Civilinė byla Nr. 2A-1666/2014

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00444-2014-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4; 121.18; 121.21

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

n u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Nijolės Piškinaitės (pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „A. Ž. ir Ko“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1408-513/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „A. Ž. ir Ko“ ieškinį atsakovui Skuodo rajono savivaldybės administracijai, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Telšių statyba“, dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, ir

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Ieškovas - A. Ž. ir Co UAB, kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė panaikinti atsakovo - Skuodo rajono savivaldybės administracijos 2014 m. birželio 13 d. sprendimą atmesti ieškovo 2014 m. birželio 12 d. pretenziją; 2014 m. birželio 16 d. sprendimą nenagrinėti ieškovo 2014 m. birželio 16 d. pretenzijos; 2014 m. gegužės 13 d. sprendimą sudaryti pasiūlymų eilę ir pripažinti laimėjusį pasiūlymą.

Ieškovas įsitikinęs, kad tiekėjai UAB „Telšių statyba“ (ši bendrovė pakviesta pasirašyti pirkimo sutartį), bei UAB „Gora“ ir „LitCon“ neatitinka konkurso sąlygų 12.5 punkto kvalifikacinio reikalavimo – neturi teisės ypatingame statinyje vykdyti specialių statybos darbų: elektros energijos teikimo ir skirstymo įrenginių montavimo, atlikti geodezinių ir pastato energinio sertifikavimo darbų, todėl jie (tiekėjai) negalės įvykdyti pirkimo sutarties, nes tiekėjas privalo turėti atitinkamą kvalifikaciją būtiniems darbams, susijusiems su pirkimo objektu, atlikti.

Ieškovas, teigdamas, kad paminėti tiekėjai neturi teisės atlikt elektros energijos teikimo ir skirstymo įrenginių montavimo darbų, vadovavosi pirkimo metu galiojusiu STR 1.08.02:2002 “Statybos darbai“, kuriame elektrotechnikos darbai „elektros energijos teikimo ir skirstymo įrenginių montavimas“ ir „statinio elektros inžinierinių sistemų įrengimas“ išskirti, ir tai reiškia, kad asmenys, turintys teisę įrengti inžinierines sistemas, neturi teisės montuoti elektros energijos tiekimo ir skirstymo įrenginių neįgiję šios kvalifikacijos. Nors atsakovas atsakyme į pretenziją nurodė, kad paminėti tiekėjai atitinka konkurso sąlygų 12.5 punkto reikalavimus, nes turi teisę remtis kitų ūkio subjektų (subrangovų) pajėgumais, tačiau šį teiginį pagrindžiančių įrodymų nepateikė.

Atsakovas kartu su kitais darbais siekė įsigyti ir požeminių inžinierinių tinklų geodezinės nuotraukos parengimo, sklypo su statiniais geodezinės nuotraukos parengimo ir pastato energinio naudingumo sertifikavimo paslaugas (STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“). Geodezinių nuotraukų parengimo paslaugų teikimą reglamentuoja Geodezijos ir kartografijos įstatymas, kuris nustato, kad tokio pobūdžio darbus turi teisę atlikti juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padaliniai, kai jų darbuotojas (fizinis asmuo) turi jam išduotą kvalifikacijos pažymėjimą ar kitą dokumentą, suteikiantį teisę atlikti geodezijos ir kartografijos darbus. Pastato energetinį sertifikavimą gali atlikti tik asmuo, turintis energetinio sertifikavimo kvalifikaciją, ir tai nustato STR 1.02.09:2005 „Teisės atlikti pastatų energinio naudingumo sertifikavimą įgijimo tvarkos aprašas“. Ieškovas teigė, kad nei vienas iš paminėtų tiekėjų, išskyrus ji patį, reikiamos kvalifikacijos neturi ir todėl neatitinka konkurso sąlygų 12.5 punkto reikalavimo – „Tiekėjas turi verstis statybos, architektūros bei inžinerijos veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti“. Be to, ieškovas nurodė, kad be jokio pagrindo buvo nenagrinėta jo 2014 m. birželio 16 d. pretenziją, o pirkimo sutartis su UAB ,,Telšių statyba“ sudaryta pažeidus 15 dienų atidėjimo terminą.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė tokiais motyvais:

Dėl termino ieškovo 2014 m. birželio12 d. pretenzijai paduoti teismas nusprendė, kad Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 94 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas buvo praleistas, tačiau atsakovui ją (pretenziją) priėmus ir išnagrinėjus, pripažino, kad praleistas terminas buvo atnaujintas.

Teismas nenustatė, kad tiekėjo UAB ,,SMD“ pasiūlymas neatitiko konkurso sąlygų 12.4 punkto reikalavimų (įsipareigojimų biudžetui įvykdymas), nes šis tiekėjas pateikė būtiną konkurso sąlygose nustatytą dokumentą – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus pažymą.

Teismas, paminėjęs, kad pirkimo sąlygų II.2.1 dalyje, III.21 ir III.2.2 dalyse buvo nurodyti perkami darbai ir apimtys, o taip pat informacija ir dokumentai, patvirtinantys ir apibūdinantys reikalaujamą tiekėjų, subrangovų, subtiekėjų kvalifikaciją, sprendė, kad ieškovui šie reikalavimai buvo žinomi, tačiau šis nepasinaudojo teise prašyti sąlygas paaiškinti, jas ginčyti. Taip pat ieškovas nepasinaudojo teise ginčyti kvalifikaciją, kol nebuvo paskelbti konkurso rezultatai pirkimo sutarties pasirašymo laikas. Teismas tokią išvadą grindė VPĮ 27 straipsnio 3 dalimi. Toliau teismas pacitavo VPĮ 37 straipsnio 7 dalį, kurioje nustatyti kandidatų ir dalyvių kvalifikacinių duomenų vertinimo kriterijai ir sprendimo priėmimo tvarka ir padarė išvadą, kad jeigu tiekėjams buvo leista dalyvauti pirkime, tai nekilo abejonių dėl jų visų tiekėjų tinkamumo. Po VPĮ 36 straipsnio 1 dalies citatos teismas nurodė, kad konkurso sąlygose buvo nustatytas reikalavimas konkurso dalyviui pateikti duomenis, patvirtinančius tiekėjo teisę verstis statybos, architektūros bei inžinerijos veikla; pasiūlyti tinkamą kvalifikaciją turinčius specialistus (išvardija), patekti vadovaujančių ir sutarties vykdymą atsakingų specialistų sąrašą ir specialistų kvalifikacijos atestatus, ir priėjo išvadą, kad ieškovas sutiko su šiomis konkurso sąlygomis, jų neginčijo ir nemanė, kad jos yra nepakankamos, netikslios, neaiškios ar nepagrįstos.

Teismas sprendė, kad byloje nėra įrodymų apie tai, jog atsakovas netinkamai nustatė kvalifikacinius reikalavimus arba kad nustatyti reikalavimai kvalifikacijai ar visų dalyvių pateikti dokumentai nepakankami darbams (teismas čia išvardija dalį - iki gerbūvio darbų sklypo ribose ir už sklypo ribų, apibrėžtų konkurso sąlygų 8 punkte) įvykdyti. Toliau teismas pasisako dėl trečiojo asmens – UAB ,,Telšių statyba“, pasiūlymo tiek, kad šis tiekėjas, remdamasis pirkimo dokumentais, pateikė reikalingus tiekėjo ir subrangovų kvalifikacijos įrodymus, o ieškovas nepateikė įrodymų, kad turi būti atlikti darbai, kuriems atlikti reikia kitų, sąlygose nenurodytų techninių ir profesinių pajėgumų. Teismas sutiko su atsakovu, kad konkurso dalyviai neprivalėjo pateikti daugiau nei reikalauta dokumentų ir pažymėjo, kad pirkimo sąlygos ir reikalavimai techniniam ir profesiniam pajėgumui neapriboja tiekėjų teisės pateikti didesnę kvalifikaciją pavirtinančius dokumentus, tačiau tai nereiškia, kad tokie tiekėjai įgyja pranašumą konkurse, kuriame papildoma kvalifikacija nėra pasiūlymų vertinimo kriterijus.

Teismas pacitavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011 dėl ribojimo tiekėjui ginčyti pirkimo sąlygas, o teismui jas vertinti, jei pirkimo sąlygų teisėtumas ginčijamas bet kurioje vėlesnėje viešojo pirkimo stadijoje kai perkančioji organizacija priima spendimą, remdamasi paskelbtomis sąlygomis.

Pasisakydamas dėl pirkimo sutarties pasirašymo su konkursą laimėjusiu tiekėju momento – 2014 m. birželio 16 d., teismas sutiko su ieškovu, kad VPĮ 941 straipsnio 2 dalies nuostata, atsakovui pasirašius sutartį ankščiau nei po 15 dienų nuo rašytinio pranešimo apie priimtą sprendimą dėl pretenzijos išsiuntimo suinteresuotiems asmenims, dienos, buvo pažeista, tačiau tai neturi įtakos ieškovo teisėms, nes jo pasiūlymas neatitiko mažiausios kainos kriterijų ir dėl to negalėtų būti pripažintas laimėjusiu.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas - A. Ž. ir Co UAB, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti, nes teismas pažeidė VPĮ nuostatas (jas netinkamai aiškino ir taikė) bei CPK nuostatas dėl teismo sprendimo pagrįstumo, motyvavimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo. Teismo sprendimas taip pat prieštarauja teismų praktikai bylose dėl viešųjų pirkimų. Teismas perrašė atsakovo atsiliepimo į ieškinį motyvus, išvardijo įrodymus, nenurodęs jų įrodomosios reikšmės, neatskleidė jų turinio.

Konkretūs argumentai:

1. Jis (apeliantas) ieškinyje nurodė ginčui aktualias Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, tačiau pirmosios instancijos teismas nurodyta praktika visiškai nesirėmė;
2. Teismui buvo pateikti konkretūs ginčui aktualūs įrodymai, tačiau teismas jų netyrė, nevertino ir dėl jų nepasisakė;
3. Sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad jis (apeliantas) neginčijo konkurso sąlygų, su jomis sutiko, nes konkurso sąlygų pagrįstumas, aiškumas ir tikslumas nėra šio ginčo objektas. Teismas nepagrindė teiginio, kodėl jis (apeliantas) turėjo ginčyti aiškias konkurso sąlygas ar prašyti jas paaiškinti. Ginčo esmė yra ta, kad pirkimo sąlygų reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai buvo aiškinami ir taikomi netinkamai. Taigi teismas netinkamai nustatė ginčo dalyką ir nesiaiškino ar konkurso sąlygose nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai buvo taikyti atsižvelgiant į šių reikalavimų turinį ir konkurso sąlygų visetą;
4. Su ieškiniu buvo pateikti įrodymai apie tai, kad tiekėjai UAB ,,Telšių statyba“, UAB ,,Gora“ ir UAB ,,LitCon“ neatitinka konkurso sąlygų 12.5 punkto reikalavimų „turėti teisę verstis statybos, architektūros bei inžinerijos veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti“. Paminėta teisė turėjo būti pagrįsta dokumentais. Teismas privalėjo aiškinti pirkimo sąlygų turinį ir nustatytus kvalifikacinius reikalavimus tiekėjams sieti su pirkimo objektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2013). Atsakovo vykdyto konkurso sąlygos apėmė geodezinių darbų atlikimą (požeminių inžinierinių tinklų, sklypo su statiniais geodezinių nuotraukų parengimo (STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 3 priedo 3 ir 7 p.) ir pastato energetinio sertifikavimo (STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 3 priedo 12 p.) paslaugas, ir tai atsakovas patvirtino 2014 m. vasario 24 d. raštu, atsakydamas į vieno iš tiekėjų klausimą. VPĮ 2 straipsnio 21 dalis nustato, kad pirkimo procedūros metu tiekėjams pateikti perkančiosios organizacijos paaiškinimai ir atsakymai dėl pirkimo dokumentų yra sudėtinė pirkimo dokumentų dalis. Taigi paminėti darbai yra būtini statybos procedūrai užbaigti ir rangos sutarčiai įvykdyti. Pirmosios instancijos teismas pateiktų įrodymų netyrė, jų nevertino ir apie juos nepasisakė;
5. Teismas turėjo pareigą (tai aptarta ir nuoseklioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje bylose dėl perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumo) subsidiariai aiškinti ir taikyti VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatas (taip pat ir dėl tiekėjų kvalifikacijos), nes toks teisės aktų nuostatų santykis ir jų tinkamas taikymas tiesiogiai susijęs su vienu iš viešųjų pirkimų principu - skaidrumu. Pretenzijose ir ieškinyje buvo nurodyta, kad požeminių inžinierinių tinklų bei sklypo su statiniais geodezinių nuotraukų parengimas yra veikla, kurią reglamentuoja Geodezijos ir kartografijos įstatymas, kuriame nustatyta, kad geodezijos ir kartografavimo darbus gali atlikti juridinis asmuo ar kita organizacija ar jų padaliniai, kai jų darbuotojas (fizinis asmuo) turi jam išduotą kvalifikacijos pažymėjimą ar kitą dokumentą, suteikiantį teisę atlikti geodezijos ir kartografijos darbus (12 str.).;
6. Statybos techninio reglamento STR 1.02.09:2005 „Teisės atlikti pastatų energinio naudingumo sertifikavimą įgijimo tvarkos aprašo“ 7 punkte  nustatyta, kad pastato energinio sertifikavimo paslaugas juridinis asmuo turi teisę teikti tik tuo atveju, jeigu juridinio asmens darbuotojai, atliekantys sertifikavimo darbūs, yra sertifikavimo ekspertai. Atsakovas kartu pirko pastato energinio sertifikavimo paslaugą, todėl tiekėjai turėjo pateikti pastatų energinio naudingumo sertifikavimo eksperto kvalifikacijos atestatą, tačiau nei vienas jų nepateikė. Apeliantas įsitikinęs, kad paminėti tiekėjai tokios kvalifikacijos neturi;
7. Atsakovas atsakyme į pretenziją nurodė, kad jis (apeliantas) plečiamai aiškina konkurso sąlygas, nes nereikalavo pateikti dokumentų, įrodančių tiekėjo teisę atlikti geodezinius darbus ir pastato energinio sertifikavimo paslaugas. Teismas sutiko su tokia atsakovo pozicija, teigdamas, kad tiekėjai neturėjo pareigos pateikti daugiau dokumentų nei reikalavo atsakovas. Tokia pozicija neatitinka konkurso sąlygų 12.5 punkto nuostatų, nes įrodyti teisę verstis minėtame punkte nustatyta veikla, būtina dokumentais, įvertinus kvalifikacinių reikalavimų turinį kartu su pirkimo objektu (darbų ir paslaugų nomenklatūra);
8. Pretenzijoje atsakovui ir ieškinyje buvo įrodinėjama, kad tiekėjai (UAB ,,Telšių statyba“, UAB ,,Gora“ ir UAB ,,Litcon“ neatitinka konkurso sąlygų 12.5 punkto kvalifikacinių reikalavimų, nes ypatingame statinyje neturi teisės montuoti elektros energijos tiekimo ir skirstymo įrenginių, nes šie darbai pagal atsakovo pateiktą neatliktų ir pagal sutartį vykdytinų darbų sąrašą, patenka į pirkimo objektą. Tai nurodyta atsakovo nebaigtų darbų žiniaraštyje Nr.7, Techninio projekto elektroninės dalies aiškinamajame rašte. Statinio elektros inžinierinių sistemų įrengimas ir elektros energijos tiekimo ir skirstymo įrenginių montavimas nėra tapačios specialiųjų darbų rūšys ir pagal STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ pastariesiems darbams (montavimui) atlikti tiekėjai turi turėti atestatus. Paminėti tiekėjai jų neturi. Atsakydamas į pretenziją atsakovas nurodė, kad šie tiekėjai tokiems darbams atlikti turi teisę pasitelkti kitų ūkio subjektų pajėgumus, tačiau nepateikė įrodymų, kad paminėti tiekėjai tokius subjektus pasitelks;
9. Teismas su tokia atsakovo pozicija, t. y. kad tiekėjo techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai gali būti įrodyti partnerių ir/ar subrangovų kvalifikacija, sutiko, nusprendęs, kad UAB ,,Telšių statyba“ pateikė reikalingus tiekėjo ir jo subrangovų kvalifikacijos dokumentus. Tai teigdami, atsakovas ir teismas apsiribojo deklaratyviais teiginiais. Teismas sprendime nenurodė nei vieno įrodymo, kurie patvirtintų paminėtų tiekėjų bei jų pasirinktų subrangovų teisę atlikti elektros energijos tiekimo ir skirstymo įrenginių montavimo darbus ypatinguose statiniuose;
10. Teismas nepasisakė dėl atsakovo sprendimo pagal jo (ieškovo) 2014 m. birželio 12 d. pretenziją bei dėl atsakovo sprendimo nenagrinėti 2014 m. birželio 16 d. pretenziją, kuri buvo pareikšta dėl to, kad atsakovas pažeidė 15 dienų atidėjimo terminą sutarčiai sudaryti;
11. Viešojo pirkimo sutartis neginčijama, tačiau, nustačius viešojo pirkimo pažeidimus ir VPĮ 941 straipsnio 2 dalies pažeidimą, teismas tokią sutartį savo iniciatyva privalo konstatuoti niekine ir taikyti niekinio sandorio teisines pasekmes (CK 1.78 str. 5 d.).

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą su juo nesutiko. Įsitikinęs, kad visi tiekėjai atitiko konkurso sąlygų 12.5 punkto reikalavimus. Konkurso sąlygų tiekėjai neskundė, paaiškinti jų neprašė. Konkurso dalyviai neprivalėjo pateikti daugiau dokumentų nei reikalauta. UAB ,,Telšių statyba“ pateikė registravimo pažymėjimą, kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę būti ypatingo statinio statybos rangovu, už sutarties vykdymą atsakingų specialistų sąrašą, kvalifikacijos atestatus, nurodė subrangovus, pasitelktus kitiems darbams, subrangovų kvalifikacijos atestatus. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovas, teigdamas, kad visi tiekėjai neatitiko konkurso sąlygų 12.5 punkto reikalavimų, patys nepateikė visų dokumentų, įrodančių teisę atlikti darbus, kurių, kaip teigia ieškovas, neturi teisės atlikti UAB „Telšių statyba“. Be to, ieškovas kvalifikacinius reikalavimus siekia aiškinti plečiamai, taip kaip jam palanku. Atsakovas įsitikinęs, kad VPĮ 941 straipsnio 2 dalies nuostatos nebuvo pažeistos.

Trečiasis asmuo UAB ,,Telšių statyba“ palaiko atsakovo poziciją. Teigia, kad apeliantas piktnaudžiauja teise, nes pasiūlė didžiausią kainą. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad konkurso dalyviai neprivalėjo pateikti dokumentų daugiau nei jų reikalavo perkančioji organizacija.

VI.              Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Apeliacijos nagrinėjimo objektas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, nagrinėjant apeliacinio skundo faktinius ir teisinius pagrindus, patikrinant absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 263, 301, 320, 329 str.). Nors apeliacinės instancijos teismas turi nagrinėti bylą neperžengdamas apeliacinio skundo nustatytų ribų, tačiau išimtinais atvejais jis gali jas peržengti, kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes ir išspręsti ginčą iš esmės, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau dėl objektyvių priežasčių ir esminių, absoliučių procesinės teisės normų pažeidimų, kai jų ištaisyti apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės, ir tarp nustatytų procesinės teisės pažeidimų ir revizuojamo teismo sprendimo neteisėtumo yra priežastinis ryšis, grąžinti tokią bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo apeliacinės instancijos teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą (CPK 327 str. 1 d. 1 ir 2 p. ir 329 str. 2 d. 7 p.).

CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Ieškinyje suformuluoti reikalavimai ir argumentai apibrėžia teismo veiklos ribas, todėl teismas, priimdamas sprendimą, turi priimti sprendimą dėl visų byloje pareikštų reikalavimų (ginčo dalyko ir pagrindų, CPK 110-111,135, 141, 259, 263, 269 str.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, o nagrinėdamas dalį reikalavimų neatskleidė esmės, ir pagal byloje pateiktus įrodymus šių reikalavimų dėl tirtinų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio išnagrinėti apeliacinėje instancijoje nėra galimybės. Be to, visi apelianto (ieškovo) pareikšti reikalavimai (ir teismo spręsti, ir neišspręsti) tarpusavy susiję ir neišskirtini, dėl to yra pagrindas teismo sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliantas (ieškovas) teigė, kad tiekėjai UAB ,,Telšių statyba“, UAB ,,Gora“ ir UAB ,,LitCon“ neatitiko konkuruos sąlygų bendrųjų tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų – 12.5 punkto reikalavimo „Tiekėjas turi teisę verstis statybos, architektūros bei inžinerijos veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti“. Pastarąją atitiktį turėjo įrodyti atitinkamų institucijų išduoti dokumentai ar priesaikos deklaracija, liudijanti tiekėjo teisę verstis atitinkama veikla.

Viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas, atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką reglamentuoja VPĮ, kurio paskirtis – vadovaujantis jo (šio Įstatymo) reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (3 str. 2 d.), laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (3 str. 1 d.). Visų paminėtų principų privaloma laikytis visos viešojo pirkimo procedūros metu, t. y. nuo viešojo pirkimo paskelbimo iki pirkimo pabaigos. Tuo (principų laikymusi) užtikrinama, kad viešųjų pirkimų konkurso tikslai bus pasiekti, o konkurso procedūroje bus išvengta nesąžiningos konkurencijos prielaidų. Pirkimo procesas turi būti skaidrus, t. y. atviras, aiškus, be situacijų, sudarančių galimybę interpretuoti tą patį veiksmą skirtingai ir suabejoti proceso (viešo konkurso) skaidrumu. Tam, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nusipirktų tai, ko reikia, perkančiosios organizacijos pateikiami pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs ir be dviprasmybių (VPĮ 24 str. 9 d.). Be kitų paminėtame straipsnyje nustatytų reikalavimų, pirkimo dokumentuose turi būti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai bei tiekėjų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų sąrašas. Teikėjų kvalifikacinis patikrinimas bei minimalūs kvalifikacijos reikalavimai apibrėžti VPĮ 32, 34 35-37 straipsniuose, kuriuose nustatyta perkančiosios organizacijos pareiga išsiaiškinti tiekėjo kompetenciją, patikimumą ir pajėgumą įvykdyti pirkimo sąlygas. Perkančiajai organizacijai suteikta teisė, atsižvelgiant į perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdį, kiekį, svarbą ir paskirtį nustatyti pirkimo dokumentuose tiekėjų vertinimo kriterijus, tačiau tokia teise ji (perkančioji organizacija) neturi pažeisti VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintų pagrindinių viešųjų pirkimų principų bei draudimo riboti konkurenciją (VPĮ 32 str. 2 d.), ir vykdydama viešojo pirkimo konkursą privalo laikytis ne tik viešąjį pirkimą reglamentuojančių teisės normų, bet ir pačios paskelbtų pirkimo dokumentų (sąlygų). Tik tai garantuos, kad nebus pažeistas vienas iš pagrindinių viešojo pirkimo principų – skaidrumas. Apie tai pasisako ir Lietuvos Aukščiausias Teismas nutartyse, priimtose civilinėse bylose Nr. 3K-3-222/2008; 3K-3-323/2009; 3K-3-126/2010 ir kt.

Atsakovas supaprastinto atviro pirkimo būdu pirko Skuodo rajono savivaldybės viešosios bibliotekos naujo pastato Skuode, statybą, parengiant darbo projektą. Pirkimo sąlygose atsakovas nurodė, kad statybos darbai yra pradėti. Neatlikti ir atliktini darbai nurodyti Techniniame projekte ir darbų kiekių žiniaraščiuose (8 p.). Nustatęs tiekėjų kvalifikacinius reikalavimus, Bendrųjų tiekėjų kvalifikacinių reikalavimų 1-oje lentelėje, 12.5 punkte atsakovas nustatė reikalavimą tiekėjams turėti teisę verstis statybos, architektūros bei inžinerijos veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti. Teisę verstis nurodyta veikla tiekėjai turėjo pagrįsti dokumentais ar priesaikos deklaracija, liudijančia paminėtą tiekėjo teisę (1 t., 53 b. l.).

VPĮ 34 straipsnyje nustatyta perkančiosios organizacijos teisė reikalauti, kad tiekėjai, norintys dalyvauti viešojo pirkimo konkurse, turi turėti teisę verstis atitinkama veikla, kuri reikalinga viešojo pirkimo sutarčiai įvykdyti, o teisė verstis tokia veikla gali būti įrodoma pateikiant profesinių ar veiklos registrų tvarkytojų, valstybės įgaliotų institucijų pažymas, kaip yra nustatyta toje valstybėje narėje, kurioje jis registruotas, ar priesaikos deklaraciją, liudijančią kandidato ar dalyvio teisę verstis atitinkama veikla. Teisėjų kolegija sprendžia, kad konkurso sąlygų 12.5 punkto turinys neprieštarauja paminėtai teisės normai. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pažymėjęs, kad reikalavimas turėti teisę verstis atitinkama veikla, suponuoja būtinybę turėti bet kokius leidimus ar licencijas, būtinus pagal atitinkamą veiklą reglamentuojančius teisės aktus, norint užsiimti tokia veikla ir dalyvio ar kandidato pareigą tokius dokumentus pateikti kartu su kitais kvalifikaciją patvirtinančiais dokumentais net ir tokiu atveju, jei pirkimo sąlygose tokia licencija ar leidimas nėra konkrečiai nurodyti kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų sąraše (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2008 ir kt.). Taigi tiekėjo ar kandidato teisė verstis veikla, būtina sutarčiai įvykdyti, neatsiejama nuo pirkimo objekto - atliktinų darbų. Atsižvelgiant į perkamus darbus, jiems nustatytus reikalavimus atitinkamuose teisės aktuose, be abejonės turės reikšmės ir subsidiarus specialių teisės aktų ir VPĮ taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3158/2011).

Apeliantas (ieškovas) ieškiniu prašė panaikinti atsakovo sprendimą, priimtą dėl tiekėjų pasiūlymų eilės ir laimėjusio pasiūlymo nustatymo tuo pagrindu, kad tiekėjai UAB „SMD“, UAB ,,Telšių statyba“, UAB ,,Gora“ ir UAB ,,LitCon“ neatitiko konkurso sąlygų bendrųjų tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų – UAB ,,SMD“ neatitiko 12.4 punkto reikalavimo „Tiekėjas yra įvykdęs įsipareigojimus, susijusius su socialinio draudimo įmokų mokėjimu“, o UAB ,,Telšių statyba“, UAB ,,Gora“ ir UAB ,,LitCon“ neatitiko 12.5 punkto reikalavimo „Tiekėjas turi teisę verstis statybos, architektūros bei inžinerijos veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti“. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas 2014 m. liepos 22 d. pareiškimu teismui pakeitė ieškinio dalyką, jį sumažindamas, t. y. atsisakęs reikalavimo dėl UAB ,,SMD“ pasiūlymo atitikimo konkurso sąlygų 12.4 punkto reikalavimui, nes šis tiekėjas, nors laimėjo konkursą, pasirašyti pirkimo sutartį atsisakė. Ginčas dėl šio tiekėjo pasiūlymo neteko prasmės. Tokią aplinkybę apeliantas patvirtino ir apeliaciniame skunde.

Ieškovo teisė pakeisti ieškinio pagrindą ar dalyką, padidinant ar sumažinant ieškinio reikalavimus, nustatyta CPK 42 ir 141 straipsniuose, o teismo pareiga, gavus tokį pareikšimą, jį išspręsti. Nors pirmosios instancijos teismas 2014 m. liepos 30 d. nutartimi ieškovo pareikšimą išsprendė, priėmė ieškinio dalyko pakeitimą (2 t.,75 b. l.), tačiau iš teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas nepaisė nei ieškovo valios, nei paties teismo priimtos paminėtos nutarties – nagrinėjo ir vertino UAB „SMD“ pasiūlymo atitikimą konkuruos sąlygų 12.4 punktui, t. y. nagrinėjo tai, nuo ko ieškovas buvo atsisakęs. Tokie teismo veiksmai vertinami kaip neatsakingi, skuboti – neįsigilinta į bylą, reikalavimą, sprendime apsiribota VPĮ normų citavimu ir bendro pobūdžio teiginiais, kad ieškovas neskundė konkurso sąlygų, todėl jos jam turėjo būti aiškios, o tai, kad perkančioji organizacija leido tiekėjams dalyvauti konkurse, pirmosios instancijos teismo nuomone reiškia, kad tiekėjai pagrindė savo kvalifikaciją. Teismas sprendime pasisako tik dėl vienintelio tiekėjo – UAB ,,Telšių statyba“, teigdamas, kad šis tiekėjas pateikė visus reikalingus dokumentus (nurodomi bylos lapai) ir neprivalėjo pateikti dokumentų daugiau, nei reikalavo perkančioji organizaciją. Iš esmės teismas cituoja atsakovo argumentus, pateiktus atsakymuose į pretenzijas ir atsiliepime į ieškinį.

Paminėta, kad apeliantas (ieškovas) ginčijo ne tik sprendimą dėl UAB ,,Telšių statyba“ pasiūlymo, bet ir dėl kitų tiekėjų - UAB ,,Gora“ ir UAB ,,LitCon“, tačiau teismas apie šių tiekėjų pasiūlymus, jų atitikimą konkurso sąlygų 12.5 punkto reikalavimui – „Tiekėjas turi teisę verstis statybos, architektūros bei inžinerijos veikla, kuri reikalinga sutarčiai įvykdyti“ nepasisakė ir šio ieškovo reikalavimo nenagrinėjo – sprendime apie šiuos tiekėjus ir jų pasiūlymus net neužsiminta, o byloje nėra nei vieno su šiais tiekėjais susijusių rašytinio įrodymo (pasiūlymo), kuris leistų padaryti bent prielaidą, kad reikalavimas dėl minėtų tiekėjų pasiūlymų atitikimo ginčo konkurso sąlygoms buvo teismo nagrinėtas (tirti ir vertinti įrodymai ir dėl jų padarytos išvados). Teisėjų kolegija turi pagrindą prieiti prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas, neišnagrinėjęs dviejų ieškinio reikalavimų, pažeidė CPK 3, 9, 177-178, 183, 185 straipsnių nuostatas. Sprendimas nepagrįstas nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisės normomis (CPK 263 str.). Tai įrodo, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamo proceso. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti tai, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas, nes priešingu atveju būtų pažeista bylos šalių teisė pasinaudoti viena (pirmąja) teismine instancija.

CPK 327 straipsnio 2 dalis nustato apeliacinės instancijos teismo teisę dėl neišspręstų reikalavimų grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui, o kitoje dalyje spręsti bylą nustatyta tvarka, tačiau CPK 329 straipsnio 2 dalies, įvardijančios absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus, 7 punkte situacija kai pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti šio kodekso 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja tokią situaciją.

Dėl UAB ,,Telšių statyba“ pasiūlymo atitikties konkurso sąlygų 12.5 punkto reikalavimui

Ginčo sąlyga (12.5 p.) reikalavo „Tiekėjas turi teisę verstis statybos, architektūros bei inžinerijos veikla, kuri reikalinga sutarčiai įvykdyti“. Paminėta, kad tiekėjo ar kandidato teisė verstis veikla, būtina sutarčiai įvykdyti, neatsiejama nuo pirkimo objekto - atliktinų darbų.

Atsakovas pirko naujo pastato (bibliotekos) statybą (sąlygų 7 p.), kuri jau buvo pradėta (sąlygų 8 p.). Tiekėjams teikė Techninį projektą ir darbų kiekių žiniaraščius (neįvykdyti darbai), iš kurių ir turėjo būti sprendžiama apie perkamus darbus, jų specifiką ir kiekį. Byloje nėra nei Techninio projekto, nei darbų kiekių žiniaraščių iš kurių būtų galima tiksliai nuspręsti dėl atsakovo perkamų darbų. Byloje nėra duomenų apie tai, kad teismas paminėtus dokumentus reikalavo, juos tyrė ir vertino. Teismo sprendime apie tai neužsiminta. Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu ir nelogišku teismo teiginį sprendime, kad byloje „nėra įrodymų, kad <...> visų dalyvių patiekti dokumentai nepakankami įvykdyti darbus <...>“. Teisingai, tokių įrodymų nėra, nes teismas jų nereikalavo, todėl nesuprantama kokiu pagrindu padaryta išvada apie atsakovo veiksmų teisėtumą. Toliau teismas išvardija darbus, kuriuos atlikti, teismo nuomone, pakanka tiekėjų patiektų dokumentų, tačiau kokių dokumentų, lieka neaišku. Teismas išvardija visus darbus, nurodytus sąlygų 8 punkte, net ir tuos, kurie nėra ginčo dalykas, ir neatkreipia dėmesio į tai, kad tarp šių darbų yra nurodyti „elektros montavimo darbai“, kuriems, kaip teigia apeliantas, atlikti būtina turėti atestatus, nes tai numato Statybos reglamentas STR 1.08.02:2002 - statinio elektros inžinierinių sistemų įrengimas ir elektros energijos tiekimo ir skirstymo įrenginių montavimas nėra tapačios specialiųjų darbų rūšys. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės netyrė ir nevertino.

Nors teismas išvardijo sąlygų 8 punkte nurodytus darbus, tačiau neatkreipė dėmesio, kad tai ne visi darbai, būtini sutarčiai įvykdyti, nes tame pačiame punkte aiškiai nurodyta, kad kitos perkamų darbų savybės nustatytos pateiktame techniniame projekte, kurio, kaip paminėta, byloje nėra; teismas jo nereikalavo, netyrė, nevertino ar ginčo darbai patenka į pirkimo objektą ir kokie reikalavimai taikomi juos atliekantiems subjektams.

Apeliantas teigia, kad konkurso sąlygos apėmė ir geodezinių darbų atlikimą (požeminių inžinierinių tinklų, sklypo su statiniais geodezinių nuotraukų parengimą) ir pastato energetinio sertifikavimo paslaugas. Nors Techninio projekto bei darbų kiekių žiniaraščio byloje nėra iš kurių galima būtų spręsti apie darbus, atliktinus pagal pirkimo sutartį, tačiau iš byloje esančio atsakovo 2014 m. vasario 24 d. paaiškinimo tiekėjams matyti, kad turi būti įvertintas požeminių inžinierinių tinklų geodezinės nuotraukos parengimas ir visų kitų dokumentų, būtinų pateikti statybos užbaigimo komisijai, parengimas. Kadangi perkančiosios organizacijos paaiškinimai yra sudėtinė konkurso sąlygų dalis, teisėjų kolegija turi pagrindą išvadai, kad paminėti darbai patenka į pirkimo objektą, tačiau galutinį sprendimą galima padaryti tik ištyrus ir įvertinus visus pirkimo dokumentus. Pirmosios instancijos teismas to nenagrinėjo. Jei ginčo darbai bus privalomi įvykdyti, spręstina ar juos atliksiantiems subjektams taikytini specialūs reikalavimai, nustatyti specialiuose subsidiariai su VPĮ taikytinuose teisės aktuose (Geodezijos ir kartografijos įstatymas, Statybos įstatymas, Statybos reglamentai STR 1.11.01:2010. STR 1.02:09:2005 ir kt.).

Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad tiekėjas UAB ,,Telšių statyba“ pateikė pirkimui reikalingus tiekėjo ir subrangovų kvalifikacijos įrodymus, tačiau šių įrodymų nekonkretizuoja - apsiriboja bylos lapų pateikimu (1 t., 168-186 b. l. ir 2 t. 3-63 b. l.). Ištyręs ir įvertinęs nurodytus dokumentus apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismu, kad šis tiekėjas pagrindė ginčijamą kvalifikaciją, nes nei viename atitikties sertifikate, kvalifikacijos atestate nėra įvardyta nei tiekėjo, nei subrangovų teisė atlikti ginčo darbus. Nuspręsti ar minėtuose atestatuose ir sertifikatuose nurodyti galimi darbai apima ir ginčo darbus, galima tik visapusiškai ištyrus pirkimo objektą – perkamus darbus ir teisės aktuose nustatytus reikalavimus tokius darbus atliekantiems subjektams. Pirmosios instancijos teismas paminėtų faktinių aplinkybių nenustatinėjo, todėl bylos esmė liko neatskleista. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę išnagrinėti ginčą iš esmės, reikalauti ir tirti papildomus įrodymus, tačiau nagrinėjamu atveju, konstatavus paminėtą situaciją – bylos esmės neatskleidimą, dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio apeliacinis teismas turėtų nagrinėti šį reikalavimą (dėl UAB ,,Telšių statybos“ pasiūlymo) visa apimtimi naujais aspektais. Tokia situacija nėra galima, nes taip būtų pažeista bylos šalių teisė pasinaudoti pirmąja teismine instancija.

Pirmosios instancijos teismui neatskleidus bylos esmės ir pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti pirmosios instancijos teisme, todėl byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Be to, šis apelianto reikalavimas tiesiogiai susijęs ir su kitais šioje byloje pareikštais ir teismo nenagrinėtais reikalavimais, dėl kurių byla grąžinama teismui nagrinėti (CPK 329 str. 2 d. 7 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai                                                                      Konstantinas Gurinas

                                                                      Nijolė Piškinaitė

Alvydas Poškus