(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis, susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 228 straipsnio 1 dalyje (trys nusikalstamos veikos), 313 straipsnio 2 dalyje ir 154 straipsnio 2 dalyje,   

n u s t a t ė:

A. D. yra kaltinamas tuo, kad jis 2012 m. rugsėjo 21 d., (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi bei leidžiamo leidinio „(duomenys neskelbtini)“ redaktoriumi, t. y. asmeniu prilyginamu valstybės tarnautojui ir būdamas atsakingas už šios visuomenės informavimo priemonės turinį, turėdamas Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje numatytą pareigą visuomenei skleisti tik teisingą, tikslią ir nešališką informaciją, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, t. y. tyčia nepatikrinęs įtariamojo A. R. interviu metu pateiktos melagingos informacijos, 2012 m. rugsėjo 22 d. – 2012 m. rugsėjo 28 d., savaitraštyje „(duomenys neskelbtini)“ Nr. 38, parašė bei išspausdino straipsnį „(duomenys neskelbtini)“, kuriame pažeisdamas Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 14 straipsnio 2 dalies, 19 straipsnio 2 dalies bei 22 straipsnio 8 dalies 4 punkto nuostatas, viešai paskelbė melagingus, tikrovės neatitinkančius, garbę ir orumą žeminančius prasimanymus apie mirusį V. M., nulėmusius žmonių panieką ir pakirtusius pagarbą 2010 m. gruodžio 11 d. mirusiojo V. M. atminimui, bei šmeižė A. M., tuo sukeldamas visai M. šeimai didelius ir nuolatinius dvasinius išgyvenimus ir padarydamas didelės žalos M. šeimai, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. D. kaltinamas tuo, kad jis Konstitucijos pr. (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi bei leidžiamo leidinio „(duomenys neskelbtini)“ redaktoriumi, būdamas atsakingas už šios visuomenės informavimo priemonės turinį, 2012 m. rugsėjo 22 d. – 2012 m. rugsėjo 28 d. savaitraštyje „(duomenys neskelbtini)“ Nr. 38 (394), išspausdino straipsnį „(duomenys neskelbtini)“, kuriame viešai paskelbė melagingus prasimanymus, galinčius nulemti žmonių panieką ar pakirsti pagarbą 2010 m. gruodžio 11 d. mirusiojo V. M. atminimui, išsakydamas žodžius: „Todėl Generalinė prokuratūra galėtų pasidomėti savo kolegų iš Kauno veikla arba tiesiog pasikelti policijos duomenis ir nukentėjusiųjų nuo šio piliečio žmonių pareiškimus. Tada nereikėtų per savo spaudą bandyti visuomenę įtikinti, kad V. M. nužudė ir apšmeižė su judėjimo „Drąsos kelias“ susiję žmonės, kurie neva susekė ir nustatė, kad V. M. yra trečiasis jų ieškomas pedofilas „A.“. Neva dėl to V. M. ir buvo nužudytas.“, t. y. įvardindamas mirusįjį V. M. kaip įtariamąjį pedofilijos byloje, tokiu būdu kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 313 straipsnio 2 dalyje.

Be to, A. D. kaltinamas tuo, kad jis 2013 m. balandžio 19 d. (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi bei leidžiamo leidinio „(duomenys neskelbtini)“ redaktoriumi, t. y. asmeniu prilyginamu valstybės tarnautojui ir būdamas atsakingas už šios visuomenės informavimo priemonės turinį, turėdamas Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies numatytą pareigą visuomenei skleisti tik teisingą, tikslią ir nešališką informaciją, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, t. y. tyčia nepatikrinęs įtariamojo A. R. interviu metu pateiktos melagingos informacijos 2013 m. balandžio 20 d. – 2016 m. balandžio 26 d. savaitraštyje „(duomenys neskelbtini)“ Nr. 16 parašė bei išspausdino straipsnį „Kauno policija ir STT slepia įtariamus V. M. nusikaltimus“, kuriame pažeisdamas Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 14 straipsnio 2 dalies, 19 straipsnio 2 dalies bei 22 straipsnio 8 dalies 4 punkto nuostatas viešai paskelbė melagingus, tikrovės neatitinkančius, garbę ir orumą žeminančius prasimanymus apie mirusį V. M., nulėmusius žmonių panieką ir pakirtusius pagarbą 2010 m. gruodžio 11 d. mirusiojo V. M. atminimui, bei šmeižė A. M., tuo sukeldamas visai M. šeimai didelius ir nuolatinius dvasinius išgyvenimus ir padarydamas didelės žalos M. šeimai, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. D. kaltinamas tuo, kad jis 2013 m. gegužės 10 d. (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi bei leidžiamo leidinio „(duomenys neskelbtini)“ redaktoriumi, t. y. asmeniu prilyginamu valstybės tarnautojui ir būdamas atsakingas už šios visuomenės informavimo priemonės turinį, turėdamas Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje numatytą pareigą visuomenei skleisti tik teisingą, tikslią ir nešališką informaciją, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, t. y. tyčia nepatikrinęs įtariamojo A. R. interviu metu pateiktos melagingos informacijos 2013 m. gegužės 11 d. – 2013 m. gegužės 17 d. savaitraštyje „(duomenys neskelbtini)“ Nr. 19 parašė bei išspausdino straipsnį „Svarbiausioji pedofilijos bylos liudininkė M. M. skęsta melo jūroje?“, kuriame pažeisdamas Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 14 straipsnio 2 dalies, 19 straipsnio 2 dalies bei 22 straipsnio 8 dalies 4 punkto nuostatas viešai paskelbė melagingus, tikrovės neatitinkančius, garbę ir orumą žeminančius prasimanymus apie mirusį V. M., nulėmusius žmonių panieką ir pakirtusius pagarbą 2010 m. gruodžio 11 d. mirusiojo V. M. atminimui, bei šmeižė A. M., tuo sukeldamas visai M. šeimai didelius ir nuolatinius dvasinius išgyvenimus ir padarydamas didelės žalos M. šeimai, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. D. kaltinamas tuo, kad jis (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi bei leidžiamo leidinio „(duomenys neskelbtini)“ redaktoriumi, būdamas atsakingas už šios visuomenės informavimo priemonės turinį, 2013 m. gegužės 11 d. – 2013 m. gegužės 17 d. savaitraštyje „(duomenys neskelbtini)“ Nr. 19 (426) po interviu su A. R. išspausdino straipsnį „Svarbiausioji pedofilijos bylos liudininkė M. M. skęsta melo jūroje?“, kuriame paskleidė apie M. šeimą tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti šią šeimą ir pakirsti pasitikėjimą ja, aiškindamas, kaip V. M. nuotrauka atsidūrė policijos duomenų bazėje bei priskirdamas jį prie ieškomų nusikaltėlių, t. y. teigdamas: „neva toje duomenų bazėje saugomos ir visų Lietuvos teisėjų ir jų vaikų nuotraukos. Tačiau yra kiek kitaip – policijos duomenų bazėje saugomos policijos ieškomų, įtariamų nusikaltėlių nuotraukos. Kaip toje bazėje atsirado V. M. nuotrauka – mįslė.“, tokiu būdu kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 2 dalyje.

Baudžiamoji byla turi būti perduota prokurorui, kadangi ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas.

Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnyje yra nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodoma: 1) teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; 2) įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą; prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys; 3) nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; 4) pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; 5) Lietuvos Respublikos BK straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką; 6) įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją; 7) įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu.

Lietuvos Respublikos BPK 254 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad byla iš teismo perduodama prokurorui, kai surašytas Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Pagal teismų praktiką kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnyje keliamų reikalavimų kaltinamojo akto turiniui, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos požymius (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-223/2013, 2K-254/2013, 2K-435/2013). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą. Nusikalstama veika turi būti aprašyta išsamiai ir kartu glaustai, nurodant tas faktines aplinkybes, kurios reikšmingos šios veikos kvalifikavimui. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte (ir atitinkamai nuosprendyje) turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-223/2012, 2K-268/2013).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi – tai pasinaudojimas savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai interesais. Šios veikos mechanizmą sudaro tai, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo išoriškai atlieka jam paskirtas pareigas, įgyvendina jam suteiktas teises ir pareigas, tačiau iš tikrųjų savo veikimu ar neveikimu pažeidžia tarnybos principus ir tikslus.

A. D. yra kaltinamas trijų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Visais trim atvejais kaltinimuose yra nurodoma, jog A. D., būdamas asmeniu prilyginamu valstybės tarnautojui ir būdamas atsakingas už visuomenės informavimo priemonės turinį, nevykdė Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos bei pažeidė minėto įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 14 straipsnio 2 dalies, 19 straipsnio 2 dalies bei 22 straipsnio 8 dalies 4 punkto nuostatas, parašė bei išspausdino straipsnius (tris skirtingus straipsnius), kuriuose viešai paskelbė melagingus, tikrovės neatitinkančius, garbę ir orumą žeminančius prasimanymus apie mirusį V. M., nulėmusius žmonių panieką ir pakirtusius pagarbą 2010 m. gruodžio 11 d. mirusiojo V. M. atminimui, bei šmeižė A. M., tuo sukeldamas visai M. šeimai didelius ir nuolatinius dvasinius išgyvenimus ir padarydamas didelės žalos M. šeimai. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas principas, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai, šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog informaciją apie privatų gyvenimą galima skelbti, išskyrus įstatyme nurodytus atvejus, tik jei tas žmogus sutinka, įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas draudimas platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, o įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 4 punkte nustatyta, jog viešosios informacijos rengėjai neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų (visos anksčiau paminėtos įstatymo nuostatos galiojo kaltinime nurodytu laiku). Teismas konstatuoja, jog nei viename iš trijų kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalį nėra nurodoma, kokie konkrečiai melagingi, tikrovės neatitinkantys, garbę ir orumą žeminantys prasimanymai, nulėmę žmonių panieką ir pakirtę pagarbą mirusiojo V. M. atminimui, buvo paskelbti publikuotose straipsniuose, tuo pačiu nėra nurodoma ir tai, kokie konkretūs teiginiai vertintini kaip šmeižiantys A. M.. Esant tokiam kaltinimui negalima įvertinti, ar buvo pažeistos kaltinime nurodytos Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo nuostatos. Taigi teigtina, jog kaltinime nėra aiškiai ir suprantamai suformuluotas įrodinėjimo dalykas, t. y. nėra aišku, kokios konkrečios aplinkybės bei faktai turėtų būti įrodinėjami, nuo ko turėtų gintis kaltinamasis. Susidariusioje situacijoje prokuroras lyg ir palieka teisę teismui, kaltinamajam bei nukentėjusiesiems patiems pasirinkti, kas jų nuomone turėtų būti įrodinėjama, nuo ko turėtų būti ginamasi ir t. t., pats atsiribodamas nuo valstybinio kaltinimo palaikymo. Vis tik tokia situacija yra negalima ir ji turi būti taisoma surašant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus atitinkantį kaltinamąjį aktą.

Iš pirmojo kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalį matyti, jog jis siejasi su kaltinimu pagal Lietuvos Respublikos BK 313 straipsnio 2 dalį, kadangi šiuose kaltinimuose yra minimas tas pats straipsnis, t. y. „Nukentėjusiems nuo V. M. ((duomenys neskelbtini)) grasinama mirtimi“. Kaltinime pagal Lietuvos Respublikos BK 313 straipsnio 2 dalį yra nurodomi teiginiai, kurie vertinami kaip melagingi prasimanymai, galintys nulemti žmonių panieką ar pakirsti pagarbą mirusiojo V. M. atminimui. Kaltinime pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalį taip pat nurodoma, jog savaitraštyje publikuotame straipsnyje buvo viešai paskelbi melagingi, tikrovės neatitinkantys, garbę ir orumą žeminantys prasimanymai apie mirusį V. M., nulėmę žmonių panieką ir pakirtę pagarbą mirusiojo V. M. atminimui. Taigi šiuo atveju kyla klausimas, ar aptariamuose dviejuose kaltinimuose yra kalbama apie tuos pačius ar apie skirtingus teiginius. Tuo pačiu kaltinime pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalį yra nurodoma, kad savaitraštyje publikuotame straipsnyje buvo apšmeižtas A. M., tačiau iš suformuluoto kaltinimo neįmanoma suprasti, kaip konkrečiai tai buvo padaryta. Pastebėtina ir tai, jog tuo atveju, jeigu kaltinimuose pagal Lietuvos Respublikos BK 313 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį yra kalbama apie tuos pačius teiginius, kyla klausimas, kodėl jie yra kvalifikuojami pagal dvi skirtingas Lietuvos Respublikos BK normas, o galimai A. M. šmeižiančių teiginių (neaišku kokių) paskelbimas yra kvalifikuojamas tik pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalį nekvalifikuojant galimai padarytų neteisėtų veiksmų pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 2 dalį. Taigi nagrinėjamu atveju aiškiai nesuformulavus kaltinimo, neįmanoma įvertinti, kiek ir kokios nusikalstamos veikos galimai buvo padarytos.

Likusiose dviejuose kaltinimuose pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalį (kaltinimai, susiję su straipsniais „Kauno policija ir STT slepia įtariamus V. M. nusikaltimus“ ir „Svarbiausioji pedofilijos bylos liudininkė M. M. skęsta melo jūroje?“) yra nurodoma, kad A. D. viešai paskelbė melagingus, tikrovės neatitinkančius, garbę ir orumą žeminančius prasimanymus apie mirusį V. M., nulėmusius žmonių panieką ir pakirtusius pagarbą 2010 m. gruodžio 11 d. mirusiojo V. M. atminimui, bei šmeižė A. M.. Šie du kaltinimai yra suformuluoti analogiškai kaip ir pirmasis kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalį, tačiau šiais dviem atvejais kaltinamojo veikos papildomai nėra kvalifikuojamos pagal Lietuvos Respublikos BK 313 straipsnio 2 dalį. Taigi kyla klausimas, kodėl vienu atveju tam tikri veiksmai yra vertinami vienaip, o kitu atveju nurodomos iš esmės tos pačios aplinkybės, tačiau jų visuma jau vertinama kitaip, t. y. nėra išlaikomas kaltinimo nuoseklumas. Tokiu atveju neaišku, kaip pasireiškė piktnaudžiavimas, ar tik tuo, jog A. D. nepatikrino pateiktos melagingos informacijos, parašė bei išspausdino konkrečius straipsnius, ar dar ir tuo, jog atlikęs prieš tai nurodytus veiksmus jis tuo pačiu viešai paskelbė melagingus, tikrovės neatitinkančius, garbę ir orumą žeminančius prasimanymus apie mirusį, nulėmusius žmonių panieką ir pakirtusius pagarbą mirusiojo atminimui, bei šmeižė A. M.. Iš aptariamų dviejų kaltinimų matyti, jog A. D. galimai apšmeižė A. M., tačiau galimai padaryti nusikalstami veiksmai nebuvo kvalifikuoti pagal jokį Lietuvos Respublikos BK straipsnį. Kaip jau minėta, esant nekonkrečiam kaltinimui, neįmanoma vertinti nei kiek, nei kokios veikos galimai buvo padarytos.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad visuose trijuose kaltinimuose pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalį yra nurodoma po du nusikalstamų veikų padarymo laikus, t. y. visų pirma nurodoma, jog veika padaryta konkrečią dieną, o vėliau jau nurodomas tam tikras laikotarpis (pavyzdžiui, pirmajame kaltinime nurodoma, jog veika padaryta 2012 m. rugsėjo 21 d., o vėliau nurodomas laikotarpis nuo 2012 m. rugsėjo 22 d. iki 2012 m. rugsėjo 28 d. ir t. t.). Taigi taip ir lieka neaišku, kuo kaltinimuose nurodomas pirmasis laikas yra išskirtinis, kokie konkretūs nusikalstami veiksmai tą dieną buvo padaryti.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje. Kaltinime pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 2 dalį yra nurodyta, jog A. D. paskleidė apie M. šeimą tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti šią šeimą ir pakirsti pasitikėjimą ja. Vis tik, kaip jau minėta, atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 2 dalį kyla tam, kas šmeižė asmenį, todėl kaltinime ir turėtų būti nurodyta, kokie konkrečiai asmenys buvo šmeižiami, o ne nurodoma, jog buvo apšmeižta šeima. Tas pats pasakytina ir apie kaltinimus dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalyje, padarymo, kadangi šiuo nusikaltimu žala taip pat yra padaroma konkretiems fiziniams asmenims, o ne jų grupėms.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad trečiasis kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalį yra susijęs su kaltinimu pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 2 dalį. Iš abiejų kaltinimų galima suprasti, jog straipsnyje „Svarbiausioji pedofilijos bylos liudininkė M. M. skęsta melo jūroje?“ išsakytais teiginiais buvo apšmeižtas A. M. (viename aiškiai įvardijamas A. M., o kitame kaltinime galima suprasti, jog A. M. yra vertinamas kaip M. šeimos narys), todėl kyla klausimas, ar abi veikos buvo padarytos tais pačiais veiksmais, t. y. nurodžius tuos pačius teiginius, ir jeigu taip, tai kodėl viename kaltinime nurodoma, kad buvo apšmeižtas tik A. M., o kitame kaltinime jau nurodoma, jog buvo apšmeižta M. šeima.

Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai, keliami kaltinamojo akto surašymui (Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnis), nėra formalūs, todėl jų vykdymas yra privalomas. Nusikalstamų veikų aprašymas kaltinamajame akte apibrėžia bylos nagrinėjimo teisme ribas (Lietuvos Respublikos BPK 255 straipsnis). Įstatyme numatytų nusikalstamos veikos aplinkybių nenurodžius kaltinamajame akte, tampa neaiškios ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo bei įrodinėtinų nusikalstamos veikos aplinkybių ribos, numatytos Lietuvos Respublikos BPK 255 straipsnyje, t. y. išnagrinėjęs bylą teisiamajame posėdyje, nuosprendyje teismas pirmiausia turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų ir ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes. Šiuo atveju dėl nustatytų trūkumų surašant kaltinamąjį aktą, nėra aiškios įrodinėtinos faktinės aplinkybės, todėl akivaizdu, kad tai teismui trukdo nagrinėti bylą teisiamajame posėdyje. Esant tokiai situacijai, teismas neturi galimybės patikrinti, kokius konkrečius veiksmus atliko A. D., ar jie gali būti vertinami kaip nusikalstami. Taip pat konstatuotina, jog esant nustatytiems esminiams kaltinamojo akto trūkumams yra apsunkinta kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir tinkamai gintis nuo kaltinimo, apsunkintas prokuroro pareigos palaikyti valstybinį kaltinimą vykdymas, o nukentėjusieji negalės tinkamai įgyvendinti savo teisių baudžiamajame procese.  

Atsižvelgiant į visa, kas buvo aptarta anksčiau, teismas konstatuoja, jog iš esmės Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, A. D. teisės į tinkamą gynybą pažeidimas trukdo nagrinėti bylą teisiamajame posėdyje, todėl baudžiamoji byla, kaltinant A. D. nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalyje (trys nusikalstamos veikos), 313 straipsnio 2 dalyje, 154 straipsnio 2 dalyje, turi būti perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 232 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 234 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 440 straipsniu,

n u t a r i a:

Baudžiamąją bylą, kurioje A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalyje (trys nusikalstamos veikos), 313 straipsnio 2 dalyje, 154 straipsnio 2 dalyje, padarymu perduoti prokurorui, kadangi baudžiamojoje byloje buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, bei nustatyti trijų mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                                   Ugnius Trumpulis