Civilinė byla Nr.2A-1367-661/2012
Procesinis bylos Nr. 2-01-3-02282-2010-3
Procesinio sprendimo kategorijos 121.15; 121.18; 121.21
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. vasario 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Antakalnio ūkis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Antakalnio ūkis“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, tretieji asmenys A. S. , P. S. , G. S. , K. S. , dėl skolos priteisimo ir
n u s t a t ė :
I Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Antakalnio ūkis“ kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydamas iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės priteisti 888,50 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovas, būdamas gyvenamojo namo, esančio Antakalnio g. 118, Vilniuje, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi, veikdamas Vilniaus miesto valdybos 2003-02-20 sprendimo Nr. 366V ir 2006-01-16 Vilniaus miesto savivaldybės direktoriaus įsakymo Nr. 30-38 pagrindu, teikė gyvenamojo namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas Antakalnio g. 118 name, kuriame laikotarpiu nuo 1998-07-13 iki 2004-03-17 atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausė butas Nr. 19A. Atsakovui būnant minėto buto savininku, jam taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė Antakalnio g. 118 namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovas privalėjo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Ieškovas nurodė, kad daugiabučio namo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininko pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę kyla iš įstatymo – LR CK 4.82 str. 3 d. ir 4.84 str. Atsakovas yra skolingas ieškovui už per laikotarpį nuo 1999-08-01 iki 2004-02-28 priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą ir suteiktas komunalines paslaugas 888,50 Lt. Ieškovo atstovas pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad skolos susidarymo laikotarpiu bute gyveno tretieji asmenys. Taip pat nurodė, kad ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl skolos sumokėjimo pareikšti yra 10 metų, todėl senaties termino nepraleido.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Jo manymu, ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, nes pareiga sumokėti susidariusią skolą tenka faktiniams vartotojams – bute skolos susidarymo laikotarpiu gyvenusiems tretiesiems asmenims P. S. , A. S. , K. S. ir G. S. , kurie gyveno savavališkai užėmę Vilniaus miesto savivaldybei priklausančias gyvenamąsias patalpas Antakalnio g. 118-19A, Vilniuje. Tuo tarpu atsakovas, nors ir buvo buto savininku, už šią skolą nėra atsakingas. Nurodė, kad apie bute gyvenusius asmenis ieškovui buvo žinoma. Tačiau jei visgi teismas nuspręstų tenkinti ieškovo ieškinį, prašo taikyti 3 metų ieškinio senatį, numatytą CK 1.125 str. 8 d.
Tretieji asmenys teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovo reikalaujamas priteisti buto išlaikymo išlaidas turi atlyginti atsakovas, kaip buvęs buto savininkas, skolos susidarymo laikotarpiu, be to, mano, kad reikalavimui dėl dalies skolos pareikšti jau yra suėjęs ieškinio senaties terminas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad butas Antakalnio g. 118-19A, Vilniuje, ieškovo prašomos iš atsakovo priteisti skolos susidarymo laikotarpiu nuo 1999-08-01 iki 2004-02-28 nuosavybės teise priklausė atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei (b.l. 8-9). Rašytiniais įrodymais (b.l. 29-31) nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute Antakalnio g. 118-19A, Vilniuje, nuo 1992 m. gyveno tretieji asmenys P. S. , A. S. , K. S. ir G. S. . Šie asmenys minėtame bute gyveno be teisėto pagrindo (jokios sutarties dėl naudojimosi butu su trečiaisiais asmenimis sudaryta nebuvo) iki butas buvo privatizuotas ir buto nuosavybės teisė perėjo A. S. 2004-03-17 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (b.l. 9). Ieškovui, kaip gyvenamojo namo administratoriui, buvo žinomi ir nustatyti bute Antakalnio g. 118-19A, Vilniuje, skolos susidarymo laikotarpiu gyvenę asmenys, kurie naudojosi butui teikiamomis paslaugomis. Todėl teismas sprendė, kad tretieji asmenys faktiškai perėmė buvusio buto nuomininko teises ir pareigas, todėl jie ir turėjo padengti įsiskolinimus ieškovui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovas UAB „Antakalnio ūkis“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimo. Ieškovas prašo panaikinti šį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliantas nurodė, kad visuose teisės aktuose, tiesiogiai reglamentuojančiuose daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimą, įtvirtinta principinė nuostata, kad mokesčius už bendrojo naudojimo objektų išlaikymą moka daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai. Be to, įstatymų leidėjas LR CK 4.76 str. - 4.85 str. įtvirtintose teisės normose reglamentuodamas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo teisinius santykius, nustato tam tikras teises ir pareigas, kurias turi teisę/pareigą įgyvendinti tiek bendrosios dalinės nuosavybės bendraturtis, tiek jo naudotojas (pvz. LR CK 4.83 str.). Tačiau reglamentuodamas pareigą apmokėti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės administravimu, išlaikymu ir išsaugojimu, t.y. reglamentuodamas piniginių teisių arba prievolių (pareigos mokėti tam tikras įmokas už bendro turto išlaikymą arba teisės gauti bendrojo turto duodamas pajamas) įgyvendinimą, įstatymų leidėjas aiškiai ir imperatyviai (nesuteikiant teisės šias normas pakeisti ar koreguoti kitais teisės aktais) šią pareigą priskyrė tik namo bendraturčiams - buto ar kitos name esančios patalpos savininkams. Apelianto manymu, nagrinėjamu atveju atsiskaitymo už suteiktas komunalines paslaugas tvarką nustatančios teisės normos turėtų būti aiškinamos kartu su LR CK 6.50 str., kuris numato trečiojo asmens, šiuo atveju - nuomininko, teisę įvykdyti prievolę už skolininką. Ieškovas pažymi, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas tokią tarpusavio atsiskaitymus palengvinančią tvarką negalėjo ir neketino pakeisti bendrosios dalinės nuosavybės administravimo teisinių santykių dalyvių ar kokiu kitu būdu įtakoti šių teisinių santykių dalyvių tarpusavio teisių ir pareigų. Todėl galima teigti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, spręsdamas iš daugiabučių gyvenamųjų namų administravimo teisinių santykių kylančius klausimus bei nustatydamas administravimo teisinių santykių subjektų teises ir pareigas, visiškai nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. 107V „dėl neprivatizuotų gyvenamųjų namų nuomos mokesčio“. Apelianto nuomone, savivaldybė, veikdama kaip bendraturtis, negali turėti išskirtinių teisių ar pareigų, susijusių su prievole apmokėti išlaidas ir mokesčius namui išlaikyti ir išsaugoti, apmokėti administravimo išlaidas bei kitas su buto naudojimu susijusias išlaidas.
Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai (UAB „Antakalnio ūkis“ pažymos apie įsiskolinimus už buto Antakalnio g. 118-19A eksploataciją ir komunalines paslaugas, 1999 m. vasario 24 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimas c.b. Nr. 2-2426/1999), patvirtina faktą jog mokesčius už pastato eksploatavimą bei komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 1997 m. iki 2002 m. ieškovas skaičiavo ne Vilniaus miesto savivaldybei, bet teikiamų paslaugų vartotojui gyvenamųjų patalpų Antakalnio g. 118-19A, Vilniuje, nuomininkui J. U. . Taigi ginčo laikotarpiu ieškovas nelaikė Vilniaus miesto savivaldybės prievolinių teisinių santykių šalimi, kuriai tenka pareiga atsiskaityti už ieškovo teikiamas paslaugas. Be to, į nurodytą butą Antakalnio g. 118-19A, Vilniuje, iki jį privatizuojant (2004 m. kovo 17 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 6-867VZ, sudaryta tarp A. S. ir Vilniaus miesto savivaldybės), t.y. ieškinyje nurodytu skolos susidarymo laikotarpiu, savavališkai buvo įsikėlusi ir jame be teisėto pagrindo gyveno P. S. šeima. Atsakovo manymu, pareiga atsiskaityti už suteiktas paslaugas tenka faktiniam jos vartotojui. Ieškovui buvo žinomi faktiškai bute Antakalnio g. 118-19A, Vilniuje gyvenantys asmenys (faktiniai paslaugų vartotojai), todėl net ir tuo atveju, kai asmenys gyvenamosiose patalpose gyvena be teisėto pagrindo, tai neatleidžia jų nuo pareigos padengti susidariusį įsiskolinimą už būsto administravimo, eksploatavimo bei komunalines paslaugas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad butas Antakalnio g. 118-19A, Vilniuje, ieškovo prašomos iš atsakovo priteisti skolos susidarymo laikotarpiu nuo 1999-08-01 iki 2004-02-28 nuosavybės teise priklausė atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei (b.l. 8-9). Rašytiniais įrodymais (b.l. 29-31) nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute Antakalnio g. 118-19A, Vilniuje, nuo 1992 m. gyveno tretieji asmenys P. S. , A. S. , K. S. ir G. S. . Šie asmenys minėtame bute gyveno be teisėto pagrindo (jokios sutarties dėl naudojimosi butu su trečiaisiais asmenimis sudaryta nebuvo) iki butas buvo privatizuotas ir buto nuosavybės teisė perėjo A. S. 2004-03-17 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (b.l. 9). Aplinkybės dėl trečiųjų asmenų gyvenimo bute Antakalnio g. 118-19A, Vilniuje, ieškovo prašomos priteisti skolos susidarymo laikotarpiu nei šalys, nei tretieji asmenys šioje byloje neginčijo. Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Antakalnio ūkis“ mokesčius už pastato eksploatavimą ir komunalines paslaugas ieškovas skaičiavo ne Vilniaus miesto savivaldybei, o bute gyvenusiam nuomininkui J. U. (b.l. 28), 2003-04-09 ieškovo UAB „Antakalnio ūkis“ atstovui dalyvaujant surašytame patikrinimo akte (b.l. 31) yra nustatyti bute Antakalnio g. 118-19A, Vilniuje, gyvenę asmenys.
Byloje kilo ginčas, ar Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių daugiabučių gyvenamųjų namų butų nuomininkai, kai paskirtas butų ir kitų patalpų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius ir su juo sudaryta administravimo sutartis, privalo apmokėti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir kitas priežiūros išlaidas, ar jas turi apmokėti savivaldybė, kaip butų ir kitų patalpų savininkė.
Bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo ir priežiūros išlaidas sudaro trys išlaidų grupės. Tai – turto administravimo išlaidos (CK 4.84 straipsnio 4 dalis), namui išlaikyti ir išsaugoti būtinos išlaidos (CK 4.82 straipsnio 3 dalis) ir su buto naudojimu susijusios asmeninės išlaidos (pavyzdžiui, išlaidos šiukšlėms išvežti, elektros energijai ir pan.). Nagrinėjamo ginčo atveju ieškovas reikalavo priteisti skolą, atskirai neišskirdamas išlaidų pagal nurodytas išlaidų grupes ir savo reikalavimą grindė išimtinai CK 4.82 straipsnio 3 pagrindu.
CK 6.583 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Analogiška nuostata įtvirtinta ir CK 6.584 straipsnio 1 dalyje dėl mokesčio už vandenį, energiją ir komunalines paslaugas. Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos apraše (patvirtintame Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 472) nustatyta, kad tuo atveju, kai patikėjimo ar nuosavybės teise valdomas valstybės ar savivaldybės patalpas išnuomoja valstybės ir savivaldybės institucijos, jų įmonės, įstaigos ar organizacijos, tai į nuomos mokestį gali būti neįtraukiamos su nuomojamomis gyvenamosiomis patalpomis susijusių namo bendrojo naudojimo objektų administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) išlaidos į nuomos mokestį, o sudarant nuomos sutartį su nuomininku numatyti, kad šias išlaidas nuomininkas tiesiogiai apmoka namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą vykdančiam bendrosios nuosavybės administratoriui (Aprašo 6 punktas). Taigi darytina išvada, kad savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomotojai gali neįtraukti bendrojo naudojimo objektų administravimo ir eksploatavimo išlaidų į nuomos mokestį ir, sudarydami nuomos sutartį su nuomininku, sulygti, kad šias išlaidas bendrosios nuosavybės administratoriui apmoka nuomininkai.
Iš ieškovo UAB „Antakalnio ūkis“ rašto (b.l. 29) matyti, kad vietoj nuomininko J. U. bute Antakalnio g. 118-19A, Vilniuje, apsigyveno kiti asmenys (tretieji asmenys) ir jiems toliau leista gyventi šiame bute, kurie faktiškai perėmė buvusio buto nuomininko teises ir pareigas. Skolos susidarymo laikotarpiu savivaldybei priklausančių butų nuomos mokesčio dydžio klausimai buvo reglamentuojami Vilniaus miesto valdybos 1998 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. 107V „Dėl neprivatizuotų gyvenamųjų namų (butų) nuomos mokesčio“ bei Socialinio būsto nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka, patvirtinta Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2007-03-21 sprendimu Nr. 1-1570. Nei viename iš jų apskaičiuojant nuomos mokestį nebuvo įtrauktos išlaidos, susijusios su namo bendrojo naudojimo objektų administravimu ir nuolatine priežiūra (eksploatavimu).Tai įvertinęs pirmosios instancijos teismas, padarė pagrįstą išvadą, kad mokesčių už komunalines paslaugas mokėjimas, mokėjimai už bendrojo naudojimo objektų administravimo ir eksploatavimo paslaugas yra nuomininko prievolė. Taip pat išlaidos šiukšlėms išvežti, elektros energijai apmokėti ir pan., priskirtinos prie su buto naudojimu susijusių asmeninių savivaldybės gyvenamosios patalpos išlaidų (CK 6.584 str. 1 d.), todėl jos negali būti priteisiamos iš savivaldybės CK 4.82 str. 3 d. bei 4.84 str. 4 d. pagrindu, esant duomenims apie savivaldybei nuosavybės teise priklausiusiame bute gyvenusius asmenis. Pažymėtina, kad pagal analogiško pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką pareiga apmokėti administratoriui administravimo ir kitas bendrajai dalinei nuosavybei eksploatuoti reikalingas išlaidas, su buto naudojimu susijusias asmenines išlaidas tenka savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkams (LAT CBS nutartis Nr. 3K-3-132/2010). Tokiu būdu darytina išvada, kad ieškovui, kaip gyvenamojo namo administratoriui, buvo žinomi bute Antakalnio g. 118-19A, Vilniuje, skolos susidarymo laikotarpiu gyvenę asmenys (tretieji asmenys), kurie naudojosi butui teikiamomis paslaugomis. Todėl tretieji asmenys A. S. , P. S. , G. S. , K. S. , faktiškai perėmė buvusio buto nuomininko teises ir pareigas, todėl jie ir turi padengti įsiskolinimus ieškovui.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjas Alvydas Barkauskas