Civilinė byla Nr. e2A-1338-553/2020
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00442-2020-0
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 22 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Laukesta“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Laukesta“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl viešojo pirkimo sąlygos teisėtumo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė: 1) pripažinti, kad atsakovės (toliau – ir perkančioji organizacija) paskelbto viešojo pirkimo Nr. 498070 „Maisto produktų (konservuotų vaisių, uogų ir daržovių) pirkimas“ (toliau – Pirkimas) sąlygų nuostata neskaidyti Pirkimo objekto į dalis neatitinka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) reikalavimų ir jame įtvirtintų principų, neužtikrina sąžiningos konkurencijos; 2) įpareigoti atsakovę išskaidyti Pirkimo objektą į dalis pagal visiškai skirtingus maisto produktus (bent minimaliai į šias dalis: konservuotos, raugintos, marinuotos daržovės; uogienės; vaisių tyrės; sultys); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad Pirkimo sąlygų 4 priede nustatytų maisto prekių pateikimu yra suinteresuoti visiškai skirtingi gamintojai: pavyzdžiui, marinuotų agurkų, konservuotų burokėlių, žirnelių gamintojai negamina obuolių ir mėlynių, obuolių ir aviečių tyrių ar apelsinų sulčių. Dėl to teigė, kad ginčo Pirkimo atveju yra suvaržyta tiekėjų konkurencija. Pirkimo objekto neskaidymas grindžiamas tariama finansine nauda, nors Pirkimo objekto neskaidymas akivaizdžiai nėra vienintelis galimas ir būtinas sprendimas. Be to, perkančioji organizacija nepateikė aiškių ir įtikinimų argumentų dėl Pirkimo objekto neskaidymo būtinybės (nėra jokių skaičiavimų ir įrodymų dėl perkančiosios organizacijos teiginių apie brangesnes prekes ir mažesnę konkurenciją).
3. Ieškovė nurodė, kad Pirkimo sąlygų neteisėtumas turi tiesioginę įtaką jos galimybėms pateikti tinkamą, konkurencingą pasiūlymą, bei galimybei būti pripažinta Pirkimo laimėtoja. Tuo tarpu Pirkimo sąlygų 4 priede nurodyti maisto produktai ir reikalavimas pateikti pasiūlymą dėl visos prekių apimties akivaizdžiai riboja konkurenciją, nes tokį pasiūlymą gali pateikti tik didmenininkai, atkreipiant dėmesį ir į tai, jog Pirkimo sąlygose yra nustatyti reikalavimai, kuriuos atitinka konkretūs gamintojai (prekių ženklai), turintys konkrečius atstovus (platintojus), dalyvaujančius viešųjų pirkimų procedūrose.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei 5 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas atmetė perkančiosios organizacijos argumentus, kad ieškovė neįrodė savo teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygas. Įvertinęs ieškovės procesinių dokumentų turinį, teismas sprendė, kad jose nurodytų argumentų visuma dėl Pirkimo objekto apimties šiuo konkrečiu atveju yra pakankama spręsti apie egzistuojantį jos suinteresuotumą ginčyti Pirkimo sąlygas, siekiant pateikti ne tik konkurencingą pasiūlymą, bet ir sudaryti Pirkimo sutartį.
6. Teismas nurodė, kad pagal VPĮ 28 straipsnio 1 dalį tarptautinis pirkimas privalo būti, o supaprastintas ar šio įstatymo 2 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimas gali būti atliekamas skaidant pirkimo objektą į dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, ir apibrėžiant šių dalių apimtį ir dalyką. Pirkimo objektas skaidomas į dalis kiekybiniu, kokybiniu pagrindu ar pagal skirtingus jo įgyvendinimo etapus. Tarptautinio pirkimo atveju šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga skaidyti pirkimo objektą į dalis netaikoma, jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pagrindžia, kad dėl to sumažėtų tiekėjų konkurencija, pirkimo sutarties vykdymas taptų per daug brangus ar sudėtingas techniniu požiūriu, skirtingų pirkimo objekto dalių įgyvendinimas būtų glaudžiai susijęs ir dėl to perkančiajai organizacijai atsirastų būtinybė koordinuoti šių dalių tiekėjus ir tai keltų riziką netinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, ar nurodo kitas pagrįstas aplinkybes, dėl kurių netikslinga pirkimo objektą skaidyti į dalis (VPĮ 28 straipsnio 2 dalis).
7. Teismas pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką, kelių pirkimo objektų sujungimo į vieną teisėtumo vertinimas pirmiausia priklauso nuo to, ar toks perkančiosios organizacijos sprendimas yra pagrįstas svarbiomis priežastimis ir ar šis sprendimas vienintelis galimas ir būtinas, negalimas pasiekti mažiau varžančiomis priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2017).
8. Teismas nustatė, kad ginčo Pirkimo objektą sudaro perdirbti maisto produktai, t. y. konservuoti vaisiai, uogos ir daržovės: marinuoti agurkai; konservuoti žali žirneliai; konservuoti kukurūzai; garuose ruošti lęšiai; garuose ruošti avinžirniai; konservuotos baltos pupelės; garuose ruoštos baltosios pupelės; konservuotos raudonosios pupelės; garuose ruoštos raudonosios pupelės; konservuotos alyvuogės; konservuoti burokėliai obuolių sultyse; burokėliai virti, vakuumuoti; pomidorų pasta; konservuoti pomidorai; pomidorų padažas; konservuotos rūgštynės; rauginti kopūstai; rauginti agurkai; braškių uogienė; juodųjų serbentų uogienė; aviečių uogienė; vyšnių uogienė; mėlynių uogienė; bruknių uogienė; spanguolių uogienė; obuolių ir mėlynių tyrė; obuolių ir aviečių tyrė; obuolių ir bananų tyrė; bananų tyrė; slyvų tyrė; obuolių tyrė; apelsinų sultys; įvairių vaisių sultys; obuolių sultys; juodųjų serbentų – obuolių sultys; morkų – obuolių sultys.
9. Teismas atmetė ieškovės argumentus dėl būtinybės Pirkimo objektą išskaidyti bent minimaliai į tokias dalis kaip: konservuotos, raugintos, marinuotos daržovės; uogienės; vaisių tyrės; sultys. Pažymėjo, kad paminėta VPĮ norma suteikia diskrecijos teisę perkančiajai organizacijai pasirinkti viešojo pirkimo objekto skaidymo kriterijus, siekiant pirkimo tikslų. Nurodė, kad perkančioji organizacija centralizuotą maisto produktų pirkimą darželiams vykdo jį išskaidžiusi į atskirus pirkimus pagal produktų grupes, pavyzdžiui, kiaušinių pirkimas, žuvies pirkimas, jautienos ir veršienos pirkimas, aliejų pirkimas, perdirbtų vaisių, uogų ir daržovių pirkimas, pastarąjį dar išskirstant į atskiras dalis pagal apdorojimo būdą: džiovintų vaisių ir uogų pirkimas, liofilizuotų vaisių ir uogų pirkimas, šaldytų vaisių, uogų ir daržovių pirkimas, konservuotų vaisių, uogų ir daržovių pirkimas (ginčo Pirkimas). Nurodė, kad nagrinėjamu atveju konservuotų vaisių, uogų ir daržovių pirkimas jau yra išskirtas iš perdirbtų vaisių, uogų ir daržovių produktų grupės pirkimo, tuo tarpu ieškovė niekaip nepagrindė, kaip Pirkimo išskaidymas į dar smulkesnes dalis užtikrins tiekėjų konkurenciją.
10. Teismas pažymėjo, kad ieškovės teiginys, jog pasiūlymą Pirkimui gali pateikti tik didmenininkai, deklaratyvaus pobūdžio. Pažymėjo ir tai, kad ieškovė yra maisto produktų perpardavėja, pati neužsiima nei vieno iš Pirkimo objektą sudarančių maisto produktų gamyba, tuo tarpu Pirkimo sąlygos niekaip neriboja jos teisės perparduoti skirtingų gamintojų produktus. Nurodė, kad Pirkimo sąlygos neriboja tiekėjų teisės pasitelkti subtiekėjus ar dalyvauti kartu su jungtinės veiklos partneriais ir (ar) kooperuoti jėgas atsižvelgiant į savo pajėgumus. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė neginčijo perkančiosios organizacijos išankstinės konsultacijos su rinka tikslais paskelbto Pirkimo Techninės specifikacijos projekto.
11. Teismas pritarė atsakovės pozicijai, kad Pirkimu įsigyjama tik viena perdirbtų (konservuotų) maisto produktų grupė, todėl Pirkimo objekto dalių įgyvendinimas yra akivaizdžiai glaudžiai susijęs, o papildomas Pirkimo objekto skaidymas Pirkime, kaip to pageidauja ieškovė, yra nelogiškas, netikslingas ir perteklinis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Ieškovė (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. VPĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, pagal kurią perkančiosios organizacijos privalo skaidyti pirkimo objektą į dalis, jeigu viešasis pirkimas yra tarptautinis. Ginčo Pirkimo objekto perkančioji organizacija visiškai neskaidė į dalis, nors akivaizdu, kad siekiamų įsigyti maisto prekių pateikimu yra suinteresuoti visiškai skirtingi gamintojai, pavyzdžiui marinuotus agurkus, konservuotus burokėlius, konservuotus žirnelius gaminantys gamintojai negamina obuolių ir mėlynių, obuolių ir aviečių tyrių ar apelsinų sulčių.
12.2. Šiam ginčui aktualioje kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad kelių pirkimo objektų sujungimo į vieną teisėtumo vertinimas pirmiausia priklauso nuo to, ar toks perkančiosios organizacijos sprendimas pagrįstas svarbiomis priežastimis ir ar šis sprendimas vienintelis galimas ir būtinas, negalimas pasiekti kitomis, mažiau varžančiomis priemonėmis (proporcingumas); atsižvelgiant į tai, tik svarbių priežasčių nustatymas per se nepateisina pirkimo objektų sujungimo į vieną; perkančiajai organizacijai nepateikus aiškaus ir tinkamo pagrindimo naudotis išimtine teise sujungti kelis pirkimo objektus į vieną, yra teisinis pagrindas pripažinti, kad ginčijamos viešojo pirkimo sąlygos pažeidžia viešųjų pirkimų principus, todėl pripažintinos negaliojančiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2017).
12.3. Akivaizdu, kad perkančiosios organizacijos sprendimas neskaidyti šio Pirkimo objekto į dalis nėra vienintelis galimas ir būtinas.
12.4. Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) viešai skelbiamose Maisto produktų pirkimo gairėse yra aiškiai išdėstyti pirkimo objekto skaidymo į dalis argumentai ir kriterijai, kurie ginčo Pirkimo atveju yra akivaizdžiai ignoruojami.
12.5. Teismui buvo pateikti rašytiniai paaiškinimai, iš kurių matyti, kad perkančioji organizacija teikė klaidinančią informaciją dėl rinkoje egzistuojančių tiekėjų, galinčių pateikti pasiūlymus ginčo Pirkime. Atkreiptinas dėmesys, kad visas Pirkimu siekiamas įsigyti tyres (Techninės specifikacijos 27-32 pozicijos) gamina prekės ženklas „Marmaluzi“, o kiti gamintojai (ne Lietuvos prekės ženklai) galėtų pateikti ne visas pozicijas. Pažymėtinas ir Techninės specifikacijos reikalavimas, kad visos prekės pristatomos su ne trumpesniu kaip 2/3 tinkamumo vartoti terminu. Iš nurodytos sąlygos akivaizdu, kad vaisių tyrių Lietuvos gamintojas („Marmaluzi“) turi palankesnes sąlygas užtikrinti paminėtą reikalavimą nei užsienyje esantys vaisių tyrelių gamintojai (atsižvelgiant į logistikos aspektus).
12.6. Pirkimo dokumentai tiesiogiai neriboja ieškovės teisės perparduoti skirtingų gamintojų produktus, tačiau patys gamintojai ir (ar) jų atstovai turi teisę apriboti ieškovės galimybes įsigyti atitinkamus produktus, ypač tuo atveju, jeigu Pirkimo sąlygų reikalavimus atitinka tik konkrečių gamintojų produktai, o juos atstovaujantys tiekėjai taip pat dalyvauja viešajame pirkime. Kai viešojo pirkimo sąlygų reikalavimus atitinka tik konkretūs gamintojai, nėra galimybių rinkoje įsigyti lygiaverčių produktų, gamintojų atstovai, dalyvaujantys pirkime, gali pateikti konkurencingesnes kainas.
12.7. Pagal Pirkimo sutartį, tiekėjui du kartus nepristačius užsakyme nurodytų prekių ar pristačius jas pavėluotai, ar jeigu jos netinkamos kokybės ar neatitinka sutarties priede nustatytų reikalavimų ir tiekėjas nedelsdamas jų nepakeičia tinkamomis, įstaiga turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį su tiekėju dėl esminio sutarties pažeidimo. Taigi ieškovei laimėjus Pirkimą, o įstaigai užsakius produktą, kurį rinkoje atstovauja konkretus prekės ženklo atstovas ir rinkoje nesant lygiaverčių produktų, tokios prekės gamintojo atstovas turėtų tiesioginę galimybę daryti įtaką ieškovės sutartinių pareigų vykdymui.
12.8. Skundžiamo sprendimo argumentas, kad Pirkimo sąlygos neriboja galimybės tiekėjui pasitelkti subtiekėjo, visiškai neatitinka kasacinio teismo praktikos, kurioje pažymėta, kad ūkio subjektų varžymosi nepanaikina bendroji jų galimybė jiems jungtis ir tapti vienu tiekėju ar pasitelkti trečiuosius asmenis; ši galimybė įtvirtina įstatyme ir naudojimasis ja, visų pirma, priklauso nuo asmeninės kiekvieno ūkio subjekto padėties, tačiau tai savaime nereiškia, kad pernelyg aukštus reikalavimus, inter alia, neskaidyti pirkimo objekto, visuomet pateisina ir pagrindžia bendroji ūkio subjektų galimybė kooperuotis; priešingu atveju pirkimo sąlygų teisėtumo vertinimas iš dalies prarastų prasmę, nes visus reikalavimus pagrįstų teorinė VPĮ tiekėjams suteikiama teisė bendradarbiauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2017).
12.9. Ginčo atveju perkančiosios organizacijos pateiktas Pirkimo objekto neskaidymo pagrindimas neatitinka nei viešųjų pirkimų principų, nei VPĮ nuostatų, nei suformuotos teismų praktikos. Perkančioji organizacija nurodė visiškai nelogiškus argumentus dėl Pirkimo sąlygose nurodyto Pirkimo objekto neskaidymo pagrindimo: suskaidžius Pirkimo objektą į dalis, tikėtina, kad dėl logistikos kaštų pabrangtų numatomos įsigyti prekės, nes tiekėjai šiuos kaštus įsivertinę bus priversti siūlyti atskiras konservuotų produktų rūšis kur kas brangiau nei perkant visas prekes, tačiau už didesnę sumą, kai didesniam konservuotų produktų rūšių kiekiui paskirsčius tuos pačius logistikos kaštus, būtų patiriamos mažesnės išlaidos; taip ženkliai sumažėtų tiekėjų suinteresuotumas dalyvauti suskaidžius Pirkimą į dalis, dėl ko sumažėtų tiekėjų konkurencija; pagal Pirkimo sąlygas bus sudarytos preliminariosios sutartys su trimis laimėtojais; įstaigos galės sudaryti pagrindines sutartis įvairiam laikotarpiui, pavyzdžiui, vienam ar keliems mėnesiams pagal konkretų maisto produktų poreikį; taigi nei vienas tiekėjas, dalyvaudamas Pirkime, nėra užtikrintas, kad sudarius preliminariąją sutartį su juo bus sudaryta ir pagrindinė sutartis, o jei ir bus sudaryta, tai ji gali būti sudaryta tik su maža dalimi įstaigų ir tik dėl mažo maisto produktų kiekio. Iš nurodytų argumentų akivaizdu, kad Pirkimo skaidymas ar neskaidymas nelemia jokių galimybių tiekėjams įsivertinti logistikos kaštų.
12.10. Pirmiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino ginčo faktines aplinkybes ir ieškovės pateiktus įrodymus, taip pat, netinkamai pritaikydamas kasacinio teismo praktiką, išnagrinėjo bylą ne visa apimtimi, padarė klaidingas išvadas ir atitinkamai nesilaikė CPK 185 straipsnio 1 dalyje bei 263 straipsnyje nustatytų pareigų.
13. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, perkančioji organizacija išsamiai išdėstė argumentus, patvirtinančius, kad ieškovė šioje byloje siekia kitų nei viešai deklaruoja tikslų, t. y. vienintelis jos tikslas šioje byloje yra kiek įmanoma ilgiau „užvilkinti“ Pirkimo procedūras (arba jas apskirtai nutraukti), kad kiti subjektai, teikiantys įvarius maisto produktus darželiams, galėtų kiek įmanoma ilgiau tiekti maisto produktus Kauno miesto savivaldybės ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigoms (darželiams) pagal esamą tvarką.
13.2. Pažymėtina, kad ieškovė lygiai tuo pat metu bylinėjasi ir dėl kito perkančiosios organizacijos vykdomo pirkimo sąlygų teisėtumo. Visais šiais teisminiais procesais maisto produktų pirkimuose naudojamasi tik tam, kad ieškovė ir įmonės, su kuriomis pastaroji galimai derina savo veiksmus, kiek įmanoma ilgiau galėtų pelnytis viešojo intereso sąskaita.
13.3. Tokią „taktiką“, siekiant kuo ilgiau vilkinti arba visai nutraukti centralizuotai vykdomus maisto produktų darželiams pirkimus prieš savivaldybę, įprastai vykdo ne tik ieškovė, bet ir UAB „Maistulis“, UAB „Sotėja“, UAB „Egilėja“, reikšdamos ieškinius ir prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl neva neteisėtų tokių pirkimų sąlygų ir (ar) savivaldybės sprendimų panaikinimų.
13.4. Teismas pagrįstai konstatavo, kad Pirkimo sąlygos, kuriomis Pirkimo objektas nėra skaidomas, yra teisėtos ir pagrįstos. Perkančioji organizacija, vadovaudamasi VPĮ 28 straipsnyje nustatytais reikalavimais ir kasacinio teismo praktikoje suformuotais išaiškinimais, aiškiai nurodė priežastis dėl Pirkimo objekto neskaidymo, kurios, perkančiosios organizacijos vertinimu, yra tiek svarbios, kiek to reikalaujama teismų praktikoje, tiek pagrįstos proporcingumu.
13.5. Teismas pagrįstai įvertino ieškinio reikalavimo įpareigoti perkančiąją organizaciją išskaidyti Pirkimo objektą į atitinkamas dalis ydingumą. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką, teismui perkančiosios organizacijos veiksmus pripažinus neteisėtais, viešojo pirkimo teisinių santykių šalys grąžinamos į pirminę prieš pažeidimą buvusią padėtį, kurioje perkančioji organizacija, remdamasi viešuosius pirkimus reglamentuojančiomis teisės normomis ir pirkimo dokumentais, privalo vykdyti jos kompetencijai priklausančias funkcijas ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-690/2019).
13.6. Nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad Pirkimo sąlygų nuostata neskaidyti Pirkimo objekto į dalis neatitinka VPĮ reikalavimų ir šiame įstatyme įtvirtintų principų, neužtikrina sąžiningos konkurencijos. Perkančioji organizacija Pirkimo dokumentuose aiškiai nurodė Pirkimo objekto neskaidymo priežastis. Ieškovė šių argumentų nepaneigė.
13.7. Siekiant darželius aprūpinti reikiamais maisto produktais, maisto prekės jau yra (buvo) itin detaliai išskaidytos į atskirus pirkimus pagal proporcingiausio masto maisto produktų grupes. Viso asortimento maisto produktus darželiams ketinama įsigyti užbaigus net 17 centralizuotų pirkimų procedūras. Taigi akivaizdu, kad maisto produktų darželiams pirkimai yra itin smulkiai suskaidyti kokybiniu pagrindu net į 17 dalių, o būtent vienai maisto grupei priklausantys vaisiai, uogos ir daržovės, pagal paruošimo būdą dar kartą atskirai suskaidyti į džiovintų, liofilizuotų, šaldytų ir konservuotų vaisių, daržovių ir uogų pirkimus.
13.8. Vien galimybė skaidyti Pirkimo objektą į mažesnes dalis nepagrindžia tokio skaidymo būtinybės. Pirkimo objekto skaidymas pats savaime nėra siekiamas tikslas. Teisinis reguliavimas neturi būti aiškinamas taip, kad perkančiosios organizacijos privalo pirkimo objektą skaidyti tol, kol pačios smulkiausios jo dalys liks savarankiškos, nes tai lemtų absurdiškas situacijas ir neproporcingas perkančiųjų organizacijų pastangas.
13.9. Siekiant sudaryti tinkamesnes sąlygas efektyviai tiekėjų konkurencijai, perkančioji organizacija, prieš vykdydama Pirkimą, išnagrinėjo rinkoje esančius tiekėjus, jų sudaromas pirkimų sutartis. Perkančioji organizacija pagrįstai įvertino, kad rinkoje yra ne vienas tiekėjas, galintis pasiūlyti įsigyti Pirkimo objektą visa jo apimtimi. Šią aplinkybę taip pat įrodo ir anksčiau perkančiosios organizacijos vykdyti maisto produktų centralizuoti pirkimai, dėl kurių nei viename pirkime nebuvo gauta mažiau nei po 4 pasiūlymus, o dažnai ir 5 – 6.
13.10. Ieškovė byloje nepateikė jokių argumentų ar paaiškinimų, kaip būtų padidinama konkurencija, Pirkimo objektą suskaidžius į atskiras dalis. Priešingai, Pirkimo objekto išskaidymas į pernelyg smulkias dalis gali paskatinti antikonkurencinius veiksmus ir lemti tiekėjų draudžiamų susitarimų sudarymą, tiekėjams susitariant dėl rinkos pasidalinimo.
13.11. Ieškovės argumentas, kad Pirkimo Techninės specifikacijos reikalavimus tariamai atitinka tik vienas gamintojas, yra grindžiamas iš esmės tik jos atlikta paieška internete bei rinkoje siūlomomis prekių ženklo „Marmaluzi“ tyrėmis. Tačiau pažymėtina, kad toks ieškovės „tyrimas“ jokiu būdu neatspindi ir nereprezentuoja visos vaisių tyrės rinkos ir nereiškia, kad bet koks kitas gamintojas, nusprendęs dalyvauti Pirkime, negali pagaminti atitinkamos rūšies tyrių. Šio argumento nepagrįstumą patvirtina ir perkančiosios organizacijos į bylą pateikti rašytiniai 2020 m. spalio 15 d. paaiškinimai dėl rinkos analizės tyrimo atlikimo.
13.12. Skundo argumentu dėl vaisių tyrių galiojimo termino ieškovė kvestionuoja Techninės specifikacijos reikalavimus, kurie niekaip nesusiję su Pirkimo objekto skaidymu. Jeigu Pirkimo objektas būtų suskaidytas net ir į smulkiausias dalis, Techninės specifikacijos reikalavimas dėl prekių tinkamumo vartoti termino vis vien liktų.
13.13. Skunde dėstomi visiškai nauji argumentai dėl Pirkimo sutarties nuostatų vertinimo, kuriais ieškovė nesirėmė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tuo tarpu CPK 306 straipsnio 2 dalis draudžia apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.
13.14. Jeigu tam tikri tiekėjai negali tiesiogiai teikti reikalingų prekių, tai dar nereiškia tiekėjų konkurencijos suvaržymo, nes visuomet atsiras tiekėjų, kurie gali netenkinti vieno ar kito pirkimo dokumentuose nustatyto reikalavimo.
13.15. Būtent tiekėjas turi realiai įrodyti VPĮ, tame tarpe ir viešųjų pirkimų principų, pažeidimą, o ne tiesiog samprotauti, dėstyti savo prielaidas ir perkelti visą įrodinėjimo naštą perkančiajai organizacijai.
13.16. Suskaidžius Pirkimo objektą į dalis taip, kaip prašo ieškovė, dėl neabejotinai padidėsiančių logistikos kaštų neproporcingai pabrangtų numatomi įsigyti produktai. Skaidant Pirkimo objektą pagal ieškovės nurodymą maisto produktus galbūt tiektų atskiri tiekėjai, kurie pasitelktų atskirus vežėjus, dėl to išaugtų tiekėjų kaštai, būtų sudaromos sąlygos Pirkime dalyvauti tik tiems tiekėjams, kurie turi atitinkamus techninius pajėgumus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
15. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas paduoto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė paskelbė apie tarptautinį atvirą konkursą dėl Kauno miesto švietimo ir ugdymo įstaigų, kuriose mokiniai mokomi pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, aprūpinimo perdirbtais maisto produktais – konservuotais vaisiais, uogomis ir daržovėmis. Ieškovė inicijavo šio Pirkimo sąlygos, nustatančios, kad Pirkimo objektas nėra skaidomas į dalis, peržiūros procedūrą. Nurodė, kad ginčijama Pirkimo sąlyga pažeidžia VPĮ 28 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl privalomo tarptautinio viešojo pirkimo objekto skaidymo, nes perkančioji organizacija nepagrindė jo neskaidymo į atitinkamas dalis būtinybės. Be to, reikalavimas pateikti pasiūlymą dėl visos prekių apimties, nurodytos Pirkimo sąlygų 4 priede, akivaizdžiai neužtikrina sąžiningos tiekėjų konkurencijos, nes tokį pasiūlymą gali pateikti tik didmenine maisto produktų prekyba užsiimantys tiekėjai. Perkančioji organizacija ieškovės pretenzijos dėl nurodytos Pirkimo sąlygos panaikinimo ir reikalavimo Pirkimo objektą suskaidyti minimaliai bent į tokias dalis – konservuotos, raugintos, marinuotos daržovės; uogienės; vaisių tyrės; sultys – netenkino.
17. Nurodytų ieškovės reikalavimų netenkino ir pirmosios instancijos teismas, kuris pažymėjo, kad VPĮ nustatyta perkančiosios organizacijos pareiga suskaidyti tarptautinio viešojo pirkimo objektą į dalis gali būti nevykdoma, jeigu pastaroji aiškiai bei įtikinimai pagrindžia savo sprendimą neskaidyti pirkimo objekto (VPĮ 28 straipsnio 2 dalis). Nustatęs, kad perkančioji organizacija centralizuotą maisto produktų pirkimą darželiams vykdo jį išskaidžiusi į atskirus pirkimus pagal produktų grupes, kurių viena sudaro ginčo Pirkimą, tuo tarpu pastarasis jau yra išskirtas (pagal apdorojimo būdą) iš perdirbtų vaisių, uogų ir daržovių produktų grupės pirkimo, kad Pirkimu siekiama įsigyti tik viena perdirbtų (konservuotų) maisto produktų grupė, kad rinkoje yra ne vienas tiekėjas, galintis pasiūlyti Pirkimo objektą visa apimtimi, tuo tarpu ieškovė niekaip nepagrindė, kaip Pirkimo objekto suskaidymas į jos nurodytas dalis užtikrintų didesnę tiekėjų konkurenciją, sprendė, jog ginčijama Pirkimo sąlyga yra pagrįsta ir teisėta. Teismas nurodė, kad Pirkimo sąlygos neriboja tiekėjų galimybės pasiūlymo pateikimui pasitelkti subtiekėjus ar jungtinės veiklos partnerius, siekiant kooperuoti jėgas, atsižvelgiant į turimus pajėgumus.
18. Nesutikimą su skundžiamu sprendimu ieškovė apeliaciniame skunde iš esmės grindžia netinkamu ginčui aktualių teisės aktų, į bylą pateiktų duomenų vertinimu, kasacinio teismo praktikos dėl perkančiosios organizacijos pareigos išskaidyti viešojo pirkimo objektą, dėl pirkimo objekto neskaidymo pateisinimo tiekėjų galimybe kooperuotis taikymu.
Dėl rašytinių paaiškinimų prijungimo
19. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus ir prašo juos prijungti prie bylos bei įvertinti.
20. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nustatytam draudimui, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą.
21. Kolegijos nuomone, ieškovės pateikti rašytiniai paaiškinimai iš esmės nekeičia jos apeliaciniame skunde išdėstytos pozicijos: atsikirsdama atsakovės atsiliepimo į skundą argumentams, ieškovė papildomai pasisako dėl ginčijama Pirkimo sąlyga neužtikrintos sąžiningos tiekėjų konkurencijos. Atsižvelgiant į nurodytą bei tai, kad atsakovė dėl bylos nagrinėjimo formos turėjo galimybę susipažinti su rašytiniais paaiškinimais, kolegija šį procesinį dokumentą priima ir atsižvelgs į jame išdėstytus argumentus, vertindama skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 42, 314 straipsniai).
Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo
22. Skunde apeliantė pirmiausia akcentuoja VPĮ 28 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad tarptautinio viešojo pirkimo atveju pirkimo objektas privalo būti suskaidytas į dalis kokybiniu, kiekybiniu pagrindais ar pagal atitinkamas jo įgyvendinimo dalis. Tuo tarpu perkančioji organizacija visiškai neskaidė Pirkimo objekto į dalis, nors akivaizdu, kad siekiamu įsigyti maisto prekių pateikimu yra suinteresuoti visiškai skirtingi gamintojai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, tokie skundo argumentai nurodytos teisės normos netinkamo taikymo nepatvirtina.
23. Nors apeliantė teisingai nurodo, kad perkančioji organizacija turi pareigą išskaidyti tarptautinio viešojo pirkimo objektą, bylos duomenys tvirtina, jog šis Pirkimas yra sudėtinė maisto produktų pirkimo darželiams dalis. Taigi maisto produktų darželiams pirkimo objektas jau yra išskaidytas į atskirus pirkimus pagal atitinkamas produktų grupes – kiaušinių pirkimas, žuvies pirkimas, jautienos ir veršienos pirkimas, aliejų pirkimas, perdirbtų vaisių, uogų ir daržovių pirkimas. Pastarasis pirkimas, kaip nustatyta, dar išskaidytas į atskiras dalis pagal perdirbtų vaisių, uogų ir daržovių apdorojimo būdą – džiovintų vaisių ir uogų pirkimas, liofilizuotų vaisių ir uogų pirkimas, šaldytų vaisių, uogų ir daržovių pirkimas, konservuotų vaisių, uogų ir daržovių pirkimas (ginčo Pirkimas). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad perkančioji organizacija VPĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą yra atlikusi, tuo tarpu paminėta teisės norma nenustato iki kokio detalumo viešojo pirkimo objektas privalo būti išskaidytas. Kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į būtinų maisto produktų, tiektinų darželiams, kuriuose vaikai yra maitinami po 3 ir daugiau kartų per dieną, gausą (mėsa, žuvis, daržovės, vaisiai, kruopos ir pan.), aiškinimas, jog toks pirkimo objektas turėtų būti išskaidytas iki kiekvienos atskiros darželiams būtinos maisto prekės, pavyzdžiui, konservuotos daržovės arba sultys, neatitiktų nei bendrųjų teisės principų, nei VPĮ perkančiajai organizacijai nustatytos pareigos siekti racionaliai naudoti viešajam pirkimui skirtas lėšas (VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Viešojo pirkimo sutarties sudarymas dėl vienos konkrečios maisto prekės, pavyzdžiui sulčių, tiekimo, padidintų ne tik to produkto įsigijimo kainą (pavyzdžiui, prekės kainą sudarantys logistikos kaštai būtų didesni tiekėjams tiekiant darželiui atskirai sultis ir konservuotas daržoves, nei vienam tiekėjui tiekiant abu nurodytus produktus), bet ir neproporcingai apsunkintų pačią perkančiąją organizaciją organizuojant atskiras viešųjų pirkimų procedūras visų reikalingų maisto prekių įsigijimui bei atitinkamas įstaigas administruojant šias sutartis.
24. Pažymėtina, kad apeliantės teiginys, jog ginčo Pirkimu siekiamų įsigyti maisto prekių pateikimu yra suinteresuoti visiškai skirtingi gamintojai, nes, pavyzdžiui, marinuotų agurkų ir konservuotų burokėlių gamintojai negamina obuolių, aviečių ar kitų vaisių sulčių, yra deklaratyvaus pobūdžio, jam pagrįsti į bylą nepateikia jokių objektyvių duomenų (CPK 178, 185 straipsniai). Kita vertus, net ir atsižvelgiant į šią apeliantės nurodytą aplinkybę, siekdama racionalaus viešajam pirkimui skirtų lėšų panaudojimo, perkančioji organizacija, visų pirma, turi paisyti viešojo intereso, kurio neatitiktų atitinkamos maisto prekės kainos išaugimas vien dėl to, kad ji būtų tiekiama atskirai, o ne kartu su kita tai pačiai kategorijai (konservuoti vaisiai, daržovės ir uogos) priklausančia preke. Be to, kolegijos vertinimu, į prekių gamintojų interesus šiuo atveju apeliuojama nepagrįstai, vien jau dėl to, kad paprastai tokio kaip ginčo pobūdžio viešuosiuose pirkimuose dalyvauja ne tiesioginiai prekių gamintojai, o šių prekių platintojai, kurie dažniausiai perpardavinėja ne vieno, o kelių gamintojų prekes.
25. Skunde akcentuojama kasacinio teismo praktika, kurioje pateikti išaiškinimai viešojo pirkimo objekto skaidymo aspektais. Vienas tokių išaiškinimų – kelių pirkimo objektų sujungimo į vieną teisėtumo vertinimas pirmiausia priklauso nuo to, ar toks perkančiosios organizacijos sprendimas yra pagrįstas svarbiomis priežastimis ir ar šis sprendimas vienintelis galimas ir būtinas, negalimas pasiekti kitomis, mažiau varžančiomis priemonėmis (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2017). Apeliantės teigimu, perkančiosios organizacijos sprendimas neskaidyti ginčo Pirkimo objekto į dalis nėra vienintelis ir būtinas, todėl neatitinka paminėto kasacinio teismo išaiškinimo.
26. Nurodytas skundo argumentas atmestinas, visų pirma, pirmiau išdėstytų motyvų pagrindu, kuriais buvo konstatuota, kad perkančioji organizacija nepažeidė VPĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, kad ginčo Pirkimo objekto išskaidymas iki konkrečios maisto prekės, atsižvelgiant į tai, jog šis objektas ir taip yra sudėtinė maisto produktų darželiams pirkimo dalis, nebūtų racionalus nei perkančiosios organizacijos finansinių, nei jos bei atitinkamų įstaigų administracinių išteklių aspektais. Antra, byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad Pirkimo objekto didesnis išskaidymas, kad ir toks, kokio reikalauja apeliantė, būtų racionalesnis ir labiau užtikrintų sąžiningą tiekėjų konkurenciją (CPK 12, 178 straipsniai).
27. Ginčo Pirkimo objekto išskaidymo būtinumo, kolegijos vertinimu, nepatvirtina ir skunde akcentuojamos VPT skelbiamų Maisto produktų pirkimo gairių nuostatos, kurios neaktualios atsižvelgiant į byloje nustatytą aplinkybę dėl Pirkimo objekto buvimo bendro maisto produktų darželiams pirkimo dalimi. Kaip minėta, byloje nėra duomenų, kad išskaidžius Pirkimo objektą, būtų sudarytos galimybės didesnei tiekėjų konkurencijai, prekės būtų perkamos iš tiesioginių jų gamintojų, siūlomos mažesne kaina ar kitaip užtikrinamas racionalesnis Pirkimui skirtų lėšų panaudojimas.
28. Apeliantė skunde kvestionuoja ir pirmosios instancijos teismo išvadą, kad rinkoje egzistuoja daugiau tiekėjų, nei tik jos nurodyti didmenininkai UAB „Sanitex“ ir UAB „Handelshus“, kurie gali pasiūlyti įsigyti Pirkimo objektą visa apimtimi, ir tai patvirtina perkančiosios organizacijos anksčiau vykdytas centralizuotas maisto produktų pirkimas (viešojo pirkimo Nr. 449630). Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai sutapatino ginčo Pirkimo objektą su nurodyto pirkimo objektu, nes iš byloje esančių duomenų matyti, kad pastaruoju nebuvo reikalauta pateikti garuose ruoštų lęšių, avinžirnių, baltųjų pupelių, raudonųjų pupelių. Tuo tarpu visus šiuos produktus platina prekės ženklai „Globus“ ir „Bonduelle“, kuriuos atstovauja platintojas UAB „Sanitex“.
29. Kolegijos vertinimu, toks skundo argumentas nurodytos teismo išvados pagrįstumo nepaneigia. Vien tai, kad ginčo Pirkimo objektas, lyginant jį su anksčiau perkančiosios organizacijos vykdyto tokio pobūdžio viešojo pirkimo objektu, buvo praplėstas garuose apdorotomis ankštinėmis daržovėmis, neįrodo apeliantės teiginių dėl ginčo Pirkimo sąlygos pritaikymo pirmiau paminėtiems didmenininkams. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad Pirkimo Techninės specifikacijos reikalavimus atitinkančias garuose apdorotas ankštines daržoves platina tik UAB „Sanitex“, kad dėl ginčo Pirkimo objekto išplėtimo nurodytu aspektu pasiūlymus Pirkimui galėtų pateikti tik nurodytas platintojas (CPK 12,178 straipsniai). Vien apeliantės rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas teiginys, kad aptariama aplinkybė yra nepaneigiama, jos neįrodo (CPK 185 straipsnis). Tuo tarpu iš perkančiosios organizacijos į bylą pateiktų duomenų (atsiliepimo į ieškinį 58 punkte pateikta lentelė) matyti, kad kituose jos vykdomuose maisto produktų darželiams pirkimuose pasiūlymus yra pateikę po ne mažiau kaip 4 tiekėjus.
30. Aptariamos teismo išvados pagrįstumo nepaneigia ir skundo argumentai, kad Pirkimo Techninėje specifikacijoje nurodytą produktą – obuolių ir aviečių tyrę bei šiam produktui nustatytus reikalavimus atitinka vienintelis gamintojas Lietuvoje – prekės ženklas „Marmaluzi“, kurio platintojas – UAB „Sanitex“.
31. Šiuos skundo argumentus paneigia perkančiosios organizacijos kartu su tripliku pateiktas prekės ženklo „Semper“ atstovo raštas, kuris patvirtina, kad šis gamintojas gali pasiūlyti obuolių ir aviečių tyrę, atitinkančią Pirkimo Techninės specifikacijos reikalavimus. Be to, iš perkančiosios organizacijos į bylą pateikto rinkos tyrimo, atlikto rengiantis ginčo Pirkimui, matyti, jog kiekvienai Pirkimo Techninėje specifikacijoje nustatytai vaisių tyrių pozicijai atitinkančias prekes Lietuvos rinkoje galima įsigyti ne iš vieno gamintojo ar tiekėjo. Pažymėtina, kad Pirkimo sąlygos neriboja ir gamintojų bei tiekėjų iš kitų šalių pasiūlymų pateikimo galimybės.
32. Atmestinas ir skundo argumentas, kad Pirkimo sąlygose nustatytas prekių galiojimas terminas, t. y. kad prekės turi būti pristatomos su ne trumpesniu kaip 2/3 tinkamumo vartoti terminu, patvirtina, jog vaisių tyrelių gamintojas „Marmaluzi“ turi palankesnes sąlygas užtikrinti šį reikalavimą. Vaisių tyrės yra konservuotas produktas, dėl ko jų galiojimo terminas turėtų būti pakankamai ilgas, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, jog paminėtas Pirkimo sąlygų reikalavimas komplikuotų ne Lietuvos gamintojų siūlomų šių produktų pateikimo galimybę Pirkime.
33. Ginčijamos Pirkimo sąlygos dėl Pirkimo objekto neskaidymo į dalis neteisėtumo nepatvirtina ir skunde akcentuojama aplinkybė, kad, nors Pirkimo dokumentai tiesiogiai ir neriboja apeliantės, kuri pati negamina Pirkimo objektą sudarančių prekių, teisės perparduoti skirtingų gamintojų produktus, tačiau patys gamintojai ir (ar) jų atstovai gali apriboti apeliantės galimybę įsigyti atitinkamų produktų, ypač kai Pirkimo sąlygų reikalavimus atitinka tik konkrečių gamintojų produktai, o juos atstovaujantys tiekėjai taip pat dalyvauja atsakovės organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose.
34. Pirma, byloje išskyrus apeliantės deklaratyvius teiginius, nėra duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, kad Pirkimo sąlygų reikalavimus atitinka tik konkrečių gamintojų produktai (CPK 12, 178 straipsniai). Antra, net jeigu ir pasiūlymą dėl Pirkimo objekto galinčių pateikti tiekėjų skaičius padidėtų, dėl to nepasikeistų apeliantės padėtis, kuri, norėdama pateikti pasiūlymą Pirkime, bet kokiu atveju turi derinti jį su atitinkamais gamintojais ir (ar) jų atstovais.
35. Skundžiamo sprendimo argumentas, kad Pirkimo sąlygos neriboja tiekėjo teisės pasitelkti subtiekėjus ar pateikti pasiūlymą Pirkime kartu su jungtinės veiklos partneriu, priešingai nei teigiama skunde, neprieštarauja kasacinio teismo praktikai, jog viešojo pirkimo objekto neskaidymo savaime nepateisina bendroji ūkio subjektų galimybė kooperuotis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2017 49 punktas). Aptariamas teismo motyvas buvo tik vienas iš daugelio, kurių pagrindu teismas pripažino, kad Pirkimo sąlyga neskaidyti Pirkimo objekto yra teisėta ir neriboja sąžiningos tiekėjų konkurencijos. Be nurodytos aplinkybės, teismas įvertino ir tai, kad Pirkimo objektas ir taip jau yra perdirbtų vaisių, uogų ir daržovių darželiams pirkimo sudėtinė dalis, kad apeliantė nepagrindė, kaip Pirkimo objekto didesnis išskaidymas užtikrins konkurenciją Pirkime, kad perkančioji organizacija pateikė į bylą duomenis, patvirtinančius, jog pasiūlymą dėl visos Pirkimo objekto apimties gali pateikti ne vienas tiekėjas.
36. Skunde apeliantė taip pat kvestionuoja perkančiosios organizacijos pagrindimą dėl Pirkimo objekto neskaidymo. Teigia, kad argumentas, jog suskaidžius Pirkimo objektą į dalis, tikėtina, kad dėl logistikos pabrangtų numatomos įsigyti prekės, yra nelogiškas, nes pagal Pirkimo sąlygas Pirkimą laimėjusiems tiekėjams nebus žinoma, dėl kokio minimalaus kiekio ir kokių konkrečiai prekių su jais bus sudaromos sutartys. Dėl to, anot apeliantės, visiškai neaišku, kaip perkančioji organizacija gali įvertinti logistikos kaštus (jų įtaką prekių kainai), kai patys tiekėjai negali žinoti, kiek kartų per mėnesį, į kokią įstaigą turės pristatyti prekes ir kokį prekių kiekį reikės vežti. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia apeliantės pozicija.
37. Nurodytos aplinkybės nepaneigia išvados, kad nepriklausomai nuo prekių kiekio ir (ar) jų pristatymo dažnumo, logistikos kaštai bus didesni, jeigu vienas tiekėjas pristatys darželiui sultis, o kitas – konservuotas daržoves, nei tuo atveju, jeigu nurodytas prekes pristatytų tas pats tiekėjas. Esant atskiriems paminėtų produktų tiekėjams, logistikos kaštai, kurie yra atitinkamo produkto kainos sudedamoji dalis, būtų paskaičiuoti tiek pristatant sultis, tiek – konservuotas daržoves, tuo tarpu vienam tiekėjui pristatant šias prekes vienu kartu, jų pristatymo kaina būtų bendra. Sutiktina, kad logistikos kaštai priklauso ir nuo pristatomų prekių kiekio, kuris, kaip teisingai pabrėžia apeliantė, nėra aiškus, kita vertus, du kartus vežant atitinkamas prekes jų gavėjui, tikėtina, šie kaštai bus didesni, nei vežant prekes vieną kartą.
38. Kiti apeliantės skundo argumentai neturi esminės reikšmės bylos išnagrinėjimo rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
39. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas).
40. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
41. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 3 349,89 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovės patirtos išlaidos viršija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio apskaičiuotą maksimalų rekomenduojamą priteisti išlaidų dydį, atsakovės prašomas priteisti išlaidas mažina ir iš ieškovės atsakovei priteisia 1 818 Eur (1 398,5 Eur × 1,3) (Rekomendacijų 7 ir 8.11 punktai) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai (juridinio asmens kodas 188764867) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Laukesta“ (juridinio asmens kodas 305181027) 1 818 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniolika eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjai Artūras Driukas
Aldona Tilindienė
Jūratė Varanauskaitė