Civilinė byla Nr. e2S-2087-852/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02989-2023-4
Procesinio sprendimo kategorija 1.3.2.9.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugsėjo 26 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Renatos Volodko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „FilaLAB“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 27 d. sprendimo dalies pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „FilaLAB“ dėl neteisėto darbo santykių nutraukimo, darbo užmokesčio priteisimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, numatančių darbo sutarties nutraukimą šalių susitarimu (Darbo kodekso 54 straipsnis) aiškinimo ir taikymo pagrįstumo.
2. Darbo ginčų komisija 2023 m. sausio 30 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-113-121/2023 ieškovo A. R. reikalavimus atsakovei UAB „FilaLAB“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir grąžinimo į darbą atmetė kaip nepagrįstus.
3. Ieškovas A. R. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir priteisti iš atsakovės UAB „FilaLAB“ vidutinį darbo užmokestį, paskaičiuotą nuo 974,53 Eur sumos už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2022 m. gruodžio 30 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos), darbo santykių pabaigos datą pripažinti teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną; priteisti 5 000,00 Eur neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad tarp A. R. (toliau – ieškovas) ir UAB „FilaLAB“ (toliau – atsakovė arba darbdavė) 2022 m. balandžio 27 d. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, kurios pagrindu ieškovas pas atsakovę dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau darbo santykiai nutraukti praėjus vos 8 mėnesių laikotarpiui, t. y. 2022 m. gruodžio 30 d. Pažymi, jog darbo santykiai nutraukti darbdavės iniciatyva, apgaulės būdu, nesant ieškovo tikrosios valios, nesilaikant Darbo kodekse (toliau – ir DK) numatytos tvarkos. Nurodė, jog atsakovė tikrąją valią dėl darbo santykių nutraukimo pridengė – teigė, jog tai ekonominės priežastys, laikinai mažinamas darbuotojų skaičius. Atsakovė 2022 m. gruodžio 13 d. įteikė ieškovui didelį pluoštą dokumentų – siūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu Nr. FL22/12/13, taip pat susitarimą „Dėl darbo santykių nutraukimo šalių susitarimu“ (2022 m. gruodžio 14 d.), kuris taip pat buvo tuo metu pasirašytas (DK 54 straipsnis), taip pat (2022 m. gruodžio 27 d. datuotas) atsakovės direktorius įsakymas Nr. PP-22/12/27 dėl ieškovo atleidimo iš darbo. Tokiu būdu santykiai nutraukti 2022 m. gruodžio 30 d. DK 54 straipsnio 1 dalies pagrindu. Minėtus dokumentus darbdavės administracijos personalo darbuotoja paprašė pasirašyti. Ieškovas nieko blogo neįtardamas ir nemanydamas, jog būtent šių dokumentų pasirašymo tikslas yra visiškai kitas, atsižvelgiant į aplinkybę, kad pas atsakovę buvo susiklosčiusi praktika įvairiais lokaliaisiais teisės aktais supažindinti darbuotojus su vidiniu teisiniu reguliavimu, ieškovas visus pateiktus dokumentus pasirašė ir po kurio laiko susivokė, jog vienas iš dokumentų buvo 2022 m. gruodžio 14 d. (tos dienos įrašyta data) darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu, taip pat darbo sutarties pabaigos įforminimo dokumentas, įsakymas „Dėl atleidimo iš darbo“, taip pat darbdavės įsakymas „Dėl atostogų suteikimo“, taigi operatyviai buvo įforminta darbo santykių pabaiga be teisės ją atšaukti. Pažymi, jog visa dokumentų pasirašymo procedūra vyko 2022 m. gruodžio 13 d. (nors dokumentai buvo datuoti skirtingomis datomis), kurios metu personalo vadovė pasakė ieškovui, jog atleidžia jį iš darbo, nes mažina darbuotojų skaičių. Ieškovas tai suvokė kaip prastovą. Ieškovui ir jo kolegai buvo įteikti dokumentai, kuriuos darbdavės atstovė nurodė pasirašyti neduodama laiko į juos įsigilinti. Visus dokumentus – pasiūlymą nutraukti darbo sutartį, susitarimą bei įsakymą dėl atleidimo iš darbo pasirašė tą pačią dieną (2022 m. gruodžio 13 d.). Ieškovui grįžus namo bei pastarojo žmonai išvertus minėtus dokumentus, ieškovas suprato, kad buvo suklaidintas ir kitą dieną kartu su kolega pateikė darbdavei 2022 m. gruodžio 14 d. pareiškimą, kuriuose abu darbuotojai pareiškė, jog pageidauja tęsti santykius pas darbdavę, pareiškimai faksu buvo perduoti (kito padalinio direktoriui). Ieškovas 2022 m. gruodžio 15 d. pakartotinai kreipėsi į darbdavės administraciją, tačiau nebuvo sureaguota. Ieškovas sužinojo, kad jau renkama per Užimtumo tarnybą nauja darbuotojų komanda, taigi dar kartą įsitikinta, jog darbo santykių nutraukimas su ieškovu nėra laikinas bei darbo santykiai nutraukti ne dėl ekonominių priežasčių. Atsakovės personalo skyriaus darbuotoja, pateikusį visą dokumentų paketą, nesudarė sąlygų ieškovui įvertinti dokumentų. Tuo metu ieškovas buvo be akinių, kuriuos naudoja ir negalėjo gerai matyti teksto ar / ir jį skaityti, be to svarbu tai, jog ieškovas yra rusakalbis. Paaiškino, jog ieškovo gimtoji kalba rusų kalba, jis baigęs rusų mokyklą, todėl lietuvių kalba šneka ir skaito sunkiai, ypač specialius teisinius tekstus, be kita ko, atsakovė neįvertino ir nekreipė dėmesio, jog darbuotojui nebuvo suteiktas laikas dokumentų peržiūrai, jų turinio ir pasekmių vertinimui, kurių tikrasis turinys neatskleistas. Nurodė, jog ieškovas 2022 m. gruodžio 15 d. kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją (toliau – VDI). VDI konsultantė A. Z., matė ir įsitikino, kad dokumentų buvo pakankamai daug, kurie visi datuoti nuo 2022 m. gruodžio 14 d., 27 d., 30 d. (bet pasirašyti vienu metu) ir tai, jog ieškovas prastai kalba ir suvokia lietuvių kalbą. Ieškovas pažymi, jog jis norėjo toliau dirbti bei neturėjo jokių ketinimų nutraukti darbo santykius, priešingai, darbdavė turėjo tikslą nutraukti darbo santykius nuslėpdama tikruosius sutarties nutraukimo tikslus – atsakovės tikslas sudaryti naujas darbo sutartis su kitais darbuotojais (neįgaliais), kurių darbo kaštai dalinai kompensuojami trečiųjų asmenų lėšomis. Pabrėžė, jog ieškovas, turintis negalią, tikrosios valios darbo santykiams nutraukti neišreiškė, jis buvo apgautas ir, suvokęs apgaulę, sekančią dieną pradėjo aktyviai ginti savo teises ir interesus. Šių aplinkybių visetas rodo, jog buvo pažeista darbo sutarties nutraukimo procedūra – neužtikrinta darbuotojo teisė iki 5 darbo dienų svarstyti ir įvertinti – sutikti ar nesutikti su darbdavio pasiūlymu ir jo sąlygomis, nors pats pasiūlymas nebuvo pateiktas. Atkreipia dėmesį, jog atsakovės personalo specialistė teigė, jog darbo santykiai nutraukiami siekiant mažinti darbuotojų skaičių, taigi tikroji darbo santykių modifikacija galėtų būti įforminta kaip prastova. Ieškovo įsitikinimu, jis atleistas iš darbo neteisėtai, padarius reikšmingus ir esminius procedūrinius pažeidimus.
4. Atsakovė UAB „FilaLAB“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2022 m. balandžio 26 d. atsakovė ir ieškovas sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 70 (toliau – sutartis) dėl ieškovo darbo (duomenys neskelbtini) pareigose. Atsakovė paaiškino, kad vadovaudamasi DK 54 straipsnio nuostatomis 2022 gruodžio 13 d. ieškovui pateikė pasiūlymą Nr. FL22/12/13 (toliau – pasiūlymas) nuo 2022 m. gruodžio 30 d. nutraukti sutartį, kuriame buvo išdėstytos sutarties nutraukimo sąlygos: 2022 m. gruodžio 30 d. paskutinė ieškovo darbo diena, kurią būtų išmokėtas ieškovui visas priskaičiuotas darbo užmokestis, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas ir 2 savaičių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Ieškovas šį pasiūlymą priėmė, patvirtindamas tai savo parašu, todėl tarp šalių buvo pasirašytas 2022 m. gruodžio 14 d. susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 54 straipsnį (toliau – susitarimas) pasiūlyme nurodytomis sutarties nutraukimo sąlygomis. Susitarimo 2.1.6. punktu atsakovė įsipareigojo iki 2022 m. gruodžio 30 d. sumokėti ieškovui priklausantį darbo užmokestį bei kompensaciją už jo nepanaudotas kasmetines atostogas; 2.1.7. punktu atsakovė įsipareigojo iki 2022 m. gruodžio 30 d. išmokėti ieškovui 2 savaičių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją. Atitinkamai susitarimo 2.1.8. punktu ieškovas garantavo, kad atsakovei sumokėjus 2.1.6. ir 2.1.7. punktuose numatytas išmokas ieškovui, pastarasis neturės jokių pretenzijų atsakovei. Su atleidžiamu darbuotoju atsakovė tinkamai atsiskaitė jo atleidimo dieną 2022 m. gruodžio 30 d. Atsakovė teigia, jog pasiūlymas ir susitarimas buvo aiškus, sąžiningi ir atitinkantys šalių valią, todėl ieškovo ir atsakovės buvo patvirtinti ir pasirašyti parašais. Sutarties su ieškovu nutraukimas yra pagrįstas, teisėtas ir atitinkantis DK 54 straipsnio reikalavimus. Atsakovė pažymi, jog Darbo ginčų komisija 2023 m. sausio 30 d. sprendimu konstatavo, kad ieškovo reikalavimai atsakovei dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir grąžinimo į darbą atmestini kaip nepagrįsti, kadangi byloje nėra jokių įrodymų, jog ieškovas susitarimą dėl sutarties nutraukimo pasirašė veikiamas neteisėtos darbdavio įtakos, prieš savo valią ir nesuprasdamas pasirašomų dokumentų turinio. Pažymėjo, jog ieškovui kyla pareiga byloje tinkamai įrodyti ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, be kita ko, kad nebuvo ieškovo valios nutraukti sutartį DK 54 straipsnio pagrindu. Atsakovės teigimu, jokia apgaulė, spaudimas ar kokios nors kitos neteisėtos priemonės ieškovo atžvilgiu niekada nebuvo taikomos. Ieškovui buvo sudarytos visos sąlygos ir galimybės tinkamai įvertinti pasiūlymą ir sutarties nutraukimo DK 54 straipsnio pagrindu aplinkybes ir perspektyvas, įvertinti pateiktus dokumentus, esant poreikiui pasikonsultuoti su jam priimtinais asmenimis ir / ar atlikti bet kokius kitus veiksmus, kurie ieškovo nuomone būtų buvę reikalingi sprendimui dėl pasiūlymo priimti. Tiek žodžiu, tiek ir raštu nurodant pačiame pasiūlyme ieškovui buvo išaiškinta jo teisė atsakymą (sutikimą ar nesutikimą) dėl pasiūlymo pateikti per 5 darbo dienas. Ieškovas sprendimą dėl pasiūlymo savo laisva valia, savarankiškai ir nieko neverčiamas bei neįtakojamas priėmė ir sutikimą raštu išreiškė tą pačią dieną, kai jam buvo pateiktas pasiūlymas. Papildomo laiko susipažinti su dokumentais ir sprendimui priimti ieškovas neprašė, jokių pastabų ar reikalavimų dėl dokumentų, jų turinio, kalbos, kuria jie buvo surašyti, ir / ar bet kokių kitų aplinkybių nereiškė. Aplinkybė, kad ieškovo pozicija ar norai galėjo pasikeisti po sutarties nutraukimo, nėra ir negali būti pagrindas tenkinti kokius nors ieškovo reikalavimus. Teigia, jog atsakovė visada elgėsi sąžiningai ieškovo atžvilgiu, todėl vertinant pasikeitusią ieškovo poziciją, daro prielaidą, kad ieškovas siekia nepagrįstai pasipelnyti atsakovės sąskaita. Ieškovas Darbo ginčų komisijai pateikė ir susitikimo garso įrašą, kuriame ieškovas kartu su kolegomis jau po susitarimo pasirašymo bendrauja su atsakovės personalo vadove V. R.. Nors ir toks garso įrašas yra padarytas neteisėtai, nepranešant ir neinformuojant pokalbio dalyvių apie tai, kad bus daromas susitikimo garso įrašas, bei negaunant dėl to visų susitikimo dalyvių sutikimo ir leidimo, dėl ko toks garso įrašas negali būti laikomas tinkamu įrodymu byloje, tačiau net ir iš šio garso įrašo daugiau negu aiškiai matyti, kad: ieškovas ir jo kolegos net neužsimena apie tai, kad jie tariamai buvo apgauti ir / ar kad nesuprato kokius dokumentus, dėl ko ir kam pasirašė; nėra reiškiamos jokios pretenzijos dėl sutarties nutraukimo ir jo pagrindo; iš esmės ieškovas ir jo kolegos tiesiog norėjo pasikalbėti dėl galimybės gauti papildomą išeitinę išmoką ar susirasti naują darbą. Atkreipė dėmesį, jog ieškovas pas atsakovę dirbo kiek daugiau nei 8 mėnesius. Per visą šį laikotarpį ieškovas bendravo su savo bendradarbiais ir lietuvių kalba, taip pat lietuvių kalba pasirašinėjo eilę įvairių su darbo teisiniais santykiais susijusių dokumentų ir niekada dėl to jokių pretenzijų, reikalavimų ar pastabų nereiškė, dokumentų versti į rusų kalba neprašė. Šiame kontekste atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas Darbo ginčų komisijai 2023 m. sausio 3 d. prašymą dėl neteisėto atleidimo pats išsamiai užpildė lietuvių kalba, dokumento turinį suprato ir dėl to jokių problemų neturėjo. Be to, kaip matyti iš su atsiliepimu pateiktų priedų, ieškovas darbo pas atsakovę metu pasirašinėdavo ir kitus dokumentus lietuvių kalba. Pavyzdžiui, 2022 m. balandžio 26 d. ieškovo prašymas priimti į darbą, kurį ieškovas pats savarankiškai užpildė rašytine lietuvių kalba; (duomenys neskelbtini), su kuriuo ieškovas nuolatos dirbdavo darbo metu, naudojimo instrukcija ir eksploatavimo vadovas, su kuriais ieškovas pasirašytinai buvo supažindintas. Jeigu iš tiesų ieškovas nebūtų mokėjęs lietuvių kalbos ir nebūtų galėjęs suprasti pasirašomų dokumentų turinio, ieškovas nebūtų galėjęs ir dirbti su (duomenys neskelbtini), juo naudotis, jį prižiūrėti ir eksploatuoti. Teigia, jog ieškovas nepagrįstai prašo jam priteisti 5 000,00 Eur neturtinės žalos. Byloje nėra įrodytos civilinės atsakomybės sąlygos ir nėra įrodinėjamas 5 000,00 Eur neturtinės žalos dydis, kuris nagrinėjamu atveju neatitinka pagrįstumo, sąžiningumo ir protingumo reikalavimų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nusprendė pripažinti, kad atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „FilaLAB“ 2022 m. balandžio 26 d. darbo sutartį Nr. 70 su ieškovu A. R. pagal DK 54 straipsnį nutraukė neteisėtai; nusprendė negrąžinti A. R. į darbą; nusprendė, kad sutartis tarp atsakovės ir ieškovo laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisė ieškovui iš atsakovės 970,27 Eur vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo ieškovo atleidimo iš darbo dienos, t. y. nuo 2022 m. gruodžio 30 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; kitoje dalyje ieškinį atmetė; priteisė ieškovui iš atsakovės 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; priteisė atsakovei iš ieškovo 1 134,37 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; priteisė valstybei iš atsakovės ir ieškovo po 9,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
6. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovo laisvos valios išraiškos nutraukiant darbo sutartį, konstatavo, kad atsakovė darė įtaką ieškovo sprendimui dėl sutikimo nutraukti sutartį šalių susitarimu. Ieškovas, buvęs pavaldus atsakovei, darbo santykiuose yra silpnesnė teisinių santykių šalis, o darbdaviui, kaip stipresnei darbo santykių šaliai, suteikiama daugiau įgaliojimų vykdant darbinę veiklą, todėl keliami griežtesni teisių ir pareigų bei atsakomybės už darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidimus standartai, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiauti savo galiomis. Tai, kad pasiūlymas buvo pateiktas raštu ir ieškovo sutikimas taip pat išreikštas raštu tą pačią dieną, patvirtina, kad ieškovui buvo daromas spaudimas – darbdavė skubėjo įforminti visus dokumentus, dėl ko ieškovas neturėjo galimybės išreikšti savo tikrosios valios. Nors atsakovės tvirtinimu, ieškovo atleidimo priežastis buvo sunki ekonominė situacija, tačiau akivaizdu, jog atleidimo priežastys buvo kitos – dar nepasibaigus darbo sutarties galiojimui, viešojoje erdvėje buvo vėl ieškoma (duomenys neskelbtini) darbuotojo. Atsakovės, kaip stipresnės darbo teisinio santykio šalies, nurodytos pasiūlymo dėl sutarties nutraukimo priežastys suklaidino ieškovą priimant sprendimą dėl tolimesnių santykių eigos, be to, paduodant pasirašyti iš karto visus dokumentus, ieškovui buvo padarytas psichologinis spaudimas, todėl nurodytas aplinkybes teismas vertino kaip apsisprendimo laisvės dėl sutarties nutraukimo nepalikimą silpnesnei darbo santykių šaliai – ieškovui. Dėl šios priežasties teismas sprendė, kad susitarimas prieštarauja DK 54 straipsnyje numatyto atsakovės pasiūlymo ir ieškovo sutikimo nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu prasmei. Teismas pažymėjo, kad pokalbis tarp darbdavio ir darbuotojo nuo pasiūlymo pateikimo iki dokumentų pasirašymo vyko apie 10 min., nors pasiūlymui priimti ar atmesti įstatymo nustatytas 5 darbo dienų terminas. Ieškovui akivaizdžiai buvo suteiktas per trumpas terminas ir pažeista jo teisė pasinaudoti įstatymo nustatytu 5 darbo dienų terminu. Faktas, kad būtent atsakovė į pasiūlymą ir susitarimą įrašė kompensacijos dydį, o ieškovas tik pasirašė, taip pat tik įrodo, kad ieškovas, paveiktas darbdavio, įvykdė jo valią nutraukti darbo sutartį, atsakovė buvo derybų iniciatorė, nors ieškovas neketino nutraukti sutarties. Teismas sprendė, kad šalių susitarimas buvo darbdavio primestas ieškovui, neatitinka tikrosios šalių valios ir yra neteisėtas.
7. Pasisakydamas dėl ieškovo prašymo priteisti 5 000,00 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, teismas pažymėjo, kad ieškovo atleidimo iš darbo pagrindas (bendru susitarimu) ieškovui negalėjo sukelti didelių neigiamų išgyvenimų, kadangi juo nebuvo sumenkinta ieškovo dalykinė reputacija ir geras vardas, t. y. dėl tokio atleidimo pagrindo visuomenė negalėjo susidaryti negatyvaus požiūrio į ieškovą, suabejoti jo reputacija. Ieškovas pateikė 2023 m. sausio 18 d. stacionaro epikrizės išrašą, iš kurio matyti, jog ieškovas buvo hospitalizuotas dėl anemijos, ir tai ieškovas sieja su patirtu stresu. Tačiau iš dokumente užfiksuotų diagnozių matyti, jog ieškovas turi sveikatos problemų dėl kelių lėtinių ligų, vartoja antihipertenzinius vaistus, sveikatos būklės pablogėjimas buvo 2023 m. sausio 18 d., t. y. praėjus daugiau kaip mėnesiui nuo tos dienos, kai jam buvo pasiūlyta nutraukti darbo sutartį bendru susitarimu, todėl teismas vertino, kad darbdavio veiksmai nėra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su ieškovo sveikatos problemomis. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindo priteisti piniginį atlyginimą už ieškovo patirtą neturtinę žalą ir konstatavo, jog pažeidimo fakto pripažinimas yra pakankama satisfakcija ieškovo neturtinei žalai kompensuoti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Atsakovė UAB „FilaLAB“ apeliaciniu skundu prašo:
8.1. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 27 d. sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė patenkinti ieškovo A. R. ieškinį iš dalies ir pripažinti, kad atsakovė UAB „FilaLAB“ 2022 m. balandžio 26 d. darbo sutartį Nr. 70 su ieškovu A. R. pagal DK 54 straipsnį nutraukė neteisėtai, negrąžinti ieškovo A. R. į darbą ir laikyti, kad darbo sutartis tarp atsakovės UAB „FilaLAB“ ir ieškovo A. R. nutraukta nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taip pat priteisti ieškovui A. R. iš atsakovės UAB „FilaLAB“ 970,27 Eur vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo ieškovo A. R. atleidimo iš darbo dienos iki šio teismo sprendimo įvykdymo dienos, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo A. R. ieškinį atsakovui UAB „FilaLAB“ atmesti visiškai;
8.2. Pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir priteisti iš ieškovo A. R. atsakovo UAB „FilaLAB“ naudai 2 268,75 Eur išlaidų už advokato pagalbą šioje civilinėje byloje pirmosios instancijos teisme, taip pat visas atsakovo UAB „FilaLAB“ turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame civilinės bylos procese, t. y. 207,00 Eur dydžio sumokėtą žyminį mokestį ir išlaidas už advokato pagalbą apeliaciniame civilinės bylos procese, o ieškovo A. R. reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovui UAB „FilaLAB“ civilinėje byloje atmesti visa apimtimi;
8.3. Palikti 2023 m. birželio 27 d. teismo sprendimo dalį, kuria teismas iš dalies atmetė ieškovo A. R. ieškinį, nepakeistą;
8.4. Atgręžti įvykdytą teismo sprendimo dalį dėl 970,27 Eur vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo ieškovo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos 2023 m. liepos 7 d. (viso 4 295,59 Eur atskaičius mokesčius) priteisimo iš atsakovo UAB „FilaLAB“ ieškovo A. R. naudai, ir priteisti iš ieškovo A. R. atsakovo naudai 4 295,59 Eur sumą, atsakovo UAB „FilaLAB“ sumokėtą ieškovui;
8.5. Pripažinti atsakovei UAB „FilaLAB“ teisę įstatymų nustatyta tvarka susigrąžinti sumokėtus mokesčius nuo 4 295,59 Eur sumos, kuriai taikomas įvykdymo atgręžimas, t. y. 138,28 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 1 287,25 Eur socialinio draudimo įmokų ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, 101,26 Eur darbdavio socialinio draudimo įmokų ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų (viso 1 526,80 Eur).
9. Apeliacinį skundą atsakovė grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, byloje esančius įrodymus vertino nesilaikydamas CPK 185 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, netinkamai, neobjektyviai, selektyviai ir vienpusiškai, nesuteikdamas jokios įrodomosios galios atsakovės poziciją ir reikalavimus pagrindžiantiems įrodymams, be kita ko, atsakovo personalo vadovės V. R. ir gamybos vadovo A. B. parodymams, tačiau suteikdamas išskirtinę įrodomąją reikšmę ieškovo duotiems paaiškinimams, jo iniciatyva ir prašymu apklaustų liudytojų R. R. ir R. T. parodymams bei kitiems byloje esantiems duomenims, kurie apskritai negalėjo būti vertinami kaip tinkami, patikimi ir priimtini įrodymai, turintys kokios nors reikšmės teisingam šios civilinės bylos išnagrinėjimui, taip pat sprendimą grindė prielaidomis, tikimybėmis bei spėjimais, o ne objektyviai byloje nustatytomis ir įrodymais pagrįstomis aplinkybėmis; teismas padarė materialinės teisės normų pažeidimus, netinkamai aiškindamas ir taikydamas DK 54 straipsnio nuostatas, dėl ko buvo neteisingai išspręsta byla ir nepagrįstai bei neteisėtai iš dalies patenkintas ieškovo ieškinys.
9.2. Teigia, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį ir susitarimas buvo aiškūs, sąžiningi ir atitinkantys šalių valią, todėl ieškovo ir atsakovės buvo patvirtinti ir pasirašyti parašais. Sutarties su ieškovu nutraukimas yra pagrįstas, teisėtas ir atitinkantis DK 54 straipsnio reikalavimus, todėl ieškovo ieškiniu pareikšti reikalavimai negalėjo būti tenkinami ir turėjo būti atmesti visa apimtimi. Byloje nebuvo ir nėra surinkta jokių įrodymų, kurie leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą apie tai, kad ieškovas susitarimą dėl sutarties nutraukimo pasirašė veikiamas neteisėtos darbdavės (atsakovės) įtakos ir prieš savo valią ir / ar nesuprasdamas pasirašomų dokumentų turinio. Aplinkybė, kad dokumentai šalių buvo pasirašyti ir kad ieškovas priėmė sprendimą sutikti su pateiktu pasiūlymu ir sudaryti susitarimą tą pačią dieną, taip pat neįrodo ir niekaip nepatvirtina jokios atsakovės neleistinos įtakos ieškovui ir neleidžia abejoti ieškovo tikrąja valia. Teismas visiškai nepagrįstai padarė išvadą, kad sutartis „darbdavio iniciatyva buvo nutraukta apgaulės būdu, nesant tikrosios ieškovo valios“ vien tik todėl, kad dokumentai dėl sutarties nutraukimo šalių susitarimu pagal DK 54 straipsnį buvo pasirašyti tą pačią dieną. Ši aplinkybė nėra tinkama ir pakankama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies išvadoms pagrįsti. Ieškovas sprendimą dėl pasiūlymo savo laisva valia, savarankiškai ir nieko neverčiamas bei neįtakojamas priėmė ir sutikimą raštu išreiškė tą pačią dieną, kai jam buvo pateiktas pasiūlymas. Papildomo laiko susipažinti su dokumentais ir sprendimui priimti ieškovas neprašė, jokių pastabų ar reikalavimų dėl dokumentų, jų turinio, kalbos, kuria jie buvo surašyti, ir / ar bet kokių kitų aplinkybių nereiškė. DK taip pat nenumato draudimo darbdaviui priimti darbuotojo sutikimo su pasiūlymu dėl darbo teisinių santykių nutraukimo šalių susitarimu tą pačią dieną, kurią buvo pateiktas toks pasiūlymas. Byloje nėra visiškai jokių įrodymų, kurie leistų daryti bent prielaidą apie tai, kad atsakovas draudė ieškovui mąstyti ir svarstyti 5 darbo dienas dėl pateikto pasiūlymo, kad atsakovas klaidino ieškovą dėl to, kad jis privalo duoti savo atsakymą čia ir dabar ir / ar kad atsakovas atliko kokius nors kitus konkrečius veiksmus, kuriais buvo neteisėtai apribota ieškovo teisė į 5 darbo dienų terminą. DK 54 straipsnyje numatyta būtent paties darbuotojo teisė pasinaudoti 5 darbo dienų terminu pasiūlymo apsvarstymui ir pats darbuotojas sprendžia, ar pasinaudoti tokia savo teise ir jeigu taip, tai kaip ir kokia apimtimi.
9.3. Pirmosios instancijos teismas visiškai neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė vertinti V. R. ir A. B., dalyvavusių susitikime su ieškovu ir dokumentų pasirašymo procese, parodymus, nesuteikdamas jiems jokios įrodomosios galios ir iš esmės nurodydamas, kad juos vertina kritiškai ir jais nepasitiki. Byloje nėra surinkta jokių duomenų, leidžiančių pagrįstai spręsti, kad šie liudytojai sako netiesą, iškraipo nurodomas aplinkybes ir pan. Vien tai, kad jie yra atsakovo darbuotojai, nėra ir negali būti vienintelė pakankama priežastis nevertinti šių liudytojų parodymų kaip tinkamų, patikimų ir priimtinų.
9.4. Pirmosios instancijos teismas sprendime vienintelę aplinkybę, neva leidžiančią abejoti V. R. duotais parodymais, nurodo tik tai, kad bylos Darbo ginčų komisijoje nagrinėjimo metu atsakovo atstovas paaiškino, kad „susitarimas sudarytas gruodžio 14 d. ir gruodžio 27 d. ieškovas pats pasirašė įsakymą, kad susipažino ir sutinka (...), jis (ieškovas) gruodžio 27 d. valią patvirtino (garso įrašas nuo 12:51 min. iki 13:32 min.). Tuo tarpu atsakovės tvirtinimai, jog ieškovui sutikus dėl atleidimo ir esant jo prašymui dokumentai buvo pateikti pasirašyti tą pačią dieną tik vėliau juos parengus, atsirado nagrinėjant bylą teisme ir tik po to, kad į bylą buvo pateikta 2022 m. gruodžio 16 d. socialinio tinklo platformos (Facebook) ekrano kopija, kurioje įkeltas 2022 m. gruodžio 22 d. UAB „FilaLAB“ direktoriaus įsakymas Nr. PP-22/12/27 (t. 2, e. b. l. 110)“. Sutikti su tokiais pirmosios instancijos teismo teiginiais, tariamai leidžiančiais suabejoti V. R. parodymais, nėra jokio pagrindo: 1) darbo ginčų komisijoje nagrinėtos darbo bylos posėdyje dalyvavo ir atsakovo interesams atstovavo advokatas K. P., kuris nedalyvavo susitikime su ieškovu ir šioje byloje nagrinėjamų dokumentų pasirašyme, todėl jam galėjo būti nežinomos tikrosios tokio susitikimo ir dokumentų pasirašymo aplinkybės; 2) iki apklausos Vilniaus miesto apylinkės teisme šios civilinės bylos teismo posėdyje, nei V. R., nei A. B. dėl ginčo aplinkybių niekur niekada nebuvo apklausti, įskaitant ir Darbo ginčų komisijos posėdyje, šie asmenys jokių savo paaiškinimų nėra teikę ir raštu; 3) byloje pateiktame atsakovo atstovo advokato V. B. atsiliepime į ieškinį nėra nurodomos ginčo dokumentų pasirašymo aplinkybės datų prasme, atsiliepimo tekste niekur nėra teigiama, kad visi dokumentai buvo pasirašyti ne tą pačią, o skirtingomis dienomis; 4) pirmą kartą šioje civilinėje byloje klausimas dėl ginčo dokumentų pasirašymo aplinkybių ir tikslių datų buvo užduotas ne liudytojams V. R. ar A. B., o atsakovo atstovui advokatui V. B., kuris paaiškino jam kaip atstovui žinomas aplinkybes, kad ginčo dokumentai buvo pasirašyti tą pačią dieną paties ieškovo prašymu ir iniciatyva; 5) tik jau po to apie ginčo dokumentų pasirašymo aplinkybes buvo apklausti ir minėti liudytojai. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo nurodomos aplinkybės dėl tariamo V. R. parodymų nenuoseklumo ar jų vertinimo kritiškai yra atmestinos kaip visiškai nepagrįstos. Liudytojų V. R. ir A. B. parodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys kitiems byloje esantiems įrodymams, inter alia, byloje esančiam ieškovo padarytam susitikimo tarp ieškovo, R. T. ir V. R. susitikimo garso įrašui ir jame užfiksuotai informacijai.
9.5. Teismo posėdžio metu tiek ieškovas, tiek ir vėliau liudytoju apklausiamas R. T. patvirtino, jog 2022 m. gruodžio 13 d. susitikimo metu šie asmenys puikiai suprato, kad pasirašo dokumentus dėl darbo teisinių santykių nutraukimo ir kad tokių dokumentų pasirašymas reiškia, jog su jais darbo teisiniai santykiai yra baigti. Pirmosios instancijos teismas sprendime pripažino, jog ieškovui buvo aiškiai suprantama ir žinoma, kad pasirašydamas dokumentus ieškovas nutrauks darbo teisinius santykius su atsakovu, tačiau ieškovui neva buvo nesuprantamas tik darbo teisinių santykių nutraukimo pagrindas. Vien jau ši aplinkybė savaime paneigia bet kokią ieškovo valios nutraukti darbo teisinius santykius ir atitinkamo suvokimo, apgaulės jo atžvilgiu prielaidas – ieškovas puikiai suprato, kad pasirašius dokumentus 2022 m. gruodžio 13 d. darbo teisiniai santykiai su juo nutrūksta šalių aptartomis sąlygomis.
9.6. Susitikimo garso įrašas (2022 m. gruodžio 15 d.) aiškiai patvirtina, kad ieškovas niekada nebuvo apgautas, jokie neleistini ar neteisėti veiksmai jo atžvilgiu nebuvo atliekami, susitarimą ieškovas pasirašė savo valia ir nieko neverčiamas. Pirmosios instancijos teismas, kaip matyti iš sprendimo, šio 2022 m. gruodžio 15 d. susitikimo garso įrašo, turinčio reikšmės teisingam šios civilinės bylos išsprendimui, apskritai netyrė ir nevertino, jo neklausė ir neanalizavo, apsiribodamas formalia nuoroda į tai, kad toks susitikimas tarp šalių vyko.
9.7. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo tam tikrų ginčo aplinkybių buvimą ar nebuvimą ne bylos įrodymų, o spėjimų, prielaidų, tikimybių ir selektyvaus vertinimo pagrindu. Nei DK 54 straipsnis nenumato galimybės darbuotojui atšaukti savo raštu išreikšto sutikimo dėl darbo teisinių santykių nutraukimo šalių susitarimu pagal DK 54 straipsnį, nei kada nors tokie ieškovo atšaukimai ir / ar nesutikimai jokia forma ar būdu atsakovui nebuvo pateikti ir įteikti. Teismo aptariami pranešimai niekada nebuvo įteikti atsakovui ar jo atstovams, ką teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojai V. R. bei A. B..
9.8. Ieškovo, R. T. ir R. R. parodymai bei paaiškinimai taip pat privalėjo būti vertinami kritiškai, rezervuotai, atsakingai ir atidžiai, kadangi egzistuoja reali ir pagrįsta rizika, jog šių asmenų paaiškinimai ir parodymai gali būti netikslūs, neteisingi ir / ar suderinti su ieškovo pozicija šioje civilinėje byloje. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino, aptariamų asmenų paaiškinimus ir parodymus priėmė kaip visiškai tikslius, teisingus, patikimus, tinkamus ir nekeliančius jokių abejonių, tuo tarpu atsakovo atstovo byloje paaiškinimus, liudytojais apklaustų V. R. ir A. B. parodymus atmetė ir laikė juos pasitikėjimo neverta atsakovo „gynybine pozicija“. Ieškovas nėra ir negali būti laikomas visiškai nepatyrusiu, žinių, kompetencijos ir patirties darbo ir / ar kituose teisiniuose santykiuose neturinčiu asmeniu, visiškai nesuprantančiu savo daromų veiksmų, priimamų sprendimų, pasirašomų dokumentų esmės ir prasmės, nenešančiu jokios atsakomybės už savo paties atliktus veiksmus ir priimtus sprendimus. Byloje ginčijamas susitarimas nėra atsakovo kaip darbdavio vienašalis sprendimas. Ieškovas, kuriam taikomas bonus pater familias (apdairaus, atidaus ir rūpestingo žmogaus) elgesio standartas, taip pat privalo prisiimti atsakomybę už savo atliekamus veiksmus ir priimamus sprendimus, juo labiau, kuomet byloje nėra visiškai jokių įrodymų, galinčių leisti daryti bent prielaidą apie tai, kad ieškovas nagrinėjamu atveju buvo apgautas, jo atžvilgiu buvo atliekami kokie nors neteisėti ar neleistini veiksmai.
9.9. Ieškovo lietuvių kalbos mokėjimą patvirtina bylos aplinkybės: teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino ir pripažino, kad tiek pas atsakovą, tiek ir kitose darbovietėse visus darbo teisinių santykių dokumentus jis sudarinėdavo ir pasirašinėdavo lietuvių kalba ir niekada nereikalaudavo tokių dokumentų vertimo į kitą kalbą; ieškovo Darbo ginčų komisijai pateiktas 2023 m. sausio 3 d. prašymas taip pat yra užpildytas lietuvių kalba; jeigu iš tiesų ieškovas nebūtų mokėjęs lietuvių kalbos ir nebūtų galėjęs suprasti pasirašomų dokumentų turinio, ieškovas nebūtų galėjęs ir dirbti su (duomenys neskelbtini), juo naudotis, jį prižiūrėti ir eksploatuoti.
10. Ieškovas A. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovės 800 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Ieškovo įsitikinimu, visi teismo įrodymai vertinti tiek pavieniui tiek jų visete, tinkamai, laikantis procesinių normų, o faktinės aplinkybės nustatytos teisingai, taigi teismas nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą. Teismas visus įrodymus (rašytinius dokumentus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus) įvertino visapusiškai ir objektyviai ir jais pagrindė bei teisingai nustatė faktą, jog susitarimas sudarytas nesant tikrosios ieškovo – darbuotojo A. R. valios (valia su trūkumais). Taigi, teismas padarė teisingą išvadą, „jog atsakovė darė įtaką ieškovo sprendimui dėl sutikimo nutraukti sutartį šalių susitarimu“.
10.2. Ieškovas viso proceso metu nuosekliai, aiškiai teigė, jog darbo santykiai nutraukti neteisėtai ir tai sąlygojo keletas priežasčių – 1) darbdavys pažeidė informavimo principo reikalavimus – A. R. yra rusakalbis, negalėjo tinkamai suprasti pasiūlymo, Susitarimo sąlygų bei darbo santykių pabaigos ir atsirasiančių padarinių, bei tam nebuvo sudarytos sąlygos; 2) pažeista DK 54 straipsnio 3 dalis, nes nesuteikta teisė iki 5 darbo dienų ieškovui svarstyti, apsispręsti ir suprasti santykio nutraukimo esmę ir padarinius, derėtis ar keisti Susitarimo sąlygas; 3) vienu momentu pasirašymui pateikti net keturi skirtingo pobūdžio dokumentai; 4) darbo sutartis nutraukta panaudojus apgaulę, motyvuojant ekonominėmis priežastimis; 5) be kita ko, ieškovas nuolat teigė, jog darbo santykių nutraukimo tikslas – A. R. darbo vieta pagal užimtumo programą – darbdaviui nebefinansuojama, jis tampa darbdaviui ekonomiškai nebenaudingas, todėl darbdavio iniciatyvos ir darbo santykio pabaigos tikrasis pagrindas yra būtent ši aplinkybė (vidinis ir tikrasis motyvas).
10.3. Tai, kad jis sunkiai supranta lietuvių kalbą, patvirtina teismo sprendime nustatytos aplinkybės ir kiti byloje esantys duomenys. Atsakovės argumentai, jog jis galėjo suprasti lietuvių kalbą, teismo teisingai įvertinti – lietuvių kalbos supratimas nebuvo pakankamas. Atsakovo pozicija, kad ieškovas pasirašinėjo ir kitus dokumentus, ir niekada nekilo poreikio jų versti į rusų kalbą, neįrodo pakankamo kalbos žinojimo. Paaiškina, kad jis dirbo techninį darbą, kur komunikuoti nereikėjo, antra, prašymą darbo ginčų komisijai padėjo surašyti žmona (faktą patvirtino įrodymų tyrimo stadijoje ieškovo žmona). Kita vertus, darbdavys turi pareigą užtikrinti ir garantuoti tinkamą supažindinimą su darbuotojo teisėmis, pareigomis ir atitinkamomis pasekmėmis (DK 25 straipsnio 2 dalis), ypač svarbu, jog darbo sutarties nutraukimas – tai vienas iš esminių juridinių faktų, sukeliančių darbuotojui ypač reikšmingus padarinius – socialinius, finansinius, be kita ko, ir dvasinius.
10.4. Apeliaciniu skundu nepagrįstai teigiama ir įrodinėjama, jog teismas pritaikė ieškovo atžvilgiu žemesnius, nei bonus pater familias (apdairaus, atidaus ir rūpestingo žmogaus) elgesio standartus. Nesutiktina su tuo, nes egzistavusi situacija rodo, jog ieškovui buvo pateiktas didelis kiekis teisinių dokumentų, o būtent 2022 m. gruodžio 13 d. V. R. (UAB „FilaLAB“ personalo specialistė) pateikė ieškovui dokumentus: 1) 2022 m. gruodžio 27 d. įsakymą „Dėl atleidimo iš darbo“; 2) 2022 m. gruodžio 13 d. siūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu; 3) 2022 m. gruodžio 14 d. įsakymą dėl atostogų suteikimo; 4) 2022 m. gruodžio 14 d. Susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu. Taigi, jau pats dokumentų kiekis ir jų specifika sunkino galimybę suprasti tikrąsias susitarimo pasekmes, todėl ir vidutinio išprusimo asmeniui teisingas dokumentų turinio įvertinimas reikalauja laiko, be to, ieškovas – tai asmuo, dirbęs nekvalifikuotą darbą bei neįpratęs ir neturintis patirties dirbti su įvairaus turinio dokumentais.
10.5. Tiek ieškovas, tiek liudytojas R. T. aiškiai ir nuosekliai paaiškino, jog jiems darbo santykių pabaigos faktas motyvuotas sunkia bendrovės ekonomine / finansine padėtimi, todėl buvo nurodyta pasirašyti visus dokumentus ir visa procedūra užtruko iki 10 min., be to, visi vėlesni jų veiksmai ir siekis „sustabdyti“ darbo santykių nutraukimą pasireiškė aktyviu veikimu bei tai pagrindžia ne ką kitą, bet būtent faktą, jog 5 darbo dienų terminas nebuvo suteiktas, taigi tokiu būdu buvo apribota galimybė laisvai spręsti ir nuspręsti dėl darbo sutarties nutraukimo. Ieškovo teigimu, teismas pagrįstai rėmėsi ir laikė bei nustatė tam tikro poveikio ir apgaulės aplinkybę, t. y. faktą, jog visi dokumentai datuoti skirtingomis datomis, tačiau pateikti ieškovui vienu metu (2023 m. gruodžio 13 d.), toks darbdavio veikimas reiškia ir indikuoja apgaulės požymius.
10.6. Teisingai teismo nustatyta, jog darbuotojas, negalėdamas pilnai suvokti dokumentų esmės ir prasmės, ir ne tik dėl nesuteikto pakankamai laiko, bet ir dėl dokumentų turinio specifiškumo, jų kiekio, ieškovas nedelsiant, operatyviai ir įvairiapusiškai gynė savo teises: ieškovas tą pačią dieną – 2022 m. gruodžio 13 d. – grįžęs namo, žmonos pagalba išsiaiškino pasirašytų dokumentų esmę, po to, sekančią, 2022 m. gruodžio 14 d., kreipėsi į administraciją su prašymu atšaukti (panaikinti) pasirašytus dokumentus, o administracijai atsisakius 2022 m. gruodžio 15 d. tai padaryti (pokalbio metu), tą pačią dieną – 2022 m. gruodžio 15 d. – kreipėsi dėl pažeistų teisių gynybos į A. Z. (VDI specialistę), tai pagrindžia į byla pateikti jos ranka surašyti ieškovo teikti paaiškinimai, be to, dar 2022 m. gruodžio 16 d. kreipėsi per socialinius tinklus, o 2023 m. sausio 2 d. buvo nuvykęs į UAB „FilaLAB“ buveinę. Taigi, tokių nustatytų aplinkybių visuma rodo ir paneigia atsakovo teiginį, jog visi tokie ieškovo veiksmai buvo nukreipti į siekį „pasipinigauti“.
10.7. Bylos nagrinėjimo metu darbdavio atstovė – personalo skyriaus vadovė, teigė, jog yra priimami nauji darbuotojai ir iš esmės į tą pačią ekskruderio pareigybę, tai patvirtina ir byloje esantys atsakovės darbuotojų paieškos skelbimai, iš kurių aiškiai matyti, jog ekonominė - finansinė darbdavio padėtis buvo pakankamai gera, tačiau bendrovės bankroto ar / ir blogos finansinės padėties faktas buvo naudojamas ieškovo atžvilgiu, taigi ir šie įrodymai tvirtina, jog ieškovas buvo klaidinamas.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
11. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.
12. Šioje darbo byloje yra kilęs ginčas dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu (DK 54 straipsnis).
13. Byloje nustatyta, kad ieškovas A. R. dirbo UAB „FilaLAB“ (duomenys neskelbtini). Darbo sutartis su ieškovu yra nutraukta nuo 2022 m. gruodžio 30 d. ieškovo ir darbdavio 2022 m. gruodžio 14 d. susitarimu, sudarytu pagal DK 54 straipsnio nuostatas.
14. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, konstatavo, kad darbdavė darė neleistiną įtaką ieškovui ir taip paveikė jo apsisprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo. Taip pat teismas konstatavo, kad darbdavė pažeidė darbo sutarties nutraukimo procedūrą, t. y. yra atsakinga už tai, kad darbuotojas nesinaudojo įstatyme numatytu 5 darbo dienų terminu, skirtu apsisprendimui dėl pasiūlymo nutraukti darbo sutartį.
15. Darbdavė apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, teigia, kad 5 dienų apsisprendimo terminas nebuvo išlaikytas dėl paties darbuotojo iniciatyvos, nes darbuotojas greičiau nei per 5 dienas apsisprendė sutikti su pasiūlymu, teigia, kad darbuotojas jam pasiūlytas darbo sutarties nutraukimo sąlygas suprato, įsipareigojimus pagal sutartį prisiėmė laisva valia, sutartis jį įpareigoja ir jis turi laikytis sutarties. Darbdavio įsitikinimu, darbuotojas pateikdamas ieškinį piktnaudžiauja savo teisėmis ir siekia nepagrįstai pasipelnyti.
16. Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu pagal DK 54 straipsnio nuostatas yra vienas iš labiausiai skatinamų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų tiek socialine, tiek ir teisine prasme. Susitarimas reiškia, kad šalys vienodai supranta ginčijamus klausimus, o jų sprendimas yra abipusiškai priimtinas. Susitarimu pasiekiama faktinė taika dėl skirtingų darbo sutarties šalių interesų. Toks susitarimas įpareigoja šalis ir užkerta galimybę kilti ginčams ateityje. Itin svarbu, kad šalių susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo atitiktų tikrąją šalių valią, kad susitarimo laisve nebūtų piktnaudžiaujama, ir kad susitarimo sąlygos nebūtų vienašališkai primestos kitai šaliai. Sudarydamos susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo šalys turi elgtis sąžiningai, laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles, laikytis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, nepiktnaudžiauti savo teise, darbo teises ir pareigas vykdyti taip, kad nepažeistų kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu paprastai nėra skirtas pateisinti darbo sutarties nutraukimą, kai tam yra kiti įstatyme numatyti darbo sutarties nutraukimo pagrindai, nebent šalys veikė sąžiningai ir aiškiai dėl to susitarė.
17. Kasacinis teismas, aiškindamas darbo teisės normas, nustatančias darbo sutarties nutraukimą šalių susitarimu, yra ne sykį akcentavęs, kad nutraukiant darbo sutartį šiuo pagrindu, tiek vėliau ginčijant darbo sutarties nutraukimo teisėtumą ir pagrįstumą, esminę reikšmę turi tai, ar buvo išreikšta tikroji suderinta šalių valia dėl darbo sutarties nutraukimo. Esant ginčui teisme, tai, ar susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo yra išreikšta tikroji suderinta šalių valia, nustatoma, atsižvelgiant į bylos duomenis apie atitinkamos šalies valios susiformavimą ir tam įtakos turėjusias aplinkybes, valios išraišką rašytiniame pasiūlyme nutraukti darbo sutartį, sutikimo su pasiūlymu nutraukti darbo sutartį išreiškimą, valios išraišką rašytiniame susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo, DK 125 straipsnyje numatytų procedūrų laikymąsi bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje. Nr. 3K-7-290/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-438/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-302-684/2019 ir kt.).
Dėl ginčijamo susitarimo sudarymo faktinių aplinkybių
18. Nagrinėdamas šį darbo ginčą pirmosios instancijos teismas nustatė, kad darbdavė ir jos atstovai 2022 m. gruodžio 13 d. pateikdami ieškovui siūlymą dėl darbo sutarties nutraukimo nebuvo sąžiningi, neatskleidė tikrųjų darbdavio iniciatyvos priežasčių. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad šios teismo išvados atitinka bylos įrodymus.
19. Kaip matyti iš siūlymo nutraukti darbo sutartį turinio, jame nėra nurodytos jokios priežastys, kodėl darbdavė buvo suinteresuota nutraukti darbo sutartį su ieškovu. Tačiau įmonės atstovė V. R., kuri buvo įgaliota priimti sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo, teisme patvirtino, kad ieškovas domėjosi, dėl kokių priežasčių buvo nuspręsta nutraukti darbo sutartį su juo, teigė, kad ji su ieškovu buvo susitikusi dar iki 2022 m. gruodžio 13 d. pasiūlymo įteikimo, kad ieškovui paaiškino, jog darbo sutartį ketinama nutraukti dėl blogos įmonės finansinės padėties, t. y. dėl to kad „įmonę ištiko sunkumai“ (2023 m. birželio 8 d. teismo posėdžio garso įrašo laikas 6:20 min.). Taip pat nurodė ir gamybos vadovas A. B., kuris teisme teigė, kad darbuotojus, t. y. ieškovą A. R. ir R. T. kvietė po vieną ir jiems aiškino apie darbo sutarties nutraukimo priežastis, kurios, liudytojo teigimu, buvo susijusios su žaliavų trūkumu, padidėjusiomis elektros kainomis ir kitais ekonominiais sunkumais (2023 m. birželio 8 d. teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 00:54:00 min.). Teismo įsitikinimu, iš šios realiai susiklosčiusios gyvenimiškos situacijos galima spręsti, kad ieškovas neturėjo pagrindo netikėti darbdave ir jos atstovais, t. y. netikėti, kad darbo sutarties nutraukimo priežastys yra rimtos, o jis iš esmės neturi kitos galimybės, kaip tik sutikti su darbdavės pasiūlytomis sąlygomis, nes kitaip įmonė susidurs su sunkumais. Byloje nustatyta, kad įmonė UAB „FilaLAB“ buvo socialinė įmonė, ieškovą buvo įdarbinusi pagal valstybės finansuojamą programą, skirtą socialinėms įmonėms, įdarbinusioms asmenis su negalia. Taigi ieškovui nebuvo pagrindo manyti, kad įmonė gali elgtis nesąžiningai, diskriminuoti jį dėl neįgalumo. Tuo labiau, kad ieškovui taip pat buvo žinoma, kad darbdavė pasiūlymą nutraukti darbo sutartį pateikė ne tik jam, bet ir – R. T.. Teismo posėdžio metu ieškovo sutuoktinė R. R. paaiškino, kad būtent taip ieškovas suprato darbo sutarties nutraukimo priežastis ir apie tai papasakojo jai grįžęs po darbo. R. R. teigė, kad tik susipažinus su įteiktais darbo sutarties nutraukimo dokumentais, kurių buvo apie 8 lapus, paaiškėjo, kad darbo sutarties nutraukimas nėra susijęs su etatų mažinimu ar kokiomis nors kitomis ekonominėmis priežastimis. Teismui ieškovas A. R. paaiškino, kad grįžęs po darbo jis pradėjo ieškoti darbo skelbimų ir rado, kad UAB „FilaLAB“ ieško (duomenys neskelbtini), t. y. ieško darbuotojo toms pačioms pareigoms, iš kurių darbdavė jį atleido. Tokiu būdu ieškovo teigimu, jis sužinojo apie nesąžiningus darbdavės ketinimus ir nepagrįstą siūlymą nutraukti darbo sutartį, motyvuojant finansiniais sunkumais. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesiremti šiais ieškovo paaiškinimais. Teismo posėdžio metu gamybos vadovas A. B. patvirtino, kad praėjus vos kelioms savaitėms po ieškovo atleidimo, vietoje ieškovo buvo priimtas kitas darbuotojas. A. B. paaiškino, kad įmonė toliau dalyvavo tęstiniame projekte, tačiau šio projekto vykdytoju pagal projekto sąlygas negalėjo būti jau įdarbintas darbuotojas, todėl įmonė atleido ieškovą ir vietoje jo priėmė kitą darbuotoją (2023 m. birželio 8 d. teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 1:05:20 min. iki 1:06:30 min.).
20. Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, taip pat kaip ir pirmosios instancijos teismas, vertina, kad šiuo atveju ieškovo valios susiformavimui esmingai turėjo įtakos darbdavio nesąžiningas elgesys. Teismas pritaria ieškovui, kad tikrosios darbdavio iniciatyvos nutraukti darbo sutartį priežastys yra reikšmingos ir kad darbuotojo sprendimas galėjo būti kitoks, jei darbdavys jas būtų sąžiningai atskleidęs.
Dėl procedūrų laikymosi reikšmės darbo sutarties nutraukimo teisėtumui
21. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad sprendžiant ginčą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, svarbu įvertinti, kaip šalys laikėsi tokį darbo sutarties nutraukimą nustatančių procedūrų, nes jos yra skirtos užtikrinti, kad šalių valia susiformuotų laisvai.
22. Pagal Darbo kodekso 54 straipsnio nuostatas, darbo sutarties šalis, gavusi pasiūlymą nutraukti darbo sutartį, turi teisę 5 darbo dienas apsvarstyti tokį pasiūlymą. Šis laikotarpis laikomas pakankamu, kad darbuotojas, gavęs darbdavio pasiūlymą dėl darbo sutarties nutraukimo, galėtų susipažinti su pagal darbo įstatymus priklausančiomis garantijomis, taip pat, esant reikalui, pasitartų dėl pateikto siūlymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis įstatyme numatytas terminas priimti pasiūlymą ar jo nepriimti, yra susijęs su sutarties laisvės principo įgyvendinimu. Kaip žinoma, sutarties laisvės principas darbo teisiniuose santykiuose turi ypatumų: darbdavys yra ekonomiškai stipresnė darbo santykių šalis, darbdavys organizuoja darbą, nustato darbo sąlygas, darbdavys valdo informaciją, tad ir jo derybinė pozicija yra geresnė, jis paprastai gali diktuoti savo sąlygas, tačiau nepaisant nevienodos šalių pradinės derybinės galios, teisiniai darbo santykiai visada atsiranda savanoriškai, t. y. darbuotojas gali pasirinkti – sudaryti sutartį, ar jos nesudaryti, darbuotojas, kaip ir bet kurios civilinės sutarties šalis, negali būti priverstas dalyvauti susitarime taip pat negali būti verčiamas nutraukti sutartį. Taip yra paaiškinamas darbo sutarties šalių lygiateisiškumas sudarant darbo sutartį, o taip pat ir kitus susitarimus, reguliuojančius darbo sutarties šalių teises ir pareigas. Taigi Darbo kodekso 54 straipsnyje yra įtvirtintas ne tik darbo sutarties nutraukimo pagrindas, bet ir procedūra, turinti užtikrinti, kad sutarties laisvės principas, kuris, kaip minėta, apima ir teisę atsisakyti sudaryti sutartį, būtų tinkamai realizuotas.
23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, taip pat kaip ir pirmosios instancijos teismas vertina, kad šiuo atveju darbuotojo procedūrinė teisė atsisakyti sudaryti susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo buvo pažeista. Byloje nustatyta, kad darbuotojas su darbdavio pateiktu 2022 m. gruodžio 13 d. pasiūlymu nutraukti darbo sutartį sutiko iš karto, teisę apsvarstyti tokį pasiūlymą nesinaudojo. Tačiau kaip jau minėta, vertinant faktines aplinkybes, kuriomis toks pasiūlymas buvo pateiktas, yra aišku, kad darbdavys iš tikrųjų, kaip ir teigia ieškovas, neatskleidė visų darbo sutarties nutraukimo priežasčių ir skatino ieškovą priimti sprendimą nedelsiant. Raginimas priimti pasiūlymą nedelsiant yra fiksuotas pasiūlymo tekste. Be to, apie darbdavio suinteresuotumą sudaryti susitarimą nedelsiant, rodo ir kitos aplinkybės. Darbdavės atstovė V. R. teisme patvirtino, kad tą pačią dieną ji parengė ne tik 2022 m. gruodžio 13 d. siūlymą, bet ir patį susitarimą, kuriame buvo įrašyta rytojaus data - 2022 m. gruodžio 14 d., taip pat 2022 m. gruodžio 27 d. įsakymą. Kiti rašytiniai įrodymai, įskaitant ieškovo pateiktus duomenis apie tai, kad darbdavio įteiktus dokumentus jis įkėlė į socialinius tinklus 2022 m. gruodžio 16 d. (e. bylos t. 2, b. l. 109-110), patvirtina, kad iš tikrųjų 2022 m. gruodžio 13 d. darbdavė jau buvo priėmusi sprendimus dėl atostogų suteikimo ieškovui, dėl darbo sutarties nutraukimo bei padarius įrašą darbo sutartyje apie sutarties nutraukimą pasibaigus atostogoms, nors šie dokumentai pagal jų turinį turėjo būti priimti 2022 m. gruodžio 14, 27, 30 dienomis. Liudytoja V. R. teisme teigė, kad dokumentus ji parengė iš anksto paties darbuotojo iniciatyva, t. y. kad jis pats buvo suinteresuotas visus dokumentus sutvarkyti iš karto, bet tokie teiginiai neatitinka susiklosčiusių aplinkybių ir yra aiškiai nepagrįsti. Teismas teisingai vertino, kad toks darbdavės elgesys neatitinka bendrųjų teisėtumo ir sąžiningumo kriterijų.
24. Apeliantė teigia, kad ieškovas neprivalėjo naudotis pasiūlymo apsvarstymo teise visas 5 darbo dienas, t. y. jis galėjo sutikti su pasiūlymu nedelsiant, nelaukdamas 5 darbo dienų. Teismų praktikoje, kuria remiasi apeliantė, iš tiesų pažymima, kad darbuotojas gali sutikti su pasiūlymu nutraukti darbo sutartį anksčiau nei per 5 darbo dienas ir tai nelaikoma pažeidimu, tačiau kilus ginčui, darbdaviui tenka pareiga įrodyti, kad tokia buvo tikroji darbuotojo valia, t. y. kad darbuotojas šio termino atsisakė savo iniciatyva, o ne paskatintas darbdavio. Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 54 straipsnį esminę reikšmę turi tikroji suderinta šalių valia dėl darbo sutarties nutraukimo, o tokios valios išreiškimas, tiksliau, pasiūlymą priimančios darbo sutarties šalies sutikimo nutraukti darbo sutartį išreiškimas, nėra apribotas terminu – pasiūlymą priimanti šalis turi įstatymu suteiktą penkių dienų apsisprendimo teisę (3 dalis), tačiau ji pati laisva nuspręsti dėl pasinaudojimo tokia galimybe. Darbo sutarties šalies sutikimas nutraukti darbo sutartį darbo sutarties šalių susitarimu gali būti išreikštas ir tą pačią – pasiūlymo nutraukti darbo sutartį gavimo – dieną, tačiau svarbu, kad tai atitiktų tikrąją šalies valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-302-684/2019 44 pastraipa ir kt.).
25. Šios bylos aplinkybės rodo, kad ieškovas nebuvo darbo sutarties nutraukimo iniciatorius. Darbdavė taip pat nenurodė konkrečių argumentų, kodėl būtent darbuotojas galėjo būti suinteresuotas darbo sutartį nutraukti tą pačią dieną. Ieškovas teigia, kad pasiūlymas jam buvo netikėtas, ir jis neturėjo minčių, jog darbo santykiai faktiškai pasibaigs tą pačią dieną.
26. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje surinkti įrodymai patikimai patvirtina, jog ieškovas, kaip jis ir teigia, net neturėjo galimybės išsamiai susipažinti su darbdavio parengtų dokumentų turiniu, kadangi dokumentai buvo parengti lietuvių kalba, o ieškovo gimtoji kalba nėra lietuvių kalba. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad nors ieškovas supranta lietuvių kalbą, šiuo atveju, atsižvelgiant į ieškovui pateiktų dokumentų kiekį ir jų pobūdį, tikėtina, kad jam reikėjo daugiau laiko susipažinimui. Darbdavė turėjo ir privalėjo tai įvertinti.
27. Be to, byloje yra nustatyta, kad ieškovas nedelsiant, t. y. 2022 m. gruodžio 14 d. kreipėsi į darbdavę dėl kilusių neaiškumų, iš esmės dėl to, kad jam paaiškėjo, jog darbdavės nurodytos ekonominės darbo sutarties nutraukimo priežastys yra fiktyvios, kad darbdavė iš tikrųjų ieškojo naujų darbuotojų toms pačioms pareigoms. Tokį kreipimąsi patvirtina tiek ieškovo pateiktas garso įrašas, tiek ir byloje apklausti liudytojai. Teismo posėdžio metu gamybos vadovas A. B. paaiškino, kad kitą dieną po susitarimo sudarymo ieškovas iš tikrųjų kreipėsi į jį ir prašė peržiūrėti susitarimą, tačiau jis atsisakė ką nors keisti, paaiškino, jog susitarimas jau yra sudarytas ir jis nieko padaryti nebegali (2023 m. birželio 8 d. teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 1:00:00 min.). Liudytoja V. R. irgi patvirtino, kad ieškovas kartu su R. T. buvo atvykęs aiškintis dėl susitarimo aplinkybių, teigė kad ji nesutiko peržiūrėti ar keisti susitarimo, nors žadėjo paieškoti galimybės įdarbinti juos kitose pareigose. Tai, kad ieškovas aktyviai ieškojo būdų, kaip galėtų apginti savo teises, teisme patvirtino R. T., taip pat tai patvirtina ir kiti įrodymai, įskaitant byloje esančius duomenis apie tai, kad ieškovas kreipėsi ir dėl konsultacijos į Valstybinę darbo inspekciją. Teismas neturi pagrindo abejoti ieškovo paaiškinimais, kad 2022 m. gruodžio 14 d. jis teikė prašymą darbdavei dėl susitarimo peržiūrėjimo, tai patvirtina R. R. telefone esančios ieškovo siųstos žinutės, kurios buvo apžiūrėtos teismo posėdžio metu (e. bylos t. 2, b. l. 147-150).
28. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad visos šios aplinkybės patvirtina, jog ieškovo laisvė atsisakyti sudaryti susitarimą buvo iš esmės paveikta, t. y. kad šiuo atveju dėl pritaikytos nesąžiningos darbo sutarties nutraukimo procedūros, darbuotojas iš tikrųjų neturėjo galimybės apsvarstyti darbdavio pasiūlymą ir laisvai nuspręsti, ar jį priimti, ar atmesti.
Dėl kitų apeliantės argumentų ir bylos procesinės baigties
29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nuosekliai išnagrinėjo ginčo teisinį santykį, nustatė reikšmingas bylai aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, tinkamai pritaikė kasacinio teismo praktiką ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
30. Teismas teisingai vertino ieškovo paaiškinimus ir liudytojų parodymus. Skirtingai nei teigia apeliantė, tarp ieškovo ir atsakovo naudai liudijusių liudytojų paaiškinimų nėra esminių prieštaravimų, reikšmingų šiam ginčui. Spręsdamas ginčą teismas rėmėsi V. R. ir A. B. parodymais, bet jų parodymai nėra palankūs atsakovei. Liudytojai pripažino, kad jie klaidino ieškovą dėl darbo sutarties nutraukimo priežasčių. Apeliantė teigia, kad V. R. nemelavo paaiškindama dokumentų sukūrimo ir įteikimo datas, nes anksčiau ji apie tai nebuvo davusi parodymų. Tačiau šiuo atveju faktas, ar liudytoja keitė parodymus, nėra svarbus, svarbu – kad darbdavė tokia informacija piktnaudžiavo ir ikiteisminėje ginčo stadijoje, kitaip aiškino dokumentų sukūrimo datas ir aplinkybes. Tokie faktai formuoja teismo vidinį įsitikinimą apie tai, kad atsakovė buvo nesąžininga. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai vertino ieškovo pateiktą garso įrašą (DOK-57970 priedas, t.y. garso įrašas .m4a formatu). Jis patvirtina, kad ieškovas buvo suklaidintas dėl darbo sutarties nutraukimo priežasčių. Garso įraše V. R. kalba apie tai, kad ji nežino apie skelbimus dėl naujų darbuotojų paieškos, nors ieškovas atkreipia dėmesį, kad skelbimai vakar buvo atnaujinti ir t.t.
31. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
32. Įvertinusi aplinkybių visumą teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliantė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
33. Atmetus apeliacinį skundą, nėra pagrindo spręsti dėl kitų apelianto prašymų, t. y. dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų perskirstymo ir sprendimo vykdymo atgręžimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
34. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
35. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra priimtas ieškovo naudai, todėl atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
36. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 800 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Ieškovo išlaidas patvirtina pateikti mokėjimo dokumentai. Teismas vertina, kad šios išlaidos yra susijusios su byla, buvo būtinos ir atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas. Todėl ieškovo prašymas tenkinamas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atsakovės UAB „FilaLAB“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „FilaLAB“, juridinio asmens kodas 304045825, 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Giedrė Čėsnienė
Andrius Verikas
Renata Volodko