Administracinė byla Nr. I-10-415/2022

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00060-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 4.1; 43.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. gegužės 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas) ir Beatos Martišienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų prašymo ištirti, ar Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40, 6, 10-11 punktų nuostatos ta apimtimi, kiek jose nėra numatyta išimtis dėl priskirtinos žemės sklypo dalies pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, prieštarauja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktui, 10 straipsnio 5 dalies 1 punktui ir 6 daliai, 21 straipsnio 2 punktui, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 5 daliai ir 6 daliai ir konstituciniams įstatymo viršenybės ir teisinės valstybės principams, priėmimo klausimą,

n u s t a t ė:

I.

2022 m. gegužės 13 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir pareiškėjas) prašymas ištirti, ar Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40, (toliau – ir Metodika) 6, 10 ir 11 punktų nuostatos ta apimtimi, kiek jose nėra numatyta išimtis dėl priskirtinos žemės sklypo dalies pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, prieštarauja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktui, 10 straipsnio 5 dalies 1 punktui ir 6 daliai, 21 straipsnio 2 punktui, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 5 daliai ir 6 daliai ir konstituciniams įstatymo viršenybės ir teisinės valstybės principams. 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 114 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą.

ATBĮ 115 straipsnio 1 dalies 6 punktas įtvirtina, kad pagal ABTĮ įstatymo 114 straipsnį bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo priimamoje nutartyje turi būti nurodyta, be kita ko, kokiais teisiniais argumentais teismas, kuris kreipiasi, grindžia savo abejonę dėl ginčijamo norminio administracinio akto (ar jo dalies) teisėtumo.

Norminio administracinio akto teisėtumo patikrinimas, kai dėl to į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą kreipiasi bendrosios kompetencijos ar administracinis teismas, nėra savitikslis dalykas. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjami tik tokie prašymai ištirti norminio administracinio teisės akto teisėtumą, kuris tiesiogiai taikytinas teismo nagrinėjamoje individualioje byloje. Administraciniam teismui nėra pavesta nagrinėti nesusijusius su individualia byla teismų paklausimus. Tai suponuoja, kad ir teismai neturi teisės kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su tokiais prašymais, kurių išsprendimas neturės tiesioginės reikšmės jų nagrinėjamos individualios bylos baigčiai. Nurodyti principai nuosekliai išplaukia iš ABTĮ 113 straipsnio 2 dalies 1 punkto, nustatančio, jog administracinis teismas atmeta prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, jeigu prašymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla, bei iš šio įstatymo 114 straipsnio 1 dalies, nustatančios, jog bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą, prašydamas patikrinti tik tokio norminio administracinio akto (ar jo dalies), kuris turėtų būti taikomas teismo nagrinėjamoje byloje, atitiktį įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I575-3/2009; 2012 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I520-16/2012; 2016 m. liepos 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI-7-822/2016; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-16-261/2018 ir kt.).

Susipažinusi su pareiškėjo pateiktu pašymu, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „Trasanta“ (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į Kauno apylinkės teismą Kauno rūmus su ieškiniu, be kita ko, prašydamas pripažinti ieškovo materialinę subjektinę teisę įsigyti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) lengvatine tvarka (be aukciono), o jei teismas netenkintų reikalavimo dėl viso minėtojo žemės sklypo ploto – pripažinti ieškovo teisę įsigyti minėtojo žemės sklypo dalį, nustatytiną pagal Metodikos 6 ir 10–11 punktus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisės įsigyti valstybinę žemę lengvatinėmis sąlygomis pripažinimas nėra materialinis teisinis reikalavimas, o sudaro faktinio ir teisinio pagrindo, jei tokie bylą nagrinėjant teisme pagrindai yra įrodyti, elementus materialinei teisei – žemės pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti – įgyvendinti.

Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Žemės įstatymo 10 straipsnyje aptariama žemės perleidimo tvarka, kurioje taip pat numatyta, kad sprendimą parduoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas (10 str. 1 d. 4 p.). 

Vadovaujantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Maksimalius parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai (Žemės įstatymo 10 str. 6 d.). Valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė (Žemės įstatymo 10 str. 7 d.).

Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 12-16 punktais yra teisinis pagrindas pažymėti, kad valstybinės žemės sklypų pardavimui be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, taikoma pareikštinė tvarka. Ja statinių savininkui pasinaudojus, komplektuojamas dokumentų ir duomenų paketas. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys, atlikęs Taisyklių 16 punkte nurodytus veiksmus, gavęs visus reikalingus dokumentus ir duomenis bei nustatęs, kad yra teisinis pagrindas sudaryti valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį (Taisyklių 1 priedas), per 10 darbo dienų parengia šios sutarties projektą (Taisyklių 18 p.). Parengtas valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projektas įteikiamas arba išsiunčiamas registruotu laišku (įteikiant) pirkėjui. Pasirašydamas sutarties projekte arba atskiru raštu pirkėjas patvirtina, kad sutinka su perkamo žemės sklypo kaina ir kitomis sutarties projekte išdėstytomis žemės sklypo pirkimo sąlygomis. Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas per 10 darbo dienų nuo valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projekto suderinimo su pirkėju dienos priima sprendimą parduoti žemės sklypą ar jo dalį arba prašymo netenkinti. Jeigu priimamas sprendimas parduoti žemės sklypą, jame nurodoma, kad žemės sklypą leidžiama parduoti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projekte nurodytomis sąlygomis. Sutarties projektas pridedamas prie sprendimo parduoti žemės sklypą arba jo dalį kaip neatskiriamas priedas. Ginčai dėl sprendimo parduoti žemės sklypą ar jo dalį, taip pat sprendimo prašymo netenkinti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme (Taisyklių 19 p.).

Nurodytas Taisyklėse įtvirtintas teisinis reglamentavimas suponuoja, kad ginčo dėl valstybinės žemės pardavimo / atsisakymo parduoti dalykas yra Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimas, priimtas Taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais.

Tokie reikalavimai šioje byloje nėra pareikšti, o reikalavimų, kurie pareikšti, pagrindu ieškovo pažeista ar ginčijama individo subjektinė teisė (teisė į valstybinės žemės įsigijimą nuosavybėn ne aukciono tvarka) negali būti apginta ir įgyvendinta, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog administracinės bylos dėl norminio administracinio akto teisėtumo teisena negalima, nes ginčijamo norminio administracinio akto taikymui nagrinėjamoje individualioje byloje nėra būtinų sąlygų (ABTĮ 115 str. 1 d. 6 p.). 

Pareiškėjo prašymą atsisakoma priimti (ABTĮ 114 str. 1 d., 33 str. 2 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 116 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsisakyti priimti pareiškėjo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų prašymą ištirti, ar Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40, 6, 10-11 punktų nuostatos ta apimtimi, kiek jose nėra numatyta išimtis dėl priskirtinos žemės sklypo dalies pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, prieštarauja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktui, 10 straipsnio 5 dalies 1 punktui ir 6 daliai, 21 straipsnio 2 punktui, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 5 daliai ir 6 daliai ir konstituciniams įstatymo viršenybės ir teisinės valstybės principams, priėmimo klausimą.

Prašymą su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Artūras Driukas

                                                                Gintaras Kryževičius

                                                                Beata Martišienė