Civilinė byla Nr. 2-2129-773/2011
Proceso Nr. 2-05-3-00655-2009-7
Procesinių sprendimų kategorijos:
(S)
20.3.6; 32.4; 42.11.1; 50.8

KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Kaunas
Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Šimonis, sekretoriaujant Renatai Paliokaitei, dalyvaujant ieškovo Kauno sporto klubas „Gintaras“ atstovams pirmininkui J. K., advokatei Danai Žvingilienei, atsakovų Kauno miesto savivaldybės atstovui G. L., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei M. S., tretiesiems asmenims E. A. V., V. A. S., R. P., trečiojo asmens Lietuvos kultūrizmo ir kūno rengybos federacijos (buvęs pavadinimas – Lietuvos kultūrizmo federacija) atstovui prezidentui R. K., nedalyvaujant trečiojo asmens Kauno apskrities beisbolo klubo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovams, tretiesiems asmenims V. Š., V. M., G. B., A. Z., V. M., V. Z., V. M., B. P., J. L. K., A. L., J. V. N., J. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Kauno sporto klubas „Gintaras“ ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims Kauno apskrities beisbolo klubui, Lietuvos kultūrizmo ir kūno rengybos federacijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, G. B., V. Š., R. P., V. M., E. A. V., V. A. S., A. Z., V. M., V. Z., V. M., B. P., J. L. K., A. L., J. V. N., J. N. dėl sprendimo ir įsakymo dalių panaikinimo,
n u s t a t ė:
Ieškovas Kauno sporto klubas „Gintaras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu (T.1 b. l. 98-105) atsakovams Kauno miesto savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims Kauno apskrities beisbolo klubui, Lietuvos kultūrizmo ir kūno rengybos federacijai (buvęs pavadinimas – Lietuvos kultūrizmo federacija, T. 6, b. l. 26), Lietuvos Respublikos Vyriausybei, G. B., V. Š., R. P., V. M., E. A. V., V. A. S., A. Z., V. M., V. Z., V. M., B. P., J. L. K., A. L., J. V. N., J. N. dėl pastatų, statinių ar įrenginių nuomos, daiktinių teisinių santykių. Ieškovas savo ieškiniu teismo prašė: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimą (duomenys neskelbtini) T; 2) panaikinti Kauno apskrities viršininko 2009 m. vasario 24 d. įsakymą (duomenys neskelbtini). Parengiamojo teismo posėdžio metu 2009 m. gruodžio 7 d. teismas priėmė ieškovo Kauno sporto klubas „Gintaras“ prašymą dėl atsisakymo nuo dalies ieškinio reikalavimų – panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimo (duomenys neskelbtini) 3 ir 4 punktus (įskaitytinai ir atitinkamus papunkčius šiuose punktuose) ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė (T.3, b.l. 82-83). Civilinėje byloje ieškovas Kauno sporto klubas „Gintaras“ palaikė reikalavimą dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) 1 ir 2 punktų panaikinimo.
Ieškovas nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimo (duomenys neskelbtini) preambulėje nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Kauno sporto klubas „Gintaras“ 2008 m. gruodžio 5 d. raštu (duomenys neskelbtini), tačiau pažymi, kad šį raštą ieškovas atšaukė 2008 m. gruodžio 15 d. raštu (duomenys neskelbtini) , t. y. prieš ginčijamo sprendimo priėmimą ir apie jo atšaukimą informavo Kauno miesto savivaldybę, nes 2008 m. gruodžio 16 d. atšaukimo raštas gautas savivaldybėje ir jame yra rezoliucija, įpareigojanti apie klubo „Gintaras“ nesutikimą grąžinti statinius supažindinti savivaldybės tarybos narius. Ieškovo teigimu, jis savo iniciatyva apie 2008 m. gruodžio 5 d. rašto (duomenys neskelbtini) atšaukimą papildomai informavo ir savivaldybės nuolatines komisijas, todėl jau iki 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimo priėmimo Kauno miesto savivaldybei buvo žinoma, kad ieškovas neatsisako nuo panaudos sutarties teise valdomų patalpų, nesutinka pastato ir kitų statinių perduoti savivaldybei, todėl be ieškovo sutikimo toks sprendimas negalėjo būti priimtas. Ieškovas pažymėjo, kad sutiko atsisakyti savo teisių į statinius, esančius (duomenys neskelbtini), sąmoningai suklaidintas savivaldybės atsakingų darbuotojų. Ieškovo teigimu, stadionas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas sovietiniais laikais profesinių mokyklų lėšomis, kurios priklausė sporto draugijai „Darbo rezervai“, todėl stadionas buvo priskirtas šiai draugijai, kuri vėliau buvo reorganizuota į respublikinį sporto klubą „Gintaras“. Ieškovas pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 28 d. nutarimu (duomenys neskelbtini), respublikinio sporto klubo „Gintaras“ sportinės bazės ir turtas buvo perduoti savivaldybei ir šiose sporto bazėse pavesta įsteigti sporto klubus, o lengvosios atletikos stadionas, esantis su jame esančiu pastatu (duomenys neskelbtini) ir kiemo statiniais buvo perduotas neatlygintinai naudotis Kauno sporto klubui „Gintaras“, kuris 1993 m. rugsėjo 30 d. su Kauno žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba sudarė 10,6669 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, o pastaroji sutartis 1997 m. gegužės 22 d. Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymu (duomenys neskelbtini) pakeista ir žemės sklypo nuomos terminas pratęstas iki 2092 m. rugsėjo 30 d., t.y. 99 metams. Kaip nurodė ieškovas, Kauno apskrities viršininkui sutikus, Kauno sporto klubui „Gintaras“ subnuomoti žemę 50 metų, buvo sudarytos žemės sklypo subnuomos sutartys su trečiaisiais asmenimis - Kauno apskrities beisbolo klubu ir Lietuvos kultūrizmo federacija, o subnuomodamas žemės sklypą, ieškovas turėjo užtikrinti esamos sporto bazės išlaikymą, tribūnų remontą, sudaryti sąlygas sportuoti aplinkinių rajonų gyventojams ir moksleiviams. Ieškovas taip pat nurodė, kad Kauno apskrities viršininko administracijos 1999 m. gruodžio 17 d. leidimo (duomenys neskelbtini) pagrindu 2000 m. kovo 8 d. Kauno sporto klubas „Gintaras“ ir Kauno apskrities beisbolo klubas sudarė 5,350 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) subnuomos sutartį iki 2050 m. gruodžio 30 d. - žemės sklypas subnuomojamas beisbolo aikštei įrengti ir esamam stadionui eksploatuoti, ko pasėkoje beisbolo klubas investavo daug savo lėšų stadionui įrengti subnuomojamame žemės sklype, o vadovaudamasis Kauno apskrities viršininko administracijos 2001 m. gegužės 24 d. leidimu (duomenys neskelbtini), 2001 m. birželio 5 d. sudarė subnuomos sutartį su Lietuvos kultūrizmo federacija dėl 0,86 ha ploto subnuomos žemės sklype (duomenys neskelbtini). Ieškovo teigimu, 2001 m. spalio 30 d. Kauno miesto savivaldybės valdyba sprendimu (duomenys neskelbtini) patvirtino apie 104429 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, o 2004 m. balandžio 13 d. sporto klubui „Gintaras“ buvo išduotos sąlygos rengti naują detalųjį planą, kuris buvo paruoštas, suderintas, bet jo tvirtinimas buvo sustabdytas pretendentų dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra prašymu bei teismo nutartimi. Ieškovas nurodė, kad teisminiams ginčams dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), baigusis tik 2008 m. rugsėjo 25 d., o išduotoms specialiosioms sąlygoms galiojant tik 3 metus, buvo būtina ruošti kitą detalųjį planą. Kaip pažymėjo ieškovas, Kauno miesto savivaldybė tiek žodžiu, tiek raštu kreipėsi į jį, teigdama, kad siekiant parengti naują detalųjį planą po teisminių ginčų, tikslinga perimti iš ieškovo Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantį pastatą (duomenys neskelbtini) (bendras plotas 314,32 kv.m.) ir kiemo statinius, kuriais patikėjimo teise iki šiol naudojasi ieškovas, todėl būtinas jo raštiškas sutikimas dėl pastato ir jo priklausinio perdavimo, nes tai sudarytų galimybes greičiau paruošti detalųjį planą, nei sporto klubo „Gintaras“, nei žemės sklypo subnuomininkų teisės nebus pažeistos, nes patvirtinus detalųjį planą minėti pastatai vėl patikėjimo teise bus perduoti ieškovui. 2008 m. gruodžio 1 d. rašte (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija nurodė, kad atlikus procesinius veiksmus, bus parengta jungtinė veiklos sutartis dėl sporto miestelio (duomenys neskelbtini), statybos, naudojimo ir eksploatacijos, todėl atsižvelgiant į tai, sporto klubas „Gintaras“ Kauno miesto savivaldybės administracijai įteikė 2008 m. gruodžio 5 d. raštą (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nurodytas šalių susitarimas, kad ruošiant Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimą dėl pastato ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), perdavimo ir detalaus plano ruošimo, būtų numatyta galimybė Kauno miesto sporto klubui „Gintaras“ toliau naudotis lengvosios atletikos stadionu ir statiniais, bus tenkinti Lietuvos kultūrizmo federacijos ir Kauno apskrities beisbolo klubo prašymai dėl jų reikmėms reikalingų žemės plotų priskyrimo. Ieškovas pažymėjo, jog iki šio ginčijamo sprendimo priėmimo paaiškėjo, kad jokių savo pažadų savivaldybė nesiruošia vykdyti, sąmoningai klaidino ieškovą ir apgaulės būdu išgavo raštišką sutikimą dėl pastato ir jo priklausinių perdavimo savivaldybei, nes pateikus raštą dėl sutikimo perduoti pastatą su priklausiniu, savivaldybės pareigūnai pareiškė, kad ieškovui savo valia atsisakius statinių, yra pagrindas toliau nutraukti visas sutartis su ieškovu, o ruošiamas detalus planas bei numatomos vykdyti statybos žemės sklype (duomenys neskelbtini), jau nebus derinamos su sporto klubu „Gintaras“, kadangi ieškovas pats savo valia atsisakė teisių į minėtus statinius, taigi neliko jokių turtinių garantijų ne tik ieškovui, bet ir subnuomininkams, įdėjusiems savo lėšas į ginčo objektą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ieškovas atšaukė savo raštą iki ginčijamo savivaldybės sprendimo priėmimo, ko pasėkoje Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimas priimtas be ieškovo sutikimo, pažeidžiant jo bei trečiųjų asmenų turtines teises, todėl naikintinas. Ieškovas pabrėžė, kad 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimo (duomenys neskelbtini) 1 ir 2 punktais savivaldybė nusprendė perimti iš Kauno sporto klubo „Gintaras“ panaudos teise naudojamą 314,32 kv. m pastatą (duomenys neskelbtini) su kiemo statiniais ir parengti priėmimo-perdavimo aktą, o teisė valdyti bei naudotis minėtą statinį su priklausiniais panaudos sutarties pagrindu ieškovui atsirado Respublikinio sporto klubo „Gintaras“ valdybos posėdžio 1991 m. lapkričio 15 d. protokolo (duomenys neskelbtini) 1 ir 1.2 punktų pagrindu. Ieškovas nurodė, kad panaudos teisė ieškovo vardu yra įregistruota viešame registre, ji galiojanti, todėl pastatas su priklausiniais be ieškovo sutikimo negali būti paimtas, toks paėmimas prieš ieškovo valią reiškia jo teisių pažeidimą. Ieškovas, pasisakydamas dėl Kauno apskrities viršininko 2009 m. vasario 24 d. įsakymo (duomenys neskelbtini) panaikinimo, nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės tarybai priėmus neteisėtą sprendimą, Kauno apskrities viršininkas 2009 m. vasario 24 d. įsakymu (duomenys neskelbtini), nutraukė 1997 m. liepos 31 d. valstybinės žemės nuomos sutartį (duomenys neskelbtini), sudarytą su Kauno sporto klubu „Gintaras“, tačiau įsakyme nenurodė, kokiu konkrečiu CK 6.564 str. nurodytu pagrindu žemės nuomos sutartis nutraukiama, todėl šis įsakymas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Ieškovo teigimu, Kauno apskrities viršininko 1997 m. gegužės 22 d. įsakymo (duomenys neskelbtini pagrindu, 1997 m. liepos 31 d. buvo pasirašyta Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis tarp Kauno apskrities viršininko administracijos ir Kauno sporto klubas „Gintaras“, kuria ieškovui buvo išnuomotas 1066,69 arų žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) 99 metams. Kaip pažymėjo ieškovas, 2008 m. spalio 24 d. raštu (duomenys neskelbtini) (jis įrašytas ir ginčijamo 2009 m. vasario 24 d. įsakymo (duomenys neskelbtini) preambulėje) nurodyta, kad vykdant žemės naudojimo valstybinę kontrolę, 2008 m. spalio 22 d. ir 2008 m. spalio 24 d. buvo atliktas patikrinimas vietoje ir nustatyta, kad 10,6669 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra apleistas, nenaudojamas, apaugęs žole ir medžiais bei krūmais, nevykdoma 1997 m. liepos 31 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties 6 punkte numatyta veikla ir taip pat nurodyta, kad po 2-jų mėnesių valstybinės žemės sklypo nuomotojas, vadovaujantis CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktu priims sprendimą dėl nuomos sutarties nutraukimo, ko pasėkoje atsižvelgiant į šiame rašte nurodytas aplinkybes, reikėtų laikyti, kad žemės nuomos sutartis nutraukta tuo pagrindu, kad ieškovas ją naudoja ne pagal paskirtį ar tikslinę paskirtį, nevykdo sutarties 6 p. reikalavimų, t.y. nevykdoma gyventojų fizinio aktyvumo didinimo galimybės plėtoti veikla. Ieškovo teigimu, šie argumentai dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo yra atmestini, nes jokios veiklos šiame sklype nebuvo galima vykdyti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurios buvo panaikintos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartimi administracinėje byloje (duomenys neskelbtini) ir tai reiškia, kad teisminiai ginčai baigėsi bei apribojimai ginčo žemės sklypui buvo panaikinti tik 2008 m. rugsėjo 25 d., todėl Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymas dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo nepagrįstas ir naikintinas. Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad jam 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimas (duomenys neskelbtini) buvo įteiktas 2009 m. sausio 6 d., todėl termino apskųsti šį sprendimą nepraleido, o taip pat nepraleido ir termino ginčyti 2009 m. vasario 24 d. įsakymą (duomenys neskelbtini) .
Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko (T.1 b.l. 92-95) ir nurodė, kad skundžiamo Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo 1 punktu buvo nuspręsta sutikti perimti iš ieškovo Kauno sporto klubo „Gintaras“ patikėjimo teise naudojamą 1314,32 kv. m pastatą ir kitus kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), o 2 punktu nuspręsta įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėją A. G. parengti 1 punkte nurodyto pastato ir kitų kiemo statinių perdavimo-priėmimo aktą bei įgalioti jį pasirašyti šį aktą. Atsakovo teigimu, CK 6.967 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta galimybė patikėtiniui atsisakyti turto patikėjimo sutarties, o 2008 m. gruodžio 8 d. Kauno m. savivaldybėje gautas 2008 m. gruodžio 5 d. Kauno sporto klubo „Gintaras“ raštas (duomenys neskelbtini), kuriuo šis klubas sutinka perduoti pastatą ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini), Kauno miesto savivaldybei, t.y. nutraukti šio turto patikėjimo santykius, todėl atsižvelgiant į šį sutikimą buvo parengtas skundžiamas 2008 m. gruodžio 18 d. Kauno m. savivaldybės tarybos sprendimas (duomenys neskelbtini). Atsakovas taip pat nurodė, kad 2008 m. gruodžio 15 d. Kauno m. savivaldybėje gautas tos pačios dienos Kauno sporto klubo „Gintaras“ raštas (duomenys neskelbtini), kuriuo prašoma nespręsti klausimo dėl Kauno sporto klubui „Gintaras“ patikėjimo teise valdomų statinių perdavimo Kauno miesto savivaldybei ir laikyti jų 2008 m. gruodžio 5 d. raštą (duomenys neskelbtini) netekusiu juridinės galios. Atsakovas pažymėjo, kad 2008 m. gruodžio 5 d. ieškovo pateiktas sutikimas nutraukti patikėjimo santykius į pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), sukėlė atitinkamas pasekmes, kadangi pagal šį sutikimą Kauno m. savivaldybėje buvo pradėta administracinė procedūra, kuri baigėsi atitinkamo teisės akto priėmimu, t.y. 2008 m. gruodžio 18 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo ((duomenys neskelbtini) priėmimu bei atkreipė dėmesį, kad raštas, kuriuo atšaukiamas sutikimas nutraukti patikėjimo santykius, Kauno m. savivaldybėje gautas 2008 m. gruodžio 15 d., kuomet jau buvo parengtas sprendimo projektas pagal 2008 m. gruodžio 5 d. ieškovo raštą, šis projektas apsvarstytas ir įtrauktas į tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. posėdžio darbotvarkę teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovo teigimu, skundžiamo sprendimo priėmimo metu galiojusio Kauno m. savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Kauno m. savivaldybės tarybos 2004 m. balandžio 15 d. sprendimu (duomenys neskelbtini), 78.5 punkte nustatyta, kad ne vėliau kaip prieš 4 darbo iki tarybos posėdžio sudaroma posėdžio darbotvarkė, į darbotvarkę gali būti įtraukti tik tie klausimai, kurių sprendimų projektai buvo apsvarstyti savivaldybės tarybos komitetuose, o vadovaujantis Tarybos veiklos reglamento 38 punktu, komitetų posėdžiai rengiami ne rečiau kaip kartą per dvi savaites. Atsakovas taip pat nurodė, kad reglamento 78.4 punkte numatyta, jeigu yra ne mažiau kaip pusė komitetų, kuriems buvo paskirta nagrinėti sprendimo projektą, pritarimas, jo rengėjas pateikia Dokumentų skyriui sprendimo projekto ir aiškinamojo rašto originalus ir tarybai reikiamą šių dokumentų kopijų kiekį ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki tarybos posėdžio, todėl sprendimo projektas konkrečiu klausimu turi būti parengtas ir pateiktas svarstyti komitetams maždaug ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki tarybos posėdžio darbotvarkės tvirtinimo, o ieškovo atsisakymas nuo 2008 m. gruodžio 5 d. sutikimo Kauno m. savivaldybėje buvo gautas 2008 m. gruodžio 15 d., kuomet jau buvo atlikti visi privalomi veiksmai sprendimo projektui pagal ieškovo 2008 m. gruodžio 5 d. sutikimą parengti, jį apsvarstyti, o pats sprendimo projektas buvo įtrauktas į tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. posėdžio darbotvarkę. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad 2008 m. gruodžio 15 d. Kauno sporto klubo „Gintaras“ rašte iš esmės nenurodomi konkretūs ieškovo motyvai dėl 2008 m. gruodžio 5 d. raštu duoto sutikimo atsisakymo, jame tik išdėstoma nuomonė, kad įstatymų nustatyta tvarka Kauno m. savivaldybė turi teisę rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą prie šiuo metu patikėjimo teise valdomų Kauno sporto klubo „Gintaras“ statinių ir ieškovas pritaria šiai iniciatyvai. Atsakovo nuomone, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo patikėjimo teises į pastatą ir statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Atsakovas pažymėjo, kad nors ieškinyje minimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 28 d. nutarimas (duomenys neskelbtini), tačiau šio nutarimo 3 punktu yra nutarta perduoti į Kauno m. savivaldybės balansą, be kitų statinių, ir stadioną, esantį (duomenys neskelbtini), o savivaldybei tik pavesta sudaryti sąlygas įsteigti perduodamuose administraciniuose pastatuose ir sporto bazėse sporto klubus, turinčius juridinio asmens statusą, ir leidžiant šiems klubams neatlygintinai naudotis perduotu turtu.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (buvo Kauno apskrities viršininko administracija) atsiliepimu į ieškinį su jiems reiškiamu reikalavimu nesutiko (T.2 b. l. 8-11) ir nurodė, kad 1992 m. gruodžio 1 d. Kauno m. valdybos potvarkiu (duomenys neskelbtini) buvo nuspręsta išnuomoti Kauno sporto klubui „Gintaras“ 106 669 kv.m. sklypą su stadiono įrenginiais prie (duomenys neskelbtini), 1993 m. rugsėjo 30 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Kauno sporto klubui „Gintaras“ 25 metams buvo išnuomotas 106 669 kv. m valstybinės žemės sklypas, 1997 m. gegužės 22 d. Kauno apskrities viršininko įsakymo (duomenys neskelbtini) pagrindu buvo pakeistas 1993 m. rugsėjo 30 d. valstybinės žemės nuomos sutarties 2 punktas, nustatant žemės nuomos terminą iki 2092 m. rugsėjo 30 d., o 1997 m. gegužės 22 d. susitarimu 1993 m. rugsėjo 30 d. valstybinės žemės nuomos sutartis buvo nutraukta. Atsakovo teigimu, 1997 m. liepos 31 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno sporto klubui „Gintaras“ buvo išnuomotas 1066,69 arų valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), o šios sutarties 6 punkte nurodytas žemės naudojimo pobūdis - gyventojų fizinio aktyvumo didinimo galimybėms plėtoti, 11 punkte numatyta, kad pastatai turi būti naudojami pagal sklypo paskirtį. Kaip nurodė atsakovas, 1999 m. gruodžio 17 d. Kauno apskrities viršininko administracijos raštu (duomenys neskelbtini) buvo duotas sutikimas Kauno sporto klubui „Gintaras“ subnuomoti 50 metų 106669 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 24 000 kv.m. ir 29 500 kv.m. dalis Kauno apskrities beisbolo klubui ir šiame sutikime numatyta, kad žemės sklypo dalis reikia subnuomoti pagal nuomos sutartyje nustatytus reikalavimus ir sąlygas, o 2001 m. gegužės 24 d. Kauno apskrities viršininko administracijos raštu (duomenys neskelbtini) buvo duotas sutikimas Kauno sporto klubui „Gintaras“ subnuomoti 91 metams 106 669 kv.m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 8600 kv.m. dalį Lietuvos kultūrizmo federacijai ir šiame rašte nurodyta, kad žemės sklypo dalį reikia subnuomoti pagal nuomos sutartyje (duomenys neskelbtini) nustatytus reikalavimus ir sąlygas. Atsakovas pažymėjo, kad 2008 m. spalio 24 d. buvo surašytas Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Žemės naudojimo vietoje patikrinimo aktas (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad valstybinės žemės sklypas 10,6669 ha yra apleistas ir nenaudojamas, apaugęs žolėmis ir medžiais bei krūmais, nevykdoma 1997 m. liepos 31 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties (duomenys neskelbtini) 6 punkte numatyta veikla bei kad 10,6669 ha valstybinės žemės sklypas yra naudojamas ne pagal nustatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, todėl 2008 m. spalio 24 d. Kauno apskrities viršininko administracijos raštu (duomenys neskelbtini) Kauno sporto klubas „Gintaras“ buvo informuotas, kad valstybinės žemės sklypo nuomotojas, vadovaudamasis CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktu po dviejų mėnesių priims sprendimą dėl 1997 m. liepos 31 d. 10,6669 ha valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties (duomenys neskelbtini) nutraukimo, o 2008 m. vasario 24 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu (duomenys neskelbtini) 1997 m. liepos 31 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis, sudaryta su Kauno sporto klubu „Gintaras“, buvo nutraukta. Atsakovas nurodė, kad CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad žemės nuomos sutartis nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta prieš terminą, kai žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Atsakovas pabrėžė, kad visiškai nepagrįstas ieškinio motyvas, jog Kauno apskrities viršininko 2009 m. vasario 24 d. įsakyme (duomenys neskelbtini) nenurodyta, kokiu konkrečiai pagrindu, nurodytu CK 6.564 straipsnyje, žemės nuomos sutartis nutraukiama, nes šio įsakymo preambulėje atsižvelgiama į Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. spalio 24 d. raštą (duomenys neskelbtini), kuriame kalbama apie tai, kad 2008 m. spalio 22 d. ir 2008 m. spalio 24 d. buvo atliktas valstybinio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimas vietoje ir jo metu nustatyta, kad 10,6669 ha žemės sklypas yra apleistas, nenaudojamas, apaugęs žolėmis, medžiais bei krūmais, nevykdoma 1997 m. liepos 31 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties (duomenys neskelbtini) 6 punkte numatyta veikla, todėl tuo yra pažeidžiamos 1997 m. liepos 31 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties sąlygos, Žemės įstatymo 21 str. numatytos žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigos naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, tad akivaizdu, kad 1997 m. liepos 31 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis su Kauno sporto klubu „Gintaras“ buvo nutraukta dėl to, kad valstybinė žemė nėra naudojama pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Atsakovas pabrėžė, kad nepagrįstas ir ieškinio motyvas, jog valstybinės žemės sklype nebuvo galima vykdyti veiklos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atkreipė dėmesį į tai, kad nei Kauno apygardos prokuratūros 2005 m. birželio 30 d. nutarime, nei Kauno m. apylinkės teismo 2005 m. liepos 15 d. nutartyje nebuvo kalbama apie draudimą naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, todėl nėra priežastinio ryšio tarp pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir galimybės naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, o be to, byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų skundęs taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kas reiškia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas ieškovui nebuvo aktualus, nes jis ir taip žemės nenaudojo ir nenaudoja pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovas apie nuomos sutarties nutraukimą buvo informuotas 2008 m. spalio 24 d. Kauno apskrities viršininko administracijos raštu (duomenys neskelbtini), tai patvirtina, kad CK 6.564 straipsnio 2 dalyje nustatytas įspėjimo terminas yra išlaikytas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovo nuomone, Kauno apskrities viršininkas 2009 m. spalio 24 d. pagrįstai priėmė įsakymą (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nutraukta 1997 m. liepos 31 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis su ieškovu. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad daugiau kaip pusė 10,6669 ha žemės sklypo (6,21 ha) yra subnuomota pagal 2000 m. kovo 8 d. sutartį (duomenys neskelbtini) ir 2001 m. birželio 5 d. sutartį Kauno apskrities beisbolo klubui ir Lietuvos kultūrizmo federacijai, tai rodo, kad ieškovui jo veiklos vykdymui nėra reikalingas 10,6669 ha žemės sklypas, išnuomotas 1997 m. liepos 31 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi (duomenys neskelbtini), o be to, 10,6669 ha valstybinės žemės sklype esantis ir Kauno sporto klubo „Gintaras“ valdomas turtas yra apleistas, suniokotas, tai patvirtina, kad turtu nėra rūpinamasi.
Tretysis asmuo Kauno apskrities beisbolo klubas atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu sutiko (T.2, b.l. 14-17), nurodė, kad ieškovas teisingai nurodo faktines bylos aplinkybes dėl ginčijamų sprendimų priėmimo, nes lengvosios atletikos stadionas, esantis (duomenys neskelbtini), su jame esančiu pastatu (duomenys neskelbtini) ir kiemo statiniais perduotas neatlygintinai naudotis Kauno sporto klubui „Gintaras“, su kuriuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 28 d. nutarimo (duomenys neskelbtini) pagrindu sudaryta panaudos sutartis, 1993 m. rugsėjo 30 d. Kauno sporto klubas „Gintaras“ ir Kauno žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba sudarė valstybinės žemės sklypo (10,6669 ha) (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį, o 1997 m. gegužės 22 d. Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymu (duomenys neskelbtini) žemės sklypo nuomos terminas buvo pratęstas iki 2092 m. rugsėjo 30 d. Trečiojo asmens teigimu, 1999 m. gruodžio 17 d. Kauno apskrities viršininko administracijos leidimo (duomenys neskelbtini pagrindu, 2000 m. kovo 8 d. su ieškovu pasirašė 5,350 ha žemės sklypo subnuomos sutartį iki 2050 m. gruodžio 30 d. beisbolo aikštei įrengti ir esamam stadionui eksploatuoti. Kaip pažymėjo tretysis asmuo, ieškovas, subnuomodamas žemės sklypą, turėjo užtikrinti esamos sporto bazės išlaikymą, tribūnų remontą, sudaryti sąlygas sportuoti aplinkinių rajonų gyventojams ir moksleiviams, o Kauno apskrities beisbolo klubas investavo savo lėšas stadionui įrengti subnuomojamame žemės sklype, ką 2003 m. lapkričio 30 d. raštu (duomenys neskelbtini) pripažino ir Kauno miesto savivaldybės administracija. Tretysis asmuo taip pat nurodė, kad pasirašius 2000 m. kovo 8 d. žemės sklypo subnuomos sutartį, 2001 m. birželio 1 d. buvo pasirašyta tarp Kauno apskrities beisbolo klubo ir AB „Kauno Žemkasys“ statybos rangos sutartis dėl Kauno apskrities beisbolo klubo beisbolo aikštės įrengimo (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad pirmojo etapo atliktų darbų kaina 95 000 Lt (be PVM), buvo sudaryta darbų atlikimo sąmata. Už atliktus darbus apmokėjo Europos beisbolo klubo federacija 2001 m. liepos 9 d. - 2000 JAV dolerių, 2001 m. spalio 19 d. - 8000 JAV dolerių, 2001 m. gruodžio 11 d. – 10 000 JAV dolerių, Kauno apskrities beisbolo klubas 2003 m. liepos 15 d. apmokėjo 2558 Lt, o 2002 m. spalio 31 d. dienai atlikta darbų už 14 994 Lt, kuriuos apmokėjo Kauno apskrities beisbolo klubas 2002 m. lapkričio 28 d. - 10.000 Lt, 2003 m. kovo 7 d.- 10.000 Lt, 2003 m. liepos 15 d. - 5000 Lt, o už 2003 m. lapkričio 28 d. atliktus darbus 2004 m. sausio 15 d. apmokėjo Kauno apskrities beisbolo klubas 15 028,70 Lt. Tretysis asmuo nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. lapkričio 3 d. raštu (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Kauno apskrities viršininką dėl specialaus beisbolo stadiono įrengimo Kauno apskrities beisbolo klubui žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), o tarptautinė beisbolo sąjunga (IBAF) ir Europos beisbolo sąjunga (CEB), kurios narė yra Lietuva, pritarė beisbolo aikštės įrengimui Kaune ir skyrė 20000 JAV dolerių už aikštės įrengimą statybinėms organizacijoms, kurios atliko darbus, taip pat Kauno miesto savivaldybės valdyba 2001 m. liepos 17 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) iš Savivaldybės valdybos rezervo skyrė 20 000 Lt beisbolo stadionui statyti (duomenys neskelbtini). Tretysis asmuo pabrėžė, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimas (duomenys neskelbtini) pažeidžia tiek ieškovo, tiek trečiųjų asmenų teises, turtinius interesus, todėl atsižvelgiant į ieškinyje nurodytas aplinkybes jis naikintinas, o be to, atkreipė dėmesį, jog priimdami ginčijamus sprendimus atsakovai klausimo nederino nei su žemės sklypo nuomininku, nei su subnuomininkais bei esančių pastatų šiame žemės sklype valdytojais ir naudotojais, ko pasėkoje ginčijamas administracinis aktas dėl žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo pažeidžia jų teises, nes Kauno apskrities viršininko administracija vadovaujantis CK 6.564 straipsnio pagrindu neteisėtai ir nepagrįstai nutraukia žemės nuomos sutartį.
Tretieji asmenys V. A. S. ir E. A. V. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko (T.2, b. l. 92-94), nurodė, kad Kauno apskrities viršininko administracija pagrįstai ir teisėtai nutraukė 10,6669 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį su ieškovu, kadangi jis niekada nenaudojo šio žemės sklypo pagal žemės naudojimo pobūdį, nurodytą 1997 m. liepos 31 d. nuomos sutarties 6 punkte, o šiame sklype esantys apleisti statiniai – tribūnos, sunykę tinklinio aikštelės ir kita nebuvo naudojami pagal sklypo paskirtį – plėtoti gyventojų fizinio aktyvumo didinimo galimybes. Tretieji asmenys, pasisakydami dėl ieškovo reikalavimo panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimą (duomenys neskelbtini), pažymėjo, kad, jų įsitikinimu, reikalavimas nepagrįstas ir neteisėtas. Tretieji asmenys taip pat nurodė, kad į minėtą 10,6669 ha sklypą įeina apie 1,27 ha jiems grąžintinos žemės, kuri iki 1940 m. nuosavybės teise priklausė jų tėvui E. V., kuris 3,7 ha žemės sklypą buvo gavęs iš Lietuvos Vyriausybės kaip savanoris, nepriklausomybės kovų dalyvis. Trečiųjų asmenų teigimu, atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (buvusi Kauno apskrities viršininko administracija) atsiliepime į ieškinį teisingai nurodo, kad 2008 m. spalio 24 d. buvo surašytas žemės naudojimo vietoje patikrinimo aktas, kuriame nurodyta, jog valstybinis žemės sklypas 10,669 ha yra apleistas ir nenaudojamas, apaugęs žolėmis ir medžiais bei krūmais, nevykdoma 1997 m. liepos 31 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties (duomenys neskelbtini) 6 p. numatyta veikla bei kad šis 10,6669 žemės sklypas yra naudojamas ne pagal nustatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, o tai, kad šis valstybinis žemės sklypas, o ypač jiems grąžintina minėto sklypo 1,27 ha dalis, yra laisva, neužstatyta, apaugusi krūmais ir neprižiūrima, yra konstatuota ir 2007 m. rugsėjo 25 d. antstolės N. M. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (duomenys neskelbtini) bei prie jo pridėtoje vaizdinėje medžiagoje. Tretieji asmenys atkreipė dėmesį, kad Kauno apskrities viršininko administracijos 2009 m. vasario 24 d. įsakymas (duomenys neskelbtini) yra pagrįstas ir teisėtas, pateisinantis visų byloje esančių įtrauktų trečiųjų asmenų lūkesčius ir teisėtus interesus bei sudarantis prielaidas įgyvendinti teisingumą ir grąžinti jiems natūra teisėtai priklausančią žemę.
Tretieji asmenys G. B., V. Š., V. M. ir R. P. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko (T.2, b.l. 114-117), nurodė, kad jie yra pretendentai nuosavybės teisių atkūrimui į buvusio savininko B. M. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 6,77 ha žemę (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)). Tretieji asmenys, pasisakydami dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimo (duomenys neskelbtini), nurodė, kad, jų nuomone, minėtas sprendimas yra teisėtas, priimtas laikantis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų reikalavimų, nepažeidžiant nei ieškovo, nei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl turi būti paliktas galioti bei pažymėjo, kad ieškovas 2008 m. gruodžio 5 d. raštu (duomenys neskelbtini) laisva valia, numatydamas ir suprasdamas kilsiančias pasekmes, atsisakė savo teisių į panaudos sutarties pagrindu valdomus statinius, esančius (duomenys neskelbtini), todėl Kauno miesto savivaldybei atsirado pagrindas teisėtai ir pagrįstai nutraukti visas sutartis su ieškovu, o ruošiamas detalus planas bei numatomos statybos žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), jau neturėjo būti derinamos su ieškovu, todėl ieškinyje nepagrįstai nurodoma, kad be ieškovo sutikimo toks Kauno miesto savivaldybės sprendimas negalėjo būti priimtas, ko pasėkoje ginčyti Kauno m. savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimo (duomenys neskelbtini) nėra pagrindo. Tretieji asmenys pažymėjo, kad nesutinka su ieškinyje išdėstytais argumentais, kad Kauno apskrities viršininko 2009 m. vasario 24 d. įsakymas (duomenys neskelbtini) yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes Kauno miesto savivaldybės tarybai priėmus teisėtą sprendimą (duomenys neskelbtini), Kauno apskrities viršininkas, vadovaudamasis CK 6.564 straipsniu bei atsižvelgdamas į Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. spalio 24 d. raštą (duomenys neskelbtini), 2009 m. vasario 24 d. įsakymu (duomenys neskelbtini) pagrįstai ir teisėtai nutraukė 1997 m. liepos 31 d. valstybinės žemės nuomos sutartį (duomenys neskelbtini), kuria ieškovui 99 metų laikotarpiui buvo išnuomotas 1066,69 arų žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), juolab, kad 2008 m. spalio 22 d. ir 2008 m. spalio 24 d. atlikus valstybinio žemės sklypo, esančio ((duomenys neskelbtini) , naudojimo patikrinimus vietoje buvo nustatyta, kad 10,6669 ha žemės sklypas yra apleistas, nenaudojamas, apaugęs žolėmis, medžiais ir krūmais, t.y. nevykdoma 1997 m. liepos 31 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties 6 punkte numatyta veikla, tuo pažeidžiamos 1997 m. liepos 31 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties sąlygos, Žemės įstatymo 21 straipsnyje numatytos žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigos naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį. Be to, tretieji asmenys nurodė, kad nebuvo pažeistas CK 6.564 straipsnio 1 dalyje nustatytas įspėjimo apie žemės nuomos sutarties nutraukimą terminas. Tretieji asmenys pabrėžė, jog nesutinka su ieškinyje išdėstytais argumentais, kad ieškovas žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), neturėjo galimybės vykdyti veiklą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ieškovui buvo uždrausta disponuoti turtu, jį parduoti, įkeisti, nuomoti, subnuomoti, leisti statyti naujus statinius, keisti žemės sklypo paskirtį, dalinti į atskirus sklypus, tačiau nei Kauno apygardos prokuratūros 2005 m. birželio 30 d. nutarimu, nei Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 15 d. nutartimi ieškovui nebuvo uždrausta naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, todėl, jų nuomone, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas niekaip negalėjo įtakoti ieškovo galimybės naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, o be to, ieškovas Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 15 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės aukštesnės instancijos teismui neskundė, tai rodo, kad ieškovas žemės nenaudojo ir nesiruošė naudoti pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Trečiųjų asmenų teigimu, aplinkybę, kad ieškovui veiklos vykdymui nėra reikalingas 1997 m. liepos 31 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi (duomenys neskelbtini) išnuomotas 10,6669 ha žemės sklypas, patvirtina tai, kad dalį, t. y. 6,21 ha žemės sklypo ieškovas subnuomojo Kauno apskrities beisbolo klubui ir Lietuvos kultūrizmo federacijai, todėl atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad Kauno apskrities viršininko 2009 m. vasario 24 d. įsakymas (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra teisinio pagrindo.
Ieškinys atmestinas
Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo dalies panaikinimo
Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 28 d. nutarimu (duomenys neskelbtini), stadiono pastatas ir kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) buvo perduoti į Kauno miesto savivaldybės balansą. Kauno miesto meras 1992 m. balandžio 7 d. potvarkiu (duomenys neskelbtini), vadovaujantis minėtu nutarimu, inventorizuotas respublikinio sporto klubo „Gintaras“ bazes, turtą ir administracinius pastatus perdavė Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus fizinės kultūros ir sporto poskyriui, kuris buvo įpareigotas perimtas sporto bazes ir kitą turtą perduoti neatlygintinai naudotis miesto sporto mokykloms ir klubams (potvarkio 1, 2 punktas, T. 1, b. l. 112). Kauno miesto valdybos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus Sportinio poskyrio vedėjo 1992 m. gegužės 26 d. įsakymu ((duomenys neskelbtini) sporto klubui „Gintaras“ buvo perduoti lengvosios atletikos stadionas ir buitinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (pagal inventorizacinę bylą (duomenys neskelbtini)) ir leista neatlygintinai naudotis perduotomis bazėmis ir turtu (T. 1, b. l. 113). Pagal paskutinius Nekilnojamojo turto registro duomenis, pastatas – buitinis pastatas ir kiti statiniai (inžinieriniai) – kiemo statiniai (tvora, rankinio, tinklinio, krepšinio, bendro lavinimo aikštelės, kiemo aikštelė, tribūna), esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis priklauso Kauno miesto savivaldybei, turto patikėjimo teisės įregistruotos Kauno sporto klubui „Gintaras“ (T. 5, b. l. 146-147).
Ieškovas Kauno sporto klubas „Gintaras“ pirmu savo ieškinio reikalavimu prašo panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimo (duomenys neskelbtini) 1 ir 2 punktus, kuriais Kauno miesto savivaldybės taryba sutiko perimti iš ieškovo Kauno sporto klubo „Gintaras“ patikėjimo teise naudojamą 314,32 kv. m pastatą ir kitus kiemo statinius (tvorą, rankinio, tinklinio, krepšinio, bendrojo lavinimo aikšteles, kiemo aikštę, tribūną), esančius (duomenys neskelbtini) (pastatas pažymėtas plane (duomenys neskelbtini)), pastato unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kitų kiemo statinių unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir įpareigojo Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėją A. G. parengti 1 punkte nurodyto pastato ir kitų kiemo statinių perdavimo ir priėmimo aktą, ir įgalioti jį pasirašyti šį aktą (T. 1, b. l. 47).
Ieškovas įrodinėjo, kad ginčijamo sprendimo punktai pažeidžia jo civilines teises, nes šis sprendimas priimtas vadovaujantis Kauno sporto klubas „Gintaras“ 2008 m. gruodžio 5 d. rašto pagrindu, tačiau šį raštą ieškovas buvo atšaukęs dar 2008 m. gruodžio 15 d. raštu, t. y. prieš ginčijamo sprendimo priėmimą ir apie jo atšaukimą informavo Kauno miesto savivaldybę, nes 2008 m. gruodžio 16 d. atšaukimo raštas gautas savivaldybėje ir jame yra rezoliucija, įpareigojanti apie Kauno sporto klubo „Gintaras“ nesutikimą grąžinti statinius supažindinti savivaldybės tarybos narius (T. 1, b. l. 45). Ieškovas be kita ko pažymėjo, kad iš pradžių sutiko atsisakyti savo teisių į minėtus statinius, esančius (duomenys neskelbtini), sąmoningai suklaidintas savivaldybės atsakingų darbuotojų. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė neneigia 2008 m. gruodžio 15 d. gavusi ieškovo Kauno sporto klubas „Gintaras“ 2008 m. gruodžio 15 d. raštą, kuriuo atšaukiamas sutikimas nutraukti patikėjimo santykius, tačiau nurodė, kad Kauno miesto savivaldybėje jau buvo parengtas sprendimo projektas pagal 2008 m. gruodžio 5 d. ieškovo raštą, šis projektas apsvarstytas ir įtrauktas į tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. posėdžio darbotvarkę teisės aktų nustatyta tvarka.
Teismas konstatuoja, kad tarp Kauno miesto savivaldybės ir Kauno sporto klubas „Gintaras“ dėl pastato ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), minėtų teisės aktų ir individualaus teisės taikymo akto pagrindu atsirado turto patikėjimo teisiniai santykiai. Prievolinius savivaldybei priklausančio turto patikėjimo teisinius santykius reglamentuoja specialus įstatymas – Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, o taip pat pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojęs Civilinis kodeksas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu prievoliniai teisiniai santykiai atsirado iki CK įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.), šis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus. Teismas pažymi, kad tai, jog pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 11 straipsnio 3 dalį ir atitinkamai pagal CK 6.953 straipsnio 1 dalį juridiniams asmenims savivaldybės turtas patikėjimo teise gali būti perduodamas pagal turto patikėjimo sutartį, ir tai, kad tarp Kauno miesto savivaldybės ir Kauno sporto klubas „Gintaras“ dėl pastato ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), tokios sutarties nėra sudaryta, nepaneigia minėtų turto patikėjimo teisinių santykių atsiradimo, nes šie santykiai atsirado dar 1992 m. gegužės 26 d. Kauno miesto valdybos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus Sportinio poskyrio vedėjo 1992 m. gegužės 26 d. įsakymo (duomenys neskelbtini) pagrindu, tuo tarpu tuo metu galiojusio 1964 m. CK 99 straipsnis nenumatė reikalavimo sudaryti turto patikėjimo sutartį, nustatant, kad valstybinės ar savivaldybių įmonės, įstaigos ir organizacijos atitinkamą valstybės ar savivaldybių turtą valdo, naudoja bei disponuoja juo turto patikėjimo teisėmis, vadovaujantis savo įstatais (nuostatais). Teismas taip pat pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl turto patikėjimo teisių pabaigos, t. y. teisių ir pareigų, kurios atsiranda 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojus CK, taikomos atitinkančios 2000 m. CK normos ir šiuo metu galiojančios Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatos.
Teismas konstatuoja, kad tarp šalių kilo ginčas, ar turto patikėjimo teises turinčiam ieškovui Kauno sporto klubui „Gintaras“ 2008 m. gruodžio 5 d. raštu (duomenys neskelbtini), nusprendus perduoti statinius savininkui Kauno miesto savivaldybei (T. 1, b. l. 44), ir vėliau ieškovui Kauno sporto klubui „Gintaras“ 2008 m. gruodžio 15 d. raštu Kauno miesto savivaldybės administraciją prašant nespręsti klausimo dėl Kauno sporto klubui „Gintaras“ patikėjimo teise valdomų statinių perdavimo Kauno miesto savivaldybei ir laikyti 2008 m. gruodžio 5 d. raštą netekusiu juridinės galios (T. 1, b. l. 15), ginčijami Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimo (duomenys neskelbtini) 1 ir 2 punktai yra teisėti, nepažeidžiantys ieškovo teisių.
Teismas pažymi, kad ieškovo ginčijamu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimo (duomenys neskelbtini) 1 punktu Kauno miesto savivaldybės taryba sutiko perimti iš ieškovo Kauno sporto klubo „Gintaras“ patikėjimo teise naudojamą 314,32 kv. m pastatą ir kitus kiemo statinius (tvorą, rankinio, tinklinio, krepšinio, bendrojo lavinimo aikšteles, kiemo aikštę, tribūną), esančius (duomenys neskelbtini) (pastatas pažymėtas plane (duomenys neskelbtini), pastato unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kitų kiemo statinių unikalus numeris (duomenys neskelbtini)). Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, remdamasi įstatymais, įgyvendina savivaldybės taryba. Atsižvelgiant į šią įstatymo nuostatą, Kauno miesto savivaldybės taryba, priimdama sprendimą, kuriuo siekė realizuoti savo, kaip savininko diskrecijos teisę ir funkcijas dėl savivaldybei nuosavybės teisėmis priklausančio turto – sutiko perimti iš ieškovo Kauno sporto klubo „Gintaras“ patikėjimo teise naudojamą turtą, veikė įstatymo reikalavimų ribose, nepažeidė ultra vires (lot.“virš jėgų”) doktrinos, reiškiančios, kad viešojo administravimo subjektas negali veikti viršydamas savo įgaliojimų. Teismas pažymi, kad tai, jog ieškovas Kauno sporto klubas „Gintaras“ 2008 m. gruodžio 15 d. raštu Kauno miesto savivaldybės administracijos prašė nespręsti klausimo dėl Kauno sporto klubui „Gintaras“ patikėjimo teise valdomų statinių perdavimo Kauno miesto savivaldybei ir laikyti 2008 m. gruodžio 5 d. raštą netekusiu juridinės galios, nepaneigia Kauno miesto savivaldybės tarybos teisės priimti sprendimo dėl sutikimo perimti patikėjimo teise valdomą turtą, nes pats sutikimas perimti patikėjimo teise kito asmens turto patikėjimo teisėmis valdomą turtą savaime nereiškia šio turto perėmimo, o tik išreiškia asmens, kuris pagal įstatymą turi teisę realizuoti savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko teises, valią, jei toks turtas būtų perduotas. Tai, kad šis savivaldybės tarybos sprendimo 1 punktas išreiškia tik turto savininko valią, bet savaime nėra turto perėmimas ir juridinis faktas, kuris panaikina turto patikėjimo teisinius santykius, logiškai patvirtina ir ginčijamo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimo (duomenys neskelbtini) 2 punktas, įpareigojantis Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėją A. G. parengti 1 punkte nurodyto pastato ir kitų kiemo statinių perdavimo ir priėmimo aktą ir įgalioti jį pasirašyti šį aktą (T. 1, b. l. 47). Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 11 straipsnio 4 dalį patikėjimo teisė į perduodamą savivaldybės turtą atsiranda nuo turto perdavimo patikėjimo teisės subjektui (patikėtiniui) ir turto perdavimo-priėmimo akto pasirašymo. Pagal CK 1.8 straipsnio 1 dalį taikant įstatymo analogiją tokia pačia tvarka turto patikėjimo teisiniai santykiai ir pasibaigia, t. y. turto patikėtojui perdavus turtą turto savininkui ir pasirašius turto perdavimo-priėmimo aktą. Teismas pažymi, kad ginčijamas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimo (duomenys neskelbtini) 2 punktas tik įpareigojo vedėją A. G. parengti atitinkamą perdavimo – priėmimo aktą ir suteikia įgaliojimus jį pasirašyti, tačiau šie įgaliojimai savaime nesukėlė ieškovui Kauno sporto klubas „Gintaras“ civilinių teisinių pasekmių, ir todėl negali būti vertinami kaip ieškovo Kauno sporto klubas „Gintaras“ teisių pažeidimai, nes ieškovui Kauno sporto klubui „Gintaras“ 2008 m. gruodžio 15 d. raštu Kauno miesto savivaldybės administracijai atšaukus savo valią perduoti turto patikėjimo teise valdomą turtą ir nutarus jo neperduoti, ieškovas išlaiko visas turimas daiktines teises į ginčo statinius. Atsižvelgiant į aukščiau teismo padarytas teisines išvadas teismas sprendžia, kad ieškinio dalis, kuria ginčijami Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimo (duomenys neskelbtini) 1 ir 2 punktai atmestina kaip teisiškai nepagrįsta.
Dėl Kauno apskrities viršininko 2009 m. vasario 24 d. įsakymo (duomenys neskelbtini) panaikinimo
Teismas nustatė, kad ieškovas Kauno sporto klubas „Gintaras“ ir atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija 1997 m. liepos 31 d. sudarė valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį (duomenys neskelbtini) (toliau – Nuomos sutartis), kuria ieškovui buvo išnuomota 10,6669 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) iki 2092 m. rugsėjo 30 d. (T. 1, b. l. 16-19). Šios Nuomos sutarties 6 punkte buvo nustatytas žemės naudojimo pobūdis – gyventojų fizinio aktyvumo didinimo galimybėms plėtoti. Ieškovas Kauno sporto klubas „Gintaras“ antru ieškinio reikalavimu prašo panaikinti Kauno apskrities viršininko 2009 m. vasario 24 d. įsakymą (duomenys neskelbtini), nes įsakyme nenurodyta, kokiu konkrečiu CK 6.564 straipsnio pagrindu žemės nuomos sutartis nutraukiama, ieškovas nepažeidė sutarties 6 punkto reikalavimo vykdyti veiklą gyventojų fizinio aktyvumo didinimo galimybėms plėtoti, nes jokios veiklos šiame sklype nebuvo galima vykdyti dėl prokuratūros taikyto laikino nuosavybės teisių ribojimo ir teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kurios buvo panaikintos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartimi administracinėje byloje (duomenys neskelbtini).
Teismas nustatė, kad Kauno apskrities viršininkė 2009 m. vasario 24 d. įsakymu (duomenys neskelbtini), vadovaudamasi CK 6.564 straipsniu, Lietuvos Respublikos žemės įstatymu, atsižvelgdama į Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. spalio 24 d. raštą (duomenys neskelbtini), nutraukė 1997 m. liepos 31 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį (duomenys neskelbtini), sudarytą su Kauno sporto klubu „Gintaras“ (T. 1, b. l. 114). Kauno apskrities viršininkas 2008 m. spalio 24 d. raštu (duomenys neskelbtini) pranešė ieškovui Kauno sporto klubui „Gintaras“, kad valstybinės žemės sklypo nuomotojas – Apskrities viršininkas, vadovaudamasis CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktu, po dviejų mėnesių priims sprendimą dėl 1997 m. liepos 31 d. su Kauno sporto klubas „Gintaras“ sudarytos 10,66669 ha valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties (duomenys neskelbtini) nutraukimo. Šiame rašte Kauno apskrities viršininkas nurodė, kad 2008 m. spalio 22 d. ir 2008 m. spalio 24 d. atlikus valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą vietoje, nustatyta, kad 10,66669 ha žemės sklypas yra apleistas, nenaudojamas, apaugęs žolėmis ir medžiais bei krūmais, nevykdoma 1997 m. liepos 31 d. Nuomos sutarties 6 punkte numatyta veikla; tuo pažeidžiamos 1997 m. liepos 31 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties (duomenys neskelbtini) sąlygos, Žemės įstatymo 21 straipsnyje numatytos žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigos – naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį (T. 1, b. l. 115).
Teismas, tirdamas šią ieškinio dalį, atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką aiškinant ir taikant CK 6.564 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą nuomotojo reikalavimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2008; 2009 m. gegužės 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2009; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2010 ir kt.).
Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte reglamentuojama, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Jei sutartimi sulygta nuomininko prievolė naudoti daiktą tam tikru būdu, vadinasi, šio daikto nenaudojimas ar netinkamas naudojimas yra sutarties pažeidimas. Naudoti reiškia eksploatuoti, vartoti ar kitaip gauti naudą iš daikto naudingųjų savybių. Nenaudojimas – tai jokio ekonominio efektyvumo nesukuriantis elgesys su daiktu, kai jo naudingosios savybės nėra eksploatuojamos. Taigi daikto (žemės) nenaudojimas, kai sutartis reikalauja daiktą naudoti, yra sutarties pažeidimas. Kasacinės instancijos teismas yra atkreipęs dėmesį, kad pagal CK 6.205 straipsnį sutarties pažeidimas yra ne tik nevykdymas, bet ir netinkamas sutarties vykdymas. Tai reiškia, kad sutartis bus pažeista ne tik tada, kai žemė nebus eksploatuojama, bet ir tada, kai ji bus netinkamai naudojama, pavyzdžiui, kai neįdirbama didelė dalis žemės. Atsižvelgdama į šias išvadas kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad pagal savo teisinius padarinius netinkamas naudojimas gali būti pakankamas pagrindas nutraukti šalių sutartį, kaip ir visiškas jos nenaudojimas. Netinkamas naudojimas pagal savo teisinius padarinius gali būti prilygintas visiškam nenaudojimui tada, kai žemės naudojimo laipsnis yra menkas, palyginti su tuo, kurio tikimasi pagal sutartį. Sprendžiant dėl naudojimo laipsnio, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad tai vertinamoji kategorija, apie kurią turi būti sprendžiama iš tokių kriterijų, kaip: 1) naudojamo daikto pobūdis (žemė, pastatai, įrenginiai ar kt.); 2) žemės naudojimo paskirtis (žemės ūkio, miško, vandens, konservacinės paskirties, kt.); 3) naudojimo specializacija (vertimasis tam tikros rūšies veikla, pavyzdžiui, augalininkyste); 4) objekto naudojimo galimybės ir realus jų naudojimas (naudojama tik maža dalis objekto arba naudojama neefektyviai); 5) naudojamo objekto dydis, jo naudojamos dalies santykis su nenaudojama dalimi (tačiau priklausomai nuo aplinkybių gali būti svarbi ir nedidelė stambaus objekto nenaudojama dalis, pavyzdžiui, 10 proc., bet sudaranti didelę teritoriją, skaičiuojamą dešimtimis hektarų) ir kt. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat yra nurodžiusi, kad pagal šių kriterijų visumą teismas daro išvadą, ar naudojimas tam tikra apimtimi neatitinka šalių sutarties. Žalos darymas tokiu atveju – neefektyvus žemės naudojimas, negauta nauda, kuri vertinama ne vien pinigais, bet ir žemės sklypo nepriežiūra, netvarkymu, apleidimu, piktžolių įsiveisimu ir jų nenaikinimu ar kitokios netvarkos darymu ar sąlygų jai sudarymu. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad jeigu žemės nuomotojas sutarties nutraukimo pagrindu remiasi esminio sutarties pažeidimo kriterijais, nustatytais CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte, sutarties nutraukimo pagrindai turi būti nustatomi, atsižvelgiant į individualias sutarties ypatybes, šalių elgesį, šalių susiklosčiusią sutarties vykdymo praktiką, įvertinant, ar nuomininko veiksmai leidžia tikėtis tinkamo žemės nuomos sutarties vykdymo ateityje.
Teismas, spęsdamas, ar ieškovo Kauno sporto klubo „Gintaras“ veiksmai naudojant ginčo valstybinę žemę gali būti pripažinti kaip pažeidžiantys Nuomos sutarties 6 punkto reikalavimus naudoti išnuomotą žemę pagal nustatytą naudojimo pobūdį – gyventojų fizinio aktyvumo didinimo galimybėms plėtoti, ir pagal išanalizuotą kasacinės instancijos teismo praktiką sudarantys CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą pagrindą nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, įvertino ir ištyrė šias aplinkybes. Pirma, teismas įvertino, kad nuomininko naudojamo daikto pobūdis yra Kauno mieste esantis 10,66669 ha dydžio valstybinės žemės sklypas, kurio socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Antra, šios žemės naudojimo paskirtis yra kita, speciali paskirtis. Ši žemė yra specializuota, skirta išimtinai plėtoti visos visuomenės gyventojų fizinį aktyvumą, t. y. turi labai didelę visuomeninę reikšmę. Teismas taip pat įvertino tai, jog pagal Nuomos sutartyje nustatytą ginčo žemės naudojimo pobūdį ir specialią paskirtį, šios žemės efektyvus naudojimas galimas tik atlikus dideles investicijas, parengus išsamius gyventojų fizinio aktyvumo didinimo plėtojimo projektus ir sėkmingai juos įgyvendinus. Šiems tikslams pasiekti reikia didelių administracinių gebėjimų ir finansinių išteklių. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, ieškovas Kauno sporto klubas „Gintaras“ šia žeme naudojasi dar nuo 1992 m., kai buvo neatlygintinai perduotas naudotis lengvosios atletikos stadionas ir 1993 m. rugsėjo 30 d. sudaryta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis (Kauno apygardos administracinio teismo administracinės bylos ((duomenys neskelbtini), T. 2, b. l. 20-21). Teismas vertina Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento 2008 m. spalio 24 d. žemės naudojimo vietoje patikrinimo aktą ((duomenys neskelbtini) , kuriuo Žemės tvarkymo departamento direktorius V. D., apskrities viršininkas R. M., viršininko pavaduotoja A. M., vyr. specialistė E. M. patikrino, kaip naudojamas išnuomotas valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ar laikomasi žemės naudojimo ir valstybinės žemės sklypo nuomos sutartyje numatytų reikalavimų. Šiame patikrinimo akte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypas (10,6669 ha) yra apleistas ir nenaudojamas, apaugęs žolėmis ir medžiais bei krūmais, nevykdoma 1997 m. liepos 31 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties (duomenys neskelbtini) 6 punkte numatyta veikla, 10,6669 ha valstybinės žemės sklypas yra naudojamas ne pagal nustatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį (T. 1, b. l. 116-117). Tai, kad dalis šio žemės sklypo yra visiškai nenaudojama, o sklypas yra apleistas, patvirtina ir prie civilinės bylos prijungtoje Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje (duomenys neskelbtini) esantis antstolės N. M. faktinių aplinkybių konstatavimo 2007 m. rugsėjo 25 d. protokolas (duomenys neskelbtini) su prie jo pridėtais priedais (administracinės bylos T. 6, b. l. 75-94). Tai, kad ginčo žemės sklypas pagal Nuomos sutartyje nustatytą pobūdį nebuvo naudojamas teisme patvirtino liudytoja apklausta buvusi Kauno apskrities viršininkė O. B., nurodžiusi, kad priimdama ginčijamą įsakymą ji rėmėsi patikrinimo aktu, ir duomenimis, kad vykdyti veikos tokiose sąlygose realiai yra neįmanoma, valstybei, visuomenei ir Kauno miestui dėl tokio žemės naudojimo yra daroma žala (T. 6, b. l. 41-42). Liudytoju apklaustas buvęs Kauno apskrities viršininkas R. M. parodė, kad buvo nuvykęs įsitikinti, kas vyksta ginčo žemės sklype, siekiant apsaugoti viešąjį interesą ir viešąsias erdves inicijavo nuomos sutarties peržiūrėjimą, nes toks didelis žemės plotas buvo naudojamas ne pagal paskirtį, ir kai konstatavo, kad žemės plotas nenaudojamas, tai inicijavo sutarties nutraukimą. Liudytoju apklaustas R. M. taip pat parodė, kad ten į stadioną nelabai buvo panašu, nes krūmai ir medeliai kokių 4 metrų aukščio, tribūnos apirę, pilna šiukšlių, rengti renginius ir vykdyti kažkokią veiklą buvo neįmanoma, ir tik tam tikra vieta buvo švaresnė. Liudytojas R. M. nurodė, kad su nuomininku aiškinosi, kokią veiklą jis vykdo, mano, kad toks žemės naudojimas daro didelę žalą visuomenei (T. 6, b. l. 42-43). Liudytoja A. M. teisme parodė, kad ginčo žemės sklypas buvo naudojamas ne pagal paskirtį, jame nebuvo vykdoma sutartyje nustatyta veikla; buvo žinoma, kad sporto klubas „Gintaras“ nevykdo veiklos, ir tai buvo akivaizdus faktas nuvykus į vietą, kur jokios varžybos negali vykti ir niekas ten nesportuoja (T. 6, b. l. 43-45). Liudytoju apklaustas buvęs Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento direktorius, dabar Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas V. D. parodė, kad 2008 m. buvo patikrintas žemės naudojimas ir nustatyta, kad žemė nėra naudojama pagal tikslinę paskirtį, nesilaikoma Nuomos sutarties sąlygų, apžiūrėjus ginčo žemės sklypą buvo nustatyta, kad yra apleista didžioji dalis teritorijos, išskyrus patį stadioną, kuris užimtų apie 1,5 ha, o visa kita teritorija apie 9 ha yra apleisti. Liudytojas taip pat parodė, kad tikrindavo, kaip naudojamas išnuomotas žemės sklypas, bet jokios veiklos ten nevykdavo, išskyrus vienus metus, kai buvo papilta smėlio ir vėliau tas smėlis peržėlė krūmais (T. 6, b. l. 45-46). Teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad Nuomos sutartyje nustatyta veikla nevykdoma, o ginčo žemės sklypas buvo apleistas patvirtino ir liudytoja apklausta Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento vyr. specialistė E. M. (T. 6, b. l. 46-47).
Teismas įvertina ieškovo Kauno sporto klubas „Gintaras“ 2008 m. gruodžio 22 d. rašte Kauno apskrities viršininkui (T. 1, b. l. 118-120) nurodytas aplinkybes, kad stadionu, esančiu (duomenys neskelbtini), naudojasi profesinės mokyklos, esančios šiame mikrorajone, Kauno kolegijos studentai, jame vykdomos fizinio lavinimo pamokos, organizuojamos varžybos, renginiai ir šventės, o Kauno apskrities beisbolo klubas, neturėdamas savo aikštės, šiame stadione rengia treniruotes. Ieškovas Kauno sporto klubas „Gintaras“ faktines aplinkybes, kad stadione vyko mokyklų varžybos įrodinėjo fotonuotraukomis, kad 2008 m. įvyko Kauno miesto profesinių mokyklų varžybos, Kauno regiono profesinio mokymo įstaigų Sporto žaidynės, tų pačių metų vasarą įvyko lengvosios atletikos varžybos, 2006 m. vyko mažojo futbolo varžybos, 2003 m. krepšinio varžybos „3 prieš 3“, pridedant dar 1977 – 1978 metų nuotrauką (T. 3, b. l. 67–72). Atkreiptinas dėmesys, kad teismas ieškovui Kauno sporto klubas „Gintaras“ pasiūlė pateikti papildomus įrodymus, patvirtinančius aplinkybę, kad ieškovas ginčo žemės sklypu naudojosi pagal tikslinę paskirtį (T. 3, b. l. 81). Ieškovas teismui pateikė rašytinius įrodymus, kad 2008 m. balandžio 30 d., 2009 m. balandžio 17 d. buvo organizuotos Kauno regiono profesinio mokymo įstaigų lengvosios atletikos varžybos, 2009 m. rugsėjo 29-30 d. Kauno regiono profesinio mokymo įstaigų mažojo futbolo varžybos (T. 4, b. l. 8-12), tačiau daugiau jokių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis).
Teismas taip pat įvertina ir ieškovo nurodytus argumentus, kad Kauno apskrities viršininko administracijos 1999 m. gruodžio 17 d. leidimo (duomenys neskelbtini) pagrindu 2000 m. kovo 8 d. Kauno sporto klubas „Gintaras“ ir Kauno apskrities beisbolo klubas sudarė 5,350 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), subnuomos sutartį iki 2050 m. gruodžio 30 d. - žemės sklypas subnuomojamas beisbolo aikštei įrengti ir esamam stadionui eksploatuoti, o Kauno apskrities viršininko administracijos 2001 m. gegužės 24 d. leidimu (duomenys neskelbtini), 2001 m. birželio 5 d. sudarė subnuomos sutartį su Lietuvos kultūrizmo federacija dėl 0,86 ha ploto subnuomos žemės sklype (duomenys neskelbtini), reabilitacijos ir sporto centro pastatų/statinių/priklausinių statybai, naudojimui ir disponavimui (T. 1, b. l. 22-28).
Teismas, vertindamas teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad į ginčo žemės sklypą beisbolo aikštei įrengti buvo investuoti iš savivaldybės valdybos rezervo skirti 20 000 Lt, kurie Kauno savivaldybės kūno kultūros ir sporto skyriaus buvo apmokėti AB „Kauno žemkasys“ 2001 m. rugpjūčio 31 d. Kauno apskrities beisbolo klubas už beisbolo aikštės įrengimo žemės darbus AB „Kauno žemkasys“ 2001 – 2004 metais apmokėjo 20 000 JAV dolerių (kuriuos skyrė Tarptautinė beisbolo sąjunga ir Europos beisbolo sąjunga) ir 42 586,70 Lt (administracinės bylos T. 1, b. l. 106). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad parengiamieji beisbolo aikštės įrengimo darbai pagal 2001 m. birželio 1 d. statybos rangos sutartį su AB „Kauno žemkasys“ buvo pradėti atlikti, tačiau beisbolo aikštelė nebuvo įrengta, šiuo metu ir toliau šis žemės sklypas yra apleistas (administracinės bylos T. 1, b. l. 102-105). Lietuvos kultūrizmo ir kūno rengybos federacijos atstovas R. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad yra parengi du architektūriniai planai, kaip turėtų atrodyti sporto ir sveikatingumo kompleksas ginčo sklype, tačiau federacija veiklos ginčo sklype nevykdo, nes jos vykdyti negali (T. 6, b. l. 34-35). Teismas pažymi, kad tai, jog Kauno miesto savivaldybės valdybos 2001 m. spalio 30 d. sprendimo (duomenys neskelbtini) 2 punktu buvo patvirtintas apie 104429 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalusis planas ir 3.2 punktu buvo nustatytas šios žemės naudojimo pobūdis – sporto kompleksams statyti, įrengti ir eksploatuoti, nepatvirtina, kad ieškovas Kauno sporto klubas „Gintaras“ šį žemės sklypą faktiškai naudojo pagal Nuomos sutartyje nustatytą pobūdį. Teismas pažymi, kad iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovas Kauno sporto klubas „Gintaras“ per ilgą laikotarpį, dar 1992 m. gegužės 26 d. savo žinion gavęs stadiono kompleksą sudarančius pastatą ir kitus statinius (tvorą, rankinio, tinklinio, krepšinio, bendro lavinimo aikštelės, kiemo aikštelę, tribūną), esančius (duomenys neskelbtini), dar 1993 m. rugsėjo 30 d. išsinuomavęs 10,6669 ha ginčo žemės sklypą, ir 1997 m. liepos 31 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties (duomenys neskelbtini) pagrindu šį žemės sklypą išsinuomavęs iki 2092 m. rugsėjo 30 d., atliko tik epizodinius, mažai intensyvius veiksmus faktiškai naudojant išnuomotą žemės sklypą pagal sutartyje nustatytą pobūdį. Teismas pažymi, kad ginčo žemė yra mieste esantis net 10,6669 ha dydžio žemės sklypas, todėl net dalies žemės sklypo nenaudojimas pagal sutartyje nustatytą pobūdį yra žalingas visuomenei, sudarantis pagrindą vertinti, kad žemės naudojimo laipsnis yra nepakankamas, kad būtų laikoma, jog žemės sklypas naudojamas pagal sutarties reikalavimus. Teismas taip pat įvertina ir tai, kad Nuomos sutarties 6 punkte nustatytas žemės naudojimo pobūdis – gyventojų fizinio aktyvumo didinimo galimybėms plėtoti – lemia reikalavimą, kad šiame žemės sklype būtų plėtojamas didelės gyventojų (visuomenės) grupės fizinis aktyvumas ir tai būtų daroma nuolat, tuo tarpu ieškovas Kauno sporto klubas „Gintaras“, faktiškai valdydamas žemės sklypą ilgą laiko tarpą šio reikalavimo iš esmės neįgyvendino, didžioji žemės sklypo dalis (apie 9 ha) yra iš vis nenaudojama, stadiono pastatai, aikštė ir visas žemės sklypas yra labai apleisti. Ieškovas nurodė, kad Nuomos sutarties 6 punkto reikalavimų neįgyvendino dėl to, kad iš pradžių prokuratūra, o vėliau teismas buvo taikęs laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nustatė, Kauno apygardos prokuratūra tik 2005 m. birželio 30 d. priėmė nutarimą laikinai apriboti nuosavybės teises. Teismas pažymi, kad šis nutarimas uždraudė disponuoti turtu, parduoti, įkeisti, nuomoti, subnuomoti, leisti statyti naujus statinius, keisti žemės sklypo paskirtį, dalinti į atskirus sklypus, tačiau netrukdė ieškovui Kauno sporto klubas „Gintaras“ faktiškai naudoti ginčo žemės sklypo pagal žemės naudojimo pobūdį – gyventojų fizinio aktyvumo didinimo galimybėms plėtoti (T. 1, b. l. 37). Teismas taip pat nustatė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 15 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždėtas areštas žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), bei uždrausta atsakovams Kauno miesto savivaldybei ir Kauno apskrities viršininko administracijai atlikti bet kokius veiksmus ir sandorius, susijusius su šiuo žemės sklypu (administracinės bylos T. 1, b. l. 19), šios priemonės buvo panaikintos Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 29 d. nutartimi (administracinės bylos T. 4, b. l. 206). Teismas pažymi, kad ir šios laikinosios apsaugos priemonės nėra pateisinančios ieškovo Kauno sporto klubo „Gintaras“ ginčo žemės naudojimo pobūdžio – gyventojų fizinio aktyvumo didinimo galimybėms plėtoti – nevykdymą tokį ilgą laiką, juolab, kad šiomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovui draudimas naudoti išnuomotą žemę nebuvo taikytas. Teismas, įvertinęs nustatytų faktinių aplinkybių ir įrodymų visumą, daro išvadą, kad ieškovui Kauno sporto klubui „Gintaras“ 1997 m. liepos 31 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties (duomenys neskelbtini) pagrindu išnuomotas 10,6669 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), negali būti pripažintas kaip naudojamas pagal šioje sutartyje nustatytą pobūdį – gyventojų fizinio aktyvumo didinimo galimybėms plėtoti. Įvertinus šioje civilinėje byloje teismo nustatytas individualias aplinkybes, ieškovo Kauno sporto klubo „Gintaras“ elgesį vykdant Nuomos sutartį, teismas laiko, kad ieškovo, kaip nuomininko veiksmai neleidžia ir tikėtis tinkamo žemės nuomos sutarties vykdymo ateityje, todėl Kauno apskrities viršininko 2009 m. vasario 24 d. įsakymas (duomenys neskelbtini), kuriuo Nuomos sutartis buvo nutraukta CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu, yra teisėtas, atitinkantis viešąjį interesą. Teismas pažymi, kad objektyviai, pagal šioje civilinėje byloje nustatytą valstybinės žemės nuomininko ieškovo Kauno sporto klubo „Gintaras“ ginčo valstybinės žemės sklypo faktinį naudojimą, naudojimo pobūdį ir intensyvumą nuo 1992–1993 m. kai ieškovui buvo perduoti stadiono statiniai ir ginčo žemės sklypas, negalima laikyti, kad šio žemės sklypo faktinis naudojimas atitinka valstybinės žemės sklypui priskirtą socialinę paskirtį, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Teismo nuomone, nustatytas ieškovo Kauno sporto klubo „Gintaras“ žemės sklypo faktinis naudojimas pažeidžia viešąjį interesą, kad visas mieste esantis net 10,6669 ha dydžio valstybinės žemės sklypas būtų efektyviai naudojamas pagal jam Nuomos sutartimi priskirtą specialų pobūdį – gyventojų fizinio aktyvumo didinimo galimybėms plėtoti, ir taip daroma žala visai visuomenei. Teismas taip pat pažymi, kad viešojo intereso apsaugos tikslais Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje nustatyta, jog valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį arba yra keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ar pobūdis. Ir kaip yra išaiškinusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, valstybinės žemės nuomotojas turi ne tik teisę, bet ir viešosios teisės normų nustatytą pareigą reaguoti į esminį sutarties pažeidimą; neefektyvią veiklą ir neracionalų visuomeninių išteklių naudojimą sukuriančių santykių išsaugojimas neturi jokios vertės. Atsižvelgiant į šį teisės aiškinimą, sprendžiant tolimesnių sutartinių santykių tarp šalių tęsimo klausimą Kauno apskrities viršininko administracija sutarties stabilumo principui (favor contractus) pagrįstai nesuteikė prioriteto ir sutartį vienašališkai nutraukė. Vienas iš pagrindinių civilinių santykių teisinio reglamentavimo principų, atėjusio iš Europos Sąjungos teisės, yra proporcingumo principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis). Šio principo esmė yra tai, kad valstybės institucijų veiksmai ir taikomos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams. Šis principas reikalauja tiek viešojo ir privataus, tiek privačių interesų pusiausvyros. Teismas pažymi, kad šis principas bus visiškai įgyvendintas palikus galioti Kauno apskrities viršininko 2009 m. vasario 24 d. įsakymą (duomenys neskelbtini), nes taip bus apgintas viešasis interesas į tinkamą valstybinės žemės sklypo, skirto gyventojų fizinio aktyvumo didinimo galimybėms plėtoti, naudojimą, kuris šios bylos aplinkybėmis yra daug svarbesnis už ieškovo Kauno sporto klubo „Gintaras“, kaip asociacijos, interesą toliau Nuomos sutarties pagrindu neatlygintinai labai ilgą laiką valdyti valstybinės žemės sklypą. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad tiek ieškovo Kauno sporto klubo „Gintaras“, tiek trečiųjų asmenų Kauno apskrities beisbolo klubo ir Lietuvos kultūrizmo ir kūno rengybos federacijos teisė ir interesas dalyvauti gyventojų fizinio aktyvumo plėtojimo veikloje yra užtikrinami Kauno miesto savivaldybės tarybai 2010 m. liepos 22 d. priėmus sprendimą((duomenys neskelbtini, kuriuo Kauno miesto savivaldybės taryba nutarė kartu su Lietuvos kūno kultūros akademija, Kauno apskrities beisbolo klubu, asociacija sporto klubu „Gintaras“ ir kitomis įstaigomis steigti viešąją įstaigą „Kauno sporto miestelis“ (T. 4, b. l. 123-125).
Teismas nepasisako dėl civilinėje byloje trečiaisiais asmenimis įtrauktų fizinių asmenų teisių į nuosavybės teisių atkūrimą ginčo žemės sklypo dalyje, nes tai nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo objektas, – klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo tretiesiems asmenims įstatymų nustatyta tvarka kompetentingos spręsti atitinkamos valstybinės institucijos (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 17 straipsnis).
Atsižvelgiant į teismo nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, teismas sprendžia, kad ieškinio dalis panaikinti Kauno apskrities viršininko 2009 m. vasario 24 d. įsakymą (duomenys neskelbtini) turi būti atmesta kaip nepagrįsta ir neteisėta, nes Nuomos sutarties nutraukimas atitiko įstatymų ir teisės principų reikalavimus (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalis, CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CK 1.2 straipsnio 1 dalis).
Ieškinį visiškai atmetus iš ieškovo Kauno sporto klubo „Gintaras“ priteistinos valstybės patirtos 711,79 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsniu, 263–270 straipsniais, 307 straipsniu teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo Kauno sporto klubo „Gintaras“, kodas 293143820, valstybės naudai 711,79 Lt (septynis šimtus vienuolika litų septyniasdešimt devynis centus) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Mindaugas Šimonis