Civilinė byla Nr. 3K-3-533/2011 (S)
Teisminio proceso Nr. nesuteiktas
Procesinio sprendimo kategorijos:
34.5; 95.5
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gruodžio 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Algio Norkūno ir Vinco Versecko (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Ramunės Mikliušienės kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Ramunės Mikliušienės prašymą pakeisti skolininką vykdymo procese, suinteresuoti asmenys Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, uždaroji akcinė bendrovė ,,Jonavos paslaugos“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje keliamas klausimas, ar, mirus skolininkui ir valstybei perėmus jo turtines teises ir pareigas, kreditoriai, kurių reikalavimai patvirtinti teismo procesiniu sprendimu ir vykdomi priverstine tvarka, turi pareikšti reikalavimą CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka ir, jeigu turi, kokia forma, ar vykdymo procesas tęsiamas pagal antstolio prašymą teismui pakeitus vykdymo procese skolininką jo teisių perėmėju.
Antstolė R. Mikliušienė vykdė Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 2 d. įsakymą dėl 3998,25 Lt skolos iš G. J. išieškojimo. 2008 m. balandžio 11 d. skolininkė G. J. mirė; 2010 m. liepos 9 d. mirusiosios turtą (butą, esantį (duomenys neskelbtini) paveldėjo valstybė. Antstolė R. Mikliušienė pateikė teismui prašymą pakeisti skolininkę G. J. vykdomojoje byloje Nr. 0064/07/01657 į jos palikimą CK 5.62 straipsnio pagrindu perėmusią valstybę, atstovaujamą Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2011 m. sausio 4 d. nutartimi patenkino prašymą ir pakeitė vykdomojoje byloje Nr. 0064/07/01657 mirusią skolininkę jos turtinių teisių paveldėtoja valstybe, atstovaujamą Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos. Teismas nustatęs, kad mirusios skolininkės turtą paveldėjimo teise 2010 m. liepos 9 d. perėmė valstybė, sprendė, jog yra CPK 596 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas pakeisti mirusį skolininką jo teisių perėmėju.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. birželio 14 d. nutartimi tenkino suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, atskirąjį skundą, Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 4 d. nutartį panaikino ir prašymą pakeisti skolininką vykdomojoje byloje atmetė. Kolegija nutartyje nurodė, kad procesinis teisių perėmimas galimas CPK 596 straipsnyje nustatytais atvejais. Paveldėjimo teisiniuose santykiuose kreditoriaus reikalavimui pareikšti yra nustatyta speciali tvarka, t. y. kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi pareikšti apie tai CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Dėl to, teismo nuomone, antstolis negali turėti išskirtinių sąlygų vykdomajame procese prieš kitus palikėjo kreditorius neišieškotoms sumoms išieškoti. Kolegija pažymėjo, kad antstolis, sužinojęs apie skolininkės mirtį, turėjo stabdyti vykdomąją bylą ir pasiūlyti išieškotojui pareikšti reikalavimą jos palikimą priėmusiam asmeniui. Kreditoriui nepareiškus reikalavimo turto paveldėtojui, palikėjo turtinė prievolė įpėdiniams paveldėjimo būdu nepereina – tokia palikėjo skola nepatenka į palikimo masę. Nors antstolis, sužinojęs apie skolininkės mirtį, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą informacijos apie palikimą priėmusius asmenis, tačiau toks veiksmas, kolegijos nuomone, neatitiko CK 5.63 straipsnyje nustatytos kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarkos. Be to, byloje nėra duomenų, kad išieškotojas UAB „Jonavos paslaugos“ CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais ir tvarka pareiškė reikalavimą turto paveldėtojui.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėja antstolė Ramunė Mikliušienė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartį ir palikti galioti Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 4 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Dėl įpėdinio pareigos atsakyti už palikėjo prievolę, kurios yra patvirtintos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, ir CK 5.63 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo santykio. Nagrinėjamoje byloje skolininkės turtas perėjo valstybei, todėl jai atsirado pareiga atsakyti pagal palikėjos prievoles. Kadangi iš mirusios skolininkės teismo sprendimu jau yra priteista skola, tai, kasatoriaus nuomone, šiuo atveju negalimas CK 5.63 straipsnio 1 dalies normos taikymas, t. y. išieškotojams, kuriems įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra pripažinta prievolė atlyginti skolą, netaikytinas reikalavimas kreiptis iš naujo į įpėdinį dėl prievolės įvykdymo. Sistemiškai aiškinant CK 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalis darytina išvada, kad CK 5.63 straipsnis taikytinas tokiems kreditorių reikalavimas, kurie galioja, tačiau jų pagrįstumas ir teisėtumas nepatvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Tokios nuomonės, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalies norma netaikoma reikalavimams įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą ar nutartį, laikomasi ir teisės doktrinoje.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kreditorius, CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pareikšdamas reikalavimus įpėdiniui ar ieškinį teisme, informuoja įpėdinius apie savo reikalavimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje V. D. v. D. Ž., E. S., bylos Nr. 3K-3-347/2006), tačiau tik dėl reikalavimų, kurie nėra priteisti teismo procesiniais sprendimais. Vienintelėje kasacinio teismo nutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje antstolė L. U. Dzikienė v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, SĮ ,,Namų priežiūra“, kt., bylos Nr. 3K-3-243/2011) yra pasisakyta, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka taikoma ir tiems išieškotojams, kuriems įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu priteista skola ir vykdomas toks sprendimas dėl skolos išieškojimo. Dėl to, kasatorius nuomone, negalima teigti, kad praktika šiuo klausimu suformuota.
2. Dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo kreditoriui iš palikėjo priteista skola, res judicata ir prejudicinės galios palikėjo įpėdiniams. Teismo sprendimas turi įstatymo galią šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, taip pat jų teisių perėmėjams. Nagrinėjamu atveju, valstybei paveldėjus mirusios skolininkės turtą, perėjo ir pareiga atsakyti pagal palikėjos prievoles. Akivaizdu, kad valstybei kaip skolininkės teisių perėmėjai, įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo priteista iš skolininkės skola, įgijo res judicata ir prejudicinę reikšmę (CPK 279 straipsnio 4 dalis, 182 straipsnis). Dėl to išieškotojui netaikytina CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pareikšti reikalavimus skolininko įpėdiniams.
Atsiliepimų į kasacinį skundą CPK nustatyta tvarka nepateikta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl procesinio teisių perėmimo vykdymo procese
Pagal CPK 596 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Jeigu vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, tokiu atveju išieškotoją ar skolininką pakeičia vykdymo veiksmų atlikimo vietos apylinkės teismas. Nutartis pakeisti išieškotoją ar skolininką gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Nurodyta įstatymo norma detalizuojama bendroji procesinių teisių perėmimą reglamentuojanti norma vykdymo procese – CPK 48 straipsnis, kurio 3 dalyje nustatyta, kad procesinis teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant šią nuostatą, laikomasi pozicijos, kad siekiantis įstoti į procesą procesinis teisių perėmėjas privalo pateikti atitinkamus įrodymus ir įrodyti teismui, jog jis iš tikrųjų yra tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas. Teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat nustatyti perimtų teisių apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Forthmill Limited v. BUAB „Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-367/2008).
Aiškindamas CPK 596 straipsnio taikymą, kai sprendžiamas mirusio skolininko procesinis pakeitimas įpėdiniu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CPK 596 straipsnis yra procesinė norma, neatspindinti materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų civilinės teisės ir pareigos, todėl skolininko įpėdiniai a priori negali būti laikomi ir procesinių teisių perėmėjais CPK 596 straipsnio prasme. Dėl to, sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį, turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas atitinka CK 5.63 straipsnio sąlygas. Nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų (nepateikė ieškinio dėl paveldimo turto) ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė L. U. Dzikienė v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, SĮ ,,Namų priežiūra“, kt., bylos Nr. 3K-3-243/2011). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad mirusios skolininkės turtas paveldėjimo teise perėjo valstybei CK 5.62 straipsnio pagrindu. Skolininko pakeitimui pagal CPK 596 straipsnį būtina nustatyti, ar kreditoriaus reikalavimas gali būti laikomas perėjusiu naujam skolininkui. Taigi teisėjų kolegija pasisako aktualiu šioje byloje CK 5.63 straipsnio aiškinimu ir taikymu tokiai teisinei situacijai, kai kreditoriaus reikalavimas yra patvirtintas teismo sprendimu ir vykdomas priverstine tvarka.
Dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimų taikymo kreditoriams, kurių reikalavimai patvirtinti teismo sprendimu ir vykdomi priverstine tvarka
CK 5.63 straipsnyje nustatytas palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui, arba pareikšti ieškinį dėl paveldimo turto teisme. Kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar yra suėjęs jų patenkinimo terminas. Taigi, šiuo reglamentavimu siekiama, kad kreditoriai išviešintų savo reikalavimus įpėdiniams. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. V., bylos Nr. 3K-7-190/2009). Tačiau teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad CK 5.63 straipsniu siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trijų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui. Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o pastarieji užsitikrina, kad jie atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kitokių taisyklių kreditorių reikalavimams pareikšti, kai palikimas pereina valstybei. Tokiu atveju šios normos informacinė funkcija nėra reikšminga, nes valstybė, skirtingai nei kiti įpėdiniai, negali pasirinkti paveldėjimo būdo ar atsisakyti priimti palikimą. Paveldimas turtas valstybei paveldėjimo teise pereina, jeigu jis testamentu paliktas valstybei, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo ar iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalis).
Pasisakydamas dėl CK 5.63 straipsnio taikymo, kai sprendžiamas procesinių teisių perėmimo klausimas vykdymo procese, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, nustatant, ar kreditoriaus reikalavimas gali būti įgyvendinamas prieš palikimą priėmusius įpėdinius, neturi reikšmės aplinkybė, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė L. U. Dzikienė v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, SĮ ,,Namų priežiūra“, kt., bylos Nr. 3K-3-243/2011). Tokia išvada grindžiama tuo, kad aplinkybė, jog prieš palikėją taikoma priverstinio išieškojimo tvarka, savaime netampa žinoma įpėdiniams. Nėra ir tokios aplinkybės išviešinimo mechanizmo. Taigi spręsdamas dėl palikimo priėmimo įpėdinis a priori negali būti laikomas informuotas apie palikėjo skolas, net ir kai tokios skolos išieškomos priverstinai CPK nustatyta tvarka. Minėta, kad įpėdiniui yra svarbu žinoti apie palikėjo kreditorius, jog jis galėtų pasirinkti kokiu būdu priimti palikimą, taip nustatydamas atsakomybės turtu apimtis. Tačiau tuo atveju, kai teismo kreditoriaus reikalavimas yra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir vykdomas, atsižvelgiant į sprendimo res judicata galią, kreditorius neprivalo iš naujo reikšti ieškinio teisme, tačiau, kaip nurodyta CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, turi per tris mėnesius pranešti palikėjo įpėdiniui, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui apie iš skolininko teismo sprendimu priteistą skolą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 5.63 straipsnio reglamentavimą informaciją apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą gali pateikti tiek patys kreditoriai, tiek jų įgalioti asmenys (CK 2.132, 2.137 straipsniai), tarp jų asmenys pagal pavedimą (CK 6.756 straipsnis), vykdantys skolos išieškojimą iš palikėjo turto. Atsižvelgdama į CK 5.63 straipsnio tikslą suteikti įpėdiniui informaciją apie turtines pretenzijas į palikėjo turtą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, kuris vykdo kreditoriaus pavedimu išieškojimą, kreipimasis. Tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB ,,Jonavos paslaugos“ naudai priteista iš mirusios skolininkės 3998,25 Lt skolos; antstolis vykdė skolos išieškojimą pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 2 d. įsakymą; mirus skolininkei, antstolis kelis kartus kreipėsi į notarą, informuodamas, kad vykdo išieškojimą ir prašydamas suteikti informaciją apie mirusiosios įpėdinius; kadangi mirusiosios įpėdiniai įstatyme nustatyta tvarka nesikreipė dėl mirusiosios turto paveldėjimo, jos turtą paveldėjo valstybė. Anstolis, kreipdamasis į teismą, siekė pakeisti mirusią skolininkę jos teisių perėmėju, tačiau apeliacinės instancijos teismas atsisakė tokį prašymą tenkinti.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada neleisti pakeisti mirusio skolininko jo teisių perėmėju ir pažymi, kad pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes galima konstatuoti, jog įpėdinis (valstybė) nagrinėjamu atveju nesusidūrė su skolinių įsipareigojimų neapibrėžtumo ar informacijos trūkumo problema. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į byloje nustatytas aplinkybes, kad antstolis, sužinojęs apie skolininkės G. J. mirtį, sustabdė vykdomąją bylą, kol po skolininko mirties atsiras jo teisių perėmėjas, ir du kartus kreipėsi į notarą su prašymu pranešti, kam yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas; notarui informavus, kad paveldėjimo bylą dėl skolininkės turto paveldėjimo neužvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas, antstolis kreipėsi į Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją, informuodamas, kad vykdo išieškojimą iš skolininkės turto, ir prašydamas pranešti, kada mokesčių inspekcija, atstovaujanti valstybei, priims mirusios skolininkės turtą, kuris nepaveldėtas įstatymo nustatyta tvarka; Mokesčių inspekcija pripažino, kad išieškotojas UAB ,,Jonavos paslaugos“ informavo Kauno valstybinę mokesčių inspekciją apie mirusios skolininkės įsiskolinimą. Šių aplinkybių visetas leidžia daryti išvadą, kad įpėdinis (valstybė) buvo gerai informuotas apie kreditoriaus reikalavimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į įpėdinio elgesį – 2010 m. vasario 20 d. Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją informavo į antstolį, kad ji, atstovaujanti valstybei, paveldės skolininkės turtą, tačiau su išieškotoju atsiskaitys tik tada, kai išieškotojas kaip kreditorius pareikš CK 5.63 straipsnio nustatyta tvarka pretenziją ir ji bus pripažinta. Minėta, kad skola yra priteista (materialinis klausimas išspręstas), pradėtas priverstinis jos vykdymas (kreditoriaus reikalavimas įgijo procesinę formą), kreditorius neprivalo papildomai įgyvendinti CK 5.63 straipsnio nustatytos tvarkos kreipdamasis su ieškiniu į teismą dėl skolos, nes kai kreditoriaus, kurio reikalavimai patvirtinti įsiteisėjusius teismo sprendimu, įpareigojimas grįžti į materialiąsias procedūras tam, kad vėl būtų grįžta į vykdymo procesą, sukurtų papildomą procedūrinę naštą ir nepadėtų užtikrinti kreditorių teisių, neatitiktų proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų (CPK 7 straipsnis) bei vieno svarbiausių civilinės teisės principų – prievolių privalomumo (pacta sunt servanda) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J. Kolyško v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, A. S., bylos Nr. 3K-3-359/2011).
Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 5.63 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai nurodė, jog išskirtinai pats kreditorius turi pareikšti įpėdiniui reikalavimus CK 5.63 straipsnio tvarka ir kad antstolio pateikta informacija neatitiko šios normos reikalavimų. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad esant nustatytoms aplinkybėms CPK 596 straipsnio nustatyta tvarka yra pagrindas mirusį skolininką pakeisti jo įpėdiniu. Dėl to teisėjų kolegija apeliacinės instancijos teismo nutartį naikina ir palieka galioti pirmosios instancijos teismo nutartį.
Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju, kai turtą paveldi valstybė, ji visais atvejais atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 4 d. nutartį.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Janina Januškienė
Algis Norkūnas
Vincas Verseckas