Civilinė byla Nr.2YT-1007-233/2016
Teisminio proceso Nr.2-37-3-00845-2016-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.2.3.2;3.4.4.12

ROKIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. rugsėjo 29 d.
Rokiškis
Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stulgienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. P. patikslintą skundą dėl Rokiškio rajono 3-io notaro biuro notarės V. V. veiksmų, suinteresuoti asmenys – Rokiškio rajono 3-io notaro biuro notarė Valdemara Vaičekonienė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas V. P. pateikė patikslintą skundą (b. l. 22-23) dėl Rokiškio rajono 3-io notaro biuro notarės V. V. veiksmų, kuriame nurodė, kad jo motina, A. P., po T. M. mirties priėmė jos palikimą pagal testamentą. Į testamentą nebuvo įtraukta žemė, nes nuosavybė į žemę dar nebuvo atstatyta. Motina rūpinosi, kad į paveldimą turtą būtų įtraukti ir žemės sklypai, bet nespėjo, nes 2006-09-12 mirė. Po mamos mirties visą jos turtą paveldėjo pareiškėjas. 2014 m. jis kreipėsi į Rokiškio rajono apylinkės teismą dėl juridinio fakto nustatymo, kad būtų atstatyta nuosavybė į žemės sklypus. 2014 spalio 13 d. nutartimi teismas atsisakė priimti pateiktą pareiškimą, kaip nenagrinėtiną teisme ir nurodė, kad yra 1992-10-16 paveldėjimo teisės liudijimas, todėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo sąlygas, tvarką subjektų ratą, nustato 1999-05-13 Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas Nr. (duomenys neskelbtini) kurio 2 str. 1 d. 2 p. numato, kad nuosavybės teisės atkuriamos ir „asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus, - jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar šių asmenų sutuoktiniui bei vaikams“. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis ir patarė kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą. Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos 2015-05-18 raštu nurodė, kad dėl tų pačių motyvų prašymas tarnybos nenagrinėtinas, taigi dėl T. M. turto paveldėjimo įpėdiniai turėtų kreiptis į notarų biurą pagal paskutinę palikėjos nuolatinę gyvenamąją vietą ir vadovaujantis l999-05-13 Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) kurio 2 str. 1 d. 2 p. žemės sklypai į kuriuos nuosavybė buvo atstatyta T. M. mirus, turėtų būti įtraukti į paveldėjimo dokumentus. Pareiškėjas prašo panaikinti Rokiškio rajono 3-io notaro biuro notarės V. V. 2016-06-14 nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ir įpareigoti 3-io Notarų biuro notarę V. V. pagal 1992-10-16 paveldėjimo teisės liudijimą įtraukti į paveldimą turtą ir T. M. vardu, Panevėžio apskrities viršininko administracijos 2002-10-08 ir 2006-02-28 priimtais sprendimais Nr. 27-85810-17516 Nr. 27-103023-21443, atstatytą nuosavybę į turimus žemės sklypus: 2.3400 ha. unikalus Nr.:4400-0226-6351(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) . (duomenys neskelbtini) .; 1.4300 ha. unikalus Nr.:4400-0026-6462(duomenys neskelbtini). sav. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).; 5.3500 ha. unikalus Nr.:4400-0810-8246 (duomenys neskelbtini). sav. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).; 4.6000 ha. unikalus Nr.:4400-0810-8294(duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini)..
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM atsiliepime į skundą nurodo, kad nuosavybės teisių atkūrimas turto savininkei T. M. užbaigtas priėmus sprendimus atkurti nuosavybės teises, todėl klausimą dėl palikimo dalies - žemės sklypų įtraukimo į 1992-10-16 paveldėjimo teisės liudijimą palieka teismui spręsti savo nuožiūra (b. l. 29-32).
Notarė Valdemara Vaičekonienė atsiliepimo į patikslintą skundą per teismo nustatytą terminą, iki teismo posėdžio pradžios nepateikė.
Skundas dėl notarės veiksmų, netenkintinas.
Iš bylos duomenų matyti, kad T. M. 1986-08-18 testamentu, (Registro Nr. 21), trobesius, susidedančius iš medinio gyvenamojo namo, klėties, tvarto su daržine ir pirties, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) paliko A. P., o indėlį taupomojoje kasoje – Ž. G. K. (b. l. 13). 1992-10-16 Paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijime, registro Nr. 1-6780, nurodyta, kad 1992-04-10 testamente nurodyto turto įpėdinė yra P. A. ir paveldimą turtą, kuriam išduotas šis liudijimas, sudaro gyvenamas namas, tvartas, klėtis ir pirtis, esantys (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). (b. l. 17).
Po testamentų surašymo, t. y. 1991-10-03, tuometei (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinei tarnybai ji, T. M. pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į A. Ž. ir T. Ž. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytą 11,34 ha žemę (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) apskrityje, kuriame išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo - susigrąžinti žemę natūra (b. l. 33-34). T. M.( buvusi Ž) mirusiai 1992-04-10 (b. l. 11), nuosavybės teisės atkurtos Panevėžio apskrities viršininko administracijos 2002-10-08 ir 2006-02-28 priimtais sprendimais Nr. 27-85810-17516, Nr. 27-103023-21443.
Iš Rokiškio rajono apylinkės teismo 1999-05-11 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-620/99 matyti, kad patenkinus A. P. pareiškimą, nustatytas juridinis faktas, kad A. Ž. ir T. Ž. iki 1940 VII 22 buvo 11,34 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), bendrasavininkais, valdė šią žemę nuosavybės teise (b.l.35).
Notarė 2016 m. birželio 14 d. surašė atsisakymą atlikti notarinį veiksmą, t. y. išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą į papildomai atsiradusį T. M. turtą tuo pagrindu, kad 1986-08-18 testamentu testatorė A. P. paliko ne visą, o konkretų turtą – trobesius, susidedančius iš medinio gyvenamojo namo, klėties, tvarto su daržine ir pirties, esančius (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) apylinkėje. Pagal CK 573 str. (1964 m.) A. P. nėra T. M. įpėdinė pagal įstatymą.
1986-08-18 T. M. testamentu paliktas A. P. ne visas, o konkretus įvardintas testamente turtas – trobesiai, susidedantys iš medinio gyvenamojo namo, klėties, tvarto su daržine ir pirties, esantys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Aiškinti priešingai ir plėsti testamentu palikto turto apimtį nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Testatorė testamente nenurodė, kad A. P. palieka visą savo turtą, įskaitant ir išvardintą testamente. Taip pat, įvardindama paliekamą turtą, testatorė nenurodė, kad testamentu palieka ir žemę ar žemės sklypą bei turtines teises į atkurtiną išlikusį nekilnojamąjį turtą, kas leistų pagal suformuotą teismų praktiką pripažinti, kad testamentiniam įpėdiniui palikus žemę, jam atitenka ir teisė įgyti nuosavybę į žemės sklypus, į kuriuos nuosavybės teisės atkurtos tik po testatoriaus mirties administraciniu aktu.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo bendrosiose nuostatose yra aiškiai nurodyta, kad jo specialiosiomis teisės normomis reglamentuojami nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo teisiniai santykiai. Taigi šis įstatymas turi aiškiai apibrėžtą reguliavimo sritį. Jis numato tiek turtą, į kurį gali būti atkuriamos nuosavybės teisės, tiek piliečius, kuriems šios teisės gali būti atkurtos, tiek sąlygas ir tvarką, kada nuosavybės teisės gali būti atkuriamos, tiek tada, kada atkūrimas negalimas. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnis apibrėžia piliečių ratą, kuriems nuosavybės teisės gali būti atkuriamos. Šio straipsnio 1-5 punktuose yra apibrėžti piliečiai, kuriems gali būti atkurtos nuosavybės teisės. Minėto straipsnio 1-4 punktuose apibrėžtas piliečių ratas, kurie yra patys turto savininkai ar su turto savininku giminystės ar santuokiniais ryšiais susiję asmenys, o 5 punkte numatytas atvejis, kuomet asmenys yra įgiję turtą, tačiau tai buvo padaryta sandoriu nesilaikant įstatyme numatytos formos reikalavimų ir nuosavybės teisių įgijimą reikia konstatuoti teismo sprendimu nustatant juridinę reikšmę turintį faktą.
Kaip minėta, Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis apibrėžia piliečių ratą, kurie gali pretenduoti atkurti jiems nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad tais atvejais, kai to paties straipsnio 1-4 nurodyti piliečiai, kurie yra pateikę prašymus jiems atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Taigi Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis , neapibrėžia savarankiškų, sąlygų, kas gali būti pretendentu atkurti nuosavybės teises, o papildo šio straipsnio 1 dalies 1-4 punktus tais atvejais, kai tuose punktuose numatyti asmenys miršta nesulaukę nuosavybės teisių atkūrimo proceso pabaigos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A(858)-545/2013) .
Nagrinėjamu atveju nuosavybės teisės atkurtos vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punktu, t. y. nuosavybės teisės atkurtos turto savininkei T. M.. Sprendimų atkurti nuosavybės teises priėmimo data yra nuosavybės teisių atkūrimo diena (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, 116 punktas).
Taigi, 2002-10-08 ir 2006-02-28 priėmus sprendimus Nr. 27-85810-17516 ir Nr. 27-103023-21443 atkurti nuosavybės teises žemės savininkei T. M., nuosavybės teisių atkūrimo procedūra baigta. Po A. P. mirties atsiradusio paveldėjimo klausimus reglamentuoja tik Civilinio kodekso, toliau tekste-CK, paveldėjimo teisės normos. Asmuo įvardintas testamente, turi teisę paveldėti pagal testamentą. Tuo atveju, jeigu pagal testamentą paliekamas ne visas turtas, o tik jo dalis, likusi dalis paveldima įpėdinių pagal įstatymą (CK 5.2 str. 2 d., 5.22 str., tokia pati įstatymo nuostata galiojo ir pagal iki 2001 07 01 galiojusio CK 592 str. ).
Pareiškėjas nepateikė notarei ir teismui rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad jo motina A. P., priėmusi palikimą pagal testamentą po T. M. mirties, turėjo teisę paveldėti testament nepalikto turto dalį pagal įstatymą, kaip įstatyminė paveldėtoja. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad T. M. būdama gyva jo motinai A. P. sakiusi, jog žemę paliks jai ir tai, kad jo motina rūpinosi, kad į paveldimą turtą būtų įtraukti ir žemės sklypai, bet nespėjo, nes 2006-09-12 mirė, laikytinos teisiškai nereikšmingomis sprendžiant pateikto skundo pagrįstumo klausimą. Aplinkybė, kad testamento surašymo metu T. M. jokio kito turto, išskyrus testamente nurodytąjį, neturėjo, taip pat nėra reikšminga, nes po testamento surašymo, t. y. 1991-10-03, tuometei (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinei tarnybai ji pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į A. Ž. ir T. Ž. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytą 11,34 ha žemę (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) apskrityje, kuriame išreiškė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo - susigrąžinti žemę natūra. Taigi, T. M. dalyvavo nuosavybės teisių atkūrimo procese dėl nuosavybės teisių į turėtą žemę atkūrimo, tačiau dėl šios jos teisės įgyvendinimo, įgijimo po jos mirties, įstatymo nustatyta tvarka, t.y. surašant naują testamentą , nesurašė.
Dėl išdėstyto laikytina, kad nėra teisinių pagrindų tenkinti pareiškėjo skundą. Rokiškio rajono 3-io notaro biuro notarės V. V. 2016 06 14 nutarimas dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, laikytinas pagrįstu, todėl pareiškėjo skundas atmestinas .
Vadovaujantis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 511 - 513 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
pareiškėjo V. P. skundo netenkinti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.
Teisėja Irena Stulgienė