(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 7 d.  

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir,

sekretoriaujant Linai Kelevišienei,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Martynui Stankevičiui,

atsakovės atstovui advokato padėjėjui Simui Lilui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Vilnius“ dėl žalos atlyginimo. Trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu byloje savarankiškų reikalavimų, dalyvauja Ergo Insurance SE, veikianti per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, bei uždaroji akcinė bendrovė „Lelija“.

Teismas 

nustatė:

ieškovė pateiktu ieškiniu byloje prašo priteisti ieškovės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano Būstas Vilnius“ 2 933,68 Eur žalos, 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. 

Ieškinyje ieškovė nurodo, kad ieškovė gyventojų turto draudimo taisyklių pagrindu su UAB „Lelija“ sudarė gyventojų turto draudimo sutartį Nr. IT149646 ir apdraudė turtą, esantį (duomenys neskelbtini). 2023 m. kovo 27 d. apdraustas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo vamzdžių avarijos name. Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas), yra administruojamas atsakovės. Ieškovė, vadovaudamasi draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo draudėjui 2 933,68 Eur draudimo išmoką dėl apgadinto apdrausto turto. Kadangi atsakomybė dėl įvykio kyla Namą administruojančiai atsakovei, ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsniu, reiškia reikalavimą dėl žalos atlyginimo atsakovei. Ieškovės teigimu, atsakovė, būdama Namo administratore, netinkamai vykdė Namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, veikė kaip nerūpestingas ir neatidus Namo administratorius, neatliko reikiamų veiksmų, siekiant išvengti užliejimo ir žalos, tokiu būdu prisiėmė visą su tuo susijusią riziką, tame tarpe atlyginti padarytą žalą.

Atsakovė pateikė atsiliepimą byloje, kuriuo su pateiktu ieškiniu nesutinka, nes ieškovė neatsižvelgė į visas žalos atsiradimui reikšmingas aplinkybes, nenustatinėjo ir neįrodinėjo būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų atsakovės veiksmuose, neatliko išsamaus draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo ir nenustatė įvykio kaltininko, be to, nepateikė visų žalos (draudimo išmokos) dydį pagrindžiančių dokumentų.

Paaiškina, kad pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 96 straipsnio 2 dalį draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, padariniams ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti reikalavimą, turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius. Byloje nėra duomenų, kad draudikui atliekant draudiminio įvykio aplinkybių tyrimą ar nustatant žalos dydį, būtų dalyvavę atsakovės specialistai. Ieškovės pateiktame draudžiamojo įvykio tyrimo akte nurodyta, kad gyventojas nurodė, kad aplietos patalpos, galimi kaltininkai antrame aukšte, kaltininkų adreso negali patikslinti, tačiau byloje nėra dokumentų, kurie pagrįstų, kad ieškovė bent buvo nuėjusi į viršutinį butą patikrinti gyventojo nurodytų aplinkybių. Bylos dokumentuose niekur nėra užfiksuoto žalos šaltinio, ieškovė net nesukonkretina, koks vamzdynas turėjo defektų, tik deklaratyviais argumentais nurodo, kad įvykis kilo dėl bendro vamzdyno. Šių aplinkybių visuma, atsakovės teigimu, liudija, kad ieškovė tinkamai neatliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo, nenustatė tikrosios įvykio priežasties, padarinių ir tinkamai nenustatinėjo žalos dydžio. Taigi tinkamai neištyręs draudiminio įvykio aplinkybių draudikas pats prisiėmė riziką dėl galimybės išieškoti išmokas iš atsakingo už žalą asmens.

Nurodo, kad pagal CK, Lietuvos Respublikos statybos įstatymą, Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymą bei kitus teisės aktus bendroji inžinerinė įranga yra namo vandens, šilumos, elektros energijos ir dujų tiekimo, nuotekų šalinimo, drenažo ir telekomunikacijų tinklai bei kita inžinerinė įranga ir prietaisai, esantys bendro naudojimo patalpose. Bendro naudojimo inžinerinė įranga turi būti gerai prieinama, matoma, neužgriozdinta, neužmūryta ar kitaip uždengta, kaip reikalauja aukščiau nurodyti teisės aktai. Nagrinėjamu atveju vamzdynas buvo uždengtas. Pažymi, kad ieškovė, siekdama pagrįsti atsakovo civilinę atsakomybę, turėtų įrodyti, kad buvo pažeistos atsakovei nustatytos pareigos. Ieškovė gi apsiriboja konstatavimu, kad įvyko avarija, o tuo metu atsakovė buvo Namo bendrojo naudojimo objektų administratoriumi. Ieškovė neįrodinėja, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė, nepateikia nė vieno įrodymo, kad Namo valdytojas teisės aktų numatytas pareigas ar bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai būtų vykdęs netinkamai. Tuo tarpu būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad atsakovė netinkamai vykdė įstatymo reikalavimus, kokias konkrečiai įstatymo normas pažeidė,  kaip netinkamai įvykdė savo pareigas atsakovė. 

Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovės pozicija, kad vien Namo inžinerinės įrangos valdymo faktas neginčijamai patvirtina buvus neteisėtus veiksmus ir atsakovės kaltę. Nagrinėjamu atveju būtina nustatyti atsakovės kaltę, nes remtis CK 6.266 straipsniu, kuris numato atsakomybę be kaltės, negalima – ieškovė neįrodė buvus pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar kitokių trūkumų. Atsakovės teigimu, namo administratoriaus paskyrimas nepašalina butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareigos valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus. Šių subjektų, kaip bendraturčių, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo ir jos negali pakeisti ar eliminuoti nei šios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Teisės aktais suteiktos pastato administratoriaus pareigos ir atsakomybės apimtis nėra tapatu pareigų apimčiai, nustatytai statinio savininkui (valdytojui) pagal CK 6.266 straipsnį. Vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti asmeniui, savaime nepašalina savininkų atsakomybės už pastato trūkumus. Nagrinėjamu atveju atsakovė neturėjo galimybės valdyti Namo absoliučiai kaip savininkas (CK 4.22 straipsnio 1 dalis) bei negalėjo be savininkų sutikimo ar tiesioginių nurodymų Namui daryti ūkinio ar fizinio poveikio. Todėl pagrindo byloje atsakovės atžvilgiu taikyti griežtąją atsakomybę pagal CK 6.266 straipsnį nėra.

Taip pat atsakovė atsiliepime nesutinka su žalos dydžiu. Atsakovės teigimu, ieškovė nepateikia visų žalos dydį pagrindžiančių dokumentų, byloje esanti medžiaga  nepagrindžia aplietam butui padarytos žalos dydžio. Ieškovė privalo pašalinti abejones dėl žalos dydžio ir pateikti objektyvią informaciją apie patalpos ir joje buvusių objektų būklę prieš ir po apliejimo, priešingu atveju būtų pažeistas kompensacinis žalos atlyginimo principas ir sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti.  Pažymi, kad atsakovės draudikas jau buvo atlikęs ieškovės pateiktos sąmatos analizę, po kurios draudikas konstatavo, kad sąmata yra beveik 2 kartus padidinta, nes žala buvo įvertinta tik 1510,12 Eur sumai.

Bylos nagrinėjimui teismas šioje byloje rengėsi paruošiamųjų dokumentų būdu.

Ieškovė byloje pateikė dubliką, kuriuo prašo ieškovės ieškinį tenkinti.

Dublike ieškovė nurodo, kad atsakovė neginčija esanti Namo bendrojo naudojimo objektų administratore. Avarijos Name priežastis – buitinių nuotekų stovo avarija, t. y. bendrojo naudojimo vamzdynų avarija. Už Namo bendrojo naudojimo vamzdynų priežiūrą atsakinga atsakovė. Ieškovės į bylą pateikti įrodymai liudija, kad atsakovei yra žinoma apie avariją. CK 4.82 straipsnio 1 dalis, 4.84 straipsnio 5, 8 dalis, 2015 m. rugpjūčio 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 831 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtinti Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai patvirtina, kad  vykdydamas jam priskirtą uždavinį prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus, administratorius be kitų funkcijų, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų ir jų inžinerinių sistemų naudojimą ir techninę priežiūrą, be kita ko, turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrųjų konstrukcijų priežiūra ir remontu, siekiant išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes. Taigi, atsakovė turėjo vykdyti bendrojo naudojimo vamzdynų priežiūrą, tikrinti sandarumą, tačiau įrodymų, jog tokius veiksmus atliko, atsakovė nepateikė. Avarijos kilimas ir jos sukeltos pasekmės patvirtina, kad atsakovė neatliko savo kaip Namo administratoriaus pareigų prižiūrėti bendrojo naudojimo vamzdynus. Nors atsakovė įrodinėja, jog ji tinkamai atliko savo, kaip Namo administratorės, pareigas, kad jos elgesys buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kad nekiltų žalos, jokių įrodymų, pagrindžiančių šiuos teiginius, nepateikia.  Taip pat atsakovė nepateikia ir kitokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė iki įvykio ėmėsi veiksmų, susijusių su Namo bendrųjų konstrukcijų priežiūra, remontu, periodine apžiūra, teikusi informaciją gyventojams apie vamzdynų būklę, defektus ir pan., kad būtų organizavusi namo gyventojų susirinkimus ar balsavimus raštu. Dublike ieškovė tokias atsakovės pareigas grindžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintais Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniais nuostatais, jų 3, 4.3, 4.4-4.6, 7.1, 7.7 punktais,  Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“, jo patvirtinto reglamento 84, 86.1 punktais.   Pabrėžia, kad atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo Namo vamzdynais bei jų priežiūra, sąlygojo žalos atsiradimą. Tai reiškia, jog priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei trečiajam asmeniui atsiradusios žalos yra nustatytas. Atsakingai elgtis yra atsakovės kaip verslininkės ir Namo administratorės pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės. Atsakovė įrodinėjimo pareigą supranta kaip visko neigimą, tačiau šis procesinis elgesys negali atleisti atsakovės nuo atsakomybės.

Nurodo, kad nors atsakovė ir nurodė, kad ieškovės apskaičiuota žala yra per didelė, konkrečių darbų ir (ar) medžiagų, kurie ieškovės pateiktoje lokalinėje sąmatoje ir draudimo išmokos apskaičiavime nurodyti nepagrįstai, neįvardijo. Atsakovė nepaneigė ieškovės nurodyto nuostolių apskaičiavimo metodo ar dydžio teisingumo. Nepateikus įrodymų apie kitokią patalpų remonto vertę, ieškovės pateikti įrodymai patvirtina prašomos priteisti žalos dydį.

Atsakovė pateikė tripliką byloje, kuriuo prašo ieškovės ieškinį atmesti.

Triplike atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiu, kad avarijos priežastis – buitinių nuotekų stovo avarija. Avarijos priežastis išsimovęs arba net niekada nebuvęs uždėtas vamzdis, einantis į stovą. Taigi, avarija kilo ne dėl trūkusio ar nusidėvėjusio vamzdžio. Atkreipia dėmesį, kad objekte kanalizacijos vamzdynai buvo pakeisti dar iki įvykio. Iš apžiūros aktų daugiau nei akivaizdu, kad administratorius savo funkcijas vykdė tinkamai, apžiūros metu jokių defektų užfiksavęs nebuvo. Atsakovės teigimu, pagal įrodinėjimo naštos pasiskirstymo taisyklę būtent ieškovė turi įrodyti, kad atsakovė netinkamai vykdė įstatymo reikalavimus, ieškovė privalo įrodyti, kokias konkrečiai įstatymo normas pažeidė ir kaip netinkamai įvykdė savo pareigas atsakovė.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Lelija“ pateikė atsiliepimą byloje, kuriuo ieškovės ieškinį prašo tenkinti.

Nurodo, kad UAB „Lelija“ nuosavybės teise valdo negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), 1 aukšte, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - ir Patalpos), kuriose įrengta UAB „Lelija“ firminių drabužių parduotuvė. Patalpos yra gyvenamajame name, kurį administruoja atsakovė. UAB „Lelija“ su ieškove sudarė įmonių turto draudimo sutartį Nr. IT 149646, kuria apdraudė visą UAB „Lelija“ priklausantį turtą, tame tarpe ir Patalpas. Draudimo laikotarpis nuo 2022 m. gegužės 21 d. iki 2023 m. gegužės 20 d. 2023 m. kovo 27 d. apdraustos Patalpos buvo užlietos vandeniu iš viršaus. Apie įvykį pranešta atsakovei ir ieškovei. 2023 m. kovo 27 d. į užlietas Patalpas atvyko avarinė tarnyba ir surašė atliktų darbų aktą Nr.V23-0139177, kuriame nurodyta, kad „bėga vanduo iš viršaus <...> kolektoriaus ir kanalizacijos stovas, iš kurio bėga vanduo <...> informuota dispečerinė <...>“. 2023 m. kovo 29 d. 10:50 val. į užlietas Patalpas atvyko ieškovės žalų tyrimo ekspertas partneris UAB „Smart Claims“ ir kartu su UAB „Lelija“ parduotuvės vedėja surašė 2023 m. kovo 29 d. turto apžiūros aktą, žalos Nr. ITD/23/000142 (toliau – ir Turto apžiūros aktas). Turto apžiūros akte užfiksuoti Patalpų pažeidimai dėl 2023 m. kovo 27 d. įvykusio vandens užliejimo. Dėl Patalpų pažeidimų buvo sudaryta sąmata Nr. 2023/04/11 2 933,68 Eur be PVM sumai. Atsakovė 2023 m. balandžio 21 d. raštu Nr.MBV-RS-23-7477 informavo ieškovę, kad „2023 m. kovo 27 d. klientų aptarnavimo centre gautas UAB „Lelija“ pranešimas, jog pastebimas vandens pratekėjimas į vidaus patalpas iš viršutinių patalpų per bendrą vandens stovą. Avarinei tarnybai nuvykus į įvykio vietą, atlikus patalpų apžiūrą nustatyta, kad pratekėjimas vyksta iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) pro buitinių nuotekų stovą. <...> Butas buvo aplietas dėl natūraliai nusidėvėjusios bendrosios inžinierinės įrangos <...>“. Ieškovė, atlikusi draudiminio įvykio tyrimą, remdamasi surinkta informacija, gautais dokumentais, vadovaudamasi draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, 2023 m. balandžio 25 d. išmokėjo 2 933,68 Eur draudimo išmoką UAB „Lelija“ dėl apgadinto apdraustojo turto.

Trečiojo asmens manymu, ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką, turi teisę reikšti regresinį ieškinį už įvykį atsakingam asmeniui ir reikalauti išmokėtos žalos atlyginimo. Aplinkybę, kad Patalpų užliejimas 2023 m. kovo 27 d. įvyko iš bendrosios inžinierinės įrangos buitinių nuotekų stovo, patvirtina net keli šaltiniai (avarinės tarnybos 2023 m. kovo 27 d. atliktų darbų aktas Nr.V23-0139177, atsakovės 2023 m. balandžio 21 d. raštas Nr. MBV-RS-23-7477). Todėl atsiliepimo argumentai, kad niekur nėra užfiksuoto žalos šaltinio, nesukonkretinta koks vamzdynas turėjo defektų, kuris užpylė Patalpas, neaiškus kaltininkas, nepagrįsti. Vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, atsakovė kaip Namo administratorius privalėjo vykdyti Namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, tačiau ją vykdė netinkamai, dėl ko įvyko bendro naudojimo vamzdyno buitinių nuotekų stovo avarija, užpiltos Patalpos, padaryta žala.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ERGO Insurance SE, Lietuvos Respublikoje veikiantis per ERGO Insurance SE filialą Lietuvoje, atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu pakartojo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Jo pilni pasisakymai fiksuoti teismo posėdžio protokole.

Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, pakartojo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Jo pasisakymai fiksuoti teismo posėdžio protokole.

Tretieji asmenys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jie informuoti tinkamai.

Ieškinys tenkinamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad trečiajam asmeniui UAB „Lelija“ nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – parduotuvė, esanti (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Patalpos nuo visų rizikų laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 21 d. iki 2023 m. gegužės 20 d. buvo apdraustos pas ieškovę įmonių turto draudimu (draudimo liudijimas Nr. IT 149646). 2023 m. kovo 27 d. Patalpos buvo aplietos iš viršaus. Šią aplinkybę be trečiojo asmens UAB „Lelija“ rašytinių paaiškinimų, nurodytų atsiliepime, patvirtina atsakovės surašytas 2024 m. kovo 27 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas (jame nurodyta, kad vanduo bėga iš viršaus, antrame aukšte esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini), nuo kolektoriaus ir kanalizacijos stovo, reikalingi atidengimo darbai), 2023 m. kovo 29 d. UAB „Smart Claims“ surašytas turto apžiūros aktas (jame nurodyta, kad apžiūros metu fiksuojami pažeidimai, galimai atsiradę dėl drėgmės poveikio, vanduo tikėtina prasisunkė iš aukščiau esančių patalpų, UAB „Lelija“ 2023 m. kovo 27 d. pastebėjo nuo lubų lašantį vandenį), atsakovės 2023 m. balandžio 21 d. raštas Nr. MBV-RS-23-7477 (jame nurodyta, kad 2023 m. kovo 27 d. atsakovės klientų aptarnavimo centre buvo gautas UAB „Lelija“ pranešimas, jos pastebimas vandens pratekėjimas į vidaus patalpas iš viršutinių patalpų per bendrą vandens stovą, avarinei tarnybai nuvykus į įvykio vietą ir atlikus patalpų apžiūrą nustatyta, kad pratekėjimas vyksta iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) pro buitinių nuotekų stovą). Pratekėjimo į Patalpas priežastis - nusimovęs arba niekada nebuvęs sujungtas nuotekų stovo plastikinis vamzdis, diametras 110, įeinantis į plastikinį keturšakį, diametras 110, ką patvirtina atsakovės rašytiniai paaiškinimai, nurodyti triplike, atsakovės pateiktas atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas Nr. MB:T23-012805.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra Patalpos, bendrojo naudojimo objektai 2022 m. lapkričio 18 d. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A30-4350/22 pagrindu nuo 2022 m. lapkričio 18 d. yra administruojami atsakovės. Atsakovė pateikė į bylą 2020 m. rugsėjo 10 d. gyvenamojo namo apžiūros aktą Nr. DA318046, 2021 m. gruodžio 29 d. statinio apžiūros aktą Nr. DA-9952, kurie atsakovės buvo surašyti atliekant Namo kasmetines apžiūras. Jose nurodyta, kad Namo buitinių nuotekų kanalizacijos tinklų būklė yra patenkinama. Duomenų apie atliktas Namo kasmetines apžiūras 2022, 2023 metais, kuriuose būtų fiksuota Namo buitinių nuotekų kanalizacijos būklė prieš ginčo įvykį, atsakovė į bylą nepateikė. Atsakovės į bylą pateiktas statinio techninės priežiūros žurnalas, kuriame fiksuoti Namo būklės nuolatiniai stebėjimai, neeilinės apžiūros, apima laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 2 d. iki 2023 m. vasario mėn. Jokių įrašų, susijusių su ginčo įvykiu Name, jame nėra.

 Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad ieškovė, atlikusi žalos administravimo veiksmus, nustatė Patalpoms padarytą žalą, apskaičiavo jos dydį – 2 933,68 Eur, ir šio dydžio draudimo išmoką 2023 m. balandžio 25 d. išmokėjo UAB „Lelija“. Patalpų apgadinimai yra fiksuoti Turto apžiūros akte (lubose matyti dėmės, kolonoje matyti nutekėjimai, atitrūkę dažai), fotonuotraukose. Draudimo išmokos paskaičiavimas fiksuotas sąmatoje Nr. 2023/04/11.

Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. 

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad administraciniu aktu paskirtam bendrojo naudojimo objektų administratoriui, kaip šių objektų valdytojui, perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą, todėl už pareigų, susijusių su privalomųjų statinių priežiūros reikalavimų užtikrinimu, daugiabučio namo išsaugojimu, kurias vykdydamas administratorius sprendimus turi priimti savarankiškai, nevykdymą bendrojo naudojimo objektų administratoriui taikytina griežtoji atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-403/2024).

CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės. Antroje šio straipsnio dalyje įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Kadangi CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta didesnio pavojaus šaltinio valdytojo pareiga atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo, vadinasi, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą statinių savininkas (valdytojas) atsako visais atvejais, nebent įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. 

Taigi, šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės. Tai reiškia, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nustatyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė. Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014; 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas, kiekvienu atveju būtina nustatyti, jog žala atsirado dėl statinio trūkumo. Įstatymų leidėjas nepateikia statinių trūkumų ar jų sugriuvimo sąvokų reikšmės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl statinio trūkumų, yra pažymėjęs, jog griežtoji atsakomybė taikytina tik konstatavus, kad žala padaryta dėl objekto ar jo atskirų dalių (konstrukcijų) sugriuvimo, kitokių trūkumų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508-219/2017, 35 punktas). Kasacinio teismo praktikoje statinio trūkumais pripažįstama, pavyzdžiui, netinkamos kokybės stogo danga (nesandarus stogas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015); atidengtas priešgaisrinio vandens rezervuaro šulinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2010); kt. Kai žala padaroma ne dėl statinių sugriuvimo ar trūkumų, bet dėl kitų priežasčių (dėl daugiabučiame name užsikimšusio vamzdyno užliejus vieną iš butų ir sugadinus ten buvusį kilnojamąjį turtą), griežtoji deliktinė atsakomybė netaikoma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 35–36 punktus).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Patalpos buvo aplietos dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kuriame yra Patalpos, trūkumo – jame esančio kanalizacijos vamzdyno nesandarumo (Namo kanalizacijos vamzdyno vamzdžiai nebuvo sujungti arba buvo išsinėrę).

Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 2 dalis bendrąsias pastato inžinerines sistemas, tarp jų pastato bendrojo naudojimo sanitarinę techniką ir įrangą (kanalizacijos vamzdynus), priskiria pastato bendrojo naudojimo objektams, kurie pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį priklauso name esančių butų ir patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Byloje nustatyta, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kuriame yra Patalpos, bendrojo naudojimo objektams administruoti pagal CK 4.84 straipsnį nuo 2022 m. lapkričio 18 d. yra paskirta atsakovė, todėl jai teko pareiga, be kita ko, užtikrinti pastato bendro naudojimo sanitarinės technikos ir įrangos (kanalizacijos vamzdynų) priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo administravimo nuostatų 3 punktas).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – Statinių priežiūros reglamentas) 11 punkte nustatyta, kad vienas iš statinio priežiūros tikslų yra užtikrinti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę ir grėsmę aplinkai. Vienas iš tokių reikalavimų yra tas, kad statiniai turi būti suprojektuoti ir pastatyti taip, kad viso jų būvio ciklo metu, juos statant, naudojant ir griaunant nekiltų jokio pavojaus darbuotojų, gyventojų ar kaimynų higienai arba sveikatai ir saugai ir per visą jų būvio ciklą jie neturėtų pernelyg didelio poveikio aplinkos kokybei ar klimatui, ypač, be kita ko, dėl netinkamo nuotekų išleidimo, kietųjų arba skystųjų atliekų pašalinimo (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, 2019 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB, 3 straipsnio 1 dalis, 1 priedo 3 dalies f punktas). Pagal Statinių priežiūros reglamento 12 punktą vienas iš pagrindinių statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros uždavinių yra laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus.

Nors byloje nagrinėjamu atveju nėra pateikta duomenų, leidžiančių nustatyti, kokiomis aplinkybėmis kanalizacijos vamzdynas Name tapo nesandarus (jis buvo keičiamas/remontuojamas, kada buvo keičiamas/remontuojamas, kas jį keitė/remontavo ir/ar pan.), tai nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovė nepagrindė atsakovei kylančios civilinės atsakomybės už nesandaraus kanalizacijos vamzdyno Name sukeltą žalą. Byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad kanalizacijos vamzdynas Name tapo nesandarus toje vietoje, kurios atsakovė kaip Namo bendrojo naudojimo administratorius neadministruoja. Priešingai, į bylą atsakovės pateikti atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktai liudija, kad nesandarų kanalizacijos vamzdyną Name tvarkė būtent atsakovė kaip Namo bendrojo naudojimo objektų administratorė, kanalizacijos vamzdynas prieš jį tvarkant buvo sandariai uždengtas, nesandarumas buvo ties kanalizacijos stovu Name. Į bylą nėra pateikta duomenų, kad atsakovės patirtos išlaidos tvarkant šį Namo trūkumą dėl tam tikrų priežasčių (nesandaraus kanalizacijos vamzdyno nepatekimo į bendrąją Namo inžinerinę sistemą ir/ar pan.) buvo priskirtos tik vienam konkrečiam Namo bendraturčiui. Tokių duomenų atsakovės atstovas negalėjo pateikti ir teismo posėdžio metu. Paklausus, ar nuo ieškinio atsakovė ginasi tuo, jog dėl šio trūkumo yra kaltas kitas asmuo, atsakovė patikino, kad tokios aplinkybės ji šioje byloje neįrodinėja.

Taigi, byloje nustatyta tiek tai, kad nesandaraus kanalizacijos vamzdyno Name valdytoja CK 6.266 straipsnio prasme, turėjusi užtikrinti jo priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įvykio metu buvo atsakovė, tiek tai, kad dėl nesandaraus kanalizacijos vamzdyno Name buvo sugadintos Patalpos (aplietos lubos, kolona). Todėl byloje liko įvertinti tik Patalpoms padarytos žalos dydžio klausimą, dėl kurio atsakovė taip pat kelia ginčą byloje.

Patalpoms padarytos žalos dydį ieškovė grindžia į bylą pateikta sąmata Nr. 2023/04/11, kurioje nurodyta, kad Patalpoms į buvusią būklę atstatyti būtina 2 933,68 Eur suma. Į šią sumą patenka tokių darbų be pridėtinės vertės mokesčio vertė (kaina): 57 kv. m lubų g/k glaistymas, dažymas, 12,96 kv. m kolonos glaistymas, dažymas dekoratyviniu tinklu, 65 kv. m grindų dangstymas plėvele, popieriumi. Atsakovė, nesutikdama su šiuo ieškovės paskaičiuotu žalos dydžiu, teigia, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina Patalpoms padarytos žalos dydžio, kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę, atsakovės draudikas jau buvo atlikęs ieškovės pateiktos sąmatos analizę, po kurios konstatavo, kad sąmata padidinta dvigubai, jis žalą įvertino 1 510,12 Eur suma. Iš atsakovės pateiktos sąmatos įvertinimo ir neginčytinos išmokos perskaičiavimo lentelės-dokumento matyti, kad atsakovė nesutinka su lubų dažymo, tinko remonto, grindų dangstymo plėvele kainomis, nurodytomis ieškovės, taip pat skaičiuojamu tvarkytinu kolonos, grindų dangstymo plėvele plotu, tačiau kuo tokį nesutikimą ji grindžia iš teikiamos lentelės-dokumento taip ir lieka neaišku: byloje nėra pateikta įrodymų, pakankamų teigti, kad technologiškai yra galimas tik sugadintų kolonos plokštumų, o ne visos kolonos remontas, taip pat įrodymų, kad ieškovės kainos neatitinka rinkos konjuktūros. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės pateiktoje lentelėje-dokumente nenurodoma, kuo ji grindžia mažesnes nei ieškovės nurodomas būtinų atlikti Patalpose darbų kainas, jos nurodomi skaičiavimai, naudojantis Sistela duomenimis, apskritai nėra aiškūs, nes pateikiamos tik išvados, nenurodant, kokie konkrečiai pradiniai duomenys tokioms išvadoms gauti buvo į Sistela įrašyti (kokiems, kokios apimties darbams atlikti yra paskaičiuota atsakovės nurodoma 1 633,26 Eur tiesioginių išlaidų suma). Teismo posėdžio metu atsakovė taip pat prašė įvertinti tai, kad ieškovė nepagrįstai nevertino nusidėvėjimo. Šį argumentą teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstą, nes Turto apžiūros akte yra užfiksuota, kad Patalpos remontuotos 2022 m. Abejoti šia aplinkybe, vertindamas į bylą pateiktas Patalpų fotonuotraukas, darytas po ginčo įvykio, įvykusio 2023 m. kovo 27 d., teismas neturi pakankamo pagrindo.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinys dėl 2 933,68 Eur žalos atlyginimo yra pagrįstas, ieškovei įrodžius visas sąlygas atsakovės civilinei atsakomybei dėl įvykio kilti, todėl tenkinamas (CK 6.1015 straipsnio 1, 2 dalys, 6.266 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 6 procentų metinės palūkanos nuo priteistos 2 933,68 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši byla teisme iškelta Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams 2024 m. vasario 7 d. priėmus teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-1363-439/2024.

Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės ieškovei priteisia jos šioje byloje sumokėtą 66 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), patirtas 500 Eur advokato pagalbos išlaidas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis), viso 566 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovės patirtos 629,20 Eur advokato padėjėjo pagalbos išlaidos jai neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 8 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jos iš atsakovės nepriteisiamos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269–270, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės ieškinį tenkinti

Priteisti ieškovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiai per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“, juridinio asmens kodas 121452091, 2 933,68 Eur (du tūkstančius devynis šimtus trisdešimt tris eurus 68 ct) žalos, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 933,68 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2024 m. vasario 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 566 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                           Asta Misiūnaitė-Bashir