Teisėja Snaigė Juknevičienė                                            Baudžiamoji byla Nr. 1A-322-594/2016

Pranešėjas Albinas Antanaitis                                                Proceso Nr. 1-20-9-00612-2014-8

                    Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

1.1.8.; 1.1.10.1.; 2.4.7.; 2.4.9.;

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                                 2016 m. birželio 1 d.

                                                                          Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Albino Antanaičio, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Rimo Švirino, sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei, dalyvaujant prokurorui D. J., nuteistojo gynėjui advokatui D. G., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. S. (toliau – K. S.) apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nuosprendžio, kuriuo K. S. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d. (4 nusikalstamos veikos) ir nuteistas:

- pagal BK 182 str. 1 d. dėl sukčiavimo J. M. atžvilgiu – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 182 str. 1 d. dėl sukčiavimo J. I. atžvilgiu – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 182 str. 1 d. dėl sukčiavimo L. T. atžvilgiu – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 182 str. 1 d. dėl sukčiavimo L. N. atžvilgiu – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., K. S. paskirtos bausmės buvo subendrintos iš dalies jas sudedant, paskiriant K. S. subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 641 str. 1 d., K. S. paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant K. S. sumažintą 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d. dalinio sudėjimo būdu buvo subendrinta su 2015 m. gruodžio 22 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi K. S. paskirta 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, K. S. nustatant galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų 2 (dvejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į K. S. paskirtos bausmės laiką įskaitytas laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikas pagal 2015 m. gruodžio 22 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartį dėl bausmių subendrinimo.

Iš K. S. nukentėjusiajai L. T. priteista 2867,24 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Civilinių ieškovų L. N., UAB „F.”, UAB „Moment kredit” civiliniai ieškiniai atmesti.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nuosprendžiu K. S. buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 str. 1 d. (4 nusikalstamos veikos) už tai, kad jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (duomenys neskelbtini), bendrininkaudamas su A. V. (V.) ir E. K., kurių atžvilgiu priimtas kitas apkaltinamasis nuosprendis, ir kitais nenustatytais asmenimis, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą žemiau nurodytomis aplinkybėmis.

2013 m. sausio 6 d. nuo 11.36 val. iki 12.11 val. A. V. paskambinus nukentėjusiajai J. M. į laidinį telefoną ir melagingai prisistačius Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnu bei melagingai ją informavus, kad jos sąskaitoje neteisėtai atliekamos finansinės operacijos, J. M. padiktavus prisijungimo prie jos AB Swedbank sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės duomenis ir juos perdavus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui finansinėms operacijoms atlikti, jis, K. S. surado E. K., leidusį į jo sąskaitą banke pervesti apgaule iš J. M. įgytas lėšas, po ko nenustatytas asmuo, panaudodamas nukentėjusiosios J. M. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, t. y. banko paslaugos internetu prisijungimo kodus ir slaptažodžius, 2013-01-06, kaip teisėtas naudotojas prisijungė prie J. M. AB Swedbank banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir atliko 2 mokėjimus po 0,01 Lt į UAB “F.” sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kredito įstaigai pateikė J. M. asmens duomenis, taip save identifikavo kaip J. M., tokiu būdu suklaidino kredito įstaigą, apgaule gavo iš UAB „F.“ 1500 Lt (434,43 euro) ir 1000 Lt (289,62 euro) paskolas J. M. vardu į jos sąskaitą, per du kartus pervedė iš J. M. sąskaitos minėtus 2500 Lt į E. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris juos išgrynino ir jo K. S. nurodymu pervedė į nenustatytų asmenų sąskaitas. Tokiu būdu K. S. apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo 2500 Lt (724,05 euro) vertės UAB „F.” priklausantį turtą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d..

2013 m. sausio 6 d.  apie 19.26 val.  A. V. paskambinus nukentėjusiajai J. I. į laidinį telefoną ir melagingai prisistačius Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnu ir melagingai informavus, kad nukentėjusiosios sąskaitoje neteisėtai atliekamos finansinės operacijos, J. I. padiktavus prisijungimo prie jos AB Swedbank sąskaitos (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės duomenis, kuriuos perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui finansinėms operacijoms atlikti, jis, K. S. surado E. K., kuris turėjo surasti asmenį, į kurio sąskaitą banke bus pervestos apgaule įgyjamos piniginės lėšos, ir šiam suradus G. Ž., kuri E. K. pateikė savo sąskaitos AB Swedbank Nr. (duomenys neskelbtini), nenustatytas asmuo neteisėtai atliko finansines operacijas neteisėtai panaudodamas nukentėjusiosios J. I. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, t. y. banko paslaugos internetu prisijungimo kodus ir slaptažodžius, 2013-01-07, kaip teisėtas naudotojas prisijungė prie J. I. AB Swedbank banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir atliko 2 mokėjimus po 0,01 Lt į UAB “F.” sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), 1 mokėjimą 0,01 Lt į UAB „M. C.” sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kredito įstaigoms pateikė J. I. asmens duomenis, taip save identifikavo kaip J. I., tokiu būdu suklaidino kredito įstaigą, apgaule gavo iš UAB „F.“ 1500 Lt (434,43 euro) ir 1000 Lt (289,62 euro) paskolas, o iš UAB „M. C.“ 1200 Lt (347,54 euro) paskolą J. I. vardu į jos sąskaitą, pervedė iš J. I. sąskaitos minėtus 3700 Lt ir sąskaitoje buvusius J. I. priklausančius 150 Lt į G. Ž. AB Swedbank banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri juos išgrynino ir perdavė E. K., o šis K. S. nurodymu pervedė į nenustatytų asmenų sąskaitas. Tokiu būdu apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo 2500 Lt (724,05 euro) vertės UAB “F.” priklausantį turtą, 1200 Lt(347,54 euro) UAB „M. C.” priklausantį turtą ir 150 Lt (43,44 euro) priklausančius J. I. ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d..

2013 m. sausio 25 d., apie 12.10 val., veikdamas su E. K. ir kitu nenustatytu asmeniu, pastarajam paskambinus nukentėjusiajai L. T. į laidinį telefoną, melagingai prisistačius policijos pareigūnu ir melagingai informavus, kad nukentėjusiosios sąskaitoje neteisėtai atliekamos finansinės operacijos, L. T. padiktavus prisijungimo prie jos AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės duomenis, jis, K. S. surado E. K., į kurio sąskaitą banke bus pervestos apgaule įgyjamos piniginės lėšos, nenustatytas asmuo neteisėtai atliko finansines operacijas panaudodamas nukentėjusiosios L. T. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, t. y. banko paslaugos internetu prisijungimo kodus ir slaptažodžius, 2013-01-25, 19.42 val., kaip teisėtas naudotojas prisijungė prie L. T. AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai atliko 5000 Lt mokėjimą į E. K. DNB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),  dalį jų -4400 Lt E. K. išgrynino ir K. S. nurodymu perdavė arba pervedė nenustatytiems asmenims. Tokiu būdu K. S. apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo 5000 Lt (1448,10 euro) vertės L. T. priklausantį turtą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d..

2013 m. sausio 31 d., laike nuo 17.42 val. iki 18.43 val., veikdamas bendrininkų grupe su A. V. (V.) ir E. K., A. V. paskambinus nukentėjusiajai L. N. į laidinį telefoną, melagingai prisistačius Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnu ir melagingai informavus, kad nukentėjusiosios sąskaitoje neteisėtai atliekamos finansinės operacijos, L. N. padiktavus prisijungimo prie jos AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės duomenis, kuriuos perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui finansinėms operacijoms atlikti, jis (K. S.) surado E. K., į kurio sąskaitą banke bus pervestos apgaule įgyjamos piniginės lėšos, nenustatytas asmuo neteisėtai atliko finansines operacijas neteisėtai panaudodamas nukentėjusiosios L. N. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, t. y. banko paslaugos internetu prisijungimo kodus ir slaptažodžius, 2013-01-31 kaip teisėtas naudotojas prisijungė prie L. N. AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), atliko 40 Lt ir 240 Lt mokėjimus į E. K. DNB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), atliko  50 Lt mokėjimą į UAB „Bitė Lietuva”  sąskaitą  Nr. (duomenys neskelbtini),  atliko 3 mokėjimus po 0,01 Lt į UAB „F.” sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „M. C.” sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kredito įstaigoms pateikė L. N. asmens duomenis, taip save identifikavo kaip L. N., tokiu būdu suklaidino kredito įstaigas, apgaule gavo iš UAB „F.“ dvi 1000 Lt (579,24 euro) paskolas L. N. vardu į jos sąskaitą, per vieną kartą pervedė iš L. N. sąskaitos minėtus 2000 Lt į E. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris juos išgrynino ir jo (K. S.) nurodymu perdavė nenustatytam asmeniui,  tokiu būdu apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo 2000 Lt (579,24 euro) vertės UAB „F.” priklausantį turtą ir 330 litų ( 95,57 euro) priklausančius L. N.. tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d..

Apeliaciniu skundu nuteistasis K. S. prašo pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nuosprendį, sušvelninant jam paskirtą galutinę laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistojo teigimu, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta galutinė bausmė yra per griežta, kadangi jis prisipažino padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus. Pasak K. S., skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausmė turėjo būti įskaičiuota į jo jau atliktą 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Teismo posėdyje nuteistojo K. S. gynėjas advokatas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti dalyje dėl BK 641 str. taikymo.

Nuteistojo K. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Analizuojant nuteistojo K. S. apeliacinio skundo argumentus, matyti, kad jis nesutinka tik su jam paskirta laisvės atėmimo bausme bei jos dydžiu, nurodydamas, kad ji yra aiškiai per griežta, prašydamas ją sušvelninti. Atsižvelgiant į šiuos nuteistojo apeliacinio skundo motyvus bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostatomis, nevertindama K. S. veiksmų kvalifikacijos ir jo veiksmų teisinio vertinimo, teisėjų kolegija patikrina baudžiamąją bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu.

Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam K. S. paskirtos bausmės, visų pirma pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Teismas remiantis baudžiamuoju įstatymu skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1 d. ir 2 d.). Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės jurisprudencija, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi skirti ypatingą dėmesį vertindamas, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

Šių duomenų kontekste tikrinant skundžiamo nuosprendžio teisėtumą matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę K. S. atsižvelgė į jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį bei kiekį (padarytos 4 nusikalstamos veikos, priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai), kaltės formą (visos nusikalstamos veikos įvykdytos veikiant tiesiogine tyčia), nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus (siekiant savanaudiškų tikslų – materialinės naudos sau), taip pat ir į kaltinamojo asmenybę (b. t. 5, b. l. 11-42), į tai, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė būdamas nuteistas, t. y. bausmės atlikimo metu, praeityje K. S. teistas ne vieną kartą, įskaitant ir analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas (b. t. 5, b. l. 17-26), baustas ir administracine tvarka (b. t. 5, b. l. 14-16), VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centre neregistruotas (b. t. 5, b. l. 12). Atsižvelgė ir į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamus nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi dėl jų įvykdymo, todėl tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino K. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažindamas tai, kad skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotas nusikalstamas veikas K. S. įvykdė bendrininkaudamas su kitais asmenimis (BK 60 str., 1 d. 1 p.).

Visumos šių aplinkybių pagrindu, įvertinęs tai, kad nuteistasis nusikalstamas veikas, padarė jau būdamas anksčiau teistas, skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotas nusikalstamas veikas įvykdė jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė griežčiausias sankcijoje numatytas – terminuoto laisvės atėmimo  bausmes. Šios bausmės analizuojamu atveju nėra aiškiai per griežtos, jos atitinka BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl švelninti jas apygardos teismui pateikto apeliacinio skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.

Abejonių pirmosios instancijos teismo sprendimu nuteistojo atžvilgiu netaikyti ir BK 75 str. nuostatų, reglamentuojančių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, aukštesniajam teismui taip pat nekyla. Pagal BK 75 straipsnį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ar ne yra teismo teisė, o ne pareiga. Be to, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Vadovaujantis teismų praktika, sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan., kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu - paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-549/2007).

Nagrinėjamu atveju, įvertinus tiek K. S. asmenybę, tiek ir jo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą, jo buvusius teistumus bei praeityje jo atžvilgiu taikytas švelnesnio pobūdžio bausmes (bauda, areštas), nėra jokio pagrindo teigti, kad analizuojamu atveju bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Priešingai, dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, bausmės vykdymo atidėjimo taikymas gali būti tik paskata ir toliau daryti nusikalstamas veikas. Akivaizdu, kad neizoliuojant K. S. nuo visuomenės be pataisos įstaigos darbuotojų pagalbos jo elgesys nebus keičiamas. Darant šią išvadą, akcentuotina, kad nuteistasis praeityje buvo teistas ne kartą, jis yra ne kartą baustas ir administracinėmis nuobaudomis, jo atžvilgiu buvo taikytos ir švelnesnio pobūdžio bausmės, tačiau jos nebuvo veiksmingos, kadangi jis ir vėl nusikalto. Nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų kiekis ir aplinkybės, ankstesni teistumai, neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad K. S. nagrinėjamu atveju nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir nesuformuoja pakankamo pagrindo manyti, jog jo atžvilgiu bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realios bausmės atlikimo. Juo labiau įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju jis nusikalto atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, kas rodo, jog nuteistojo elgesys teigiama linkme nesikeičia net jį izoliavus nuo visuomenės.

Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir nuteistojo apeliacinio skundo teiginiai, jog jis savo kaltę pripažino visiškai, dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi. Remiantis skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais, akivaizdu, kad apylinkės teismas, spręsdamas K. S. skirtinos bausmės individualizavimo klausimą, šias aplinkybes įvertino, pripažindamas jas nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.), todėl dar labiau švelninti K. S. paskirtą bausmę tais pačiais motyvais teisinio pagrindo nėra. Konstatuojant šią išvadą, atkreiptinas nuteistojo dėmesys ir į tai, kad būtent šių duomenų pagrindu baudžiamoji byla jo atžvilgiu buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 str. 1 d.), kas pirmosios instancijos teismui leido jo atžvilgiu taikyti BK 641 str. nuostatas, tokiu būdu sumažinant jam paskirtą galutinę subendrintą bausmę vienu trečdaliu.

Sprendžiant skundžiamo nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo klausimą šioje dalyje vis tik akcentuotina, jog sutinkamai su analizuojamo nuosprendžio turiniu, ką pagrįstai apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pastebėjo nuteistojo gynėjas bei prokuroras, apylinkės teismas, taikydamas nuteistajam BK 641 str. nuostatas bei jų pagrindu sumažindamas K. S. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę sumažino neteisingai, dėl ko, nuteistajam buvo paskirta didesnė nei turėtų būti laisvės atėmimo bausmė. Kaip matyti iš apylinkės teismo nuosprendžio rezoliucinės dalies, apylinkės teismas paskyręs bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, vadovaudamasis BK 63 str. 1 d. ir 4 d., K. S. paskyrė subendrintą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri BK 641 str. pagrindu buvo sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant nuteistajam sumažintą 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad, asmeniui skiriant bausmę BK 641 str. pagrindu, jam skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu, akivaizdu, kad analizuojamu atveju K. S. paskirtą subendrintą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinus vienu trečdaliu gaunama ne 1 metų 2 mėnesių, kaip tai skundžiamu nuosprendžiu konstatavo pirmosios instancijos teismas, bet 1 metų laisvės atėmimo bausmė, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai kaltininkui paskirtos bausmės (BPK 328 str. 2 p., LApt 2016-04-01 nuosprendis byloje Nr. 1A-96-150/2016).

Be to, kaip matyti iš nuosprendžio aprašomosios dalies, motyvuojant bausmės skyrimą kaltinamajam, apylinkės teismas nurodė, kad skirta bausmė mažinama vienu trečdaliu BK 631 str. pagrindu, t. y. nurodė neegzistuojantį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnį, nors iš motyvų akivaizdu, jog teismas bausmę mažino BK 641 str. pagrindu, t. y. padarė rašymo apsirikimą, kurio ištaisymas nekeičia nuosprendžio esmės. Remiantis išdėstytu, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje padaryta rašymo apsirikimo klaida ištaisytina nurodant, kad „Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam pripažinus kaltę dėl padarytų nusikaltimų byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, jam skirta bausmė mažintina vienu trečdaliu LR BK 641 str. pagrindu“.

Apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu K. S. paskirtą bausmę, vadovaudamasis BK 63 str. 1 d. ir 4 d., dalinio sudėjimo būdu subendrino su Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi (kuria buvo subendrintos K. S. 2015 m. rugsėjo 4 d. Alytaus rajono apylinkės teismo ir 2015 m. liepos 29 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtos bausmės), nustatyta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, nustatant nuteistajam galutinę bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 2 metams 2 mėnesiams. Visgi, nepaisant to, kad šiuo Kauno apygardos teismo nuosprendžiu K. S. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 1 d., padarymą, taikant BK 641 str., paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė sumažėjo 2 mėnesiais, tačiau pagrindo keisti nuteistajam paskirtą galutinę subendrintą 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (subendrintą su 2015-12-22 nutartimi nustatyta bausme), aukštesniojo teismo vertinimu, nėra. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas, paskirdamas nuteistajam galutinę bausmę, prie Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi nustatytos 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjo tik nedidelę dalį, t. y. 6 (šešis) mėnesius, skundžiamu Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nuosprendžiu paskirtos sumažintos bausmės, tokiu būdu, parinkdamas nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, dar labiau švelninti nuteistojo teisinę padėtį, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Nors abejonių tuo, kad analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas K. S. skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrino tinkamu būdu, t. y. dalinio sudėjimo, nekyla, tačiau, įvertinus tai, kad buvo bendrinamos skirtingais nuosprendžiais nuteistajam paskirtos bausmės, nuoroda į BK 63 str. 9 d., šiuo atveju buvo būtina, tačiau šis bendrinimo pagrindas skundžiamame nuosprendyje nenurodytas. Konstatuojant šią išvadą, pastebėtina, kad BK 63 str. nuostatos reglamentuoja bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisykles, tačiau, sutinkamai su komentuojamo straipsnio 9 dalimi, pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, kas visiškai atitinka ir analizuojamą situaciją. Tokiu būdu, skundžiamo Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžio rezoliucinė dalis dėl K. S. skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo keistina, nurodant BK 63 str. 9 d. pagrindą bei atsižvelgiant į tai, jog šiuo Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, taikant BK 64 1 str., nuteistajam buvo paskirta mažesnė bausmė.

Šiuo aspektu tikslintina ir skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio aprašomoji dalis, kurioje nurodyta, kad K. S. skiriama bausmė bendrinama su 2015 m. rugsėjo 4 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausme. Iš aukščiau aptartų duomenų akivaizdu, kad analizuojamu atveju skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė buvo subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi (kuria dalinio sudėjimo būdu buvo subendrintos K. S. 2015 m. liepos 29 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtos bausmės) K. S. nustatyta 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, todėl būtent Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis turėtų būti įvardijama šioje komentuojamo nuosprendžio dalyje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu ir 4 punktu, 3081 str. 1 d. teismas

n u s p r e n d ž i a :

nuteistojo K. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nuosprendį dalyje dėl BK 641 str. taikymo ir skirtingais nuosprendžiais K. S. paskirtų bausmių subendrinimo pakeisti:

Vadovaujantis BK 641 str. 1 d., K. S. paskirtą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti K. S. sumažintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d., K. S. šiuo 2016m. birželio 1 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, taikant BK 641 str., nustatytą sumažintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, subendrinti su Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi K. S. nustatyta 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, nustatant K. S. galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų 2 (dviejų) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

I. A. rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje padarytą rašymo apsirikimą, nurodant, kad „Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam pripažinus kaltę dėl padarytų nusikaltimų byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, jam skirta bausmė mažintina vienu trečdaliu LR BK 641 str. pagrindu“.

I. A. rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje padarytą rašymo apsirikimą nurodant, kad „K. S. paskirta bausmė bendrintina su Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi (kuria dalinio sudėjimo būdu buvo subendrintos K., Siražetdinov 2015 m. liepos 29 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtos bausmės) K. S. nustatyta 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme“.

Likusią Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas                                                                        Albinas Antanaitis

              Teisėjai :                                                                                          Svetlana Jurgaitienė

                                                                                                                  Rimas Švirinas