Civilinė byla Nr. e2-196-955/2024

                                                                                        Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04824-2020-2

                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5;

 (S)

                                                                                      2.5.26; 3.3.1.14; 3.3.1.18; 3.3.1.21.

 

 

 

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

 

G A L U T I N I S S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. balandžio 9 d.

Kaunas

 

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Kristina Imbrasienė,

sekretoriaujant Rimgailei Pečiulaitytei,

dalyvaujant ieškovo AMRITAM d.o.o. atstovui advokatui Mariui Endzinui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Knortas“ atstovei advokatei Linai Kvedarauskienei,

trečiojo asmens CREBONIT COATINGS Gmbh atstovei advokatei Alvai Puniškienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AMRITAM d.o.o. ieškinį atsakovei UAB „Knortas“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo CREBONIT COATINGS Gmbh.

 

Teismas

 

n u s t a t ė:

 

1.       Ieškovas AMRITAM d.o.o. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Knortas“ (toliau – ir atsakovė) 25 067,87 Eur skolą, 8 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 30 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino ir ieškovui iš atsakovės priteisė 25 067,87 Eur skolą, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (25 067,87 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 124,38 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl priimto preliminaraus sprendimo.

 

I.       Ieškovo reikalavimai ir argumentai

 

4.       Ieškovas nurodė, jog 2019 m. lapkričio 7 d. ieškovas su bendrove Chemco d.o.o. (toliau – pradinė kreditorė, ir/arba Chemco/CHEMCO) sudarė Reikalavimo teisės perleidimo sutartį (toliau –Sutartis) į atsakovės, kaip įvairių statybinių prekių (dažų ir pan.) pirkėjo skolą pagal Chemco atsakovei išrašytas 2019 m. liepos 12 d., liepos 19 d., liepos 26 d. ir rugpjūčio 9 d. PVM sąskaitas faktūras bei 2019 m. liepos 16 d., liepos 23 d., rugpjūčio 2 d. bei rugpjūčio 14 d. prekių pristatymo važtaraščius. Visose keturiose ginčo PVM sąskaitose faktūrose prekių pardavėja nurodyta Chemco, atsakovė visas ginčo prekes bei PVM sąskaitas faktūras yra priėmusi.

5.       Atsakovė apie sudarytą Sutartį bei reikalavimo perleidimą buvo informuota dar 2019 m. lapkričio 12 d. antstoliui Regimantui Budreikai įteikus dokumentus, atitinkamai, ieškovo ir CHEMCO d.o.o. sudaryta Sutartis sukelia teisines pasekmes atsakovei ir ji turi pareigą padengti perleistą įsiskolinimą ieškovui.

6.       Iki Sutarties sudarymo CHEMCO tiekė atsakovei prekes – statybines medžiagas. Atsakovė visas CHEMCO perduotas prekes ir PVM sąskaitas - faktūras yra priėmusi. Dėl pateiktų PVM sąskaitų - faktūrų tikslumo atsakovė jokių pretenzijų nei ieškovui, nei CHEMCO nėra pareiškusi. Taigi, savo prievolę nustatyta tvarka ir sąlygomis perduoti prekes CHEMCO įvykdė laiku ir tinkamai – dėl šių aplinkybių ginčo tarp šalių nėra. Tuo tarpu atsakovė savo pareigos atsiskaityti už gautas prekes neįvykdė. Atitinkamai, nevykdant sutartinių įsipareigojimų, susidarė 25 067,87 EUR dydžio atsakovės įsiskolinimas CHEMCO.

7.       CHEMCO, reaguodama į susidariusį ir vis augantį įsiskolinimą bei atsakovės akivaizdų vengimą šį įsiskolinimą padengti, ne kartą ragino atsakovę turimas prievoles ieškovui įvykdyti gera valia, padengiant įsiskolinimą ir tęsiant bendradarbiavimą tarp šalių. Atsakovė, reaguodama į gautus raginimus, yra pripažinusi susidariusią skolą, tačiau iki šiol savo prievolės nėra įvykdžiusi ir pateiktų PVM sąskaitų - faktūrų nėra apmokėjusi.

 

II.       Atsakovės atsikirtimai ir argumentai

 

8.        Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo, nurodydama, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka, kadangi ieškovo minimose PVM sąskaitose faktūrose nurodytas ginčo prekes atsakovei Chemco patiekė veikdama ne savo, bet trečiojo asmens CREBONIT COATINGS Gmbh vardu, todėl jokio reikalavimo į atsakovę, kurį būtų galėjusi perleisti ieškovei, Chemco neturėjo. Be to, dalis ginčo prekių buvo grąžintos trečiajam asmeniui kaip nekokybiškos, todėl reikalavimo suma turėtų būti sumažinta.

9.       Nesutikdama su ieškiniu, atsakovė byloje buvo pareiškusi priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti ieškovo AMRITAM d.o.o. ir trečiojo asmens CHEMCO d.o.o. sudarytą 2019 m. lapkričio 7 d. Reikalavimo perleidimo sutartį niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Atsakovė prieštaravimuose nurodė, kad deponavo AB SEB banko sąskaitoje reikalingą lėšų sumą piniginės prievolės įvykdymui, tokiu būdu nevengia mokėti skolą.

10.       2023 m. spalio 10 d. vykusiame teismo posėdyje atsakovės UAB „Knortas“ atstovė pareiškė, kad atsakovė atsisako nuo savo pareikšto priešieškinio, kadangi šiuo metu yra nustatytas tikrasis kreditorius ir reikalavimo perleidimo klausimas tampa aiškus. Nurodė, kad atsakovei priešieškinio atsisakymo pasekmės yra žinomos. Kauno apylinkės teismas 2023 m. spalio 10 d. nutartimi priėmė atsakovės atsisakymą nuo priešieškinio ir civilinę bylą Nr. e2-2362-995/2023 (Nr. e2-196-955/2024) šioje dalyje nutraukė.

11.       Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė bei jos atstovė teismo posėdžiuose paaiškino, kad atsakovė UAB „Knortas“ ir Austrijos įmonė CREBONIT COATINGS GmbH 2019 m. sausio 14 d. sudarė Prekių pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią CREBONIT kaip Pardavėjas įsipareigojo parduoti, o UAB „Knortas“ kaip Pirkėjas įsipareigojo pirkti iš CREBONIT prekes - dažymo ir gruntavimo produktus pagal pateiktus Pardavėjui užsakymus, už sutartą kainą sutartyje išdėstytomis sąlygomis. Atsakovė užsakymus dėl dažymo ir gruntavimo produktų pirkimo teikė ir jų vykdymą derino išimtinai su pardavėju CREBONIT COATINGS GmbH, apie tai papildomai informuodama dažų gamintoją CHEMCO d.o.o. Atsakovė derybas dėl Crebonit ženklo produkcijos pirkimo vedė ir dirbti pradėjo tik su įmone CREBONIT - su Chemco iki 2019 m. sausio 14 d. Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo atsakovė jokių verslo santykių neturėjo, derybų nevedė, Chemco neišreiškė noro pasinaudoti tiesioginio bendradarbiavimo, sudarant atskirą sutartį, galimybe, jokių atskirų susitarimų Crebonit produkcijos pirkimui Chemco ir atsakovė nesudarė, ir tik 2019 m. sausio 14 d. sutarties pagrindu Chemco galėjo gaminti ir tiekti prekes atsakovei. Sutinkamai su Pirkimo-pardavimo sutarties 1.3 punktu, Pardavėjas CREBONIT pavedė Crebonit Grupės Įmonei Chemco d.o.o. kaip Subtiekėjui pagaminti ir pristatyti užsakytus produktus Pirkėjui UAB „Knortas“.

12.       Susitariant dėl pirkimo-pardavimo sąlygų CREBONIT informavo UAB „Knortas“, kad CREBONIT kaip licencijos savininkė pagal licencines sutartis suteikė Crebonit Grupės įmonei Chemco kaip licencijos turėtojai teisę naudotis licencijos objektu, t. y. leido Grupės partnerei Chemco gaminti, naudoti, parduoti grupės vidaus partneriams-užsakovams (tame tarpe atsakovei) CREBONIT produkciją, gaminamą pagal CREBONIT receptus, ir už tai Chemco įsipareigojo mokėti CREBONIT sutartą atlygį.

13.       Crebonit Grupės įmonės CREBONIT ir Chemco yra susijusios savo teisėmis ir pareigomis pagal 2018 m.  spalio 19 d. Crebonit Grupės vidaus sutartį, kuri įsigaliojo nuo 2019 m. lapkričio 1 d. Šios sutarties „Kitos pastabos ir nuostatos“ dalies c) punkte nurodyta, kad „Ši Sutartis sudaro pagrindus dėl Grupės įmonių ir Vidaus partnerių koordinavimo ir bendradarbiavimo, taip pat atsiskaitymų, ir nustato reikalavimą sudaryti tarp Grupės įmonių ir Vidaus partnerių atskiras dvišales sutartis dėl sąskaitų-faktūrų išrašymo.“. Taigi, Crebonit Grupės įmonėms (tema tarpe pradinei kreditorei Chemco) nustatytas reikalavimas bendradarbiavimą su Crebonit Grupės vidaus partneriais (tame tarpe su UAB „Knortas) įforminti atskira sutartimi dėl prekių pirkimo- pardavimo sąlygų.

14.       CREBONIT ir UAB „Knortas“, sudariusios 2019 m. sausio 14 d. Prekių pirkimo-pardavimo sutartį, susitarė dėl šalių bendradarbiavimo, prekių tiekimo, sąskaitų išrašymo ir apmokėjimo, atsakomybės ir kt. sąlygų. Tuo tarpu Chemco jokios atskiros sutarties su atsakove nesudarė ir prekes atsakovei tiekė bei sąskaitas-faktūras išrašė 2019 m. sausio 14 d. Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Chemco neišreiškė noro pasinaudoti tiesioginio bendradarbiavimo, sudarant atskirą sutartį, galimybe ir yra saistoma CREBONIT ir UAB „Knortas“ Pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų. Tiek pagal Pirkimo-pardavimo sutartį, tiek pagal Crebonit Grupės sutartį Chemco yra ir veikė tik kaip subtiekėjas, turintis apribotą (sąlyginę) teisę gauti mokėjimus iš atsakovės. Pagal susiklosčiusią tarp šalių praktiką ir teisinius susitarimus mokėjimus už prekes Chemco gavo tik esant CREBONIT rašytiniam patvirtinimui dėl Chemco sąskaitų apmokėjimo.

15.       Pagal Pirkimo-pardavimo sutarties 4.1 punktą Pirkėjas UAB „Knortas“ už gautas prekes įsipareigojo mokėti Pardavėjui CREBONIT sąskaitose-faktūrose nurodytą kainą. Sutinkamai su šios sutarties 4.2 punktu, jeigu sąskaitą-faktūrą išrašė Subtiekėjas Chemco, UAB „Knortas“ įsipareigojo mokėti tiesiogiai Chemco, tačiau tik po to, kai gavo CREBONIT rašytini patvirtinimą tokiam mokėjimui. Taip pat šiame punkte įtvirtinta nuostata, kad pagal pagrįstą CREBONIT pranešimą Pirkėjui UAB „Knortas“ yra draudžiama apmokėti sąskaitas-faktūras tiesiogiai Chemco ir tokiu atveju UAB „Knortas“ privalo sustabdyti bet kokius mokėjimus Chemco, iki kol gaus CREBONIT rašytinį sutikimą mokėjimui atlikti.

16.       UAB „Knortas“ ir kiti Crebonit Grupės partneriai gavo CREBONIT 2019 m. rugpjūčio 27 d. pranešimą apie pasikeitimus Crebonit Grupės tiekimo grandinėje, kuriame nurodyta, kad nuo 2019 m. rugsėjo 1d. įmonei Chemco uždrausta naudoti Crebonit Grupės know-how, tiesiogiai dirbti su Crebonit Grupės partneriais ar užsakovais (įskaitant atsakovę), visos atsargos iš Chemco sandėlio perkeltos į naują CREBONIT logistikos centrą.

17.       Atsakovė gavo CREBONIT 2019 m. rugsėjo 18 d. el. laišką, kad neturi būti vykdomi jokie mokėjimai Chemco ir 2019 m. rugsėjo 20 d. raštą dėl gamybos licencijos atšaukimo iš Chemco, kuriuo informuojama apie bendradarbiavimo ir licencijuotos gamybos su Chemco nutraukimą, draudimą Chemco darbuotojams ir direktoriams kontaktuoti su CREBONIT klientais ir partneriais, taip pat griežtą draudimą gaminti, tiekti produktus ir išrašyti sąskaitas-faktūras CREBONIT vardu. Taip pat šiuo 2019 m. rugsėjo 20 d. raštu CREBONIT nurodė atsakovei neapmokėti jokių sąskaitų tiesiogiai Chemco iki atskiro CREBONIT rašytinio sutikimo.

18.       Kadangi subtiekėjo Chemco teisė gauti mokėjimus iš atsakovės nuo 2019 m. rugsėjo 20 d. buvo sustabdyta CREBONIT nurodymu, atsakovė, tinkamai vykdydama Pirkimo-pardavimo sutarties reikalavimus bei suabejojusi, ar Chemco turi teisę priimti prievolės įvykdymą, ir negavusi pareikalautų iš Chemco jos teisės įrodymų priimti atsakovės prievolės įvykdymą, sustabdė prievolės vykdymą.

19.       Taip pat atsakovė nurodo, kad atsakovė, vadovaujantis Pirkimo-pardavimo sutarties 1.3, 6.2, 7.1 punktais, teikė Pardavėjui CREBONIT pranešimus dėl gautų kai kurių prekių netinkamos kokybės. Šios pretenzijos buvo šalių geranoriškai išspręstos - UAB „Knortas“ grąžino Pardavėjui CREBONIT jo nurodytomis sąlygomis nekokybiškas prekes pagal sąskaitas iš viso už 4 511,53 Eur sumą. Po šio grąžinimo mokėtina suma pagal Chemco išrašytas ginčo sąskaitas sumažėjo iki 20 556,34 Eur. Faktus, patvirtinančius, jog prekės buvo nekokybiškos, pagrindžia atsakovės pateiktas susirašinėjimas, kur aiškiai nurodomi konkrečių prekių neatitikimai, pvz., kietiklis reagavo neįprastai – tapo tąsiu ir su grūdeliais (ko būti neturėtų), be to, net ir praėjus 24 valandoms nuo užtepimo, danga vis dar buvo šlapia. Atsakovė savo laiškuose aiškiai nurodė prekių kokybės trūkumus, be to, trūkumai buvo fiksuoti vizualiai, kas tik patvirtina, kad prekių kokybės neatitikimai buvo realūs, egzistuojantys, ir sukeliantys nepatogumų atsakovei, ko pasėkoje minėtų prekių atsakovė negalėjo naudoti. Todėl atsakovė Pardavėjui CREBONIT jo nurodytomis sąlygomis nekokybiškas prekes grąžino iš viso už 4 511,53 Eur sumą, bei atitinkamai apie tai informavo Chemco, todėl atsakovė nesutinka su ieškovo prašoma priteisti suma. 

20.       Taip pat išlieka spręstinas klausimas yra kuriai įmonei – trečiajam asmeniui CREBONIT ar ieškovui AMRITAM (vietoje Chemco) – turi sumokėti atsakovė pagal ginčo sąskaitas likusią 20 556,34 Eur sumą, kai egzistuoja tiek Reikalavimo perleidimo sutartis, tiek Pirkimo-pardavimo sutartis, kadangi atsakovė iki šiol negavo CREBONIT rašytinio patvirtinimo dėl ginčo sąskaitų apmokėjimo.

21.       Atsakovė nesutinka dėl procesinių palūkanų priteisimo, kadangi tokios palūkanos gali būti priteistos už tyčinį prievolės nevykdymą kaip kompensacija, tuo tarpu atsakovė savo prievolės vykdyti niekada nevengė, susiklostė situacija, kad buvo reikalinga nustatyti tikrąjį kreditorių, dėl to vyko ginčas Liublijanos teisme, todėl atsakovė priversta laukti teismo sprendimo išaiškinimo.

22.       2019 m. rugsėjo 25 d. šalys apsikeitė trišaliu susitarimu dėl 25 067,87 Eur reikalavimo perleidimo tarp Chemco (perleidėjo), CREBONIT (perėmėjo) ir UAB „Knortas“ skolininko), kurį reikalavimo perėmėjas CREBONIT priėmė – tokiu būdu, atsakovei atsiranda pareiga atlikti mokėjimą pagal ginčo sąskaitas Pardavėjai CREBONIT, šia suma sumažinama Chemco skola kreditoriui CREBONIT, ir laikoma, kad Chemco ir atsakovė UAB „Knortas“ pilnai atsiskaitė pagal ginčo sąskaitas. Atsakovė su šiuo susitarimu sutiko, CREBONIT susitarimą pasirašė, Chemco susitarimą gavo ir 2019 m. rugsėjo 25 d. trišalis susitarimas reikalavimo perdavėjo Chemco atžvilgiu yra galiojantis. Todėl Chemco negalėjo antrą kartą sudaryti reikalavimo perleidimo sandorio su ieškovu AMRITAM d.o.o. dėl tos pačios skolos perleidimo, nes pirmumo teisę į ieškovą turi CREBONIT. Todėl ieškovo reikalavimai sumokėti jam skolą yra neteisėti.

 

III.       Trečiojo asmens pozicija ir argumentai

 

23.       Trečiasis asmuo CREBONIT COATINGS Gmbh su ieškovo reikalavimais nesutinka. Nurodo, kad reikalavimą į Skolininką perleidęs pradinis kreditorius, t. y. Chemco d.o.o. Perleidimo sutarties pagrindu perleido neegzistuojantį reikalavimą. 2019 m. sausio 14 d. atsakovė ir trečiasis asmuo sudarė Prekių pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu trečiasis asmuo įsipareigojo parduoti, o atsakovė įsipareigojo pirkti iš trečiojo asmens prekes - dažymo ir gruntavimo produktus pagal trečiajam asmeniui pateiktus užsakymus, už sutartą kainą ir kitomis Pirkimo-pardavimo sutartyje įtvirtintomis sąlygomis. Pirkimo-pardavimo sutarties 1.3 punkte atsakovė ir trečiasis asmuo įtvirtino nuostatą, numatančią, jog sutarties vykdymo eigoje trečiasis asmuo gali pavesti Crebonit grupės įmonei Chemco d.o.o. kaip subtiekėjui pagaminti ir pristatyti atsakovės užsakytus produktus, subtiekėjo ir trečiojo asmens santykius apibrėžiant atskiruose šių asmenų susitarimuose ir nesukuriant pirkimo-pardavimo santykių tarp trečiojo asmens ir atitinkamo subtiekėjo, t. y. Chemco d.o.o.

24.       Tarp Chemco d.o.o. ir atsakovės nebuvo sudaryta prekių tiekimo sutartis, o ieškinyje nurodytomis PVM sąskaitomis-faktūromis įformintas prekių, kurias atsakovė užsakė iš trečiojo asmens pagal Pirkimo-pardavimo sutartį, tiekimas – kartu su į bylą pateiktais prekių užsakymais liudija, jog prekių užsakymus atsakovė teikė ne kompanijai Chemco d.o.o., bet trečiajam asmeniui. Taigi, trečiajam asmeniui akceptavus atsakovės užsakymus, atitinkamos prekės buvo patiektos Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, ir nors de facto atsakovei jas patiekė Chemco d.o.o., tačiau atitinkami pirkimo-pardavimo santykiai susiklostė tarp atsakovės ir trečiojo asmens.

25.       Aplinkybę, kad pirkimo-pardavimo santykiai susiklostė tarp atsakovės ir trečiojo asmens, patvirtina ir faktas, kad nekokybiškas Chemco d.o.o. patiektas prekes atsakovė grąžino ne atitinkamam trečiojo asmens subtiekėjui, bet pačiam trečiajam asmeniui. Taigi ir skolą pagal ieškovo nurodomas sąskaitas-faktūras atsakovė privalo sumokėti trečiajam asmeniui, o šis, savo ruožtu, turi spręsti savo teisinius santykius su Chemco d.o.o.

26.       Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad jo vertinimu Slovėnijos Respublikos Aukščiausiojo teismo senato 2023 m. sausio 24 d. nutartis (toliau ir Nutartis)  šioje byloje neturi jokios prejudicinės ir/ar teisinės reikšmės. Nurodo, kad prejudicinę galią arba įrodomąją reikšmę įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai turi tik tada, kai atitinkamoje byloje dalyvavo tie patys asmenys (CPK 182 str. 2 p.). Slovėnijoje nagrinėtame ginče ir šioje byloje dalyvaujantys asmenys nėra tie patys, kas liudija, jog Nutartis negali būti traktuojama kaip turinti prejudicinę reikšmę šiai bylai. Be to, kaip matyti iš Nutarties, Trečiojo asmens (Liublijanos byloje - ieškovo) ieškinys bei apeliacinis skundas buvo atmesti išimtinai dėl to, jog, Slovėnijos teismų vertinimu, trečiasis asmuo atitinkamoje byloje neįrodė, jog ieškovas neturi pakankamai turto jo finansinių įsipareigojimų vykdymui („skolininko turto nepakanka kreditoriaus reikalavimo įvykdymui“). Liublijanos teismas nepasisakė nei dėl Perleidimo sutarties pagrindu perleisto „įsiskolinimo“ dydžio pagrįstumo, nei dėl pačios Perleidimo sutarties teisėtumo tais aspektais, kurie analizuojami šioje byloje – tai nesudarė ginčo dalyko Slovėnijoje nagrinėtoje byloje, kadangi Slovėnijos teismuose nagrinėtoje byloje apsiribota tik ieškovo turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų analize. Esant atitinkamai situacijai konstatuotina, jog Nutartis šiai bylai reikšmės neturi – priešingai nei interpretuoja ieškovas, Nutartimi nebuvo konstatuota, kad Perleidimo sutartis yra teisėta ir/ar kad atsakovės skola pagal ginčo sąskaitas - faktūras mokėtina būtent ieškovui. Taigi, nutartis nepaneigia aukščiau išdėstytos trečiojo asmens pozicijos ir/ar atsakovės atsikirtimų bei reikalavimų, suformuluotų šioje byloje.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a:

 

Preliminarus sprendimas paliekamas nepakeistas.

 

27.       Byloje nustatyta, kad pradinė kreditorė Chemco d.o.o. (toliau – Chemco) atsakovei UAB „Knortas“ tiekė prekes bei išrašė 2019 m. liepos 12 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 19-380-000049, 7 890,21 Eur sumai, apmokėjimo terminas 2019 m. rugsėjo 25 d.; 2019 m. liepos 19 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 19-380-000053 4 912,46 Eur sumai, apmokėjimo terminas 2019 m. spalio 2 d.; 2019 m. liepos 26 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 19-380-000057, 7 152,70 Eur sumai, apmokėjimo terminas 2019 m. spalio 9 d.; 2019 m. rugpjūčio 9 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 19-380-000058, 5 112,50 Eur sumai, apmokėjimo terminas 2019 m. spalio 23 d. Prekių perdavimo atsakovei faktą patvirtina tarptautiniai krovinių transportavimo važtaraščiai, kuriuose krovinio siuntėjas nurodytas Chemco d.o.o., gavėjas – UAB „Knortas“.

28.       Pradinė kreditorė Chemco kreipėsi į atsakovę su raginimais sumokėti skolą, tačiau atsakovė už gautas prekes neatsiskaitė. 2019 m. rugsėjo 20 d. el. laiške, kurio tema Mokėjimai „Chemco“, atsakovės darbuotoja G. P. išvardijo visas keturias Chemco išrašytas ginčo PVM sąskaitas faktūras nurodydama, jog mokėjimai pagal jas skirti „Chemco“.

29.       Pradinė kreditorė Chemco 2019 m. lapkričio 7 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi už pristatytas ir parduotas prekes bendrai 25 067,87 Eur sumai sąskaitų faktūrų Nr. 19-380-000049, Nr. 19-380-000053, Nr. 19-380-000057, ir Nr. 19-380-000058 pagrindu, perdavė reikalavimą į atsakovę ieškovui AMRITAM d.o.o. Atsakovei 2019 m. lapkričio 12 d. pranešimu buvo pranešta apie reikalavimo teisės perleidimą ieškovui, pranešimas įteiktas asmeniškai UAB „Knortas“ direktoriui K. P. 2019 m. lapkričio 12 d. Atsakovė Reikalavimo perleidimo sutartį ginčijo šioje byloje pareikšdama priešieškinį, tačiau vėliau priešieškinio atsisakė, todėl byla šioje dalyje teismo nutartimi buvo nutraukta. Trečiasis asmuo CREBONIT COATINGS Gmbh Reikalavimo perleidimo sutartį ginčijo Slovėnijos teismuose, tačiau įsiteisėjusiais Slovėnijos teismų sprendimais trečiojo asmens reikalavimas buvo atmestas, taigi, byloje duomenų, kad Reikalavimo perleidimo sutartis būtų nuginčyta nėra, todėl yra galiojanti jos šalims.

30.       Atsakovė pripažįsta, kad už gautas prekes pagal aukščiau nurodytas sąskaitas - faktūras nėra atsiskaičiusi, tik nurodo, kad skolos suma yra mažesnė, kadangi dalį nekokybiškų prekių iš viso už 4 511,53 Eur sumą ji grąžino trečiajam asmeniui CREBONIT. Taip pat nurodo, kad likusią pinigų sumą atsakovė yra deponavusi savo banko sąskaitoje ir yra pasirengusi sumokėti, tačiau laukia teismo išaiškinimo kam būtent ji privalo mokėti – CREBONIT ar Chemco.

31.        Nagrinėjamoje byloje 2020 m. liepos 7 d. teismo nutartimi bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki kol Liublijanos apygardos teismo Komercinių bylų skyriaus nagrinėjamoje byloje Nr. VII Pg 2133/2019, kurioje ieškovė CREBONIT COATINGS GmbH pareiškė ieškinį atsakovei AMRITAM d.o.o. dėl 2019 m. lapkričio 7 d. Reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytos tarp Chemco d.o.o. ir AMRITAM d.o.o., pripažinimo negaliojančia ir dėl UAB „Knortas“ 25 067,87  Eur skolos sumokėjimo ieškovei CREBONIT COATINGS GmbH, bus priimtas galutinis sprendimas. Liublianos apygardos teismas 2022 m. kovo 8 d. priėmė sprendimą, kuriuo atmetė CREBONIT COATINGS GmbH ieškinį prieš AMRITAM d.o.o., t. y. atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti, kad 2019 m. lapkričio 7 d. tarp „CHEMCO“ d. o. o. kaip perėmėjo ir atsakovo, AMRITAM d. o. o., kaip perėmėjo, sudaryta sutartis dėl reikalavimų perleidimo, kurios pagrindu atsakovas neatlygintinai gavo 25 067,87 Eur reikalavimą, neturi teisinių pasekmių ieškovui „CREBONIT COATINGS“ GmbH, toje dalyje, kuri yra būtina ieškovo „CHEMCO“ d. o.o reikalavimui sumokėti 25 067,87 Eur sumą su teisėtais delspinigiais nuo 2019 m. lapkričio 19 d. iki sumokėjimo. Slovėnijos aukštesnysis teismas 2023 m. vasario 6 d. byloje Nr. I Cpg 316/2022 priimta nutartimi Liublianos apygardos teismo 2022 m. kovo 8 d. sprendimą paliko nepakeistą ir patvirtino pirmosios instancijos teismo sprendimą.

32.       Atsakovė nesutikimą su ieškiniu grindžia ta aplinkybe, jog ieškovo minimose PVM sąskaitose - faktūrose nurodytas ginčo prekes atsakovei Chemco patiekė veikdama ne savo, bet trečiojo asmens CREBONIT COATINGS Gmbh vardu, todėl jokio reikalavimo į atsakovę Chemco negali turėti. Atsakovė pažymėjo, kad Chemco su atsakove nesudarė atskiros rašytinės jų sutartinius santykius detalizuojančios sutarties, todėl pagal šalių bendradarbiavimo taisykles, trečiojo asmens ir atsakovės pasirašytą Pirkimo – pardavimo sutartį, Grupės sutartį, atsakovė negali tiesiogiai atsiskaityti su ieškovu be trečiojo asmens rašytinio sutikimo. Teismas nesutinka su tokia ieškovės pozicija dėl žemiau nurodytų argumentų.

33.       Pirma, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas. Remiantis PVM sąskaita faktūra, galima patvirtinti patį šalių sutartinių santykių faktą, tačiau negalima nustatyti šių santykių pobūdžio, t. y. to, ar šalis sieja pirkimo–pardavimo ar komiso, ar dar kitokie sutartiniai santykiai. <...> Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į PVM sąskaitai faktūrai įstatymo keliamus reikalavimus, daro išvadą, kad PVM sąskaita faktūra yra dokumentas, skirtas įforminti įvykusiam prekių tiekimui apskaitos ir apmokestinimo tikslais, kuris kartu yra ir vienas iš įrodymų, kad pardavėjas perdavė, o pirkėjas gavo jame išvardytas prekes. Pažymėtina, kad, kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjami visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008). Taigi, byloje nustatyta, jog atsakovė priėmė prekes pagal ieškovo išrašytas PVM sąskaitas - faktūras. Visose keturiose ginčo PVM sąskaitose - faktūrose prekių pardavėja yra nurodyta būtent Chemco, todėl teismas turi pagrindą spręsti, jog būtent tarp ieškovo ir atsakovės, o ne tarp ieškovo ir trečiojo asmens, susiklostė prekių pirkimo – pardavimo santykiai. Be to, duomenų, kad ieškovas perdavė atsakovei ne ieškovui priklausančias prekes, byloje nėra. Tokių aplinkybių neįrodinėjo nei atsakovė, nei trečiasis asmuo. Taigi, teismas neturi pagrindo spręsti, jog daugiau teisių į parduotas prekes, nei ieškovas, turi kiti byloje dalyvaujantys asmenys. Svarbia aplinkybe teismas laiko ir tai, jog byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė iki ieškovui kreipiantis į teismą, neginčijo savo pareigos atsiskaityti su ieškovu, taip pat ir trečiasis asmuo nėra pareiškęs jokių reikalavimų (tame tarpe ir dėl prekių kokybės) ieškovui. Priešingai, byloje nustatyta, kad atsakovės darbuotoja G. P. šalių elektroniniuose susirašinėjimuose patvirtino, kad atsakovė už prekes skolinga būtent pardavėjai Chemco. Atsižvelgdamas į šias nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškovas yra tinkamas subjektas pareikšti reikalavimus atsakovei, o šiuo atveju atsakovė už parduotas prekes privalėjo atsiskaityti būtent su ieškovu.

34.       Antra, įvertinęs byloje surinktą medžiagą bei šalių paaiškinimus, teismas sprendžia, jog atsakovė, vertindama teisinius santykius tarp ieškovo ir atsakovės, negali remtis atsakovės ir trečiojo asmens 2019 m. sausio 14 d. sudarytos Pirkimo - pardavimo sutarties sąlygomis, kadangi nenustatyta, kad Chemco būtų buvusi šios sutarties šalimi. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Chemco pagamino prekes, jas perleido atsakovei ir išrašė ginčo sąskaitas - faktūras savo vardu, todėl teismas turi pagrindą spręsti, jog atsakovės ir trečiojo asmens sudaryta Pirkimo - pardavimo sutartis bei iš jos kylančios teisės ir pareigos saisto išimtinai tik sutartį pasirašiusias šalis ir jos nuostatos negali būti aiškinamos plečiamai trečiųjų asmenų, t. y. ieškovo, nenaudai.

35.       Trečia, atsakovė byloje remiasi ir 2018 m. spalio 19 d. CREBONIT „Grupės sutarties“ (toliau – Grupės sutartis) nuostatomis bei teigia, jog ši sutartis yra susijusi su tarp atsakovės ir trečiojo asmens sudaryta Pirkimo - pardavimo sutartimi, o būtent šių dviejų sutarčių visuma patvirtina, jog atsakovė už parduotą produkciją turi pareigą atsiskaityti ne ieškovui, o trečiajam asmeniui. Teismas nesutinka su tokia atsakovės pozicija, kadangi byloje neįrodyta, kad ieškovas yra ir Grupės sutarties šalis. Nors atsakovė byloje įrodinėjo, jog Grupės sutartį pasirašęs M. M. yra tiesiogiai susijęs su Chemco ir tai patvirtina faktą, kad Chemco yra pasirašiusi Grupės sutartį, tačiau bylos aplinkybių visuma neleidžia teismui vienareikšmiškai sutikti su šia atsakovės pozicija. Byloje nustatyta, kad Grupės sutartyje pasirašęs M. M. yra nurodytas kaip atstovaujantis trečiąjį asmenį - CREBONIT vyr. finansininkas ir valdybos narys, bet ne kaip Chemco atstovas. Kitų pagrįstų įrodymų, kad ieškovas būtų Grupės sutarties subjektas byloje nėra, todėl teismas atmeta atsakovės argumentus, kad nagrinėjamu atveju šalių santykiams taikytinos Grupės sutarties nuostatos, kaip nepagrįstus ir neįrodytus (CPK 178 straipsnis).

36.       Ketvirta, teismo vertinimu, atsakovė neįrodė aplinkybių, kad ji prekių užsakymus teikė ne ieškovui, o trečiajam asmeniui, todėl ir atsiskaityti už prekes privalo išimtinai su trečiuoju asmeniu. Byloje nustatyta, jog 2019 m. liepos 23 d. atsakovė išsiuntė prekių užsakymą, laiško laukelyje „Kam“ nurodydama „Orders (CSI1)“ (angl. „užsakymai (CSI1)“). Ieškovas pažymėjo, jog „Grupės sutarties“ 5 lape esančioje įmonių schemoje kodu „CSI1“ pažymėta būtent Chemco (kuri „Grupės sutarties“ 4 bei 6 lapuose taip pat įvardijama kaip viena iš dviejų „gamybos įmonių“, nurodant tą patį kodą CSI1). Taip pat nustatyta, kad laiško kopijos gavėju nurodytas ir Chemco vadovas M. M. 2019 m. liepos 5 d. ginčo prekių užsakymas taip pat buvo siunčiamas Chemco - laiško laukelyje „Kam“ pirmuoju adresatu nurodytas Chemco vadovas M. M. (el. pašto adresas (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į tai, teismas neturi pagrindo spręsti, jog užsakymai buvo pateikti ne Chemco, o trečiajam asmeniui. Šių aptartų faktinių aplinkybių visuma tik dar kartą patvirtina, jog pirkimo – pardavimo santykiai susiklostė būtent tarp ieškovo ir atsakovės.

37.       Penkta, ieškovė byloje nurodė, jog dalis atsakovės pagamintų prekių buvo nekokybiškos, todėl šias prekes atsakovė grąžino trečiajam asmeniui. Atsakovė nurodė, jog ieškinio patenkinimo atveju, priteista suma turėtų būtų mažinama nekokybiškų prekių kainos suma. Teismas pabrėžia, jog byloje savarankiškų reikalavimų dėl prekių kokybės defektų atsakovė nereiškė. Teismui aiškinantis aplinkybes dėl prekių kokybės, atsakovė teigė, jog jokių prekių defektą patvirtinančių rašytinių įrodymų pateikti negali, prašė vadovautis ta aplinkybe, jog prekės su defektu buvo grąžintos trečiajam asmeniui ir jo priimtos. Ieškovas su atsakovės pozicija nesutiko ir nurodė, jog atsakovė klausimą dėl tariamai netinkamos prekių kokybės iškėlė tik po to, kai gavo pretenziją dėl nevykdomo mokėjimo. Teismas visiškai pritaria ieškovo pozicijai, jog atsakovė, būdama patyrusi verslininkė, seniai gautų prekių kokybės klausimą iškėlė tik po to, kai ieškovas pareikalavo skolos padengimo, atsakovė iki pat šiol neapmokėjo net tos skolos dalies, dėl kurios prekių kokybės argumentai šioje byloje nebuvo keliami, todėl teismas sprendžia, kad šiais argumentais atsakovė siekia išvengti mokėjimo tiek Chemco, tiek ieškovui. Teismas, įvertinęs šalių argumentų ir į bylą pateiktų įrodymų visumą, sprendžia, jog atsakovė neįrodė aplinkybių, jog ieškovo pagaminta ir atsakovės priimta produkcija neatitiko kokybės reikalavimų. Teismo vertinimu, atsakovė nepagrįstai kelia pretenzijas ieškovui, kai tuo tarpu neva netinkamos kokybės prekes atsakovė perdavė ne gamintojui, o trečiajam asmeniui, kuris bylos duomenimis, taip pat jokių pretenzijų prekių gamintojui nėra pareiškęs. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertina, jog veikdama savo rizika ir perduodama neva brokuotą produkciją ne gamintojui, o trečiajam asmeniui, nereiškusi gamintojui jokių pretenzijų dėl prekių kokybės, atsakovė prisiėmė atsakomybę, todėl nagrinėjamu atveju atsakovė nepagrįstai reikalauja sumažinti ieškovui priteistiną sumą už pagamintas ir perduotas atsakovei prekes.

38.       Šešta, teismas nesutinka su trečiojo asmens išsakyta pozicija, jog Slovėnijos Respublikos Aukščiausiojo teismo senato 2023 m. sausio 24 d. nutartis šioje byloje neturi jokios prejudicinės ir/ar teisinės reikšmės, kadangi nutartimi nebuvo konstatuota, kad Perleidimo sutartis yra teisėta ir/ar kad atsakovės skola pagal ginčo sąskaitas - faktūras mokėtina būtent ieškovui. Ieškovas į bylą pateikė Slovėnijos Respublikos Liublianos apygardos teismo 2022 m. kovo 8 d. byloje Nr. VII Pg 2133/2019 priimtą sprendimą bei Slovėnijos aukštesniojo teismo 2023 m. vasario 6 d. byloje Nr. I Cpg 316/2022 nutartį, kuriais atmesti tame civiliniame procese ieškovo statusu dalyvaujančio trečiojo asmens CREBONIT COATINGS Gmbh reikalavimai ir konstatuota, kad ieškovo AMRITAM d.o.o. su Chemco d.o.o. sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis yra teisėta, o atsakovės UAB „Knortas“ skola pagal ginčo PVM sąskaitas-faktūras mokėtina būtent ieškovui AMRITAM d.o.o. Minėtieji Slovėnijos teismų sprendimai yra susiję su šia nagrinėjama byla, nes Slovėnijoje išnagrinėtoje byloje trečiojo asmens kelti reikalavimai iš esmės sutampa su šioje byloje atsakovės keliamais reikalavimais ir argumentais. Ieškovas byloje pabrėžė, kad vadovaujantis 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 36 straipsnio 1 dalimi, „valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas pripažįstamas kitose valstybėse narėse netaikant jokių specialių procedūrų.“ Taigi, remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 288 straipsniu (EB sutarties ex 249 straipsniu), ES reglamentai yra visuotinai taikomi, jų tekstas privalomas visas, ir jie yra tiesiogiai taikomi visose ES valstybėse narėse. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, jog minėti Slovėnijos teismų sprendimai ne tik, kad patvirtina Reikalavimo teisės perleidimo sutarties galiojimą, bet ir sudaro neginčijamą pagrindą tenkinti ieškovo reikalavimą nagrinėjamoje byloje. Šią teismo išvadą patvirtina Slovėnijos teismų sprendimų turinys, t.y. Crebonit Coatings Slovėnijoje pareikšto ieškiniu prašė pripažinti, kad 2019 m. lapkričio 7 d. tarp „CHEMCO“ d. o. o. kaip perėmėjo ir atsakovo, AMRITAM d. o. o., kaip perėmėjo, sudaryta sutartis dėl reikalavimų perleidimo, kurios pagrindu atsakovas neatlygintinai gavo 25 067,87 Eur reikalavimą, neturi teisinių pasekmių ieškovui „CREBONIT COATINGS“ GmbH, toje dalyje, kuri yra būtina ieškovo „CHEMCO“ d. o.o reikalavimui sumokėti 25 067,87 Eur sumą su teisėtais delspinigiais nuo 2019 m. lapkričio 19 d. iki sumokėjimo; įpareigoti AMRITAM leisti Crebonit Coatings padengti savo reikalavimą Chemco atžvilgiu, UAB „Knortas“ sumokant 25 067,87 Eur sumą tiesiogiai Crebonit Coatings. Kaip matyti, Crebonit Coatings ieškinys buvo atmestas pilna apimtimi, o tai reiškia, jog ieškovui nesutinkant, kad atsakovės UAB „Knortas“ kreditorinį reikalavimą pasidengtų trečiasis asmuo Crebonit Coatings, įsiskolinimas pagal ginčo PVM sąskaitas – faktūras priteistinas iš atsakovės ieškovui ir remiantis prejudicinę reikšmę turinčiais Slovėnijos Respublikos Liublianos apygardos teismo 2022 m. kovo 8 d. byloje Nr. VII Pg 2133/2019 sprendimu bei Slovėnijos aukštesniojo teismo 2023 m. vasario 6 d. byloje Nr. I Cpg 316/2022 nutartimi.

39.       Atsakovė nurodė, jog nesutinka dėl procesinių palūkanų priteisimo, kadangi tokios palūkanos gali būti priteistos už tyčinį prievolės nevykdymą kaip kompensacija, tuo tarpu atsakovė savo prievolės vykdyti niekada nevengė, susiklostė situacija, kad buvo reikalinga nustatyti tikrąjį kreditorių, dėl to vyko ginčas Liublianos teisme, todėl atsakovė priversta laukti teismo sprendimo išaiškinimo. Teismas su šia atsakovės pozicija taip pat nesutinka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). CK 6.256 straipsnis numato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). 

40.       Byloje atsakovė prašo pakeisti palūkanų skaičiavimo tvarką, kadangi jos susidarė ne dėl atsakovės kaltės. Teismas tokią atsakovės poziciją laiko nepagrįsta. Kaip matyti, atsakovei apie tikrąjį kreditorių buvo ir/ar turėjo būti žinoma ne tik ieškovui pareiškus ieškinį, tačiau ir viso proceso metu, kadangi kaip nustatyta, jau Slovėnijos teismų sprendimais konstatuota atsakovės pareiga atsiskaityti būtent su ieškovu, o ne su trečiuoju asmeniu. Be to, teismas pažymi, jog nagrinėjama byla taip pat buvo sustabdyta būtent atsakovės iniciatyva, kuri viso proceso metu veikė kartu su trečiuoju asmeniu, neigdama savo pareigą atsiskaityti su ieškovu ir savo pareigos atsiskaityti su ieškovu nepripažino ir po kitos valstybės teismo sprendimo įsiteisėjimo. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo keisti priteistinų palūkanų skaičiavimo tvarkos, kadangi konstatuota, jog atsakovė savalaikiai neįvykdė prievolių ieškovui.

41.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, atsakovės prieštaravimai laikytini nepagrįstais, preliminarus teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. 

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

42.       Preliminariu sprendimu iš atsakovės buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos ieškovui – 282,00 Eur žyminis mokestis ir 842,38 Eur išlaidos teisinėms paslaugoms apmokėti, iš viso 1 124,38 Eur. Papildomai ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 1 840,23 Eur – dokumentų vertimo išlaidas, 2 015,00 Eur – įrodymų surinkimo išlaidas, ir 16 145,54 Eur teisinės pagalbos išlaidas.

43.       Ieškovas į bylą pateikė įrodymus, jog už procesinių dokumentų vertimą UAB „Iduna“ 2023 m. birželio 22 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo 730,24 Eur bei pagal PVM sąskaitą – faktūrą už vertimą iš anglų į lietuvių kalbą sumokėjo 529,99 Eur, už teisinės nuomonės dėl Austrijos teisės, susijusios su ABGB 1392 ff gavimą, t. y. už bylai reikšmingų įrodymų gavimą, ieškovas Buchberger Ettmayer Rechtsanwälte GmbH 2024 m. kovo 12 d. sumokėjo 2 000,00 Eur. Šios ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos laikytinos pagrįstomis, būtinomis ir realiai patirtomis, todėl ieškovo ieškinį tenkinus, jos priteisiamos ieškovui iš atsakovės.

44.       Ieškovas taip pat prašo preliminarų sprendimą palikus nepakeistu, papildomai priteisti iš atsakovės 16 145,54 Eur teisinės pagalbos išlaidas. 

45.       Atsakovė su ieškovo prašymu priteisti tokio dydžio bylinėjimosi išlaidas nesutinka. Nurodo, kad šios išlaidos už advokato pagalbą yra pagrįstos tik ieškovo atstovo pateikta Advokatų profesinės bendrijos buhalterės pažyma, patirtas išlaidas patvirtinančių įrodymų dėl išlaidų realaus apmokėjimo ieškovas į bylą nepateikė. Tuo tarpu iš pažymos turi būti aišku, kada šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidas, atsiskaitė su advokatų kontora/bendrija. Pažymoje nenurodyti esminiai pirminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų (sąskaitų, mokėjimo nurodymų, grynųjų pinigų priėmimo kvitų ar kt.) duomenys, o patys pirminiai atsiskaitymą patvirtinantys dokumentai į bylą nepateikti. Todėl ieškovo pateikta pažyma nėra pakankamas įrodymas ir, kaip išlaidas advokato pagalbai apmokėti patvirtinantis įrodymas, yra netinkamas. Ieškovas yra faktiškai apmokėjęs ir pagrindęs tik 800,00 Eur už advokato pagalbą ir 282,00 Eur žyminio mokesčio. Todėl bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą, nepagrįstos atsiskaitymo dokumentais, ieškovui negali būti priteistos.

46.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

47.       Ieškovą šioje byloje atstovavimo sutarties pagrindu atstovavo Advokatų profesinės bendrijos Magnusson ir partneriai advokatas Marius Endzinas. Ieškovas į bylą pateikė 2020 m. gegužės 29  d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. UUU02243 816,00 Eur sumai, bei pagal šią sąskaitą suteiktų paslaugų ataskaitą, 2020 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. UUU02262 1748,00 Eur sumai bei pagal šią sąskaitą suteiktų paslaugų ataskaitą, 2020 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. UUU02285 1687,00 Eur sumai, bei pagal šią sąskaitą suteiktų paslaugų ataskaitą,2020 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. UUU02270 1335,15 Eur sumai, bei pagal šią sąskaitą suteiktų paslaugų ataskaitą, 2020 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. UUU02308 160,00 Eur sumai, bei pagal šią sąskaitą suteiktų paslaugų ataskaitą, 2023 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. UUU02699 240,00 Eur sumai, bei pagal šią sąskaitą suteiktų paslaugų ataskaitą, 2023 m. kovo 23 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. UUU02708 1760,00 Eur sumai, bei pagal šią sąskaitą suteiktų paslaugų ataskaitą, 2023 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. UUU02729 1000,00 Eur sumai, bei pagal šią sąskaitą suteiktų paslaugų ataskaitą, 2023 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. UUU02749 320,00 Eur sumai bei pagal šią sąskaitą suteiktų paslaugų ataskaitą, 2023 m. spalio 25 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. UUU02782 760,00 Eur sumai, bei pagal šią sąskaitą suteiktų paslaugų ataskaitą, 2023 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. UUU02825 3009,99 Eur sumai, iš kurių 2 480,00 Eur už suteiktas teisines paslaugas ir 529,99 Eur už vertimo paslaugas, bei pagal šią sąskaitą suteiktų paslaugų ataskaitą, 2024 m. vasario 12 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. UUU02856 2 080,00 Eur sumai, bei pagal šią sąskaitą suteiktų paslaugų ataskaitą, 2024 m. kovo 7 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. UUU02874 1 680,00 Eur sumai, bei pagal šią sąskaitą suteiktų paslaugų ataskaitą, 2024 m. kovo 15 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. UUU02876 400,00 Eur sumai, bei pagal šią sąskaitą suteiktų paslaugų ataskaitą. Viso ieškovas pateikė teismui išrašytų sąskaitų už suteiktas teisines paslaugas 16 466,15 Eur sumai. 

48.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, turi būti patirtos realiai. Taigi visais atvejais, priteisiant atlyginti išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidų bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Pagrindas sumokėti už teisines paslaugas yra advokato išrašytas apskaitos dokumentas, kuris gali būti: grynųjų pinigų priėmimo kvitas; sąskaita už teisines paslaugas; PVM sąskaita faktūra (jeigu advokatas yra PVM mokėtojas); kiti apskaitos dokumentai (mokėjimo pavedimai ir pan.) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017 10 ir 14 punktai) Taigi, išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

49.       Advokatų kontoros patvirtinimas, jog klientas su ja yra atsiskaitęs, apima ir esminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų duomenų nurodymą. Konkrečiai, be formalaus patvirtinimo apie kliento atsiskaitymą su advokatų kontora, teismui adresuotoje pažymoje turi būti nurodyti visų pirminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų (sąskaitų, mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ar kt.)pavadinimai, numeriai, juose nurodytos sumos ir datos. Nagrinėjamu atveju Ieškovas į bylą pateikė 2024 m. kovo 12 d. Advokatų profesinės bendrijos Magnusson ir partneriai pažymą, kurioje yra konkrečiai nurodytos datos, sumos ir apmokėjimo dokumentų numeriai, iš kurios matyti, kad ieškovas už teisines paslaugas advokatui iš viso sumokėjęs yra 19 054,14 Eur.  Taip pat papildomai 2024 m. kovo 19 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo dar 400,00 Eur. Taip pat iš pateiktų įrodymų matyti, kad žyminis mokestis, įrodymų surinkimo išlaidos bei vertimo išlaidos buvo mokamos iš aukščiau nurodytų ieškovo sumokėtų sumų advokatų kontorai.

50.       Remiantis aukščiau nurodytais dokumentais teismas nustatė, kad po preliminaraus sprendimo priėmimo ieškovo bylinėjimosi išlaidas šioje byloje sudarė 1 260,23 Eur procesinių dokumentų vertimo išlaidos, 2 000,00 Eur už įrodymų surinkimą ir 16 466,15 Eur išlaidos už teisinę pagalbą, viso – 19 726,38 Eur.

51.       Pažymėtina, kad teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis teisės aktuose nustatytais kriterijais, protingumo, teisingumo principais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir nustatyti jų dydį, kad nebūtų nepagrįstai pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nurodytus rekomendacinius dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-421/2022 38 punktas).

52.       Remiantis Rekomendacijų dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes.

53.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie - sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015). Taigi nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022 50 punktas).

54.       Pažymėtina, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020 38 punktas).

55.       Nagrinėjamu atveju teismas pripažįsta, kad ieškovo prašoma priteisti suma už advokato teisinę pagalbą iš esmės neviršija Rekomendacijų dydžių, tačiau vis tik įvertinus bylinėjimosi išlaidų visumą pastebėtina, kad sąskaitose–faktūrose nurodytos atstovo paslaugos yra itin išskaidytos į atskirus veiksmus, pažymint ir įvertinant kiekvieną menkiausią advokato veiksmą ir kas kartą jį apmokestinant, tokiu būdu bylinėjimosi išlaidas dirbtinai padidinant. Pavyzdžiui, į sąskaitas nuolat įtraukiami mokėjimai už bylos aptarimus su klientu, kurių būtinybės ir trukmės neįmanoma nustatyti ir patikrinti, teikiama daug įvairaus pobūdžio trumpų nesudėtingo turinio prašymų, už kuriuos nustatoma kaina, neviršijanti Rekomendacijų dydžių, tačiau vis tik neatitinkanti realumo ir sąžiningumo principų. Be to, pažymėtina, kad byla daugiau nei dvejus metus buvo sustabdyta ir joje jokie procesai nevyko. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje akcentuojama, kad bylą nagrinėjantys nacionaliniai teismai, taikydami bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisykles, turi didelę diskreciją paskirstyti bylinėjimosi išlaidas dalinės procesinės sėkmės atvejais taip, kad būtų išvengta neproporcingos naštos bylą inicijavusiam asmeniui uždėjimo, todėl nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad ieškovo bylinėjimosi išlaidos  yra neatitinkančios tokio paties pobūdžio bylose atstovaujančių advokatų vidutiniškai patiriamų išlaidų dydžio ir protingumo bei sąžiningumo principų,  todėl jų dydį mažina iki 10 000,00 Eur.

56.       Atsižvelgiant į tai, teismas papildomai iš atsakovės ieškovo naudai priteisia 1 260,23 Eur procesinių dokumentų vertimo išlaidas, 2 000,00 Eur už įrodymų surinkimą bei 10 000,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas, iš viso 13 260,23 Eur.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263–270 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Papildomai priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Knortas“, juridinio asmens kodas 234906470, ieškovei AMRITAM d.o.o., juridinio asmens kodas 5560764000, 13 260,23 Eur Eur (trylikos tūkstančių dviejų šimtų šešiasdešimties eurų 23 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Galutinis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

 

 

 

Teisėja                                                                        Kristina Imbrasienė