Civilinė byla Nr. 2-684-781/2019

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01569-2009-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.3.2.3; 3.3.2.5; 3.4.3.5.2.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 11 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Top consult“ įgalioto asmens E. S. (E. S.) atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 21 d. nutarties, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vakuolė“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Top cosnult“ įgalioto asmens E. S. skundas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vakuolė“ 2018 m. lapkričio 26 d. įvykusio kreditorių susirinkimo nutarimų, priimtų trečiuoju ir ketvirtuoju darbotvarkės klausimais, panaikinimo tenkintas iš dalies, 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vakuolė“ (toliau – BUAB „Vakuolė“) bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Top consult“ įgaliotas asmuo E. S. (E. S.) (toliau – bankroto administratorė) kreipėsi į teismą su skundu dėl BUAB „Vakuolė“ 2018 m. lapkričio 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimų, priimtų trečiuoju ir ketvirtuoju darbotvarkės klausimais, panaikinimo. Pareikštame skunde bankroto administratorė prašė panaikinti BUAB „Vakuolė“ 2018 m. lapkričio 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus trečiuoju ir ketvirtuoju darbotvarkės klausimais, ir patvirtinti BUAB „Vakuolė“ bankroto administratorės veiklos ataskaitą už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 13 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d., patvirtinti BUAB „Vakuolė“ ir bankroto administratorės pavedimo sutartį pagal 2018 m. lapkričio 26 d. kreditorių susirinkimui bankroto administratorės teiktą projektą. Skunde nurodyta, kad:

1.1.                      Kreditorių susirinkimo nutarimu, priimtu trečiuoju darbotvarkės klausimu, konstatuojama kaip faktas nutarimo projektą pateikusios kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Emsi“ (toliau – kreditorė) vertinimai ir net prielaidos, kurios yra nepagrįstos ir nemotyvuotos. Kreditorė, balsavusi „prieš“ bankroto administratorės veiklos ataskaitos tvirtinimą, pagrįstų ir/ar motyvuotų pastabų ar pasiūlymų dėl ataskaitos nepateikė, t. y. motyvuotai nenurodė jokių bankroto administratorės neatliktų ar netinkamai atliktų veiksmų bei ataskaitos neteisingumo.

1.2.                      Skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu, priimtu ketvirtuoju darbotvarkės klausimu, buvo patvirtintas kreditorės, o ne bankroto administratorės, pateiktas pavedimo sutarties projektas. Kreditorės pateiktas pavedimo sutarties projektas prieštarauja teisės aktams ir bendriems teisės principams, o pavedimo sutarties sąlygos nepriimtinos bankroto administratorei dėl paties pavedimo sutarties teksto teiginių ir nuostatų prieštaravimo bankroto procesą reglamentuojančioms teisėms normos. Šiuo atveju jau antrą kartą vien tik kreditorės balsais yra priimtas nutarimas dėl bankroto administratorės nepriimtino pavedimo sutarties teksto.

2.       Suinteresuotas asmuo (kreditorius) D. J. pateikė teismui atsiliepimą į bankroto administratorės skundą, kuriuo prašė tenkinti bankroto administratorės skundą ir kreditorės atžvilgiu teismo nuožiūra taikyti baudines sankcijas už piktnaudžiavimą ir bankroto bylos vilkinimą. Nurodė, kad visiškai palaiko bankroto administratorės skunde išdėstytą poziciją. Pažymėjo, kad kreditorių susirinkimo trečiuoju darbotvarkės klausimu pasiūlytas kreditorės projektas buvo pateiktas tik jau vykstant kreditorių susirinkimui. Šis procedūrinis pažeidimas negali būti vertinamas kaip nereikšmingas dėl pateikto projekto apimties ir turinio.

3.       Kreditorė pateikė teismui atsiliepimą į bankroto administratorės skundą, kuriuo prašė bankroto administratorės skundą atmesti. Nurodė, kad ne kreditorė vilkina bankroto procesą, tačiau bankroto proceso vilkinimu yra suinteresuoti visuomet kartu veikiantys kreditorius ir bankroto administratorė. Kreditorė teigia, kad bankroto administratorės veiklos ataskaita nebuvo tvirtinama pakarotinai, todėl bankroto administratorė pašalinusi nurodytus trūkumus, turėtų ją pateikti kreditorių susirinkimui tvirtinti pakartotinai. Be to, bankroto administratorė painioja atlygintinumą pagal atlygintinų paslaugų sutartį, kreditorių susirinkimo teisę atlyginimą peržiūrėti ir bankroto administratorės teisę tą atlyginimą išsimokėti. Tuo tarpu bankroto administratorė teisę gauti atlyginimą turi tik įrodžiusi faktiškai suteiktas paslaugas ir faktiškai patirtas išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apygardos teismas 2019 m. vasario 21 d. nutartimi bankroto administratorės skundą dėl BUAB „Vakuolė“ 2018 m. lapkričio 26 d. įvykusio kreditorių susirinkimo nutarimų, priimtų trečiuoju ir ketvirtuoju darbotvarkės klausimais, panaikinimo tenkino iš dalies ir panaikino BUAB „Vakuolė“ 2018 m. lapkričio 26 d. įvykusio kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą ketvirtuoju darbotvarkės klausimu bei šį klausimą perdavė nagrinėti kreditorių susirinkimui iš naujo, o BUAB „Vakuolė“ 2018 m. lapkričio 26 d. įvykusio kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą trečiuoju darbotvarkės klausimu paliko nepakeistą.

5.       Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas kreditorių susirinkimo sušaukimo ir nutarimų priėmimo tvarką sprendė, kad šios tvarkos pažeidimų nėra. 

6.       Byloje nustatyta, kad trečiuoju darbotvarkės klausimu kreditorių susirinkime buvo nutarta netvirtinti bankroto administratorės kreditorių susirinkimui pateiktos veiklos ataskaitos už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 13 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d., ir nutarta nustatyti pateiktos ataskaitos trūkumus, kurie turi būti ištaisyti iki kito kreditorių susirinkimo. Teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą apie buvusių kreditorių susirinkimų eigą, priėjo išvadą, kad bankroto administratorės pateiktos veiklos ataskaitos tvirtinimo klausimas, nepaisant to, kad po jos pareikalavimo jau buvo įvykę keli kreditorių susirinkimai, iš esmės buvo svarstomas pirmą kartą. 

7.       Įvertinęs tai, kad bankroto administratorės ataskaitą pirmiausiai yra kompetentingas tvirtinti kreditorių susirinkimas, taip pat tai, kad ginčijamo kreditorių susirinkimo metu buvo nustatyti bankroto administratorės veiklos ataskaitos trūkumai, terminas jiems pašalinti (iki kito kreditorių susirinkimo), teismas sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą, priimtą trečiuoju darbotvarkės klausimu.

8.       Apskųstoje nutartyje pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad ketvirtuoju darbotvarkės klausimu svarstyta dėl BUAB „Vakuolė“ ir bankroto administratorės pavedimo sutarties projekto tvirtinimo. Teismas pažymėjo, jog nuo pat bankroto administratorės paskyrimo momento, t. y. nuo 2014 m. kovo 13 d., tarp BUAB „Vakuolė“ ir UAB „Top consult“ nėra sudaryta pavedimo sutartis. Pavedimo sutarties sudarymo klausimas BUAB „Vakuolė“ kreditorių susirinkime buvo keliamas jau kelis kartus, tačiau pavedimo sutarties projektas nebuvo patvirtintas tik dėl didžiausios kreditorės nesutikimo. Teismo vertinimu, viena didžiausių kreditorių, nesutikdama su bankroto administratorės pasiūlytomis pavedimo sutarties sąlygomis (kurioms pritaria kiti kreditoriai), nesiekdama sutarties projekto pasitvirtinti derybų būdu (abiem šalims jas suderinus dar prieš teikiant kreditorių susirinkimui svarstyti), iš esmės sutartyje nustatė pavedimo sąlygas, kuriomis administratorės teisė į atlyginimą, jo dydį siejama su aplinkybėmis, galimai egzistuojančiomis jų išmokėjimo metu. Tokios pavedimo sutarties sąlyginės nuostatos nepagrįstai varžo bankroto administratorės teisę gauti atlyginimą už suteiktas paslaugas, o esant nuostatų sąlygiškumui, kyla grėsmė dėl jų skirtingo interpretavimo ir tokiu būdu iš anksto užprogramuojant suinteresuotų šalių ginčą, todėl pavedimo sutartyje neaptarus iš esmės esminių sąlygų, kurios turėtų atsispindėti pavedimo sutartyje (nustatyto atlyginimo dydžio, jo mokėjimo tvarkos), bankroto administratorei ir kreditorei nesutariant dėl pavedimo sutarties sąlygų, siekiant, kad nebūtų pažeistos kreditorių teisės, tikslinga panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą ketvirtuoju klausimu ir šį klausimą perduoti nagrinėti kreditorių susirinkimui iš naujo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9.       Bankroto administratorė atskirajame skunde prašo iš dalies panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartį – panaikinti 2018 m. lapkričio 26 d. BUAB „Vakuolė“ kreditorių susirinkimo nutarimą trečiuoju darbotvarkės klausimu ir patvirtinti bankroto administratorės veiklos ataskaitą už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 13 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d.; patvirtinti BUAB „Vakuolė“ ir jos bankroto administratorės pavedimo sutartį pagal 2018 m. lapkričio 26 d. kreditorių susirinkimui bankroto administratorės teiktą projektą.  Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė, kad 2018 m. lapkričio 26 d. kreditorių susirinkime bankroto administratorės ataskaitos tvirtinimo klausimas buvo svarstomas pirmą kartą, ir tik kito kreditorių susirinkimo metu nepatvirtinus ataskaitos, bankroto administratorius turės teisę kreiptis į teismą dėl jos tvirtinimo. Bankroto administratorė 2018 m. rugsėjo 25 d. veiklos ataskaitą teikė 2018 m. spalio 22 d. susirinkimui. 2018 m. rugsėjo 25 d. ataskaitą bankroto administratorė pateikė atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 4 d. sprendimą palikti galioti 2018 m. balandžio 4 d. Kauno apygardos teismo nutartį, kuria atmestas bankroto administratorės skundas dėl 2017 m. gruodžio 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimo trečiuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta netvirtinti bankroto administratorės ataskaitos. Šiame kreditorių susirinkimo nutarime buvo nurodyta informacija, kurios nebuvimas vertintinas kaip veiklos ataskaitos trūkumai. Todėl 2018 m. rugsėjo 25 d. ataskaita buvo teikiama atsižvelgiant į teismų nutartis dėl jos papildymo. Esant tokioms aplinkybėms, bankroto administratorė laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas turėjo tenkinti jos prašymą išspręsti BUAB „Vakuolė“ veiklos ataskaitos tvirtinimo klausimą.   

9.2.                      Balsų daugumą turinti kreditorė, balsavusi prieš bankroto administratorės veiklos ataskaitą, jokių pagrįstų ir motyvuotų pastabų ar pasiūlymų dėl ataskaitos nepateikė.

9.3.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai klausimą dėl pavedimo sutarties sudarymo perdavė nagrinėti kreditorių susirinkimui iš naujo. Atsižvelgdamas į tai, kad bankroto administratorė su kreditore jau ilgą laiką negali pasiekti susitarimo dėl pavedimo sutarties turinio, teismas pats turėjo išspręsti šį klausimą.

10.       Kreditorė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Atmestini atskirojo skundo argumentai, kad 2017 m. gruodžio 20 d. kreditorių susirinkime buvo svarstyta dėl bankroto administratorės ataskaitos tvirtinimo. Veiklos ataskaita nuo 2014 m. kovo 13 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d. yra pirma kreditorių susirinkimui pateikta ataskaita. Bankroto administratorė ataskaitą pateikė 2018 m. spalio 22 d. kreditorių susirinkimui, tačiau kreditorė neturėjo galimybės su ja susipažinti, kadangi bankroto administratorės ataskaita kreditorei buvo pateikta prieš dvi dienas iki susirinkimo. Todėl 2018 m. spalio 22 d. kreditorių susirinkimas ataskaitos nesvarstė, nutarimo dėl jos nepriėmė. 2018 m. lapkričio 26 d. susirinkime nutarimu trečiuoju klausimu buvo pirmą kartą balsuota dėl ataskaitos, kreditorių susirinkimui pirmą kartą išvardinant ataskaitos veiklos trūkumus.

10.2.                      Mano, kad bankroto administratorė, reikalaudama patvirtinti pavedimo sutartį pagal jos pateiktą projektą nenurodo, kodėl kreditorės siūlomas pavedimo sutarties projektas jai nepriimtinas, kuo kreditorės projektas pažeidžia kreditorių teises ar teisės aktus.  

11.       Kreditorius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį tenkinti. Atsiliepime teigiama, kad:

11.1.                      Pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti bankroto administratorės veiklos ataskaitos tvirtinimo klausimą šiam klausimui jau buvus svarstytam kreditorių susirinkime.

11.2.                      Teismas taip pat nepagrįstai nusišalino ir nuo klausimo dėl pavedimo sutarties tarp BUAB „Vakuolė“ ir bankroto administratorės sudarymo sprendimo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl bankroto administratorės veiklos ataskaitos tvirtinimo

13.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2015 m. gegužės 12 d. įvykusiame kreditorių susirinkime buvo nutarta įpareigoti naujai paskirtą bankroto administratorę pateikti išsamią jos veiklos ataskaitą (11 t. 11, b. l. 39-42). 2017 m. spalio 13 d. kreditorių susirinkimo metu nutarimai dėl nepatvirtintos kreditorių susirinkimo darbotvarkės nebuvo priimti (13 t., b. l. 78-79). 2017 m. gruodžio 20 d. įvykusio kreditorių susirinkimo metu penktuoju darbotvarkės klausimu nutarta pareikalauti, kad bankroto administratorė pateiktų kreditorių susirinkimui išsamią ataskaitą už visą bendrovės bankroto proceso laikotarpį, ataskaitą pateikiant kitam kreditorių susirinkimui svarstyti (14 t., b. l. 97-101). Bankroto administratorei teismui apskundus minėtą nutarimą, Kauno apygardos teismas 2018 m. balandžio 4 d. nutartimi šį nutarimą paliko nepakeistą (15 t., b. l. 75-85). Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. liepos 4 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartį pakeitė, panaikinant 2017 m. gruodžio 20 d. bankrutavusios UAB „Vakuolė“ kreditorių susirinkimo nutarimo penktuoju darbotvarkės klausimu dalį, numatančią, kad bankroto administratorės teikiamoje ataskaitoje turi būti atsakymai į UAB „Emsi“ 2017 m. spalio 26 d. rašte užduotus klausimus ir skundą dėl bankroto administratorės įgalioto asmens veiksmų (15 t., b. l. 100-108). 2018 m. gegužės 22 d. kreditorių susirinkimui ankstesnio kreditorių susirinkimo metu pareikalauta bankroto administratorės veiklos ataskaita pateikta nebuvo (15 t., b. l. 145-148). Veiklos ataskaita už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 13 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d. bankroto administratorės buvo pateikta į 2018 m. spalio 22 d. kreditorių susirinkimą, kurio metu kreditorių susirinkimas trečiuoju darbotvarkės klausimu nutarė jos netvirtini didžiausiai kreditorei UAB „Emsi“ balsavus „prieš“ bankroto administratorės pateiktos ataskaitos tvirtinimą (15 t., b. l. 170-183). 2018 m. lapkričio 26 d. įvyko kreditorių susirinkimas Nr. 19, kurio metu buvo svarstoma bankroto administratorės veiklos ataskaitos tvirtinimas ir kreditorei balsavus „prieš“ pateiktą veiklos ataskaitą ir nurodžius jos trūkumus, bankroto administratorės kreditorių susirinkimui pateikta 2018 m. lapkričio 2 d. veiklos ataskaita nepatvirtinta, veiklos ataskaitos tvirtinimo klausimas atidėtas iki kito kreditorių susirinkimo, nurodyti veiklos ataskaitos trūkumai (16 t., b. l. 47-68).

14.       Minėta, kad bankroto administratorė kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti BUAB „Vakuolė“ bankroto administratorės veiklos ataskaitą už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 13 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bankroto administratorės skundą dėl priimto nutarimo pagrįstumo, pritarė kreditorių susirinkimo pozicijai ir klausimą dėl veiklos ataskaitos tvirtinimo grąžino kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo. Bankroto administratorės, pateikusios atskirąjį skundą, teigimu, toks teismo sprendimas yra neteisėtas, kadangi veiklos ataskaita 2018 m. lapkričio 26 d. kreditorių susirinkimo metu buvo svarstoma ne pirmą kartą.

15.       Aktualu pažymėti, kad administratoriaus ataskaita yra viena iš administratoriaus atsiskaitymo kreditoriams už praeitą laikotarpį vykdytų bankroto procedūrų formų, o jos patvirtinimas reiškia kreditorių pritarimą administratoriaus veiklai ar jo veiklos daliai, už kurią tvirtinama ataskaita. Kadangi tarp administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės susiklosto prievoliniai pavedimo teisiniai santykiai, tai ataskaitos patvirtinimas, be kita ko, reiškia prievolės įvykdymo priėmimą CK 6.123 straipsnio prasme. Administratoriaus ataskaitos nepatvirtinimas reiškia, kad kreditoriai nesutinka su administratoriaus veikla vykdant pavedimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011).

16.       Pagal ĮBĮ 23 straipsnio 4 punktą, jeigu kreditorių susirinkimas administratoriaus ataskaitos nepatvirtina, administratorius per kreditorių susirinkimo nustatytą protingą terminą privalo pašalinti kreditorių nurodytus ataskaitos trūkumus ir teikti ją tvirtinti kreditorių susirinkimui pakartotinai. Jeigu pakartotinai pateiktos ataskaitos kreditorių susirinkimas nepatvirtina, ją gali tvirtinti teismas. Kreditorių susirinkimas, netvirtindamas administratoriaus veiklos ataskaitos, turi aiškiai nurodyti ataskaitos trūkumus, kuriuos bankroto administratorius turi pašalinti, ir šių trūkumų pašalinimui nustatyti protingą terminą.

17.       Administratoriaus veiklos ataskaita – tai dokumentas, kuriame pateikiami oficialūs asmens ar organizacijos nuveikto darbo per tam tikrą laiką rezultatai. Pagal susiformavusią teismų praktiką, administratoriaus veiklos ataskaita netvirtinama tuomet, kai joje atvaizduoti veiksmai iš tikrųjų yra neatlikti ir (ar) išvardyti rezultatai iš tikrųjų yra nepasiekti. Teisinį pagrindą netvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitos sudaro ydingai parengta ataskaita, kai įrašyti neįvykę faktai, klaidinga informacija ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1522/2010). Aptartas bankroto administratoriaus ataskaitos esmės ir paskirties vertinimas nereiškia, kad kreditoriai gali laisvai savo nuožiūra spręsti dėl bankroto administratoriaus veiklos ataskaitos tvirtinimo ir atsisakyti ją tvirtinti be pagrįstų motyvų. Formalus bankroto administratoriaus ataskaitos netvirtinimas prieštarautų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams bei užkirstų kelią operatyviai ir mažiausiomis sąnaudomis vykdyti tolesnes bankroto procedūras (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-167-823/2016).

18.       Tvirtinti administratoriaus ataskaitą pirmiausia yra kompetentingas kreditorių susirinkimas (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 23 straipsnio 4 punktas), kreditorių susirinkimo nutarimai yra priimami kreditorių balsų, priklausančių nuo patvirtintų jų reikalavimų sumos, dauguma (ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalis). Taigi administratoriaus ataskaitos patvirtinimas reiškia kreditorių pritarimą administratoriaus veiklai ar jo veiklos daliai, už kurią tvirtinama ataskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011). Kadangi tarp administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės susiklosto prievoliniai pavedimo teisiniai santykiai, tai ataskaitos patvirtinimas, be kita ko, reiškia prievolės įvykdymo priėmimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.123 straipsnio prasme. Administratoriaus ataskaitos nepatvirtinimas reiškia, kad kreditoriai nesutinka su administratoriaus veikla vykdant pavedimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011).

19.       Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad pagal ĮBĮ 23 straipsnio 4 punktą, jeigu kreditorių susirinkimas administratoriaus ataskaitos nepatvirtina, administratorius per kreditorių susirinkimo nustatytą protingą terminą privalo pašalinti kreditorių nurodytus ataskaitos trūkumus ir teikti ją tvirtinti kreditorių susirinkimui pakartotinai. Jeigu pakartotinai pateiktos ataskaitos kreditorių susirinkimas nepatvirtina, ją gali tvirtinti teismas. Iš šios teisės normos turinio, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, matyti, jog kreditorių susirinkimas, netvirtindamas administratoriaus veiklos ataskaitos, turi aiškiai nurodyti ataskaitos trūkumus, kuriuos bankroto administratorius turi pašalinti, ir šių trūkumų pašalinimui nustatyti protingą terminą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad kreditorių susirinkimas ar teismas turi patvirtinti administratoriaus ataskaitą, jeigu nėra konkrečių kreditorių ar teismo nurodytų trūkumų. Bankrutuojančios įmonės kreditoriams neteikiant konkrečių pastabų dėl administratoriaus ataskaitos ir atsisakant ją tvirtinti, pareigą įrodyti, kad administratorius veikė netinkamai ir ataskaita nepagrįsta, turi tai teigiantys bankrutuojančios įmonės kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357-690/2016).

20.       Esant anksčiau nurodytam teisiniam reglamentavimui, kasacinio teismo išaiškinimams, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti bankroto administratoriaus veiklos ataskaitos svarstymo chronologinę eigą. Susipažinęs su byloje esančių kreditorių susirinkimų protokolų turiniu, apeliacinės instancijos teismas nepritaria bankroto administratorės argumentui, kad 2018 m. lapkričio 26 d. kreditorių susirinkimas veiklos ataskaitą svarstė pakartotinai ir dėl jos jau yra pasisakęs 2017 m. gruodžio 20 d. susirinkimo metu. Iš 2017 m. gruodžio 20 d. BUAB „Vakuolė“ įvykusio kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 16 matyti, kad penktuoju darbotvarkės klausimu buvo svarstytas administratorės veiklos ataskaitos pateikimo pareikalavimo ir jos svarstymo įtraukimo į kito kreditorių susirinkimo darbotvarkę klausimas ir nutarta pareikalauti, kad bankroto administratorė pateiktų kitam kreditorių susirinkimui svarstyti išsamią ataskaitą (konkrečiai nurodyti reikalaujami duomenys) už visą bendrovės bankroto proceso laikotarpį (14 t., b. l. 97-103). Taigi, negalima sutikti su bankroto administratore, jog šio kreditorių susirinkimo metu jau buvo svarstoma jos pateikta veiklos ataskaita. Kreditorių susirinkimo protokole Nr. 16 aiškiai nurodyta, kad išsami veiklos ataskaita turi būti pateikta kitam kreditorių susirinkimui. Minėta, kad 2018 m. gegužės 22 d. kreditorių susirinkimui ankstesnio kreditorių susirinkimo metu pareikalauta bankroto administratorės veiklos ataskaita pateikta nebuvo ir ji už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 13 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d. bankroto administratorės buvo pateikta į 2018 m. spalio 22 d. kreditorių susirinkimą. Ginčo šalys neginčija, kad veiklos ataskaita buvo teikiama 2018 m. spalio 22 d. kreditorių susirinkimui. 2018 m. spalio 22 d. kreditorių susirinkimo protokole Nr. 18 užfiksuota, kad bankroto administratorė pristatė veiklos ataskaitą ir atsakė į susirinkimo dalyvių klausimus dėl ataskaitos turinio (15 t., b. l. 179). Trečiuoju darbotvarkės klausimu pažymėta, kad kreditorių susirinkimo pirmininkas paprašė bankroto administratorės pristatyti veiklos ataskaitą ir atsakyti į klausimus, kad kreditoriai naujame susirinkime galėtų parengti motyvuotą nutarimą ir balsuoti dėl veiklos ataskaitos (15 t., b. l. 179). Be to, kreditoriai (o būtent – didžiausia kreditorė) šio susirinkimo metu nutarė balsuoti prieš pateiktos ataskaitos projektą, kadangi ji buvo pateikta pavėluotai ir kreditorė nespėjo su ja susipažinti bei paruošti alternatyvų nutarimo projektą. Tokiu būdu prieinama prie išvados, jog nors veiklos ataskaita ir buvo pateikta 2018 m. spalio 22 d. kreditorių susirinkimui, tačiau dėl jos tvirtinimo iš esmės susirinkimo metu balsuota nebuvo. Kreditorių susirinkimo protokole Nr. 18 užfiksuota aplinkybė dėl balsavimo, kuriuo nebuvo pritarta bankroto administratorės veiklos ataskaitai, tik įtvirtina bankroto administratorės ataskaitos projekto pateikimo kreditorių susirinkimui faktą, tačiau neįrodo buvus detaliam ataskaitos svarstymui.   

21.       2018 m. lapkričio 26 d. įvykusio kreditorių susirinkimo metu ginčijamu trečiuoju darbotvarkės klausimu buvo atsisakyta patvirtinti bankroto administratorės veiklos ataskaitą, nustačius jos trūkumus (16 t., b. l. 25-36). Iš 2018 m. lapkričio 26 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 19 matyti, kad buvo nustatyti konkretūs bankroto administratorės veiklos ataskaitos trūkumai (prašoma detalizuoti ir pagrįsti tam tikrus bankroto administratorės veiklos ataskaitoje pateiktus duomenis, pateikti įrodymus, pagrįsti bankroto administravimo išlaidų panaudojimą ir t. t.). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes konstatavo, kad kreditorių susirinkimui nustačius ataskaitos trūkumus, bankroto administratorė savo kompetencijos ribose turi juos įvertinti ir, sutikdama su nustatytais trūkumais, juos pašalinti bei pakartotinai pateikti veiklos ataskaitą kitam kreditorių susirinkimui, ir tik kito kreditorių susirinkimo metu, nepatvirtinus ataskaitos, bankroto administratorė turi teisę kreiptis dėl jos patvirtinimo į teismą, todėl klausimą dėl veiklos ataskaitos tvirtinimo grąžino spręsti kreditorių susirinkimui.

22.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiai skundžiamoje nutartyje nurodytai pozicijai. byloje nustatyta, kad balsavimas iš esmės dėl bankroto administratorės pateiktos veiklos ataskaitos vyko tik vieną kartą – 2018 m. lapkričio 26 d., kadangi 2017 m. gruodžio 20 d. kreditorių susirinkimo metu buvo nutarta pareikalauti veiklos ataskaitos su išsamiais duomenimis, o 2018 m. spalio 22 d. kreditorių susirinkimas dėl jos priėmimo nebalsavo. Esant tokioms aplinkybėms, bankroto administratorė turi patikslinti veiklos ataskaitą atsižvelgdama į 2018 m. lapkričio 22 d. kreditorių susirinkime nurodytus patikslinimus ir kreditorių susirinkimui iš naujo svarsčius bei nepatvirtinus veiklos ataskaitos, kreiptis į teismą dėl jos patvirtinimo, kaip numato ĮBĮ 24 straipsnio 4 punktas.

Dėl pavedimo sutarties tvirtinimo

23.       Ketvirtuoju darbotvarkės klausimu 2018 m. lapkričio 26 d. kreditorių susirinkime buvo svarstyta dėl BUAB „Vakuolė“ ir bankroto administratorės pavedimo sutarties projekto tvirtinimo. Ginčijamu kreditorių susirinkimo ketvirtuoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas patvirtinti pavedimo sutartį pagal kreditorės teiktą projektą. Bankroto administratorė atskirajame skunde nesutinka su šiuo nutarimu ir prašo jį panaikinus, patvirtini bankroto administratorės kreditorių susirinkimui pateiktą pavedimo sutarties projektą.

24.       Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalį bankroto administratorius – tai teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas. Bankroto administratorius, vykdydamas ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalyje nustatytas funkcijas, gina bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teises bei teisėtus interesus, vadovauja bankrutuojančios įmonės ūkinei komercinei veiklai, atstovauja arba įgalioja kitą asmenį atstovauti bankrutuojančiai įmonei teisme ir pan. (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 6, 9, 14 punktai). ĮBĮ 11 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimas įgalioja kreditorių susirinkimo pirmininką įmonės vardu sudaryti pavedimo sutartį su teismo paskirtu bankroto administratoriumi.

25.       Teismo paskirtas įmonės administratorius visiškai pakeičia įmonės vadovą, nes jis atlieka vienasmeniam valdymo organui priskirtas funkcijas. Įmonės bankroto administratorius – vienas iš svarbiausių asmenų bankroto procese, kuris vykdo bankrutuojančios įmonės vadovo funkcijas bei atlieka teisinį tyrimą dėl įmonės ir su ja susijusių asmenų veiksmų ar neveikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bankroto administratorius visų pirma yra teismo paskirtas bankrutuojančios įmonės atstovas, veikiantis įmonės vardu ex officio (pagal pareigas), o pavedimo sutarties pagrindu susiklosto ne bankroto administratoriaus ir kreditorių (ar kreditorių susirinkimo), bet bankroto administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2012). Taigi bankrutuojančiai (bankrutavusiai) įmonei, kaip civilinėje byloje dalyvaujančiam asmeniui, atstovauja pagal įstatymą (teismo nutartimi) paskirtas bankroto administratorius (arba jo įgaliotas asmuo), su kuriuo bankrutuojančios įmonės kreditoriai (jų susirinkimo pirmininkas) yra sudarę pavedimo sutartį (ĮBĮ 11 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010).

26.       Atlikus bankroto administratorės ir kreditorės pateiktų pavedimo sutarties projektų analizę nustatyta, kad bankroto administratorė nesutinka su pavedimo sutarties dalimi dėl administravimo išlaidų atlyginimo, o būtent – bankroto administratorės pateikto pavedimo sutarties projekte numatyta, kad administravimo išlaidų sąmatos bei mokėjimo tvarkos tvirtinimo procedūra turi būti spręstina kreditorių susirinkimo metu, tuo tarpu kreditorės pateiktoje pavedimo sutartyje nurodyta bankroto administratorės atlyginimo nustatymo, jo keitimo ir išmokėjimo tvarka, jas susiejant su atlyginimo metu egzistuojančiomis aplinkybėmis (16 t., b. l. 30-35). Taigi, tarp šalių kilusio ginčo esmė – administravimo išlaidų sąmatos bei mokėjimo tvarkos tvirtinimo procedūra.

27.       Iki 2016 m. gegužės 1 d. galiojusios redakcijos ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Nuo 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojo nauja ĮBĮ 36 straipsnio redakcija, pagal kurią administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo, keitimo ir disponavimo šiomis išlaidomis tvarkos nustatymas ir toliau paliktas kreditorių susirinkimo kompetencijai, tačiau kreditorių susirinkimas, spręsdamas nurodytus klausimus, įpareigotas atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius, o tuo atveju, jeigu administratorius ar kreditoriai ginčija kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, teismui, išsprendusiam ginčą, suteikta teisė patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius; ši teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama (ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis). Taigi, naujos redakcijos ĮBĮ 36 straipsnis kompleksiškai pakeitė ankstesnį bankroto administravimo išlaidų reglamentavimą.

28.       Teismui expressis verbis suteikta teisė ne vien panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą iš naujo svarstyti kreditorių susirinkimui, bet ir pačiam patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą (nuo 2016 m. gegužės 1 d. galiojančio ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis). Toks teisinis reguliavimas grindžiamas siekiu didinti bankroto procedūrų veiksmingumą, kadangi administravimo išlaidų dydis turi būti grindžiamas objektyviais kriterijais, o ne kreditorių daugumos palankumu ar nepalankumu bankroto administratoriui. Administravimo išlaidų sąmatos, ypač administratoriaus atlyginimo dydžio priklausomumas vien nuo kreditorių susirinkimo sprendimo, nesant efektyvios teisminės kontrolės, mažintų bankroto administratoriaus nepriklausomumą nuo kreditorių ir galėtų tapti kliūtimi ginčyti kai kurių kreditorių reikalavimus ir (arba) bankrutuojančios įmonės sandorius. Be to, administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimas turi būti išsprendžiamas sparčiai ir netapti kreditorių ilgų ginčų, kliudančių veiksmingai atlikti bankroto procedūras, objektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-690/2018).

29.       Apeliacinės instancijos teismas, plėtodamas dėstomą poziciją konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje nurodęs, jog kreditorių susirinkimui priklauso išimtinė kompetencija administratoriaus atlyginimo ir jo mokėjimo tvarkos nustatymo klausimu, netinkamai interpretuoja nurodytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo išaiškinimą. Kaip matyti iš Lietuvos Aukščiausiojo teismo pateikto ĮBĮ 36 straipsnio išaiškinimo, teismui taip pat yra suteikta teisė išnagrinėjus ginčą tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą.

30.       Nagrinėjamu atveju akcentuotina, kad nuo bankroto administratorės 2014 m. kovo 13 d. paskyrimo su ja nėra sudaryta pavedimo sutartis. Pavedimo sutarties sudarymo klausimas kreditorių susirinkime buvo svarstomas kelis kartus, tačiau pavedimo sutarties galutinis variantas nebuvo tvirtinamas tik dėl didžiausios kreditorės nesutikimo. Net ir 2018 m. lapkričio 26 d. kreditorių susirinkimo metu šios kreditorės balsavimas nulėmė jos siūlomo pavedimo sutarties projekto priėmimą, nors už bankroto administratorės pateiktą pavedimo sutarties projektą balsavo kiti kreditoriai. Esant tokioms aplinkybėms, negali būti pateisinama situacija, kuomet bankroto administratorei vykdant savo funkcijas nuo 2014 m. su ja nėra sudaryta pavedimo sutartis, taip pat bankrutavusios bendrovės didžiausiai kreditorei nuolat įtakojant norimo rezultato priėmimą bei ginčui pasiekus teismą, teismas klausimą dėl pavedimo sutarties sudarymo grąžina svarstyti kreditorių susirinkimui iš naujo. Iš anksčiau išdėstytų aplinkybių matyti, kad vienos kreditorės interesui nulemiant susirinkimo priimamą sprendimą, pažeidžiamas bankroto proceso operatyvumas, vilkinamas būtinųjų procedūrų atlikimas. Todėl teismas, siekdamas bankroto procedūrų efektyvumo, bankroto proceso operatyvumo, turi įsiterpti į kreditorių kompetencijai priklausančio klausimo sprendimą ir atsižvelgdamas į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, pats spręsti klausimą dėl pavedimo sutarties patvirtinimo.  

Dėl procesinės bylos baigties

31.       Pirmosios instancijos teismas, priėjęs išvadą dėl išimtinės kreditorių susirinkimo kompetencijos spręsti bankroto administratorės atlyginimo klausimą, iš esmės nevertino pavedimo sutarties projektų turinio trūkumų, nederino šalių pozicijos nagrinėjamu klausimu, todėl šiuo aspektu bylos esmės neatskleidė. Minėtų aplinkybių aiškinimasis ir vertinimas apeliacinės instancijos teisme reikštų bylos nagrinėjimą šioje dalyje iš naujo.

32.       Apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui nėra absoliuti. Apeliacinės instancijos teismas privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas, o bylą gali grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais, įstatyme (CPK 327 straipsnyje) nustatytais atvejais. Vienas tokių atvejų numatytas CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte – jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

33.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog klausimas dėl 2018 m. lapkričio 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 4 – uoju darbotvarkės klausimu, pagrįstumo turėtų būti iš naujo nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme, todėl skundžiamos 2019 m. vasario 21 d. Kauno apygardos teismo nutarties dalis, kuria panaikintas BUAB „Vakuolė“ 2018 m. lapkričio 26 d. įvykusio kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas ketvirtuoju darbotvarkės klausimu ir šis klausimas perduotas kreditorių susirinkimui spręsti iš naujo, naikintina ir klausimas šioje dalyje perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

        Panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 21 d. nutarties dalį, kuria panaikintas BUAB „Vakuolė“ 2018 m. lapkričio 26 d. įvykusio kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas ketvirtuoju darbotvarkės klausimu ir šis klausimas perduotas kreditorių susirinkimui spręsti iš naujo, ir šį klausimą grąžinti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

  Kitą Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 21 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.  

Teisėja                                                         Jūratė Varanauskaitė