Civilinė byla Nr. e3K-3-252-1120/2024
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02303-2023-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.8.10; 2.6.8.11.5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gruodžio 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas) ir Agnės Tikniūtės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skinest Baltija“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skinest Baltija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Multi Port Systems“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nenugalimos jėgos ir sutarties vykdymo esminio suvaržymo institutus, santykio, taip pat nenugalimos jėgos sąlygas reglamentuojančių teisės normų taikymo.
2. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 23 779,23 Eur skolos, 6 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovė nurodė, kad ji sudarė su atsakove 2018 m. sausio 1 d. vagonų nuomos sutartį Nr. SB 18VEN-01 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ji įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis už užmokestį perduoti atsakovei laikinai valdyti ir naudoti dengtus vagonus, kuriuos galima naudoti (vežti) bendro naudojimo keliais bei Nepriklausomų valstybių sandraugos (toliau – NVS) ir Baltijos šalių geležinkeliais. Vėliau Sutarties šalys bendru sutarimu daug kartų (14 pakeitimų) tikslino Sutarties sąlygas, periodiškai pakeisdamos nuomojamų vagonų nuomos kainą, kiekį, tikslindamos kitas sąlygas.
4. Atsakovė pagal Sutarties 6.11 punkto sąlygas Sutarties įvykdymui užtikrinti sumokėjo 9486 Eur užstatą, kuris šalių susitarimu įskaitomas į vagonų nuomą už paskutinį jų nuomos mėnesį pasibaigus Sutarties galiojimui. Tačiau 2022 m. vasario 24 d. prasidėję Ukrainos Respublikoje kariniai veiksmai padarė įtaką ir šalių nuomos teisiniams santykiams, t. y. atsakovė nuo 2022 m. kovo 1 d. nebevykdė dalies Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų – nustojo mokėti nuomos mokestį už septynis išsinuomotus vagonus (Nr. 29006665, 29006889, 29007044, 29014875, 52514726, 29107497, 29007689), kurie tuo laikotarpiu pagal Sutartį jai buvo perduoti ir kuriuos ji naudojo savo reikmėms. Atsakovė laikėsi nuomonės, kad karo veiksmai Ukrainoje turi būti prilyginami nenugalimos jėgos aplinkybėms, tačiau ji nepagrindė, kodėl jos galėtų apsunkinti atsakovės įsipareigojimų vykdymą.
5. Ieškovė 2022 m. balandžio 29 d. ir 2022 m. gegužės 2 d. pranešimais kreipėsi į atsakovę, primindama dėl skolos sumokėjimo. Ieškovė 2022 m. birželio 30 d. dar kartą pranešė atsakovei apie susidariusią skolą ir įspėjo, kad, iki 2022 m. liepos 21 d. atsakovei nepadengus skolos, ieškovė nutrauks Sutartį. Ieškovė nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutraukė Sutartį 7.4 punkto pagrindu ir pateikė atsakovei apie tai pranešimą. Šalys bandė derinti ir pasirašyti taikos sutartį, tačiau vėliau atsakovė atsisakė ją pasirašyti, grąžino ieškovei visus išsinuomotus vagonus.
6. Ieškovė atliko vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą (užstato suma – 9486 Eur – sumažino atsakovės skolą), todėl prašė priteisti iš atsakovės likusią 23 779,23 Eur sumą.
7. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį nesutiko su pareikštu reikalavimu. Ji teigė, kad, 2022 m. vasario 24 d. prasidėjus karo veiksmams Ukrainoje, toje valstybėje įstrigo jos iš ieškovės išsinuomoti 7 vagonai (Nr. 29006665, 29006889, 29007044, 29014875, 52514726, 29107497, 29007689). Vagonai negalėjo kursuoti bendro naudojimo keliais, NVS ir Baltijos šalių geležinkeliais. Atsakovė informavo ieškovę apie Ukrainoje atsiradusias nenugalimos jėgos aplinkybes, todėl nuomos mokestis už tuos vagonus negalėjo būti skaičiuojamas (pagal Sutarties 6.8 punktą atsakovė atleistina nuo prievolės mokėti už šių septynių vagonų nuomą). Dėl prasidėjusių karinių veiksmų ir įvestų ekonominių sankcijų ieškovė pati negalėjo užtikrinti tinkamo Sutarties 4.1, 4.10 ir 4.11 punktų vykdymo. Taigi egzistavo nenugalimos jėgos aplinkybės, darančios įtaką Sutarties vykdymui. Egzistuoja Sutarties 8.1 punkte nurodyti kriterijai – kariniai veiksmai Ukrainoje, Rusijos Federacijai ir Baltarusijai įvestos ekonominės sankcijos, kuriems esant yra taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.212 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas atleidimo nuo prievolių įvykdymo pagrindas. Sutarties 8.3 punktu šalys susitarė dėl specialių sąlygų, kad nė viena iš šalių nereikalaus bet kokių nuostolių atlyginimo nutraukiant Sutartį.
8. Atsakovė nesutinka su vienašaliu ieškovės atliktu įskaitymu, nes apie jo atlikimą pranešta tik teismui pateiktame ieškinyje, jokie kiti dokumentai nepatvirtina įskaitymo. Be to, ieškovė naudojosi atsakovės sumokėtu avansu (užstatu), už tai nemokėdama palūkanų atsakovei. Atsakovei negali būti skaičiuojamos netesybos, nes Sutarties šalys, susitarusios dėl 9486 Eur avanso sumokėjimo, ir turėjo pagrindą tikėtis, kad atsakovė nereikalaus iš ieškovės palūkanų už lėšų, sumokėtų avansu, naudojimąsi, o ieškovė iš atsakovės nereikalaus netesybų nuo 9486 Eur sumos.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
9. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. sausio 26 d. sprendimu atmetė ieškinį, iš ieškovės priteisė atsakovei 5000 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo.
10. Teismas nurodė, kad šalys Sutartyje aiškiai susitarė, jog karas ar karo veiksmai yra nenugalimos jėgos aplinkybė. Be to, ne tik atsakovė, kuri gynėsi nuo pareikšto reikalavimo, įrodinėdama minėtas aplinkybes, bet ir ieškovė vienareikšmiškai suprato, kad karo veiksmai Ukrainoje yra nenugalimos jėgos aplinkybė, atleidžianti nuo sutartinės atsakomybės, nes ieškovė iš karto nuo karo Ukrainoje pradžios, t. y. jau kitą dieną, siuntė atsakovei papildomą Sutarties pakeitimą (papildomą susitarimą) šio karo nelaikyti nenugalimos jėgos aplinkybe.
11. Teismas nusprendė, kad aplinkybė, jog atsakovė daug metų bendradarbiavo su ieškove ir nuomojosi iš jos ne tik septynis vagonus, dėl kurių kilęs ginčas, bet ir daugiau, siekė aptarti tolesnio bendradarbiavimo galimybes ir teikė 2022 m. rugsėjo 2 d. taikos sutarties bei papildomo susitarimo Nr. 15 projektus, tačiau nė viena šalis jų nepasirašė, neįrodo, kad atsakovė pripažino skolą už šiuos septynis vagonus. Be to, šalių derybos dėl taikos sąlygų yra konfidenciali informacija.
12. Teismas pažymėjo, kad karas, kaip nenugalimos aplinkybės pavyzdys, nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimo Nr. 840 „Dėl atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių patvirtinimo“ 3.1 punkte, be to, ir šalys Sutartyje buvo išskyrusios tokią aplinkybę. Dėl to teismas pripažino, kad atsakovė, atsiradus nenugalimos jėgos aplinkybėms, pradėjo nevykdyti Sutarties dalies dėl nuomos mokėjimo už septynis vagonus, nes negalėjo jais naudotis dėl Ukrainoje prasidėjusio karo, ir tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar užkirsti joms kelio. Atsakovė nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Teismas nusprendė, kad egzistuoja visos nenugalimos jėgos sąlygos.
13. Teismas pripažino nepagrįstais ieškovės teiginius, kad atsakovė nenurodė konkrečių aplinkybių, kaip karas paveikė jos galimybę vykdyti Sutartį, kartu ir atsiskaityti su nuomotoja. Pirma, ji negalėjo naudotis išsinuomotais vagonais pagal paskirtį dėl karo ir dėl taikytų sankcijų, antra, pati nuomotoja neleido jais naudotis Ukrainoje, tokiu būdu atsakovė prarado tikslą toliau nuomotis iš ieškovės šiuos konkrečius Ukrainoje įstrigusius vagonus, kartu ir pareigą mokėti už juos. Teismo vertinimu, ieškovė elgėsi nesąžiningai, nes nei adekvačiai reagavo į atsakovės prašymus taikyti Sutarties 8.1 punkto aplinkybes ir neskaičiuoti nuomos mokesčio už septynis Ukrainoje įstrigusius vagonus, nei pati galėjo dėl karo užtikrinti, kad nuomininkei būtų sudarytos galimybės naudotis šiais vagonais (gauti atitinkamus suderinimus ir leidimus), be to, 2022 m. kovo 22 d. pati raštu uždraudė nuomininkei naudoti šiuos vagonus Ukrainos teritorijoje. Nutraukusi Sutartį dėl nenugalimos jėgos aplinkybių ir apskritai nutraukusi bet kokį tolesnį bendradarbiavimą su atsakove ir dėl kitų vagonų nuomos, ieškovė šiuo atveju neturi teisės reikalauti iš kitos šalies atlyginti bet kokius nuostolius.
14. Teismo nuomone, nėra visų būtinų sąlygų vienarūšių reikalavimų įskaitymui atlikti. Esant nenuginčytai Sutarčiai ir jos nuostatai dėl užstato panaudojimo, ieškovės atliktas įskaitymas atsakovei galėjo būti netgi siurprizinis.
15. Teismas pažymėjo, kad šalys bylos nagrinėjimo metu kėlė klausimą ir dėl Sutarties 6.8 punkto aiškinimo, t. y. ar atsakovė, neatsiskaitydama už septynių ginčo vagonų nuomą, be nenugalimos jėgos aplinkybių, galėjo pasiremti ir Sutarties nuostata, pagal kurią „nuomininkui nekyla prievolė mokėti nuomos mokestį pagal šią Sutartį, taip pat toks mokestis nėra ir nebus skaičiuojamas tuo atveju, jei nuomininkas negali naudotis vagonais pagal šioje Sutartyje nustatytą paskirtį, išskyrus atvejus, jei tokios aplinkybės kyla dėl nuomininko kaltės“. Teismas, sistemiškai aiškindamas visas Sutarties nuostatas, nurodė, kad Sutarties 6.8 punktas nėra siejamas vien tik su vagonų remonto atvejais, šio punkto antra dalis yra skirta kitiems atvejams, kai išsinuomotų vagonų skolininkas negali naudoti pagal paskirtį ir dėl to jam nekyla prievolė mokėti nuomos mokesčio pagal šią Sutartį.
16. Teismas pripažino, kad, Sutarties galiojimo metu prasidėjus karui, ieškovė nepagrįstai reikalauja iš atsakovės priteisti skolą už septynis Ukrainoje įstrigusius vagonus, taip pat geležinkelių tarifo mokestį. Teismas, atmetęs pagrindinį reikalavimą (dėl skolos), atmetė ir išvestinius reikalavimus, tarp jų ir prašymą dėl procesinių palūkanų iš atsakovės priteisimo.
17. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2024 m. gegužės 30 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
18. Kolegija, susipažinusi su atsakovės kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą naujai pateikiamu įrodymu – ieškovės parengtu 2022 m. vasario 23 d. raštu dėl papildomo susitarimo prie Sutarties, nusprendė pateiktą naują įrodymą priimti ir vertinti apeliacinės instancijos teisme.
19. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog šalims sudarant Sutartį nebuvo karo Ukrainoje ir tokių aplinkybių atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti, be to, dėl susidariusių aplinkybių (prasidėjus karo veiksmams Ukrainoje ir pritaikius Rusijai bei Baltarusijai atitinkamas sankcijas, kurios palietė ir geležinkelių infrastruktūrą) šalys objektyviai negalėjo vykdyti Sutarties dalies dėl septynių įstrigusių vagonų. Kolegijos vertinimu, sudarydama Sutartį ir ją pratęsdama, atsakovė negalėjo numatyti kilsiančio karinio konflikto Ukrainoje ir Rusijai bei Baltarusijai įvedamų ekonominių sankcijų. Atsiradus nenugalimos jėgos aplinkybėms, atsakovė nebevykdė Sutarties dalies dėl nuomos mokesčio mokėjimo už septynis vagonus, nes ji negalėjo jais naudoti, neturėjo galimybių kontroliuoti ar užkirsti kelio kariniams veiksmams ir ekonominėms sankcijoms, nebuvo prisiėmusi tokių aplinkybių kilimo ir jų padarinių rizikos. Dėl to kolegija nusprendė, kad tokios aplinkybės patvirtina visų nenugalimos jėgos aplinkybių sąlygų egzistavimą ir pagrindą atsakovei pagal Sutarties 8.1 punktą būti atleistai nuo atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismui, kad atsakovė įvykdė Sutarties 8.2 punktą – nedelsdama (per 3 dienas) informavo ieškovę dėl Sutarties 8.1 punkte nurodytų aplinkybių.
20. Kolegija atmetė kaip nepagrįstą ieškovės argumentą, kad kariniai veiksmai prasidėjo jau 2014 m., Rusijai okupavus Krymo pusiasalį bei didžiąją dalį Donecko ir Luhansko sričių, o 2022 m. vasario 24 d. tik suaktyvėjo Rusijos agresija, todėl tai nelaikytina nenugalimos jėgos aplinkybėmis. Kolegija konstatavo, kad nors 2014 m. Rusija okupavo dalį Ukrainos, bet tuo metu nevyko aktyvūs oficialūs karo veiksmai visoje Ukrainos teritorijoje, nebuvo paskelbta visoje Ukrainoje karo padėtis, nebuvo nutrauktas susisiekimas geležinkelio transportu tarp Ukrainos ir Rusijos Federacijos, kuri viešai ir oficialiai neigė savo dalyvavimą kariniame konflikte Ukrainos teritorijos dalyje, todėl būtent 2022 m. vasario 24 d. prasidėję Ukrainoje plataus masto kariniai veiksmai laikytini nenugalimos jėgos aplinkybėmis.
21. Kolegija atkreipė dėmesį į byloje pateiktą 2022 m. kovo 22 d. ieškovės raštą atsakovei, kuriuo UAB „Skinest Baltija“, atsižvelgdama į ilgalaikę partnerystę ir abiejų šalių interesus, nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 28 d. neskaičiavo septynių vagonų (29006665, 29006889, 29007044, 29014875, 52514726, 29107497, 29007689), esančių Ukrainos teritorijoje, nuomos mokesčio, todėl nusprendė, kad tokiais veiksmais pati ieškovė pripažino nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimą. Tačiau Rusijos agresijai prieš Ukrainą užsitęsus, ieškovė jau už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 1 d. prašė mokėti nuomos mokestį ir nepripažino egzistuojant nenugalimos jėgos aplinkybes. Išvadą, kad ieškovė pripažino nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimą, patvirtina ir byloje pateiktas 2022 m. vasario 23 d. ieškovės pasirašytas papildomas susitarimas prie Sutarties, kuriuo ji siūlė atsakovei pakeisti Sutarties 8.1 punktą ir karo padėties, karo veiksmų Ukrainoje nelaikyti nenugalimos jėgos aplinkybėmis. Be to, Sutarties 4.1, 4.10, 4.11 punktų nuostatos patvirtina, kad ir pati ieškovė dėl nenugalimos jėgos aplinkybių negalėjo vykdyti Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir gauti visų reikiamų leidimų bei sutikimų kursuoti septyniems ginčo vagonams NVS ir kitų šalių geležinkeliais.
22. Kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai argumentavo, jog atsakovė negalėjo naudotis pagal paskirtį išsinuomotais vagonais dėl karo ir taikytų sankcijų, taip pat pati nuomotoja neleido jais naudotis Ukrainoje, todėl atsakovė prarado tikslą toliau nuomotis iš ieškovės septynis Ukrainoje įstrigusius vagonus. Atsakovė neturėjo galimybės išgabenti vagonus į kitas valstybes ar naudoti Ukrainos teritorijoje, nes dėl skirtingų geležinkelio vėžių negalima geležinkelio transportu iš Ukrainos patekti į Lenkiją (Ukrainoje geležinkelio vėžės standartas yra 1520 mm, o Lenkijoje – 1435 mm); iš Ukrainos geležinkeliu galima patekti į Lietuvos Respubliką tik per Baltarusijos teritoriją, tačiau susisiekimas su šia valstybe nutrauktas nuo 2022 m. vasario 24 d.; iš Ukrainos teritorijos į Kazachstaną, kitas Vidurinės Azijos valstybes geležinkelio transportu galima patekti tik per Rusijos, su kuria susisiekimas nutrauktas nuo 2022 m. vasario 24 d., teritoriją.
23. Kolegija kritiškai vertino ieškovės argumentus, kad atsakovė pažeidė Sutartį (Ukraina dar 2014 m. pasitraukė iš NVS, todėl atsakovė apskritai neturėjo teisės įvežti vagonų į Ukrainą), todėl prisiėmė ne tik iš to kylančią riziką dėl galimybės prarasti vagonus, bet ir atsakomybę už pasekmes. Pagal Sutarties 1.4 punktą, šalys aiškiai susitarė ir nustatė, kad vagonai bus naudojami NVS ir Baltijos šalių geležinkelio stotyse. Kolegija pažymėjo, kad šiame punkte minimos tik geležinkelių stotys, o ne patys geležinkelio keliai. Be to, buvusių sovietinių respublikų geležinkelio tinklas yra vientisas, bendras ir neišardytas, todėl neįmanoma išskirti Ukrainos valstybėje esančių geležinkelio tinklų nuo kitų NVS šalių geležinkelio tinklo. Bendro naudojimo kelius ir NVS bei Baltijos šalių geležinkelius apima ir bendra geležinkelio infrastruktūra, susijusi su Ukraina. Sutartį šalys vykdė nuo 2018 m., duomenis apie vagonų judėjimo ir buvimo vietas ieškovė turėjo ir galėjo žinoti. Toks ilgalaikis sutarties vykdymas patvirtina, jog vagonų transportavimas Ukrainos geležinkeliais ieškovei nekėlė kliūčių ar problemų. Kolegija pripažino svarbia ir ieškovės apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, kad ji atsakovės paliktiems vagonams nedelsiant surado kitus ūkio subjektus, kurie išsinuomojo tuos pačius vagonus ir su jais Ukrainoje tęsė krovinių pervežimus. Taigi ieškovė neprieštaravo tam, kad vagonai būtų naudojami Ukrainoje.
24. Kolegija nurodė ir tai, kad Sutarties 8.3 punktu šalys susitarė dėl specialių sąlygų nereikalauti bet kokių nuostolių atlyginimo, nutraukus Sutartį dėl nenugalimos jėgos aplinkybių. Kolegijos nuomone, sąvoka „bet kokie nuostoliai“ apima visas sumas, kylančias iš šalių sudarytos Sutarties. Sutartį vienašališkai nutraukė ieškovė, todėl ji pagal Sutarties 8.3 punktą neturi teisės reikalauti iš atsakovės nuostolių atlyginimo.
25. Sutarties 6.8 punkte įtvirtinti nuomos nemokėjimo atvejai. Nors ieškovė teigia, kad minėtas Sutarties punktas taikomas tik jei vagonai yra remontuojami ar yra siunčiami remontui, tačiau, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, sistemiškai išsiaiškindamas visas Sutarties nuostatas, pagrįstai konstatavo, jos šio punkto antra dalis yra skirta kitiems atvejams, kai išsinuomotų vagonų skolininkas negali naudoti pagal paskirtį ir todėl jam nekyla prievolė mokėti nuomos mokestį pagal šią Sutartį. Dėl to kolegija priėjo prie išvados, kad, susiklosčius situacijai, kai atsakovė ne dėl savo kaltės, o dėl prasidėjusio karo Ukrainoje negalėjo naudoti 7 išsinuomotų vagonų pagal Sutartyje nustatytą paskirtį, mokestis už minėtų vagonų nuomą neturėjo būti skaičiuojamas ne tik Sutarties 8.1 punkto, bet ir 6.8 punkto pagrindu.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
26. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 30 d. nutartį ir Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
26.1. Teismai netinkamai taikė CK 6.212 straipsnio 1 dalį, nevertino ir neanalizavo tarp šalių susiklosčiusio teisinio santykio, taip pat to, kaip naujos faktinės aplinkybės (Rusijos pradėti karo veiksmai) nulėmė nuomininkės įsipareigojimą laiku mokėti sutarto dydžio nuomos mokestį (CK 6.487 straipsnio 1 dalis; Sutarties 5.4 ir 5.5 punktai). Iš esmės teismai vertino tik tai, ar prasidėję karo veiksmai turėjo įtakos nuomininkės galimybei toliau vykdyti Ukrainoje planuotą veiklą, negalėjimą iš išsinuomoto turto gauti pajamų. CK 6.212 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė atleisti asmenį nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu jis įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl tam tikrų aplinkybių. Atsakovė nepateikė nė vieno įrodymo, kuris pagrįstų: 1) faktą, kad ji iš tiesų negalėjo vykdyti sutartinių įsipareigojimų nuomotojai (mokėti nuompinigių); 2) konkrečias aplinkybes, lėmusias jos nebegalėjimą vykdyti nuo 2022 m. kovo 1 d. savo sutartinių įsipareigojimų. Teismai nepagrįstai rėmėsi atsakovės į bylą pateikta 2022 m. vasario 28 d. Ukrainos prekybos ir pramonės rūmų pažyma, nes ji taikytina tik prievolėms, kurios tapo neįvykdomos Ukrainos teritorijoje. Tačiau ši pažyma negali būti taikoma nuomotojos ir nuomininkės santykiui, nes šie santykiai susiklostė Lietuvoje, o dėl karo veiksmų Ukrainoje šalims viena kitos atžvilgiu neiškilo sunkumų ar trukdžių vykdyti Sutartį.
26.2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė negalėjo vykdyti Sutarties (mokėti nuompinigių) dėl atsiradusių nenugalimos jėgos aplinkybių (prasidėjusių karo veiksmų), kurių ji negalėjo nei numatyti, nei kontroliuoti, pagrįstai pradėjo nevykdyti Sutarties dalies ir nemokėti nuomos mokesčio už vagonus. Tokia teismo išvada iš esmės reiškia, kad teismas pritaria atsakovės sprendimui nemokėti nuomos mokesčio už išsinuomotą turtą ne dėl to, kad ji negalėjo vykdyti sutartinių įsipareigojimų nuomotojai, o dėl to, kad atsakovei kilo sunkumų toliau naudotis išsinuomotu turtu ir iš jo gauti pajamų. Taigi teismai nepagrįstai galimybės užsidirbti iš išsinuomotų vagonų praradimą laikė nenugalimos jėgos aplinkybe, taip netinkamai aiškindami CK 6.212 straipsnio 1 dalies nuostatą. Šiuo atveju teismai neįvertino, kad pati atsakovė pažeidė Sutartimi nustatytą apribojimą išsinuomotus vagonus įvežti į Ukrainą, ir tai nulėmė, jog vėliau ji tariamai nebegalėjo naudotis vagonais pagal savo planus. Tokiu būdu dėl neteisėtų atsakovės veiksmų kilusios neigiamos pasekmės (atsakovė nemokėjo nuomos mokesčio ir paliko vagonus Ukrainoje, taip perkeldama ieškovei naštą pasigabenti juos į Lietuvą) buvo perkeltos ieškovei, todėl buvo pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.
26.3. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos dėl nenugalimos jėgos instituto taikymo.
26.3.1. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad taikant šį institutą būtina atsižvelgti ne tik į patį neįmanomumą vykdyti sutartinius įsipareigojimus, bet ir į nukentėjusios šalies pasirinktą teisių gynimo būdą, taip pat ir į kitos šalies interesus; nenugalima jėga negali būti naudojama kaip pretekstas nepagrįstai sustabdyti sutarties vykdymą ar būti atleistam nuo sutartinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-313/2022, kt.) Nagrinėjamu atveju atsakovė pažeidė Sutarties apribojimus ir neteisėtai įvežė vagonus į Ukrainą, o vėliau nesiekė kompromiso išsaugoti sutartinius santykius; ieškovė elgėsi sąžiningai ir siūlė įvairius kompromisus, kad šalys galėtų toliau bendradarbiauti, bet atsakovė juos atmetė. Teismai atleido ją nuo civilinės atsakomybės, taip neigiamas pasekmes, kilusias dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, perkėlė ieškovei.
26.3.2. Kasacinio teismo praktikoje aiškinama, kad šalis, besiginanti nuo atsakomybės nenugalimos jėgos institutu, turi pateikti konkrečius faktus, dėl kokių nenumatytų aplinkybių nebuvo galima vykdyti sutartinių įsipareigojimų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012). Atsakovė nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kodėl ji nebegalėjo vykdyti sutartinių įsipareigojimų ieškovei (o ne jos veiklos sunkumus Ukrainoje), taigi teismų išvados, kad atsakovė negalėjo vykdyti įsipareigojimų, nėra pagrįstos bylos duomenimis.
27. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
27.1. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo aplinkybių, kaip situacija Ukrainoje paveikė jos ir atsakovės tarpusavio santykius. Cituodama apeliacinės instancijos teismo motyvus, atsakovė įvardija apeliacinės instancijos teismo aptartas ir pirmosios instancijos teismo įvertintas aplinkybes. Pažymima, kad ieškovė iškraipo byloje nustatytas aplinkybes, jas vertina subjektyviai, pvz., neteisingai nurodo visuotinai žinomas aplinkybes, jog karas Ukrainoje prasidėjo 2014 m., tačiau 2014 m. pradžioje oficialiai jokie kariniai veiksmai tarp Rusijos ir Ukrainos nevyko, karo padėtis nebuvo paskelbta, nenutrauktas susisiekimas geležinkelio transportu tarp šių šalių. Oficialiai karo padėtis paskelbta nuo 2022 m. vasario 24 d.; 2022 m. lapkričio 22 d. Ukrainos vyriausybės spaudos centro informaciniame tinklalapyje nurodyta, kad Ukraina užbaigė pasitraukimo iš Sutarties dėl nepriklausomų Valstybių Sandraugos geležinkelių transporto koordinavimo įstaigų procedūrą. Taigi paskelbtos karo padėties įvedimas yra nenugalimos jėgos aplinkybių atsiradimas, šios aplinkybės turi įtakos sutartinių įsipareigojimų vykdymui, t. y., prasidėjus tokiems veiksmams, atsakovės išsinuomoti septyni vagonai negalėjo kursuoti bendro naudojimo keliais ir NVS bei Baltijos šalių geležinkeliais, negalėjo uždirbti pajamų iš krovinių pervežimo, atitinkamai ji negalėjo sumokėti nuomos mokesčio. Būtent tokios sąlygos buvo aptartos šalių Sutarties 6.8 punkte ir tokių aplinkybių pagrindu ji yra atleistina nuo nuomos mokesčio sumokėjimo.
27.2. Ieškovė neteikė įrodymų, kuriais pagrįstų, jog ir prasidėjus karo veiksmams atsakovė galėjo toliau naudotis išsinuomotais vagonais vežti Rusijos ir Baltarusijos geležinkeliu. Bylos duomenimis, patvirtinta, kad dėl techninių priežasčių (skirtingų geležinkelio vėžių) negalima iš Ukrainos geležinkelio transportu patekti į Lenkiją; taip pat iš Ukrainos į Lietuvos Respubliką geležinkelio transportu galima patekti tik per Baltarusijos teritoriją, tačiau su ja susiekimas buvo nutrauktas nuo 2022 m. vasario 24 d.; iš Ukrainos teritorijos į Kazachstaną, kitas Vidurinės Azijos valstybes geležinkelio transportu galima patekti tik per Rusijos teritoriją, su ja susisiekimas buvo nutrauktas nuo 2022 m. vasario 24 d. Atkreiptas dėmesys į tai, kad ieškovė 2022 m. kovo 22 d. raštu nedavė atsakovei sutikimo kursuoti išsinuomotiems vagonams Ukrainos teritorijoje, nes buvo neaiškios karinio konflikto perspektyvos, nebuvo gauti reikiami leidimai.
27.3. Ieškovė klaidingai, pažeisdama CK 6.193 straipsnio nuostatas, aiškina Sutarties 1.4 punkte aptartą sąlygą, kad išnuomoti vagonai bus naudojami NVS ir Baltijos šalių geležinkelių stotyse. Minėta nuostata kalbama tik apie geležinkelio stotis, o ne apie geležinkelio kelius, be to, Sutartyje nėra išaiškinta joje vartojama NVS sąvoka. Iki šios dienos Ukrainos valstybinė geležinkelio bendrovė priklauso NVS šalių, Estijos, Latvijos, Lietuvos geležinkelių transporto tarybai (GTT). Iširus Sovietų Sąjungai, buvusių sovietinių respublikų geležinkelio tinklas liko neišardytas, todėl neįmanoma išskirti Ukrainos valstybėje esančių geležinkelio tinklų iš kitų NVS šalių geležinkelio tinklo, nes tai fiziškai neįmanoma padaryti dėl techninių priežasčių. Dėl šios priežasties Sutarties 1.4 punktą reikia aiškinti atsižvelgiant į NVS šalių, Estijos, Latvijos, Lietuvos geležinkelių transporto tarybos (GTT) sudėtyje esančių valstybių skaičių ir sudėtį bei į Sutarties 1.1 punkto nuostatas, kurios įtvirtina galimybę naudoti vagonus bendro naudojimo keliais bei NVS ir Baltijos šalių geležinkeliais. Sutartis buvo vykdoma nuo 2018 m. Ieškovė žinojo apie vagonų judėjimo ir stovėjimo vietas ir pretenzijų dėl vagonų kursavimo Ukrainoje nereiškė. Pažymėta, kad Sutarties tekstas parengtas ieškovės.
27.4. Kasaciniame skunde ieškovės nurodyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai netaikytini šioje civilinėje byloje, nes nurodytų civilinių bylų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nustatytų nagrinėjamoje byloje. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012 buvo nagrinėjamos ekonominės ir finansų krizės aplinkybės CK 6.212 straipsnio normos taikymo prasme. Civilinėse bylose Nr. e3K-3-66-313/2022 ir Nr. e3K-3-5-381/2023 buvo nagrinėjamos faktinės dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ ir vėlesniais jo pakeitimais įvesto karantino pripažinimo nenugalimos jėgos aplinkybės. Pažymėta, kad visose šiose nurodytose civilinėse bylose kasacinis teismas nepripažino nurodomų aplinkybių nenugalimos jėgos aplinkybe. Ieškovės keliamas klausimas, ar kariniai veiksmai Ukrainoje gali būti pripažinti nenugalimos jėgos aplinkybe dėl ten likusių 7 vagonų, yra išsamiai argumentuotas apeliacinės instancijos teismo nutarties 23 punkte.
27.5. Šalių sudarytos Sutarties 8 punkte gana aiškiai aptartos aplinkybės, kurios laikytinos nenugalimos jėgos aplinkybėmis. Ieškovė 2023 m. vasario 23 d. raštu siūlė atsakovei pakeisti Sutarties 8.1 punktą ir karinių veiksmų Ukrainoje nebelaikyti nenugalimos jėgos aplinkybėmis. Taigi ieškovei buvo suprantamas šalių aiškiai aptartas ir dabar dar esantis pagrindas atleisti atsakovę nuo prievolių vykdymo. Šiuo atveju buvo visuma aplinkybių teismams taikyti CK 6.212 straipsnį: tokių aplinkybių (kad kils karinis konfliktas Ukrainoje ir Rusijai bei Baltarusijai bus įvestos ekonominės sankcijos) nebuvo sudarant Sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; dėl susidariusių aplinkybių atsakovė nebeturi objektyvių galimybių naudotis vagonais ir vykdyti sutartinių įsipareigojimų; atsakovė negalėjo kontroliuoti ar užkirsti kelio karinių veiksmų ir ekonominių sankcijų atsiradimui; atsakovė nėra ir nebuvo prisiėmusi sutartimi karinių veiksmų bei ekonominių sankcijų įvedimo rizikos. Pažymėta, kad teismai atmetė ieškinį ne tik pagal CK 6.212 straipsnį, bet ir kitais dviem pagrindais (Sutarties 8.3 punkto pagrindu, kuriame nustatytos specialios sąlygos, kad, nutraukus Sutartį dėl 8.1 punkte nurodytų aplinkybių, nė viena šalis nereikalaus iš kitos šalies atlyginti bet kokius nuostolius; taip pat Sutarties 6.8 punkto pagrindu), kurių ieškovė neginčija ir nenurodo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nenugalimos jėgos ir sutarties vykdymo esminio suvaržymo institutus, santykio
28. Kasaciniame skunde nurodomais argumentais iš esmės keliamas klausimas, kad teismai nepagrįstai taikė nenugalimos jėgos (pranc. force majeure) institutą esant esminio sutarties vykdymo suvaržymo aplinkybėms (lot. rebus sic stantibus).
29. Ieškovės teigimu, bylą nagrinėję teismai netinkamai vadovavosi kasacinio teismo nutartyse Nr. e3K-3-66-313/2022 (41 punktas) ir Nr. e3K-3-5-381/2023 (38 punktas) nurodomu aiškinimu, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl nenugalimos jėgos ar sutarties vykdymo esminio suvaržymo institutų taikymo būtina atsižvelgti ne tik į neįmanomumo laipsnį, bet ir į nukentėjusios šalies pasirinktą savigynos būdą, taip pat ir į kitos šalies interesus. Byloje buvo įrodymai, pagrindžiantys šalių derybas dėl sutarties pakeitimo, todėl teismai priėjo prie nepagrįstos išvados, kad sutarties vykdymas buvo objektyviai neįmanomas.
30. Su šiais argumentais teisėjų kolegija negali sutikti dėl toliau pateikiamų argumentų.
31. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog sutarties vykdymo suvaržymo ir nenugalimos jėgos institutai yra savarankiški teisių gynimo būdai, kurie gali būti teismo taikomi esant pareikštam šalies reikalavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-684/2023), taigi nėra pagrindo teigti, kad atsakovė, gindamasi nuo prievolės vykdyti sutartį, visų pirma privalėjo naudotis sutarties esminio suvaržymo institutu (CK 6.204 straipsnis).
32. Pagal CK 6.204 straipsnio 1 dalį, sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu: 1) tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo; 2) tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti; 3) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti; 4) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos. Kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti. Jeigu per protingą terminą šalys nesutaria dėl sutarties pakeitimo, tai abi turi teisę kreiptis į teismą. Teismas gali: 1) nutraukti sutartį ir nustatyti sutarties nutraukimo datą bei sąlygas; 2) pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra (CK 6.204 straipsnio 2–3 dalys).
33. CK 6.212 straipsnyje įtvirtintos atleidimo nuo atsakomybės už sutarties vykdymą taisyklės, kai sutarties vykdyti tampa neįmanoma. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Nenugalima jėga nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles. UNIDROIT principų 7.1.7 straipsnyje, kurio pagrindu yra suformuluotas CK 6.212 straipsnis, vartojama ne sutarties šalies atleidimo nuo atsakomybės, o sutarties nevykdymo pateisinimo, šalies atleidimo nuo nevykdymo padarinių formuluotė. Todėl CK 6.212 straipsnio formuluotė, kad nenugalimos jėgos atveju šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą, aiškintina plačiau, jog sutartinių prievolių neįvykdymas dėl nenugalimos jėgos negali sutartį pažeidusiai šaliai sukelti įprastinių sutarties nevykdymo padarinių, nustatytų CK 6.205–6.216 straipsniuose, taip pat jai negali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė (CK šeštosios knygos XXII skyrius) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-1075/2020 35 punktą).
34. Iš šių straipsnių formuluočių akivaizdu, kad ir sutarties vykdymo suvaržymui, ir nenugalimai jėgai būdingi iš esmės tie patys požymiai (aplinkybės kyla po sutarties sudarymo, jų nebuvo galima numatyti iš anksto bei užkirsti joms kelio, taip pat negalima jų atsiradimo rizikos priskirti nevykdančiai prievolės šaliai), iš esmės skiriasi tik jų taikymo teisinės pasekmės – sutarties vykdymo suvaržymo atveju teismas gali pakeisti arba nutraukti sutartį, o jei šalis remiasi nenugalimos jėgos aplinkybe, teismas sutartį pažeidusiai šaliai netaiko sutarties nevykdymo padarinių, nustatytų CK 6.205–6.216 straipsniuose, taip pat ir sutartinės civilinės atsakomybės.
35. Sutiktina su ieškove, kad ankstesnėje doktrinoje ir teismų praktikoje objektyvus neįmanomumas buvo laikomas esminiu kriterijumi, kuriuo remiantis buvo atribojami nenugalimos jėgos ir sutarties vykdymo iš esmės pasikeitus aplinkybėms institutai. Pavyzdžiui, CK komentare nurodoma, kad nenugalima jėga taikoma tais atvejais, kai dėl sutarties sudarymo metu atsiradusių aplinkybių jos objektyviai neįmanoma vykdyti. Jeigu dėl tų aplinkybių tik sunkiau įvykdyti sutartį, bet objektyviai šitai galima padaryti, šalis gali remtis CK 6.204 straipsniu, bet ne CK 6.212 straipsniu (Mikelėnas, V., ir kt. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Šeštoji knyga. Prievolių teisė (I). Vilnius: Justitia, 2003, p. 284). Tačiau šiuolaikinėje teisės doktrinoje ir kasacinio teismo praktikoje, kuria, be kita ko, remiasi ieškovė, pripažįstama, kad objektyvus neįmanomumas (teisinis ir (ar) faktinis) nebėra nenugalimos jėgos ir sutarties vykdymo suvaržymą atribojantis kriterijus. Neįmanomumas, kaip pakankama force majeure taikymo sąlyga, apima ne tik atvejus, kai sutarties vykdymas tampa faktiškai ir (ar) teisiškai neįmanomas, bet ir atvejus, kai teoriškai sutarties vykdymas yra įmanomas, tačiau praktinis jo įgyvendinimas tampa labai sudėtingas ir ekonomiškai neefektyvus. Taigi, pagal aktualią kasacinio teismo praktiką, objektyvus neįmanomumas nėra visais atvejais tinkamas kriterijus atriboti nenugalimos jėgos ir esminio sutarties vykdymo suvaržymo aplinkybes, nes galimos faktinės situacijos, kai šios aplinkybės sutampa (žr. išsamius argumentus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-313/2022, 42 punktas).
36. Todėl, esant ypač aukšto laipsnio sutarties vykdymo suvaržymui, sutarties šalis gali gintis nenugalimos jėgos aplinkybe dėl sutarties neįvykdymo. Jei šalis ginasi nenugalimos jėgos aplinkybe, ji turi pareigą įrodyti šio instituto sąlygų buvimą, o teismas, vertindamas vykdymo neįmanomumo sąlygos buvimą, turi atsižvelgti, ar pagal sutarties esmę šalies pasirinktas savigynos būdas yra sąžiningas, ar neproporcingai nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros.
37. Ieškovė kasaciniame skunde remiasi kasacinio teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartimi Nr. e3K-3-5-381-2023, kurioje teismas nepripažino nenugalimos jėgos aplinkybės dėl to, kad šalys sutarties vykdymo suvaržymus jau buvo išsprendusios pasinaudodamos CK 6.204 straipsnio 3 dalyje nustatytu būdu ir privalėjo sutarties pakeitimų laikytis, o ne nevykdyti pirminio susitarimo ir remtis negalėjimu įvykdyti sutartį. Nagrinėjamoje byloje aplinkybės dėl sutarties pakeitimo fakto teismų nebuvo nustatytos, todėl teismams nebuvo pagrindo remtis būtent šiuo precedentu.
38. Byloje teismų nustatytos aplinkybės, kad šalys 2018 m. sausio 1 d. sudarė vagonų nuomos sutartį, pagal kurios 1.1 punktą ieškovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis už užmokestį perduoti atsakovei laikinai valdyti ir naudoti dengtus vagonus, kurie yra techniškai tvarkingi ir pritaikyti naudoti geležinkelio infrastruktūroje, skirti vežti vienetiniams taroje įpakuotiems kroviniams, kuriems reikia apsaugos nuo atmosferos kritulių, ir kuriuos galima naudoti (vežti) bendro naudojimo keliais bei NVS ir Baltijos šalių geležinkeliais. Sutarties 1.4 punkte šalys susitarė, kad vagonai nuomininkei suteikiami laikinai naudotis atliekant eksporto ir importo operacijų darbus. Šalys aiškiai susitarė ir nustatė, kad vagonai bus naudojami NVS ir Baltijos šalių geležinkelio stotyse. Sutarties 5.2 punkte šalių nustatyta, kad nuomininkė privalo naudoti vagonus tik pagal tiesioginę paskirtį; 5.9 punkte – kad vagonus nuomininkė naudos vežimo paslaugoms teikti tik kaip tarptautinio krovinių gabenimo transporto priemones.
39. Sutarties 8.1 punkte šalys aptarė, kad šalys atleidžiamos nuo atsakomybės už iš dalies arba visiškai nevykdomus įsipareigojimus pagal šią Sutartį, jei toks nevykdymas buvo nenugalimos jėgos aplinkybių pasekmė. Nenugalimos jėgos aplinkybės suprantamos kaip žemės drebėjimas, potvynis, epidemija, stichinės gamtos jėgos, karas arba karo veiksmai, streikas, valstybinių institucijų aktai arba veiksmai ar kiti šalių protingai nekontroliuojami įvykiai. Nenugalimos jėgos aplinkybių pradžią ir pabaigą patvirtina PPR (Pramonės ir prekybos rūmų) išduotos pažymos. Nebūtina pateikti tokią pažymą, jeigu nurodytos aplinkybės visiems žinomos; Sutarties 8.2 punkte įtvirtinta, kad šalis, nebegalinti vykdyti įsipareigojimų pagal šią Sutartį dėl 8.1 punkte nurodytų aplinkybių, privalo per 15 kalendorinių dienų informuoti kitą šalį apie tokių aplinkybių pradžią ir trukmę; Sutarties 8.3 punkte aptarta, kad jeigu Sutarties 8.1 punkte nurodytos aplinkybės tęsiasi daugiau kaip 30 kalendorinių dienų, bet kuri šalis gali pasiūlyti kitai šaliai atitinkamai pakeisti sutartį arba nutraukti ją. Nutraukus sutartį, nė viena šalis neturi teisės reikalauti iš kitos šalies atlyginti bet kokius nuostolius.
40. 2022 m. vasario 24 d. Ukrainos Respublikoje oficialiai paskelbta karo padėtis, t. y. Ukrainos Prezidento dekretu Nr. 64/2022 „Dėl karo padėties įvedimo Ukrainoje“, priimtu, vadovaujantis Ukrainos Konstitucijos 106 straipsnio pirmosios dalies 20 punktu, Ukrainos įstatymu „Dėl karo padėties teisinio režimo“, buvo nutarta „įvesti karo padėtį Ukrainoje nuo 2022 m. vasario 24 d. 05 valandos 30 minučių, 30 dienų laikotarpiui“. Taigi, 2022 m. vasario 24 d. Ukrainoje prasidėjus kariniams veiksmams, atsakovė nuo 2022 m. kovo 1 d. nebemokėjo nuomos mokesčio už septynis išsinuomotus vagonus (Nr. 29006665, 29006889, 29007044, 29014875, 52514726, 29107497, 29007689), kurie tuo laikotarpiu buvo Ukrainos teritorijoje, iki pat Sutarties nutraukimo (2022 m. rugpjūčio 1 d.). Atsakovė 2022 m. vasario 27 d. raštu, t. y. per 3 dienas nuo karinių veiksmų Ukrainoje pradžios, informavo ieškovę, kad dėl prasidėjusių karo veiksmų, kurių šalys sudarydamos Sutartį negalėjo numatyti, nebegalės vykdyti sutartinių įsipareigojimų, nemokės nuomos mokesčio. 2022 m. kovo 22 d. rašte ieškovė nurodė atsakovei, kad vagonai negali kursuoti Ukrainoje. Iš šių aplinkybių matyti, kad ieškovė nematė galimybės leisti atsakovei naudoti vagonus kitiems tikslams, nei buvo nurodyta Sutartyje, todėl atsakovė pagrįstai nesikreipė CK 6.204 straipsnio pagrindu dėl sutarties pakeitimo.
41. Bylos duomenimis, pati ieškovė po kelių mėnesių nutraukė Sutartį tiek dėl septynių vagonų, tiek ir dėl likusių kitų dvidešimt septynių vagonų, esančių kitose vietose, nuomos. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vyko šalių derybos dėl taikos sutarties sąlygų, tačiau šių derybų turinys yra konfidenciali informacija ir tokiais dokumentais negalima byloje remtis kaip įrodymais, be to, susitarimas nebuvo pasirašytas. Teisėjų kolegija pritaria bylą nagrinėjusių teismų vertinimui, kad aplinkybės dėl šalių derybų taikos sutarties aspektu nėra pakankamos išvadai, jog atsakovės pasirinktas savigynos būdas nevykdyti sutarties dalies dėl septynių vagonų nuomos ir gintis nenugalimos jėgos aplinkybe neproporcingai pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą ar yra nesąžiningas. Dėl to teismai neturėjo pagrindo pripažinti, kad atsakovė elgėsi neteisėtai, sustabdydama įsipareigojimų vykdymą dėl nenugalimos jėgos aplinkybių ir nesikreipdama dėl sutarties pakeitimo. Papildomai pažymėtina, kad Sutarties šalys buvo susitarusios dėl bet kurios šalies teisės Sutartį nutraukti, jei nenugalimos jėgos aplinkybės tęsiasi ilgiau nei 30 dienų. Kadangi šalys buvo iš anksto sutarusios, kad, esant karo aplinkybėms, kiekviena galės atsisakyti Sutarties vykdymo, dar ir dėl to nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė turėjo pareigą visų pirma kreiptis dėl Sutarties pakeitimo, o jos nevykdydama pažeidė šalių interesų pusiausvyrą.
42. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju Sutarties vykdymo suvaržymas atsakovei buvo ypač aukšto laipsnio, todėl ji galėjo gintis force majeure aplinkybe dėl Sutarties neįvykdymo, ypač kad tokia teisė buvo nustatyta ir šalių sudarytoje Sutartyje, o iš bylos aplinkybių nėra pagrindo išvadai, kad ji elgėsi nesąžiningai, nesikreipdama į teismą dėl Sutarties pakeitimo.
Dėl teisės normų, reglamentuojančių sutarties šalies atleidimą nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą esant nenugalimos jėgos aplinkybėms
43. Kasaciniu skundu ieškovė teigia, kad teismai nepagrįstai atleido atsakovę nuo Sutarties vykdymo CK 6.212 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes byloje neįrodyta būtinoji nenugalimos jėgos taikymo sąlyga – faktas, kaip prasidėję karo veiksmai nuomininkės įsipareigojimus pagal nuomos sutartį padarė negalimus vykdyti. Ieškovės teigimu, atsakovė turėjo pagrįsti, kad dėl karo veiksmų ji nebegali mokėti sutarto dydžio nuomos mokesčio.
44. Kasacinio teismo praktikoje paprastai nurodomi šie nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuojantys požymiai: 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių kriterijų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-313/2022 ir jos 43 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika; 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-381/2023, 36 punktas).
45. Kaip minėta, naujausioje kasacinio teismo praktikoje nenugalima jėga laikomi ne tik objektyvaus neįmanomumo atvejai (teisinis ir (ar) faktinis neįmanomumas), bet ir kitos išorinių veiksnių nulemtos neįmanomumo atmainos, kurios pripažįstamos šiuolaikinėje sutarčių teisėje, pavyzdžiui, sutarties vykdymo ekonominis (praktinis) neįmanomumas, sutarties tikslo žlugimas (frustracija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-313/2022, 43, 44 punktai; 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-469/2023, 40 punktas).
46. Šią bylą nagrinėję teismai pagrįstai atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-313-2022 pateiktą aiškinimą, kad nustatant nenugalimos jėgos neįmanomumo kriterijų pakanka įrodyti sutarties tikslo žlugimą. Minėtoje byloje kasacinis teismas sprendė dėl nuomininkės pareigos mokėti nuomos mokestį nevykdymo, kai jos nuomojamos vietos prekybos centre nebuvo galima naudoti dėl pandemijos metu taikyto lankymosi prekybos centre ribojimo, ir pripažino, kad nuomininkei nuomos sutarties tikslas žlugo, todėl nustatė buvus nenugalimos jėgos aplinkybę.
47. CK 6.212 straipsnyje įtvirtintos nenugalimos jėgos sąlygos turi būti konstatuojamos kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, o force majeure besiremianti sutarties šalis privalo įrodyti, kad nenugalimos jėgos sąlygos egzistuoja būtent jos atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012). Ieškovė teigia, kad atsakovė neįrodė aplinkybės, jog objektyviai negalėjo vykdyti nuomos sutarties įsipareigojimo – mokėti nuomos mokesčio, todėl, nesant šios būtinosios nenugalimos jėgos sąlygos, nėra pagrindo taikyti ir šio atleidimo nuo atsakomybės instituto.
48. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo argumentu. Pažymėtina, kad ieškovė per siaurai aiškina prievolių vykdymo neįmanomumą, kaip būtinąją nenugalimos jėgos instituto taikymo sąlygą, teigdama, kad atsakovė turėtų įrodyti savo negalėjimą dėl kilusio karo veiksmų sumokėti nuompinigius. Kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką, objektyvaus vykdymo negalimumo sąlygą atitinka ir atvejis, kai dėl nenumatytų aplinkybių sutarties šalis visiškai negali pasiekti šalių sutartinių santykių tikslo. Todėl, siekdama nenugalimos jėgos instituto taikymo, atsakovė turėjo pagrįsti ne tai, kad ji nepajėgi mokėti nuompinigių pagal nuomos sutartį, bet tai, kad negali naudoti išsinuomotų vagonų tarptautiniams pervežimams NVS ir Baltijos šalyse dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu ir negalėjo užkirsti kelių šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui.
49. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėję teismai iš šalių paaiškinimų ir atsakovės teiktų duomenų padarė pagrįstą išvadą dėl Sutarties tikslo žlugimo. Teismų sprendimuose aiškiai argumentuota, kad atsakovė negalėjo naudotis pagal paskirtį išsinuomotais vagonais dėl karo ir dėl taikytų sankcijų, nuomotoja neleido jais naudotis Ukrainoje, nebuvo galimybė kursuoti bendro naudojimo keliais ir NVS bei Baltijos šalių geležinkeliais. Vertindamas atsakovės galimybę išgabenti vagonus į kitas valstybes ir toliau vykdyti krovinių pervežimą ar naudoti juos Ukrainos teritorijoje, apeliacinės instancijos teismas įvertino šias aplinkybes: vykdyti pervežimus vagonais Ukrainoje draudė pati ieškovė; pervežti vagonų ir vykdyti pervežimų Lenkijoje nebuvo galimybės dėl skirtingų vėžės matmenų; iš Ukrainos į Lietuvos Respubliką, kitas Baltijos šalis geležinkelio transportu galima patekti tik per Baltarusijos teritoriją, tačiau su ja susiekimas nutrauktas nuo 2022 m. vasario 24 d.; iš Ukrainos teritorijos į Kazachstaną, kitas Vidurio Azijos valstybes geležinkeliu galima patekti tik per Rusijos teritoriją, tačiau su ja susisiekimas buvo nutrauktas nuo 2022 m. vasario 24 d. Teismai pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovė pati karo veiksmus Ukrainoje dėl ginčo vagonų nuomos pripažino nenugalimos jėgos aplinkybe, nes ji neskaičiavo atsakovei nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 24 d. iki vasario 28 d., be to, tik prasidėjus šiems karo veiksmams, siūlė papildyti šalių Sutartį sąlyga, kad karo veiksmai Ukrainoje nelaikytini nenugalimos jėgos aplinkybe.
50. Taigi teismų išvada apie Sutarties tikslo žlugimą padaryta įvertinus bylos aplinkybes dėl karo padėties Ukrainoje nuo 2022 m. vasario 24 d. įvedimo, šios šalies bet kokio bendradarbiavimo su Rusija ir Baltarusija nutraukimą, šioms šalims pritaikytas sankcijas, tai, kad 2022 m. vasario pabaigoje Ukrainos kariuomenė susprogdino geležinkelio mazgus, jungiančius Ukrainos geležinkelius su Rusijos geležinkeliais. Teismai pagrįstai konstatavo, kad šalių Sutarties sudarymo metu šių aplinkybių nebuvo ir nebuvo galima protingai numatyti jų atsiradimo, atsakovė neturėjo jokių galimybių šių aplinkybių kontroliuoti ar užkirsti joms kelią, nebuvo prisiėmusi karinių veiksmų ir ekonominių sankcijų rizikos.
51. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad kasaciniame skunde ne visai tiksliai cituojamas apeliacinės instancijos teismo argumentas, nurodytas apeliacinio teismo nutarties 26 punkte, todėl nepagrįstai teigiama, kad teismas pripažino, jog atsakovės negalėjimą mokėti nuomos mokestį nulėmė tai, jog atsakovei kilo sunkumų gauti Ukrainoje pajamų. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo argumentams, nurodė, kad dėl karo ir taikytų sankcijų atsakovė nebegalėjo naudotis išsinuomotais vagonais, taip pat nuomotoja neleido jais naudotis Ukrainoje, todėl nuomininkė prarado tikslą šiuo septynis Ukrainoje įstrigusius vagonus naudoti pagal paskirtį. Dėl kilusių karo veiksmų septyni atsakovės išsinuomoti vagonai nebegalėjo kursuoti bendro naudojimo keliais bei NVS ir Baltijos šalių geležinkeliais ir negalėjo atsakovei uždirbti pajamų, susijusių su krovinių pervežimu. Taigi argumentas dėl gautinų pajamų buvo tik esminio atsakovės bei teismo nurodyto argumento, kad dėl nenugalimos jėgos aplinkybių žlugo ginčo vagonų nuomos sutarties tikslas, papildymas.
52. Papildomai pažymėtina, kad ieškovės nurodyta kasacinio teismo praktika dėl nenugalimos jėgos aplinkybės nustatymo sąlygų taip pat nepagrindžia, kad teismai netinkamai nustatė Sutarties vykdymo neįmanomumo aplinkybę. Ieškovės nurodomoje byloje 2012 m. birželio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012 kasacinis teismas pasisakė, kad ekonominė krizė savaime nėra nenugalimos jėgos aplinkybė, dėl kurios visuotinai atleidžiama nuo sutartinių prievolių mokėti kreditą vykdymo ir sutarčių nevykdymo teisinių padarinių. Kasacinis teismas pažymėjo, kad nenugalimos jėgos aplinkybe galėtų būti pripažintos tik tam tikros konkrečios krizės aplinkybės, susijusios su sutarties šalies veikla, objektyviai darančios sutarties vykdymą negalimą. Minėtoje byloje ieškovė neįrodė, kad būtent dėl ekonominės krizės negalėjo įvykdyti sutartinių įsipareigojimų bankui, kadangi turėjo lėšų iš vykdomos veiklos, parduoto turto, kurį panaudojo ne kredito sutarčiai vykdyti, o naujoms investicijoms. Nagrinėjamoje byloje teismai taip pat laikėsi pozicijos, kad karo padėtis savaime nėra nenugalimos jėgos aplinkybė, bet vertino, ar atsakovė negalėjo vykdyti Sutarties būtent dėl karo veiksmų.
53. Teisėjų kolegija nesudarančiu pagrindo kitaip vertinti apeliacinės instancijos teismo išvadas pripažįsta ir ieškovės argumentą, jog pati atsakovė pažeidė Sutarties nuostatas ir išsinuomotus vagonus naudojo Ukrainoje, todėl teismai turėjo spręsti, kad Sutarties nevykdymą nulėmė ir pačios atsakovės neteisėti veiksmai (kad karo pradžioje vagonai buvo Ukrainoje).
54. CK 6.193 straipsnyje, reglamentuojančiame sutarčių aiškinimo taisykles, be kita ko, nurodyta, kad, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (2 dalis); jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (3 dalis). Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo (5 dalis).
55. Teisėjų kolegijos požiūriu, teismai tinkamai vadovavosi CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis ir sistemiškai aiškino sutarties sąlygas, pagrįstai nusprendė, kad, viena vertus, Sutarties 1.4 punkto nuostata, jog vagonai bus naudojami NVS ir Baltijos šalių geležinkelio stotyse, apima ir Ukrainos geležinkelius, nes buvusių sovietinių respublikų geležinkelio tinklas buvo vientisas ir vis dar neišardytas, o ginčo vagonai pritaikomi būtent tik tokio pobūdžio geležinkelio tinklams. Kita vertus, net jeigu būtų daroma priešinga išvada, kad Sutarties 1.4 punkto nuostata reiškia, jog ieškovė nebuvo aptarusi galimybės išsinuomotus vagonus naudoti Ukrainoje, bylos aplinkybės patvirtina, kad sutarties šalys konkliudentiniais veiksmais modifikavo šią sąlygą kaip apimančią nuomininkės teisę naudoti vagonus Ukrainoje, nes Sutartis buvo vykdoma nuo 2018 m., taigi šalys bendradarbiavo beveik ketverius metus, ieškovė turėjo duomenis apie išnuomotų vagonų judėjimo ir buvimo vietas ir nereiškė prieštaravimų dėl vagonų transportavimo Ukrainos geležinkeliais.
56. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad ieškovės kasacinio skundo argumentais nepagrindžiamas netinkamas CK 6.212 straipsnio normų aiškinimas ir taikymas.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
57. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias nenugalimos jėgos institutą, tinkamai vadovavosi teismų praktika dėl nenugalimos jėgos požymių aiškinimo byloje nustatytoms aplinkybėms, todėl padarė teisės normomis ir teismų praktika pagrįstą išvadą. Šiuo atveju ieškovės kasaciniame skunde nurodyti argumentai pripažintini nesudarančiais pagrindo pakeisti ar panaikinti apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo, todėl kasacinis skundas atmestinas.
58. Netenkinus ieškovės kasacinio skundo, ieškovės patirtos kasaciniame skunde bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
59. Atsakovė pateikė prašymą priteisti jos naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir pateikė įrodymus, pagrindžiančius savo kasaciniame teisme patirtas 1500 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atmetus ieškovės kasacinį skundą, šių atsakovės patirtų išlaidų atlyginimas priteistinas iš ieškovės.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skinest Baltija“ (j. a. k. 300070820) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Multi Port Systems“ (j. a. k. 300945542) naudai 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Andžej Maciejevski
Donatas Šernas
Agnė Tikniūtė