Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-10-17][nuasmenintas sprendimas byloje][2YT-5680-786-2019].docx
Bylos nr.: 2YT-5680-786/2019
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Utenos apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Bylos skyrimas nagrinėti teismo posėdyje
Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, fizinių asmenų ir įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Paveldėjimo teisė
Palikimo priėmimas
Bylų nagrinėjimas ypatingosios teisenos tvarka
Teismo sprendimas
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA

?

Civilinė byla Nr. e2YT-5680-786/2019

Teisminio proceso Nr.2-14-3-00843-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2

(S)

 

img1 

 

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. spalio 17 d.

Anykščiai

 

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Vitalija Ragauskienė,

sekretoriaujant Nijolei Kriauzienei,

dalyvaujant pareiškėjui V. S., atstovei advokatei Vidai Leonovienei,

suinteresuotam asmeniui N. P.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje N. P.,-

 

nustatė:

         

            1. Pareiškėjas V. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po motinos O. S. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.

           2. Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė pareiškimą palaikė pilnai, pareiškime

išdėstytais motyvais. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo motina, o suinteresuoto asmens močiutė O. S.. Po motinos mirties liko jos turtas, tai žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir gyvenamas namas su ūkio pastatu, esantys (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad po motinos mirties jis liko gyventi motinos namuose, kuriuose kartu su motina gyveno. Tėvas S. S. mirė (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties nei jis nei sesuo A. P., kuri mirė (duomenys neskelbtini), pas notarą per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Po motinos mirties rūpinosi likusiu turtu, t.y. tvarko gyvenamą namą, ūkio pastatus, remontuoja, dirba tą patį žemės sklypą, moka mokesčius, naudojosi motinos likusiais daiktais. Suinteresuotas asmuo, mirusios sesers sūnus, į palikimą iki šio laiko pretenzijų nereiškė. Mano, kad po motinos mirties jis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, todėl pareiškimą prašė tenkinti.

3.       Suinteresuotas asmuo N. P. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

4.       Suinteresuotas asmuo N. P. posėdžio metu paaiškino, kad su pateiktu

pareiškimu sutinka. Paaiškino, kad pareiškėjas yra jo dėdė. Po motinos mirties jis liko gyventi motinos namuose, kuriuose ir gyveno. Nurodė, kad dėdė  rūpinosi likusiu turtu, jį tvarkė ir prižiūrėjo. Jo motina, dėdės sesuo į notarą dėl palikimo nesikreipė, ji gyvena kitur.

5.       Liudytoja V. U. parodė, kad su pareiškėjo šeima gyvena kaimynystėje. Po

motinos mirties namuose liko gyventi V. S., kuris gyveno ir iki motinos mirties. Jis rūpinasi likusiu turtu, dirba žemę, augina gyvulius.

6.       Liudytojas A. P. paaiškino, kad V. S. gyveno kartu su motina.

Po  motinos mirties ir toliau liko gyventi tuose namuose. Jis rūpinasi likusiu turtu.

           

              Pareiškimas tenkintinas.

7.       Bylų nagrinėjimas ypatingąją teisena (Civilinio proceso kodekso XXVI skyrius)

 reikšmingas asmenų teisių apsaugai. Teismas priimamu sprendimu apsaugo asmens subjektinę teisę bei sudaro sąlygas ją įgyvendinti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 8 dalis).

           8. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš  Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.

9. Bylos medžiaga, pareiškėjo, suinteresuoto asmens paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo V. S. motina O. S. (b.l. 6). Po jos mirties liko turtas –namas su ūkio pastatais, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l.8) ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b.l.9). Pareiškėjo tėvas,  mirusios motinos sutuoktinis S. S. mirė (duomenys neskelbtini)  (b.l.11). pareiškėjo sesuo, o mirusios dukra A. P. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l.14 Po O. S. mirties į notarų biurą niekas nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b.l.12,13). Pareiškėjas rūpinosi likusiais namais, žemės sklypu - liko  toliau gyventi motinos namuose,  rūpinosi likusiu motinos turtu, dirbo ir dirba tą patį žemės sklypą, naudojasi namų apyvokos daiktais , bei atliko kitus aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, jog pareiškėjas palikimą, atsiradusį po motinos mirties, priėmė faktiniu jo valdymu ir toliau turtą valdo kaip savo. Šiuo metu pareiškėjas norėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą , tačiau to padaryti nebegali, nes praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą kreiptis pas notarą ( CK 5.50 straipsnio 3 dalis) su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, todėl su pareiškimu kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

            10. Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais įrodymais, kadangi parodymai nuoseklūs bei kiti bylos įrodymai neprieštarauja tarpusavyje (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjo V. S. pareiškimas laikytinas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys).

11. Nagrinėjamu atveju įvertinus pareiškėjo, suinteresuoto asmens duotus paaiškinimus, liudytojų parodymus ir pateiktus rašytinius dokumentus, konstatuotina, kad po motinos mirties, pareiškėjas  pradėjo valdyti likusį turtą, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikėjos mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusios turtą nebuvo išduotas.

           12. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad V. S. priėmė motinos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 7 dalis, CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kadangi pareiškėjo prašomą nustatyti faktą patvirtino tiek suinteresuotas asmuo, apklausti liudytojai, tiek ir kiti byloje esantys įrodymai, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis).

 

            13. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tam, kad pareiškėjas galėtų priimti ir įregistruoti palikimą po motinos O. S. mirties.

            14. Nustačius pareiškėjo prašomą faktą, pareiškėjas galės kreiptis į notarą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą į tėvo palikimą.

15. Pažymėtina, jog teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neaiškina ir nekonstatuoja palikto turto kiekio, jo dalių (LAT senato 2005-12-29 nutarimu Nr. 56, 2017-11-15 Civilinių bylų skyriaus teisėjų pasitarime patvirtinta apžvalga).

16.  Byloje susidarė 3,88 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios iš pareiškėjo nepriteistinos, nes pareiškėjui Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarybos 2019 07 15 sprendimu Nr.2.4.(NTP-2)-19-T-1347-11520 suteikta antrinė teisinė pagalba. (CPK 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445 straipsniu, 448 straipsniu,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

pareiškėjo V. S. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiniu valdymu.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimus po O. S. mirties.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.

 

 

 

Teisėja Vitalija Ragauskienė

 

 


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CK
  • CK5 5.51 str. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti
  • CPK 185 str. Įrodymų įvertinimas
  • CPK 177 str. Įrodymai
  • CPK 3 str. Bylų nagrinėjimas pagal galiojančią teisę
  • CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga
  • CPK 444 str. Teismo nagrinėjamos bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo
  • CPK 445 str. Sąlygos, reikalingos juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti
  • CPK 96 str. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei