sutuoktinių nebeliko pagarbos ir lojalumo, santuokiniai ryšiai nutrūko ir išblėso jausmai vienas kito atžvilgiu. Mano, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Susitaikymas neįmanomas, abu nori santuoką nutraukti. Po santuokos nutraukimo išlaikymo priteisti neprašo, prašo palikti ikisantuokines pavardes. Sutuoktiniai bendro turto nespėjo įsigyti, todėl turto neprašo padalinti. Nurodė, kad ji turi asmeninio pobūdžio prievolę kreditoriui AB Swedbank pagal 2015 m. liepos 21 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o apie atsakovo kreditorius duomenų ji neturi. 

Teismo posėdyje ieškovė savo reikalavimus palaikė ieškinyje nurodytais motyvais, prašė ieškinį tenkinti. Teismą užtikrino, kad sprendimas nutraukti santuoką tvirtas ir gerai apgalvotas.

Ieškovės atstovė advokato padėjėja ieškovės reikalavimus pagrindė teisiniais argumentais.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime į ieškovės ieškinį nurodė, kad su ieškiniu ir skyrybomis sutinka, tačiau skirtis su ieškove nenori. Jei ieškovė yra tikra, kad nori skirtis, jis sutinka.

Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta, neatvykimo priežastys nežinomos.

Ieškinys tenkintinas.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Iš byloje esančių įrodymų, ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Šalys nepilnamečių vaikų neturi, kartu negyvena ir bendro ūkio neveda, negyvena santuokinio gyvenimo. Santuokoje registruoto nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise neįsigijo (9-12 b. l.). Ieškovė 2015 m. liepos 21 d. yra sudariusi Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)su AB „Swedbank“ (14-23 b. l.). Ieškinys dėl santuokos nutraukimo teisme pareikštas 2015 m. gruodžio 11 d. (4 b. l.).

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka CK 3.60 straipsnio 1 dalies pagrindu galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose.

Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011).

Ieškovė ieškinyje prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodė, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes ilgainiui tarp sutuoktinių nebeliko pagarbos ir lojalumo, santuokiniai ryšiai nutrūko ir išblėso jausmai vienas kito atžvilgiu dėl ko abu pasuko skirtingais keliais. Šalys negyvena kartu, neveda bendro ūkio, nebendrauja ir juos esama situacija tenkina, nuo bylos iškėlimo nei viena iš šalių nesiekė atnaujinti santuokinių ryšių. Iš esmės po santuokos sudarymo tik keletą mėnesių sutuoktiniai gyveno kaip šeima. Atsakovas atsiliepime nutraukti santuoką sutinka, jei ieškovė to tiktai nori. Ieškovė teismą užtikrino, kad sprendimas nutraukti santuoką tvirtas ir gerai apgalvotas. Nei viena iš šalių viena kitos dėl santuokos iširimo nekaltina. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, kad šalių santuoka formali ir nėra galimybės ją išsaugoti, kad šalių sprendimas sudaryti santuoką buvo skubotas, kad abu sutuoktiniai pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 str., todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 str., 3.61 str., 3.62 str., CPK 177, 178, 197, 185, 186 str.).

Dėl tarpusavio išlaikymo

Po santuokos nutraukimo išlaikymo viena iš kitos šalys neprašo, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 str.).

Dėl pavardžių.

Tarp šalių ginčo dėl pavardžių nėra, todėl ieškovės prašymu po santuokos nutraukimo jai paliktina pavardė – D., o atsakovui D. Š. paliktina pavardė – Š. (CK 3.69 str.).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo.

Šalys nepilnamečių vaikų neturi, todėl klausimai, susiję su vaikų gyvenamosios vietos nustatymu ir išlaikymo priteisimu, nespręstini.

Dėl turto padalijimo.

Nutraukiant santuoką turi būti išspręsti viso santuokoje įgyto turto padalijimo klausimai (CPK 385 str.). Iš bylos duomenų matyti, kad šalys santuokoje nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neįsigijo (9-12 b. l.), todėl klausimai, susiję su santuokoje įgyto turto padalijimu, nespręstini.

Dėl kreditorių.

Ieškovė nurodė, kad ji turi kreditorinį įsipareigojimą AB „Swedbank“ pagal 2015 m. liepos 21 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad tai jos asmeninė prievolė, prašo po santuokos nutraukimo šią prievolę palikti vykdyti asmeniškai ieškovei. AB „Swedbank“ atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė, pretenzijų dėl prievolės pobūdžio nereiškė. Atsižvelgiant į tai, po santuokos nutraukimo įsipareigojimai kreditoriui AB „Swedbank“ pagal I. D. ir banko sudarytą 2015 m. liepos 21 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintini asmenine I. D. prievole ir po santuokos nutraukimo paliktina vykdyti asmeniškai I. D..

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė yra sumokėjusi 41 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą nutraukti santuoką (7 b. l.). Taip pat turėjo 520 Eur išlaidas advokato padėjėjos pagalbai apmokėti.

Patenkinus ieškinį iš atsakovo ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos –41 Eur žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovė taip pat pateikė įrodymus, kad ji patyrė 520 Eur išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti. Teismas išnagrinėjęs bylą ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis nenustatė, galimybės santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nebuvo galimybės, kadangi po santuokos sudarymo dar nebuvo praėję 1 metai, be to, byloje nėra duomenų, jog ieškovė turėtų aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą, todėl kvalifikuota teisinė pagalba jai buvo būtina. Atsižvelgiant į tai išlaidos advokato padėjėjos pagalbai laikytinos pagrįstomis, tačiau teismo vertinimu, šios yra per didelės. Ieškinio apimtis nėra didelė, kasacinio teismo praktika šeimos bylose pakankamai aiški ir nusistovėjusi, byloje nauji teisės aiškinimo klausimai nėra keliami, byla išnagrinėta pirmo teismo posėdžio metu, kuris truko tik 8 minutes, be to, atsakovas atsiliepime su ieškiniu visiškai sutiko, iš esmės tarp šalių nebuvo ginčo nei dėl santuokos nutraukimo, nei dėl kitų klausimų. Todėl įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius, teisingumo ir protingumo kriterijus, ieškovės išlaidos teisinei pagalbai mažintinos iki 300 Eur (CPK 79 str., 93 str., 80 str. 1 d. 5 p., 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.). Bendra iš atsakovo ieškovei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma 341 Eur.

Teismas šioje byloje patyrė 3,70 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 79 str., 80 str. 1 d., 85 str. l d. 3 p., 88 str. l d. 3 p., 6 p., 92 str., 93 str., 96 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263 str., 265 str., 268 str., 270 str., 399 str., teismas

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį tenkinti.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), tarp D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir I. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo I. D. palikti pavardę – D., D. Š. palikti pavardę – Š..

Po santuokos nutraukimo sutuoktiniams vienam iš kito išlaikymo nepriteisti.

Įsipareigojimus kreditoriui AB „Swedbank“ pagal I. D. ir banko sudarytą 2015 m. liepos 21 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintini asmenine I. D. prievole ir po santuokos nutraukimo palikti vykdyti asmeniškai I. D., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei I. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 341 Eur (tris šimtus keturiasdešimt vieną eurą) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 3,70 Eur (tris eurus 70 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įm. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Įsiteisėjusį sprendimą per tris dienas išsiųsti Kauno miesto Civilinės metrikacijos biurui santuokos nutraukimo faktui įregistruoti, Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                  Kristina Imbrasienė