Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. A. (J. A.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 26 d. nutarties,

n u s t a t ė :

I.       Priimtų sprendimų esmė

1.       Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija)  vyresniojo specialisto V. M. 2019 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-11174-2019 (toliau – ir Nutarimas) J. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį dėl to, kad jis 2019 m. gegužės 23 d. 7.30 val. Baltosios Vokės g., Vilniuje, vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,58 prom. neblaivumas). Šiais savo veiksmais J. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą ir jam paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.

2.       Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikė apylinkės teismui skundą, kuriuo prašė pakeisti Institucijos 2019 m. birželio 6 d. Nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių ir pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas neskirti arba sumažinti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymo terminą.

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2019 m. liepos 26 d. nutartimi (toliau – ir Nutartis) netenkino administracinėn atsakomybėn patraukto J. A. skundo ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. birželio 6 d. nutarimą paliko nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad skundžiamu Institucijos Nutarimu J. A. paskirta teisinga – minimali administracinio poveikio priemonė, tinkamai įvertinus nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas sprendė, kad paskirta administracinio poveikio priemonė nėra per griežta, ji atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Todėl konstatavo, jog poveikio priemonę švelninti ir keisti skundžiamą Nutarimą skundo motyvais, nėra pagrindo.

II.        Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

4.       Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas J. A. (toliau – ir apeliantas) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 26 d. nutartį pakeisti ir už ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarytą nusižengimą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir neatimti teisės vairuoti transporto priemonės arba atimti mažesniam terminui nei paskirta Institucijos Nutarimu bei pirmosios instancijos teismo Nutartimi. Apeliantas mano, jog šiuo atveju egzistuoja pagrindas taikyti jam (J. A.) ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Tuo tarpu apylinkės teismas nevertino visų teigiamų duomenų visumos, o apsiribojo vienos aplinkybės vertinimu, kad apeliantas padarė šiurkštų KET pažeidimą, neatsižvelgdamas į apelianto nurodytas aplinkybes bei Teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, kuriose analogiškos aplinkybės buvo vertinamos pažeidėjo naudai ir kurios apelianto atžvilgiu buvo laikomos nereikšmingomis. Pažymi, jog vien pats faktas, kad padarytas minėtas pažeidimas, savaime nėra pagrindas atmesti skundą ir netaikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų. Skundą grindžia tuo, kad:

4.1.        Pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kodėl netaikius teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nebus pasiekti administracinei nuobaudai keliami tiek bendrieji, tiek prevenciniai tikslai. Akcentuoja, jog šiuo atveju buvo ignoruojamas apelianto 30 metų trunkantis drausmingas transporto priemonių vairavimo stažas, duomenų nebuvimas apie kitus priešingus teisei veiksmus alkoholio įtakoje, kas rodo, kad apeliantas sėsdamas už vairo visuomet tinkamai ir rūpestingai įvertindavo savo būklę ir galėjimą vairuoti transporto priemonę. Visiškai neįvertinti J. A. asmenybę teigiamai charakterizuojantys duomenys: neteistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, vedęs, nėra įtrauktas į psichiatrinių ar narkologinių įstaigų stebimų asmenų įskaitą, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra, darbovietės vadovo pateiktus duomenis, kurie apeliantą charakterizuoja kaip pareigingą, paslaugų, gerai išmanantį savo darbą, atsakingą bei tarpininkavimą, kad nebūtų atimta teisė vairuoti, seniūnijos seniūno charakteristiką, kas leidžia preziumuoti apie apelianto atsakingumą bei teigiamas nuostatas laikytis įstatymų ir nedaryti žalos visuomenei.

4.2.        ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo sudėtyje apibrėžta neblaivumo amplitudė (nuo 0,4 iki 1,5 promilės) yra pakankamai plati lyginant su įstatymo leidėjo sankcijoje numatytu teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminu, numatytu ANK 422 straipsnio 9 dalyje, t. y. nuo 1 metų iki 1 metų ir 6 mėnesių. Pažymima, jog minimalus vienerių metų teisės vairuoti atėmimas teisinėje praktikoje dažnai skiriamas ir už ženkliai didesnį neblaivumo lygį, nei nustatytas šioje byloje. Nurodo, jog apeliantas teismo prašė tik atsižvelgti į nustatytą promilių kiekį ir šią aplinkybę vertinti kartu su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis. Atkreipia dėmesį, kad alkoholis buvo vartotas ne prieš sėdant už vairo, bet iš vakaro, ryte apeliantui manant, kad būsena bei savijauta yra tinkama vairuoti transporto priemonę. Aplinkybės, kad neįvyko įvykis ir nebuvo sužalota asmenų sveikata ar kitiems asmenims priklausantis turtas, aptariamas teismo nutartyje, turi būti vertinamos kartu su kitoms aplinkybėmis ir susiejamos į duomenų visumą, sudarančią pagrindą taikyti švelnesnę administracinio poveikio priemonę.

4.3.       Teismas nevertino, kad netrukus po patraukimo administracinėn atsakomybėn, apeliantas sumokėjo paskirtąją baudą, kas rodo jo atsakingą požiūrį į nuobaudą. Neatsižvelgė ir tinkamai neįvertino byloje esančias aplinkybes, kad apeliantas 27 metus dirba AB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) geležinkelio stotyje, elektromechaniko pareigose, kuri 20 km. nutolusi nuo gyvenamosios vietos, kad jis negalėdamas vairuoti automobilio nuvykti iki darbo ir parvykti, ypač esant aliarminiam iškvietimui, negalės atlikti darbo funkcijų dėl ko gali prarasti savo darbą, o kartu ir pagrindinį šeimos pragyvenimo šaltinį. Pabrėžia, jog teisė vairuoti transporto priemones jam būtina ir tenkinant šeimos poreikius. Nurodo, kad apeliantas yra dviejų vaikų tėvas, kuriuos automobiliu vežioja į ugdymo įstaigas ir kurios nutolusios nuo namų 17 km., be to rūpinasi artimaisiais, turinčiais judėjimą ribojančių sveikatos problemų. Todėl tik būdamas mobiliu, gali operatyviai ir pilnavertiškai rūpintis jais, pasiekiant parduotuvę ar polikliniką. Akcentuoja ir tai, kad dėl jo paties turimų kardiologinių sutrikimų (pakilęs kraujospūdis, dėl ko nuolat vartoja vaistus) turi vengti ilgo stovėjimo, didelio fizinio krūvio.   

4.4.       Apibendrindamas skundo argumentus J. A. mano, jog apylinkės teismo sprendimas yra neteisingas. Pasak apelianto, vertinant visas byloje nustatytas faktines aplinkybes atsietai, jos nesukurtų pagrindo administracinės atsakomybės švelninimui, tačiau jų kompleksiškas vertinimas padaryto administracinio nusižengimo kontekste, sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalyje. Pažymi, jog jokių apeliantą neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra ir apylinkės teismas to nenurodė, o kiekvienas neteisėtą veiką padaręs asmuo turi teisę į teisingą nubaudimą. Pabrėžia, jog J. A. nagrinėjamą pažeidimą padarė dėl suklydimo, nepakankamai įvertinęs savo būseną, dėl to labai kritiškai vertina savo veiksmus. Tvirtina, jog toks poelgis nebepasikartos, nes toks elgesys neatitinka jo paties susiformavusių vertybių, dėl to prašo atsižvelgti į visas išdėstytas aplinkybes ir neskirti administracinio poveikio priemonės arba skirti kuo švelnesnę.

5.       Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

III.       Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas netenkinamas.

6.       Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Skunde nėra ginčijama kaltė, padaryto administracinio nusižengimo kvalifikacija ir faktinės bylos aplinkybės, tačiau keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas paskirtos administracinio poveikio priemonės apimtyje, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, patikrina priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinio skundo ribose. 

7.       Kaip matyti iš skundo turinio, apeliantas prašo visiškai neskirti įstatyme numatytos kaip privalomos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba jos atėmimo trukmę sumažinti nei nepaskirta Institucijos Nutarimu.

8.       Švelnesnės nei įstatymo sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės skyrimą arba jos neskyrimą reglamentuoja ANK 34 straipsnio 4 dalis, kurioje nurodyta, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas ar pareigūnas, atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo kriterijais gali paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę arba jos neskirti.

9.       Apeliacinio skundo argumentai, kad apylinkės teismas dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo J. A. skundo netenkino vertindamas byloje nustatytas faktines aplinkybes atsietai ir apsiribodamas tik vienos aplinkybės vertinimu, t.y. kad apeliantas padarė šiurkštų KET pažeidimą, yra deklaratyvūs, kurie nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį naikinti ar keisti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą apylinkės teismo 2019 m. liepos 26 d. Nutartį, Institucijos 2019 m. birželio 6 d. Nutarimą bei apeliacinį skundą, daro išvadą, kad J. A. neskyrus administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar ją sutrumpinus nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.

10.       Apylinkės teismas skundžiamojoje Nutartyje, priešingai nei mano apeliantas, vertindamas ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo tikslingumą, teisingai ir pagrįstai darė išvadą, jog nepaisant to, kad J. A. buvo nustatytas lengvas girtumas, šios aplinkybės nusižengimo mažiau pavojingu nedaro ir jo nepateisina. Su tuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, nes J. A. vairuodamas transporto priemonę neblaivus kėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Apelianto argumentai, kad alkoholis buvo vartotas ne prieš sėdant už vairo, bet iš vakaro, nėra pagrindas išvadai, jog jis vairavo automobilį neblaivus dėl klaidos, nes, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, J. A. iš vakaro vartodamas pakankamai didelį kiekį alkoholio, negalėjo nesuprasti, jog ryte vairavimo metu jis yra neblaivus ir vairuoti transporto priemonės būdamas tokios būklės negali. Be to, pažymėtina, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, ir vien pats faktas, kad J. A. sėdo už vairo būdamas neblaivus (0,58 promilės), rodo tik tai, jog administracinį nusižengimą jis padarė tyčia, o padaryto KET pažeidimo negalima vertinti ir kaip atsitiktinio.

11.       Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad J. A. nuoširdžiai gailisi, neteistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, vedęs, nėra įtrauktas į psichiatrinių ar narkologinių įstaigų stebimų asmenų įskaitą, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra, priešingus teisei veiksmus alkoholio įtakoje ankščiau nėra padaręs, darbdavio bei seniūno charakterizuojamas teigiamai, apygardos teismo nuomone, yra reikšmingos individualizuojant asmeniui skiriamą nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, tačiau nelaikytinos išimtinėmis, lemiančiomis ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymą. Būtent šių aplinkybių visuma ir lėmė Institucijos sprendimą, su kuo pagrįstai sutiko ir pirmosios instancijos teismas, skirti J. A. minimalią sankcijoje numatytą piniginę baudą ir minimaliam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, kas rodo, jog individualizuojant nuobaudą įvertinti tiek veikos pavojingumas, tiek ir administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį charakterizuojantys duomenys.

12.       Argumentai, kad J. A. darbas yra siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones (net kai transporto priemonės vairavimas yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis), vairuotojo pažymėjimo turėjimas 30 metų, argumentai susiję su vaikų poreikių tenkinimu bei artimųjų priežiūra, suformuotoje teismų praktikoje, savaime nepripažįstamos ypatingomis ir pakankamomis skirti švelnesnę nei įstatymo sankcijoje numatyta administracinę nuobaudą ar poveikio priemonę. Būtina atkreipti dėmesį, kad poreikis J. A. vairuoti transporto priemones egzistavo dar iki nusižengimo padarymo, taigi apeliantas, turėdamas didelę vairavimo patirtį, dar prieš darydamas nusižengimą galėjo ir privalėjo numatyti bei įvertinti galimas neigiamas pasekmes, kilsiančias jam dėl šio nusižengimo padarymo, todėl dabar jis turi prisiimti neigiamus tokio veikimo padarinius. Pažymėtina ir tai, jog byloje nėra jokių duomenų, jog J. A. netekus teisės vairuoti  jis bus atleidžiamas iš darbo arba jam būtų neįmanoma nuvykti į darbą ir (ar) gydymo įstaigas. AB „(duomenys neskelbtini)“, seniūnijos charakteristikos bei jų tarpininkavimai dėl teisės vairuoti transporto priemonės neatėmimo niekaip nerodo J. A. asmenybės ir elgesio pokyčių po administracinės nuobaudos paskyrimo, jose tiesiog nurodomos pažeidėjo asmeninės savybės, veikla, tinkamumas dirbti elektromechaniko pareigybėse. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad paskirtos baudos sumokėjimas taip pat negali būti laikomas išimtine aplinkybe, nes už padarytą teisės pažeidimą paskirtą baudą asmuo privalo sumokėti ir tai nėra pažeidėjo pasirinkimo laisvė.

13.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, jog už itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą J. A. Institucijos 2019 m. birželio 6 d. Nutarimu buvo skirta pakankamai švelni nuobauda, t.y. minimali sankcija numatyta ANK 422 straipsnio 5 ir 9 dalyse, todėl dar labiau trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nėra pagrindo, kadangi to neleidžia padaryto pažeidimo pobūdis ir pavojingumas.

14.       Pateiktuose skunduose tiek apylinkės, tiek apeliacinės instancijos teismams yra nurodoma įvairi apygardų teismų praktika dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo, kaip neva turinti precedento galią nagrinėjamoje byloje. Atkreiptinas dėmesys, kad apelianto skunde nurodytos nutartys nėra laikomos teismų praktika, į kurią privalėtų atsižvelgti šį skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teimas, nes Lietuvos Respublikoje teismų praktiką formuoja tik Lietuvos Aukščiausias teismas. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamoje byloje tiek Institucija, tiek apylinkės teismas netinkamai taikė įstatymą, reglamentuojantį nuobaudos skyrimo taisykles, ir nukrypo nuo teismų praktikos, formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo analogiškose administracinių nusižengimų bylose.

15.       Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti ar naikinti ją skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, nes byloje jokių išimtinių ar išskirtinių aplinkybių, kurios pagrįstai leistų manyti, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas akivaizdžiai prieštarautų  teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijams, nenustatyta.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 26 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. A. (J. A.) apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas                     Gintaras Dzedulionis