Civilinė byla Nr. 2-6503-1059/2019

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01632-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos:2.6.10.2.4.1; 3.2.6.1; 3.4.1.10

 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 10 d.

Rokiškis

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjas Ignas Totilas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 441 straipsniu, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. V. patikslintą ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei viešajai įstaigai „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“, tretiesiems asmenims Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, antstolio S. V. kontorai, antstolių B. P. ir E. S. kontorai,

n u s t a t ė:

Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės VŠĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ 868,86 Eur turtinės žalos atlyginimą bei 600 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutinka bei prašo jį atmesti kaip visiškai nepagrįstą, taikyti ieškinio senatį.

Trečiasis asmuo antstolis S. V. pateiktame atsiliepime ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą, taikyti ieškinio senatį.

Trečiasis asmuo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktame atsiliepime ieškinį prašė nagrinėti teismo nuožiūra.

Kiti byloje dalyvaujantys asmenys nustatytu terminu atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

Ieškinys netenkintinas.

Įstatymas numato, kad jeigu ieškinio suma neviršija 2000,00 Eur, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Šalys prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nepareiškė, todėl teismas bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnis). 

CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2012). Civilinės atsakomybės taikymo sąlygų egzistavimą turi įrodyti ieškovas, prašantis taikyti atsakovui civilinę atsakomybę (CPK 178 str.).

Nagrinėjamoje byloje keliamas deliktinės atsakomybės klausimas. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje, kuriame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2004; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009 ir kt.). Neteisėtumas civilinėje teisėje priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Nustatant veikos teisėtumą ir kaltę, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, reikia taikyti protingumo standarto, sąžiningumo, profesinio rūpestingumo ar kitus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2008).

Ieškovas teigia, kad jam turtinė žala atsirado dėl VŠĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninės“ administracijos (darbuotojų) kaltės, kurie neorganizavo jam antrinės teisinės pagalbos suteikimo, paėmė iš jo personalinį kompiuterį ir USB elektroninių duomenų kaupiklį bei nesudarė galimybės jam rašyti skundus, pareiškimus ar prašymus. Su minėtais ieškovo teiginiais atsakovė VŠĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ nesutinka ir nurodo, kad ligoninėje pacientams yra teikiamos psichosocialinės reabilitacijos paslaugos, socialiniai darbuotojai padeda pacientams spręsti socialines problemas: tvarko dokumentus susijusius su įvairiomis pašalpomis, išmokomis, sprendžia neįgalumo dokumentų sutvarkymo klausimus, palydi į bankus, pacientui pageidaujant tarpininkauja ir padeda sutvarkyti dokumentus dėl antrinės teisinės pagalbos, konsultuoja ir padeda bendrauti su antstoliais ar kitomis institucijomis ir t.t. Pacientams, kurie nuturi pajamų yra padedama finansiškai. Tokie pacientai yra įtraukiami į socialiai remtinų pacientų sąrašą ir ligoninės lėšomis yra aprūpinami būtiniausiomis priemonėmis. 2011 metų sausio 31 d. ieškovas parašė prašymą dėl jo įtraukimo į socialiai remtinų pacientų sąrašą ir jo prašymas buvo patenkintas, ieškovas buvo aprūpintas rašymo priemonėmis, popieriumi, vokais, pašto ženklais, ieškovas turėjo galimybę rašyti prašymus, skundus, teikti teismui procesinius dokumentus, raštu kreiptis į antstolį ir t.t. Ieškovui buvo leidžiama ligoninės lėšomis daryti dokumentų kopijas, skambinti telefonu, naudotis kompiuteriu. A. V. 2011 m. vasario mėnesį kreipėsi į socialinę darbuotoją dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Socialinė darbuotoja padėjo sutvarkyti reikiamus dokumentus antrinei teisinei pagalbai gauti. 2011 metų kovo 2 d. į ligoninę atvyko savivaldybės juristas R. G.. Ieškovas, per visą gydymosi ligoninėje laikotarpį, daug kartų kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Į ligoninę pastoviai atvykdavo savivaldybės juristai. Minėtoms aplinkybėms patvirtinti atsakovė teismui pateikė dokumentus: išrašus iš A. V. socialinės istorijos (b. l. 82-89), iš kurių matyti, kad jam buvo teikta įvairaus pobūdžio socialinė pagalba, pvz.: 2011 m. sausio 28 d. jis lydėtas į banką dėl pinigų pervedimo; jo prašymų siųsti laiškai; jo prašymu 2011 m. vasario 10 d. jam suteikta informacija dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo; 2011 m. vasario 14 d., 2011 m. kovo 29 d. jo prašymu jam duoti vokai su pašto ženklais; 2011 m. vasario mėn., 2012 m. rugsėjo mėn., 2013 m. vasario mėn. jam suteikta pagalba renkant dokumentus dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo; 2011 m. kovo 2 d., 2011 m. balandžio 1 d., 2012 m. rugsėjo 6 d., 2013 m. spalio 17 d., 2013 m. spalio 17 d. ir kt. jis palydėtas į susitikimus su savivaldybės juristais; 2011 m. kovo 29 d., 2011 m. lapkričio 4 d. jo prašymu darytos teismo nutarčių ir kitų dokumentų kopijos; 2011 m. gegužės 3 d., 2012 m. kovo 16 d. jam suteikta galimybė telefonu paskambinti savivaldybės juristui; 2011 m. rugpjūčio 9 d. jam kompiuteriu užimtumo kambaryje parengus skundą teismui, buvo leista šį skundą atspausdinti; 2011 m. rugpjūčio 31 d. atspausdintas kompiuteriu surašytas jo raštas ir išsiųstas registruotu paštu; 2011 m. rugsėjo 7 d. jis palydėtas į NORD banką, kur sužinojo, kad jo sąskaita areštuota antstolio S. V. ir visi jo pinigai nuskaičiuoti, jam pasiūlyta rašyti prašymą antstoliui, kad nebūtų atskaičiuojama visa jo netekto darbingumo pensija, tačiau jis atsisakė; 2011 m. rugsėjo 13 d. A. V. parašė prašymą antstoliui S. V., kuris buvo išsiųstas kartu su pažyma apie paciento gydymąsi; 2011 m. rugsėjo 28 d. jis palydėtas į banką, kur sužinojo, kad antstolis S. V. arešto nuo jo sąskaitos nenuėmė; 2011 m. rugsėjo 30 d. telefonu susisiekta su antstolio S. V. padėjėja, kuri informavo kad reikia atsiųsti raštą iš „Sodros“, kad būtų nuimtas areštas; 2011 m. spalio 10 d. leista paskambinti advokatei; 2011 m. spalio 14 d. jam padėta parašyti prašymą antstoliui, kuris su kitais dokumentais išsiųstas antstoliui S. V.; 2011 m. lapkričio 7 d. jo prašymu susisiekta su antstolio S. V. padėjėja, teirautasi ar nuimtas areštas nuo jo sąskaitos, gautas atsakymas, kad areštas nuimtas; 2011 m. gruodžio 1 d. jo prašymu išsiųstas laiškas advokatei O. K.. Taip pat jam nuolat teiktos kitos įvairios socialinės paslaugos. Ieškovas taip pat teigia, kad iš jo VŠĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninėje“ buvo paimtas jo personalinis kompiuteris ir USB elektroninių duomenų kaupiklis ir ši aplinkybė jam sutrukdė laiku pateikti informaciją antstoliui, rašyti prašymus ir pan. Atsakovė savo atsiliepime nurodė ir iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad asmenims, besigydantiems VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje yra taikomi tam tikri apribojimai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. V. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje gydėsi nuo 2011 m. sausio 4 d., t. y. Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartimi jam buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis, kuris Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. nutartimi pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, o to paties teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutartimi pakeistas į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (b. l. 9). Vadovaujantis VŠĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninės“ direktoriaus 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 20 patvirtintų „Sustiprinto stebėjimo sveikatos priežiūros skyriaus vidaus tvarkos taisyklių“ (toliau – Taisyklės) 12.19 punktu (b. l. 90) ir Taisyklių Priedo Nr. 1, 7 punktu (b. l. 92) ir VŠĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninės“ direktoriaus 2013 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 52 patvirtintų „Pirmo bendro stebėjimo sveikatos priežiūros skyriaus vidaus tvarkos taisyklių Nr. 41“ (toliau – taisyklė Nr. 41) 17.1 punktu (b. l. 93), Taisyklių Nr. 41, 1 priedo 9 punktu, pacientams, gydomiems tiek bendro stebėjimo sąlygomis, tiek sustiprinto stebėjimo sąlygomis, draudžiama palatoje turėti kompiuterius, perrašomas informacines laikmenas. Iš Paciento 2011 m. sausio 4 d. ir 2013 m. spalio 30 d. supažindinimų su vidaus tvarkos taisyklėmis (b. l. 95; 96) matyti, kad A. V. buvo pasirašytinai supažindintas su 2009 m. gegužės 4 d. ir 2013 m. spalio 28 d. VŠĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninės“ vidaus tvarkos Taisyklėmis, todėl žinojo, kad tiek personalinį kompiuterį, tiek USB elektroninių duomenų kaupiklį jam turėti palatoje draudžiama. Be to, kaip nurodo atsakovė VŠĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“, A. V., kaip ir kiti pacientai, turėjo galimybę dirbti kompiuteriu užimtumo ir reabilitacijos centre ir šia galimybę ne kartą naudojosi (b. l. 84). A. V. 2013 m. vasario 7 d. direktoriaus pavaduotojos gydymui, atliekančios direktoriaus funkcijas raštu buvo atsakyta į jo paklausimą ir nurodytos minėtos aplinkybės dėl negalimumo turėti pacientams personalinį kompiuterį, kadangi tai draudžia vidaus tvarkos taisyklės (b. l. 8).

Nagrinėjamu atveju atsakovė VŠĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ bei trečiasis asmuo antstolio S. V. kontora savo atsiliepimuose prašo ieškovo pareikštam reikalavimui dėl turtinės žalos priteisimo taikyti ieškinio senatį.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2016 22 punktas).

Kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, tik teismui išsprendus šį klausimą ir nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieškinio reikalavimai nagrinėjami iš esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 str. 2 d.).

CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo <...>. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovas kreipėsi į teismą dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, kurią, anot jo, jis patyrė laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 4 d. iki 2014 m. birželio 6 d., t. y. jo gydymo VŠĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninėje“ laikotarpiu, kai iš jo sąskaitų buvo nuskaitytos piniginės lėšos antstolio S. V. vykdomojoje byloje Nr. 0127/08/06493 ir antstolės B. P. vykdomojoje byloje Nr. 0171/11/01327. Anot ieškovo, turtinė žala jam buvo padaryta, kadangi ligoninės administracija turėjo organizuoti jam antrinės teisinės pagalbos suteikimą, tačiau to padaryta nebuvo. Be to, jis neturėjo galimybės pats rašyti skundus, pareiškimus ar prašymus, nes iš jo buvo paimtas personalinis kompiuteris ir USB elektroninių duomenų kaupiklis, jis neturėjo galimybės informuoti antstolį S. V., sudaryti su išieškotoju taikos sutartį arba informuoti išieškotoją apie jo pareigą atsisakyti išieškojimo, pateikti žinias apie savo turtinę padėti bei gaunamas pajamas, todėl jam nustatytu terminu neapskundus antstolių patvarkymų, dėl antstolio S. V. ir antstolės B. P. veiksmų nuo jo sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių „DNB“ banke, buvo nuskaityta 3 000 Lt piniginių lėšų ir jam buvo padaryta 868,86 Eur turtinė žala.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas A. V. apie antstolio S. V. uždėtą areštą jo sąskaitai ir pinigų nuo jos nuskaičiavimą sužinojo 2011 m. rugsėjo 7 d., kai nuvyko į DNB NORD banką (dabar - „Luminor“) (b. l. 85). Ieškovo nurodomas atsakovės darbuotojų galimas neveikimas, teisinės pagalbos nesuteikimas, nulėmęs jo teisių pažeidimą, atsiranda tą pačią dieną, kai atsakovė tokius neteisėtus veiksmus atlieka (neveikimo atžvilgiu – neatlieka), ir nuo tos dienos skaičiuojamas ieškinio senaties terminas. Teismo vertinimu, ieškovas per visą jo gydymo VŠĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninėje“ laikotarpį žinojo apie jo atžvilgiu atliekamus, jo nuomone, neteisėtus veiksmus.  Kaip galima suprasti iš ieškovo ieškinio nuo momento, kai ieškovas sužinojo apie lėšų nuskaičiavimą nuo jo sąskaitos (2011 m. rugsėjo 7 d.) tęstinis jo teisių pažeidimas, pasireiškęs atsakovės darbuotojų veiksmais ir neveikimu, nesuteikiant jam teisinės pagalbos, kas nulėmė lėšų nuskaitymą nuo jo sąskaitos, tęsėsi visą jo gydymosi VŠĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninėje“ laikotarpį iki jo išleidimo 2014 m. birželio 6 d. Taigi darytina išvada, kad ieškovas išleistas iš VŠĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninės“ žinodamas apie jo atžvilgiu vykdomą išieškojimą galėjo savo teises ginti pilna apimtimi. Šiuo atveju nuo jo išleidimo iš VŠĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninės“ iki ieškinio išsiuntimo teismui (2019 m. balandžio 6 d.) praėjo pakankamai ilgas, beveik 5 metų laikotarpis, per kurį ieškovas turėjo galimybę kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo, todėl darytina išvada, kad ieškovas pateikė ieškinį pasibaigus ieškinio senaties terminui.

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Klausimą, ar ieškinio senatis gali būti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva. Teisės normose, reglamentuojančiose ieškinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų nuspręsti, kokios šio termino praleidimo priežastys turi būti pripažįstamos svarbiomis. Tai vertinamoji sąvoka, kurios turinys atskleidžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes.

Ieškovas neprašo atnaujinti ieškinio senaties termino, nenurodo dėl kokių priežasčių jį praleido, nors yra atstovaujamas profesionalaus teisininko advokato, kuris 2019 m. rugsėjo 24 d. su byla susipažino (b. l. 103), gavo reikiamų bylos dokumentų kopijas. Teismo vertinimo, visą laiką nuo momento, kai jis sužinojo apie nurašytas pinigines lėšas nuo jo sąskaitos iki ieškinio pateikimo teismui, ieškovas žinojo apie jo nuomone, jam padarytą žalą, tačiau nesikreipė nei į atsakovę VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę nei į teismą dėl jos atlyginimo, nors tuo pačiu laikotarpiu sprendė kitus teisinius ginčus – 2014 m. teikė skundus antstoliams, 2014-2016 m. kreipėsi į teismus dėl galimai neteisėtų antstolių veiksmų (b. l. 13-19; 22-26), taip pat 2016 m. kreipėsi į Europos Žmogaus teisių teismą dėl Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir jos Papildomų protokolų pažeidimų (b. l. 11; 12). Pažymėtina, kad dėl ieškinyje nurodomos turtinės žalos, kurią ieškovas įvardina, kaip antstolio nuskaitytas lėšas, ieškovas yra iniciavęs eilę teisminių procesų dėl antstolio veiksmų. Teikiamuose skunduose dėl antstolio veiksmų ieškovas nurodė iš esmės tapačias aplinkybes kurias nurodo ir ieškinyje, t. y. dėl antstolio S. V. patvarkymais neteisėtai nuskaitytų piniginių lėšų nuo 2011 m. iki 2014 m. iš jo sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių „DNB“. Tiek Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartimi, tiek Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartimi ieškovo skundai dėl antstolio S. V. veiksmų netenkinti. Šiomis nutartimis pripažinta, kad antstolio veiksmai atliekant vykdymo veiksmus ir vykdymo procesą vykdomojoje byloje Nr. 0127/08/06493 yra pagrįsti ir teisėti, jis nepažeidė CPK XLVII skyriuje nustatytų išieškojimo iš skolininko turto bendrųjų taisyklių, todėl teismai sprendė, kad panaikinti antstolio patvarkymų nėra pagrindo. Iš Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutarties Nr. 2S-814-480/2016 matyti, kad A. V. teikdamas atskirąjį skundą dėl 2016 m. sausio 15 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutarties taip pat nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir ieškinyje, t. y., kad: „VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje iš pareiškėjo buvo atimtas jo nešiojamasis kompiuteris ir USB kompiuterinių duomenų kaupiklis, uždrausta pareiškėjui rašyti skundus, prašymus, pareiškimus valstybės institucijoms bei teismui“ ir kt. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas jau gana seniai žinojo apie tariamą jo teisės pažeidimą ir savo teises gynė teismine tvarka.

Ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie objektyvių aplinkybių, lėmusių senaties termino praleidimą, egzistavimą, tokių aplinkybių išnagrinėjęs bylą taipogi nenustatė ir bylą nagrinėjantis teismas, todėl darytina išvada, jog senaties termino taikymas šiuo atveju yra proporcinga priemonė, atitinkanti ieškinio senaties tikslus bei šį terminą atnaujinti pagrindo nėra.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovas praleido 3 metų ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimą atlyginti žalą, patirtą jam gydantis VŠĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninėje“. Pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą byloje nėra. Taigi, reikalavimui pritaikius ieškinio senatį, tai sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė reikalavo taikyti ieškinio senatį, tai ieškinio reikalavimai iš esmės nagrinėjami (tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas) tuomet, kai teismas nustato, jog ieškinio senaties terminas nepraleistas arba buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2008). Teismas neturi pirmiausia nustatyti pažeidimo ir tik tada taikyti senatį. Taikant senatį, ieškinys atmetamas ne todėl, kad yra pažeidimas, bet taikoma senatis, o todėl, kad nepriklausomai nuo to, būtų ar nebūtų nustatytas pažeidimas, pažeistos teisės nebūtų įmanoma apginti dėl praleisto ieškinio senaties termino (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-718-330/2017). Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų (ne) pagrįstumo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008). Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareikšto reikalavimo nagrinėjimas, esant savarankiškam ieškinio atmetimo pagrindui – pasibaigus ieškinio senaties terminui būtų savitikslis ir perteklinis, nes, net ir nustačius teisės pažeidimą, pažeistos teisės nebūtų įmanoma apginti dėl praleisto ieškinio senaties termino.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį atmetus, ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas bei ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos lieka jam (CPK 93 str.).

Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu ir įteikimu sudaro 9,50 Eur, tačiau ieškovas remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. 2.2. (NTP-2)-19-T-2324-13226 (b. l. 71) yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl iš jo proceso išlaidos valstybei nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265 straipsniais, 441 straipsnio 3 dalimi

n u s p r e n d ž i a :

ieškovo A. V. patikslintą ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.

Teisėjas                                                          Ignas Totilas