Administracinė byla Nr. ATP-100-282/2015

Teisminio proceso Nr. 4-70-3-01892-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.; 45.4.5.; 53; 79.2.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 10 d.

Šiauliai

              Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių AVPK) Kelių policijos biuro skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nutarties,

n u s t a t ė :

V. R. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. nutarimu už teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius ATPK 301 straipsnio nuostatas, buvo nubaustas 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.

V. R. pateikė prašymą sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. vasario 5 d. nutartimi V. R. prašymą tenkino ir iki 8 mėnesių sutrumpino Šiaulių apylinkės teismo 2014-06-26 nutarimu skirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Skundu Šiaulių AVPK Kelių policijos biuras prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015-02-02 nutartį ir atmesti V. R. prašymą sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Mano, kad teismas netinkamai taikė ATPK 329 straipsnio nuostatas ir tai turėjo įtakos neteisėtos nutarties priėmimui, nes pagal apibendrintą teismų praktiką teismai, spręsdami dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, tiria ne tik tai, ar egzistuoja ATPK 329 straipsnyje paminėtos formalios sąlygos, bet vertina visumą byloje nustatytų aplinkybių (pvz., ankstesnis pažeidėjo drausmingumas vairuojant automobilį, padaryti pažeidimai, jų dažnumas, pobūdis, taikytos administracinės nuobaudos bei jų poveikis pažeidėjo elgesiui ir pan.) ir tuo remdamiesi sprendžia, ar yra pagrindas konstatuoti, kad buvo pasiekti paskirtos nuobaudos tikslai. Nurodo, kad V. R. už KET pažeidimus buvo baustas 8 kartus, tai neigiamai apibūdina V. R. asmenybę ir rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio normas. Pažymi, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės. Mano, kad V. R. sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje nurodyti nuobaudos tikslai.

Skundas tenkintinas, skundžiama  Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartis naikintina ir priimtinas naujas sprendimas.

ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jei asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Iš šios teisės normos analizės seka, jog paskyrusi nuobaudą institucija, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybe, gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino. ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Svarstant galimybę sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas juos vertino netinkamai. Nors V. R. įvykdė visus ATPK 329 straipsnyje numatytus reikalavimus, tačiau jis padarė vieną iš šiurkščiausių KET pažeidimų – apgadinęs kitą transporto priemonę pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo jis buvo susijęs, vietos pažeisdamas KET. Vien ta aplinkybė, kad specialios teisės atėmimo laikotarpiu (per 7 mėnesius) V. R. naujų teisės pažeidimų nepadarė, nėra pagrindas sutrumpinti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nes iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad V. R. per dešimt metų baustas iš viso 8 kartus (neįskaitant teisės pažeidimo, už kurį  buvo nubaustas 2014-06-26 nutarimu), tarp jų septynis kartus už KET pažeidimus (tarp jų ir pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį) ir vieną kartą už nedidelį chuliganizmą (būdamas girtas šlapinosi viešoje vietoje žmonių akivaizdoje pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį) bei tris kartus jam buvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai su nurodymais už greičio viršijimą, už girto pasirodymą viešoje vietoje bei gatvės perėjimą ne tam skirtoje vietoje, kai matomumo zonoje buvo pėsčiųjų perėja. Iš šios pažymos apie V. R. ankstesnius baustumus matyti, kad jis iš ankstesnių baustumų išvadų nepadarė, toliau darė teisės pažeidimus ne tik transporte, bet ir kitus teisės pažeidimus, už kuriuos jam buvo taikytos administracinės nuobaudos. Šie duomenys apie V. R. ankstesnius baustumus neigiamai apibūdina jo asmenybę, rodo, jog asmuo tinkamų išvadų nepadarė, pažeidėjui taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, toliau linkęs pažeidinėti įstatymus. Tokio V. R. neatsakingumo nepaneigia tai, kad jis sumokėjo jam paskirtą 3000 Lt baudą. Pastebėtina, kad sumokėti paskirtą baudą V. R. privalėjo nepriklausomai nuo jo valios. Tai, kad V. R. dirba ir jo darbe jam reikalinga teisė vairuoti transporto priemonę, kad jis charakterizuojamas teigiamai bei padeda prižiūrėti neįgalų asmenį, taip pat nepaneigia jo neatsakingumo. Be to, apylinkės teismas, skirdamas V. R. nuobaudą, šias aplinkybes įvertino pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančias jo atsakomybę ir, vadovaudamasis ATPK 301 straipsniu, tik 1 metams atėmė V. R. teisę vairuoti transporto priemones, nors ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas minimalus terminas yra 3 metai. Byloje nėra duomenų, kad dėl atimtos teisės vairuoti transporto priemones V. R. būtų praradęs darbą, todėl yra pagrindas manyti, kad darbe V. R. teisė vairuoti nėra būtina. Be to, pažymėtina, kad administracine nuobauda siekiama ne tik administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį perauklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, nedarytų naujų teisės pažeidimų, bet ir jį nubausti, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Taigi, administracine nuobauda teisės pažeidimą padariusiam asmeniui sukeliami tam tikri laikini bei neigiami nepatogumai, kurie turi būti adekvatūs, kaip nagrinėjamu atveju, padarytam teisės pažeidimui.

Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, jog byloje iš esmės nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad buvo pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai, todėl netikslinga V. R. atžvilgiu taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas. Dėl to daroma išvada, jog apylinkės teismas nepagrįstai tenkino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymą sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30215 straipsnio 6 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartį ir priimti naują nutartį: netenkinti V. R. prašymo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja                                                                                                                                                    Virginija Žindulienė