Administracinė byla Nr. eA-1302-602/2020
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02101-2018-1
Procesinio sprendimo kategorija 7.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 3 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B.
skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui, trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas V. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus (toliau – ir VSDFV Mažeikių skyrius, atsakovas) 2018 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. (4.18)I-12940; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2018 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. (9.8.)I-5140; 3) įpareigoti atsakovą VSDFV Mažeikių skyrių taikyti 5 metų senaties terminą ir perskaičiuoti skolą nurodant tik įsiskolinimo dalį, susidariusią per paskutinius penkerius metus; 4) išdėstyti pareiškėjui likusios VIF skolos mokėjimą dalimis, mokant skolą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis ne didesnėmis negu 100 Eur per mėnesį.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2018 m. birželio 4 d. su prašymu kreipėsi į VSDFV Mažeikių skyrių prašydamas taikyti 5 metų senaties terminą ir perskaičiuoti skolą nurodant tik įsiskolinimo dalį, susidariusią per paskutinius penkerius metus, bei išdėstyti likusios VIF skolos mokėjimą dalimis, mokant skolą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis ne didesnėmis negu 100 Eur per mėnesį. VSDFV Mažeikių skyrius 2018 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. (4.18) I-12940 nusprendė netenkinti prašymo. Pareiškėjas su VSDFV Mažeikių skyriaus 2018 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. (4.18) I-12940 nesutiko, todėl teikė skundą VSDFV. Pareiškėjo nuomone, priimant sprendimus netinkamai buvo taikytos materialiosios teisės normos, apibrėžiančios senatį dėl skolos išieškojimo, materialiosios teisės normos, reglamentuojančios skolos išdėstymą dalimis bei netinkamai aiškintas bei taikytas Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo Nr. X-987 pakeitimo įstatymas Nr. XIII-650 (toliau – ir Pakeitimo įstatymas), todėl atsakovas priėmė nepagrįstą sprendimą. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad nei Pakeitimo įstatyme, nei Vaikų išlaikymo išmokų įstatyme nėra nustatyta, jog iki 2017 m. gruodžio 31 d. susidariusioms vaikų išlaikymo išmokų skoloms yra taikomos materialiosios teisės normos, reglamentuojančios skolų išieškojimą atgaline data, t. y. pasisakė, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Pakeitimo įstatymo 14 straipsniu įstatymų leidėjas nustatė, jog Valstybinio socialinio draudimo įstatyme (toliau – ir VSDĮ) numatyti skolų išieškojimo būdai ir terminai vaiko išlaikymo išmokoms išieškoti pradedami taikyti nuo 2018 m. sausio 1 d., taigi, pareiškėjo teigimu, tik nuo 2018 m. sausio 1 d. išmokėtoms vaiko išlaikymo išmokų ir delspinigių skoloms, kurias išmokų administratorius įgijo teisę išieškoti iš skolininko, taikomas penkerių metų VSDĮ numatytas priverstinio išieškojimo senaties terminas (VSDĮ 19 straipsnio 7 ir 8 dalys). Šiuo metu galiojančiame Vaikų išlaikymo išmokų įstatyme nurodyta, kad įsigaliojus Pakeitimo įstatymui, Vaikų išlaikymo fondo išmokos skiriamos ir mokamos šia tvarka: <...> 5) iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo susidariusiam įsiskolinimui Vaikų išlaikymo fondui išieškoti taikomos įsigaliojus įstatymui Nr. XIII-650 galiojančio įstatymo Nr. XIII-650 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 14 straipsnio nuostatos. 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Pakeitimo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad išmokėtos išmokos ir apskaičiuoti delspinigiai iš skolininko išieškomi VSDĮ nustatytais valstybinio socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo būdais ir terminais. VSDĮ 19 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad į Fondą nesumokėtų draudėjų ir apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokų ir priskaičiuotų delspinigių, palūkanų bei baudų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Už laiku nesumokėtų įmokų, delspinigių ir baudų skolos sumokėjimo atidėjimo laikotarpį mokamos palūkanos, kurių dydį nustato finansų ministras Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Laiku nesumokėjus skolos pagal draudėjo ir Fondo administravimo įstaigos suderintą įsiskolinimo grąžinimo grafiką, skaičiuojamos padidintos palūkanos. Padidintos palūkanos skaičiuojamos iki tos dienos, kol atitinkamos sumos yra sumokamos (įskaitomos). Padidintų palūkanų dydis yra lygus delspinigių už laiku nesumokėtas įmokas dydžiui. VSDĮ 19 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad teisė priverstinai išieškoti įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas atsiranda nuo kitos dienos, kai socialinio draudimo įmokos, delspinigiai, palūkanos ir baudos turėjo būti sumokėti. Priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti laiku nesumokėtus socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas atsiradimo dienos. Priverstinio išieškojimo senaties terminas taikomas visoms socialinio draudimo įmokų skoloms, neatsižvelgiant į jų atsiradimo momentą (taip pat ir toms socialinio draudimo įmokų skoloms, kurios atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo). Pasibaigus socialinio draudimo įmokų skolų priverstinio išieškojimo senaties terminui, Fondo administravimo įstaigos neturi teisės imtis jokių šių įmokų, su jomis susijusių priskaičiuotų delspinigių, baudų ar palūkanų išieškojimo veiksmų. Taigi ši teisės norma pakeičia subjektines asmenų teises ir pareigas, kitaip tariant, tai yra materialioji teisės norma. Ginčo dėl to, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Pakeitimo įstatymas numato penkerių metų priverstinio išieškojimo senaties terminą. Tačiau nors skundžiamu sprendimu atsakovas nurodo, kad nėra jokio teisinio pagrindo taikyti penkerių metų priverstinio išieškojimo senaties terminą iki 2017 m. gruodžio 31 d. atsiradusiems įsiskolinimams, tačiau matyti, jog institucija nevertino, kad Pakeitimo įstatymu nustatyta, jog įsigaliojus šiam įstatymui, Vaikų išlaikymo fondo išmokos skiriamos ir mokamos šia tvarka: <...> 5) iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo susidariusiam įsiskolinimui Vaikų išlaikymo fondui išieškoti taikomos įsigaliojus įstatymui Nr. XIII-650 galiojančio įstatymo Nr. XIII-650 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 14 straipsnio nuostatos.
3. Pareiškėjas pažymėjo, kad ši teisės nuostata yra įtvirtinta šiuo metu galiojančiame įstatyme ir turi būti taikoma. Mano, jog įstatymų leidėjas nurodė, kad įsiskolinimui, susidariusiam iki 2018 m. sausio 1 d., taikomos nuo 2018 m. sausio 1 d. galiojančio Pakeitimo įstatymo nuostatos, taip pat ir tos, kurios numato penkerių metų ieškinio senaties terminą. Atsakovas netinkamai išsprendė klausimą dėl 5 metų įsiskolinimo išieškojimo senaties taikymo, todėl netinkamai buvo išspręstas ir skolos išdėstymo klausimas.
4. Atsakovas VSDFV Mažeikių skyrius atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
5. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad vadovaujantis Pakeitimo įstatymu, VSDFV Mažeikių skyrius nuo 2018 m. sausio 1 d. vykdo vaikų išlaikymo išmokų (toliau – ir išmoka) skyrimą, mokėjimą bei išmokėtų išmokų, delspinigių išieškojimą iš skolininkų, o taip pat atlieka Fondo administracijos iki 2017 m. gruodžio 31 d. išmokėtų Vaikų išlaikymo fondo išmokų ir priskaičiuotų 5 procentų metinių palūkanų išieškojimais iš skolininko. Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tačiau Lietuvos valstybė įsipareigoja išlaikyti nepilnamečius vaikus, ilgiau kaip mėnesį negaunančius išlaikymo iš tėvo (motinos) ar iš kitų pilnamečių artimųjų giminaičių, turinčių galimybę juos išlaikyti (CK 3.204 str. 1 d.).
6. Nurodė, kad pagrindines nuostatas ir sąlygas dėl Lietuvos valstybės mokamo išlaikymo nepilnamečiams, numatė iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojęs Vaikų išlaikymo fondo įstatymas (toliau – ir Įstatymas) bei nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Pakeitimo įstatymas, kuriuose įstatymų leidėjas įtvirtinto valstybės skiriamų nustatyto dydžio lėšų vaikui išlaikyti mokėjimo pagrindus. Nurodytų įstatymų tikslas ir paskirtis yra užtikrinti vaiko teisę į socialinę apsaugą ir garantuoti valstybės įsipareigojimą esant įstatyme nustatytiems pagrindams suteikti vaikui nustatyto dydžio išlaikymą. Priimant Įstatymą (vėliau Pakeitimo įstatymą) buvo siekiama sukurti naują vaiko teisės gauti išlaikymą iš savo tėvų įgyvendinimo mechanizmą ir valstybė, esant atitinkamoms sąlygoms, prisiėmė pareigą mokėti vaikui tėvų nemokamą išlaikymą su teise sumokėtas išmokas regreso tvarka išsiieškoti iš skolininko (CK 3.204 str. 3 d., Įstatymo 1 str. 1 d., Pakeitimo įstatymo 14 str.). Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Pakeitimo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išmokėtos išmokos ir apskaičiuoti delspinigiai iš skolininko išieškomi VSDĮ nustatytais valstybinio socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo būdais ir terminais. Tai blanketinė teisės norma nukreipianti į VSDĮ numatytus skolų išieškojimo būdus ir terminus.
7. Pažymėjo, kad VSDĮ iš esmės reglamentuojamas į Fondą nesumokėtų draudėjų ir apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokų ir priskaičiuotų delspinigių, palūkanų bei baudų 5 metų priverstinio išieškojimo senaties terminas (VSDĮ 19 str. 7 d.). Akcentavo, kad negalima apsiriboti vien tik lingvistiniu teisės normų aiškinimu (Pakeitimo įstatymo 14 str. 2 d. ir VSDĮ 19 str. 7 d.), o būtina atsižvelgti į tikruosius įstatymo leidėjo ketinimus, kuriuos įstatymų leidėjas turėjo priimdamas Pakeitimo įstatymą. Pakeitimo įstatymo aiškinamajame rašte nurodyta, kad perduodant vaikų išlaikymo išmokų administravimą Fondo valdybai buvo siekiama pagerinti išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų išieškojimą, tikintis, jog išmokėtų išmokų išieškojimas iš skolininkų gali siekti 25 proc. Taigi, remiantis įstatymų leidėjų ketinimų metodu aiškinant Pakeitimo įstatymą darytina išvada, kad įstatymų leidėjas keisdamas vaikų išlaikymo išmokų administratorių siekė efektyvesnio vaikų išlaikymo išmokų skolininkų skolų išieškojimo ir neturėjo tikslo iki 2017 m. gruodžio 31 d. išmokėtoms išmokoms taikyti išieškojimo senaties termino.
8. Atsakovas nurodė, kad šioje situacijoje turėtų būti taikomas teisės principas „įstatymas atgal negalioja“, kuris reiškia – teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-02-19 nutartyje Nr. A-220-552/2015 aiškindamas VSDĮ įtvirtinto 5 metų priverstinio išieškojimo senaties termino taikymą pasisakė, kad šiuo klausimu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų galiojimo laike išimtis lex benignior retro agit (teisės normos retroaktyvus galiojimas iki jos priėmimo susiklosčiusiems teisiniams santykiams) taikoma tik baudžiamąją ar administracinę atsakomybę reglamentuojantiems įstatymams. Tuo tarpu pareiga mokėti socialinio draudimo įmokas yra nustatyta įstatymu ir yra skirta užtikrinti valstybinio socialinio draudimo, kaip valstybės socialinės apsaugos sistemos dalies, funkcionavimą bei niekaip nėra susijusi su nusikaltimais ar administraciniais teisės pažeidimais ir už juos taikomomis sankcijomis. Net ir delspinigiai yra netesybų už pavėluotai mokamas įmokas forma, o ne administracinė sankcija. Todėl teisiniams santykiams, susijusiems su valstybinio socialinio draudimo įmokų bei delspinigių apskaičiavimu ir išieškojimu, lex benignior retro agit taisyklė negali būti taikoma. Taikant teisės aiškinimo analogiją, šis teismo išaiškinimas turėtų būti taikomas ir teisiniams santykiams, susijusiems su valstybės išmokėtų vaiko išlaikymo išmokų ir palūkanų išieškojimu.
9. Paaiškino, kad Pakeitimo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjas nustatė, kad VSD įstatyme numatyti skolų išieškojimo būdai ir terminai, vaiko išlaikymo išmokoms išieškoti, pradedami taikyti nuo 2018 m. sausio 1 d. (Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos), taigi, tik nuo 2018 m. sausio 1 d. išmokėtoms vaiko išlaikymo išmokų ir delspinigių skoloms, kurias išmokų administratorius įgijo teisę išieškoti iš skolininko, taikomas penkerių metų VSD įstatyme numatytas priverstinio išieškojimo senaties terminas (VSD įstatymo 19 straipsnio 7 ir 8 dalys). Pažymėjo, kad pagal iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusį vaiko išlaikymo išmokų išieškojimo teisinį reglamentavimą, vaiko išlaikymo išmokų ir palūkanų išieškojimo senaties terminas nei įstatyme, nei išmokėtų iš Vaikų išlaikymo fondo išmokų atgavimo iš skolininkų tvarkos apraše, patvirtintame 2008 m. gegužės 30 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsakymu Nr. A1-179 (toliau – ir Tvarkos aprašas), nebuvo reglamentuojamas, todėl pareiškėjas V. B., žinodamas apie pareigą grąžinti Fondo administracijai išmokėtas išmokas ir paskaičiuotas palūkanas, negalėjo turėti teisėtų lūkesčių, jog po kelerių metų jo prievolei, kurios jis, pažeisdamas teisės normas, nevykdo, bus taikomas išieškojimo senaties terminas. Tuo tarpu pareiškėjo, kaip skolininko, pareiga grąžinti valstybės išmokėtas išmokas, išieškojimą neapribojant jokiais terminais, yra įtvirtinta tiek CK 3.204 straipsnio 3 dalyje, tiek iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusiame Įstatyme (1 str. 1 d.), tiek Pakeitimo įstatyme (14 str.) ir yra skirta užtikrinti vaiko teisę į socialinę apsaugą ir garantuoti valstybės įsipareigojimą suteikti vaikui nustatyto dydžio išlaikymą. Atsižvelgiant į tai, kad V. B. 15 643,72 Eur išmokų ir palūkanų įsiskolinimas atsirado iki 2017 m. gruodžio 31 d., o iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusiame Įstatyme bei Tvarkos apraše nėra nustatytas vaiko išlaikymo išmokų ir palūkanų išieškojimo senaties terminas, todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo taikyti VSDĮ nustatytą penkerių metų priverstinio išieškojimo senaties terminą iki 2017 m. gruodžio 31 d. atsiradusiems įsiskolinimams.
10. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
11. Atsiliepime nurodė, kad Pakeitimo įstatymo 2 straipsnyje yra numatyta, jog iki įstatymo įsigaliojimo susidariusiam įsiskolinimui Vaikų išlaikymo fondui išieškoti taikomos įsigaliojus įstatymui Nr. XIII-650 galiojančio įstatymo Nr. XIII-650 1 straipsnyje išdėstyto Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 14 straipsnio nuostatos. Pagal nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, išmokėtos vaikų išlaikymo išmokos ir apskaičiuoti delspinigiai išieškomi VSDĮ nustatyta tvarka ir būdais. Nors pareiškėjas savo skunde ir nurodo, kad iki 2017 m. gruodžio 31 d. jo susidariusiai išmokėtų vaikų išlaikymo fondo išmokų bei apskaičiuotoms palūkanos yra taikomas 5 metų senaties terminas, tačiau nei Pakeitimo įstatyme, nei Vaikų išlaikymo išmokų įstatyme nėra nustatyta, kad iki 2017 m. gruodžio 31 d. susidariusioms vaikų išlaikymo išmokų skoloms yra taikomos materialiosios teisės normos, reglamentuojančios skolų išieškojimą atgaline data. Pažymėjo, kad iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusiame Vaikų išlaikymo fondo įstatyme taip pat nebuvo nuostatų, reglamentuojančių išmokėtų Vaikų išlaikymo fondo išmokų bei apskaičiuotoms palūkanų išieškojimą, t. y. jos buvo išieškomos netaikant išieškojimo senaties terminų. Mano, kad pareiškėjas reikalauja taikyti materialiąją teisės normą, reglamentuojančią skolų išieškojimą, atbuline data, nors įstatymų leidėjas expressis verbis šių normų galiojimo atgaline data ir nenustatė.
II.
12. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. sausio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
13. Teismas nurodė, kad pareiškėjas savo skundą grindžia, tuo, jog nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Pakeitimo įstatymas numato penkerių metų priverstinio išieškojimo senaties terminą. Teigia, jog atsakovas nevertino, kad Pakeitimo įstatyme nustatyta, jog įsigaliojus įstatymui Nr. XIII-650, Vaikų išlaikymo fondo išmokos skiriamos ir mokamos šia tvarka: <...> 5) iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo susidariusiam įsiskolinimui Vaikų išlaikymo fondui išieškoti taikomos įsigaliojus įstatymui Nr. XIII-650 galiojančio įstatymo Nr. XIII-650 1 straipsnyje išdėstyto Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 14 straipsnio nuostatos.
14. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. birželio 4 d. su prašymu kreipėsi į VSDFV Mažeikių skyrių, prašydamas taikyti 5 metų senaties terminą ir perskaičiuoti V. B. skolą nurodant tik įsiskolinimo dalį susidariusią per paskutinius penkerius metus, taip pat išdėstyti pareiškėjui likusios VIF skolos mokėjimą dalimis, mokant skolą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis ne didesnėmis negu 100 Eur per mėnesį.
15. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo, galiojančio nuo 2018 m. sausio 1 d., VSDĮ nuostatomis.
16. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde teigia, jog įstatymų leidėjas nurodė, kad įsiskolinimui, susidariusiam iki 2018 m. sausio 1 d., taikomos nuo 2018 m. sausio 1 d. galiojančio įstatymo (įstatymo Nr. XIII-650) nuostatos, ir tos, kurios numato penkerių metų ieškinio senaties terminą. Pažymėjo, kad sprendžiant dėl teisės norminių aktų galiojimo ribų, tikslus tokių ribų nustatymas yra pirminė teisinio reguliavimo sąlyga. Tai būtina, nes kiekvienas teisės norminis aktas yra tam tikru laiku išleidžiamas ir tam tikru momentu baigiasi jo galiojimas. Apibrėžtoje teritorijoje atitinkamu metu realiai susiklosto visuomeninių santykių ratas, kuriam turi būti taikomos tuo metu galiojančių teisės aktų normos. Ginčo atveju keliamas esminis klausimas dėl konkretaus teisės akto galiojimo laike.
17. Teismas nustatė, kad pareiškėjo V. B. vaiko išlaikymo išmokų ir palūkanų įsiskolinimo suma susidarė iki 2017 m. gruodžio 31 d. pagal tuo metu galiojusio Vaikų išlaikymo fondo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2017 m. gruodžio 31 d.) 13 straipsnį, kuris nustatė, jog Fondo išmokėtoms išmokoms išieškoti taikomos tos pačios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos, kurios reglamentuoja išlaikymo, mokamo vaikams periodinėmis išmokomis, ypatumus.
18. Nurodė, kad siekiant teisinių santykių stabilumo, administracinių bylų teisenoje taikomas principas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja), grindžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią galioja tik paskelbti įstatymai. Pagal šį teisės principą – teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas. Tai teisės norminiams aktams keliamas reikalavimas, kad juose įtvirtintos teisės normos negali būti taikomos juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, atsiradusioms dar iki šio akto įsigaliojimo. Šiuo principu siekiama užtikrinti teisinio reguliavimo bei asmenų teisinio statuso aiškumą, stabilumą. Subjektai turi žinoti, kokio elgesio iš jų yra tikimasi, reikalaujama, ir turi būti tikri, kad už teisės aktus atitinkantį elgesį jiems nebus taikomos teisinės poveikio priemonės vėliau pasikeitusio teisinio reguliavimo pagrindu. Nagrinėjamu atveju šio principo turi būti laikomasi, Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 14 straipsnio 2 dalį taikant tik juridiniams faktams, atsiradusiems po 2018 m. sausio 1 d., pareiškėjas V. B. iki 2017 m. gruodžio 31 d. negalėjo turėti teisėtų lūkesčių, kad po 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo redakcijai, jo prievolei, kurios jis, pažeisdamas teisės normas, nevykdo, bus taikomas senaties terminas. Pagal bendrąją materialiųjų teisės normų galiojimo laike taisyklę, teisės normos yra taikomos tiems teisiniams santykiams, kurie atsiranda jų galiojimo metu, jeigu įstatymų leidėjas nenustato kitaip. Vaikų išlaikymo išmokų įstatyme nustatyta, kad šis įstatymas įsigalioja nuo 2018 m. sausio 1 d., t. y. šio įstatymo galiojimas atgal nenustatytas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo vaikų išlaikymo išmokų įsiskolinimui, atsiradusiam iki 2017 m. gruodžio 31 d., senaties terminas netaikytinas.
19. Teismas pažymėjo, kad Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog išmokėtų išmokų ir delspinigių išieškojimas iš skolininko gali būti atidėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintose Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka, taikoma valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimui. Vadovaujantis VSDĮ 19 straipsnio 3 dalimi, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka galima atidėti socialinio draudimo įmokų į Fondą įsiskolinimo mokėjimą iki vienų metų ir leisti sumokėti atidėtą sumą pagal draudėjo ir Fondo administravimo įstaigos suderintą įsiskolinimo grąžinimo grafiką, kuris negali būti ilgesnis negu 4 metai. Iš VSDFV Mažeikių skyriaus 2018 m. liepos 3 d. sprendimo Nr. (4.18)I-12940 turinio matyti, kad pareiškėjo skola yra 15 643,72 Eur (ir 687,82 Eur delspinigių), atsakovas, įvertinęs pareiškėjo skolos dydį ir ketinamą mokėti įmokų per mėnesį dydį (po 100 Eur per mėnesį) ir tai, jog skolos mokėjimo dalimis laikotarpis yra ženkliai per ilgas (apie 156 mėnesių, t. y. 13 metų laikotarpis), pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dalies, kuriuo pareiškėjas prašė išdėstyti likusios VIF skolos mokėjimą dalimis, mokant skolą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis ne didesnėmis negu 100 Eur per mėnesį. Pažymėjo, kad atsakovas iš dalies atsižvelgė ir pasiūlė 15 643,72 Eur skolos mokėjimo grąžinimą išdėstyti dalimis maksimaliam 5 metų laikotarpiui, t. y. 59 mėnesius mokant po 260,72 Eur ir vieną mėnesį – 261,24 Eur.
20. Teismas konstatavo, kad ginčijamas VSDFV Mažeikių skyriaus 2018 m. liepos 3 d. sprendimas Nr. (4.18)I-12940 ir VSDFV 2018 m. rugpjūčio 28 d. sprendimas Nr. (9.8.)I-5140 yra pagrįsti ir teisėti. Netenkinęs pareiškėjo reikalavimo panaikinti skundžiamus administracinius aktus, teismas atmetė ir pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą VSDFV Mažeikių skyrių taikyti 5 metų senaties terminą ir perskaičiuoti V. B. skolą nurodant tik įsiskolinimo dalį, susidariusią per paskutinius penkerius metus ir išdėstyti V. B. likusios VIF skolos mokėjimą dalimis, mokant skolą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, ne didesnėmis negu 100 Eur per mėnesį.
III.
21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 16 d. sprendimą ir įpareigoti atsakovą taikyti 5 metų senaties terminą ir perskaičiuoti V. B. skolą nurodant tik įsiskolinimo dalį susidariusią per paskutinius penkerius metus bei išdėstyti V. B. likusios VIF skolos mokėjimą dalimis, mokant skolą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis ne didesnėmis negu 100 Eur per mėnesį.
22. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis, nurodytomis pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde. Papildomai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą netinkamai bei pažeisdamas įstatymo reikalavimus įvertino byloje surinktų duomenų visumą, netinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė nepagristą ir neteisėtą sprendimą. Teismas priimdamas sprendimą nesilaikė vienodos nuomonės ir pateikė sprendimą remdamasis vien tik savo įsitikinimais ir nurodydamas skirtingus sprendimo būdus, kas parodo, kad teismas neįsigilino į įstatymo redakcijas, neanalizavo naujos įstatymo redakcijos.
23. Pareiškėjas sutinka su teismo argumentu, kad administracinių bylų teisenoje taikomas principas lex retro non agit, tačiau ginčo teisinius santykius reglamentuoja nauja Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo redakcija, kuri įsigaliojo 2018 m. sausio 1 d. Nurodo, kad išmokų administratoriaus sprendimas iš skolininko išieškoti išmokėtas išmokas ir (arba) delspinigius kartu yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Taigi, naujoje Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo redakcijoje nurodyta, kad „įstatymas atgal galioja“, kadangi yra nuostata, jog įsiskolinimus susidariusius iki naujos įstatymo redakcijos įsigaliojimo, taikomos naujo įstatymo nuostatos. Konstatuotina, kad teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į nagrinėjamo įstatymo redakcijas, neanalizavo įstatymo normų ir neteisingai pritaikė nagrinėjamai situacijai galiojančią įstatymo redakciją.
24. Nurodo, kad teismas nepagrįstai laikėsi nuomonės, jog Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo naujoje redakcijoje, kuri įsigaliojo 2018 m. sausio 1 d., nėra nustatytas šio įstatymo galiojimas atgal. Iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo susidariusiam įsiskolinimui Vaikų išlaikymo fondui išieškoti taikomos įsigaliojus įstatymui Nr. XIII-650 galiojančio įstatymo Nr. XIII-650 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 14 straipsnio nuostatos. Taigi minimo įstatymo naujos redakcijos nuostatos galioja atgal ir tai yra aiškiai nurodyta įstatyme. Kadangi teismas priimdamas sprendimą vadovavosi neaktualia redakcija, buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas, dėl to vienareikšmiškai be teisėto pagrindo buvo palaikoma atsakovo pozicija. Akivaizdu, kad Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo nuostatose yra nukreipiama į VSDĮ, kurio 19 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad į Fondą nesumokėtų draudėjų ir apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokų ir priskaičiuotu delspinigių, palūkanų bei baudų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Už laiku nesumokėtų įmokų, delspinigių ir baudų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Taigi remiantis naujausia galiojančia įstatymų redakcija galima matyti, kad pareiškėjui turėjo būti taikomas 5 metų senaties terminas. Teismas į šią aplinkybę bei teisės aktus visiškai neatsižvelgė ir neįvertino, kad nagrinėjamuose įstatymuose yra nurodytas 5 metų senaties terminas išieškoti skolai bei delspinigiams.
25. Pareiškėjas nurodo, kad VSDĮ 19 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad teisė priverstinai išieškoti įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas atsiranda nuo kitos dienos, kai socialinio draudimo įmokos, delspinigiai, palūkanos ir baudos turėjo būti sumokėti. Priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti laiku nesumokėtus socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas atsiradimo dienos. Priverstinio išieškojimo senaties terminas taikomas visoms socialinio draudimo įmokų skoloms, neatsižvelgiant į jų atsiradimo momentą (taip pat ir toms socialinio draudimo įmokų skoloms, kurios atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo). Taigi teisė priverstinai išieškoti įmokas ir delspinigius atsiranda nuo kitos dienos, kai jos turėjo būti sumokėtos. Nagrinėjamu atveju tai yra 2018 m. sausio 1 d., kai tą dieną pradėjo galioti nauja Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo redakcija, todėl nagrinėjamu atveju privaloma buvo taikyti naują įstatymo redakciją, ko teismas neįvertino ir nenagrinėjo. Pareiškėjo nuomone, priimant sprendimą, netinkamai taikytos materialiosios teises normos, apibrėžiančios senatį dėl skolos išieškojimo, materialiosios teises normos, reglamentuojančios skolos išdėstymą dalimis bei netinkamai aiškintas bei taikytas Pakeitimo įstatymas, todėl teismas priėmė nepagrįstą sprendimą.
26. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu ir dalyje, kurioje netenkintas reikalavimas skolos mokėjimą išdėstyti kasmėnesinėmis įmokomis ne didesnėmis negu 100 Eur per mėnesį. Teismas pateikdamas teisiškai neteisingą informaciją ir vadovaudamasis ginčo atveju neaktualia įstatymų redakcija, priėjo prie neteisingos išvados, dėl to šioje dalyje priėmė nepagrįstą sprendimą. Faktą, kad skola privalo būti išieškoma tik už pastaruosius penkerius metus, patvirtina apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai, todėl įsiskolinimas yra žymiai mažesnis nei 15 643,72 Eur, todėl įvertinus šią aplinkybę, mokėjimas po 100 Eur per mėnesį yra galimas. Šiuo atveju būtų išvengta skolų susikaupimo, kurios paveiktų ne tik skolininko, bet ir kreditoriaus interesus, taip pat sumažintų riziką, kad prievolė nebus įvykdyta dėl nemokumo.
27. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.
28. Atsiliepimą atsakovas grindžia argumentais, nurodytais atsiliepime į pareiškėjo skundą, pateiktame pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad negalima apsiriboti vien tik lingvistiniu teisės normų aiškinimu (Pakeitimo įstatymo 14 straipsnio 2 dalies ir VSDĮ 19 str. 7 d.), o būtina atsižvelgti į tikruosius įstatymo leidėjo ketinimus, kuriuos įstatymų leidėjas turėjo priimdamas Pakeitimo įstatymą. Pakeitimo įstatymo aiškinamajame rašte nurodyta, kad perduodant vaikų išlaikymo išmokų administravimą Fondo valdybai buvo siekiama pagerinti išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų išieškojimą tikintis, jog išmokėtų išmokų išieškojimas iš skolininkų gali siekti 25 proc. Taigi, remiantis įstatymų leidėjų ketinimų metodu aiškinant Pakeitimo įstatymą darytina išvada, kad įstatymų leidėjas keisdamas vaikų išlaikymo išmokų administratorių siekė efektyvesnio vaikų išlaikymo išmokų skolininkų skolų išieškojimo ir neturėjo tikslo iki 2017 m. gruodžio 31 d. išmokėtoms išmokoms taikyti išieškojimo senaties terminą.
29. Atsakovo vertinimu, taikant teisės aiškino analogiją, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje administracinėje byloje Nr. A-220-552/2015 pateiktas išaiškinimas turėtų būti taikomas ir teisiniams santykiams, susijusiems su valstybės išmokėtų vaiko išlaikymo išmokų ir palūkanų išieškojimu. Pakeitimo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjas nustatė, kad VSDĮ numatyti skolų išieškojimo būdai ir terminai, vaiko išlaikymo išmokoms išieškoti, pradedami taikyti nuo 2018 m. sausio 1 d. (Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos), taigi, tik nuo 2018 m. sausio 1 d. išmokėtoms vaiko išlaikymo išmokų ir delspinigių skoloms, kurias išmokų administratorius įgijo teisę išieškoti iš skolininko, taikomas penkerių metų VSDĮ numatytas priverstinio išieškojimo senaties terminas (VSDĮ 19 str. 7 ir 8 d.). Tuo tarpu, pareiškėjo, kaip skolininko pareiga grąžinti valstybės išmokėtas išmokas, išieškojimą neapribojant jokiais terminais, yra įtvirtinta tiek CK 3.204 straipsnio 3 dalyje, tiek iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusiame įstatyme (1 str. 1 d.), tiek Pakeitimo įstatyme (14 str.) ir yra skirta užtikrinti vaiko teisę į socialinę apsaugą ir garantuoti valstybės įsipareigojimą suteikti vaikui nustatyto dydžio išlaikymą.
30. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju teisės principo „įstatymas atgal negalioja“ turi būti laikomasi, Pakeitimo įstatymo 14 straipsnio 2 dalį taikant tik juridiniams faktams, atsiradusiems po 2018 m. sausio 1 d. Sutiktina, kad pareiškėjas V. B. iki 2017 m. gruodžio 31 d. negalėjo turėti teisėtų lūkesčių, kad po 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo redakcijai, jo prievolei, kurios jis pažeisdamas teisės normas, nevykdo, bus taikomas senaties terminas. Pagal bendrąją materialinių teisės normų galiojimo laike taisyklę, teisės normos yra taikomos tiems teisiniams santykiams, kurie atsiranda jų galiojimo metu, jeigu įstatymų leidėjas nenustato kitaip. Vaikų išlaikymo išmokų įstatyme nustatyta, kad šis įstatymas įsigalioja nuo 2018 m. sausio 1 d., t. y. šio įstatymo galiojimas atgal nenustatytas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo vaikų išlaikymo išmokų įsiskolinimui, atsiradusiam iki 2017 m. gruodžio 31 d., senaties terminas netaikytinas.
31. Atsakovas taip pat nurodo, kad Pakeitimo įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama, jog išmokėtų išmokų ir delspinigių išieškojimas iš skolininko gali būti atidėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintose Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka, taikoma valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimui. Vadovaujantis VSDĮ 19 straipsnio 3 dalimi, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka galima atidėti socialinio draudimo įmokų į Fondą įsiskolinimo mokėjimą iki vienų metų ir leisti sumokėti atidėtą sumą pagal draudėjo ir Fondo administravimo įstaigos suderintą įsiskolinimo grąžinimo grafiką, kuris negali būti ilgesnis negu 4 metai. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo prašymas taikyti 5 metų priverstinio išieškojimo senatį VSDFV Mažeikių skyriaus buvo netenkintas, todėl 15 643,72 Eur skolos (ir 687,82 Eur delspinigių) išdėstymas dalimis ne didesnėmis negu 100 Eur per mėnesį įmokomis taip pat negalimas. Vadovaujantis VSDĮ 19 straipsnio 3 dalimi, skolą galima išdėstyti neilgesniam nei 4 metų laikotarpiui, o pagal pareiškėjo skolos dydį (15 643,72 Eur išmokų palūkanų skola ir 687,82 Eur delspinigiai, iš viso 16 331,54 Eur) ir ketinamą mokėti įmokos per mėnesį dydį (po 100 Eur/mėn.), skolos mokėjimo dalimis laikotarpis yra žymiai per ilgas (apie 156 mėnesių, t. y. 13 metų laikotarpis), todėl įvertinus skolos administravimo naštą ir šiuo metu galiojantį socialinio draudimo įmokų atidėjimo teisinį reglamentavimą, skolos išdėstymas, pareiškėjui mokant po 100 Eur per mėnesį, yra negalimas, todėl pareiškėjo prašymas šioje dalyje buvo netenkintas.
32. Atsakovas pažymi, kad jis iš dalies atsižvelgė ir 2018 m. balandžio 16 d. rašte Nr. (9.69)1-7173 pasiūlė 15 643,72 Eur skolos mokėjimo grąžinimą išdėstyti dalimis maksimaliam 5 metų laikotarpiui, t. y. 59 mėnesius mokant po 260,72 Eur ir vieną mėnesį – 261,24 Eur.
33. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė bylos teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiškose bylose suformuluota praktika, todėl naikinti skundžiamą sprendimą ir tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.
34. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.
35. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytas Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo nuostatų dėl senaties termino aiškinimas yra nepagrįstas. Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja nuo 2018 m. sausio 1 d. Taigi remiantis minėta nuostata įstatymų leidėjas Pakeitimo įstatymui nustatė įprastą teisės aktų įsigaliojimo taisyklę – Pakeitimo įstatymo nuostatų galia yra nukreipta į ateitį. Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 5 punkte yra nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo susidariusiam įsiskolinimui Vaikų išlaikymo fondui išieškoti taikomos įsigaliojus šiam įstatymui galiojančio šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 14 straipsnio nuostatos. Pagal Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 14 straipsnio 2 dalį išmokėtos išmokos ir apskaičiuoti delspinigiai iš skolininko išieškomi Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytais valstybinio socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo būdais ir terminais. Išmokų administratoriaus sprendimas iš skolininko išieškoti išmokėtas išmokas ir (arba) delspinigius kartu yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Taigi, remiantis Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 5 punktu ir Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi įstatymų leidėjas nustatė, kad iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (t. y. iki 2017 m. gruodžio 31 d.) susidaręs įsiskolinimas Vaikų išlaikymo fondui yra išieškomas tokia pačia tvarka kaip ir nuo Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo naujos redakcijos įsigaliojimo (t. y. nuo 2018 m. sausio 1 d.) išieškomas susidaręs išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų ir apskaičiuotų delspinigių įsiskolinimas. Tačiau nei Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatos nei Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo nuostatos nenustato, kad iki 2017 m. gruodžio 31 d. susidariusioms vaikų išlaikymo išmokų skoloms yra taikomos materialiosios teisės normos, reglamentuojančios skolų išieškojimą, atgaline data.
36. Pakeitimo įstatymo aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad perduodant vaikų išlaikymo išmokų administravimą Fondo valdybai buvo siekiama pagerinti išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų išieškojimą, tikintis, jog išmokėtų išmokų išieškojimas iš skolininkų gali siekti 25 proc. Taigi, remiantis įstatymų leidėjų ketinimų metodu aiškinant Pakeitimo įstatymą darytina išvada, kad įstatymų leidėjas keisdamas vaikų išlaikymo išmokų administratorių siekė efektyvesnio vaikų išlaikymo išmokų skolininkų skolų išieškojimo ir neturėjo tikslo iki 2017 m. gruodžio 31 d. išmokėtoms išmokoms taikyti išieškojimo senaties terminą atgaline data. Todėl nei Pakeitimo įstatyme nei Vaikų išlaikymo išmokų įstatyme įstatymų leidėjui expressis verbis nenustačius, kad iki 2017 m. gruodžio 31 d. susidariusioms vaikų išlaikymo išmokų skoloms yra taikomos išieškojimo senaties termino skaičiavimo nuostatos atgaline data, apeliaciniame skunde pateikiama pozicija dėl išieškojimo senaties termino taikymo, neatitinka Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo tikslo.
37. VSDFV nuomone pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas ir pagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
38. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
39. Byloje nustatyta, kad Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2008 m. lapkričio 26 d. sprendimais M. B., E. B. ir V. B. nuo 2008 m. balandžio 25 d. kiekvienam vaikui buvo paskirtos po 50 Lt dydžio kasmėnesinės išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą.
40. Pareiškėjas Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos 2009 m. balandžio 8 d. raštu buvo informuotas apie tai, kad iš Vaikų išlaikymo fondo jo vaikams buvo paskirtos išmokos. Taip pat, kad valstybė perima iš pareiškėjo jo pareigą mokėti lėšas vaikams išlaikyti ir įstatymų nustatytais būdais išreikalauti iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtas sumas ir 5 proc. metinių palūkanų, skaičiuojant nuo išmokėtų sumų iki jų visiško išieškojimo.
41. Vaikų išlaikymo fondo administracija 2011 m. birželio 30 d., 2012 m. balandžio 26 d. raštais išsiuntė pareiškėjui sprendimų, kuriais paskirtas išlaikymas vaikams nuorašus, ir informavo, kad valstybė perima pareiškėjo pareigą mokėti lėšas vaikams išlaikyti ir įstatymų nustatytais būdais išreikalauti iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtas sumas ir 5 proc. metinių palūkanų, skaičiuojant nuo išmokėtų sumų iki jų visiško išieškojimo. Taip pat pažymėjo, kad Vaikų išlaikymo fondo administracija turi teisę reikalauti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pareiškėjo baudžiamosios atsakomybės už vengimą pagal priimtą teismo sprendimą arba teismo patvirtintą vaiko (vaikų) išlaikymo sutartį mokėti vaiko išlaikymo lėšas.
42. Vaikų išlaikymo fondo administracijos 2016 m. vasario 8 d. sprendimu nuo 2016 m. vasario 18 d. M. B. buvo nutrauktas išmokų mokėjimas.
43. VSDFV direktoriaus 2017 m. lapkričio 6 d. įsakymo Nr. V-562 „Dėl funkcijų, susijusių su Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo įgyvendinimu, paskirstymo valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams“ 1 punkto 1.1 papunkčiu, įsigaliojusiu nuo 2018 m. sausio 1 d., VSDFV Mažeikių skyriui buvo pavesta centralizuotai vykdyti vaikų išlaikymo išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir mokėjimą, išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų ir apskaičiuotų delspinigių išieškojimą iš skolininkų, pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymą paskirtų ir neišmokėtų išmokų išmokėjimą, prašymų, gautų iki 2017 m. gruodžio 31 d., kai dėl jų iki 2017 m. gruodžio 31 d. nebuvo priimti sprendimai, nagrinėjimą, išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir išmokėjimą bei pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymą paskirtų ir išmokėtų išmokų bei priskaičiuotų palūkanų išieškojimą iš skolininkų.
44. Pareiškėjas V. B. 2018 m. sausio 19 d. su prašymu kreipėsi į VSDFV Mažeikių skyrių, prašydamas suteikti informaciją apie jo įsiskolinimą Vaikų išlaikymo fondui. Taip pat nurodė, kad jo dukra E. B. gyvena su pareiškėju, o sūnus V. B. išvyko kartu su motina į užsienį, todėl prašė sustabdyti išmokų mokėjimą.
45. VSDFV Mažeikių skyrius 2018 m. vasario 10 d. sprendimais nuo 2018 m. sausio 1 d. nutraukė išlaikymo išmokos mokėjimą E. B. bei V. B..
46. Pareiškėjas V. B. 2018 m. balandžio 12 d. su prašymu kreipėsi į VSDFV Mažeikių skyrių, prašydamas leisti mokėti susidariusią skolą dalimis (po 30–50 Eur kas mėnesį), kadangi augina nepilnametę dukrą, nuomojasi butą, moka mokesčius.
47. VSDFV Mažeikių skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2018 m. balandžio 16 d. raštu informavo, kad valstybės biudžetui jis skolingas iš viso 15 643,72 Eur (12 737,47 Eur bei 2 906,25 Eur palūkanų). Nurodė, kad gali pasiūlyti susidariusios skolos mokėjimą išdėstyti 5 metų laikotarpiui, 59 mėnesius mokant po 260,72 Eur ir vieną mėnesį – 261,24 Eur.
48. Pareiškėjas 2018 m. gegužės 10 d. su prašymu kreipėsi į VSDFV Mažeikių skyrių, kuriame nurodė, kad gavo VSDFV Mažeikių skyriaus raštą su siūlymu dėl skolos išdėstymo, tačiau neturi galimybės mokėti kiekvieną mėnesį siūlomą sumą, gali mokėti po 100 Eur kas mėnesį.
49. VSDFV Mažeikių skyrius 2018 m. gegužės 16 d. rašte pareiškėjui nurodė, kad neturi galimybės pasiūlyti pareiškėjui ilgesnį skolos sumokėjimo terminą, kadangi teisės aktai ilgesnių mokėjimo terminų nenustato.
50. Advokatas V. M., atstovaudamas pareiškėją, su prašymu 2018 m. birželio 4 d. kreipėsi į VSDFV Mažeikių skyrių, kuriame, remdamasis Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatomis, prašė taikyti 5 metų senaties terminą ir perskaičiuoti susidariusią pareiškėjo skolą nurodant įsiskolinimo dalį, susidariusią per paskutinius 5 metus, o ne nuo 2008 m. Taip pat prašė išdėstyti skolos mokėjimą dalimis, mokant periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis ne didesnėmis nei 100 Eur.
51. VSDFV Mažeikių skyrius skundžiamu 2018 m. liepos 3 d. sprendimu prašymo netenkino ir nurodė, kad pareiškėjo skola susidarė iki 2017 m. gruodžio 31 d., o iki 2018 m. sausio 1 d. galiojusiame Vaikų išlaikymo išmokų įstatyme bei Tvarkos apraše vaiko išlaikymo išmokų ir palūkanų išieškojimo senaties terminas nebuvo nustatytas, todėl nėra pagrindo taikyti prašomą senaties terminą. Dėl skolos išdėstymo dalimis nurodė, kad 13 metų terminas skolos išdėstymui, remiantis teisiniu reguliavimu, nėra galimas.
52. Pareiškėjas, nesutikdamas su VSDFV Mažeikių skyriaus sprendimu, su skundu kreipėsi į VSDFV, kuri 2018 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundo netenkino, VSDFV Mažeikių skyriaus sprendimą paliko galioti.
53. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, kuriame nurodė, kad priimant skundžiamus sprendimus netinkamai buvo taikytos materialiosios teises normos, apibrėžiančios senatį dėl skolos išieškojimo bei reglamentuojančios skolos išdėstymą dalimis, netinkamai aiškintas bei taikytas Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo Nr. X-987 pakeitimo įstatymas Nr. XIII-650, todėl prašė skundžiamus sprendimus panaikinti.
54. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo V. B. vaiko išlaikymo išmokų ir palūkanų įsiskolinimo suma susidarė iki 2017 m. gruodžio 31 d. pagal tuo metu galiojusio Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 13 straipsnį, kuris numatė, kad Fondo išmokėtoms išmokoms išieškoti taikomos tos pačios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos, kurios reglamentuoja išlaikymo, mokamo vaikams periodinėmis išmokomis, ypatumus. Pagal bendrąją materialiųjų teisės normų galiojimo laike taisyklę, teisės normos yra taikomos tiems teisiniams santykiams, kurie atsiranda jų galiojimo metu, jeigu įstatymų leidėjas nenustato kitaip. Vaikų išlaikymo išmokų įstatyme nustatyta, kad šis įstatymas įsigalioja nuo 2018 m. sausio 1 d., t. y. šio įstatymo galiojimas atgal nenustatytas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo vaikų išlaikymo išmokų įsiskolinimui, atsiradusiam iki 2017 m. gruodžio 31 d., senaties terminas netaikytinas. Taip pat netenkino pareiškėjo prašymo dėl skolos mokėjimo išdėstymo, kadangi teisės aktuose nustatytas maksimalus skolos išdėstymo terminas yra 4 metai, netenkinus pareiškėjo skundo dėl senaties termino taikymo, pareiškėjui mokant įsiskolinimą po 100 Eur kas mėnesį, susidaro 13 metų laikotarpis.
55. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo bei pakeitimo įstatymo nuostatas, todėl nepagrįstai sprendė, kad senaties terminas iki 2017 m. gruodžio 31 d. susidariusiam įsiskolinimui netaikomas, atitinkamai pritaikius senaties terminą, skolos suma sumažėtų, todėl galbūt būtų galimas ir jos išdėstymas per įstatyme nustatytą terminą, mokant po 100 Eur kas mėnesį.
VI.
56. Vaikų išlaikymo fondo įstatymo Nr. X-987 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-650 1 straipsniu buvo išdėstyta nauja Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. Vaikų išlaikymo fondo įstatymo Nr. X-987 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-650 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Vaikų išlaikymo išmokų įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. Šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad įsigaliojus šiam įstatymui, Vaikų išlaikymo fondo išmokos skiriamos ir mokamos šia tvarka: iki šio įstatymo įsigaliojimo susidariusiam įsiskolinimui Vaikų išlaikymo fondui išieškoti taikomos įsigaliojus šiam įstatymui galiojančio šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 14 straipsnio nuostatos.
57. Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.) 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išmokų administratorius, šio įstatymo nustatyta tvarka mokantis išmokas, nuo išmokos išmokėjimo momento įgyja teisę išieškoti iš skolininko išmokėtas išmokas ir Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatyto dydžio delspinigius už kiekvieną įsiskolinimo dieną, skaičiuojamus nuo negrąžintos įsiskolinimo sumos. Išmokų administratorius pradeda skaičiuoti delspinigius kitą dieną po išmokų išmokėjimo ir baigia skaičiuoti išmokėtų išmokų grąžinimo dieną įskaitytinai. Delspinigiai negali būti skaičiuojami ilgiau kaip 180 dienų po išmokų išmokėjimo dienos. Delspinigių dydį ir jo apskaičiavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos finansų ministras. Antstolis pagal vykdomąjį dokumentą iš skolininko išieškomą vaiko išlaikymo lėšų skolą mažina išmokų administratoriaus išmokėtų išmokų dydžiu. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išmokėtos išmokos ir apskaičiuoti delspinigiai iš skolininko išieškomi Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytais valstybinio socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo būdais ir terminais. Išmokų administratoriaus sprendimas iš skolininko išieškoti išmokėtas išmokas ir (arba) delspinigius kartu yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad išmokėtų išmokų ir delspinigių išieškojimas iš skolininko gali būti atidėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintose Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka, taikoma valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimui.
58. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.) 19 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad į Fondą nesumokėtų draudėjų ir apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokų ir priskaičiuotų delspinigių, palūkanų bei baudų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Už laiku nesumokėtų įmokų, delspinigių ir baudų skolos sumokėjimo atidėjimo laikotarpį mokamos palūkanos, kurių dydį nustato finansų ministras Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Laiku nesumokėjus skolos pagal draudėjo ir Fondo administravimo įstaigos suderintą įsiskolinimo grąžinimo grafiką, skaičiuojamos padidintos palūkanos. Padidintos palūkanos skaičiuojamos iki tos dienos, kol atitinkamos sumos yra sumokamos (įskaitomos). Padidintų palūkanų dydis yra lygus delspinigių už laiku nesumokėtas įmokas dydžiui. Šio straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teisė priverstinai išieškoti įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas atsiranda nuo kitos dienos, kai socialinio draudimo įmokos, delspinigiai, palūkanos ir baudos turėjo būti sumokėti. Priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti laiku nesumokėtus socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas atsiradimo dienos. Priverstinio išieškojimo senaties terminas taikomas visoms socialinio draudimo įmokų skoloms, neatsižvelgiant į jų atsiradimo momentą (taip pat ir toms socialinio draudimo įmokų skoloms, kurios atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo).
59. Pažymėtina, kad iki Pakeitimo įstatymo galiojusios Vaikų išlaikymo fondo įstatymo redakcijos 13 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad Fondo išmokėtoms išmokoms išieškoti taikomos tos pačios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos, kurios reglamentuoja išlaikymo, mokamo vaikams periodinėmis išmokomis, ypatumus. Taigi iki Vaikų išlaikymo fondo įstatymo pakeitimo, senaties terminas išmokėtoms išmokoms išieškoti nebuvo taikomas.
60. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pagal bendrąją materialinių teisės normų galiojimo laike taisyklę, teisės normos yra taikomos tiems teisiniams santykiams, kurie atsiranda jų galiojimo metu, jeigu įstatymų leidėjas nenustato kitaip. Tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo vaikų išlaikymo išmokų įsiskolinimui, atsiradusiam iki 2017 m. gruodžio 31 d., senaties terminas netaikytinas.
61. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjo įsiskolinimas Vaikų išlaikymo fondui atsirado galiojant senos redakcijos Vaikų išlaikymo fondo įstatymui, t. y. iki 2018 m. sausio 1 d. Tačiau, kaip jau buvo minėta, Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad įsigaliojus Vaikų išlaikymo išmokų įstatymui, t. y. 2018 m. sausio 1 d., <...> iki šio įstatymo įsigaliojimo susidariusiam įsiskolinimui Vaikų išlaikymo fondui išieškoti taikomos įsigaliojus šiam įstatymui galiojančio šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 14 straipsnio nuostatos. Taigi įstatymų leidėjas aiškiai nustatė, kad ir iki šio įstatymo įsigaliojimo susidariusiam įsiskolinimui Vaikų išlaikymo fondui išieškoti taikomos nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo nuostatos.
62. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti teisės aiškinimo analogiją dėl valstybės išmokėtų vaiko išlaikymo išmokų ir palūkanų išieškojimui ir vadovautis atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-220-552-2015 pateiktu išaiškinimu dėl VSDĮ įtvirtinto 5 metų priverstinio išieškojimo senaties termino taikymo, kaip atsiliepime į apeliacinį skundą teigia atsakovas, kadangi šiuo atveju nagrinėjamoje byloje Pakeitimo įstatyme yra nurodyta ne tik jo įsigaliojimo data (2018 m. sausio 1 d.), bet ir tai, kad įsigaliojus Vaikų išlaikymo išmokų įstatymui, t. y. 2018 m. sausio 1 d., <...> iki šio įstatymo įsigaliojimo susidariusiam įsiskolinimui Vaikų išlaikymo fondui išieškoti taikomos įsigaliojus šiam įstatymui galiojančio šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 14 straipsnio nuostatos. Minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtoje byloje aiškinant VSDĮ nuostatas dėl 5 metų priverstinio išieškojimo senaties termino taikymo, VSDĮ pakeitimo ir papildymo įstatyme buvo nurodytas tik jo įsigaliojimo momentas, tačiau nenurodyta, kad įstatymo nuostatos taikomos retrospektyviai.
63. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad šiuo atveju įstatymų leidėjas nustatė, jog ir įsiskolinimams, susidariusiems iki Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo naujos redakcijos įsigaliojimo, taikomos nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusio įstatymo nuostatos, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė materialiąsias teisės normas, dėl to priėmė neteisėtą sprendimą, kuris naikinamas ir pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies. Skundžiami VSDFV Mažeikių skyriaus 2018 m. liepos 3 d. sprendimas Nr. (4.18)I-12940 ir VSDFV 2018 m. rugpjūčio 28 d. sprendimas Nr. (9.8.)I-5140 naikinami, atsakovas įpareigojamas pareiškėjo VSDFV Mažeikių skyriui 2018 m. birželio 4 d. pateiktą prašymą išnagrinėti iš naujo.
64. Pareiškėjas taip pat nesutinka ir su skundžiamu atsakovo bei pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nuspręsta netenkinti prašymo dalies dėl skolos išdėstymo dalimis.
65. Minėta, kad Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog išmokėtų išmokų ir delspinigių išieškojimas iš skolininko gali būti atidėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintose Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka, taikoma valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimui. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Fondo valdyba, o šio įstatymo 34 straipsnio 16 punkte numatytais atvejais jos teritorinis skyrius Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka gali atidėti socialinio draudimo įmokų į Fondą įsiskolinimo mokėjimą iki vienų metų ir leisti sumokėti atidėtą sumą pagal draudėjo ir Fondo administravimo įstaigos suderintą įsiskolinimo grąžinimo grafiką, kuris negali būti ilgesnis negu 4 metai. <…>.
66. Pareiškėjo reikalavimas išdėstyti susidariusio įsiskolinimo mokėjimą dalimis po 100 Eur kiekvieną mėnesį VSDFV Mažeikių skyriaus nebuvo tenkintas dėl to, kad teisės aktuose nustatytas maksimalus skolos mokėjimo terminas yra 4 metai, o pareiškėjo susidariusi skola yra didelė, mokant po 100 Eur kas mėnesį, skola būtų išmokėta tik per 13 metų laikotarpį.
67. Atsižvelgiant į tai, kad VSDFV Mažeikių skyrius įpareigojamas pareiškėjo 2018 m. birželio 4 d. prašymą dėl skolos perskaičiavimo išnagrinėti iš naujo, atitinkamai perskaičiavus skolos dydį atsižvelgiant į senaties terminą, VSDFV Mažeikių skyrius įpareigojamas iš naujo išnagrinėti ir pareiškėjo reikalavimą dėl skolos mokėjimo išdėstymo galimybės, atsižvelgiant į teisės aktuose šiuo klausimu įtvirtintus reikalavimus.
68. Pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas ir apeliacinis skundas tenkinami iš dalies, t. y. sprendimas priimamas pareiškėjo naudai, jis, remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, įgyja teisę į bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidų atlyginimą.
69. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas, paduodamas skundą, sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį. ABTĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 Eur žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 36 ir 37 straipsniuose, o 3 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodytus skundus (prašymus, pareiškimus) paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą skundą (prašymą, pareiškimą) mokėtinos žyminio mokesčio sumos. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 3 d. nutartimi žyminio mokesčio permoka – 7,50 Eur, pareiškėjui grąžinta. Taigi pareiškėjui iš atsakovo priteisiamas 22,50 Eur sumokėtas žyminis mokestis.
70. Pareiškėjas, paduodamas apeliacinį skundą, sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 15 d. nutartimi pareiškėjui grąžinta 18,75 Eur žyminio mokesčio permoka. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui iš atsakovo priteisiama 11,25 Eur žyminio mokesčio.
71. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti ir atstovavimo išlaidas. Pareiškėją byloje pagal 2018 m. gegužės 25 d. atstovavimo sutartį atstovavo advokatas V. M., kuriam pareiškėjas už konsultavimą, procesinio dokumento surašymą ir atstovavimą, kaip matyti iš 2018 m. liepos 3 d. sąskaitos už teisines paslaugas bei pinigų priėmimo kvito, iš viso sumokėjo 300 Eur. Prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R-85 “Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatytų maksimalių priteistinų dydžių. Atsižvelgiant į tai, prašoma priteisti 300 Eur suma už atstovavimą pirmosios instancijos teisme priteisiama pareiškėjui iš atsakovo. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti atstovavimo išlaidas ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau nepateikia turėtas išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl šis prašymas nesprendžiamas.
72. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjui iš atsakovo iš viso priteisiama 333,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo V. B. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2018 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. (4.18)I-12940 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. (9.8.)I-5140.
Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrių pareiškėjo V. B. 2018 m. birželio 4 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.
Priteisti pareiškėjui V. B. iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus iš viso 333,75 Eur (tris šimtus trisdešimt tris eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Ričardas Piličiauskas
Veslava Ruskan