Civilinė byla Nr. 2A-708-236/2016

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09168-2015-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1.6.1; 3.3.1.21.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Alvydo Poškaus ir Antano Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurostandard Group“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gitana“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eurostandard Group“ dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Sūris Burger“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Statija“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Pradinė ieškovė (nuo 2015-12-07 trečiais asmuo) UAB „Statija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti negaliojančia 2015-02-17 tarp UAB „Gitana“ ir UAB „Eurostandard Group“ sudarytą reikalavimo teisės perleidimo sutartį; taikyti restituciją ir grąžinti perleistą reikalavimo teisę UAB „Gitana“ nuosavybėn; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad jos teisė ginčyti UAB „Gitana“ sudarytą sandorį kilo iš jos ir UAB „Gitana“ 2014-10-22 sudarytos statybos subrangos sutarties Nr. 2014/10/22-1, kuria UAB „Statija“ pagal UAB „Gitana“ užsakymą įsipareigojo atlikti stogo remonto ir apšiltinimo darbus. Kadangi UAB „Gitana“ netinkamai vykdė savo įsipareigojimus, Kauno apylinkės teismo 2015-04-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10643-429/2015 iš jos UAB „Statija“ priteista 38 357,03 Eur (132 439,15 Lt) skola bei 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos, 1 056 Eur žyminis mokestis, 320 Eur išlaidų už ieškinio parengimą. 2015-04-15 UAB „Statija“, UAB „Gitana“ ir UAB „Eurostandart Group“ sudarė trišalį susitarimą, kuriuo UAB „Statija“ perleido UAB „Eurostandart Group“ 12 700 Eur kreditorinį reikalavimą į atsakovės UAB „Gitana“ skolą, tačiau 25 657,03 Eur (88 588,59 Lt) reikalavimas išliko. Ieškovė nurodė, jog ginčijama 2015-02-17 reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Gitana“ perleido UAB „Eurostandard Group“ reikalavimo teisę į UAB „Sūris Burger“ sulaikytą 7 380,04 Eur sumą. Kauno apygardos teismas 2015-06-16 nutartimi UAB „Gitana“ iškėlė bankroto bylą, 2015-09-08 nutartimi patvirtino įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą bendrai 327 670,87 Eur sumai. Ginčijamas sandoris nėra sudarytas vykdant teismo sprendimą, ikisutartinius santykius ir jokia įstatymo norma neįpareigojo šalių jį sudaryti. UAB „Gitana“ finansinė būklė buvo sunki jau 2014-12-31 ir ji nekito bei buvo artima nemokumo būsenai ginčo sandorio sudarymo momentu. Ieškovės nuomone, bendrovės valdymo organai privalėjo skubiai spręsti UAB „Gitana“ bankroto bylos iškėlimo klausimą, nuo nemokumo atsiradimo momento nesudarinėti jokių sandorių, neprisiimti jokių įsipareigojimų kreditorių atžvilgiu, be to, privalėjo įmonės veiklą organizuoti taip, kad esant bendrovės nemokumui, nebūtų suteikta pirmenybė kito kreditoriaus atžvilgiu gauti savo finansinio reikalavimo patenkinimą. UAB „Gitana“ buvę valdymo organai, sudarydami ginčijamą sandorį, veikė iš esmės nesąžiningai įmonės kreditorių atžvilgiu, kadangi žinojo apie įmonės sunkią finansinę padėtį bei UAB „Gitana“ finansinių įsipareigojimų kreditorių atžvilgiu struktūrą. Šalių nesąžiningumą patvirtina ir ta aplinkybė, kad pagal įstatymo pagrindu apibrėžtą kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą, pirmumą gauti savo finansinių reikalavimų patenkinimą turi įmonės darbuotojai (140 665,76 Eur),VMI prie LR FM (18 158, 63 Eur) ir VSDFV Vilniaus skyrius (55 895, 09 Eur) bei kiti įmonės kreditoriai. Ginčijamas sandoris pažeidžia UAB „Gitana“ kreditorių interesus, todėl pripažinus sandorį negaliojančiu, turėtų būti taikoma restitucija ir perleista reikalavimo teisė grąžinama UAB „Gitana“ nuosavybėn.
2. Atsakovė UAB „Eurostandard Group“ atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės atsakovei. Sprendžiant, ar sudarytu sandoriu buvo pažeisti ieškovės interesai CK 6.66 straipsnio prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros šalių tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Nustatinėjant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui. Atsakovė UAB „Eurostandard Group“ elgėsi teisėtai, pasirašė sutartis, kurios nepažeidžia jokių interesų ir neprieštarauja įstatymams, sąžiningai įvykdė visas sutartyse numatytas sąlygas. UAB „Gitana“ buvo žinomas pasirašomų sutarčių turinys, ji nereiškė jokių prieštaravimų, o atsakovės veiksmai buvo sąžiningi ir pagrįsti.
3. Trečiasis asmuo UAB „Sūris Burger“ atsiliepime prašė ieškinio pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2014-04-16 sudaryto susitarimo tarp trečiojo asmens, UAB „Hes-Pro Vilnius“ bei UAB „Gitana“ pagrindu yra sulaikęs 7 380,04 Eur mokėjimą, kuris gali būti naudojamas defektų ištaisymui ir kitų rangovo UAB „Gitana“ įsipareigojimų dengimui pagal bet kurią trečiojo asmens ar UAB „Hes-Pro Vilnius“ su UAB „Gitana“ sudarytą sutartį. Būtent į šį trečiojo asmens mokėjimą UAB „Gitana“ ginčijama sutartimi perleido reikalavimo teises atsakovei UAB „Eurostandard Group“.
4. Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 7 d. posėdyje šalių procesinė padėtis buvo pakeista – ieškove byloje pripažinta BUAB „Gitana“, o UAB „Statija“ – trečiuoju asmeniu. Teismo posėdyje ieškovės BUAB „Gitana“ atstovė prašė ieškinį tenkinti. Jos nuomone, sudarius ginčo sandorį, nemokant darbo užmokesčio darbuotojams bei nelikviduojant įsiskolinimų valstybei, UAB „Gitana“ valdymo organai kryptingai ir sąmoningai ruošėsi bankrotui turint išankstinį tikslą, jog kreditoriaus UAB „Eurostandard Group“ finansinis reikalavimas būtų patenkintinas dar prieš bankroto bylos iškėlimą, tokiu būdu grubiai pažeidžiant kitų kreditorių finansinius reikalavimus. Sudarant ginčijamą sandorį buvo pažeista kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė. Ieškovės nesąžiningumą rodo aplinkybė, jog kitiems įmonės kreditoriams nebuvo siūloma perleisti reikalavimo teisę, nors skolos jiems egzistavo dar nuo 2013 m. Taikant restituciją ieškovė prašė priteisti jai perleistą reikalavimo teisę.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apygardos teismas 2016-02-01 sprendimu ieškinį tenkino – pripažino negaliojančia 2015-02-17 tarp UAB „Gitana“ ir UAB „Eurostandard Group“ sudarytą reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuria UAB „Gitana“ perleido UAB „Eurostandard Group“ 7 380,04 Eur vertės reikalavimo teisę į UAB „Gitana“ skolininko UAB „Sūris Burger“ skolą ir taikė restituciją, grąžinant perleistą reikalavimo teisę UAB „Gitana“ nuosavybėn; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
6. Pasisakydamas dėl ieškovės BUAB „Gitana“ teisės ginčyti reikalavimo perleidimo sutartį CK 6.66 straipsnio pagrindu, teismas pažymėjo, jog įmonei yra iškelta bankroto byla, todėl bankroto administratorė, siekdama užtikrinti bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę ginčyti 2015-02-17 reikalavimo perleidimo sutartį.
7. Pasisakydamas dėl sandorio privalomumo teismas sprendė, jog byloje nėra jokių duomenų, įrodančių, jog ginčijamos sutarties sudarymo metu ieškovė būtų turėjusi įstatyminę, sutartinę ir/ar tesimo sprendimu pagrįstą teisinę prievolę, suponuojančią šios sutarties sudarymo būtinybę. Teismas pažymėjo, jog ieškovės veiksmai sudarant ginčijamą sandorį, negali būti pateisinami ir atidaus, apdairaus, protingo asmens, veikiančio išimtinai kreditorių interesais, elgesiu.
8. Spręsdamas dėl sandorio šalių nesąžiningumo teismas konstatavo, jog į bylą pateiktas UAB „Gitana“ balansas už 2014 metus patvirtina, kad UAB „Gitana“ sunki finansinė būklė egzistavo jau 2014-12-31 momentui ir ši būsena nekito bei buvo artima įmonės nemokumo būsenai ginčo sandorio sudarymo metu, t. y. 2015-02-17. Pagal UAB „Gitana“ balanso už 2014 metus duomenis bendrovės turto vertė sudarė 662 499 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai kreditoriams – 985 837 Lt, apskaitoma nuostolių suma – 314 070 Lt, nuosavas kapitalas neigiamas ir sudarė – 323 338 Lt. Remiantis UAB „Gitana“ balansu, sudarytu už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-06-27, įmonės turto vertė sudarė 13 492 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai kreditoriams – 276 902 Eur, apskaitoma nuostolių suma – 141 102 Eur, nuosavas kapitalas buvo neigiamas ir sudarė  -263 410 Eur. Šių aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, jog esant bendrovės nemokumui bendrovės valdymo organai privalėjo skubiai spręsti UAB „Gitana“ bankroto bylos iškėlimo klausimą, nesudarinėti sandorių, kuriais būtų prisiimami įsipareigojimai kreditorių atžvilgiu, be to, privalėjo įmonės veiklą organizuoti taip, kad esant bendrovės nemokumui, nebūtų suteikta pirmenybė kito kreditoriaus atžvilgiu gauti savo finansinio reikalavimo patenkinimą, kaip ir buvo atlikta šio ginčo reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu. Teismas padarė išvadą, jog UAB „Gitana“ buvę valdymo organai, sudarydami ginčijamą sandorį veikė iš esmės nesąžiningai įmonės kreditorių atžvilgiu, kadangi žinojo apie įmonės sunkią finansinę padėtį bei UAB „Gitana“ įsipareigojimus įmonės kreditoriams, tačiau suteikė pirmenybę vienam iš kreditorių. Ginčijamu sandoriu buvo pažeistas kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumas. Tuo tarpu, atsakovė UAB „Eurostandard Group“, būdama juridiniu asmeniu, turėjo visas galimybes pasidomėti ar UAB „Gitana“ neturi kitų kreditorių, kurių teises šis ginčo sandoris galėjo pažeisti, tačiau to nepadarė ir dėl šios priežasties negali būti laikoma ir vertinama kaip apdairi bei sąžininga.
9. Spręsdamas dėl kreditorių teisių pažeidimo teismas nustatė, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu atsakovė UAB „Gitana“ buvo nemoki ir nevykdė savo įsipareigojimų kreditoriams, o įmonės pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Nesudarius ginčo sandorio būtų nesumažėjusi UAB „Gitana“ turto masė, tokiu būdu, įmonės kreditorių finansinis interesas būtų bent iš dalies tenkinamas proporcingai gauti kuo didesnį savo finansinio reikalavimo patenkinimą iš UAB „Gitana“ turto vertės. Kreditoriaus UAB „Eurostandard Group“ finansinis reikalavimas buvo patenkintas prieš pat bankroto bylos iškėlimą, neatsižvelgiant į kitų kreditorių reikalavimų tenkinimą. Tokie šalių veiksmai vertintini kaip pažeidžiantys nemokaus subjekto kreditorių teisėtus interesus.
10. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pripažino ginčijamą sandorį negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu bei taikė restituciją – UAB „Gitana“ grąžino perleistą reikalavimo teisę.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11. Atsakovė UAB Eurostandard Group“ apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2016-02-01 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pateikia šiuos esminius nesutikimo su pirmos instancijos teismo sprendimu argumentus:
1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo, jog ginčijama sutartis pažeidžia įmonės kreditorių teises. Ginčijama sutartis buvo atlygintinė ir po jos sudarymo ieškovės turtinė padėtis visiškai nepakito. Atsakovės mokėtina suma pagal reikalavimo perleidimo sutartį tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktais buvo įskaityta dengiant UAB „Gitana“ įsiskolinimus UAB „Eurostandard Group“. Ginčijama sutartimi jokie įskaitymai atliekami nebuvo. Be to, sudariusi ginčijamą sandorį ieškovė turimą įsipareigojimą realizavo greičiau, negu būtų galėjusi tai padaryti neperleidžiant reikalavimo. Taip pat buvo eliminuota galimybė iš viso negauti tokio mokėjimo, nes UAB „Sūris Burger“ būtų galėjusi jį panaudoti darbų defektų ištaisymui.
2. Vien aplinkybė, jog atsakovė nepatikrino viešųjų duomenų apie kitą sandorio šalį yra nepakankama šalies nesąžiningumui konstatuoti. Ginčijamo sandorio sudarymo metu atsakovei nebuvo prieinama informacija apie ieškovės sunkią turtinę padėtį ar inicijuojamą bankroto procesą (tuo metu įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2014 m. VĮ Registrų centrui pateikti nebuvo).
3. Pirmosios instancijos teismas byloje visiškai nepagrįstai taikė vienašalę restituciją, taip pažeisdamas atsakovės UAB „Eurostandard Group“ interesus.
12. Ieškovė BUAB „Gitana“ atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
1. Apeliaciniame skunde atsakovės nurodytos aplinkybės apie atsiskaitymą pagal ginčijamą sutartį nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme, todėl turi būti pripažintos naujomis aplinkybėmis ir nenagrinėtinos apeliacinės instancijos teisme.
2. Atsakovės teiginys apie atsiskaitymą pagal ginčijamą reikalavimo perleidimo sutartį yra nepagrįstas. Sutartimi nebuvo sulygta dėl kainos sumokėjimo tvarkos, be to, administratorius, tikrindamas bankrutuojančios įmonės dokumentus, nenustatė jokių duomenų, pagrindžiančių faktą, kad ši suma ieškovei buvo sumokėta ar įskaityta.
3. Prieš sudarydama ginčijamą sandorį apeliantė turėjo įstatyminę pareigą pasidomėti BUAB „Gitana“ finansine padėtimi. Be to, teismo posėdyje apeliantės atstovas pripažino, jog jam buvo žinoma aplinkybė, kad sudarydama reikalavimo teisės perleidimo sutartį ieškovė turėjo skolų darbuotojams bei valstybei.
4. Teismas pagrįstai ir teisėtai taikė byloje vienašalę restituciją, kadangi, neturėdamas įrodymų apie atsakovės atsiskaitymą su ieškove pagal ginčijamą sutartį, neturėjo pagrindo taikyti restitucijos ir šioje dalyje. 
13. Trečiasis asmuo UAB „Sūris burger“ atsiliepime prašo teismo šį klausimą spręsti savo nuožiūra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos ieškovės apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi, teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

15. Dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą
16. Ieškovė BUAB „Gitana“ kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė teismui papildomą rašytinį įrodymą – Kauno apygardos teismo 2015-06-16 nutartį civilinėje byloje Nr. B2-1878-273/2015, kuria UAB „Gitana“ iškelta bankroto byla.
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, jog minėtos nutarties kopija jau yra nagrinėjamoje civilinėje byloje, šį įrodymą atsisako priimti į bylą ir grąžina jį pateikusiam asmeniui.

18. Faktinės aplinkybės
19. Ieškovė UAB „Gitana“ ir atsakovė UAB „Eurostandard Group“ 2015-02-17 sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuria UAB „Gitana“ perleido UAB „Eurostandard Group“ 7 380,04 Eur vertės reikalavimo teisę į UAB „Sūris Burger“ sulaikytą pinigų sumą (t. 1, b. l. 18). UAB „Gitana“ kreditorė UAB „Statija“ 2015-05-07 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo siekė minėtą 2015-02-17 reikalavimo teisės perleidimo sutartį pripažinti negaliojančia. Kauno apygardos teismo 2015-06-16 nutartimi ieškovei UAB „Gitana“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta J. D. (t. 1, b. l. 127,128). Nutartis įsiteisėjo. Kauno apygardos teismo 2015-12-07 posėdyje ieškovė UAB „Statija“ pakeista ieškove BUAB „Gitana“. Naujoji ieškovė palaikė pirminiame ieškinyje nurodytus argumentus bei prašė ginčijamą sutartį pripažinti negaliojančia ir taikyti restituciją, grąžinant reikalavimo teisę BUAB „Gitana“. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino. Atsakovė UAB „ Eurostandard Group“ pateikė apeliacinį skundą.

20. Dėl 2015-02-17 reikalavimo teisės perleidimo sutarties pripažinimo nealiojančia
21. Pagal CK 6.66 str. 1 d. kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Taigi, actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą.
22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenimis sudarytus sandorius, todėl, taikydami šį institutą, kaip vieną išimtinių sandorių negaliojimo atvejų, teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnį ir pripažinti sandorį negaliojančiu.
23. Kasacinis teismas taip pat yra atkreipęs dėmesį į CK 6.66 straipsnio taikymo ypatybes, kai šiuo pagrindu ieškinį reiškia bankroto administratorius. Bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-10-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003; 2012-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).
24. Nagrinėdamas aptariamą bylą pirmosios instancijos teismas nustatė visas būtinąsias ginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu taikymo sąlygas. Atsakovė UAB „Eurostandard Group“, nesutikdama su bylą nagrinėjusio teismo išvadomis, apeliaciniame skunde kelia klausimą tik dėl dalies šių sąlygų, o būtent dėl kreditorių interesų pažeidimo ir šalių nesąžiningumo. Atsižvelgdama į tai ir nenustačiusi pagrindo išeiti už apeliacinio skundo ribų, teisėjų kolegija, vertindama byloje teismo nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia ir pasisako tik dėl šių dviejų sąlygų egzistavimo.
25. Sprendžiant dėl kreditorių teisų pažeidimo sudarant ginčijamą sandorį pažymėtina, jog CK 6.66 straipsnio 1 dalyje yra pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius sandoris pripažįstamas pažeidžiančiu kreditoriaus teises: dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.
26. Kreditoriaus teises pažeidžia tie skolininko sudaryti sandoriai, kurie, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-01-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2013).
27. Nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar yra pajėgi atsiskaityti. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą, nebūtina, kad jai būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais ir neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas CK 6.66 straipsnio taikymo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013). Pažymėtina, kad faktiniam įmonės nemokumui konstatuoti neprivaloma vertinti visų turimų jos kreditorių ir galimybių su jais atsiskaityti, pakanka nustatyti aplinkybes, jog įmonė neatsiskaitė su tam tikrais kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2014).
28. Byloje esantis UAB „Gitana“ balansas patvirtina, kad 2014-12-31 bendrovė turėjo turto už 662 499 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai kreditoriams siekė 985 837 Lt, iš kurių 866 286 Lt – per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai. Įmonės veikla buvo nepelninga, jos patirti nuostoliai per 2014 m. buvo 568 519 Lt (t. 1, b. l. 132,133). Iš UAB „Gitana“ balanso, sudaryto už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-06-27, matyti, jog įmonės turto vertė tuo metu sudarė 13 492 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai kreditoriams – 276 902 Eur, įmonės nuostoliai – 169 765 Eur (t. 1, b. l. 134-136). Iš byloje esančio UAB „Gitana“ kreditorių sąrašo matyti, jog 2016-06-27 duomenimis įmonė turėjo neįvykdytų kreditorinių įsipareigojimų bendrai 276 902,04 Eur sumai (t. 1, b. l. 137-138). Atsakovės tvirtinimu, ji taip pat buvo viena iš ieškovės kreditorių. Iš Kauno apygardos teismo 2015-09-08 nutarties matyti, jog įmonės bankroto byloje jos kreditoriais pripažinti ne tik juridiniai asmenys, bet taip pat ir įmonės darbuotojai, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo valdybos Kauno skyrius (t. 1, b. l. 129-131). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „Gitana“ iškėlimo paduotas teismui dar 2015-04-24. Šios aplinkybės patvirtina faktą, jog tiek prieš ginčijamo sandorio sudarymą, tiek jo sudarymo metu ieškovė UAB „Gitana“ buvo faktiškai nemoki, t. y. ji neturėjo pakankami turto, iš kurio būtų galėjusi atsiskaityti su turimais kreditoriais.
29. Tuo tarpu sudarydama ginčijamą reikalavimo teisės perleidimo sutartį ieškovė perleido atsakovei savo turimą 7 380,04 Eur reikalavimo teisę į UAB „Sūris burger“, kuri kilo iš 2014-04-16 sudaryto susitarimo tarp UAB „Sūris burger“, UAB „Hes-Pro Vilnius“ bei UAB „Gitana“. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog šia sutartimi būdama nemoki ieškovė suteikė pirmenybę kitam kreditoriui, t. y. pažeidė kreditorių teises CK 6.66 straipsnio prasme, atsakovė apeliaciniame skunde teigia, jog ginčijama sutartis buvo atlygintinė ir atsakovė pagal ją su ieškove atsiskaitė. Kaip atsiskaitymą ji nurodo tarp šalių pasirašytą tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą, kuriuo ši suma buvo įskaityta dengiant UAB „Gitana“ įsiskolinimus UAB „Eurostandard Group“. Apeliantės nuomone, būtent dėl šios priežasties nagrinėjamu atveju negalima pripažinti buvus kreditorių teisių pažeidimą.
30. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu apie šių aplinkybių naujumą, pažymi, jog vadovaujantis CPK 306 straipsnio 2 dalimi apeliacinis skundas negali būti grindžiamas naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Aplinkybės laikomos naujomis, jei jos nebuvo nurodytos viso nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, jų nebuvo procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, priešieškinyje, atsiliepimuose, šalių žodiniuose argumentuose ar samprotavimuose) ar kitose įrodinėjimo priemonėse ir šaltiniuose (dokumentuose, kituose rašytiniuose įrodymuose, liudytojų parodymuose, kituose įrodymuose). Dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas.
31. Aptariamu atveju aplinkybės, susijusios su UAB „Eurostandard Group“ atsiskaitymu pagal ginčijamą sutartį, nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme. Aplinkybės, jog atsakovė sumokėjo reikalavimo teisės perleidimo kainą ieškovei ar, tuo labiau, šia suma atliko įskaitymą, nei atsakovės atsiliepime į ieškinį nei kituose procesiniuose dokumentuose, taip pat teismo posėdžių metu nebuvo išsakytos ar nagrinėtos. Jokie įrodymai, iš kurių teismas galėtų pats susidaryti nuomonę ir spręsti dėl realaus atsakovės priešpriešinių pareigų įvykdymo, pirmosios instancijos teismui taip pat pateikti nebuvo. Dėl šios priežasties, remdamasis CPK 306 straipsnio 2 dalimi, apeliacinės instancijos teismas nevertina ir plačiau nepasisako dėl aukščiau aptartų naujų sandorio atlygintinumo aplinkybių, tik pažymi, jog net ir su apeliaciniu skundų tai patvirtinančių įrodymų teismui ir į bylą pateikta nebuvo.
32. Atsižvelgiant į tai, jog, atsakovės priešpriešinių pareigų įvykdymas pagal ginčijamą sutartį byloje nebuvo nei įrodytas, nei įrodinėjamas (CPK 178 str.), o vien tik sutarties 1.2 punkte įtvirtinta perleidžiamos reikalavimo teisės kaina nėra pakankama pripažinti, jog ji buvo realiai sumokėta, pirmosios instancijos teismo išvada, kad reikalavimo teisės perleidimo sutartimi ieškovė UAB „Gitana“, būdama nemoki, suteikė pirmenybę gauti skolos dalį vienam kreditoriui, laikytina pagrįsta ir teisinga.
33. Atmestini apeliantės procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai, jog sutarties sudarymo metu įmonė nebuvo bankrutuojanti ir tokių sandorių sudarymas jai nebuvo draudžiamas. Pripažintina, jog kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad vien tik faktas, jog sandorius ginčija bankroto administratorius, nesudaro pagrindo ginčijamus ir iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius vertinti pagal taisykles, būdingas bankroto procesui. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad actio Pauliana negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Toks įstatymo aiškinimas ir taikymas sukeltų teisinį neapibrėžtumą, nepasitikėjimą finansinių problemų turinčiu skolininku ir nepagrįstai ribotų jo galimybes vykdyti veiklą bei siekti atsiskaityti su visais kreditoriais išvengiant bankroto, o bankroto administratoriui sudarytų nepagrįstas prielaidas ginčyti visus be išimties iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius taip piktnaudžiaujant savo teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2014). Tačiau nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog ieškovė, kaip jau konstatuota anksčiau šioje nutartyje, būdama sunkioje turtinėje padėtyje, kuri iš esmės atitiko Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintą nemokumo būseną, ir sudarydama ginčijamą sandorį, kurio pagrindu trečios eilės kreditoriui perleido reikalavimo teisę į jai priklausančią pinigų sumą, pažeidė kitų savo kreditorių teises. Byloje nesant įrodymų, jog ieškovė pagal perleistą teisę realiai gavo jos dydžiui analogišką pinigų sumą, kuri galėtų būti naudojama tenkinti kreditorių interesus, laikytina, jog kreditorių teisės buvo pažeistos.
34. Apibendrindama nutarties 25-32 punktuose pateiktus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nustatė šioje byloje egzistuojantį kreditorių teisių pažeidimą, kaip vieną iš sąlygų leidžiančių pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu.
35. Vertinant sandorio šalių nesąžiningumą – dar vieną actio Pauliana ieškinio taikymui būtiną nustatyti sąlygą, pažymėtina, jog civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, pagal kurią kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Sąžiningumas, tai teisinė ir faktinė kategorija, vertybinis elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijų. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo reikalavimus (rūpestingas ir atidus elgesys), o subjektyvusis nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015).
36. CK 6.66 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog trečiasis asmuo laikomas nesąžiningu, jei jis žinojo arba turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad asmens sąžiningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumą apie tam tikrus faktus. ,,Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti” suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007; 2013-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2013; 2013-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2013). Vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2013).
37. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys, rodantys ieškovės UAB „Gitana“ sunkią finansinę padėtį, egzistavusią dar prieš ginčijamo sandorio sudarymą, pagrįstai leidžia daryti išvadą apie ieškovės valdymo organų nesąžiningumą sudarant ginčijamą sandorį. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog egzistuojant aptartai įmonės finansinei situacijai, bendrovės valdymo organai privalėjo skubiai spręsti klausimą dėl UAB „Gitana“ bankroto bylos iškėlimo, nesudarinėti sandorių, kuriais būtų prisiimami įsipareigojimai kreditorių atžvilgiu, be to, privalėjo įmonės veiklą organizuoti taip, kad esant bendrovės nemokumui, vienam kreditoriui nebūtų suteikta pirmenybė kito kreditoriaus atžvilgiu gauti savo finansinio reikalavimo patenkinimą. Šios aplinkybės leidžia padaryti išvadą, jog sudarydama 2015-02-17 reikalavimo teisės perleidimo sutartį ieškovė UAB „Gitana“ elgėsi nesąžiningai.
38. Kaip jau buvo minėta, vertinant atsakovės UAB „Eurostandard Group“ sąžiningumą sudarant ginčijamą sandorį, svarbu nustatyti kokius veiksmus ji atliko, siekdama išsiaiškinti ieškovės turtinę padėtį bei turimus kreditorinius įsipareigojimus. Pirmosios instancijos teismo posėdžio, vykusio 2016-01-12, metu atsakovės atstovas pripažino, jog sudarant ginčijamą sandorį atsakovei buvo žinoma apie ieškovės turimus įsipareigojimus darbuotojams, Valstybinio socialinio draudimo fondui, tačiau nebuvo žinoma apie jos turimą turtą. Kauno apygardos teismo 2016-03-03 nutartimi ieškovės bankroto byloje patvirtintas atsakovės UAB „Eurostandar Group“ 28 234,84 Eur kreditorinis reikalavimas. Šis reikalavimas kilęs iš 2013 m. birželio 14 d. Statybos subrangos sutarties Nr. 2013-06-14 ir 2013 m. lapkričio 18 d. Statybos subrangos sutarties Nr. EG-2013/11/18. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, jog atsakovė, net ir nežinodama apie konkretų ieškovės turimą turtą, tačiau turėdama informacijos apie pradelstus įsipareigojimus kreditoriams (tame tarpe ir pakankamai didelį įsipareigojimą jai pačiai), turėjo būti aktyvi ir prašyti ieškovės pateikti dokumentus, patvirtinančius jos turtinę padėtį. Šių veiksmų neatlikusi/jų atlikimo neįrodžiusi atsakovė laikytina pagrįstai pripažinta buvusi nesąžininga sudarant ginčijamą sutartį.
39. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, atsakovės apeliacinio skundo argumentai, susiję su kreditorių teisių pažeidimu bei sandorio šalių nesąžiningumu, atmestini, o pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl visų actio Pauliana ieškinio tenkinimo sąlygų egzistavimo, laikytinos teisingomis ir pagrįstomis.

40. Dėl restitucijos
41. Atsakovė UAB „Eurostandard Group“ apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai byloje taikė vienašalę restituciją. Apeliantės nuomone, byloje jai nebuvo pritaikytos sankcijos, dėl ko teismas neturėjo jokio pagrindo nukrypti nuo bendrojo principo – dvišalės restitucijos taikymo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija ir šį atsakovės argumentą atmeta kaip nepagrįstą.
42. Restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant restituciją įprastai šalys grąžinamos į padėtį, buvusią iki sutarties sudarymo, tačiau bendrosios restitucijos taisyklės nustato teismui teisę išimtiniais atvejais keisti restitucijos būdą ir netgi iš viso jos netaikyti, jeigu pagal susiklosčiusią teisinę situaciją konstatavus, kad sandoris yra niekinis, šalių grąžinimas į ankstesnę padėtį prieštarautų viešajam interesui, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (CK 6.145, 6.146 straipsniai). CK 6.145 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, jog negalimas dėl restitucijos taikymo vienos iš šalių padėties nepagrįstas ir nesąžiningas pablogėjimas, o kitos – atitinkamas pagerėjimas.
43. Kaip jau minėta anksčiau, aplinkybė, jog atsakovė sumokėjo ieškovei reikalavimo teisių perleidimo sutartyje sulygtą sumą, byloje įrodyta nebuvo. Dėl šios priežasties laikytina, jog pritaikius byloje dvišalę restituciją vienos iš šalių (UAB „Eurostandard Group“) padėtis nesąžiningai pagerėtų, nes jai būtų priteista pinigų sumą, kurios ji faktiškai ieškovei nesumokėjo, o kitos šalies (UAB „Gitana“) padėtis nesąžiningai pablogėtų, nes ji turėtų sumokėti atsakovei tai, ko nebuvo gavusi. Tai sąlygoja išvadą, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas taikyti vienašalę restituciją yra teisingas.

44. Dėl bylos procesinės baigties
45. Aukščiau išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylos išnagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė įstatymo nuostatas, reglamentuojančias sandorių pripažinimą negaliojančiais actio Pauliana ieškinio pagrindu, bei padarė pagrįstas išvadas dėl ieškovės ir atsakovės 2015-02-17 reikalavimo teisės perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, dėl ko naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.

46. Dėl bylinėjimosi išlaidų
47. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 str. 1 d.).
48. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, egzistuoja pagrindas priteisti ieškovei BUAB „Gitana“ apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas – 600 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šias išlaidas patvirtinantys įrodymai pateikti teismui iki bylos nagrinėjimo teisme pradžios (t. 2, b. l. 55-59).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

n u t a r i a:

Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Gitana“ (į. k. 221304720) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurostandard Group“ (į. k. 302677317) 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                                                               Kazys Kailiūnas

Alvydas Poškus

Antanas Rudzinskas